Civilinė byla Nr. 3K-3-476/2013
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16469-2011-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 31.2; 44.2; 54.1; 114.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimvydo Norkaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Teledema“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Teledema“ ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos ir netesybų priteisimo bei atsakovo M. P. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Teledema“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vartojamosios atlygintinių paslaugų teikimo sutarties nutraukimą, netesybų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas ir atsakovas 2007 m. gegužės 28 d. sudarė abonentinę judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 006668, 2009 m. kovo 2 d. pasirašė šią sutartį papildančią – lojalumo sutartį Nr. L008680 (toliau – Paslaugų sutartis; Lojalumo sutartis; abi kartu – Sutartis). Ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui judriojo telefono ryšio paslaugas, o atsakovas – naudotis šiomis paslaugomis ir sumokėti užmokestį už jas pagal ieškovo pateiktas sąskaitas. Pagal Lojalumo sutartį atsakovas įsipareigojo naudotis paslaugomis iki 2011 m. balandžio 1 d. 2009 m. gegužės mėn. atsakovas, išsiųsdamas trumpąją žinutę, svetainėje www.vanile.lt užsisakė auksinę narystę savaitei. Ši narystė buvo automatiškai pratęsiama. 2009 m. gruodžio 1 d. ieškovas atsakovui pateikė PVM sąskaitą faktūrą serija ABO Nr. 0656455, kurioje nurodyta, kad dėl techninių kliūčių dalis skambučių bei SMS žinučių į specialiais tarifais apmokestinamus numerius liepos–spalio mėnesiais negalėjo būti įtraukta į sąskaitas. Pirmiau nurodytos sąskaitos grafoje „kiti mokesčiai“ įtraukta 149,94 Lt (be PVM) už UAB „Verozona“ suteiktas paslaugas. Už šias paslaugas atsakovas nesutiko sumokėti, kreipėsi į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą ir Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Susisiekimo ministerijos. Ieškovui 2010 m. kovo 8 d. raštu Nr. 10-187 informavus, kad visa ginčijama suma atsakovui kompensuota, atsakovo skundo nagrinėjimas nutrauktas. Ieškovas 2010 m. balandžio 1 d. pateikė atsakovui sąskaitą, į kurią įtraukė užmokestį už UAB „Verozona“ suteiktas paslaugas. Atsakovo prašymu Sutartis 2010 m. gegužės 8 d. nutraukta.
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas, be kita ko, priteisti iš atsakovo skolą už suteiktas paslaugas (75,89 Lt) ir baudą (1611,27 Lt). Jis nurodė, kad atsakovas pažeidė sutartinį įsipareigojimą naudotis paslaugomis ne trumpiau kaip iki 2011 m. balandžio 1 d.; 2010 m. gegužės 3 ir 5 dienomis buvo įspėtas dėl vėlavimo sumokėti užmokestį už paslaugas, o 2010 m. gegužės 6 d. paslaugų teikimas dėl įsiskolinimo buvo sustabdytas. Atsakovas atsisakė sumokėti skolą ir savo iniciatyva nutraukė Sutartį anksčiau Lojalumo sutartyje nurodytos datos, todėl ieškovas pagal Lojalumo sutarties 4 punktą apskaičiavo baudą už tris abonentinius numerius.
Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį ir priteisti jam iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą – 4000 Lt. Jis nurodė, kad Sutartį buvo priverstas nutraukti dėl ieškovo kaltės, nes šis pažeidė esmines Sutarties sąlygas, nutraukdamas judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą ieškovui priklausančiais abonento numeriais, neteisėtai nurodydamas, kad atsakovas yra skolingas už UAB „Verozona“ teiktas paslaugas; patyrė ieškovo atstovų pažeminimą bendraudamas ir aiškindamasis dėl neužsakytų UAB „Verozona“ paslaugų, dvasinius išgyvenimus, turėjo nepatogumų dėl ieškovo nesąžiningo elgesio; ieškovo neteisėti veiksmai sukėlė rūpesčių, atsakovas sugaišo nemažai laiko, nes turėjo pasirinkti ir sudaryti sutartį su kitu judriojo ryšio tiekėju, o iki tol neturėjo galimybės skambinti, bendrauti, jam negalėjo prisiskambinti šeimos nariai, artimieji, apie pasikeitusį numerį atsakovas turėjo asmeniškai pranešti visiems asmenims, su kuriais bendravo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo užmokestį už paslaugas ir baudą – 1687,16 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 2012 m. birželio 1 d. papildomu sprendimu – ieškovui iš atsakovo 2268,75 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Atsakovo argumentą, kad užsisakęs narystės paslaugą svetainėje www.vanile.lt SMS žinute (nepasirašydamas sutarties) jis suprato, jog paslauga bus teikiama tik vieną savaitę, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas nesusipažino su konkrečiu pasiūlymu, teismas atmetė ir konstatavo, kad atsakovas nebuvo atidus; nurodė, kad asmuo, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti nežinąs įstatymų ar netinkamai juos suvokiąs (CK 1.6 straipsnis); atsižvelgęs į aplinkybę, kad Sutartis su ieškovu buvo nutraukta atsakovo iniciatyva anksčiau įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos, sprendė, kad atsakovas privalo sumokėti baudą ieškovui; konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog pasikeitė jo finansinė padėtis ar buvo patirti nepatogumai, ir šiuo pagrindu atmetė atsakovo reikalavimą priteisti neturtinę žalą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2013 m. sausio 7 d. sprendimu patenkino dalį šio skundo: Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą ir 2012 m. birželio 1 d. papildomą sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė ir patenkino dalį atsakovo priešieškinio – priteisė atsakovui iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą – 1000 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. 2013 m. kovo 6 d. papildomu sprendimu teismas priteisė atsakovui iš ieškovo 423 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad, priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei taikė materialiosios teisės normas.
Teisėjų kolegija nurodė, kad šalių, sudariusių atlygintinių paslaugų teikimo sutartį, santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, Elektroninių ryšių įstatymas bei Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės, pagal kurių 44 punktą kiekviena paslauga sąskaitoje turi būti išskirta, atskirai nurodant jos rūšį, kiekį, įkainį (tarifą) ir pan. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, sprendė, kad ieškovas neįrodė reikalavimo priteisi 75,89 Lt skolą pagrįstumo, nes byloje esantys įrodymai dėl skolos dydžio ir jos pagrindo yra prieštaringi – sąskaitose nėra aiškiai išskirta, kokia suma mokėtina už ieškovo teikiamas paslaugas, o kokia – už UAB „Verozona“.
Šalių sudarytą Sutartį teisėjų kolegija kvalifikavo kaip vartojamąją. Nustačiusi, kad atsakovas apie Sutarties nutraukimą ieškovui pranešė raštu, ji pažymėjo, jog paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir sutarties pažeidimu, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos (klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama); nurodė, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą paslaugų teikėjas gali reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius. Konstatavusi, kad šalių sudarytos Lojalumo sutarties 4 punkto nuostata, įtvirtinanti pareigą paslaugų gavėjui visais atvejais sumokėti paslaugų tiekėjui baudą, kuri nėra siejama su paslaugų teikėjo patirtais tiesioginiais nuostoliais, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl ši sutarties sąlyga yra niekinė ir nesukuria šalims teisinių padarinių (CK 1.80 straipsnis, 6.188 straipsnio 7 dalis). Analogiškai teisėjų kolegija vertino ir Paslaugų sutarties 7.3 punkto nuostatą, kad, nutraukus sutartį anksčiau termino Teledemos ir (arba) abonento iniciatyva, abonentas privalo sumokėti netesybas (baudą), kurios dydis yra lygus nuo pažeidimo dienos iki sutartyje nustatyto įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos nesumokėtų abonentinių mokesčių ir (arba) minimalių mokėjimų sumai. Teisėjų kolegija sprendė, kad šiuo atveju netesybų (baudos) dydis yra siejamas ne su tiesioginiais nuostoliais, o su negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais), kurias būtų gavęs paslaugų tiekėjas, jeigu atsakovas