Teikimas Nr. TS-42-1181/2023

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), bausmę atliekančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. RV-25-960 (toliau – ir nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam A. S. panaikinimo.

Teismas

nustatė:

1.       A. S. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 1 dalį – devynerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – septynerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – trylikos metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Minėtas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. spalio 25 d.

2.       Bausmės pradžia – 2010 m. spalio 14 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 14 d.

3.       Komisija skundžiamu nutarimu nutarė netaikyti A. S. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, rekomendavo nuteistajam dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą ir pakartotinai svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimų vietos įstaigos 2023 m. rugsėjo mėn.

4.       Skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. S. Komisijai teikiamas penktą kartą. Nuteistojo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2023 m. kovo 21 d. – 1 metai 6 mėnesiai 23 dienos. Nuteistasis 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2020 m. vasario 14 d. Jei būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nuteistasis vyktų gyventi į (duomenys neskelbtini).

5.       A. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2010 m. spalio 14 d. Į (duomenys neskelbtini) atvyko (duomenys neskelbtini). Nėra gauta duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais adaptaciniais sunkumais, bet laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje buvo pasireiškęs nuteistojo nepakankamai disciplinuotas elgesys, nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Laisvės atėmimo bausmę A. S. atlieka paprastoje grupėje. Bausmės atlikimo metu yra 7 kartus skatintas ir 8 kartus baustas drausmine tvarka.

6.       2022 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 58-125 Komisija nutarė netaikyti A. S. lygtinio paleidimo ir pateikė rekomendacijas: dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą ir įsitraukti į užimtumo veiklas.

7.       Komisija nutarime nurodė, kad turimais duomenimis nuteistasis vykdė šias priemones: tęsia (duomenys neskelbtini) kalbos mokymąsi; nuo (duomenys neskelbtini) užsiima individualia apmokestinama veikla; 2022 m. liepos 14 d., 2022 m. liepos 27 d. ir 2022 m. rugpjūčio mėnesį dalyvavo individualiuose pokalbiuose su įstaigos (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 8 d. su jį kuruojančiu (duomenys neskelbtini) diskutavo tema: „(duomenys neskelbtini)“. A. S. laisvėje neįgijo pakankamai darbinės patirties, labiau orientavosi į neoficialią darbinę veiklą. Galima kelti prielaidą, kad nuteistojo nepakankamas įsitraukimas į socialiai priimtinas veiklas gali būti susijęs su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nors