Baudžiamoji byla Nr. 1-691-953/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24417-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5;
1.1.8.6.2; 1.2.9.9; 2.10.1
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 13 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Violetos Rudžianskienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo
K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2 kartus:
1) 2010-04-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 236 str. 1 d. - 8 MGL dydžio bauda, kuri 2011-07-21 nutartimi pakeista į 7 MGL (263,55 Eur) dydžio baudą;
2) 2012-02-21 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn. ir 7 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m., bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje,
n u s t a t ė :
K. K., žinodama apie 2004-05-12 ir 2005-10-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimus ir pagal šiuos teismo sprendimus, turėdama pareigą nuo 2004-06-01 mokėti lėšas D. K. savo dukters M. K., gim. 2003 m., išlaikymui periodinėmis išmokomis po 28,96 eurų (100 litų) kas mėnesį iki jos pilnametystės, laikotarpiais nuo 2004-06-01 iki 2014-02-28 ir nuo 2014-04-01 iki 2016-06-01 visiškai nemokėdama lėšų M. K. išlaikymui, vengė pareigos pagal teismo nutartį mokėti lėšas vaikui išlaikyti.
K. K. kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2004 m. jai buvo 1 metams apribota motinos valdžia ir priteistas išlaikymas po 100 litų kas mėnesį ir ji žinojo, kad turi mokėti išlaikymą. Teismo posėdyje dalyvavo. Su D. K. ir šio tėvais santykiai buvo blogi, jai neleido bendrauti su dukra. Ji savo dukra domėjosi ir žinojo, kad maždaug nuo 4 metų ji augo naujoje D. K. šeimoje. Iki 2004 m. priimto teismo sprendimo, ji išlaikymą mokėjo kelis kartus gera valia, o po teismo sprendimų, mokėjo tik vieną kartą, kai buvo išskaičiuota per teismo antstolį R. K.. Nuo pat pradžių išlaikymo nemokėjo ir nemoka iš principo, tokiu būdu norėdama atkeršyti D. K. už tai, kad šis jai neleidžia bendrauti su dukra, nors ji pati niekada į jokias institucijas dėl galimybės bendrauti su dukra iki šiol nesikreipė. Ji nebūtų galėjusi mokėti visos priteistos sumos, nes gyvena vargingai, viena augina tris mažamečius vaikus - dešimties, penkerių ir dviejų su puse metų, tačiau kažkokią sumą kas mėnesį galėjo mokėti. Vaikų tėvas A. K. 2015-09-10 mirė, tuo metu jie kartu nebegyveno. Ji neilgai dirbo įvairiose darbovietėse, nes būdavo per sunku. Tais laikotarpiais kai dirbo, turėjo galimybes mokėti priteistus alimentus dukros išlaikymui, tačiau to nedarė iš principo, nepagalvojo apie pasekmes. Šiuo metu pragyvena iš vaikams ir jai mokamų socialinių išmokų, kurių bendra suma 358 Eur. Gyvena socialiniame būste, gauna kompensacijas už komunalines paslaugas, už butą mokėti daug nereikia. Darbo neieško, kadangi mažasis sūnus lanko darželį, bet dažnai serga, tai reiktų imti nedarbingumo pažymėjimus. Darbo biržoje neregistruota. Supranta, kad visus tuos metus nemokėdama išlaikymo dukrai elgėsi blogai ir padarė nusikaltimą, dėl ko labai nuoširdžiai gailisi. Su dukra visus tuos metus nebendravo todėl, kad D. K. jai draudė tai daryti. Dabar maždaug 3-4 mėnesiai su dukra ji bendrauja slapčiomis. Pradės dukrai mokėti alimentus ir tada kreipsis, kad būtų nustatyta bendravimo su dukra tvarka. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su pasiūlyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu (115-116, 122-123 b. l.).
Be kaltinamosios K. K. prisipažinimo, jos kaltę įrodo kiti byloje surinkti įrodymai.
Liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad K. O. teismo sprendimu buvo neterminuotai apribota motinos valdžia ir priteistas išlaikymas dukrai po 28,96 eurus kas mėnesį iki pilnametystės. Kadangi iki šio teismo sprendimo ir po jo, K. O. visiškai nesirūpino dukra ir priteisto išlaikymo nemokėjo, jis kreipėsi į antstolį R. K., dėl priverstinio išieškojimo. Per visą tą laikotarpį K. O. yra padariusi kelias įmokas, kurias gavo per antstolį. Visą tą laiką K. O. dukra nesirūpino, jokių švenčių proga nesveikino, dovanų nepirko (103-104 b. l.).
2016-05-18 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas Nr. (4.2) D2-10934 pradėti ikiteisminį tyrimą K. K. (O.), kuri Vaikų išlaikymo fondui iki 2016 m. balandžio mėnesio yra įsiskolinusi 2794,17 eurų, pateikti sprendimai dėl išmokų vaikui (M. K.) mokėjimo, įsiskolinimą pagrindžiantys duomenys, bei atsisakymas reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (3-9 b. l.).
