Civilinės bylos Nr. e2-418-1021/2020

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00292-2018-7

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.9.1; 2.4.2.10

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 31 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis

sekretoriaujant Kristinai Jurgaitienei, 

dalyvaujant: ieškovui L. R., jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Žiemiui,

atsakovei D. E., jos atstovei advokato padėjėjai Živilei Žukaitienei, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. R. ieškinį ir atsakovės D. E. priešieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, procesinių dokumentų esmė.

Ieškovas L. R. (toliau - ieškovas) kreipėsi į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, ir patikslinęs ieškinį prašė atidalinti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią ¼ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) dalį, jo nuosavybėn paskiriant patalpas pagal 2003 m. liepos 24 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis sudarytame plane pažymėtas indeksais: ginčo name 1-4 (14,94 kv. m ploto kambarį), 1-7 (14,77 kv. m ploto kambarį), 1-5 (2,67 kv. m ploto koridorių) ir 1-6 (3,34 kv. m ploto verandą), bendras patalpų plotas ginčo name – 35,72 kv. m ir 39,60 kv. m. ploto patalpą plane pažymėtą indeksu 3ilž, o atsakovei priteisti iš jo 1 407,03 Eur dydžio kompensaciją už jo idealiąją dalį bendroje nuosavybėje viršijantį prašomų jam paskirti gyvenamojo namo patalpų plotą; nepriteisti iš atsakovės kompensacijos už jos idealiąją dalį bendroje nuosavybėje viršijantį jai paliekamų ūkio pastato patalpų plotą; priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovas savo patikslintame ieškinyje nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei priklauso gyvenamasis namas su pastatais ir kitais inžinieriniais statiniais adresu (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre įregistruoti Registro Nr.: (nekilnojamojo turto registro išrašas pridėtas prie ieškinio). Pagal 2017 m. lapkričio 9 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ieškovas paveldėjo ¼ gyvenamojo namo, pastatų ir kitų statinių adresu (duomenys neskelbtini) - tai yra ¼ dalį gyvenamojo namo unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ¼ dalį tvarto unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalį kitų inžinierinių statinių (šulinys, rūkykla) unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini). Atsakovei pagal 2017 m. lapkričio 9 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą priklauso ¾ dalys gyvenamojo namo, pastatų ir kitų statinių adresu (duomenys neskelbtini) - tai yra ¾ dalys gyvenamojo namo unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ¾ dalys tvarto unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) ir ¾ dalys kitų inžinierinių statinių (šulinys, rūkykla) unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini). Yra vedęs, turintis du mažamečius vaikus ((duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)), šiuo metu yra laikinai išvykęs į Jungtinę Karalystę, kaip ir dauguma lietuvių norėdamas užsidirbti, tačiau vasarą ketinantis grįžti ir gyventi su šeima Lietuvoje. Prieš išvykdamas su šeima gyvenęs mamos D. R. name, kuriame taip pat gyvena jo brolis M. R.. Kadangi brolis, M. R. turi pirmą neįgalumo grupę, nustatytas 20% darbingumo lygis, dažnai piktnaudžiauja alkoholiu ir yra agresyvus, jis su šeima negali gyventi šiame name, nes bijantis dėl savo sutuoktinės ir vaikų saugumo. Ketinantis su šeima gyventi jam priklausančioje paveldėtoje dalyje, kadangi neturintis jokio nekilnojamojo turto, taip pat gyvenamosios vietos. Prieš tai šiame name negyvenęs, bet ir negalėjęs, nes turtas dar nėra padalintas. Kaip matyti iš pateikto plano prašantis atskiro įėjimo, kad nebūtų bendrų patalpų, taip pat atsisakantis vonios ir prašantis skirti jam antrąjį kambarį, kad turėtų galimybę išsipirkti iš atsakovės ir įsirengti vonios kambarį. Su atsakove bandęs susitarti nuo 2003 m., tačiau atsakovė nelinkus tartis, bet tvarkyti dokumentų. Po antro paruošiamojo posėdžio, jos atstovas susisiekė su atsakovės atstove, kuri teigė, kad atsakovė pasiūlė 7000 Eurų, su galimybe šią sumą išmokėti per pusę metų, kadangi jau pavargęs nuo visų teisinių procesų, kurie tęsiasi antrus metus, sutikęs, tačiau atsakovė pati persigalvojo ir pareiškė, kad su juo nesitars. Už mažesnę pinigų sumą jis neturintis galimybės įsigyti jokį gyvenamąjį būstą. Todėl patikslintu ieškiniu prašantis atidalinti ieškovui šiek tiek didesnę dalį gyvenamojo namo dalį nei ¼ - tai yra 35,72 m2 vietoje 27,485 m2 arba 8,235 m2 daugiau nei priklausančią pagal paveldėtą dalį, išmokant atsakovei kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį nei ¼ -1407,03 eurų. Ši suma atitinka pačios atsakovės atliktą turto vertinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovui pagal jam priklausančią ¼ pastatų dalį priklausytų 46,75 m2 ūkinių pastatų, tačiau jis prašo šią dalį sumažinti ir priteisti tik 39,60 m2 arba 7,15 m2 mažiau ir iš atsakovės už tai neprašo jokios kompensacijos.

