Civilinė byla Nr. e2YT-31166-984/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20887-2024-2
Procesinio dokumento kategorijos 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, S. Š., UAB „Legertas“, V. K., A. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėjas antstoliui pateikė skundą, prašydamas išnagrinėti 2024 m. rugsėjo 18 d. skolininko prašymą, skirti pakartotinę turto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas), vertės ekspertizę ir panaikinti 2024 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą Nr.S-24-179-23371 dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas pateikė antstoliui prieštaravimus dėl ekspertizės išvados dėl areštuoto turto rinkos vertės, kuriuose nurodė, kad Ekspertizės aktas turi trūkumus, dėl kurių sodybos vertė yra nustatyta netinkamai, kuriuose prašė skirti ginčo turto rinkos vertės pakartotinę ekspertizę. Tuo tarpu antstolis 2024 m. rugsėjo 27 d. priėmė patvarkymą Nr.S-24-179-23371 dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo.
3. Antstolis nesutikdamas su skundu, 2024 m. spalio 18 d. patvarkymu netenkino skundo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti skolininko 2024 m. rugsėjo 18 d. prašymo dėl pakartotinės areštuoto turto ekspertizės skyrimo, ir 2024 m. rugsėjo 27 d. antstolio patvarkymu Nr. S-24-179-23371 paskelbė pirmąsias ginčo turto varžytynės. Minėtas patvarkymas priimtas teisėtai ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo teismui įvertinus pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.
5. 2024 m. spalio 24 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdyti/atšaukti 2024 m. rugsėjo 27 d. paskelbtas varžytines Nr. 274021, nes skolininko skundo patenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba taps negalimas.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 28 d. nutartimi prašymą tenkino bei sustabdė antstolio Roberto Vasiliausko vykdomas varžytines Nr. 274021 iki šioje byloje sprendimo įsiteisėjimo.
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo sprendimą dėl pareiškėjo skundo priimti teismo nuožiūra pagal byloje esančius dokumentus bei pateiktus įrodymus. Nurodė, kad antstolio atsisakymas skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę yra nemotyvuotas ir nepagrįstas išieškojimo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis. Turto kaina turi optimaliai atitikti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus.
8. Suinteresuoti asmenys S. Š., UAB „Legertas“, V. K., A. K. atsiliepimų nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas tenkintinas iš dalies
9. Byloje nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0179/16/00182 pagal Vilniaus miesto 36-ojo notaro biuro notarės Jolantos Dubinienės 2016 m. vasario 29 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius ar notaro vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (paveldimo turto apyrašo papildymo) Nr. 1483 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. Š., išieškotojui UAB „Legertas“; antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0179/23/17659 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. Š., išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui; antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0179/23/17793 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. Š., išieškotojui VMI; antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0179/17/02381 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. e2VP-23377-466/2017 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. Š., išieškotojui VMI; antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0179/23/18662 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-12-341/2018 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. Š. išieškotojui VMI; antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0179/19/01802 pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-302-232/2018 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. Š. išieškotojui UAB „Legertas“.
10. Vykdant išieškojimą antstolis Robertas Vasiliauskas 2016 m. kovo 3 d. areštavo V. Š. ir jo sutuoktinei S. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,0315 ha bei kaimo turizmo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 893,38 kv. m, statybos pabaigos metai – 2015, esančius (duomenys neskelbtini).
11. Antstolis 2023 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu Nr. S-23-179-26299 skyrė ekspertizę minėto areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, kurią pavedė atlikti UAB „INREAL“. 2024 m. liepos 24 d. UAB „INREAL“ nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte Nr. 24-2380 nustatyta, kad minėto turto vertė yra 180 000 Eur.
12. Antstolis 2024 m. liepos 29 d. patvarkymu Nr. S-24-179-17691 informavo skolininką apie nustatytą ginčo turto rinkos vertę (180 000 Eur), išaiškinant skolininkui, kad sutinkamai su Sprendimų vykdymo instrukcijos 61 punktu, pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po 20 d. nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Antstolis taip pat išaiškino, kad rašytiniu skolininko prašymu pirmąsias varžytynes antstolis gali skelbti ir nesuėjus šiame punkte nustatytam terminui, be to, informavo skolininką, kad iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis).