2004-12-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis, kuria 1 metams M. K. atskirta nuo motinos K. O. ir priteistas išlaikymas 200 litų periodinėmis išmokomis kas mėnesį. 2005-10-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas neterminuotai apriboti K. O. motinos valdžią dukters M. K. atžvilgiu (11-12, 25-26 b. l.).
Antstolio R. K. pateikta K. K. (O.) vykdomosios bylos Nr. 0098/05/00529 dokumentų kopijos, vykdomasis raštas išduotas 2004-05-12, įsiskolinimas iki 2016 m. gegužės mėnesio yra 1811,75 eurų, nurodytos išieškotos sumos (15-75 b. l.).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus duomenys apie K. K., kad jokia išmoka nebuvo paskirta (79-81 b. l.).
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos informacija, apie K. K. nuo 2004-06-01 iki 2016-06-30 paskirtas ir mokėtas išmokas (82-91 b. l.).
Darbo biržos informacija, kad K. K. registravosi darbo biržoje nuo 2011-11-14 iki 2012-03-05. Nedarbo draudimo išmokos negavo (92 b. l.).
Šiaulių teritorinės darbo biržos informacija, apie K. K. (94-95 b. l.).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kad su K. K. sudaryta buto Tilžės g. 61-25, Šiauliuose nuomos sutartis (98 b. l.).
2016-05-27 nutarimas mažametę M. K., gim. 2003 m., pripažinti nukentėjusiąja (100 b. l.).
2016-05-27 nutarimas leisti D. K. dalyvauti procese kaip nepilnametės nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą (101 b. l.).
Pagal teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal BK 164 straipsnį iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-238/2011 ir kt.). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014). Nereti atvejai, kai yra pasunkintas arba visiškai neįmanomas vaikų išlaikymo išieškojimas. Tai lemia įvairios priežastys. Tokios priežastys gali būti objektyvios: sunki materialinė padėtis, nedarbingumas, sunki išlaikytojo sveikatos būklė ir pan. Tokiais atvejais asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo netraukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008). Svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus laiko, jog K. K. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį, nes ji, turėdama pareigą pagal 2004-05-12 ir 2005-10-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimus išlaikyti nepilnametę dukterį M. K., sprendime nurodytais laikotarpiais nemokėjo lėšų vaikui išlaikyti, taip tyčia vengdama vykdyti teismo sprendimu nustatytą pareigą. Kaltinamoji K. K. kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad išlaikymo nemokėjo ir nemoka iš principo, tokiu būdu norėdama atkeršyti D. K. už tai, kad šis jai neleidžia bendrauti su dukra. Ji neilgai dirbo įvairiose darbovietėse, nes būdavo per sunku. Tais laikotarpiais kai dirbo, turėjo galimybes mokėti priteistus alimentus dukros išlaikymui, tačiau to nedarė iš principo, nepagalvojo apie pasekmes. Be pačios kaltinamosios prisipažino, jos kaltę įrodo ir bylos rašytinė medžiaga: liudytojo D. K. apklausos protokole užfiksuoti parodymai, Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą, teismo sprendimai, antstolio R. K. pateiktos vykdomosios bylos dokumentų kopijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus duomenys, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos informacija, darbo biržos informacija ir kt. Teismas nenustatė aplinkybių, trukdančių kaltinamajai vykdyti jai paskirtą pareigą - mokėti išlaikymą dukrai (tokių kaip sunki finansinė padėtis, pašalpų negavimas, sveikatos būklė, neleidžianti dirbti fizinio krūvio reikalaujančių darbų ir kt.). Kaltinamoji K. K., nemokėdama teismo nustatytų periodinių išmokų, veikė tyčia, kadangi žinodama, kad iš jos priteistos konkrečios periodinės išmokos vaiko išlaikymui, kurios reikalingos kaip nuolatinės, o ne atsitiktinės, turėjo imtis visų priemonių, kad jos būtų mokamos tiek ir susirandant tinkamą darbą, tiek dirbant darbo biržoje pasiūlytus darbus, tiek surasdama galimybes teikti lėšas vaikui pasiskolinant pinigus iš kitų asmenų ar jų gaunant bet kuriais kitais teisėtais būdais, tačiau kaltinamoji tokių galimybių akivaizdžiai neieškojo, todėl tyčia vengė teikti teismo priteistas lėšas savo vaikui išlaikyti.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog K. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamoji neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi (119-121 b. l.).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamosios K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą teisme, nenustatyta (BK 60 str.).
Skirdamas bausmę K. K. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltininkės asmenybę – teista, teistumas neišnykęs (106-109 b. l.), bausta administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (110-111 b. l.), nedirbanti, darbo biržoje neregistruota. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, siūlomą jos dydį ir įpareigojimą.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla baigta baudžiamuoju įsakymu, be to, kaltinamoji prisipažįsta esanti kalta.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina (117 b. l.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
K. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, K. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę paskirti - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 3 punktu, K. K. įpareigoti per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba būti registruotai darbo biržoje.
K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jai dienos, turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.
Teisėjas Martynas Galvičius