Atsakovė D. E. (toliau – atsakovė) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančias ¼ dalis ginčo namo, ginčo ūkinio pastato ir inžinerinių (kitų kiemo) statinių (šulinio, rūkyklos), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo inžinerinių statinių, bendrai – ginčo statinių) tokiu būdu – atsakovei pripažinti nuosavybės teisę į atsakovui priklausančias dalis ginčo statinių, o ieškovui iš jos priteisti ieškovo dalių ginčo statiniuose rinkos vertę atitinkančio 4 700,00 Eur dydžio kompensaciją, kurios mokėjimą jai išdėstyti lygiomis kas mėnesinėmis išmokomis 2 metams; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad 2017 m. lapkričio 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu ieškovas su atsakove paveldėjimo teisės pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo: D. E. 3/4 dalis, o ieškovas L. R. 1/4 dalį nekilnojamųjų daiktų: gyvenamojo namo (un.nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato-tvarto ( un.nr. (duomenys neskelbtini)), kitus kiemo statinius (un.nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą šalys paveldėjo iš L. R., mirusio (duomenys neskelbtini), kuris ieškovui buvo senelis, o atsakovei tėvas. Šiuo metu šalys turtą valdo dalinės nuosavybės teise. Ieškovas namų valdoje (duomenys neskelbtini) negyveno nei iki palikimo priėmimo, negyvena ir juo nesinaudoja ir priėmęs palikimą įstatymų numatyta tvarka. Gyvenamasis namas yra vieno aukšto su mansarda, bendras gyvenamasis plotas 94,50 kv. m.. Name yra tik vienas sanitarinis mazgas ir virtuvė bei šildymo sistema. Atidalinti šio namo ir ūkinių pastatų suformuojant du atskirus objektus, kurias būtų galima naudotis savarankiškai, atsižvelgiant į namo išplanavimą, be bendro naudojimosi patalpų, be ypatingos rekonstrukcijos ir neproporcingos žalos namui neįmanoma. Šiuo metu atsakovė naudojasi visu gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, yra juos remontavusi, perstačiusi ir rekonstravusi savo nuožiūra. Nustatyti namo naudojimosi tvarką nėra logiškai pagrįsta ir protinga, nes kaip minėta naudotis gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, nesant pakankamai izoliuotų patalpų, nėra galimybės. Dalis namo patalpų turėtų būti paliekama naudotis bendrai, o tai vėl gi skatintų bendraturčių nesutarimus. Ieškovas paveldėtame nekilnojamajame turte negyveno ir akivaizdu, kad gyventi neketina. Po paveldėto turto priėmimo ieškovas informavo, kad ketina savo dalį parduoti ar kitaip realizuoti, todėl ir užvedė bylą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kad būtų sukonkretinta jam priklausanti namo dalis. Atsakovei tai yra vienintelė turima gyvenamoji vieta, kurioje jau eilę metų gyvena, tvarkosi. Todėl jos nuomone, optimaliausias ir labiausiai abiejų šalių interesus atitinkantis atidalijimo būdas būtų: atsakovei palikti visą nekilnojamąjį turtą natūra, ieškovui išmokant kompensaciją už jo dalį. Gyvenamojo namo, ūkinių pastatų vertė pagal nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą yra 18800 eurų. Pagal kiekvienai iš šalių turimos turto dalies santykį, ieškovui tenkančios 1/4 dalies turto vertė 4700 eurų. Toks atidalijimo būdas nepaneigtų nei atsakovės, nei ieškovo kaip bendraturčio teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Taip pat atsakovė pageidautų, kad teismas kompensacijos mokėjimą išdėstytų dvejų metų laikotarpiui, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį. Atsakovė dirba pradinių klasių mokytoja ir jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 550 eurų per mėnesį. Santaupų neturi jokių. Nekilnojamąjį turtą turi tik paveldėtą ir valdomą kartu su ieškovu bendrosios dalinės nuosavybės teise . Tariantis taikiai atsakovė už mokėtiną kompensaciją ieškovui siūlė perleisti savo nuosavybės teise į dalį 1,7 ha žemės sklypo, valdomo kartu su ieškovu, tačiau šiuo klausimu bendro sutarimo rasti nepavyko dėl skirtingai šalių traktuojamos turto vertės. Akivaizdu, kad dėl savo finansinės padėties atsakovei išmokėti visą kompensaciją iš karto gali būti sudėtinga, todėl prašo jos mokėjimą išdėstyti. Šiuo atveju atsakovės prašomas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leistų pasiekti keletą teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų, sumažintų bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėstų atsakovo asmeninės nuosavybės apimtį. Atidalijimas pasitarnautų konfliktų prevencijai ir leistų operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą, nes atsakovei būnant vieninteliu nekilnojamojo turto savininku, turto valdymas būtų paprastesnis.

