Administracinė byla Nr. eI-4565-171/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02466-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė,
dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Daivai Baranauskaitei,
atsakovės atstovui M. Č.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės SNORAS Development“, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja BUAB „“SNORAS Development“, atstovaujama UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), 2 324,36 Eur turtinei žalai atlyginti.
Paaiškina, kad 2012 m. lapkričio 14 d nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6010-560/2012 Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „SNORAS Development“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pripažino BUAB „SNORAS Development“ bankrutavusia.
2016 m. rugsėjo mėnesį bankroto administratorius nustatė, kad BUAB „SNORAS Development“ bankroto proceso metu yra susidariusi mokesčių permoka, t. y. nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. BUAB „Snoras Development“ permokėjo VMI 18 718,00 Eur dydžio pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Dėl to 2016 m. rugsėjo 26 d. BUAB „SNORAS Development“ kreipėsi į VMI su prašymu grąžinti 18 718,00 Eur dydžio permoką.
2016 m. spalio 26 d. VMI informavo, kad BUAB „SNORAS Development“ bus grąžinama 1 142,80 Eur dydžio permoka, o likusi dalis, t. y. 17 575,20 Eur - įskaityta kaip esama skola.
2017 m. sausio 23 d. sprendimu Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (tolai – MGK) nusprendė panaikinti VMI 2016 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 331A-95965 ir 2016 m. lapkričio 11 d. skundą perduoti VMI nagrinėti iš naujo.
Pakartotinai išnagrinėjusi 2016 m. rugsėjo 26 d. BUAB „SNORAS Development“ prašymą, 2017 m. kovo 15 d. VMI priėmė sprendimą, kuriuo nutarė negrąžinti prašomos 18 718,00 Eur dydžio permokos.
2017 m. birželio 1 d. sprendimu MGK nusprendė panaikinti VMI 2017 m kovo 15 d. sprendimo grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas Nr. 331B-24323 dalį, kuria nuspręsta negrąžinti pareiškėjai 17 575,20 Eur. Šis sprendimas nebuvo apskųstas.
Taigi, 2016 m. spalio 26 d ir 2017 m. kovo 15 d. VMI priėmė neteisėtus sprendimus dėl mokesčio permokos grąžinimo, todėl neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.
Dėl šių neteisėtų sprendimų pareiškėja patyrė 2 324,36 Eur žalą, kurią sudaro: 1386,41 Eur už teisines paslaugas ruošiant MGK 2016 m. lapkričio 11 d. skundą dėl 2016 m. spalio 26 d. VMI sprendimo, 297,91 Eur už teisines paslaugas ruošiantis 2016 m. lapkričio 11 d. skundo nagrinėjimui, nuvykimą ir parvykimą į/iš MGK bei dalyvavimą MGK 2017 m. sausio 3 d. posėdyje, 429,50 Eur už teisines paslaugas ruošiant MGK 2017 m. kovo 28 d. skundą dėl 2017 m. kovo15 d. VMI sprendimo, 210,54 Eur už teisines paslaugas ruošiantis 2017 m. kovo 28 d. skundo nagrinėjimui, nuvykimą ir parvykimą į/iš MGK bei dalyvavimą MGK 2017 m. gegužės 16 d. posėdyje.
Mano, kad jei VMI būtų tinkamai ir laiku įvykdžiusi savo įstatymines pareigas bei laikiusis teisės aktų, pareiškėjai nebūtų tekę kreiptis dėl teisinės pagalbos skundžiant nepagrįstus VMI sprendimus ir dėl to nebūtų patyrusi papildomų išlaidų teisinei pagalbai.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundo argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VMI, atsiliepime su skundu nesutinka iš dalies ir prašo priteistiną sumą sumažinti.
Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo reikia atsižvelgti į bylos teisės aiškinimo ir taikymo aspektu sudėtingumą ar specifiką, atsiliepimo į skundą apimtį ir kitus kriterijus. Asmenims negali būti priteisiamos išlaidos už rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas – susipažinimą su dokumentais, dokumentų ir teismų praktikos analizę, susitikimą su klientu, kadangi šie veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškais.