13. 2024 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas pateikė antstoliui prieštaravimus dėl ekspertizės išvados dėl areštuoto turto rinkos vertės bei prašė skirti pakartotinę ekspertizę. Nurodė, kad ekspertizės aktas turi trūkumų, dėl kurių sodybos vertė buvo nustatyta netinkamai. Parenkant objektus palyginimui su sodyba, vertintojas privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes: 1) sodyba yra Vakarų Lietuvoje, 3,5 km nuo Tauragės. Kaime, kuriame yra sodyba, realiai gyvena žmonės (yra ūkininkų). 10 km spinduliu 9 gyvenvietės, kuriose veikia kaimo bendruomenės, todėl sodyba gali veikti kaip kavinė (patogi vieta), Tauragės ir nurodytų gyvenviečių gyventojams; 2) sodyba specializuojasi pagaminto sodyboje maisto atvežimu į interesantų norimą vietą bei atitinkamu aptarnavimu ir šventinių pobūvių su nakvyne sodyboje vedimu, o ne siaurai suprantama kaimo turizmo veikla. Iš Ekspertizės akto 5.4.1. Lentelės (29 psl.) ir duomenų apie parinktus palyginimui su sodyba objektais matyti, kad Ekspertizės akte yra parinkti objektai, esantys Pietų ir Rytų Lietuvoje, kur verslo ekonominiai, socialiniai rodikliai yra kitokie nei Vakarų Lietuvoje, kur yra sodyba, ir nepateikta šių skirtybių įtakos analizė sodybos paklausai, o vadinasi ir sodybos rinkos kainai. Be to, yra analizuojami (pateikti duomenis) tik apie panaudotų sodybos rinkos vertės skaičiavimui panaudotų objektų fizikines savybes, bet nėra analizuojami duomenys apie parinktų palyginimui objektų konkrečią specializaciją kaimo turizmo srityje.
14. Antstolis 2024 m. rugsėjo 27 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-179-23371 dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbimo.
15. Pareiškėjas pateiktu skundu prašo išnagrinėti 2024 m. rugsėjo 18 d. skolininko prašymą, skirti pakartotinę turto vertės ekspertizę bei panaikinti 2024 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą Nr.S-24-179-23371 dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo. Tuo tarpu antstolis nurodo, kad nėra pagrindo skirti pakartotinę areštuoto turto ekspertizę, o nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo naikinti 2024 m. rugsėjo 27 d. antstolio patvarkymo Nr. S-24-179-23371, kuriuo paskelbtos pirmosios ginčo turto varžytynės.
16. Taigi, antstolis yra išnagrinėjęs skolininko prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir patvarkymo Nr.S-24-179-23371 dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo panaikinimo, todėl teismas pasisako dėl skolininko reikalavimo skirti pakartotinę ginčo turto ekspertizę ir patvarkymo Nr.S-24-179-23371 panaikinimo.
17. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
18. Kai vykdant teismo sprendimą išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą, vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsaugos ir derinimo principas tinkamai įgyvendinamas tik tuo atveju, kai išieškojimo objektu esantis turtas yra teisingai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos įkainojamas ir realizuojamas.
19. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas, turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje, turto kaina.
20. Be antstolio, vykdančio teismo sprendimą, vykdymo procese dalyvauja skolininkas, išieškotojas (vykdymo proceso šalys) bei kiti suinteresuoti asmenys (CPK 633 straipsnis). Šie asmenys vykdymo procese dalyvauja tam, kad rūpintųsi savo teisėtų interesų apsauga, ir tuo vadovaudamiesi sprendžia, ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis. Tuo tarpu antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007).
21. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos.
22. Nagrinėjamu atveju, aktualus CPK 682 straipsnio normų dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti aiškinimas ir taikymas. CPK 682 straipsnio normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimo tvarką, turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai su kitomis įstatyminėmis vykdomojo proceso taisyklėmis inter alia CPK 381 straipsniu, kuriame nustatyti ekspertizės skyrimo pagrindai. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis).
23. Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto.
24. Nagrinėjamu atveju, antstolis nenustatė teisinio pagrindo skirti pakartotinę ginčo turto ekspertizę, ir teismas sutinka su antstolio pozicija.