Atsakovė pateikė teismui teismo eksperto V. G. 2020 m. balandžio 3 d. konsultacinę išvadą, kurios išvadose nurodoma, kad atidalinant pagal tyrimui pateiktą atidalinimo planą L. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/4 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, jam priskiriant 35,72 m patalpas gyvenamojo namo atsidalinimo plane pažymėtas indeksais 1-4 (14,94 m2), 1-5 (2,67 m2), 1-6 (3,34 m2) ir 1-7 (14,77 m2), sudarančias 3572/10994 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turto paskirčiai padaryta žala būtų neproporcinga jo paskirčiai, toks atidalinimo variantas būtų techniškai nepriimtinas (atidalinta dalis netenkintų daikto naudojimosi paskirties (gyvenamoji) reikalavimų). J. R. individualios įmonės parengtas gyvenamojo namo atidalinimo planas (esantis civilinėje byloje b. t. 2, b. l. 99-100 ir b. t. 4, b. l. 28-29) reikalavimų teisės aktų, kuriais siekiama suformuoti savarankiškus, izoliuotus nekilnojamuosius daiktus, netenkina. Šis J. R. individualios įmonės parengtas atidalijimo planas galėtų būti panaudotas tik kaip pasiūlymas (atidalinimo būdo variantas), tik kaip pastato paskirties keitimo projekto rengimo užduoties dokumentas. Formuojant pastato paskirties keitimo projekto rengimo užduotį (iki projekto rengimo pradžios) yra būtina atlikti šios konsultacinės išvados 6.5 punkte „Dėl pastato paskirties keitimo projekto rengimo pagrindo ir sąlygų“ aptartus statybinius tyrimus bei pastato kadastrinių duomenų tikslinimo darbus. Nesant nustatytus reikalavimus atitinkančio projekto nustatyti (apskaičiuoti) poreikį finansinių investicijų (kaštų dydį), reikalingų pakeisti šio pastato paskirčiai iš vienbučio namo į dvibutį namą, pastate suformuojant du naujus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kadastro objektus (butus), galimybės nėra. Konsultacinės išvados 6.5 punkte „Dėl pastato paskirties keitimo projekto rengimo pagrindo ir sąlygų“ ekspertas nurodė, kad tam, kad tinkamai parengti pastato paskirties keitimo projektą, kurį įgyvendinus, abi šio namo dalys (abu butai) po atidalinimo tenkintų reikalavimus, taikomus gyvenamosios paskirties patalpoms, būtų išlaikytas įgytų nuosavybės į pastatą dalių santykis, prieš rengiant pastato atidalinimo projektą yra privalu atlikti namo statybinių konstrukcijų bei inžinerinių sistemų statybinius tyrimus ir įregistruotų pastato kadastro duomenų tikslinimą (jei reikės), gauti lauko tinklų (vandentiekio, nuotekų, elektros tinklų) prisijungimo sąlygas. Visa ši medžiaga, kartu su projektavimo užduotimi turi būti pateikta projekto rengėjui. Dėl pastato pastogės patalpų atitvaru statybiniu tyrimu ir kadastro duomenų tikslinimo. Kaip projekto rengimo dokumentai projekto rengėjui turi būti pateikti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastato kadastrinių matavimo dokumentai. Šiuose dokumentuose esantys kadastro duomenys privalo atitikti faktinius duomenis. Pagal nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatas [3, p. 149] gyvenamosios paskirties patalpų naudingasis plotas yra visų kambarių (gyvenamojo ploto) ir apšiltintų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma. Pastato ploto dalis, esanti pastato erdvėje, apribotoje neapšiltintomis atitvaromis (verandos, priemenės, sandėliai ir kitos neapšiltintos patalpos) įskaičiuojama į gyvenamųjų patalpų pagalbinį nenaudingą plotą. Pagal įregistruotus pastato kadastro duomenis, name įrengto gyvenamojo ploto dydis yra 91,50 kv. m., gyvenamųjų patalpų naudingo ploto dydis - 101,42 kv. m. Pagal atidalijimo planą numatytų atidalinti patalpų gyvenamasis plotas yra 29,71 kv. m (patalpos Nr. Nr. 1-4 ir 1-7), gyvenamųjų patalpų naudingo ploto dydis - 32,38 kv.m (patalpos Nr. Nr. 1-4, 1-7 ir 1-5). Tai sudaro 3238/10142 dalį gyvenamųjų patalpų bendro naudingo ploto (31,9 proc.). Atliekant pastato vizualinę apžiūrą nustatyta, kad pastogėje įrengtose patalpose šildymo prietaisų ar kitokių šildymo įrenginių nėra. Pagal pastato bendrasavininkės D. E. paaiškinimą, duotą pastato apžiūros metu, pastato pastogėje įrengtų patalpų išorinės atitvaros (sienos bei stogas), atribojančios jas nuo pastato išorės, yra neapšiltintos. Suma šių aplinkybių leidžia daryti prielaidą, kad šios atitvaros yra neapšiltintos.Vien tik patalpų apžiūros būdu, netaikant ardomųjų tyrimo metodų, nustatyti ir duoti kategorišką išvadą ar šios atitvaros yra apšiltintos, galimybių nėra. Todėl prieš rengiant pastato paskirties projektą yra būtina šiuo tikslu atlikti šių atitvaru statybinius tyrimus. Nustatyta fakto aplinkybė, kad šios atitvaros yra neapšiltintos, leistų daryti kategorišką išvadą, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastato kadastro duomenys yra klaidingi. Nustačius šią aplinkybę ir šiuo pagrindu atlikus kadastro duomenų tikslinimą, pastate įrengto gyvenamojo ploto bei gyvenamųjų patalpų naudingo ploto dydžiai būtų sumažinti 33,81 kv. m. (plotu patalpų Nr. Nr. 1-11, 1-13 ir 1-14). Po patikslinimo name įrengto gyvenamojo ploto dydis sumažėtų iki 57,69 kv. m., gyvenamųjų patalpų naudingo ploto dydis sumažėtų iki 67,61 kv. m. Atitinkamai, po atlikto kadastro duomenų patikslinimo pagal pateiktą atidalijimo planą numatytų atidalinti gyvenamųjų patalpų bendro naudingo ploto dalis padidėtų nuo 3238/10142 iki 3238/6761 (atidalinama dalis padidėtų nuo 31,9 proc. iki 47,9 proc.). Dėl namo kamino statybiniu tyrimu -1961 m. statyto namo mūrinio kamino konstrukcijoje yra įrengti du kanalai. Vienas kanalas yra naudojamas, kaip virtuvėje (patalpa Nr. 1-3) įrengto kieto kuro katilo dūmtraukis, o kitas kanalas - kaip natūralios traukos ventiliacijos kanalas virtuvės patalpai bei virtuvės gartraukiui. Įrengiant vienoje iš atidalintų patalpų virtuvę bei kieto kuro šildymo įrenginį (katilą), jų funcionavimui bus reikalingi, ir dūmtraukio, ir natūralios traukos ventiliacijos kanalai. Tam panaudoti šiuo metu naudojamą dviejų kanalų kaminą neleidžia Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklės ([6], p. 19.2], nes abu šildymo įrenginiai (katilai) priklausys skirtingiems naudotojams. Be to, natūralios traukos ventiliacijos kanalai taip pat turi būti atskiri iš kiekvienos patalpos [11, p.35.5]. Taip pat nėra žinoma kiek gaisrinės saugos reikalavimus tenkina ir naudojamas kaminas. Todėl prieš rengiant pastato paskirties keitimo projektą yra privalu atlikti 1961 m. statyto kamino būklės statybinius tyrimus, jų ataskaitą vertinti priimant projektinius sprendinius. Dėl pastato inžineriniu sistemų statybiniu tyrimu bei prisijungimo salynų. Prieš rengiant pastato paskirties keitimo projektą yra privalu atlikti veikiančių namo inžinerinių sistemų (šildymo sistemos, vandentiekio, nuotekų, elektros apšvietimo) statybinius tyrimus, jų ataskaitas vertinti priimant projektinius sprendinius.