būtų įvykdęs sutartį joje sulygtomis sąlygomis. Įvertinusi tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas tiesioginių nuostolių dydžio visiškai neįrodinėjo, t. y. savo reikalavimą priteisti netesybas išimtinai grindė Lojalumo sutarties 4 punkto nuostata, teisėjų kolegija ieškovo reikalavimą priteisti baudą atmetė kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą, įtvirtintos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 dalies 5 punkte, įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Įvertinusi ieškovo elgesį bei veiksmus, ji konstatavo, kad pastarieji negali būti pripažinti tinkamu ir sąžiningu Sutarties vykdymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas sąmoningai klaidino tiek institucijas, sprendusias šalių ginčą, tiek vartotoją (atsakovą). Pripažinusi ieškovo veiksmus pažeidžiančiais teisingumo ir sąžiningumo principus, įvertinusi nagrinėjant bylą nustatytas faktines aplinkybes – atsakovo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir papildomus rūpesčius, atsiradusius dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, teismas nustatė atsakovui atlygintinos neturtinės žalos dydį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Teledema“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 7 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą bei 2012 m. birželio 1 d. papildomą sprendimą.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
- Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176 ir 185 straipsnių) pažeidimo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos
Kauno apygardos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė reikalavimo priteisti skolą pagrįstumo, neatitinka CPK 185 straipsnio reikalavimų, nes tokia išvada prieita teismui visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjus visų bylos nagrinėjimui svarbių aplinkybių. Ieškovas 2010 m. birželio 1 d. už suteiktas paslaugas atsakovui pateikė sąskaitą Nr. 0783895, kurioje įsiskolinimo už suteiktas paslaugas suma buvo 1687,16 Lt (75,98 Lt skola + 1611,27 Lt baudos). 75,98 Lt skola susidarė atsakovui laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. naudojantis UAB „Verozona“ teikiamomis paslaugomis. Be to, teismas vertino tik 2010 m. balandžio 1 d., 2010 m. gegužės 3 d. bei 2010 m. birželio 1 d. išrašytas sąskaitas, o 2009 m. gruodžio 1 d., 2009 m. gruodžio 31 d., 2010 m. vasario 1 d. ir 2010 m. kovo 1 d. išrašytų sąskaitų, kuriose atsispindi atsakovo įsiskolinimai ieškovui, nevertino. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nedarė įtakos atsakovo naudojimuisi UAB „Verozona“ teikiamomis paslaugomis, o veikė tik kaip tarpininkas, perduodantis signalą nuo UAB „Verozona“ iki atsakovo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas pagrįstai ir teisėtai į atsakovui išrašomas sąskaitas įtraukė mokestį už naudojimąsi UAB „Verozona“ teikiamomis paslaugomis ir, atsakovui nesumokėjus viso sąskaitose nurodyto užmokesčio už paslaugas, pareikalavo priteisti iš atsakovo skolą. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią privalomai turi būti tiriami ir vertinami visi byloje esantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. Z. V. procesinių teisių perėmėjai, L. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-402/2012).
Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, ieškovas privalo įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą. Teismas sprendime nenurodė konkrečių įrodymų, patvirtinančių išvadą, kad atsakovo patyrė neturtinę žalą, o rėmėsi išimtinai tik atsakovo teiginiais. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovo manymu, teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. V. v. UAB ,,Parex lizingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-644/2006; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009), pažeidė šalių rungimosi principą.
- Dėl netinkamo ieškovo vaidmens kvalifikavimo atsakovo ir UAB „Verozona“ sutartiniuose santykiuose
Atsakovas buvo sudaręs dvi paslaugų teikimo sutartis: vieną su ieškovu dėl judriojo telefono ryšio paslaugų, kitą – su UAB „Verozona“ dėl narystės tinklalapyje www.vanile.lt. Dėl to atsakovas privalėjo atsiskaityti už suteiktas paslaugas abiem paslaugų teikėjams, teikusiems skirtingas paslaugas. Kadangi ieškovas atsakovo ir UAB „Verozona“ santykiuose veikė kaip tarpininkas, perduodantis signalą nuo UAB „Verozona“ iki atsakovo, tai mokestis už naudojimąsi UAB „Verozona“ paslaugomis atsakovui buvo įtraukiamas į ieškovo jam išrašomas sąskaitas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas nedarė įtakos atsakovo naudojimuisi UAB „Verozona“ paslaugomis, nes ieškovas, būdamas judriojo telefono ryšio paslaugų teikėju, tam tikrus signalus nuo atsakovo iki UAB „Verozona“ siųsdavo ne savo nuožiūra, o esant paties atsakovo iniciatyva su UAB „Verozona“ sudarytai paslaugų teikimo sutarčiai. Ieškovas dėl atsakovo naudojimosi UAB „Verozona“ teikiamomis paslaugomis patyrė papildomų kaštų, nes nurodytos bendrovės teikiamos paslaugos yra apmokestinamos specialiu tarifu.