Mano, kad pareiškėjai turėtų būti priteista pusė rekomenduotinos maksimalios sumos, įvertinant bylos sudėtingumą, apimtį ir kitus dalykus. Šiuo atveju byla nebuvo sudėtinga, apimtis nedidelė, byloje taikytos teisės normos nekito nuo pat pradžios, neapėmė jokių buhalterinės apskaitos duomenų analizės. Be to, pareiškėjos skundų MGK turinys yra labai panašus, posėdžiuose dalyvavo ta pati advokato padėjėja.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašymą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ginčas byloje kilo dėl ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje patirtų išlaidų kaip turtinės žalos atlyginimo, kurias pareiškėja patyrė dėl VMI neteisėtai priimtų sprendimų.
Iš byloje esančių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų matyti, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį bankroto administratorius nustatė, kad BUAB „SNORAS Development“ bankroto proceso metu yra susidariusi mokesčių permoka, t. y. nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. BUAB „SNORAS Development“ permokėjo VMI 18 718,00 Eur dydžio PVM ir paprašė VMI ją grąžinti.
VMI 2016 m. spalio 26 d. sprendimu nusprendė pareiškėjai negrąžinti 17 575,20 Eur mokesčio permoką ir įskaityti ją kaip PVM ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nepriemoką.
MGK 2017 m. sausio 23 d. sprendimu, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl minėto VMI 2016 m. spalio 26 d. sprendimo, nusprendė šį sprendimą panaikinti ir perduoti skundą VMI nagrinėti iš naujo. Šiame sprendime MGK konstatavo, kad galutinis sprendimas šiame mokestiniame ginče negali būti priimtas, nustačius, kad byloje esantys dokumentai ir ginčijamame sprendime pateiktos faktinės aplinkybės nėra pakankamos identifikuoti VMI atliktus įskaitymo veiksmus. MGK nurodė sprendime nurodė, kad VMI turėtų nustatyti, kada susidarė mokesčių nepriemoka ir nustačius, kad ji susidarė iki bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
VMI 2017 m. kovo 15 d. sprendimu, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 26 d. prašymą, nusprendė negrąžinti prašomos 18 718 Eur, nes už prašyme nurodytą mokestinį laikotarpį apskaitoje nėra permokos. Nurodė, kad 18 718 Eur suma susidarė po teismo nutarties iškelti bylą bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, 2016 m. spalio 26 d. 17 575,20 Eur suma buvo įskaityta PVM ir GPM nepriemokai, susidariusiai iki minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos, o 1 142,80 Eur 2017 m. spalio 27 d. pareiškėjai grąžinta, pervedant į banko sąskaitą.
MGK 2017 m. birželio 1 d. sprendimu nusprendė panaikinti VMI 2017 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta negrąžinti pareiškėjai 17 575,20 Eur sumos. Sprendime nurodė, kad susidarė tokia situacija, kai pareiškėjos mokestinė nepriemoka, kuri buvo padengta prašoma grąžinti PVM permoka, atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, o permoka – jau iškėlus bankroto bylą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto taikymo, toks priešpriešinių vienarūšių mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus reikalavimų (mokesčių permokos ir mokestinės nepriemokos) įskaitymas pagal šį punktą negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Nei 2017 m. sausio 23 d. nei 2017 m. birželio 1 d. MGK sprendimas, kurie iš esmės priimti pareiškėjos naudai, nebuvo skundžiami, vadinasi, yra įsiteisėję. Taigi, darytina išvada, kad VMI priėmusi neteisėtus sprendimus (2016 m. spalio 26 d. ir 2017 m. kovo 15 d.) pareiškėjos atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, o tai yra viena iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis, jo 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).
Civilinei atsakomybei kilti, inter alia (lot. be kita ko), ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.
Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.
Kai pareiškėjo turėtos išlaidos konkrečiai apibrėžiamos, o turto netekimas apčiuopiamas tokios išlaidos pagal CK 6.249 straipsnį laikytinos nuostoliais (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010).
CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Pareiškėjos nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais atsakovės neteisėtais veiksmais – nepagrįstų ir neteisėtų 2016 m. spalio 26 d. ir 2017 m. kovo 15 d. sprendimų priėmimu, nes, jei nebūtų priimti pareiškėja nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų.
Darytina išvada, kad byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp VMI neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių.
Šie nuostoliai vertinami remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos; nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas, kurio pagrindu imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas, kurio pagrindu imamas už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas).