Ieškovas pateikė papildomus paaiškinimus, kad atsakovė, pateikus naujus duomenis apie kadastrinius matavimus, matomai pamiršo pačios anksčiau pateiktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą (Bylos T2, 17-70 psl.), kurioje pateikta (Bylos T2, 47 psl.) trys antro aukšto kambariai, neabejotinai paneigia atsakovės versiją apie antrame aukšte esančius negyvenamus kambarius. Taigi, atsakovės pateikti duomenys apie kadastrinius matavimus yra akivaizdžiai klaidinantys teismą. Situacija tampa dar vaizdingesnė, priminus, kad tokia „geniali“ mintis atsakovei atėjo kaip tik šiuo metu - šią bylą nagrinėjant jau penktą kartą (du kartus jau nagrinėjus pirmos instancijos teisme ir tiek pat kartų apygardos teisme). Pats matininkas A. A. paaiškino, kad atlikdamas pakeitimus vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 18-790; TAR, 2018-02-23, Nr. 2018-02817) 149 p., tai reiškia, kad „Naudingas plotas“ nuo „Gyvenamojo plotos skiriasi tik tuo, ar patalpos yra šildomos ar ne. L. R. 2020-02-13 byloje pateiktoje sąmatoje šildymo įrengimui yra numatyta 937,75 eurų įskaitant PVM. Taigi atsakovė, teikdama tokius pakeistus duomenis teismui, siekia akivaizdžiai ir aiškiai suklaidinti teismą. Tokie duomenys iš esmės nekeičia Šalių padėties įrodinėjant patalpų atidalinimo galimybes. Į bylą 2020 m. balandžio 16 d. buvo pateikta V. G., įrašyto į teismo ekspertų sąrašą, konsultacinė išvada. Civilinė byla yra antrą kartą grįžusi iš apeliacinės instancijos ir trečią kartą nagrinėjama Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose. Išvada buvo pateikta atsakovės atstovės 2020 m. kovo 3 d. prašymu dėl parengimo konsultacinės išvados. Dėl analogiškos išvados toje pačioje byloje 2019 m. gegužės mėn. 15 d. teismo ekspertas V. G. sudarė sutartį - tik pirmuoju atveju su tos pačios bylos priešinga puse – ieškovu, kuriam buvo išrašyta sąskaita, kurią jis apmokėjo. Pateikus ekspertui V. G. bylos duomenis, jis patikino, kad konsultacinė išvada bus neabejotinai ieškovui teigiama, priešingu atveju, akivaizdu, išvados nebūtų niekas užsakinėjęs. Lemiamas apsisprendimas, pasirenkant ekspertą, buvo konsultacinės išvados kaina – analogiška konsultacinė išvada pas kitus teismo ekspertus buvo vidutiniškai nuo dviejų iki penkių kartų brangesnė. Ieškovo negąsdino net paviešinti duomenys ekspertų sąraše apie eksperto V. G. turimą nuobaudą. Šiuo metu prie šio teismo eksperto V. G. taip pat yra duomenys apie galiojančią jau kitą nuobaudą šiam ekspertu. Ieškovas taip pat yra apskundęs teismo ekspertų sąraše įrašyto eksperto V. G. galimai padarytus pažeidimus Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai, dėl eksperto veikos šioje byloje, atsakovei pateikus konsultacinę išvadą, ir prie šio paaiškinimo prideda Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimo kopiją, kur, vadovaudamasi Tarybos darbo reglamento 24.3. pap., taryba nusprendus: Teismo ekspertui V. G. pareikšti įspėjimą. Mažos išvados kainos prasmę ieškovas suprato tik kiek vėliau – kada išvada jam buvo pateikta. Nereikia būti ekspertu, kad suprastum, kad konsultacinė išvada neatitinka viešai ir masiškai žinomų atvejų, kada tokiuose pat namuose, kaip šis ginčo namas, – su dviem atskirais įėjimais, puikiai išsitenka ir gyvena dvi šeimos. Teismo reikalavimu pateikta ieškovo papildoma medžiaga akivaizdžiai paneigia teismo eksperto konsultacinę išvadą, kuris, teikdamas išvadą, nesiremia jokiais net ir elementariais skaičiavimais, konsultacinei išvadai pagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, teisėjų kolegija konstatavo, kad „eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, teisėjų kolegija pasisakė, kad „CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.“ Toje pačioje byloje, teisėjų kolegija konstatavo, kad „Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjai – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) v. A. M., bylos Nr. 3K-7-478/2014).“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, teisėjų kolegija pasisakė, kad „turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).“ Vienas iš pagrindinių eksperto išvados vertinimo principų yra šios įrodinėjimo priemonės vertinimas remiantis savo vidiniu įsitikinimu. Civilinė teisena nepateisina įrodymų vertinimo remiantis formaliu pagrindu. Nė vienas įrodymas, taip pat ir ekspertizės aktas, negali būti iš karto laikomas patikimu, ir atvirkščiai – nepatikimu. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kruopščiai patikrinti ir nustatyti kiekvieno įrodymo patikimumą, remdamasis nagrinėjamos bylos konkrečiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu teismas, vertindamas eksperto išvadą, iš anksto nėra susaistytas kokių nors formalių reikalavimų.