- Dėl atlygintinių paslaugų teikimo sutartį reglamentuojančių materialiosios teisės normų (CK 6.721 straipsnio) netinkamo taikymo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos
Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, klientui vienašališkai nutraukus sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti, klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Prievolės sumokėti už paslaugas, kurios buvo faktiškai suteiktos, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, vykdydamas sutartį iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento, buvimas konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Omnitel“ v. UAB „Marijampolės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-235/2007, 2007 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Omnitel“ v. UAB ,,Bleiras“, bylos Nr. 3K-3-257/2007. Taigi paslaugos gavėjas iki pasinaudojimo CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise (prieš terminą nutraukdamas paslaugų teikimo sutartį) privalo sumokėti paslaugų teikėjui už tas paslaugas, kurios buvo faktiškai suteiktos iki sutarties nutraukimo. Nors atsakovas nesumokėjo ieškovui už suteiktas paslaugas, teismas pripažino, kad Sutartį jis nutraukė pagrįstai. Ieškovas kompensavo atsakovui 171,43 Lt sumą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d., o 75,89 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – ne, nes ši suma buvo laiku įtraukta į atsakovui pateiktas sąskaitas. Atsakovui nesumokėjus už paslaugas, kurios jam buvo faktiškai suteiktos, ieškovas, remdamasis Lojalumo sutarties 4 punktu, pagrįstai apskaičiavo 1611,27 Lt baudą.
- Dėl neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų netinkamo taikymo
Teismas nepagrįstai atsakovui priteisė neturtinės žalos atlyginimą, nes nebuvo nė vienos iš būtinųjų ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje N. Č. v. UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009, konstatavo, kad „sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę.“ Teismas, nukrypdamas nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos, nenustatinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – žalos, priešingo teisei elgesio, priežastinio ryšio tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos, pažeidėjo kaltės. Ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai atsakovui priteisė neturtinės žalos atlyginimą, nes dėl Sutarties nutraukimo, kurį pats sąmoningai inicijavo, atsakovas neturtinės žalos nepatyrė. Pretenzijos dėl iš UAB „Verozona“ užsakytos paslaugos teikimo, taip pat dėl automatinio pratęsimo negali būti nukreiptos į ieškovą, kuris buvo tik tarpininkas. Atsakovas pats sąmoningai užsiregistravo internetinėje svetainėje www.vanile.lt bei užsisakė auksinę narystę, taigi ieškovas negali būti atsakingas už tai, kad atsakovas naudojosi šiomis paslaugomis. Atsakovas, vėlavęs sumokėti užmokestį už ieškovo suteiktas paslaugas, buvo įspėtas. Atsakovui nepaisant įspėjimo, ieškovas apribojo paslaugos teikimą, o Sutartis buvo nutraukta būtent atsakovo reikalavimu. Ieškovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas nepagrįstai atsakovo veiksmus vertino kaip nesąžiningus, nes skola nebuvo kompensuota ir buvo laiku įtraukta į sąskaitą. Taigi ieškovo reikalavimas sumokėti už suteiktas paslaugas nėra neteisėtas. Tarp ieškovo veiksmų, kai jis pagrįstai ir teisėtai reikalavo atsakovo apmokėti už naudojimąsi teikiamomis paslaugomis, ir atsakovo neva patirtos neturtinės žalos nėra jokio priežastinio ryšio. Teismas taip pat nenustatė ieškovo kaltės. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Atsakovas pats inicijavo Sutarties nutraukimą bei prisiėmė riziką, kad nutraukus minėtą sutartį ir su kitu judriojo ryšio tiekėju nesudarius naujos sutarties, jis neturės galimybių skambinti ir bendrauti, jam negalės prisiskambinti šeimos nariai. Taip pat nėra ieškovo kaltės dėl to, kad atsakovas patyrė tam tikrų išgyvenimų dėl neva neužsakytų UAB „Verozona“ paslaugų, nes pats atsakovas veikė sąmoningai, užsisakydamas šias paslaugas.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo palikti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 7 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei nurodo tokius nesutikimo su ieškovo kasaciniu skundu argumentus:
