Civilinė byla Nr. e2S-1968-254/2018

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05503-2018-4

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                        3.2.6.6.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MIESTO NT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „MIESTO NT“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl išlaidų, reikalingų parduoto turto trūkumams pašalinti, priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 4 165,68 Eur išlaidų, reikalingų parduoto nekilnojamojo turto trūkumams pašalinti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovei per teismo nustatytą terminą nepateikus dubliko ir neprašant pratęsti paskirto termino jam pateikti, teismas 2018-06-19 sprendimu už akių netenkino ieškovės ieškinio (CPK 227 straipsnio 3 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą už akių konstatavo, kad pasitvirtinus atsakovės atsiliepime į ieškinį suformuluotiems rašytiniams paaiškinimams dėl ginčo bei kartu su atsiliepimu pateiktų rašytinių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinio netenkinti, kadangi ieškovės į bylą kartu su ieškiniu pateikti įrodymai nepaneigia atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų ir atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų turinio (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

3.       Ieškovė į civilinę bylą pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018-06-19 sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad dubliko į civilinę bylą ieškovė nepateikė dėl to, jog jos atstovė nuo 2018-06-06 kreipėsi į gydytoją ir iki 2018-06-12 sirgo. Tuo pačiu ieškovės nuomone, 2018-06-19 sprendime už akių teismas netinkamai įvertino įrodymus.

4.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė jo netenkinti. Nurodė, kad terminą dublikui pateikti ieškovė praleido nesant svarbių priežasčių, kadangi jos atstovė sirgo tik dalį laikotarpio, per kurį ieškovė turėjo pateikti dubliką ir neprašė pratęsti teismo paskirto termino jam pateikti. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, o 2018-06-19 sprendime už akių teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „MIESTO NT“ prašymo dėl Kauno apylinkės teismo 2018-06-19 sprendimo už akių peržiūrėjimo.

6.       Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju buvo pagrindas priimti sprendimą už akių, kadangi ieškovei 2018-05-31 pranešimas dėl dubliko pateikimo buvo įteiktas 2018-06-01, tačiau iki 2018-06-15 ieškovė ar jos atstovė dubliko nepateikė, neprašė pratęsti termino jam pateikti. Nustatęs minėtas aplinkybes ir tai, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog esant CPK nustatytiems pagrindams sutinka su sprendimo už akių priėmimu, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju priimti sprendimą už akių buvo tiek teismo procesinė teisė (CPK 227 straipsnio 3 dalis), tiek jo procesinė pareiga (CPK 285 straipsnio 6 dalis). Todėl teismas sprendė, kad sprendimas už akių buvo priimtas pagrįstai. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės atstovės ligą tiktai laikotarpiu nuo 2018-06-06 iki 2018-06-12. Tačiau teismo pranešimas dėl dubliko pateikimo ieškovei buvo įteiktas 2018-06-01, o terminas jam pateikti pasibaigė 2018-06-15 24:00 val. Teismas vertino, kad septynių dienų, iš kurių penkias sudarė darbo dienos, terminas buvo pakankamas į elektronine forma vedamą civilinę bylą per EPP pateikti bent prašymą pratęsti teismo paskirtą terminą. Tačiau ieškovė nepateikė nei prašymo pratęsti nustatytą terminą dublikui pateikti, nei objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo atstovė buvo visiškai nedarbinga kitu laikotarpiu, išskyrus laikotarpį nuo 2018-06-06 iki 2018-06-12.

7.       Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo į civilinę bylą nepateikė visiškai jokių naujų įrodymų, kurie, jos nuomone, gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, išreikalauti jų neprašė. Teismas priimdamas 2018-06-19 sprendimą už akių įvertino visus šalių į civilinę bylą pateiktus įrodymus ir pripažino, kad pasitvirtinus atsakovės atsiliepime nurodytų rašytinių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinio netenkinti, tuo tarpu ieškovės į civilinę bylą kartu su ieškiniu pateikti įrodymai nepaneigia atsakovės atsiliepime nurodytų rašytinių įrodymų turinio.