( Dr. R. K. Doc. dr. J. J., Jurisprudencija, 2005, t. 66(58); 24–33). Kadangi šioje byloje pirminė konsultacinė išvada buvo užsakyta ieškovo iniciatyva ir teismo ekspertą pasirinko pats ieškovas, konsultacinė išvada teisme nebuvo teikiama. 2019 m. birželio 4 d. teismo posėdyje (2:49:50) atsakovės atstovė primygtinai prašė teismo apklausti teismo ekspertą V. G., įsipareigojo eksperto dalyvavimą posėdyje užtikrinti pati, pasakojo apie bendravimą su ekspertu, atskleidė ekspertizės turinį. Tuo akivaizdžiai buvo pažeistas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 „Dėl teismo ekspertų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“ (TAR, 2014-03-10, Nr. 2014-02954) patvirtinto „Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso“ 10. p. nustatytas Konfidencialumo principas – šis principas reiškia, kad teismo ekspertas privalo: (10.2. p.) „neatskleisti gautų ekspertinio tyrimo rezultatų ir neskelbti ekspertinio tyrimo duomenų be ekspertinį tyrimą paskyrusio teismo ar teisėjo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno, ar ekspertinį tyrimą užsakiusio asmens leidimo.“ Kaip žinia, teismo ekspertas tokio leidimo gavęs nebuvo, garso įrašai tai neabejotinai patvirtina. Dar daugiau - ekspertas analogišką išvadą pateikė priešingai bylos pusei, atsakovei buvo žinomas visas konsultacinės išvados turinys. Netgi buvo siekiama išreikalauti konsultacinę išvadą iš ieškovo bei apklausti teismo ekspertą. Sunku įsivaizduoti akivaizdesnius konfidencialumo pažeidimus, nei čia minėtas. Teismas atsisakė tenkinti tokius atsakovės atstovės prašymus (išreikalauti konsultacinę išvadą, apklausti išvadą pateikusį ekspertą ir kt.) ir byla buvo užbaigta nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose iš esmės. Kadangi priimtas sprendimas pilnumoje ieškovo netenkino (teismas jam skyrė vieną kambarį vietoj dviejų), jis (ieškovas) padavė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui – Kauno apygardos teismas grąžino byla Marijampolės apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Prie šio paaiškinimo teismui taip pat pateikiama pirmoji konsultacinė išvada, tikslu įvertinti abiejų išvadų pagrįstumą, kitų vertintinų įrodymų kontekste, siekiant, kad teismas susiformuotų kuo tvirtesnį vidinį įsitikinimą vienų ar kitų faktinių aplinkybių egzistavimu ar neegzistavimu ir priimtų teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Grąžintą nagrinėti iš naujo bylą trečią kartą Marijampolės apylinkės teisme, nagrinėjant ją 2020 m. kovo mėn. 9 d. posėdyje, atsakovės atstovė paprašė atidėti posėdį, kad ji galėtų pateikti konsultacinę to pačio eksperto išvadą. 2020 m. balandžio 16 d. konsultacinė išvada balandžio mėnesį buvo pateikta. Tačiau nebuvo pateikta nei sutartis, nei apmokėjimo dokumentai, ar tai reiškia, kad už šią išvadą sumokėjo ieškovas? Iš pateiktos atsakovei konsultacinės išvados yra akivaizdu, kad teismo ekspertas V. G. nėra susipažinęs su byloje esančia medžiaga. Konsultacinės išvados 4-5 puslapiuose yra teigiama, kad nėra numatyti jokie namo pertvarkymo (statybos) darbai – „Taip pat ir toliau išlieka bendromis visos namo inžinerinės sistemos. Pateiktame atidalinimo plane nėra numatyti jokie namo pertvarkymo (statybos) darbai: atidalinamų namo dalių parengimas naudojimui pagal paskirtį, pastato bendrų inžinerinių sistemų atidalinimas ir kt. Pagal pateiktą planą yra tiesiog uždaromos atidalinamas patalpas skiriančios vidaus durys.“ Tačiau ieškovas teismui yra pateikęs 2019-11-07 Kauno apygardos teismo nutartyje įvardintus reikalingus papildomus įrodymus, kuriuos taip pat pasiūlė pateikti ir Marijampolės apylinkės teismas, kurių trūko byloje - specialistų planus bei sąmatas. Elektros atskyrimo planas. Pateiktame plane yra nurodomos 1 buto patalpose vietos kur bus atskiriama elektra - atsakovei liks sena elektros instaliacija (butas Nr.1), butui Nr. 2 naujas maitinimo skydas, maitinimui nuo stulpo. Elektra atskiriama paskirstymo dėžutėmis buto Nr. 1 sienose. Planas yra parengtas A. Ž. (kvalifikacijos atestatas yra pateiktas byloje). Vandentiekio planas. Pateikiamas UAB „Vilkaviškio vandenys“ technines sąlygas, pagal pareiškėjo pateiktą prašymą naujam vandentiekio įvadui ir nuotakų išvado pajungimui. Iš pateikto plano matyti, kad vandentiekio įvadas V2 pajungiamas nuo (duomenys neskelbtini) pasijungimo vietos Nr. A įrengiant trišakį. Nuotakų išvadas F2 pajungti į nuotakų šulinuką NR. 105, esantį (duomenys neskelbtini). Iš pateikto plano, matyti, kad bendro vandentiekio ir nuotakų išvado nebus. D. A. pateikta sąmata atskiriant ir izoliuojant du butus vieną nuo kito, šildymo bei kamino naudojimo dviem butams galimybę taip pat apskaičiuota galimybė mažiausiomis