- Dėl atlygintinių paslaugų sutarties vykdymą bei įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų tinkamo taikymo
Ieškovo teigimu, skola susidarė laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., taigi teismas turėjo vertinti ir vertino tas sąskaitas, kurios atsakovui buvo išrašytos po ieškovo įrodinėjamos skolos susidarymo iki Sutarties nutraukimo (jose skola UAB „Verozona“ nebuvo nurodyta). Teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad ieškovo išrašytose sąskaitose nėra išskirta, kokia suma mokėtina už UAB „Teledema“, o kokia – už UAB „Verozona“ suteiktas paslaugas, kaip to reikalauja ginčo metu galiojęs Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 44 punktas. Neteisėtas kasatoriaus teiginys, kad 2009 m. gruodžio 1 d., 2009 m. gruodžio 31 d., 2010 m. vasario 1 d. bei 2010 m. kovo 1 d. atsakovui išrašytose sąskaitose, kurių teismas nevertino, konkrečiai atsispindi atsakovo įsiskolinimai ieškovui, nes ir šiose sąskaitose nėra išskirtos suteiktos paslaugos, jų kiekis, įkainiai, trukmė ir kt. Atsakovas nežinojo ir negalėjo suprasti, kad ieškovas skaičiuoja skolą UAB „Verozona“. Šioje byloje aplinkybė, kad teismas vertino tik dalį į bylą pateiktų sąskaitų, neturi ir negali turėti įtakos sprendimo teisėtumui.
Atmestinas kaip nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad teismas netinkamai kvalifikavo ieškovo vaidmenį atsakovo sutartuose santykiuose su UAB „Verozona“. Teismas jo vaidmens nekvalifikavo, be to, neturėjo pareigos vertinti aplinkybių, kuriomis ieškovas neįrodinėjo savo reikalavimų, būtent: papildomų ieškovo kaštų dėl atsakovo naudojimosi UAB „Verozona“ teikiamomis paslaugomis, mokesčio už naudojimąsi UAB „Verozona“ paslaugomis įtraukimo į ieškovo atsakovui išrašomas sąskaitas. Pagal Paslaugų sutarties 5.3. punktą ieškovas įsipareigojo pateikti atsakovui – vartotojui sąskaitą už UAB „Teledema“ suteiktas paslaugas, taigi negalėjo įtraukti sumų už UAB „Verozona“ abonentams suteiktas paslaugas.
Teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad byloje kilo šalių ginčas dėl apmokėjimo už UAB „Verozona“ atsakovui suteiktas paslaugas ir ieškovas neįrodė reikalavimo priteisti 75,89 Lt skolą pagrįstumo.
Neteisėtas ir nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad atsakovas, netinkamai pasinaudojęs CK 6.721 straipsnyje nustatyta teise, privalo mokėti ieškovui baudą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paslaugų teikėjas gali reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Meilina ir KO“ v. UAB „Naderna“, Nr. 3K-3-494/2005). Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo prašomas priteisti baudos dydis yra siejamas ne su tiesioginiais nuostoliais, bet su negautomis pajamomis.
- Dėl neturinės žalos atlyginimą ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų tinkamo taikymo
Ieškovas nepagrįstai kasaciniame skunde teigia, kad nenustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendime pripažino ieškovo elgesį netinkamu ir nesąžiningu bei taikė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad šiuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, jog vartotojas kaip sutarties šalis dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (šiuo atveju – paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Teismas, nustatęs, kad neteisėtais veiksmais ieškovas padarė atsakovui neturtinę žalą, šie veiksmai atsakovui sukėlė daug naujų rūpesčių, išgyvenimų, nepatogumų, pagrįstai nustatė padarytos neturtinės žalos dydį bei faktinį priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų ieškovo veiksmų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tokia apimtimi, kiek reikalinga nustatyti, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atlygintinių paslaugų teikimo sutarties nutraukimą, netesybų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimą.