Nustatyta, kad pareiškėjai atstovavo advokatų kontoros Pilkis, Račkauskas ir partneriai PRP LAW advokatai ir advokatų padėjėjai (Išrašas iš 2013 m. sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. 13/02/22).
Pareiškėja 2 324,36 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios nagrinėjamoje byloje laikytinos turtine žala, detalizuoja PVM sąskaitose faktūrose.
2016 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitoje faktūroje 16-0089 skundo MGK dėl VMI 2016 m. spalio 26 d. sprendimo parengimas įvertintas 1 386,41 Eur. 2017 m. vasario 1 d. 297,91 Eur PVM sąskaitoje faktūroje PRP Nr. 17-0010 nurodo, kad pasiruošimas skundo dėl VMI 2016 m. spalio 26 d. sprendimo nagrinėjimui, nuvykimas į MGK ir parvykimas, dalyvavimas MGK posėdyje užtruko 2,83 val. 2017 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitoje faktūroje PRP Nr. 17-0025 skundo MGK dėl 2017 m. kovo 15 d. sprendimo parengimas įvertintas 429,50 Eur. Iš 2017 m. gegužės 17 d. 210,54 Eur PVM sąskaitos faktūros PRP Nr. 17-0038 matyti, kad pasiruošimas skundo dėl VMI 2017 m. kovo 15 d. sprendimo, nuvykimas į MGK ir parvykimas, skundo nagrinėjimas MGK užtruko 2 val.
2017 m. rugpjūčio 1 d. išrašai iš banko sąskaitos patvirtina, kad pareiškėja su advokatų kontora pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 17-0010, 17-0025, 17-0038, 16-0089 atsiskaitė.
Pareiškėja skundą dėl VMI 2016 m. spalio 26 d. sprendimo MGK pateikė 2016 m. lapkričio 16 d. (2016 m. IV ketvirtį), todėl aktualus 2016 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris buvo 771,9 Eur.
Taigi, už 2016 m. lapkričio 16 d. skundo MGK parengimą pareiškėjai maksimaliai gali būti priteista 1 929,75 Eur (2,5 x 771,9 Eur). Prašoma priteisti suma už šio skundo parengimą 1 386,41 Eur neviršija maksimaliai priteistinos sumos.
Pareiškėja 297,91 Eur PVM sąskaitoje faktūroje PRP Nr. 17-0010 nedetalizuoja, kiek kiekviena iš paslaugų advokatui (advokato padėjėjui) užtruko (pasiruošimas skundo nagrinėjimui, nuvykimas ir parvykimas iš MGK posėdžio, dalyvavimas MGK posėdyje). Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė nurodė, kad nuvykti ir parvykti iš MGK posėdžio užtruko 30 min.
Rekomendacijų 3 punktas numato advokato kelionės išlaidų atlyginimą tik tuo atveju, jeigu advokatas vyksta teikti teisines paslaugas į kitą vietovę negu registruota jo darbo vieta ir tik esant tam tikroms sąlygoms. Išraše iš 2013 m. sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. 13/02/22 advokatų kontoras adresas nurodytas Žalgirio g. 92, Vilnius. Taigi, pagal Rekomendacijų 3 punktą pareiškėjai kelionės išlaidų atlyginimas nepriklauso, nes šiuo atveju laikytina, kad teisinės paslaugos buvo teikiamos toje pačioje vietovėje (tame pačiame mieste).
Taigi, iš viso pasiruošimas ir atstovavimas MGK 2017 m. sausio 3 d. posėdyje pagal minėtą 297,91 Eur PVM sąskaitą faktūrą PRP Nr. 17-0010 pareiškėjos atstovei užtruko 2 val. 53 min.
Iš MGK 2017 m. vasario 15 d. posėdžio protokolo (MGK bylos Nr. 6.11-(7-268/2016) b. l. 77) matyti, kad skundo nagrinėjimo 2017 m. sausio 3 d. posėdis prasidėjo 11:00 val., o baigėsi 12:00 val., t. y. truko 1 val. Šiame posėdyje pareiškėjai atstovavo advokato padėjėja Dovilė Bogomolskytė.