A. S. turi įgijęs daug profesinių kvalifikacijų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) profesines kvalifikacijas, tačiau laisvės atėmimo vietose savęs realizuoti darbinėje veikloje motyvacijos neišreiškia. Nuteistasis formaliai patvirtino savo galimybę dirbti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimų vietos įstaigos atveju. Socialinio tyrimo išvadoje minima, kad, vertinant nuteistojo problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžius, galima įžvelgti tam tikrus sunkumus. Atlikdamas savęs vertinimo užduotį (OASys metodikos sudedamoji dalis) nuteistasis neįžvelgė jokių probleminių sričių savo gyvenime, taip pat neidentifikavo jokių problemų, kurios galbūt siejasi su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistojo teigimu, net ir atlikęs ilgesnę nei dešimties metų laisvės atėmimo bausmę jis nesusidurs su išskirtiniais sunkumais, kadangi nuolat jaučia šeimos palaikymą ir sulauks iš jos pagalbos po išėjimo iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistasis išlieka įsitikinęs, kad jis be sunkumų sugebės save realizuoti darbinėje veikloje. Ateities tikslus taip pat sieja su galimybėmis įsitvirtinti su savo šeima (duomenys neskelbtini), siekiant atsiriboti nuo galimos negatyvios aplinkos ir kurti socialiai priimtino tolesnio gyvenimo prielaidas. Nuteistojo ateities tikslai yra socialūs. Visgi praeityje nuteistasis ne visuomet gebėjo tinkamais ir konstruktyviais būdais spręsti iškylančius sunkumus ar patenkinti savo poreikius. Socialinių situacijų interpretacija yra grindžiama asmeniniais patyrimais ir subjektyviu požiūriu. Mąstymo ypatumai pasižymi tam tikromis nusistovėjusiomis ir įsitvirtinusiomis nuostatomis. Nuteistasis, analizuodamas savo kriminalinę patirtį, vengia prisiimti atsakomybę už savo destruktyvius poelgius. Praeities teistumus nuteistasis taip pat vertina kaip ne nuo jo priklausiusius. Dabartinį teistumą – dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje ir disponavimą narkotinėmis medžiagomis – taip pat analizuoja pateikdamas subjektyvius situacijos paaiškinimus, kurie minimizuotų jo vaidmenį vykdytuose nusikaltimuose. Teisės pažeidėjas vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į išsilavinimo (įgytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išsilavinimai, (duomenys neskelbtini) profesinės kvalifikacijos), emocinės gerovės stiprinimą (dalyvavimas relaksacijos užsiėmimuose), tam tikrų mąstymo ir elgesio (dalyvavimas motyvacinėje programoje, bendravimo įgūdžių lavinimo ir kt. tiksliniuose užsiėmimuose) nuostatų ypatumų valdymo prielaidų kūrimą. Tačiau probleminės sritys, susijusios su gyvenimo stiliaus ir draugų, darbine, mąstymo ir elgesio sritimis, šiuo metu išlieka aktualios ir reikalaujančios nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Komisija konstatavo, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Nuteistasis selektyviai įsitraukia į jam rekomenduojamų socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą.