Dėl atlygintinių paslaugų teikimo sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų (CK 6.721 straipsnio) aiškinimo ir taikymo
Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šioje nuostatoje įtvirtinta viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, fizinis ar juridinis asmuo yra paslaugos gavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Omnitel“ v. UAB „Marijampolės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-235/2007). Pirmiau nurodytoje teisės normoje taip pat nustatyta, kad vienašališko sutarties nutraukimo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama, paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Omnitel“ v. UAB „Marijampolės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-235/2007). Pagal kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, susijusius su CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, paslaugų teikėjas gali reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius. Galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatyme nenumatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Meilina ir KO“ v. UAB ,,Naderna“, bylos Nr. 3K-3-494/2005; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Omnitel“ v. UAB ,,Bleiras“, bylos Nr. 3K-3-257/2007).
Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovą teisėtai nutraukusiu Sutartį, nes iki jos nutraukimo prieš terminą atsakovas nesumokėjo už faktiškai jam suteiktas paslaugas. Teisėjų kolegija atmeta šį kasatoriaus argumentą kaip teisiškai nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas Sutartį kvalifikavo kaip vartojamąją atlygintinių pasaugų teikimo sutartį. Teismai nustatė ir šalys šio fakto neginčijo, kad Sutartis vienašališkai nutraukta 2010 m. gegužės 8 d., atsakovui raštu pateikus pranešimą ieškovui. Taigi atsakovas pasinaudojo besąlygine įstatyme įtvirtinta vienašališko sutarties nutraukimo teise ir šią teisę įgyvendino laikydamasis CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasatoriaus argumentą, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė reikalavimo priteisti skolą (75,98 Lt), padaryta pažeidžiant CPK 185 straipsnio reikalavimus. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Apeliacinės instancijos teismas nustatė aplinkybes, kad: atsakovas 2009 m. gegužės mėnesį svetainėje www.vanile.lt užsisakė auksinę narystę savaitei išsiųsdamas trumpąją žinutę; paslaugos teikėjas – UAB „Verozona“; kas savaitę buvo siunčiama automatinė žinutė, pratęsianti atsakovo narystę šioje svetainėje; tik praėjus šešiems mėnesiams, t. y. 2009 m. gruodžio 1 d., ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą (serija ABO Nr. 0656455), kurioje nurodė, kad dėl techninių kliūčių dalis skambučių bei SMS žinučių į specialiais tarifais apmokestinamus numerius laikotarpiu nuo liepos iki spalio mėnesio negalėjo būti įtraukta į sąskaitas; pateiktos sąskaitos grafoje „kiti mokesčiai“ įtraukta ir 149,94 Lt (be PVM) suma už UAB „Verozona“ suteiktas paslaugas; atsakovui nesutikus apmokėti už UAB „Verozona“ suteiktas paslaugas ir kreipusis į Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybą (toliau – Tarnyba) bei Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Komitetas), ieškovas 2010 m. kovo 8 d. raštu informavo Tarnybą, kad atsakovui kompensavo visą ginčijamą sumą; gavęs šią informaciją, Komitetas nutraukė atsakovo skundo nagrinėjimą; ieškovas po rašto Tarnybai pateikimo (kuriame nurodoma, kad kompensuoja visą atsakovo ginčijamą sumą) atsakovui pateikė apmokėti 2010 m. balandžio 1 d. sąskaitą, į kurią įtraukė ir sumas už UAB „Verozona“ suteiktas paslaugas. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei duomenis, esančius ieškovo atsakovui pateiktose 2010 m. balandžio 1 d., 2010 m. gegužės 3 d. ir 2010 m. birželio 1 d. sąskaitose, teismas sprendė, kad ieškovo teismui pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas priteisti skolą (75,89 Lt), yra prieštaringi, sąskaitose nėra aiškiai išskirta, koks užmokestis mokėtinas už ieškovo ir UAB „Verozona“ suteiktas paslaugas, taip pažeisti Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160, 44 punkto reikalavimai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į pirmiau nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei vertino duomenis, esančius 2010 m. balandžio – birželio mėnesiais išrašytose sąskaitose, nes ieškovas reikalavimą priteisti skolą grindė 2010 m. birželio 1 d. PVM sąskaita faktūra, išrašyta po vienašališko Sutarties nutraukimo atsakovo iniciatyva, ir konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 183, 185 straipsniai), nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl nėra pagrindo kitaip vertinti teismo nustatytas aplinkybes.
