Civilinė byla Nr. e2A-181-924/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06357-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1;

2.4.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams A. V., Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Miesto administratorius“ dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „G. & architektai“. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. V., Kauno miesto savivaldybės administracijai, UAB „Miesto administratorius“, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2017-08-29 Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimo rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal statinio projektą „Daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) (NTR u. nr.: (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“ dalį, kuri susijusi su savavališkos statybos įteisinimu; 2) įpareigoti atsakovę A. V. ir UAB „Miesto administratorius“ per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ir išardyti savavališkai pastatytą priestatą, esantį tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, suteikti teisę įvykdyti teismo sprendimą ieškovui A. Š., sprendimo vykdymo išlaidas išieškant iš atsakovės; 3) ieškovo naudai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1.        Ieškovui A. Š. nuosavybės teise priklauso butas su patalpomis bei negyvenamoji patalpa-patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), buvo savavališkai pastatytas priestatas, jį sujungiant prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), sienos, o prijungta sienos dalis ribojasi su ieškovui priklausančių patalpų siena, bei užmūrintas įėjimas į ieškovo patalpas. Dėl savavališkai pastatyto priestato sumažėja prie gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančio neužstatytos valstybinės žemės plotas, didėja žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas. Savavališkai pastačius priestatą, kuris yra įsiterpęs tarp gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo panaikintas praėjimas, buvęs tarp minėtų gyvenamųjų namų, kas neatitinka priešgaisrinių reikalavimų, ko pasėkoje yra pažeidžiamos, ieškovo bei kitų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkų teisės bei bendro žemės sklypo naudotojų teisės. Savavališkai pastatytame priestate UAB „Miesto administratorius“, vadovaujamas direktoriaus M. L., savavališkai įrengė gyvenamąjį plotą, bei atliko kitus savavališkus darbus. Savavališkai pristatytas priestatas yra sujungtas su buto Nr. 2 patalpomis. 2017-12-22 Pirkimo-pardavimo sutartimi, Nr. 1-7238 UAB „Miesto administratorius“ šias patalpas perleido atsakovei A. V., kuri yra UAB „Miesto administratoriaus“ direktoriaus M. L. sugyventinė, su kuria augina bendrą vaiką.

1.2.        2018 metais atsakovė A. V. bei buvęs savininkas UAB „Miesto administratorius“ pradėjo vykdyti statybos darbus - minėto priestato atnaujinimo darbus, keitė stogą ir t.t., todėl ieškovas suprato, kad šie asmenys net nežada nugriauti ir sutvarkyti savavališkai pastatyto statinio, dėl kurio jau ankščiau tarp gyvenamųjų namų Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų yra kilę ginčų. Todėl kreipėsi į eilę institucijų, teikė įvairius skundus, siekdamas, kad atsakingi asmenys pašalintų savavališkai pastatytą priestatą. 2019-01-02 VĮ „Registrų centras“ raštu patvirtino, kad gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), I aukšto plano kopijoje oranžine spalva (teismui pateiktame plane pažymėta žalia spalva) pažymėtoje vietoje Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota jokių nekilnojamųjų daiktų - statinių. 2019-01-16 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019-03-18 raštu informavo, jog atlikę faktinių duomenų patikrinimą vietoje nustatė, kad tarp posūkio taškų 3 ir 4, nurodytų sklypo plane (tarp gyvenamųjų patalpų), stovi pastatytas mūro plytų statinys su betonine stogo perdanga. Vidinėje kiemo dalyje tarp gyvenamųjų patalpų yra statinys (21 lž) su dviem įėjimais, galimai į skirtingus patalpas. Šie statiniai galimai nėra (ar jų dalis) registruoti Nekilnojamojo turto registre.

1.3.        2019-02-27 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau - Statybos inspekcija) raštu informavo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija statytojui UAB „Miesto administratorius“ išdavė leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal statinio projektą „Daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) (NTR u. nr.: (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“ (toliau - Projektas). Statybos inspekcija rašte nurodo, kad patikrinus projekto sprendinius nustatyta, jog projekte numatyta įteisinti apie 1988 metais (iš tiesų ženkliai vėliau) pastatytą priestatą tarp dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Rašte taip pat nurodoma, kad 2012-04-23 projektą neva tai suderino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys; kad prie projekto pridėti visi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), namo ir daugiabučio bendrasavininkų sutikimai (tarp jų ir A. Š.) ir gretimo besiribojančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) bendrasavininkų sutikimai atlikti rekonstravimo darbus pagal projektą. Šiame rašte statybos inspekcija nurodo, kad ji 2019-02-12 gavo prašymą išduoti minėto statinio užbaigimo aktą.

1.4.        Statytojo UAB „Miesto administratorius“, kuriam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, teisė įteisinti savavališkos statybos padarinius valstybinėje žemėje nebuvo numatyta 2017-04-06 Valstybinės žemės sutartyje, todėl pagal imperatyvias teisės normas tokiam įteisinimui jis turėjo gauti atskirą NŽT prie ŽŪM sutikimą. Tačiau UAB „Miesto administratorius“ ne tik kad negavo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės - Lietuvos Respublikos žemės patikinės NŽT prie ŽŪM sutikimą įteisinti savavališkos statybos, bet dėl tokio leidimo į ją nesikreipė.

1.5.        Kultūros paveldo departamentas sutikimo įteisinti savavališkai pastatytą priestatą nedavė, ką patvirtina ir 2019-01-29 Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus raštas. Nors prie Projekto medžiagos yra pridėti 2016-12-02 Kultūros paveldo departamento Specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. 2k-340, tačiau jie išduoti visai kitam projektui - „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas. Tvarkomieji darbai“, bei tik atlikti rekonstrukciją, o ne įteisinti savavališką statybą. Statytojui tiek iš esmės pakeitus projektą, tiek nusprendus įteisinti savavališkos statybos padarinius, projektai iš naujo turėjo būti teikti Kultūros paveldo apsaugos departamentui, kas numatyta ir 2016-12-02 specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinyje.

1.6.        Nei ieškovas, nei kiti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), butų, nei (duomenys neskelbtini), butų, kurie yra tame pačiame žemės sklype, nei greta esančio namo (duomenys neskelbtini), savininkai nedavė sutikimo tuometiniam statytojui UAB „Miesto administratorius“ įteisinti savavališkai pastatytą priestatą. Prie projekto „Daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) (NTR u. nr.: (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“ medžiagos pridėtas tiek balsavimo komisijos protokolas, tiek UAB „Miesto administratorius“ prašymas, o svarbiausia, tiek butų savininkų sutikimas, neturi nieko bendrą nei su projektu, kuriam išduotas ginčijamas leidimas, nei su savavališkai pastatyto priestato įteisinimu.

1.7.        Ieškovas mano, kad 2017-08-29 leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Projektas yra teisiškai ydingi visa apimtimi, nes tuo pačiu statybos leidimu negalėjo būti leista atlikti tiek dviejų skirtingų nekilnojamųjų objektų rekonstrukciją, bei dar ir įteisinti savavališką statybą. 2017-08-29 Statybos leidimas išduotas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, o leidime numatyta tik vieno atskiro statinio, buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančio D. P., rekonstrukcijai ir jo paskirties pakeitimui. Tuo tarpu tiek iš projekto pavadinimo, tiek iš eilės sprendinių bei jų aprašymo matyti, kad bus rekonstruojamas ir kitas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovei. Siekiant koncentruotumo, dėl kitų 2017-08- 29 leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Projekto neatitikimo įstatymų reikalavimams nepasisako.

1.8.        Termino ieškiniui pateikti dėl ginčijamo administracinio akto dalies ieškovas nepraleido, nes apie 2017- 08-29 statybos leidimą bei Projektą sužinojo ir susipažino tik 2019-03-13, kuomet Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė 2017-08-29 leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Projekto kopiją.

2.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. balandžio 29 d. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad:

2.1.       Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė ginčijamą Leidimą, kuriuo atsakovei (statytojai) UAB „Miesto administratorius“ suteikta teisė rekonstruoti statinį pagal parengtą projektą - „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“ (toliau - Projektas).

2.2.        Iš tiesų, kaip ne kartą nurodyta ieškinyje, ginčo Priestatas iki šiol nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Iki ginčijamo Leidimo išdavimo joks kitas statybą leidžiantis dokumentas Priestato statybai nebuvo išduotas, todėl pagal Statybos įstatymo 2 str. 46 d. laikytina, kad jis buvo pastatytas savavališkai, ir dėl to byloje ginčo nėra. Akivaizdu, kad savavališkai pastatytas statinys negalėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir tai patvirtino VĮ Registrų centro Kauno filialas 2019 m. sausio 2 d. raštu Nr. (3.11.4) ATS-7331, kuriame nurodyta, kad informacijos apie ieškovo pažymėtoje vietoje įregistruotus nekilnojamuosius daiktus - statinius Nekilnojamojo turto registre nėra.

2.3.        Galiojančiame teritorijų planavimo dokumente yra numatyta galimybė įteisinti Priestatą. Pažymėtina, jog ieškovas buvo vienas iš šio teritorijų planavimo dokumento rengimo iniciatorių, yra pasirašęs Žemės sklypo plane, taigi, šie sprendiniai jam buvo žinomi.

2.4.        Kaip matyti iš Projekte pateiktos 2016 m. rugsėjo 27 d. techninės užduoties, UAB „Miesto administratorius“ pavedė projektuotojui parengti daugiabučio gyvenamojo namo lA3p (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą. Šiuo atveju savavališkai pastatyto Priestato įteisinimas buvo vienas iš Projekto rengimo tikslų. Parengto Projekto sprendiniai, susiję su Priestato įteisinimu, atitinka teritorijų planavimo dokumentą. Projekte pateikta eksperto išvada dėl įmokos už savavališkos statybos įteisinimą ir dokumentas, patvirtinantis šios įmokos sumokėjimą, taigi, buvo įgyvendintos visos sąlygos, nustatytos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 5 d.

2.5.        Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo. Kauno miesto savivaldybės administracija įvertinusi Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. kovo 20 d. raštą Nr. 8SD-1416-( 14.8.7.) laikė, kad UAB „Miesto administratorius“ pateikti dokumentai dėl Žemės sklypo nuomos atitinka teisės aktų reikalavimus, nes juose aiškiai išreikšta Žemės sklypo patikėtinio valia dėl statinių rekonstrukcijos Žemės sklype. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju numatyti rekonstravimo darbai atitiko nustatytą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, todėl papildomų dokumentų iš statytojo nebuvo reikalaujama.