8.       Nuteistasis A. S. skundu prašo panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad su Komisijos nutarimu nesutinka, nes skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir pažeidžiantis konstitucinius teisėtų lūkesčių apsaugos bei non bis in idem principus. Nuteistojo teigimu, Komisija savo sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo nepagrindė jokiais teisiniais argumentais, nutarime nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Komisija nutarime savo poziciją grindė išimtinai abstrakčiais, nekonkrečiais ir netgi klaidingais teiginiais, nepateikdama aiškių motyvų. Komisija nevisapusiškai įvertino visus jo elgesį apibūdinančius duomenis ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai neįvertino jo asmenybės, neatsižvelgė į jo elgesio korekciją ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis pažymi, kad yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui ir visas ankstesniuose Lygtinio paleidimo komisijų nutarimuose pateiktas rekomendacijas, yra atlikęs 5/6 teismo jam paskirtos bausmės. Komisija neįvertino duomenų, kad jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo atveju yra žymiai sumažėjusi, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė laikytina iki šiol išliekančia pavojinga visuomenei. Kitoje skundo dalyje nuteistasis dėsto su lygtinio paleidimo instituto taikymu susijusias nuostatas, grįsdamas savo poziciją remiasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec(2003)22 Valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika. 2023 m. vasario 27 d. Socialinio tyrimo išvadoje yra nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nepasižymėjo vien teigiamu elgesiu, tačiau nuteistasis atkreipia dėmesį, jog pastaruoju metu drausminių nuobaudų jis neturi ir nuo paskutinės nuobaudos praėjo daugiau nei treji metai. Nuteistasis taip pat pažymi, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis nevengė savęs realizuoti mokymosi procese, įgijo (duomenys neskelbtini), vėliau ir (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, taip pat įgijo profesines kvalifikacijas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) profesines kvalifikacijas. Be to, jis užsiima apmokestinama individualia veikla – teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jis dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu tris kartus dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „(duomenys neskelbtini)“, du kartus dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „(duomenys neskelbtini)“, taip pat dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ programos užsiėmimuose, programos „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimuose, „(duomenys neskelbtini)“ programoje ir „(duomenys neskelbtini)“ programos užsiėmimuose, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) kalbos. Nuteistojo manymu, šiuo metu nėra BVK 83 straipsnyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikomas. Nuteistojo nuomone, nepaisant jo dalyvavimo įvairiose socialinės reabilitacijos, edukacinėse ir socialinių įgūdžių ugdymo programose, jį kuruojantis (duomenys neskelbtini) į tai neatsižvelgė ir socialinio tyrimo išvadoje neįžvelgė žymių jo pokyčių. Nuteistojo manymu, šią aplinkybę nulėmė tam tikri asmeniškumai, kadangi jis atsisakė dalyvauti apklausoje, kurioje jis neprivalėjo dalyvauti ir jam (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 27 d. surašė tarnybinį pranešimą „dėl nepagarbaus elgesio“. Nuteistasis nesutinka su (duomenys neskelbtini) teiginiais, kad jo gyvenimo stilius, draugai ir darbinė sritys yra įvardijamos kaip probleminės. Pati įkalinimo įstaiga nesudaro galimybės aprūpinti jį visuomenei naudingu darbu ir darbinėmis pajamomis, kurių užtektų ne tik jam pačiam, bet ir jo šeimos oriam gyvenimui. Nuteistasis pažymėjo, kad pastaruosius dvylika metų jis neturi jokių draugų ir bendravo išimtinai su savo šeima. Be to jis 2022 m. kovo 24 d. savo noru yra atlikęs neatlygintinus gerbūvio darbus – įstaigos bibliotekoje klijavo knygas ir tai, jo įsitikinimu, paneigia šabloninius Socialinio tyrimo išvados ir Komisijos teiginius apie jo tariamai negatyvų požiūrį į darbą. Nuteistasis nurodo, kad yra sudaręs (duomenys neskelbtini) sutartį su (duomenys neskelbtini) bendrove – uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo (duomenys neskelbtini) jis teikia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už savo veiklą gauna pajamas, mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) jis sumoka, taip pat sumoka 10 procentų nuo gautų pajamų (duomenys neskelbtini) nuteistųjų fondui ir padeda savo sutuoktinei E. S., pervesdamas jai visą likusį gautą atlygį. Lygtinio paleidimo atveju jis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat bus priimtas dirbti jo brolio V. S. įmonėje (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), todėl pabrėžia, kad jo nuostata į darbą yra teigiama. Teistumas dėl jo padarytos nusikalstamos veikos jau yra išnykęs, praeities įvykiai yra statinės aplinkybės, kurių jis pakeisti nebegali, todėl jos negali įtakoti jo teisių ir neturi nulemti jo lygtinio paleidimo galimybės. Lygtinio paleidimo atveju gyvens (duomenys neskelbtini), jis yra vedęs, turi sūnų M. S. ir posūnį A. S., kuris turi (duomenys neskelbtini) ir kuriam reikalinga priežiūra. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į santykinai nedidelę likusios bausmės dalį ir pažymi, kad šiuo metu atlikdamas bausmę yra išlaikomas valstybės ir prie jo išlaikymo prisideda artimieji, tačiau būdamas laisvėje jis galėtų įrodyti savo naudingumą visuomenei, dirbtų, mokėtų valstybei mokesčius ir prisidėtų prie savo šeimos išlaikymo.