8.       Teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai nurodė, jog ieškovei buvo sudarytos sąlygos apžiūrėti įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, jo apžiūra buvo numatyta 2017-11-06, tačiau ieškovė į turto apžiūrą nesiregistravo, turto apžiūrėti nepageidavo. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015-06-30 sprendimu butas (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas netinkamu (negalimu) naudoti, jo nusidėvėjimas 70 procentų. Šis juridinis faktas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir viešai žinomas. Atsakovė pateikė ieškovei visus su ginčo butu susijusius dokumentus: kadastro ir registro bylą, nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriuose užfiksuotos faktinės ir techninės buto charakteristikos. Sutarties 5.2, 5.3, 5.5 punktuose ieškovė patvirtino, kad pirkėjo interesų apsaugai atliko visus įmanomus veiksmus, su nuosavybės dokumentais ir nekilnojamojo turto būkle susipažino, pretenzijų neturi. Teismas pastebėjo, kad ieškovės reikalavimas atlyginti 4 165,68 Eur išlaidas, kurias ji patyrė įsigyto turto trūkumams pašalinti, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, kadangi visą butą ieškovė įsigijo už 5 840 Eur, t. y. prašomų atlyginti pagerinimų dydis beveik sutampa su viso įsigyto nekilnojamojo turto kaina. Be to, atsakovė, parduodama būstą neįsipareigojo pirkėjui nei atlikti jo remonto, nei kitų pagerinimo darbų, todėl visa atsakomybė dėl išlaidų, susijusių su buto remontu ir jo būklės gerinimu, pritaikant butą gyventi, tenka pačiam ieškovui.

9.       Teismas, nustatęs, kad sprendimą už akių priimti galėjo, o ieškovė (jo atstovė) nenurodė ir į civilinę bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ieškovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „MIESTO NT“ prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės UAB „MIESTO NT“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, sutrukdžiusias ieškovės atstovei pateikti dubliką per nustatytą terminą. Teismas ignoravo ieškovės atstovės nurodytas aplinkybes, kad ji blogai pasijautė jau 2018-06-02, tačiau į gydytoją kreipėsi tik 2018-06-06. Be to, nors ieškovės atstovei nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas iki 2018-06-12, ji faktiškai sirgo iki 2018-06-17, todėl teismo pranešimą dėl dubliko pateikimo pamatė tik grįžusi po ligos, t. y. 2018-06-18. Pažymi, kad ieškovės atstovė neprasitęsė nedarbingumo pažymėjimo, kadangi laikotarpiu nuo 2018-06-12 iki 2018-06-17 ji neturėjo bylų ir nedarbingumo pažymėjimas, kaip įrodymas dėl posėdžių atidėjimų, jai nebuvo reikalingas. Apeliantės nuomone, ieškovės atstovės liga laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios ji negalėjo pateikti teismui dubliko, o atsižvelgiant į tai, kad pranešimą dėl dubliko pateikimo ieškovės atstovė pamatė tik grįžusi į darbą, t. y. pasibaigus terminui dublikui pateikti, nebuvo pagrindo pateikti teismui prašymą dėl termino pratęsimo dublikui pateikti. Todėl teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo už akių.

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas, kad kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pateikti nauji įrodymai ir, kad nepakanka nurodyti byloje jau esančius įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų ir netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010, yra nurodęs, jog argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl teismas, konstatavęs, kad apeliantė nepateikė jokių naujų įrodymų, neteisingai išsprendė bylą.

