Civilinė byla Nr. e2S-1228-587/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01626-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3

                    (S)

Kauno apygardos teismas

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-301-814/2018 pagal ieškovės D. J. patikslintą ieškinį atsakovui D. Ž. dėl turto atidalijimo išmokant kompensaciją.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       2018 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-301-814/2018 tenkintas ieškovės patikslintas ieškinys. Teismo sprendimu atidalintas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, iš bendrosios dalinės ieškovės ir atsakovo nuosavybės, visą turtą natūra priteisiant atsakovui, iš atsakovo ieškovei priteisiant 10 000,00 Eur sumos piniginę kompensaciją už ieškovei priklausiusią turto dalį ir 815,00 Eur jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. vasario 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, atsakovo D. Ž. apeliacinis skundas atmestas, ieškovei iš atsakovo priteista 230,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

2.       Atsakovas D. Ž. pateikė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis 60 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 180 Eur, o paskutinį mėnesį – likusią sumą. Nurodė, kad jo turtinė padėtis sunki, gaunamos pajamos nedidelės, teikia išlaikymą dukrai, moka skolas pagal teismo sprendimus, komunalinius mokesčius, dengia to paties namo statybai suteiktą kreditą, teikia išlaikymą ieškovei, dėl to neturi galimybių iš karto atsiskaityti su ieškove. Taip pat nurodė, kad ieškovei priteista ne skola, o kompensacija, ieškovė turi kur gyventi, turi turto, nepilnamečių vaikų neturi. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies, išdėstė Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu iš atsakovo D. Ž. priteistos 10 000 Eur kompensacijos mokėjimą, įpareigojant atsakovą D. Ž. sumokėti ieškovei D. J. nurodytą sumą per 14 mėnesių, pradedant mokėjimą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo, mokant trylika mėnesių po 714 Eur per mėnesį, o paskutinę įmoką (keturioliktą) sumokant 718 Eur. Kitos prašymo dalies netenkino.

4.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, viešųjų registrų duomenis, sprendė, kad atsakovo finansinė padėtis nėra tokia sudėtinga, kad būtų galima visiškai tenkinti jo prašymą. Teismas nustatė, kad:

4.1.                       atsakovo gaunamos pajamos nėra pastovios, kas mėnesį kintančios, tačiau jam nepateikus pažymos apie priskaitytą ir išmokėtą darbo užmokestį už paskutinius metus, teismas iš turimų dokumentų neturėjo galimybės tiksliai nustatyti atsakovo darbo užmokesčio dydžio.  

4.2.                      Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) duomenimis teismas nustatė, kad atsakovas D. Ž. turi garažą bei 2018 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu priteistą žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), Jonavoje (viešajame registre duomenys apie visos nuosavybės perėjimą D. Ž. nepakeisti). Valstybės įmonės „Regitra“ (toliau – ir VĮ „Regitra“) duomenimis teismas nustatė, kad atsakovas 2018 m. balandžio 7 d., po Kauno apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo ieškovei priteista kompensacija, priėmimo, įsigijo automobilį Ford Galaxy, yra įgijęs automobilio priekabą. Testamentų registro duomenimis teismas nustatė, kad atsakovas 2018 m. liepos 18 d. priėmė palikimą po savo tėvo P. Ž. mirties, tačiau duomenų apie paveldėto turto sudėtį teismui nepateikė. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą dėl turto atidalijimo išmokant kompensaciją, atsakovas teigė, jog gyvena tėvui priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje. Byloje pateiktais duomenimis, atsakovas po tėvo mirties ir toliau gyvena šiame bute, moka komunalinius mokesčius, tačiau VĮ Registrų centro duomenimis butas registruotas mirusiojo vardu. Teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindo abejoti atsakovo sąžiningumu, atskleidžiant jo prašymo svarstymui reikšmingus duomenis.  

4.3.                      Teismas nustatė, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankui, mėnesinė įmoka sudaro 162,73 Eur, tačiau jų nelaikė ilgalaikiu dėl to, kad paskutinės įmokos mokėjimo data – 2020 m. vasario 15 d. Atsakovo teiginius dėl preliminariu sprendimu priteistos sumos teismas pripažino nereikšmingais dėl to, kad LITEKO duomenimis nustatė, jog preliminarus sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, atsakovas pareiškė prieštaravimus.

4.4.                      Teismas nustatė, kad atsakovo skolinį įsipareigojimą ieškovei sudaro 10 000,00 Eur kompensacija bei 1045,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Vertino, kad ši suma yra nemaža ir atsakovui būtų sudėtinga ją išmokėti ieškovei iš karto.

4.5.                      Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovės turtinė padėtis, lyginant su atsakovo, yra blogesnė – ji nedirba, mokosi, turi butą, už kurį moka kredito įmokas bankui ir 2003 m. laidos automobilį, atsakovo pasiūlyta sprendimo vykdymo išdėstymo tvarka per 60 mėnesių pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius, toks išdėstymas sukels pernelyg dideles neigiamas pasekmes ieškovei, neužtikrins socialinio teisingumo, neatitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Pažymėjo, kad aptariamu atveju svarbus savalaikis teismo sprendimu priteistos kompensacijos gavimas. 