Nuteistojo A. S. skundas netenkinamas.

9.       BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

10.       Taigi, lygtinio paleidimo taikymui būtinos tiek pirmiau paminėtos formalios, tiek materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai (Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta baudžiamojoje Nr. 1S-312-932/2021, Kauno apygardos teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-668-579/2020).

11.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje palaipsniui formuojama ir įsivyrauja nuostata, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Todėl teismų praktikoje lygtinis paleidimas taikytas ir asmenims, kurie nebuvo ypač drausmingi laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu ar atidėjus tokios bausmės vykdymą, t. y. ne kartą drausmine tvarka baustiems už pataisos įstaigoje padarytus vidaus taisyklių pažeidimus, padariusiems nusikaltimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar atliekant bausmę pataisos įstaigoje, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu sugebėjusiems įrodyti, kad jų elgesys akivaizdžiai koreguojasi teigiama linkme (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-43-1053/2022, 1S-59-497/2022, 1S-188-891/2021, 1S-149-851/2021 ir kt.).

12.       Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, be kita ko ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

13.       Nagrinėjamu atveju nuteistajam yra paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nuteistasis pradėjo atlikti 2010 m. spalio 14 d., bausmės pabaiga numatyta 2024 m. spalio 14 d. Svarstymo metu (t. y. 2023 m. kovo 21 d.) neatlikta bausmės dalis sudarė 1 metus 6 mėnesius 23 dienas. Įstatyme reikalaujamos dviejų trečdalių paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2020 m. vasario 14 d. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, ji įvertinta kaip vidutinė. Toks rizikos įvertinimas savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, kadangi lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė arba aukšta, tačiau stebima akivaizdi nuteistojo pažanga šią riziką mažinant.

14.       Komisija neįžvelgė pagrindo pripažinti, kad nuteistasis, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaip minėta, įvertinta kaip vidutinė, jau šiuo metu yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis skunde nurodė, kad su Komisijos nutarimu nesutinka, prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, motyvuodamas tuo, kad, jo vertinimu, skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, jame Komisija savo sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo nepagrindė jokiais teisiniais argumentais ir savo poziciją grindė išimtinai abstrakčiais, nekonkrečiais ir netgi klaidingais teiginiais, nepateikdama aiškių motyvų. Anot nuteistojo, Komisija nevisapusiškai įvertino visus jo elgesį apibūdinančius duomenis ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai neįvertino jo asmenybės, neatsižvelgė į jo elgesio korekciją ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau padarė išvadą, kad jam negalima taikyti lygtinio paleidimo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad pagal BVK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nuteistųjų, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, pažanga mažinant šią riziką yra turi būti ne bet kokia, o akivaizdi. Nagrinėjamu atveju Komisija pagrįstai nenustatė akivaizdžios nuteistojo A. S. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo argumentu, kad Komisijos nutarimas šiuo aspektu prieštarauja faktinėms aplinkybėms.

15.       Nuteistasis, nesutikdamas su Komisijos nutarimu, mano, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teismas neturi pagrindo pritarti tokiai nuteistojo pozicijai. Įvertinus nuteistojo skundo turinį, taip pat ir Komisijos nutarimo argumentus, darytina išvada, kad sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas, priimtas tinkamai įvertinus pateiktą socialinio tyrimo išvadą (joje yra aiškiai išskirtos sritys, kuriose nuteistasis turėtų daryti didesnę pažangą) ir nuteistojo asmens bylos medžiagą. Tvirtinti, kad Komisija, vertindama faktų visumą, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino visus asmens elgesį apibūdinančius duomenis ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes bei, priimdama skundžiamą nutarimą, netinkamai taikė teisės normas ar nukrypo nuo teismų praktikos, nėra jokio pagrindo. Nors toks sprendimas ir neatitinka nuteistojo asmeninių lūkesčių, tačiau jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teismas neturi pagrindo jį panaikinti.

16.       Teismo vertinimu, nuteistasis nėra pasiruošęs efektyviai integracijai į visuomenę, nėra pakankamai motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas turi teigiamos įtakos nuteistiesiems, tačiau tik tiems, kurie deda pakankamas pastangas koreguoti savo elgesį pozityvia linkme, t. y. be nuteistojo realių pastangų lygtinio paleidimo metu pageidaujamų rezultatų nebus pasiekta. Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos gali ir tūri būti taikomas tik pasitikėjimo vertiems ir jį pateisinantiems asmenims. Šiuo metu nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad A. S. yra toks asmuo, jo motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą ir siekti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo išlieka ambivalentiška. Tuo pačiu pažymėtina, kad nuteistasis turi visas teisės aktuose numatytas galimybes imtis veiksmų, kurie patvirtins, kad jo elgesio pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikio pobūdžio ir jie tęsis ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir jam pasibaigus.