10.3.                       Sprendimas už akių yra nepagrįstas, kadangi teismas, priimdamas jį, netinkamai vertino byloje buvusius įrodymus, dėl ko padarė netinkamas išvadas, kad ieškovei buvo atskleista visa informacija, susijusi su nekilnojamojo turto būkle. Teismas ignoravo byloje buvusius ieškovės pateiktus įrodymus, kad atsakovės pateiktuose dokumentuose buvo užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie ieškovei paaiškėjo tik įsigijus nekilnojamąjį turtą ir pradėjus rūpintis jo remonto darbais. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad ginčo bute yra gamtinės dujos, miesto vandentiekis ir miesto kanalizacija, tačiau realiai šių komunikacijų ginčo bute nėra. Šių aplinkybių atsakovė ieškovei neatskleidė. Todėl nepaisant to, kad butas buvo pripažintas netinkamu naudoti, jis turėjo atitikti tuos kokybės rodiklius, kuriuos atsakovė buvo nurodžiusi ieškovei kaip esamus.

10.4.                      Teismas, priimdamas sprendimą už akių ir atmesdamas ieškinį, nesiaiškino, ar ginčo bute yra komunikacijos, ar ne, nors tai buvo esminė bylos aplinkybė.

11.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie itin sunkią ieškovės atstovės sveikatos būklę, dėl kurios kritiškumo ji nebūtų turėjusi jokių fizinių galimybių pateikti bent jau formalų prašymą dėl termino dublikui pateikti pratęsimo. Pranešimas dėl dubliko pateikimo elektroninėmis priemonėmis per EPP buvo išsiųstas dar 2018-05-31, formaliai laikomas įteiktu 2018-06-01. Atskirame skunde teigiama, kad ieškovės atstovė pasijautė blogai tik 2018-06-02. Be to, net pasijutus blogai, ieškovės atstovė turėjo visas galimybes pasitikrinti bylos dokumentus per realiai naudojamus elektroninio ryšio prietaisus. Ieškovės atstovė nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kodėl grįžusi į darbą po 2018-06-17, nesikreipė į teismą dėl procesinio termino atnaujinimo.

11.2.                      Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovės atstovė buvo nedarbinga net neturint nedarbingumo pažymėjimo. Pažymi, kad būtent nedarbingumo pažyma pateisina dirbančiojo negalėjimą atlikti savo darbinių funkcijų konkretų, pažymoje nurodytą ligos laiką. Byloje nėra ir duomenų, jog atsakovė dėl itin blogos savijautos (kaip teigiama atskirajame skunde) būtų hospitalizuota. Atsakovės nuomone, apeliantės nurodytos priežastys dėl dubliko nepateikimo nelaikytinos svarbiomis.  

11.3.                       Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti priimto teismo sprendimo už akių teisingumu ir pagrįstumu. Pažymi, kad teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė ieškovei pateikė visus su ginčo butu susijusius dokumentus: kadastro ir registro bylą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriuose užfiksuotos faktinės ir techninės buto charakteristikos ir kuriomis netikėti nėra jokio teisinio pagrindo. Sutarties 5.2, 5.3, 5.5 punktais ieškovė atsakingai pareiškė, jog perkamam butui bei jo pardavėjui ieškovė jokių pretenzijų neturi, o savo kaip pirkėjo interesų apsaugai atliko visus įmanomus veiksmus. Butas pardavimo metu buvo pripažintas netinkamu/negalimu gyventi dėl 70 procentų nusidėvėjimo. Visa ši informacija ieškovei buvo žinoma.

11.4.                      Atsakovės nuomone, ji nėra tinkama atsakovė šioje byloje. LR savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnyje imperatyviai nurodytas savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektas, t. y. savivaldybės taryba pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindama turto savininko funkciją.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

14.       Apeliantė 2018 m. spalio 23 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2018-10-22 VĮ Registrų centras atsakymą dėl informacijos pateikimo Nr. 3.11.4.KATS-6260, skelbimą apie buto, esančio (duomenys neskelbtini) varžytynes, išrašus iš Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos prašo prijungti prie bylos.

15.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliantės pateiktą 2018-10-22 VĮ Registrų centras atsakymą dėl informacijos pateikimo Nr. 3.11.4.KATS-6260 apie ginčo butą ir šį įrodymą vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais. Tačiau teismas atsisako priimti likusius apeliantės pateiktus papildomus įrodymus – skelbimą apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes ir išrašus iš Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jie yra susiję su butu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. nesusiję su ginčo objektu ir byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis.

Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo

17.       Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

18.       Atskira sprendimo už akių priėmimo sąlyga įtvirtinta CPK 227 straipsnio 3 dalyje, kuri numato, kad kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai bylos šalis, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą.

19.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės ieškinį ir atsakovės atsiliepimą į ieškinį, 2018 m. gegužės 31 d. rezoliucija įpareigodamas ieškovę pateikti dubliką, byloje paskyrė pasirengimo nagrinėti bylą paruošiamaisiais dokumentais būdą (CPK 227 straipsnio 1 ir 2 dalys), o negavęs ieškovės dubliko per nustatytą terminą, ir atsakovei atsiliepime pritarus sprendimo už akių priėmimui, 2018 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą už akių, vadovaudamasis CPK 227 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

20.       CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas panaikina šį sprendimą ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi, įstatymo nuostatos įpareigoja teismą, nagrinėjantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pirmiausia patikrinti, ar ginčo atveju galėjo būti priimtas sprendimas už akių.

21.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pareiškime dėl sprendimo už akių nurodomas aplinkybes, ir nenustatęs nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos aplinkybės, kuomet, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, ieškovės pareiškimo netenkino.

22.       Ieškovė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais: ieškovė dubliko nepateikė per teismo nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių, kadangi ieškovės atstovė sirgo, o pranešimą dėl dubliko pateikimo pamatė tik pasibaigus dubliko pateikimo terminui, todėl teismas nepagrįstai priėmė sprendimą už akių; ieškovei su atsakove sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovė neinformavo ieškovės, kad ginčo patalpose nėra atvesta komunikacijų tinklų (dujų, vandentiekio, kanalizacijos), nors nekilnojamojo turto registre nurodyti priešingi duomenys. Apeliantės nuomone, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, todėl priimtas sprendimas už akių neteisėtas ir nepagrįstas.

23.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad nebuvo procesinių prielaidų priimti sprendimą už akių, nes teismas neteisingai sprendė, kad apeliantės atstovės liga nelaikytina svarbia priežastimi, dėl kurios dublikas negalėjo būti pateiktas teismui per nustatytą terminą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei 2018-05-31 pranešimas dėl dubliko pateikimo buvo įteiktas 2018-06-01 per EPP (elektroninių paslaugų portalą), tačiau iki termino pabaigos (2018-06-15) ieškovė ar jos atstovė dubliko nepateikė, prašymo pratęsti ar atnaujinti terminą dublikui pateikti nepareiškė. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės atstovės ligą tiktai laikotarpiu nuo 2018-06-06 iki 2018-06-12, kuomet ieškovės atstovei oficialiai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Tačiau pastebėtina, kad teismo pranešimas dėl dubliko pateikimo ieškovei buvo įteiktas dar 2018-06-01, o terminas dublikui į elektronine forma vedamą civilinę bylą pateikti pasibaigė 2018-06-15 24:00 val. Nors atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad jos atstovė blogai pasijuto dar 2018-06-02, o sirgo iki 2018-06-17, šioms aplinkybėms pagrįsti ji nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu vien deklaratyvūs apeliantės teiginiai dėl atstovės sveikatos būklės ir nedarbingumo laikotarpio, nesudaro pagrindo pripažinti jos nurodytas aplinkybes svarbiomis ir pateisinančiomis dubliko nepateikimą. Pastebėtina, kad byla nagrinėjama elektronine forma, pranešimas apie dubliko pateikimą ieškovės atstovei išsiųstas ir įteiktas per EPP. Todėl ieškovės atstovei prastai jaučiantis, tačiau nepateikus įrodymų, kad jos sveikatos būklė dubliko pateikimo laikotarpiu buvo sunki, kad ji buvo hospitalizuota, pripažinti, kad ji neturėjo galimybės apie šias priežastis informuoti teismą, ar atlikti kitus procesinius veiksmus, nėra pagrindo. Be to, ieškovės atstovė yra advokatė, todėl ji turėjo pareigą domėtis bylos eiga, o vien tai, kad pranešimą dėl dubliko pateikimo pastaroji pamatė pasibaigus jo pateikimo terminui, nesudaro pagrindo ieškovės (jos atstovės) procesinį elgesį laikyti tinkamu ir pateisinančiu dubliko nepateikimą. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad sprendimas už akių buvo priimtas tik kitą darbo dieną po ieškovės atstovės nurodomo faktiško nedarbingumo pabaigos, todėl atsakovė teisingai nurodo atsiliepime, kad ieškovė turėjo galimybę pateikti teismui prašymą dėl termino atnaujinimo dublikui pateikti (CPK 78 straipsnis).