2.6.        Dėl Projekto suderinimo su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Žemės sklypas, kuriame yra rekonstruojamas pastatas, patenka į kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vizualinės apsaugos pozonį. Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus 2019 m. sausio 29 d. rašte Nr. (1.29.- K)2K-112 (I t., b. L 32) teigiama, kad Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius neturi duomenų dėl pastato (priestato) tarp namų (duomenys neskelbtini), projektinių sprendinių suderinimo, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Visų pirma, 2016 m. parengti rekonstrukcijos projekto projektiniai pasiūlymai buvo suderinti su Kultūros paveldo departamentu, tame tarpe ir tas projektinių pasiūlymų brėžinys, kuriame pažymėtas ir savavališkai pastatytas Priestatas (I t., b. L 294). 2016 m. gruodžio 2 d. buvo išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai (laikinasis apsaugos reglamentas) Nr. 2k-340, o parengtas Projektas 2017 m. balandžio 23 d. informacinėje sistemoje „Infostatyba“ suderintas su Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyr. specialiste R. G., kuri pritarė projekto sprendiniams (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau tuo metu pateiktas Projektas nebuvo suderintas su visomis institucijomis, todėl vėliau buvo teikiamas derinimui pakartotinai. Kultūros paveldo departamentas 2017 m. balandžio 23 d. buvo suderinęs Projekto sprendinius, gavęs pakartotinį statytojo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Projektas dar kartą derinti Kultūros paveldo departamentui nebuvo teikiamas.

2.7.        Dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku sutikimų. 2016 m. rugsėjo 16 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. BAL-003038, pagal kurį šio gyvenamojo namo bendrasavininkai pritarė pastato rekonstravimui. Pagal nurodyto straipsnio 15 p., taip pat turi būti pateikti statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytiniai pritarimai statinio projektui statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, kad Priestatas pastatytas arčiau, nei 3 m iki gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, pateikti šio žemės sklypo naudotojų R. G. ir J. R. Ž. sutikimai (I t., b. L 117-118), kaip numatyta Reglamento 7 priedo 4 p. Statytojas taip pat pateikė ir Žemės sklype esančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų - ieškovo ir V. B. sutikimus rekonstrukcijos darbams, nors pagal teisės aktų nuostatas toks sutikimai nebuvo privalomi. Ieškinyje ieškovas taip pat nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis statytojas, norėdamas gauti leidimą rekonstrukcijos darbams, turėjo gauti ieškovo sutikimą.

2.8.        Dėl Projekte numatytos rekonstrukcijos ir savavališkos statybos įteisinimo. Nagrinėjamu atveju visi pagal Projektą numatyti darbai priskirtini vienai darbų rūšiai - statinio rekonstravimui, todėl akivaizdu, kad tokiems darbams galėjo būti rengiamas vienas bendras projektas ir išduotas vienas statybą leidžiantis dokumentas. Priešingai, nei teigia ieškovas, toks Leidimo išdavimas atitinka ne tik statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, bet tuo pačiu ir Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintus proporcingumo ir efektyvumo principus. Be to, ieškinyje nėra pagrįsta, kokią įtaką toks tariamas pažeidimas galėtų turėti ieškovo teisėms ar teisėtiems interesams.

2.9.       Dėl termino ginčyti Leidimą. Ieškovas nurodo, kad apie Leidimą bei Projektą sužinojo ir su juo susipažino tik 2019 m. kovo 13 d., kai Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė Leidimo ir Projekto kopiją. Tačiau turi būti vertinama ne vien faktinė aplinkybė, kada asmuo sužinojo apie skundžiamą administracinį aktą, bet ir kada turėjo ir galėjo apie jį sužinoti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Priestatas pastatytas daugiau nei prieš 25 metus, šį faktą ir nurodytus tariamus trūkumus, su kuriais sieja savo teisių pažeidimą (apsunkintą naudojimąsi Žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir pan.), ieškovas galėjo pamatyti ir įvertinti prieš įsigydamas butą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir, kilus abejonių, pasidomėti apie Priestato statybos teisėtumą. Visą Priestato eksploatavimo laikotarpį nei buvę savininkai, nei ieškovas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo nesikreipė. Visų pirma, informacija apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus iš karto yra paskelbiama viešai interneto svetainėje „Infostatyba“ (www.planuojustatyti.lt). Šioje interneto svetainėje ieškovas nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. turėjo galimybę sužinoti apie išduotą Leidimą, jį išdavusią instituciją, jo priėmimo datą ir numerį, tuo pačiu nedelsdamas išsiaiškinti šio administracinio akto turinį. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad į kompetentingas institucijas ieškovas dėl Priestato registracijos Nekilnojamojo turto registre kreipėsi tik 2018 m. gruodžio mėn., o dėl Priestato statybos teisėtumo tik 2019 m. sausio mėn. Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. vasario 27 d. rašte Nr. 2D-2713 ieškovui itin išsamiai buvo pateikta informacija apie ginčijamą Leidimą: nurodyta išdavimo data, numeris, Projekto pavadinimas, taip pat išaiškinta, jog pagal Projekto sprendinius numatyta įteisinti Priestatą tarp namų (duomenys neskelbtini). Šiame rašte taip pat nurodyta, kad kartu su Projektu pateikti Žemės sklypo ir jame esančių gyvenamųjų namų (tame tarpe Ieškovo) sutikimai. Ši Inspekcijos pateikta informacija buvo pakankama ieškovui įvertinti galimą jo teisių pažeidimą, ir tai yra vėliausia data, nuo kurios galėtų būti skaičiuojamas įstatymo nustatytas vieno mėnesio terminas Leidimui ginčyti. Atsižvelgiant į tai. kad ieškinys teismui pateiktas tik 2019 m. balandžio 11 d., laikytina, kad ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas terminas kreiptis į teismą dėl Leidimo ginčijimo, nenurodė. Laiko, kad nagrinėjamu atveju įstatymo nustatyto termino administraciniam aktui ginčyti yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

3.       Atsakovė A. V. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį bei priteisti iš ieškovo A. Š. atsakovės A. V. naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

3.1.        Ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 29 str. 1 d. nustatytą terminą individualiam administraciniam aktui ginčyti. Iš paties ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių (ieškinio 3 lapas 2 nuo viršaus pastraipa). Ieškovui jau 2019-02-27 buvo žinoma apie tai, kad Leidimas, be kita ko, yra išduotas ir dėl savavališkai pastatyto ginčo priestato įteisinimo, kad Leidimas buvo išduotas UAB „Miesto administratorius“ bei kad Leidimą išdavė Kauno miesto savivaldybės administracija. Taigi, net ir laikant, kad ieškovas nežinojo apie savo teisių pažeidimą iki 2019-02-22, akivaizdu, jog jis apie savo teisių pažeidimą turėjo suvokti 2019-02-27, t.y. gavęs aukščiau nurodytą Statybos inspekcijos raštą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, konstatuotina, kad ieškovas reikalavimą dėl Leidimo/jo dalies pripažinimo negaliojančiu turėjo pareikšti iki 2019-03-22 arba vėliausiai iki 2019-03-27. Tuo tarpu ieškovas ieškinį su atitinkamu reikalavimu pateikė teismui 2019-04-10, t.y. žymiai praleidęs terminą atitinkamam reikalavimui pareikšti.

3.2.        Dėl argumentų, jog Leidimas yra neteisėtas, kadangi nėra gautas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas dėl savavališkos statybos įteisinimo valstybinėje žemėje. Pagal UAB „Miesto administratorius“ ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, 2017-04-06 sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN - 125-14.8.55 naujų statinių statyba/esamų statinių įteisinimas buvo galimas, todėl Buto 1 savininkas UAB „Miesto administratorius“ turėjo teisę įsiteisinti savavališką statinį, kuriuo buvo padidintas jo Buto 1 plotas, o UAB „Miesto administratoriui“ perleidus Butą 1 atsakovei A. V., ši įgijo taip pat analogišką teisę, kokią turėjo UAB „Miesto administratorius“. Priešingai nei teigia ieškovas savo ieškinyje, papildomas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas dėl naujų statinių statybos/esamų statinių įteisinimo nebuvo reikalingas. Tą yra nurodžiusi pati Nacionalinė žemės tarnyba savo 2019-04-15 atsiliepime į ieškinį bei 2017-03-20 rašte Nr. 8SD-1416- 14.8.7, kurį pateikė ieškovas kartu su savo ieškiniu. Taip pat atkreiptinas gerbiamo teismo dėmesys, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2019-04-15 atsiliepime į ieškinį nėra jokio prieštaravimo, kad atsakovė A. V. šiai dienai įsiteisintų ant Žemės sklypo pastatytą priestatą, kuriuo buvo padidintas jos Buto 1 plotas. Tai, kad šiai dienai Žemės nuomos sutartis nėra persirašyta atsakovės A. V. vardu, nepaneigia atsakovės A. V. teisių vykdyti savavališkai pastatyto priestato, kuriuo buvo padidintas jos Buto 1 plotas, įteisinimo procedūrų. Priešingai nei teigia ieškovas savo ieškinyje, atsakovė A. V. gali tęsti savavališkų statybų įteisinimo procedūras, kurias buvo pradėjęs buvęs Buto 1 savininkas UAB „Miesto administratorius“.

3.3.        Dėl argumentų, kad skundžiama Leidimo dalis yra neteisėta, nes Projektas, pagal kurį buvo išduotas Leidimas, nėra suderintas su Kultūros paveldo departamentu. Projektas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu. Tai matyti iš Projekto Bendrosios dalies 8 lape 7 punkte esančio įrašo. Be to, faktą, kad Projektas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės administracija savo atsiliepime į ieškinį.

3.4.        Dėl argumentų, kad nei ieškovas, nei kiti asmenys nėra davę sutikimo įteisinti savavališką statybą. Ieškovas neatstovauja kitų gyventojų, todėl jis už juos negali teigti, kad jie taip pat kaip ir ieškovas nedavė sutikimo dėl savavališkos statybos įteisinimo. Ieškovas sutiko, kad būtu vykdoma namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija bei įteisinta savavališka statyba. Analogiškus sutikimus davė ir visi aukščiau nurodytuose namuose esančių butų/patalpų savininkai.