17.       Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis pakankamai ilgą laiką buvo reguliariai baudžiamas už drausminius pažeidimus: 1) Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. vasario 8 d. nutarimu skirtas papeikimas, nes A. S. 2013 m. vasario 2 d. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – vedant padėti asmeninį kompiuterį į saugojimo vietą ir patikrinus jo rankinę, vietoje asmeninio kompiuterio buvo įdėta knyga; 2) Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. sausio 24 d. nutarimu skirta nuobauda – draudimas 4 savaites pirkti maisto produktus, nes A. S. 2014 m. sausio 16 d. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – apie 14 val. tikrinant kratos metu paimtą atminties kortelę, priklausančią A. S., nustatyta, kad atminties kortelėje saugomos kompiuterio darbo istoriją naikinančios programinės įrangos ir programos „(duomenys neskelbtini)“, skirtos bendrauti internetu, diegimo failai; 3) Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. kovo 26 d. nutarimu skirta nuobauda – draudimas 4 savaites pirkti maisto produktus, nes A. S. 2014 m. kovo 25 d. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – apie 10.15 val. patikrinus suimtajam priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „ASUS Aspire One“, nustatyta, kad kompiuteryje įdiegta programinė įranga, kurią kompiuterio vartotojas įjungia norėdamas sunaikinti tolimesnę kompiuterio darbo istoriją; 4) Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu skirtas papeikimas, nes nuteistasis 2014 m. rugsėjo 24 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – gyvenamojoje zonoje, nuteistųjų stadione, atliekant planinę kratą nuteistajam priklausančiuose daiktuose buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ su kortele „(duomenys neskelbtini)“; 5) Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutarimu skirtas papeikimas, nes nuteistasis 2015 m. balandžio 19 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – buvo sulaikytas gyvenamojoje zonoje prie nuteistųjų klubo, nešinas striukės kišenėje iš nuteistųjų valgyklos 200 g varškės; 6) Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2017 m. gegužės 26 d. nutarimu skirtas papeikimas, nes nuteistasis 2017 m. gegužės 18 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – patikrinimui buvo paimtas nuteistajam priklausantis kompiuteris „ASUS A53S“, nustatyta, kad kompiuteryje buvo keičiami datos ir laiko nustatymai, naikinama darbo su kompiuteriu istorija, aptikta jungimosi prie interneto požymių, neleistina programinė įranga; 7) Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. nutarimu skirtas draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus, nes nuteistasis 2017 m. birželio 28 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 19.05 val. grąžino į administracijos paskirtą saugojimo vietą kitam nuteistajam priklausantį kompiuterį; 8) Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2020 m. sausio 22 d. nutarimu skirtas papeikimas, nes A. S. 2020 m. sausio 17 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 7.55 val. nuteistųjų rytinio patikrinimo metu savavališkai paliko nuteistųjų rikiuotę ir reiškė nepasitenkinimą esama tvarka bei nevykdė administracijos darbuotojų nurodymų pasilikti rikiuotėje. Teismas, vertindamas šias aplinkybes, pažymi, kad nors A. S. paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau nuolatinis ir reguliarus nuteistojo baudimas drausminėmis nuobaudomis pakankamai ilgą laiko tarpą byloja apie nepakankamai disciplinuotą nuteistojo elgesį ir pastarojo nenorą šį savo elgesį keisti. Aptariamas A. S. elgesys nerodo ypač teigiamo požiūrio į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas ypač aktualus nuteistajam darant pažangą. Pastebėtina, kad nuteistasis savo elgesį kontroliuoja ir stengiasi keisti teigiama linkme tik paskutiniu metu, t. y. nuo 2020 metų pradžios, todėl neatmestina, jog toks jo elgesio pasikeitimas 2020 m. pradžioje gali būti nulemtas ne nuteistojo siekio savo elgesį koreguoti stengiantis iš tiesų integruotis į visuomenę, o tiesiog suvokiant, kad artėja jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo momentas.