25. Minėta, kad vykdymo procese UAB „Inreal“ turto vertintojai atliko ginčo turto ekspertizę (Ekspertizės akto Nr. 24-2380), konstatuodami 180 000 Eur šio turto vertę. Iš Ekspertizės akto Nr. 24-2380 matyti, kad vertinimas buvo atliekamas atsižvelgiant į vertinamo turto vietos buvimo socialinius, ekonominius rodiklius; vertinamo turto rinkos konjunktūrą; vertinamo turto teisinį režimą; turto plėtros galimybes ir (arba) alternatyvų panaudojimą. Turtas apžiūrėtas 2024 m. liepos 16 d. (išskyrus vidus). Patalpų būklė nustatyta remiantis turto savininko pateikta informacija, darant prielaidą, kad turto vidaus būklė turto vertės nustatymo dieną yra nepasikeitusi ir atitinka užsakovo pateiktoje fotofiksacijoje esančią būklę. Vertintojai pažymėjo, kad šios ataskaitos išvadoje pateiktas verčių išskyrimas yra sąlyginis ir galioja tik parduodant, naudojant, įkeičiant visą įvertintą turtą kartu, o ne atskirais turtiniais vienetais. Turtas buvo vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip vientisas objektas. Vertinime nurodyta, kad nustatant turto vertę, remtasi vertinamo turto geriausio ir maksimalaus panaudojimo analize.
26. Priešingai nei nurodo skolininkas, Ekspertizės akte nurodyta ir bendroji vertinamo turto ir vietos (gretimybių) charakteristika., t. y., išsamiai aptarta turto vieta, gretimybės, keliai, susisiekimas, trūkumai (ežerų trūkumas), tai kad Tauragės rajone 2022 m. sumažėjęs parduotų pastatų ir patalpų skaičius be kita ko ir poilsio, sporto, pastatų paskirčių grupėse. Šioje teritorijoje fiksuojamas žemesnis nekilnojamojo turto kainų lygis negu gretimose teritorijose, todėl ji išskirta į atskirą verčių zoną. Nekilnojamasis turtas yra patrauklus būsto rinkoje dėl to, kad arti Tauragės miesto centro, yra komunikacijos, o nėra patrauklus dėl patenkinamo pastato vidaus ir išorės būklės, kai kitų lyginamų turto būklė buvo vidutinė ir net gera.
27. Ekspertizės akte nurodyta, kad atliekant vertinimą buvo analizuojami duomenys per paskutinius 36 mėnesius iki vertinimo datos Tauragės rajone, įvykusius pirkimo – pardavimo sandorius, o kadangi vertinamame rajone nebuvo pakankamai panašių sandorių, vertintoja rinkosi ir analizavo duomenis visoje Lietuvoje, įvykusius panašaus ploto pastatų/pastatų kompleksų (skirtų kaimo turizmui) su žemės sklypu. Skaičiavimams vertintojai pasirinko 3, jų nuomone, panašiausius į vertinamą turtą (lyginamuosius sandorius) objektus, pagal turto buvimo vietą, gyvenamo namo plotą, statybos metus ir tipą. Vertinamo turto ir analogiško/panašaus turto kainų skirtumų taikymo būtinumo pagrindimo aplinkybės Pataisos buvo skaičiuotos atsižvelgiant į esamą Tauragės rajono nekilnojamojo turto rinkos konjunktūrą, kainų lygius bei dinamiką vertinimo metu ir lyginamųjų objektų pirkimo – pardavimo metu, taip pat vertinamojo ir lyginamųjų objektų buvimo vietą, būklę, automobilių statymo galimybes, inžinerinę infrastruktūrą, panaudojimo perspektyvas ir kitus faktorius, lemiančius vertinamo turto vertę, t. y. visus veiksnius, dėl kurių gali būti mokamos skirtingos kainos už skirtingomis savybėmis pasižyminčius objektus. Turto vertintojai nurodė, kad apskaičiuota rinkos vertė atspindi turto vertę jo esamos fizinės būklės (patenkinama), naudojimo ir vertinimo dienos rinkos konjunktūros sąlygomis. Lyginant ginčo turto vietą rajone, lyginant su kitais trimis objektais, ji tik vidutinė, kai kitų objektų vieta yra gera, šalia ežerų, o žemės paskirta „kita“, kai tuo tarpu ginčo žemės sklypo paskirtis yra „žemės ūkio“.