4.6.                      Teismas sprendė, kad sprendimu priteistos 10 000,00 Eur kompensacijos mokėjimas išdėstytinas 14 mėnesių laikotarpiui. Prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstymo teismas atmetė, sprendė, kad tai išlaidos, kurias ieškovė realiai patyrė siekdama atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovas nesiėmė pakankamų priemonių išspręsti ginčą taikiai, nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu darė nuolaidų, t. y. sumažino reikalaujamos kompensacijos dydį per pusę. Atsižvelgiant į tai, kad priteistos kompensacijos sumokėjimas išdėstytas, teismas sprendė, kad dar ir bylinėjimosi išlaidų išdėstymas atsakovui suteiktų nepagrįstą pranašumą ieškovės atžvilgiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atskiruoju skundu atsakovas D. Ž. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti 2019 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartį ir atsakovo prašymą tenkinti, ieškovei D. J. iš atsakovo D. Ž. priteistų 11 045,00 Eur sumos lėšų mokėjimą išdėstyti 60 mėnesių laikotarpiui, mokant po 180,00 Eur, o paskutinį mėnesį likusią sumą. Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:

5.1.                      teismas netinkamai vertino aplinkybes nurodydamas, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera, po teismo sprendimo jis įgijo automobilį, tačiau teismas neįvertino, kad automobilis Ford Galaxy yra 1997 metų laidos, o priekaba įsigyta dar iki santuokos su ieškove.

5.2.                      Atsakovo gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos yra legalios, jas sudaro darbo užmokestis ir gaunami dienpinigiai, kurie yra skirti gyventi užsienyje, nakvynei, šios sumos išleidžiamos vežant pavojingus krovinius, jos yra neapmokestinamos.

5.3.                      Teismas itin akcentavo ieškovės turtinę padėtį. Tačiau ieškovė nuo teismo nuslėpė, kad gauna nebe 100,00 Eur išlaikymą, o 130,00 Eur išlaikymą. Ieškovė taip pat nuslėpė, kad po santuokos nutraukimo turėjo ir žemės sklypų, kuriuos, matyt, pardavė ar perleido kitu būdu, kad atrodytų, jog yra sunkiai besiverčiantis asmuo.

5.4.                      Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad kas mėnesį privalo mokėti 151,24 Eur sumos išlaikymą nepilnametei dukrai, moka išlaikymą pačiai ieškovei po 130,00 Eur kas mėnesį, paskolos įmokas bankui po 162,73 Eur per mėnesį, sumas priteistas teismo nuosprendžiu, atsakovo atžvilgiu yra priimtas preliminarus teismo sprendimas, vyks žodinis bylos nagrinėjimas, kuriam atsakovas bus priverstas samdyti advokatą, atsakovui reikalingos lėšos jam pačiam pragyventi, palikimą atsakovas priėmė ne vienas.  

6.       Ieškovė D. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Mano, kad teismas, priešingai nei nurodo skunde atsakovas, pilnai ir visapusiškai, detaliai įvertino tiek jo pateiktus duomenis, tiek turimą informaciją dėl atsakovo turtinės padėties bendrai. Pažymėjo, kad kartu su prašymu atsakovas nepateikė visų duomenų apie savo pajamas. Kartu su atskiruoju skundu teikiami dokumentai yra nesavalaikiai, jie iš esmės nekeičia teismo padarytų išvadų. Mano, kad teismas išanalizavo turimus duomenis apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį darbovietėje, įvertino duomenis apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, duomenis iš Testamentų registro.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis ir 3 dalis). 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8.       Apeliantas Kauno apygardos teismui pateikė įrodymus. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).

9.       Apeliantas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui, pateikė įrodymus, susijusius su atskirojo skundo argumentais apie jo gaunamas pajamas ir iš jo darbo užmokesčio vykdomas išskaitas.   Teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus įrodymus, pagrįstumą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri be kita reiškia ir tai, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Kadangi šiuo atveju apelianto pateikti įrodymai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto pateiktus įrodymus.  

Dėl atskirojo skundo argumentų

10.       Apeliantas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teigdamas, kad teismas nepagrįstai atsakovo prašymą tenkino tik iš dalies, neįvertino tikrosios atsakovo turtinės padėties.

11.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino duomenis apie atsakovo gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas, duomenis apie atsakovo turimą registruotiną turtą, Testamentų registro duomenis, išsamiai aptarė aplinkybes, susijusias su faktiškai atsakovo ir ieškovės valdomo turto mase. Vertino ieškovės turtinę padėtį. Pažymėtina, kad pats atsakovas, teikdamas prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nepateikė tikslių duomenų apie gaunamą darbo užmokestį (pirmosios instancijos teismui buvo pateikti tik sąskaitos išrašai, pažyma apie ieškovei D. J. iš atsakovo darbo užmokesčio kas mėnesį išskaitomas sumas, atsiskaitymo lapelis už 2018 m. sausio mėn. (b. l. 143–147, 149–150, 158, 165, 2 t.)). Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė jam elektroniniu paštu atsiųstus atsiskaitymo lapelius už 2019 m. sausio-kovo mėnesius (el. byla, b. l. 177–182, 2 t.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie apelianto pateikti rašytiniai įrodymai tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybes, susijusias su atsakovo gaunamų pajamų dydžiu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas aplinkybes, susijusias su atsakovo gaunamomis pajamomis ir kas mėnesį patiriamomis išlaidomis, su atsakovo valdomo turto mase.   

12.       CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo teisės principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-518-236/2019).

13.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti atsakovo prašomam 60 mėnesių laikotarpiui, o toks išdėstymas sukels pernelyg dideles neigiamas pasekmes ieškovei, neužtikrins socialinio teisingumo, neatitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

14.       Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai įvertino abiejų proceso šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į abiejų proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nei vienai proceso šaliai nesuteikė nepagrįsto procesinio pranašumo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                     Lina Žemaitienė