4.       Atsakovė UAB „Miesto administratorius“ atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad ji nėra tinkama atsakove, ji nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvė, kuri neturi pareigos atsakyti pagal jai pareikštą ieškinį. Kiti atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo yra identiški A. V. atsiliepime išdėstytiems argumentams.

5.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 15 d. atsiliepimu į ieškinį nurodė spręsti ginčą teismo nuožiūra.

6.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) atsiliepime į ieškinį prašė dėl ieškovo A. Š. ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančius įrodymus. Trečiasis asmuo į bylą pateikė itin detalią informaciją apie šalių nuo 2014 m. teiktus skundus ir prašymus bei šalims ir tretiesiems asmenims pateiktus atsakymus, susijusius su ginčo objektu.

7.       Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2019 m. balandžio 29 d. atsiliepimu nurodė ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad:

7.1.        Ieškinyje nurodytas pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) bei tarp jų esantis neregistruotas mūrinis priestatas patenka į kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vizualinės apsaugos pozonį. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 Kauno Senamiestis pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas - saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018-10-15 aktu Nr. KPD-SK-398 nustatytos Kauno Senamiesčio vertingosios savybės. Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2010- 12-14 įsakymu Nr. ĮV-680 patvirtintas Kauno senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre: (duomenys neskelbtini)) teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/.

7.2.       Ieškinyje pagrįstai nurodyta, kad Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius 2016-12-02 išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (Laikinasis apsaugos reglamentas) Nr. 2K-340 „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas. Tvarkomieji statybos darbai“ projekto rengimui (statybos rūšis - rekonstrukcija). Prašymą sąlygoms išduoti pateikė UAB „Miesto administratorius“ (statytojas), įm. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiose sąlygose nurodyta: „<...> Vykdant Įstatymo 19 str. nuostatas, viešajam pažinimui ir naudojimui saugomuose paveldo objektuose draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes; teritorijose ir apsaugos zonose statyti statinius, kurie aukščiu, apimti ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą. Taip pat informuojame, kad Jūsų projektuojami statiniai ir su jais susijusi infrastruktūra neturėtų neigiamai įtakoti kraštovaizdį“. Tačiau tai nėra specialieji paveldosaugos reikalavimai savavališkos statybos įteisinimui.

7.3.        Be to, sistemoje INFO STATYBA buvo pateikti derinimui šie projektai, susiję su pastatu (duomenys neskelbtini): 1.Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) fasado paprastasis remontas. 2015 m.“ (statytojas UAB „Miesto administratorius“). Šio projekto aiškinamajame rašte nurodyta „Pastatui numatomi tvarkomieji statybos darbai - fasado remontas, didinant I-o aukšto langų angas žemyn iki cokolio linijos ir išlaikant tą patį langų angų plotį“; 2.„Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaunas kapitalinio remonto savavališkos statybos įteisinimo techninis projektas. Kapitalinio remonto projektas. 2015 m.“ (statytojas UAB „Miesto administratorius“) - pastato ugniasienėje iškirsta lango anga, įrengta sąrama ir įrengtas langas. Projekto rengimui Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius 2016-03-30 išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (Laikinasis apsaugos reglamentas) Nr. 2K-76; 3.„Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo (perplanuojant palėpės patalpas ir įrengiant stoglangius) ir palėpės paskirties keitimo techninis projektas. 2017 m.“ (statytojas UAB „Miesto administratorius“) - Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius 2016-12-02 išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (Laikinasis apsaugos reglamentas) Nr. 2K-340.

7.4.        Šios civilinės bylos Nr. e2-12354-877/2019 metu yra pateikti šie statybos projektai: „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą. 2017m.“ (statytojas UAB „Miesto administratorius“), prie kurio pridėti Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus 2016-12-02 išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai (Laikinasis apsaugos reglamentas) Nr. 2K- 340. Statybos rūšis - rekonstravimas. Šio projekto aiškinamajame rašte nurodyta: Pastatui numatomi tvarkomieji statybos darbai -fasado remontas, didinant I- o aukšto langų angas žemyn iki cokolio linijos ir išlaikant tą patį langų angų plotį. <...>. Šiuo projektu siekiama įteisinti nelegalios statybos atidarą, kuri pastatyta žemės sklype (duomenys neskelbtini), tarp namo (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), iš kiemo pusės <...>. Tarp atidarų įrengta patalpa, įėjimas į patalpą įrengtas iš namo ((duomenys neskelbtini)) priestato bendrojo naudojimo patalpų.“ Duomenų apie šio projekto, kurio sudėtyje pateikiamas siekis „įteisinti nelegalią statybos atidarą“ suderinimus, Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius duomenų neturi.

8.       Trečiasis asmuo UAB „Giedraitis & architektai“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė: 1) priteisė A. V. iš A. Š. 2 362,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisė UAB „Miesto administratorius“ iš A. Š. 750 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisė valstybei iš A. Š. 20,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas; 4) atsakovų A. V. ir UAB „Miesto administratorius“ prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo A. Š. atmetė; 5) nusprendė sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (ankstesnis bylos Nr. e2-12354-877/2019).

10.       Dėl ieškovo teisės pareikšti ieškinį. Teismas nustatė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl leidimo dalies, pagal kurį atsakovui buvo suteikta teisė įteisinti savavališkai kitų asmenų 1988-1994 metais pastatytą priestatą.

11.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos iškėlė klausimą, ar ieškovas A. Š. turėjo teisę ginčyti statybos leidimą, nes neįrodė savo teisių pažeidimo. Teismas su šiuo atsikirtimu sutiko ir sprendė, kad ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jis ir kiti bendraturčiai negali patekti į rūsį, nes laiptinė užrakinta, nėra nauja aplinkybė. Pažymėjo, jog tokia situacija jau buvo ieškovui įsigijus butą ir tai patvirtina T. Š., kuri nurodė, kad be jos namo gyventojai į rūsį taip pat negalėjo patekti.

12.       Dėl procesinio termino pateikti ieškinį. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad byloje turi būti vertinama ne vien faktinė aplinkybė, kada asmuo sužinojo apie skundžiamą administracinį aktą, bet ir kada turėjo ir galėjo apie jį sužinoti.

13.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo atstovė 2018-11-09 susipažino su ginčo pastato nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, kuriuose aiškiai nurodyta ginčijamo statybos leidimo data ir numeris. Tai reiškia, kad būtent tada ieškovas turėjo galimybę kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kuri yra atsakinga už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, tačiau ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus ir tik 2019 m. sausio mėn. kreipėsi į VPTSI. Inspekcijos 2019-02-27 rašte Nr. 2D-2713 (1 t., b. 1. 35-36) ieškovui buvo pateikta išsami informacija apie ginčijamą Leidimą: nurodyta išdavimo data, numeris, projekto pavadinimas, taip pat išaiškinta, jog pagal Projekto sprendinius numatyta įteisinti Priestatą tarp namų (duomenys neskelbtini). Šiame rašte taip pat nurodyta, kad kartu su Projektu pateikti Žemės sklypo ir jame esančių gyvenamųjų namų (tame tarpe ieškovo) sutikimai. Ši Inspekcijos pateikta informacija buvo pakankama ieškovui įvertinti galimą jo teisių pažeidimą, ir tai yra vėliausia data, nuo kurios galėtų būti skaičiuojamas įstatymo nustatytas vieno mėnesio terminas Leidimui ginčyti.

14.       Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškinys teismui pateiktas tik 2019 m. balandžio 11 d., laikė, kad ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Nurodė, kad ieškovas prašymo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti byloje nepateikė, jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas terminas kreiptis į teismą dėl Leidimo ginčijimo, nenurodė. Nagrinėjamu atveju įstatymo nustatyto termino administraciniam aktui ginčyti praleidimas, ieškovui nebuvus pakankamai aktyviam ne tik dėl Leidimo ginčijimo, bet ir dėl reikalavimo pašalinti savavališką statybą iš karto po buto įsigijimo, yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

15.       Dėl projekto suderinimo su Kultūros paveldo departamento teritoriniu skyriumi. Teismas darė išvada, kad pirminiuose projektiniuose pasiūlymuose, kuriems pritarė Kultūros paveldo tarnautojai, nebuvo duomenų apie planuojamą įteisinti savavališką statybą, todėl nėra pagrindo teigti, kad Departamento atstovai buvo pritarę tokiems sprendiniams. Atsakovui rekonstrukcijos projektą papildžius savavališkos statybos įteisinimu, jis privalėjo tokiems projekto sprendiniams gauti šios institucijos pritarimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju formalus pritarimo projektui tvarkos pažeidimas negali turėti lemiamos įtakos statybos leidimo išdavimo teisėtumui ir kitoks šio klausimo sprendimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

16.       Dėl ieškovo, kaip bendraturčio sutikimo atlikti savavališkos statybos įteisinimą. Teismas nustatė, jog išduodant statybos leidimą kartu su projektu buvo pateikti 2016 metais duoti ieškovo ir kitų butų ir žemės sklypo naudotojų sutikimai. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovu, kad sutikimai duoti konkrečiam projektui, kuris visiškai skiriasi nuo to, kuriam 2017-08-29 išduotas statybos leidimas. Teismas įvertinęs, kad ieškovas ir kiti gyvenamųjų namų savininkai ir žemės sklypo naudotojai davė sutikimus projektui, kurio pavadinimas ir tikslas nurodytas sutikimuose ir nesutampa su jokiu projekto, kurie pateikti šioje byloje, variantu, darė išvadą, kad pritarimas buvo išreikštas tik pastato rekonstrukcijai - pastogės rekonstrukcijai, o ne priestato savavališkos statybos įteisinimui.

17.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas šiuo konkrečiu atveju atsakovų atlikti statybos darbai priestate yra vertintini kaip rekonstrukcija (Statybos įstatymo 2 straipsnio 72, 90 punktai), tačiau įvertinus, kad bendraturtis, siekiantis gauti sutikimą statybos darbams, turi pilnai atskleisti savo siekius, nurodyti visus konkrečius statybos darbus, ko šiuo atveju siekdamas gauti sutikimą savavališkai statybai įteisinti atsakovas nepadarė – nenurodė, kad rekonstrukcija apims ir savavališkai pastatyto priestato įteisinimą, teismas sprendė, kad ieškovas nedavė rašytinio sutikimo priestato įteisinimui. Kad tokio sutikimo nedavė, patvirtino ir liudytojos R. J. Ž. ir L. S..