28. Taigi, vertinimas buvo atliktas atsižvelgiant į Tauragės regiono socialinius bei ekonominius rodiklius, o palyginamieji objektai pasirinkti pagal rinkos prieinamumą ir įprastas vertinimo praktikas, kurios atitinka Tarptautinius ir Europos vertinimo standartus. Turto vertinimas buvo pagrįstas ne tik turto fizinėmis savybėmis, bet ir galimybėmis maksimaliai bei geriausiai panaudoti turtą pagal esamą paskirtį. Akte pažymėta, kad sodyba yra tinkama esamai poilsio veiklai, todėl nėra poreikio analizuoti alternatyvių veiklų (tik maisto gaminio ir pristatymo į užsakovo pageidaujamą vietą). Vertinimas buvo atliktas laikantis Tarptautinių ir Europos vertinimo standartų, atsižvelgiant į vietos rinkos konjunktūrą ir socialinius-ekonominius rodiklius; akte aiškiai aprašyta vertinimo metodika ir pateikti duomenų šaltiniai?. Ekspertizės aktas pateikia analizę apie Tauragės regiono NT rinką, demografines tendencijas ir pastato vietos patrauklumą, kurie apima platesnį kontekstą nei vien palyginamųjų objektų analizė?. Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad palyginamieji objektai pasirinkti pagal jų fizines, ekonomines ir rinkos charakteristikas, laikantis metodinių reikalavimų. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sutinka su antstolio pozicija, kad nebuvo teisinio pagrindo skirti pakartotinę ginčo turto vertės ekspertizę, kadangi ir teismui nekelia abejonių vykdomojoje byloje pateikti įrodymai (Ekspertizės aktas) dėl ginčo turto rinkos vertės.
29. Teismas taip pat pažymi, kad iš vykdomosios bylos medžiagos matyti (Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-38-760/2023), kad Tauragės apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje skolininko V. Š. iniciatyva jau buvo atlikta ginčo turto vertės ekspertizė (Ekspertizės aktas Nr. 337), kurioje konstatuota, kad 2023 m. kovo 18 dieną, ginčo turto vertė yra 165 870 Eur. Pagal CPK 704 straipsnį, skolininkas turi teisę ir pats siūlyti areštuoto turto pirkėją, tačiau šia galimybe nesinaudoja. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, ir į pirmiau nustatą ginčo turto vertę, kurią teikė pats skolininkas V. Š., nėra teisinio pagrindo abejoti ginčo turto 180 000 Eur verte, ir spręsti dėl pakartotinės turto vertės ekspertizės skyrimo.
30. Byloje nustatyta, kad skolininkas 2024 m. rugsėjo 18 d. antstoliui pateikė prieštaravimus dėl nustatytos ginčo turto vertės, kurį pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 6 dalį, antstolis turėjo išnagrinėti iki 2024 m. spalio 8 d. (per 14 darbo dienų). Antstolis 2024 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu Nr. S-24-179-23371 paskelbė apie pirmąsias ginčo turto varžytines. Pagal CPK 704 straipsnį, varžytinės gali būti organizuojamos tik tada, kai nėra neišspręstų klausimų dėl turto vertės, nes turto vertė yra esminis veiksnys nustatant pradinę kainą varžytynėse. Taigi, nagrinėjamu atveju, antstolis negalėjo skelbti pirmųjų varžytinių iki skolininko 2024 m. rugsėjo 18 d. antstoliui pateiktų prieštaravimų dėl nustatytos ginčo turto vertės išnagrinėjimo, o toks paskelbimas laikytinas procedūriniu pažeidimu. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko, kad yra pagrindas panaikinti antstolio 2024 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą Nr. S-24-179-23371 dėl pirmųjų ginčo turto varžytinių paskelbimo.
31. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas skolininko skundą tenkinti iš dalies – panaikinti antstolio patvarkymą dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo, ir atmesti skolininko reikalavimą dėl pakartotinės ekspertizės ginčo turto vertei nustatyti (CPK 178 straipsnis, 510–512 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291–292 straipsniais,
n u t a r i a :
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolio Roberto Vasiliausko 2024 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą Nr.S-24-179-23371 vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/00182, dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo.
Netenkinti skolininko V. Š. reikalavimo, skirti pakartotinę turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės ekspertizę.
Nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Asta Katinienė