Dėl reikalavimo priteisti baudą paslaugų teikimo sutarties nutraukimo atveju
Kasatorius teigia, kad, atsakovui nesumokėjus užmokesčio už paslaugas, kurios jam buvo faktiškai suteiktos, ieškovas, remdamasis Lojalumo sutarties 4 punktu, pagrįstai apskaičiavo baudą (1611,27 Lt). Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors kasatorius nepateikia nesutikimo su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl Lojalumo sutarties 4 punkto ir Paslaugų sutarties 7.3 punkto nuostatų prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms ir šių sąlygų pripažinimo niekinėmis, nesukuriančiomis šalims teisinių padarinių, argumentų, tačiau, reikalaudamas priteisti iš atsakovo pagal nurodytas nuostatas apskaičiuotą baudą, išreiškia nesutikimą su jomis. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga, ji negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu tolesnis sutarties vykdymas yra galimas panaikinus nesąžiningas sąlygas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Č. v. UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009; 2011 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011). Nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų instituto esmė – tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui; nesąžiningomis pripažintos vartojimo sutarties sąlygos negalioja nuo sutarties sudarymo (CK 6.188 straipsnio 6 dalis), yra niekinės ir negali sukelti vartotojui nepalankių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. UAB ,,Tele2“, bylos Nr. 3K-3-258/2012). Apeliacinės instancijos teismas šalių sudarytą Sutartį kvalifikavęs kaip vartojamąją atlygintinių paslaugų teikimo sutartį, pagrįstai sprendė dėl jos sąlygų atitikties imperatyviosioms įstatymo normoms ir konstatavo, kad jos prieštarauja CK 6.721 straipsnio 1 daliai, nes įstatyme nustatyta teisė reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius, o ieškovas reikalauja priteisti netiesioginius nuostolius – negautas pajamas, kurias būtų gavęs, jei atsakovas būtų vykdęs Sutartį joje sulygtomis sąlygomis. Tokia apeliacinio teismo pozicija atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, kad galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatymo nenumatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Meilina ir KO“ v. UAB ,,Naderna“, bylos Nr. 3K-3-494/2005). Paslaugų teikėjas (verslininkas) veikia savo rizika ir negali šios rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas sumokėti negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti. Paslaugų sutartyje negali būti nustatytos sąlygos, ribojančios paslaugų gavėjo teises, įtvirtintas įstatyme (tarp jų – teisę vienašališkai nutraukti sutartį), ar sunkinančios šių teisių įgyvendinimą. Nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą kasatoriaus argumentą, kad bauda atsakovui buvo skaičiuota pagrįstai.
Dėl neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vartotojo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte (redakcija, galiojusi 2011 m. gruodžio 15 d. – 2013 m. gegužės 24 d.). Pagal kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Ž. v. SP UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2009 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Č. v. UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009). Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1999 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. K. T. , bylos Nr. 3K-3-683/1999).
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas atsakovui iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą, nenustatinėjo pirmiau nurodytų būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, be to, sprendime nenurodė konkrečių įrodymų, patvirtinančių išvadą, jog atsakovas patyrė neturtinę žalą, dėl ko konstatuotinas įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas, taip pat nukrypimas nuo kasacinio teismo šiais klausimais suformuotos praktikos.