18.       Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo. Teismas vertino, kad atsakovė UAB „Miesto administratorius” į NŽT kreipėsi dėl sutikimo rekonstruoti statinius, o ne įteisinti savavališką statybą. Pažymėjo, jog kaip teisingai savo atsiliepime į ieškinį nurodė Kauno miesto savivaldybės administracija, savavališkos statybos darbai pagal savo pobūdį gali būti priskiriami įvairioms rūšims, tačiau patys savaime nelaikomi atskira statybos rūšimi. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 7 p. išvardintas baigtinis sąrašas statybos rūšių: naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio remontas (kapitalinis ir paprastasis) ir statinio griovimas - savavališkos statybos padarinių šalinimo šiame sąraše nėra. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pagal Projekto sprendinius matyti, kad visi planuojami darbai priskirtini rekonstrukcijos darbams, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas klaidingai nurodė kreipimosi dėl sutikimo vykdyti rekonstrukcijos darbus Žemės sklype pagrindą.

19.       Dėl Projekte numatytos rekonstrukcijos ir savavališkos statybos įteisinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju visi pagal Projektą numatyti darbai priskirtini vienai darbų rūšiai - statinio rekonstravimui, todėl tokiems darbams galėjo būti rengiamas vienas bendras projektas ir išduotas vienas statybą leidžiantis dokumentas.

20.       Teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, kad pagal Projekto sprendinius yra neišlaikomi minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp pastatų pagal gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, III skyriaus nuostatas. Teismas pažymėjo, jog į bylą nepateikta ieškovo nurodytas aplinkybes pagrindžianti gaisrinę saugą prižiūrinčios institucijos išvada.

21.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo argumentai, kad dėl statinio rekonstrukcijos padidėjo užstatytas žemės sklypo plotas yra teisingi, tačiau į bylą pateiktame teritorijų planavimo dokumente šis objektas pažymėtas, jo aptarnavimui numatytas servitutas, ieškovas nepateikė įrodymų, kad žemės sklypo užstatytas plotas dėl priestato įteisinimo padidėjo neleistinai, todėl šį jo reikalavimą teismas laikė neįrodytu.

22.       Dėl 5000 Eur baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo. Teismas nenustatė, kad ieškovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, sąmoningai klaidino teismą, pateikdamas melagingus faktus, todėl vertino, kad atsakovų nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

X.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

23.       Ieškovas A. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2020 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys ir priteistos bylinėjimosi bei procesinės išlaidos, ir priimti naują sprendimą - ieškovo A. Š. ieškinį tenkinti.

23.1.       Pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neturėjo teisės ginčyti statybos leidimo, nes neįrodė savo teisių pažeidimo, kas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sudaro pagrindą atmesti ieškinį. Teismas minėtas išvadas padarė netinkamai įvertinęs bylos medžiagą, pasiremdamas neaktualia kasacinio teismo praktika, pažeisdamas tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tiek pamatinius protingumo ir teisingumo principus.

23.2.       Teismo sprendimas yra nenuoseklus ir prieštaringas, t. y. iš vienos pusės teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė kaip buvo pažeistos ieškovo teisės, priėmus ginčijamą leidimą dėl savavališkos priestato statybos įteisinimo, tačiau vėliau teismas pripažįsta, kad savavališkos statybos įteisinimui nebuvo nei ieškovo, nei kitu bendraturčių (liudytojos J. Ž., L. S.) sutikimų, nors jų reikėjo, todėl tokio nenuoseklaus teismo sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

23.3.       Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad ieškovo teisės nebuvo pažeistos išduodant statybos leidimą, vadovavosi netinkama ir šiai bylai neaktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018. Esminė aplinkybė, dėl kurios teismas negalėjo vadovautis kasacinio teismo išaiškinamais, suformuotais civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, kadangi esmingai skiriasi šių bylų faktinės aplinkybės. 

23.4.       Visiškai nepagrįstos ir neracionalios skundžiamo sprendimo išvados, kad ieškovas 2015 m. lapkričio 17 d. koregavo savo buto kadastro duomenis, patalpoje 1-1 (ankstesnis žymėjimas R-1,11., b. 1. 28, 29) ir nebeliko išėjimo į lauką, tačiau atsirado įėjimas iš patalpos 1-2 (R- 2) (3 t., b. 1. 126), ir iš to padarė išvadą, kad ieškovui buvo neaktualus patekimas iš šios patalpos į lauką. Priešingai teismo išvadoms, būtent tai, kad dėl savavališkos statybos (ieškovas buvo patikintas, kad jos įteisinti nebus galima) ieškovas buvo priverstas įsirengti naują išėjimą iš ieškovui priklausančių patalpų į lauką patvirtina, kad savavališkai pastatytu priestatu buvo ribojamos ir pažeidžiamos ieškovo teisės ir interesai.

23.5.       Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad pastato bendraturčiai negali patekti į rūsį, kuriame yra bendri abiejų gyvenamųjų namų ((duomenys neskelbtini)) inžinieriniai tinklai, nes šis patekimas savavališkai pastačius priestatą, tapo tik per atsakovės patalpas, kas taip pat laikytina ieškovo teisių ir interesų pažeidimu. Pirmos instancijos teismas šį ieškovo interesų pažeidimą atmetė tik dėl to, kad ši situacija jau buvo ieškovui įsigijus butą, tačiau tokie teismo veiksmai ir argumentai yra nepagrįsti.

23.6.       Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo argumentai dėl priešgaisrinių reikalavimų pažeidimo yra nepagrįsti objektyviais įrodymais - gaisrinę saugą prižiūrinčios institucijos išvada. Tačiau ieškovo nuomone, byloje nustatyti priešgaisriniai pažeidimai, kurie tiesiogiai susiję su ieškovo nuosavybės apsauga, buvo akivaizdūs bei suprantami kiekvienam asmeniui, todėl nebuvo jokio pagrindo kreiptis į ekspertus dėl priešgaisrinių reikalavimų tyrimo, kas būtų pareikalavę tiek papildomų išlaidų, tiek laiko.

23.7.       Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė ieškovo argumentus, kad ieškovo interesai pažeidžiami, nes sumažėja prie gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), esančios neužstatytos valstybinės žemės plotas, didėja žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas, nebeliko kiemo, bendro naudojimo teritorijos, priėjimo prie tvoros, nebeliko apėjimo aplink namą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad teritorijų planavimo dokumente šis objektas pažymėtas, jo aptarnavimui numatytas servitutas, ieškovas nepateikė įrodymų, kad žemės sklypo užstatytas plotas dėl priestato įteisinimo padidėjo neleistinai, todėl šis jo reikalavimas laikytinas neįrodytu. Ieškovas pažymi, kad priešingai teismo išvadoms, nėra nustatyto ir įregistruoto servituto savavališkai pastatyto priestato eksploatacijai. Tai reiškia, kad teismas nesigilino ir neanalizavo bylos duomenų, o į teismo sprendimą tiesiog perkėlė vienų ar kitų atsakovų argumentus, net netikrindamas jų pagrįstumo, kas patvirtina arba tai, kad teismas veikė itin šališkai.

23.8.       Skundžiamame sprendime nurodomos aplinkybės, kad devynerius metus nuo patalpų įsigijimo ieškovas nelaikė, kad jo teisės pažeidžiamos ir tokia padėtis ieškovą tenkino, laikytinos nepagrįstomis. Juo labiau, kad tiek ieškovas, tiek kiti bendraturčiai siekė, kad priestatas būtu nugriautas, dėl ko niekas nesitikėjo, kad šis priestatas apskritai gali būti įteisinamas, juo labiau, vieno iš dviejų gyvenamųjų namų, bendraturčio vardu.

23.9.       Pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ABTĮ 29 straipsnio nuostatas, netinkamai nustatė procesinio termino, ieškiniui pateikti, skaičiavimo pradžią, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ginčijamu klausimu, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas praleido terminą ieškiniui pareikšti ir nėra jokių pagrindų šį terminą atnaujinti. Ieškovo teigimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apie 2017-08-29 Statybos leidimo turinį bei Projektą jam tapo žinoma tik 2019-03-13, kuomet Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė 2017-08-29 leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Projekto kopiją, todėl pateikdamas ieškinį 2019-04-10 ieškovas nepraleido ABTĮ nustatyto vieno mėnesio termino.

23.10.       Teismo argumentai, kad ieškovui turėjo būti žinomos aplinkybės apie 2017-08-29 išduotą Statybą leidžiantį dokumentą, nes leidimo išdavimas buvo skelbiamas IS „Infostatyba“, kad ieškovo atstovė 2018-11-09 susipažino su Nekilnojamojo turto išrašu apie gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), kad apie leidimo išdavimą ieškovas buvo informuotas 2019-02-27 Statybos inspekcijos raštu, prieštarauja ABTĮ 33 str. bei jo aiškinimo ir taikymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, pagal kurią procesinis vieno mėnesio terminas skaičiuojamas ne nuo akto priėmimo ar jo formalių duomenų sužinojimo, bet nuo tada, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus (ne tik statybos leidimo datą ir numerį).

23.11.       Pirmos instancijos teismas nevertino, kad ieškovas nebuvo statybos leidimo išdavimo administracinės procedūros šalimi, leidimas priimtas ne ieškovo atžvilgiu, kas tik dar kartą patvirtina, kad ieškovas neturėjo objektyvių galimybių žinoti apie statybos leidimą, jo turinį ir Projektinius sprendinius ankščiau nei 2019-03-13.

23.12.        Jeigu teismas ir laikė, kad terminas ieškiniui pateikti yra praleistas, nes ieškovas turėjo kreiptis į teismą nesusipažinus ir neišanalizavus projekto (raštas gautas vasario 28 d.) nuo 2019-02-28 iki 2019-03-28, tai tokiu atveju turėjo teisę šį terminą atnaujinti savo iniciatyva, nes ieškinys pateiktas 2019 m. balandžio 10 d., t.y. praleidus tik 12 dienų. Pirmos instancijos teismas visiškai neįvertino, kad šioje byloje akivaizdus ir viešo intereso gynimo egzistavimas.