Kadangi MGK 2017 m. sausio 3 d. posėdis įvyko 2017 m. I ketvirtį, todėl sprendžiant klausimą dėl priteistinos sumos už pasiruošimą ir dalyvavimą šiame MGK komisijos posėdyje, aktualus 2016 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris buvo 793,3 Eur.
Taigi, už pasiruošimą ir atstovavimą MGK 2017 m. sausio 3 d. posėdyje pareiškėjai maksimaliai gali būti priteista 200,70 Eur (793,3 x 0,1) x 2,53 val.
Pareiškėja skundą dėl VMI 2017 m. kovo 15 d. MGK pateikė 2017 m. kovo 31 d. (2017 m. I ketvirtį), todėl aktualus 2016 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris buvo 793,3 Eur.
Taigi, pareiškėjai už 2017 m. kovo 31 d. skundo parengimą maksimaliai gali būti priteista 1 983,25 Eur (2,5 x 793,3 Eur). Prašoma priteisti suma už šio skundo parengimą 429,50 Eur neviršija maksimaliai priteistinos sumos.
Pareiškėja 210,54 Eur PVM sąskaitoje faktūroje PRP Nr. 17-0038 nedetalizuoja, kiek kiekviena iš paslaugų advokatui (advokato padėjėjui) užtruko (pasiruošimas skundo nagrinėjimui, nuvykimas ir parvykimas iš MGK posėdžio, dalyvavimas MGK posėdyje).
Iš MGK 2017 m. gegužės 24 d. posėdžio protokolo (MGK bylos Nr. 6.11-(7-77/2017) b. l. 82) matyti, kad skundo nagrinėjimo 2017 m. gegužės 16 d. posėdis prasidėjo 15:00 val., o baigėsi 16:00 val., t. y. truko 1 val. Šiame posėdyje pareiškėjai atstovavo advokato padėjėja Dovilė Bogomolskytė. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė nurodė, kad nuvykti ir parvykti iš MGK posėdžio užtruko 30 min. Kaip minėta, pagal Rekomendacijų 3 punktą pareiškėjai kelionės išlaidų atlyginimas nepriklauso, nes teisinės paslaugos buvo teikiamos toje pačioje vietovėje (tame pačiame mieste).
Iš viso pasiruošimas ir atstovavimas MGK 2017 m. gegužės 16 d. posėdyje pagal minėtą 210,54 Eur PVM sąskaitą faktūrą PRP Nr. 17-0038 pareiškėjos atstovei užtruko 1 val. 30 min.
Kadangi MGK 2017 m. gegužės 16 d. posėdis įvyko 2017 m. II ketvirtį, todėl sprendžiant klausimą dėl priteistinos sumos už pasiruošimą ir dalyvavimą šiame MGK komisijos posėdyje, aktualus 2016 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris buvo 822,8 Eur.
Taigi, už pasiruošimą ir atstovavimą MGK 2017 m. gegužės 16 d. posėdyje pareiškėjai maksimaliai gali būti priteista 106,96 Eur (822,8 x 0,1) x 1,3 val.
Iš viso už 2016 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. kovo 31 d. skundų MGK parengimą, pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. sausio 3 d. ir 2017 m. gegužės 16 d. posėdžiuose maksimaliai pareiškėjai gali būti priteista 2 123,57 (1 386,41 + 429,50 + 200,70 + 106,96) Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad MGK pareiškėjai atstovavo advokato padėjėja, todėl pagal Rekomendacijų 5 punktą maksimaliai priteistina suma mažintina iki 1 698,86 (2 123,57 Eur x 0,8) Eur.
Teismas, įvertinęs tai, kad MGK ginčas buvo kilęs iš mokestinių teisinių santykių, todėl laikytina, kad MGK byla buvo pakankamai sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių, bei kitas aplinkybes, t. y. ankstesnį dalyvavimą MGK posėdžiuose sprendžiant tą patį mokestinį ginčą, advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjai 1 400 Eur suma, kuri nagrinėjamoje byloje laikytina turtine žala, už dviejų skundų MGK parengimą ir pasiruošimą bei dalyvavimą dviejuose MGK posėdžiuose yra pakankama.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SNORAS Development“, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ skundą patenkinti iš dalies.
Pareiškėjai priteisti 1 400 (vieną tūkstantį keturis šimtus) eurų iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, turtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Irena Paulauskienė