išlaidomis įsivesti radiatorius į antra aukštą, kadangi šiose patalpose jau yra atvesta elektra ir akivaizdu, kad šiomis patalpomis yra naudojamasi. V. G. konsultacinės išvados 6 puslapyje yra minima pastogės patalpų būklė, teigiama, kad sienos yra neapšiltintos ir netinkamos gyventi, tačiau 2019 m. gruodžio mėnesį ieškovas lankėsi paveldėtame name, D. E. būnant namie – antro aukšto patalų būklė pilnumoje atitinka pirmo aukšto patalpų būklę ir nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje pateiktus duomenis - sienos tiek pirmo aukšto, tiek ir pastogės patalpų nėra papildomai apšiltintos, bet tokios pačios būklės (reikalingas kosmetinis remontas). Ieškovas mano, kad jo šeimos atžvilgiu būtų nesąžininga atidalinant skiriant tik vieną kambarį, kurio šeimą sudaro - du suaugę asmenys ir du mažamečiai 9 metų ir 1 metų vaikai, o atsakovės šeimą sudaro - du asmenys, atsakovė ir sūnus. Ieškovas sutinka atsakovei mokėti kompensaciją. Konsultacinės išvados 7 puslapio 7 punktu yra teigiama, kad atlikti pertvarkymo darbai pažeistų remonto darbus, tačiau pati atsakovė yra teigusi, kad 2005 m. buvo suremontuota viena patalpa pateiktame J. R. individualios įminės parengto atidalinimo plane pažymėta indeksu 1-4. Iš pateiktos D. E. antstolio medžiagos, kurioje yra pridėtos nuotraukos, galime daryti išvadą, kad patalpų remontai yra nusidėvėję. Ieškovas pateikė sąmatą, kurią atliko specialistas D. A., kiek kainuotų radiatorių įrengimas į mansardos patalpas. Atsakovė teigia, kad jos darbo užmokestis yra mažas ir ji neišgalinti investuoti, tačiau kartu gyvenantis sūnus užsiima automobilių remontu, o pati atsakovė turi kito nekilnojamojo turto, taigi mažoms investicijoms tikrai gali surinkti pakankamai lėšų. Taip pat pateiktoje sąmatoje yra pateikiama naujos kamino išvalymo angos įrengimui šalia pečiaus, kaminas yra dviejų angų, taip yra padaryta, kad būtų galima pastatyti antrą šildymo katilą. Kad kaminas prastos būklės įrodymų atsakovė nepateikė. Pagal pateiktą sąmatą šie darbai kainuotų 937,75 eurų, kas akivaizdžiai nėra neproporcinga žala. 2019 m. rugpjūčio mėnesį teismo ekspertas buvo apskųstas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnybai, dėl glaudaus bendradarbiavimo su atsakove D. E. ir jos atstove Ž.. Ž.. 2019-12-30 Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimu Nr.79, gautame atsakyme yra atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo ekspertas V. G. atlikdamas tyrimą patalpų atidalijimo klausimais bendravo ir su kita proceso šalimi bei jos atstove, Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba V. G. rekomendavo atkreipti dėmesį, kad ateityje vengtų tokių situacijų. 2020 m. balandžio mėn. 24 d. pateiktas antras skundas dėl teismo ekspertų sąraše įrašyto eksperto V. G. galimai padarytų pažeidimų. Ieškovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad eksperto glaudus bendradarbiavimas su atsakove ir jos atstove, taip pat atsakovo pateiktas skundas dėl eksperto V. G. veiksmų bei teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2020 m. birželio 30 d. sprendimas Teismo ekspertui V. G. pareikšti įspėjimą, turi didelę neigiamą įtaką eksperto požiūriui ir nusistatymui dėl ieškovo. Prašantys remtis remtis ieškovo L. R. pateikta specialistų medžiaga ir kitais įrodymais ir atsižvelgiant į įrodymų visetą byloje, bei LR AT suformuotą doktriną analogiškose bylose ir namą esantį adresu (duomenys neskelbtini) atidalinti į du atskirus butus (kadangi namas turi du įėjimus taip pat neliktų jokių bendrų komunikacijų sistemų (šildymo, vandentiekio, nuotekų ir elektros)), o eksperto V. G. pateikta konsultacine išvada nesivadovauti.

2020-05-26 atsakovė pateikė teismui prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriame nurodė, kad teikianti 2020 m. gegužės 11 d. patikslintą gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylą ir jos pagrindu patikslintą Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašą, kuriame nurodyta, kad gyvenamojo namo naudingas plotas yra 99,72 kv. m, o gyvenamais plotas tik 46,44 kv. m.. Tokiu būdu pagal ieškovo siūlomą atidalinimo planą, ir jam atitenkančios namo 35,722 kv. m. ploto dalies gyvenamąjį plotą sudarytų 32,71 kv. m., kai tuo tarpu iš atsakovei siūlomos priteisti 74,22 kv. m. ploto dalies pagal jo siūlomą gyvenamojo ploto atitektų tik 16,73 kv. m.. Didesnioji atsakovei siūlomo priteisti namo ploto sudarytų negyvenamosios patalpos. Kadangi atsakovei priklauso ¾ gyvenamojo namo, tai atitinkamai po atidalinimo jau turėtų tekti 74,79 kv. m. naudingo ploto ir 34,83 kv. m. gyvenamojo ploto. Ieškovui priklauso 1/3 namo dalis, todėl jam turėtų atitekti 33,24 kv. naudingo ploto ir 15,48 kv. m. gyvenamojo ploto.