23.13.       Priešingai skundžiamam sprendimui ir jo išvadoms, teismui nustačius ir pripažinus, kad Projektas, kurio pagrindu buvo išduotas ginčijamas statybos leidimas, nebuvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu ir/ ar jo teritoriniu skyriumi, toks pažeidimas laikytinas ne „formaliu“ ar „neturinčio įtakos leidimo teisėtumui“, o esminiu pažeidimu, dėl kurio negalėjo būti išduota 2017-08-29 statybos leidimo dalis dėl savavališkos priestato statybos įteisinimo, šioje dalyje nustatyti itin nesąžiningas atsakovų veikimas, siekiant suklaidinti tiek valstybines institucijas, tiek teismą, tiek šalis, dėl suderinimo.

23.14.       Pirmosios instancijos teismas nustatė byloje, kad priestatas savavališkai pastatytas ne atsakovų UAB „Miesto administratoriaus“ ir A. V., o Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu teismas pripažino, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 6 p. turėjo būti gautas Valstybės žemės patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas. Taigi, teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad toks sutikimas buvo privalomas, tačiau neteisėtai ir nepagristai padarė išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos išreikštas pritarimas atsakovės rekonstrukcijos darbams vykdyti yra tapatus sutikimui įteisinti savavališką statybą.

23.15.       Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes iš prie Projekte esančio Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus rašto 2017-03-20 matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba išreiškė savo sutikimą ne su savavališkai pastatyto priestato įteisinimu, o su konkretaus pastato - (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbais (l t.b.1.107-108). Atsakovė UAB „Miesto administratorius“ į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi dėl sutikimo rekonstruoti konkretų statinį - (duomenys neskelbtini), o ne dėl sutikimo įteisinti savavališką statybą (kuri pagal žemės sklypo planą žymima indeksu MG). Šios aplinkybės, ir statytojui keliamos pareigos, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme netgi nebuvo vertintos.

23.16.       Priešingai skundžiamo sprendimo išvadoms, Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį (2t.b. 24-27) nenurodė, nei to, kad šiuo konkrečiu atveju sutinka su savavališkos statybos įteisinimu valstybei priklausančiame žemės sklype, nei to, kad ginčijamam Statybos leidimui išduoti nebuvo reikalingas atskiras Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas savavališkos statybos įteisinimui, o šį klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

24.       Atsakovė A. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo A. Š. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovei A. V. iš ieškovo A. Š. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1.       Priešingai nei teigia ieškovas savo apeliaciniame skunde, ginčo priestatą turi teisę įsiteisinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė A. V., kadangi jis sudaro buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, ir neturi teisės tą padaryti jokie kiti asmenys, tame tarpe ir ieškovas.

24.2.       Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2019-03-13, t.y. gavęs patį Leidimą ir Projektą iš Kauno miesto savivaldybės administracijos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas apie Leidimą žinojo/turėjo žinoti daug anksčiau nei apeliaciniame skunde nurodo pats ieškovas. Ieškovui jau 2019-02-27 buvo žinoma apie tai, kad Leidimas, be kita ko, yra išduotas ir dėl savavališkai pastatyto ginčo priestato įteisinimo, kad Leidimas buvo išduotas UAB „Miesto administratoriui“, kad Leidimą išdavė Kauno miesto savivaldybės administracija, prie projekto buvo pridėtas ir ieškovo sutikimas.

24.3.       Ieškovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad jis iš aukščiau nurodyto rašto nesuprato, jog yra norima įteisinti būtent ginčo priestatą, yra visiškai nepagrįsti, kadangi tarp namų ((duomenys neskelbtini)) nėra daugiau jokio kito priestato. Taigi. ieškovas, manydamas, kad tarp namų pastatyto priestato įteisinimas pažeidžia jo teises, kad jis nėra davęs sutikimo dėl šio priestato įteisinimo, ieškinį su reikalavimu dėl Leidimo pripažinimo negaliojančiu turėjo pareikšti iki 2019-03-27, o pareiškė 2019-04-10, t.y. praleidęs ABTĮ 29 str. 1 d. nustatyta terminą. Kadangi ieškovas neprašė praleisto termino atnaujinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinio reikalavimus atmetė.

24.4.       Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad teismas privalėjo savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą yra visiškai nepagrįsti, kadangi byloje nebuvo jokių įrodymų, pateisinančių priežasčių dėl praleisto termino svarbumą.

24.5.       Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių motyvų, jog teismas nepagrįstai yra pritaikęs ieškinio senatį. Atsižvelgiant į tai, Leidimo dalies pripažinimas negaliojančia, esant pritaikytai ieškinio senačiai dėl reikalavimo nugriauti savavališkai pastatyta priestatą, nesukurs ieškovui jokiu teisiniu pasekmių. Taigi, Leidimo dalis negali būti naikinama dar ir dėl šios priežasties.

24.6.       Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, negalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje, kuri buvo priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, padarytais išaiškinimais. Pažymėtina, jog nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje faktinės aplinkybės buvo labai panašios į šios civilinės bylos faktines aplinkybes. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad precedento galią turi ir teismų sprendimai, priimti bylose su panašiomis, tačiau nebūtinai identiškomis faktinėmis aplinkybėmis (Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

24.7.       Ieškovas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog išduodant Leidimą dalyje dėl savavališkos statybos įteisinimo neva tai buvo padaryti įvairūs teisės aktų pažeidimai, tačiau konkrečiai nenurodo nei kokių teisės aktų pažeidimai buvo padaryti, nei kuo tai pažeidžia ieškovo teises.

24.8.       Ieškovas neatstovauja kitų asmenų, todėl jis už juos negali teigti apeliaciniame skunde, kad jie nedavė sutikimo dėl savavališkos statybos įteisinimo. Ieškovo teiginiai, dėstomi už kitus gyventojus, teismo apskritai neturėtu būti vertinami. Jei kiti asmenys kartu su ieškovu nepareiškė ieškinio, vadinasi, jie nematė savo teisių pažeidimo dėl išduoto Leidimo ir/ar priestato įteisinimo.

24.9.       Priešingai nei bando įrodyti teismui ieškovas, ieškovas buvo sutikęs, kad būtų vykdoma namo rekonstrukcija bei įteisinta savavališka statyba (ginčo priestatas). Prie projekto yra pridėtas ieškovo sutikimas. Tai, kad ieškovas buvo sutikęs dėl priestato įteisinimo įrodo ir byloje esanti ieškovo Buto 2 kadastrinių matavimų byla. Taip pat byloje yra įrodymai, kad ieškovo įmonė UAB „Langenta“ 2015-05-25 pardavė atsakovui UAB „Miesto administratorius“ langus, skirtus sumontuoti į ginčo priestatą. Šie įrodymai paneigia ieškovo argumentus, kad ginčo priestatas pažeidžia jo teises. Jei ginčo priestatas būtų pažeidęs ieškovo interesus, tai ieškovas nebūtų pardavęs medžiagų, skirtų ginčo priestato remontui.

24.10.       Apeliaciniame skunde ieškovas nepagrįstai teigia, kad jo teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad pastačius priestatą buvo užmūrytas įėjimas į ieškovo patalpas iš lauko. Atsakovė pažymi, kad ieškovas turi galimybes patekti į savo butą iš bendros laiptinės ir esant ginčo priestatui, tai patvirtina byloje esanti ieškovo buto kadastrinių matavimų byla.

24.11.       Byloje nėra jokių įrodymų, kad abiejų gyvenamųjų namų ((duomenys neskelbtini)) inžineriniai tinklai yra bendri. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas turi teisę naudotis ne savo namo ((duomenys neskelbtini)), o kito namo ((duomenys neskelbtini)) inžineriniais tinklais. Tai, kad ieškovas negali naudotis kito namo, kuriame jis neturi jokiu patalpų nuosavybės teise, rūsiu, negali būti laikoma ieškovo teisių pažeidimu, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pastato bendraturčiai negali patekti į rūsį, kuriame yra bendri abiejų gyvenamųjų namų ((duomenys neskelbtini)) inžineriniai tinklai, nes šis patekimas, savavališkai pastačius priestatą, tapo tik per atsakovės patalpas, kas taip pat laikytina ieškovo teisių ir interesų pažeidimu, atmestini kaip nepagrįsti.

24.12.       Ieškovo teiginiai apeliaciniame skunde, kad savavališkai pastatytas priestatas pažeidžia priešgaisrinius reikalavimus, yra grindžiami tik ieškovo nuomone, todėl yra nepagrįsti. Jokių atsakingų institucijų išvadų, kuriose būtų konstatuotas priešgaisrinių reikalavimų pažeidimas dėl ginčo priestato pastatymo, į bylą pateikta nėra.

24.13.       Ieškovo teiginiai apeliaciniame skunde, jog dėl ginčo priestato pastatymo mažėja neužstatytas valstybinės žemės plotas ir didėja žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas neįrodo ieškovo teisių pažeidimo, kadangi kartu su ieškiniu nėra pateikta jokiu įrodymu, kad žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas didėja neleistinais dydžiais.

24.14.       Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pagrindus naikinti Leidimą dalyje dėl savavališkos statybos įteisinimo, sudaro ir tai, kad savavališkos statybos įteisinimas nebuvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu. Atsakovės teigimu, Leidimas negalėjo būti naikinamas net ir teismui padarius išvadas, kad buvo pažeista Projekto derinimo procedūra su Kultūros paveldo departamentu, kadangi pats Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovas teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ginčo priestatas paveldosaugai netrukdo ir, kad jei antrą kartą projektas būtų pateiktas derinti Kultūros paveldo departamentui, tai pritarimas projektui būtų duotas.

24.15.       Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime į ieškinį nėra jokio prieštaravimo, kad atsakovė A. V. šiai dienai įsiteisintų ant Žemės sklypo pastatytą priestatą, kuriuo buvo padidintas jos Buto 1 plotas. Jokių prieštaravimų dėl priestato įteisinimo Nacionalinė žemės tarnyba nereiškė ir 2020-08-21 teismo posėdžio metu, todėl ieškovo argumentai apeliaciniame skunde, jog skundžiama Leidimo dalis yra neteisėta, kadangi nėra gautas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas, yra visiškai nepagrįsti.