18.       A. S. už gerą elgesį ir mokymąsi skatinamas nuo 2016 metų kovo mėnesio ir nors paskesni nuteistojo paskatinimai 2017 m. kovo mėnesį, 2018 m. kovo ir spalio mėnesį, 2019 m. lapkričio mėnesį, 2021 m. vasario ir liepos mėnesį rodo, kad nuteistasis iš tiesų pradeda keisti tiek savo neigiamas nuostatas, tiek imasi aktyvių veiksmų bandydamas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, įvertinus tai, jog šiuo metu klausimas dėl jo lygtinio paleidimo svarstomas ne pirmą kartą, teismo įsitikinimu, reikia šiek tiek daugiau laiko norint įsitikinti nuteistojo teigiamų pokyčių tvarumu, tuo pačiu leidžiant nuteistajam išnaudoti turimas galimybes dar labiau sumažinti nusikalstamo elgesio riziką.

19.       Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į išsilavinimo (įgytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išsilavinimai, (duomenys neskelbtini) profesinės kvalifikacijos, užsienio ((duomenys neskelbtini)) kalbos mokymasis), emocinės gerovės stiprinimą (dalyvavimas relaksacijos užsiėmimuose), tam tikrų mąstymo ir elgesio (dalyvavimas motyvacinėje programoje, bendravimo įgūdžių lavinimo ir kt. tiksliniuose užsiėmimuose) nuostatų ypatumų valdymo prielaidų kūrimą. Bausmės atlikimo metu buvo skatintas 7 kartus. Tačiau probleminės sritys, susijusios su gyvenimo stiliaus ir draugų, darbine, mąstymo ir elgesio sritimis, šiuo metu išlieka aktualios bei reikalaujančios nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Socialinio tyrimo išvadoje minima, kad vertinant nuteistojo problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžius galima įžvelgti tam tikrus sunkumus. Atlikdamas savęs vertinimo užduotį (OASys metodikos sudedamoji dalis) nuteistasis neįžvelgė jokių probleminių sričių savo gyvenime, taip pat neidentifikavo jokių problemų, kurios galbūt siejasi su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistojo teigimu, net ir atlikus ilgesnę nei dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, jis nesusidurs su išskirtiniais sunkumais, kadangi nuolat jaučia šeimos palaikymą ir sulauks iš jų pagalbos po išėjimo iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistasis išlieka įsitikinęs, kad jis be sunkumų sugebės save realizuoti darbinėje veikloje. Ateities tikslus taip pat sieja su galimybėmis įsitvirtinti su savo šeima (duomenys neskelbtini), siekiant atsiriboti nuo galimos negatyvios aplinkos ir kurti socialiai priimtino tolesnio gyvenimo prielaidas. Nuteistojo ateities tikslai yra socialūs. Visgi, praeityje nuteistasis ne visuomet gebėjo tinkamais ir konstruktyviais būdais spręsti iškylančius sunkumus ar patenkinti savo poreikius. Socialinių situacijų interpretacija yra grindžiama asmeniniais patyrimais ir subjektyviu požiūriu. Mąstymo ypatumai pasižymi tam tikromis nusistovėjusiomis ir įsitvirtinusiomis nuostatomis. Nuteistasis, analizuodamas savo kriminalinę patirtį, vengia prisiimti atsakomybę už savo destruktyvius poelgius. Praeities teistumus nuteistasis taip pat vertina kaip ne nuo jo priklausiusius. Dabartinį teistumą – dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje ir disponavimą narkotinėmis medžiagomis – taip pat analizuoja pateikdamas subjektyvius situacijos paaiškinimus, kurie minimizuotų jo vaidmenį vykdytuose nusikaltimuose. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau praeityje buvo 8 kartus baustas drausmine tvarka. Komisija konstatavo, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Nuteistasis selektyviai įsitraukia į jam rekomenduojamų socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą. Teismas pažymi, kad sėkminga nuteisto asmens resocializacija yra įmanoma tik tuo atveju, kai jis sugeba sėkmingai identifikuoti problemines sritis, geba suvokti, kokie konkretūs jo veiksmai ar neveikimas nulėmė jų atsiradimą ir spręsti jas pasirenkant tam tinkamus modelius. Nuteistojo negebėjimas kritiškai ir objektyviai vertinti savo veiksmų ir dėl jų kilusių pasekmių stiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad jis, būdamas laisvėje, gali pakartotinai nusikalsti, o galimybės mažinti šią riziką yra realiai įgyvendinamos ir išimtinai priklauso nuo paties nuteistojo motyvacijos.