II.                       Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.

Teismo posėdyje ieškovas L. R. prašė jo ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad jų šeimai būtinas gyvenamasis plotas, nes šeima neturi nekilnojamo turto Lietuvoje. Turintis 2 nepilnamečius vaikus. Dirbantis Anglijoje tris metus. Ruošiasi gyventi Lietuvoje nuolat. Grįžę atostogų. Jo žmona dirba Lietuvoje, tik dabar išėjusi motinystės atostogų. Ginčo name negyvenęs niekada, ruošiasi tvarkytis ir gyventi. Gaunasi 36 m2 , yra ūkiniai pastatai, yra žemės, vienas sklypas 30 arų, kitas 40 arų, kurie turės būti padalinti. Atsakovė gyvena su vaiku. Jie nebendraujantys, kai gyvensią, sutarsią. Paveldėjimas padarytas 2017 m., palikimas atsirado 2003 m., jam perėjo tėvo dalis pagal įstatymą. Kartu paveldėjo ir brolis, sesuo, brolis perleido savo dalį atsakovei. Jis pats turintis tik savo dalį, jis nesutinkantis atsakovei jos perleisti, nes jam reikia būsto. Šiai dienai santaupų nusipirkti atskirą būstą neturintys. Paveldėjimas nebuvo sutvarkytas 2003-2016 metais, kadangi jis tik vienas tvarkęs, atsakovė ten gyveno, jai nebuvo aktualu. Viskas buvo tvarkoma pas notarę. Palikimą priėmęs 2003 m. pas notarę. Tuo metu ten gyveno atsakovė, kuri rūpinosi namu, paprasčiausiai ten gyveno. Jo niekas neįsileido į namus, atsakovė nenorėjo susitvarkyti dokumentus, jis pats vienas tvarkėsi, jai nebuvo aktualu. Jam siūlė už dalį pinigus, 700 Lt.. Jo tėtis mirė 2001 m., ten jis negyveno susiradęs žmoną. Yra nuosavas namas, ūkiniai pastatai, yra žemės. Yra pirmas aukštas -virtuvė, vonia, du kambariai, antrame aukšte -3 kambariai. Namas yra medinis. Jame buvęs, gyventi būtų įmanoma. Prašanti gyvenamą namą padalinti į 2 butus. Jis prašantis pirmo aukšto dviejų kambarių su atskiru įėjimu, padaręs brėžinius, ir dalį kambario išpirkti iš atsakovės. Jai atitiktų pirmame aukšte atskiras įėjimas, virtuvė vonia, ir antras aukštas. jame trys kambariai įrengti, išdažyti, tik reikia įvesti radiatorius, pateikę sąmatą. Jam atitektų 36 kvadratai. Antras aukštas yra palėpės, bet jos yra gyvenamos, atitinka standartus. Atsakovė klaidingai teigia, kad antrame aukšte yra negyvenamosios patalpos. Pirma teismo ekspertizė buvo užsakyta – buvo paskambinta teismo ekspertui, buvo susitarta, kad atvažiuos ekspertas V. G.. Jis sakė, kad čia nėra problemos, jis yra padaręs tokių senų namų. Po to pasikeitė, kai jis apsilankė namuose. Buvo parašyti skundai, kad yra glaudus bendradarbiavimas. Yra sąmatos atitinkančios naujo namo statybas. Ekspertas pirmą lokalinę sąmatą padarė kaip naujo namo. Ją padarė atsakovė. Kauno apygardos teismas jos nenagrinėjo, nes ji yra naujo namo statybos. Ekspertas V. G. padarė identišką išvadą. Jo veiksmai buvo apskųsti ir įvertinti, buvo pirmas sprendimas, kad nustatytas glaudus bendradarbiavimas, ir jis negalėjo. Antrą kartą jį apskundus, buvo duotas įspėjimas, nes buvo nustatyta, kad jis negalėjo atstovauti antrai pusei. Kauno apygardos teismui pasisakius nutartyje, buvo pateikti nauji dokumentai – iš vandentiekio vandenų, kad bus atskiras įvadas; elektros tinklų nauji įvadai. Bus nukirpti laidai, kur ateina pas atsakovę. Bus padaroma visa nauja instaliacija, kurią jis pats pasidarysiąs, iš atsakovės išlaidų padengti nereikalausiantis. Atsakovės instaliacija lieka sena, jai nieko nereikia daryti, ji į jo kambarius neateina. Vandentiekio specialistai pabraižė atskirą įvadą, tame problemos nematė. Atsakovei lieka visa sena, jai nieko nereikia daryti. Šia sąnaudas dengsis jis pats, iš atsakovės nieko nereikalaujantis. Antro aukšto šildymo įrengimas –radiatorių įvedimas kainuotų apie 900 eurų, tada patalpos taptų gyvenamos. Būtų įrengta garso izoliacija iš jo kambarių pusės, atskirti kambariai, jo būtų padaryta jo lėšomis. Antras aukštas užeis ant jo buto kažkiek, bet jis visko vienas nepadarys, reiktų prisidėti ir atsakovei. Atsakovei atitenkanti išlaidų dalis būtų 937 eurų. Numatyta nupjaustyti radiatorius, kad jie neateitų į jo kambarius, juos padaryti grįžtamus. Yra siurbliukas, kad apsisuka ir grįžta vanduo pas atsakovę, ir į antrą aukštą nuvesti radiatorius. Yra pateiktos lokalinės sąmatos kam kiek daryti, turės dėtis kiekvienas. O dėl aukšto, automatiškai remontuosis kambarys, dėsis gipsas, po juo vis tiek dėsis garsinė izoliacija, ten viską reikia remontuoti. Kokia jo bute bus šildymo sistema, šiai dienai nėra jokio techninio dokumento, nes jis ten dar negyvenantis, kai gyvens ir pasirinks optimaliausią variantą. Visi techniniai reikalavimai atidalinant bus išlaikyti, jis ten negyvenantis, negalintis atsakyti, kaip tai bus atlikta. Visos komunikacijos yra pateiktos. Dėl šildymo sistemos yra pateikta sąmata kiek kokiuose kampuose bus nupjauta, jis neis į atsakovės butą ir vamzdžių