24.       Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatomis, formaliai turėjo procesinę prielaidą priimti sprendimą už akių. Todėl toliau spręstina, ar išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas teisingai skundžiama nutartimi jo netenkino, t. y. nenustatė nei vienos CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.  

25.       Sprendžiant dėl to, ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, apeliantės nuomone, teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė neteisingas išvadas, kad ieškovei buvo atskleista visa informacija, susijusi su nekilnojamojo turto būkle, t. y. atsakovės pateiktuose nekilnojamojo turo registro išrašuose buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie dujų, kanalizacijos ir vandentiekio komunikacijų buvimą ginčo patalpose, tačiau realiai jų nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas iš dalies atliko formalų ieškovės nurodytų įrodymų vertinimą, tačiau kitos šalies atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad teismas byloje negalėjo priimti sprendimo už akių, kas suponavo pagrindą ieškovės pareiškimą tenkinti  (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

26.       Pastebėtina, kad sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, bet ne teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai (ar procesinio dokumento nepateikusiai) šaliai ir ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu; teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą; CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

27.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ginčas kilo iš 2017 m. lapkričio 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, kurios šalys yra ieškovė UAB „MIESTO NT“ ir Kauno miesto savivaldybė. Kauno miesto savivaldybė pardavė, o ieškovė nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad parduotas turtas turi trūkumų ir dėl to, pasinaudodama pirkėjo teise, pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti nuostolius (CK 6.399 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovė atsiliepime nurodė, kad parduoto turto savininke yra Kauno miesto savivaldybė, tačiau ieškinys pareikštas ne sutarties šaliai – Kauno miesto savivaldybei, bet Kauno miesto savivaldybės administracijai, todėl ji yra netinkama atsakovė (CPK 45 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014). Pažymėtina, kad LR savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektas pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 3 dalies nuostatas yra savivaldybės taryba, kuri įgyvendina turto savininko funkciją.

28.       Pastebėtina, kad šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Bet kuriuo atveju, kilus abejonių dėl atsakovo netinkamumo byloje, teismas privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).

29.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju sprendžiant, ar buvo pagrindas netenkinti ieškovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas turėjo įvertinti pirmiau paminėtą 2017 m. lapkričio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir atsakovės argumentus dėl netinkamos šalies ir šių duomenų pagrindu spręsti, ar byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad priimdamas sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės ieškinio pagrįstumą atsakovės, kuri nebuvo 2017 m. lapkričio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, atsiliepime pateiktų argumentų pagrindu.

30.       CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas netenkina prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių. Nagrinėjamu atveju, atsakovei išreiškus abejones dėl jos tinkamumo byloje dalyvauti atsakovės statusu, teismas priimdamas ginčijamą nutartį nepagrįstai nesprendė, kad šios aplinkybės buvo kliūtimi priimti sprendimą už akių. O tai, nagrinėjant  ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, buvo pagrindu priimti kitą procesinį sprendimą – panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas).  

31.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimą. Todėl šiuo atveju yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti – panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „MIESTO NT“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MIESTO NT“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų  2018 m. birželio 19 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                Dalė Burdulienė