20.       Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismui reikšminga aplinkybė yra paties nuteistojo asmenybė, kuri vertinama atsižvelgiant į aplinkybių visumą, o ne tik į aplinkybes, atsiradusias po tam tikrų jo elgesio pokyčių. Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padaryto nusikaltimo pobūdis, jo pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju Komisija vertino visumą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui reikšmingų aplinkybių, kurios sudarė pagrindą išvadai, kad nuteistojo neizoliuoto nuo visuomenės taisyti dar negalima. Paminėtina, kad nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas yra svarstomas jau penktą kartą (2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. 81/04-861, 2021 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. 81/04-270, 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 81/04-1242 ir 2022 m. gegužės 11 d. nutarimas Nr. 81/04-1242). Be kita ko, teismas ypač svarbia aplinkybe sprendžiant dėl nuteistojo skundo pagrįstumo laiko tai, kad skundžiamas Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nepareikšta. Nurodytos aplinkybės rodo, jog tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, kad jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir juo labiau, kad jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismo vertinimu, minėtos abejonės bei nuostata, kad A. S. turi sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad įgytų teismo pasitikėjimą, yra visiškai pagrįstos ir adekvačios. Akcentuotina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, nors ir yra svarbios, tačiau jos nėra absoliutus pagrindas spręsti, kad savo elgesiu jis jau įrodė, jog toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Nuteistojo lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo diskrecija, o ne pareiga. Nors teismas nuteistojo gautus paskatinimus, vykdomą individualią veiklą ir tam tikrų individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą (mokėsi, įgijo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išsilavinimą bei (duomenys neskelbtini) profesines kvalifikacijas, mokosi užsienio ((duomenys neskelbtini)) kalbos, dalyvavo relaksacijos užsiėmimuose, motyvacinėje programoje, bendravimo įgūdžių lavinimo ir kt. tiksliniuose užsiėmimuose) vertina ypač teigiamai, tačiau teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai šiuo metu nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad jis jau patyrė pakankamą realų laisvės suvaržymą ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

21.       Apibendrinant pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Šiuo atveju teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai A. S. apibūdinantys duomenys. Nuteistasis keičia savo elgesį tinkama linkme, tačiau skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Komisijos nutarimą ir jį lygtinai paleisti iš bausmės atlikimo vietos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija, priimdama nutarimą, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei, išnagrinėjusi visas klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos galimybės nebuvimo.

22.       Taigi Komisijos nutarime aptartos ir teismo dar kartą įvertintos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir kad nuteistasis turės pakankamai valios ir motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus ir įpareigojimus, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinai paleidus A. S. nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetą, nesant objektyvaus pagrindo, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad Komisija netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl teismas nuteistojo A. S. skundą atmeta, o Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. RV-25-960 palieka galioti, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. skundą dėl Vilniaus Kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. RV-25-960.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Zina Vilnienė