Apeliacinės instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovas, remdamasis sutartinėmis nuostatomis, apribojo paslaugų teikimą atsakovui, nes tarp šalių kilo ginčas dėl UAB „Verozona“ suteiktų paslaugų apmokėjimo ir atsakovas atsisakė apmokėti būtent už šias paslaugas, kurios nebuvo laiku ir tinkamai įtrauktos į apmokėti pateikiamas sąskaitas; ieškovas patvirtino, kad kompensuoja visą atsakovo ginčijamą sumą, tačiau vėliau vėl pareikalavo sumokėti užmokestį už UAB „Verozona“ suteiktas paslaugas, sprendė, kad ieškovo klaidinantis elgesys ir veiksmai negali būti pripažinti tinkamu ir sąžiningu sutarties vykdymu. Teismas, pripažinęs pirmiau nurodytus ieškovo veiksmus pažeidžiančiais teisingumo ir sąžiningumo principus, konstatavo jų neteisėtumą. Taigi teismas konstatavo vieną iš būtinųjų sąlygų ieškovo civilinei atsakomybei atsirasti.
Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog dėl ieškovo neteisėtų veiksmų atsakovas patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, papildomų rūpesčių, ir konstatavo, kad jie atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinę žalą, ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilineje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (atsakovas, pareiškęs priešieškinį). Iš bylos medžiagos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad žalos padarymo faktą atsakovas įrodinėjo ir teismas, nustatydamas šį faktą, rėmėsi atsakovo paaiškinimais apie patirtus nepatogumus, ieškovui sustabdžius judriojo ryšio paslaugų teikimą, rūpesčius dėl paslaugų teikėjo keitimo, abonento numerių neperkėlimo į kito paslaugų teikėjo tinklą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos išvada, kad atsakovo patirti nepatogumai ir rūpesčiai atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinę žalą. Teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos neturtinės žalos atsakovui padarymo faktui konstatuoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, o teismas nenustatė neturtinės žalos padarymo fakto. Nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo konstatuoti kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, o nenustačius šių sąlygų visumos – priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aktualiomis byloje kilusiai teisinei situacijai spręsti teisės aktų nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojamosios atlygintinių paslaugų teikimo sutarties nutraukimą ir netesybų priteisimą, tačiau netinkamai aiškino ir taikė normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo priteisimą, taip pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, todėl atitinkama dalis skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo keistina (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kadangi kasatoriaus kasacinis skundas tenkinamas iš dalies, tai, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iš naujo spręstinas byloje šalių ir teismų turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Pirmosios instancijos teismui ieškovas reiškė du pagrindinius reikalavimus, kurie pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo patenkinti; atsakovas reiškė vieną reikalavimą, kuris buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas atmetė abu ieškovo reikalavimus ir patenkino dalį atsakovo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Kadangi kasacinės instancijos teisme atmesta 100 proc. ieškovo ir atsakovo reikalavimų, šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, kartu panaikintinas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. papildomas sprendimas, kuriuo atsakovui iš kasatoriaus priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 423 Lt.
Už paduotą kasacinį skundą kasatorius sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio, pateikė duomenis apie 1905,75 Lt advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė duomenis apie 1200 Lt advokato pagalbai apmokėti. Proporcingai patenkintų ir atmestų kasacinio skundo reikalavimų daliai, kasatoriui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis – 732 Lt (37 proc.), atsakovui iš kasatoriaus – 756 Lt (63 proc.). Atlikus įskaitymą laikytina, kad šalys bylinėjimosi išlaidų viena kitai neatlygina.
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 21,55 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, patenkinus dalį kasacinio skundo reikalavimų, priteistinas iš kasatoriaus – 13,57 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 7 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti šio sprendimo dalį, kuria atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies; iš ieškovo UAB „Teledema“ (į. k. 135989386) atsakovui M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas neturtinės žalos atlyginimas – 1000 Lt ir bylinėjimosi išlaidos – 607 Lt; iš ieškovo UAB „Teledema“ (į. k. 135989386) valstybei priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 10,92 Lt; iš atsakovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Teledema“ (į. k. 135989386) priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 593 Lt, ir keičiamą sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Atsakovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį atmesti“.
Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. papildomą sprendimą, kuriuo atsakovui M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Teledema“ (į. k. 135989386) priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 423 Lt.
Priteisti valstybei iš kasatoriaus UAB „Teledema“ (į. k. 135989386) 13,57 Lt (trylika litų ir 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Egidijus Laužikas
Rimvydas Norkus