25.       Atsakovė UAB „Miesto administratorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo A. Š. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

25.1.        Ieškovo reikalavimai, pareikšti atsakovei UAB „Miesto administratorius“, buvo absoliučiai nepagrįsti, kadangi ne atsakovė UAB „Miesto administratorius“, o Kauno miesto savivaldybė išdavė Leidimą, todėl ji viena ir galėjo atsakyti už Leidimo teisėtumą/neteisėtumą. Atsakovei UAB „Miesto administratorius“ negalėjo kilti ir šiai dienai negali kilti jokia atsakomybė už Kauno miesto savivaldybės veiksmus.

25.2.        Atsakovė UAB „Miesto administratorius“ pardavė butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), prie kurio yra savavališkai pastatytas priestatas A. V., ko pasėkoje reikalavimas dėl savavališkai pastatyto priestato nugriovimo turėtų būti reiškiamas naujajai buto savininkei A. V., o ne atsakovei UAB „Miesto administratorius“. Visos teises ir pareigos, susijusios su parduotu butu, perėjo iš atsakovo UAB „Miesto administratorius“ atsakovei A. V..

25.3.        Ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas, nes buvo praleistas tiek vieno mėnesio terminas ginčyti Leidimą, tiek bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimus dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo (priestato nugriovimo). Pažymėtina, jog ieškovas nebuvo nurodęs absoliučiai jokių priežasčių, kurios pateisintų praleistą terminą. Tokių priežasčių ieškovas nenurodo ir apeliaciniame skunde.

25.4.        Apeliacinis skundas atmestinas, nes ginčo priestatas nepažeidžia ieškovo teisių, kadangi ieškovas buvo davęs sutikimą atsakovei UAB „Miesto administratoriui“ savavališkai pastatytam priestatui įteisinti, taip pat tam, kad UAB „Miesto administratorius“ įsiteisintų savavališkai pastatytą priestatą, ieškovas 2015 m. koregavo savo buto kadastrinių matavimų bylą, naikindamas antrą įėjimą į savo patalpas. Be to, ieškovas pardavė atsakovei UAB „Miesto administratorius“ plastikinius langus, skirtus sumontuoti į ginčo priestatą. Jei ieškovas būtų laikęs, kad priestatas pažeidžia jo teises, tai jis nebūtų nei savo buto kadastrinių matavimų bylos koregavęs, nei langų pardavęs. Taigi, nesant jokio ieškovo teisių pažeidimo, jo teisės negali būti ginamos.

25.5.        Ieškovas neturi galimybės įsiteisinti priestato savo vardu, kadangi priestatas yra A. V. buto dalis. Pats ieškovas atsakovo UAB „Miesto administratorius“ vadovui yra nurodęs, kad jis bandė įsiteisinti priestatą savo vardu, tačiau to jam nepavyko padaryti, kadangi atsakingos institucijos laikė, kad priestatas yra buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), dalis. Dėl šių aplinkybių ieškovo apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu.

26.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo A. Š. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

26.1.       Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog tiek jo, tiek kitų asmenų sutikimuose nebuvo išreikštas pritarimas Priestato įteisinimui, todėl remiantis šiais sutikimais ginčijamas Leidimas negalėjo būti išduotas. Priestato įteisinimas buvo suplanuotas dar 2016 m. sausio mėn., todėl 2016 m. rugsėjo mėn. sutikimai buvo duoti būtent tiems statybos darbams, kurie nurodyti projektiniuose pasiūlymuose, nes sutikimuose nurodytas projekto pavadinimas visiškai atitinka 2016 m. sausio mėn. parengtų projektinių pasiūlymų pavadinimą. Sutikimuose konkretūs planuojami statybos darbai ir apmintys nebuvo išvardinti. Kauno miesto savivaldybės administracija objektyviai įvertino visus dokumentus, kuriuos pateikė statytojas, ir, atsižvelgdama į sutikimuose įvardintą konkretų projekto pavadinimą, ir pagrįstai konstatavo, kad sutikimais buvo pritarta tokiems planuojamiems pastato rekonstrukcijos darbams, kurie nurodyti projektiniuose pasiūlymuose (projektų antraštės sutampa). Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių toks Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų vertinimas galėtų būti laikomas neobjektyviu ar klaidingu.

26.2.       Apeliaciniame skunde ne kartą klaidingai nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija į bylą nepateikė pirminio Projekto varianto. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. posėdyje įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją pateikti teismui visus projektus, susijusius su statybos darbais gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), su lydimąja medžiaga. Vykdydama šį teismo įpareigojimą, Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. gruodžio 24 d. pateikė teismui visus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektus, kurie buvo pateikti derinti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje IS „Infostatyba“. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliantas dėl teismo įpareigojimo įvykdymo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jokių pretenzijų nereiškė, nors apeliaciniame skunde ne kartą nurodė, kad įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Tokie apelianto teiginiai yra klaidingi ir teismo negali būti vertinami.

26.3.       Apeliantas klaidingai nurodo, kad Leidimu suteikus galimybę įteisinti Priestatą, jis neteko galimybės pateikti į savo butą. Iš tiesų reali faktinė padėtis buvo pasikeitusi dar iki Leidimo išdavimo. Apeliantas niekada nesinaudojo įėjimu į savo butą per Priestatu užstatytą įėjimą.

26.4.       Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ant Projekto dokumentų nėra Kultūros paveldo departamento derinimo (nei ant grafinės dalies, nei ant aiškinamojo rašto) - popieriniai projektų dokumentai derinimo metu iš viso nėra naudojami, visi veiksmai atliekami nuotoliniu būdu per IS „Infostatyba“. Byloje yra pateikta informacija apie Projekto derinimą iš IS „Infostatyba“.

26.5.       Apeliantas visiškai nenurodė, kokią įtaką Projekto sprendinių derinimas su Kultūros paveldo departamentu turi jo teisėms ir interesams, tuo tarpu teisės aktai jam nesuteikia teisės ginti viešojo intereso kultūros paveldo apsaugos srityje.

26.6.       Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovė UAB „Miesto administratorius“ į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi dėl sutikimo rekonstruoti statinius, o ne įteisinti savavališką statybą. Pagal Projekto sprendinius matyti, kad visi planuojami darbai (įskaitant Priestato įteisinimą) priskirtini rekonstrukcijos darbams, todėl būtent dėl sutikimo vykdyti rekonstrukcijos darbus (neišskiriant savavališkos statybos padarinių šalinimo) Žemės sklype ir buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą. Be to, byloje pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2019 m. kovo 18 d. atsakyme į apelianto skundą Nr. 8SD-1627-(14.8.125 E.) (I t., b. 1. 33-34) taip pat nebuvo konstatuota, jog statybos darbai Žemės sklype buvo atlikti be Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo. Todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė UAB „Miesto administratorius“ turėjo pagrindą įgyvendinti statytojo teises ir atlikti rekonstrukcijos darbus pagal Projektą ir Leidimą.

26.7.       Dėl tariamai pažeistų priešgaisrinių reikalavimų, žemės sklypo užstatymo tankumo ir intensyvumo rodiklių, apelianto galimybės įteisinti Priestatą bei praleisto termino ginčyti Leidimo teisėtumą ir kt. atsakovė palaiko pirmosios instancijos teismo argumentus, bei iš esmės nurodo atsakovės A. V. argumentams tapačius argumentus, todėl jų pakartotinai nebekartoja.

27.       Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

27.1.       Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paveldosaugos reikalavimai yra formalūs. Remiantis skundžiamo sprendimo išvada nurodančia, kad institucijos, atsakingos už kultūros paveldo objektų apsaugą raštiškas pritarimas (nuomonė) yra formalus, formuojama praktika nesilaikyti teisės aktais nustatytos savavališkų statybų įteisinimo tvarkos, kuri įgyvendinama tikrinant, ar nebuvo pažeisti be kitų reikalavimų ir specialieji paveldosaugos reikalavimai, keliami kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms apsaugoti.

27.2.       Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad iš vienos pusės teismas pripažino, kad atsakovui rekonstrukcijos projektą papildžius savavališkos statybos įteisinimu, jis privalėjo tokiems projekto sprendiniams gauti šios institucijos pritarimą. Departamentui turėjo būti teikiami sprendiniai įvertinti, ar jais nebus daroma neigiama įtaka kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio aplinkai, nes NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 18 punktas nurodo, kad Departamentas tikrina, kaip vykdomas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir kiti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kontroliuoja, ar nepažeidžiami šie teisės aktai.

27.3.       Teismas buvo informuotas apie „Infostatybos“ sistemoje esančius ir teismui bylos metu pateiktus skirtingus pastato (duomenys neskelbtini) projektus. Informuotas, kad projektiniai sprendiniai buvo keičiami, pritaikomi reikalingai situacijai. Teismas pripažino, kad apklausus Departamento Kauno teritorinio skyriaus vedėją S. S. ir vyr. specialistę R. G., kurie kategoriškai tvirtino, kad nederino projektinių pasiūlymų dėl savavališkos statybos įteisinimo, buvo derinami kiti projektai (2020-10-16 sprendimo 40 punktas), tačiau liko tos pačios nuomonės, kad paveldosaugos reikalavimai ginčo atveju įtakos neturės.

27.4.       Jei siekiama mūrinį statinį tarp pastatų (duomenys neskelbtini) įteisinti, kas yra kultūros paveldo vietovės vizualinės apsaugos pozonyje, tai dar nereiškia, kad šis įteisinimas yra formalus ir nesvarbus paveldosaugos aspektu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

29.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

30.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apelianto prašymas) bei apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

31.       Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas netenkino ieškovo (toliau taip pat – apeliantas) reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo rekonstruoti statinio dalį susijusią su savavališkos statybos (priestato) įteisinimu bei išvestinį reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

32.       Ieškovui A. Š. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su patalpomis 1-1 (5,12 kv.m.), 1-2 (13,97 kv.m.), 1-3 (10,50 kv.m.), bei negyvenamoji patalpa-patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2015 m. lapkričio 17 d. koregavo savo buto kadastro duomenis, patalpoje 1-1 (ankstesnis žymėjimas R-1), pagal kuriuos nebeliko išėjimo į lauką, tačiau atsirado įėjimas iš patalpos 1-2 (ankstesnis žymėjimas R-2).

33.       Atsakovė A. V. vieno kambario bendro 26,83 kv. m. ploto butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 22 d. Pirkimo- pardavimo sutartimi įgijo iš UAB „Miesto administratorius“.

34.       2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. A-1382 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtino apie 194 kv. m. žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, pobūdžiai - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (64 proc.) ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (36 proc.).

35.       Gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose yra bylos šalims nuosavybės teise priklausantys patalpos (butai), yra išsidėstę tame pačiame valstybei priklausiančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

36.       2014 m. gruodžio 11 d. nuomos sutartimi Nr. 8SŽN-403 valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis (0,0025 ha) išnuomota A. Š., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) name. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2017 m. balandžio 6 d. priėmė įsakymą dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos Nr. 8VĮ-427-(14.8.2.), kuriuo išnuomojo UAB „Miesto administratoriui“ kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį - 0,0063 ha. Valstybinės žemės nuomos sutarties 2017 m. balandžio 6 d. Nr. 8ŽN-125-(14.8.55.) 4.1. punkte numatyta, kad „išnuomotame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Statinius ar įrenginius, kurie buvo pastatyti nesilaikant išvardintų sąlygų, nuomininkai privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą“. Tokia pati sąlyga yra numatyta ir 2014 m. gruodžio 11 d. nuomos sutartyje Nr. 8SŽN-403.

37.       2017 m. kovo 30 d. raštu Nr. 8SD-1416-(14.8.7) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius atsakovui MB „Miesto administratorius“ išaiškino, kad teisės aktų nustatyta tvarka sudarius nuomos sutartį ir ją įregistravus Nekilnojamojo turto registre, atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl statinių (patalpų) statybos ar rekonstrukcijos Žemės sklype nėra reikalingas, jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje numatyta teisė išnuomotame žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ar rekonstruoti esamus ir jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

38.       Pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) bei tarp jų esantis neregistruotas mūrinis priestatas patenka į kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vizualinės apsaugos pozonį. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 Kauno Senamiestis pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas - saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018-10-15 aktu Nr. KPD-SK-398 nustatytos Kauno Senamiesčio vertingosios savybės. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010-12-14 įsakymu Nr. ĮV-680 patvirtintas Kauno senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre: (duomenys neskelbtini)) teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas.

39.       Kauno miesto savivaldybės administracija statytojai atsakovei UAB „Miesto administratorius“ 2017 m. rugpjūčio 29 d. išdavė ginčijamą leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – statybos leidimas) pagal statinio projektą „Daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) (NTR u. nr.: (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“ (toliau - Projektas). Projekto bendrosios dalies 7 punkte Paveldosaugos sprendimai nurodyta: „Daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas” prieduose prisegti KPD prie KM Kauno skyriaus suderinti projektiniai pasiūlymai“.

40.       Projekto 2.2. dalyje „Architektūriniai sprendimai“, numatyta: „Šiuo projektu siekiama įteisinti nelegalios statybos atitvarą, kuri pastatyta žemės sklype (duomenys neskelbtini), tarp namo (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), iš kiemo pusės (žr. brėžiniuose žymėjimą – savavališkos statybos darbų zona). Atitvaros aukštis ~2.50 m, o plotis ~0.98 m ir nuo gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), pusės įrengta išorinė atitvara, kurios aukštis ~2.34 m. Atitvara įrengta ant betoninio pamato – cokolio, kurio aukštis ~1 m. Atitvaroje įrengtas langas. Ant atitvarų įrengta stogo dangą laikanti konstrukcija, uždengta skardos danga. Tarp atitvarų įrengta patalpa, įėjimas į patalpą įrengtas iš namo ((duomenys neskelbtini)) priestato bendrojo naudojimo patalpų. Priestato sienoje, lango vietoje įrengtos durys“. Taigi projekte iš esmės nurodyta, kad numatyta įteisinti apie 1988 metais pastatytą priestatą tarp dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).

Dėl įtraukimo į bylą naujų asmenų

41.       Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. sausio 25 d. gautas pareiškėjų J. D. ir R. S. prašymas dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nurodant, kad jie 2021 m. sausio 22 d. sužinojo, kad ginčijamu teismo sprendimu galimai buvo pažeistos jų teisės, t.y. galimai atimta bendrojo naudojimo laiptinės dalis, per kurią yra patenkama į bendrojo naudojimo rūsio patalpas (priėjimo prie vandentiekio įvado ir t.t.), nes pagal projektą laiptinė ir įėjimas į ją priskirti atsakovei A. V..

42.       CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Taigi naujo proceso dalyvio įtraukimas į bylą apeliacinės instancijos teisme nėra galimas bei toks prašymas negali būti tenkinamas.

43.       Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Visų pirma, pareiškėjai nurodo, kad jie yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų Nr. 1 ir Nr. 5 savininkai, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Pagal byloje esančius duomenis (2019-01-26) butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. S., o butas Nr. 5 - M. S.. Kita vertus, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovo pateiktas ieškinys, kuriuo ginčijamas savivaldybės išduoto leidimo įteisinti savavališkai pastatytą priestatą teisėtumas, o ne apskritai viso pastato rekonstrukcija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš bylos matyti, kad atsakovė A. V. prie jai priklausančio buto siekia prijungti savavališkai pastatytą priestatą, bet ne bendrojo naudojimo laiptinę (ar rūsį). Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovei įteisinus savavališką statybą, namo (duomenys neskelbtini) gyventojams būtų apribotas patekimas į bendrojo naudojimo laiptinę bei rūsį. Projekto 2.2. dalyje „Architektūriniai sprendimai“ nurodyta, kad į tarp atitvarų įrengtą patalpą įėjimas įrengtas iš namo ((duomenys neskelbtini)) priestato bendrojo naudojimo patalpų. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus ginčo pobūdį bei faktinį ieškinio pagrindą, nustatytas bylos aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ginčijamu teismo sprendimu buvo nuspręstą dėl neįtrauktų į bylą trečiųjų asmenų (J. D. ir R. S.) teisių ir pareigų ar, kad šioje byloje priimtas sprendimas jiems sukels kokias tai teises ir pareigas, todėl nepripažintinas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Dėl procesinio termino ginčyti administracinį aktą (ne)praleidimo

44.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą statybos leidimui ginčyti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Inspekcijos 2019 m. vasario 29 d. rašte Nr. 2D-2713 ieškovui pateikta informacija buvo pakankama įvertinti galimą jo teisių pažeidimą, ir tai yra vėliausia data nuo kurios galėtų būti skaičiuojamas įstatymo nustatytas vieno mėnesio terminas statybos leidimui ginčyti.

45.       Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka, teigia, kad įstatymo nustatyto termino ieškiniui pateikti dėl ginčijamo administracinio akto dalies nepraleido, nes apie 2017 m. rugpjūčio 29 d. statybos leidimą bei Projektą sužinojo tik 2019 m. kovo 13 d., kai Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė 2017 m. rugpjūčio 29 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Projekto kopiją. Be to apelianto vertinimu, jeigu teismas ir laikė, kad terminas ieškiniui pateikti yra praleistas, nes ieškovas turėjo kreiptis į teismą nesusipažinus ir neišanalizavus projekto (raštas gautas vasario 28 d.) nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. kovo 28 d., tai tokiu atveju turėjo teisę šį terminą atnaujinti savo iniciatyva, nes ieškinys pateiktas 2019 m. balandžio 10 d., t.y. praleidus tik 12 dienų.

46.       Pagal bylai aktualios redakcijos ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose; skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

47.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas; šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013). Sprendžiant klausimą dėl ABTĮ įtvirtintos teisės normos, kurioje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jo trukmė, kasacinis teismas laiko reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje plačiai ir nuosekliai pasisakoma dėl šios normos aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 15punktas). Pabrėžtina, kad priešingai nei, pavyzdžiui, praleisto ieškinio senaties termino atveju, teismas negali ex officio (liet. pagal pareigas, savo iniciatyva) spręsti praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-306-629/2019), todėl apelianto argumentai šiuo klausimu nepagrįsti.

48.       Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad vien tik Inspekcijos 2019 m. vasario 29 d. rašte Nr. 2D-2713 pateikta informacija negali būti laikoma pakankama ieškovui įvertinti galimą jo teisių pažeidimą. Nors šiame rašte buvo nurodyti duomenys apie savivaldybės išduotą statybos leidimą, taip pat išaiškinta, jog pagal Projekto sprendinius numatyta įteisinti Priestatą tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau 2017 m. rugpjūčio 29 d. statybos leidimą bei 2017 metų Projektą, būtent kuriame detalizuoti savavališkos statybos įteisinimo sprendiniai, iš Kauno miesto savivaldybės administracija gavo tik 2019 m. kovo 13 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas tik gavęs visą šią informaciją galėjo tinkamai įvertinti bei spręsti dėl savo teisių pažeidimo. Ieškinys teismui pateiktas 2019 m. balandžio 10 d., todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs įstatymo nustatyto terminą ginčyti statybos leidimą, jį skaičiuodamas nuo 2019 m. vasario 29 d.

49.       Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad ieškovas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kad 2019 m. vasario 28 d. ieškovas iš Inspekcijos gavęs informaciją apie atsakovei išduotą statybos leidimą bei jos siekį įteisinti savavališką statybą (priestatą), jau kitą dieną (2019 m. kovo 1 d.) kreipėsi į savivaldybę dėl šių dokumento bei Projekto gavimo, o 2019 m. kovo 13 d. juos gavęs - 2019 m. balandžio 10 d. pateikė teismui ieškinį, sprendžia, kad ieškovas elgėsi aktyviai, kaip apdairus, rūpestingas, savo teisėmis tinkamai besirūpinantis asmuo. Tai, kad ieškovo 2019 m. sausio 26 d. gautame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše buvo įregistruota žyma apie 2017 m. rugpjūčio 29 d. išduotą Leidimą rekonstruoti statinį taip pat nepatvirtina, ką siekia įrodyti atsakovė, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą galėjo sužinoti jau tuo metu (ar dar anksčiau), juolab, kai teismas nustatė, jog ieškovas buvo išreiškęs sutikimą pastato rekonstrukcijai, kuri neapėmė savavališkai pastatyto priestato įteisinimo.

Dėl ieškovo teisės kreiptis į teismą

50.       Kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalis).

51.       Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).

52.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018 išaiškino, kad privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas.

53.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, todėl ieškinį atmetė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši teismo išvada yra iš esmės pagrįsta.

54.       Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo (apelianto) argumentai dėl Projekto nesuderinimo su Kultūros paveldo departamentu, Nacionaline žemės tarnyba ar nesant kitų bendraturčių sutikimo nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai, nes įstatymas ieškovui nesuteikia teisės ginti viešo ar kitų asmenų interesų, tretieji asmenys savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė, o ieškovas nenurodė kokiu būdu dėl to yra pažeisti būtent jo interesai. Todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako. 

Dėl ieškovo teisių ir teisėtų interesų (ne)pažeidimo

55.       Ieškovas ieškinyje teigė, kad dėl ginčijamų statybų metu pastatyto statinio yra pažeidžiamos šios jo teisės ir teisėti interesai: 1) prijungta sienos dalis ribojasi su ieškovui priklausančių patalpų siena, užmūrijant buvusį įėjimą į ieškovo patalpas; 2) dėl savavališkai pastatyto priestato sumažėja prie gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), esančio neužstatytos valstybinės žemės plotas, didėja žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas (nebeliko kiemo, bendro naudojimo teritorijos, priėjimo prie tvoros, nebeliko apėjimo aplink namą); 3) savavališkai pastačius priestatą, kuris yra įsiterpęs tarp gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo panaikintas praėjimas, buvęs tarp minėtų gyvenamųjų namų, kas neatitinka priešgaisrinių reikalavimų; 4) bylos nagrinėjimo metu pildomai nurodė dar vieną savo teisių pažeidimą, t.y., kad pastato bendraturčiai negali patekti į rūsį, kuriame yra bendri abiejų gyvenamųjų namų ((duomenys neskelbtini)) inžinieriniai tinklai.

56.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė, kad pagal išduotą ginčijamą statybos leidimą, atsakovei A. V. įteisinus 1988-1994 metais pastatyto statinio (priestato) statybą, kokiu nors būdu būtų pažeisti jo interesai:

56.1.                       Dėl buvusio išėjimo iš ieškovo patalpų į kiemą. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad įteisinus savavališką statybą, jis neturės galimybių iš patalpos 1-2 ( ankstesnis žymėjimas R- 2) išeiti į kiemą ir dėl to bus pažeisti jo interesai. Byloje nustačius, kad ieškovas 2015 m. lapkričio 17 d. koregavo savo buto kadastro duomenis, patalpoje 1-1 (ankstesnis žymėjimas R-1), pagal kuriuos nebeliko išėjimo į lauką, tačiau atsirado įėjimas iš patalpos 1-2, t.y. buvę kadastriniai duomenys paties ieškovo buvo pakeisti, nėra jokio teisinio pagrindo vadovautis iki tol buvusiais kadastriniais duomenimis bei spręsti dėl ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. 

56.2.                       Dėl didesnio žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo, priėjimo prie bendrojo naudojimo objektų. Ieškovo teiginiai, jog dėl ginčo priestato pastatymo mažėja neužstatytas valstybinės žemės plotas ir didėja žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas neįrodo būtent ieškovo teisių pažeidimo. Akcentuotina, kad pastatytas priestatas ant valstybinės žemės, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba bei kuri neprieštaravo priestato statybos įteisinimui. Pagal teritorijų planavimo dokumentą nėra draudimo įteisinti priestatą, o žemės sklypo plane ginčo statinys yra pažymėtas bei į sklypo užstatymo tankį tikėtina įtrauktas ir šio statinio užstatymo plotas. Ieškovas byloje neįrodinėjo, kad žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas didėja neleistinais dydžiais ar, kad bent didesnis nei nurodytas teritorijų planavimo dokumente. Taigi byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas turėjo spręsti, kad dėl pastatyto priestato sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. Ieškovo teiginiai, kad dėl ginčo priestato pastatymo nebeliko kiemo, bendrojo naudojimo teritorijos, taip pat yra nepagrįsti, nes pagal byloje esančius duomenis (duomenys neskelbtini) turi kiemą, ieškovas kaip turėjo iki šiol, taip pat turės ir po statybos įteisinimo galimybę patekti tiek į jį, tiek prie jame esančios tvoros, taip pat kaip iki šiol turės galimybę apeiti aplink namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad ieškovas niekada nesinaudojo užstatytu žemės sklypu, nes ginčijamas statinys pastatytas daugiau kaip prieš dešimt metų iki ieškovui 2005 metais įsigyjant butą (duomenys neskelbtini), žemės sklypu nesiekia naudotis ir šiuo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės ieškovas nesutinka, kad šis priestatas būtų įsiteisintas tik atsakovės A. V. vardu, nors jis šio priestato nei statė, nei juo kada nors naudojosi.

56.3.                       Dėl priešgaisrinių reikalavimų pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors atsakovės siekiama įteisinti savavališka statyba sujungė du pastatus ir jokio atstumo tarp pastatų neliko, tačiau vien tai neįrodo ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Apeliantas nurodo, kad įteisinus savavališką statybą yra neišlaikomi minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp pastatų pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, XIII skyriaus (Gaisro plitimo į gretimus pastatus ribojimas) nuostatas. Tačiau pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu nebūtų pastatytas šis statinys (priestatas), tikėtina vis viena nebūtų išlaikomas šiame įsakyme nurodytas minimalus atstumas iki gretimo pastato, todėl teigti, jog yra pažeidžiami ieškovo interesai dėl minimalaus priešgaisrinio atstumo tarp pastatų nėra pakankamo pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į prieštaringą ieškovo poziciją dėl atsakovės vardu siekiamo įteisinti statinio. Viena vertus, ieškovas prieštarauja savavališkos statybos įteisinimui, nurodydamas grėsmę dėl priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymo jo turto saugumui bei saugiai aplinkai. Kita vertus, nurodo, kad savavališkai pastatytas priestatas galėtų būti įteisinamas kaip visų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkų bendro naudojimo patalpos, t.y. iš esmės pripažįsta, jog nurodomi priešgaisriniai reikalavimai nėra esminiai, sprendžiant dėl jo teisių pažeidimo.

56.4.                       Dėl negalėjimo patekti į rūsį. Ieškovas nurodo, kad namo (duomenys neskelbtini) bendra laiptinė yra užrakinta ir jis bei kiti bendraturčiai negali patekti į rūsį, kuriame yra bendri abiejų gyvenamųjų namų ((duomenys neskelbtini)) inžineriniai tinklai. Visų pirma, byloje nėra jokių įrodymų, kad abiejų gyvenamųjų namų ((duomenys neskelbtini)) inžineriniai tinklai yra bendri bei ieškovas turi teisę naudotis ne tik savo namo ((duomenys neskelbtini)), bet ir kito namo ((duomenys neskelbtini)) inžineriniais tinklais. Ieškovas nėra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis. Antra, byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent dėl pastatyto priestato ieškovas negali naudotis kitame name esančiais inžineriniais tinklais. Trečia, tai, kad bendra laiptinė užrakinta ir galimai nėra laisvo patekimo į rūsį, nėra susiję ir su ieškinio dalyku. Ieškiniu ginčijamas savivaldybės išduoto leidimo įteisinti savavališkai pastatytą priestatą teisėtumas, o ne dėl trukdymo naudotis bendrąja nuosavybe, juolab, kaip jau buvo minėta, kai ieškovas net nėra namo (duomenys neskelbtini) bendraturtis.

57.       Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas teiginiams dėl jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas, detaliai pasisakęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas savo teisių pažeidimų dėl atsakovės A. V. siekiamo įteisinti statinio (priestato) statybos neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai). 

58.       Ieškovas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog ieškovas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą nėra davęs rašytinio sutikimo priestato įteisinimui, vien dėl to turėjo ieškinį tenkinti bei panaikinti išduotą ginčijamą statybos leidimą. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu.

59.       Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 7 p. nustatyta, kad statytojas, norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, turi pateikti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 str. nustatyta tvarka. Tačiau apeliantas nėra namo (duomenys neskelbtini), prie kurio pagal ginčijamą statybos leidimą priskiriamas pastatytas statinys, bendraturtis, todėl ieškovo sutikimas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą nėra reikalaujamas. Priešingos išvados nėra konstatavęs ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Ieškovas jokių reikalavimų dėl nuosavybės teisių į šį statinį nereiškė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo spręsti dėl jo interesų, įteisinant statinį tik atsakovės A. V. vardu, pažeidimo. Kad ginčo statinio įteisinimas pažeidžia ieškovo, kaip žemės sklypo naudotojo, interesus taip pat nebuvo nustatyta (nutarties 56 pastraipa). Kita vertus, net ir sprendžiant, jog savivaldybė išdavė ginčijamą statybos leidimą nesant įstatymo reikalaujamam ieškovo rašytiniam sutikimui, vien tai nebūtų pagrindas panaikinti šį leidimą. Nagrinėjamoje byloje buvo įvertinta savavališkos statybos įteisinimo grėsmė ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams, ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas nebuvo nustatytas, todėl formaliu pagrindu išduoto statybos leidimo panaikinimas ir visų procedūrų kartojimas, nesant ieškovo teisių esminio pažeidimo, neatitiktų teisingumo bei protingumo principų.

Dėl savavališkos statybos padarynių šalinimo

60.       Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovo reikalavimą dėl 2017 m. rugpjūčio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo dalyje, kuri susijusi su savavališkos statybos įteisinimu, panaikinimo pagrįstas ir teisėtas, išvestinis ieškinio reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo taip pat negali būti tenkinamas. 

61.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

62.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, dėl ko spręstina, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, pašalinant iš jo motyvuojamosios dalies motyvus, susijusius su procesinio termino ginčyti administracinį aktą (statybos leidimą) praleidimu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

64.       Atsakovė A. V. prašo priteisti iš apelianto 600,00 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių (Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija)), jos yra pagrįstos sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais, todėl priteistinos iš apelianto.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Iš Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus, susijusius su procesinio termino ginčyti administracinį aktą (statybos leidimą) praleidimu.

Priteisti atsakovei A. V. iš ieškovo (apelianto) A. Š. 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                         Algimantas Kukalis

                                                                                                                       Edvardas Paliokas

                                                                                                                       Rūta Palubinskaitė