nenupjaudinės. Dėl šildymo atitikimo priešgaisrinės apsaugos reikalavimams – yra dvi kamino angos, dalinant namą jam priklausys viena anga, jokio dokumento neturintis, jis nežinantis kokią šildymo sistemą pasidarysiantis. Tokių dokumentų jis nepateikęs. Sanitarinis mazgas jo bute bus kambaryje, dokumentų nepateikęs. Dėl virtuvės taip pat dokumentų nepateikęs. Bus apšildoma 19 kv. metrų. Dėl apšildymo, garso izoliacijos atitikimo techniniams reikalavimams yra pasisakęs ekspertas, jis padaręs naujam namui, viskas atitinka pagal atsakovės sąmatą. Nereikia tokių duomenų, nes čia yra senas namas. Antro aukšto šildymo įrengimo kaštai atitektų atsakovei. Yra įmanoma įvesti, matininkas yra padaręs. Atsakovės turimas šildymo pečius būtų pakankamas cirkuliacijai į antrą aukštą užtikrinti, tik reikia galingesnio siurbliuko, 150 Eur.. Sąmata yra, projekto nėra. Lubų garso izoliacijos nepaskaičiavęs, nes negavęs šito buto, ten yra negyvenamos patalpos. Su atsakove normalūs, draugiški santykiai, pasisveikinantis. Jo dukra 9 m., šiuo metu mokosi Anglijoje, kitais metais Lietuvoje. Jie planuojantys grįžti, bet neturintys kur. Matininkas pasakė, kad antro aukšto sienos identiškos, atitinka normaliam plotui. Jis buvęs antrame aukšte, ten yra elektra, išdažytos sienos, yra grindys, yra lovos, galima gyventi, atsivedus šildymą. Kas yra virš lubų nežinantis. Jis nesutinkantis, kad kambarys 1-4 atsakovės yra išremontuotas, jis matęs, jis identiškas antram aukštui, buvęs žiemą. Visur grindys sudėtos, išskyrus 1-6, kur išgriautos. 1-4 yra sudėtos laminato grindys prieš 20 metų.1-7 nėra jokio laminato. 1-4 ir 1-7 niekuo nesiskiria. 4ILŽ jau nėra, bet galima prisistatyti. 3ILŽ ūkinio pastato dalis yra geresnė už kitas, tačiau kodėl jam turi atitekti prastesnės patalpos., bet apygardos teismas pasisakė, kad ką atsakovė įdėjo, tai ji pasigerino savo gerbūvį. Jis ten norėjo palikimą susitvarkyti greičiau, tačiau niekas neleido, pats atkovojęs žemę iš valstybės savo lėšomis. Atsakovė pati siūlė 7000, po to pati paskambino, ir sakė, kad nesutinka. Jis sutikęs su šia suma. Jis pats jai jokios sumos nebuvo įvardinęs. Jis nesutinkantis ir nesutikęs su ekspertize, kadangi dar užsitęs, jis nori viską užbaigti. Jis ir dabar nesutinkantis su paskutiniu apylinkės teismo sprendimu, prašantis tenkinti jo ieškinį. (2020 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 14 min. 35 sek.---53 min. 31 sek.). Su turto vertinimu sutinkantis (2020 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 57 min. 12 sek.---1 val. 57 min. 31 sek.).

Ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškinys iš pradžių buvo paduotas dėl naudojimosi tvarkos. Po to buvo ieškinys tikslinamas prašant atidalinti. Atidalinant reikia pateikti tam tikrus duomenis, ieškovas užsakė ekspertizę antrą kartą nagrinėjant bylą į pabaigą. Ekspertas patikino ieškovą, kad tai labai įprasta, net nebūnant ekspertu, aišku, kad viename name, kur yra du įėjimai, galima įrengti du butus. Tai egzistuoja natūroje, yra įprasta. Ekspertas sudarė įspūdį, kad atliks vertinimą, kaip tikėjosi ieškovas. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tiesiog ekspertas atvykęs į vietą subendravo su atsakove, ir ta pirmoji išvada, kuri buvo skirta ieškovui, atitinka lokalinę sąmatą, kuri yra parengta atsakovės. Iš lokalinės sąmatos matosi, kad ji yra naujam namui. Pirmoje išvadoje, kurią pateikę teismui, yra nurodyta, kad atidalinimas yra galimas. Bylą nagrinėjant paskutiniame posėdyje antrą kartą iš esmės, buvo norima, kad ieškovas pateiktų ekspertinę išvadą, ir visos išvados atsakovei buvo žinomos. Buvo apskųsta du kartus, vieną kartą buvo pasisakyta, kad per glaudus bendradarbiavimas, kitą kartą visai neseniai ekspertui buvo paskirta pastaba. Teismas vertindamas eksperto išvadą, turėtų atitinkamai atsižvelgti, kadangi pirmoji ir antroji skiriasi, antroji yra imperatyvesnė, nors ieškovė sumokėjo mažiau. Todėl prašantys ekspertinį vertinimą vertinti kritiškai. Besibylinėjant jau penktą kartą, kai girdėję, kad būtų užtekę jau 7000 Eur. dabar bylinėjimosi išlaidos siekia gal 3000 Eurų, dėl ko susitarti irgi nebūtų galimybės. Atsakovės veiksmai nesibaigė vien tik santykiais su ekspertu. Staiga gimė idėja dėl matininko, kuris pateikė naujus matavimus. Juose atitinkamai yra sumažinamas naudingas gyvenamasis plotas. LR Žemės ūkio ministro įsakymo 2002-12-31 Nr.522 149 p.2 d.1 p. p. numato, kad į pagalbinį plotą įskaičiuojam visų šildomų ir nešildomų gyvenamųjų patalpų, kurios naudojamos epizodiškai, ir nėra skirtos nuolatiniam gyvenimui plotai. Patalpa laikytina šildoma, kai joje suprojektuoti ir įrengti atitinkami šildymo įtaisai, pvz. radiatoriai, įrengtos inžinerinė sistemos, kurių pagrindinė paskirtis yra šios patalpos apšildymas. Po tų matavimų, buvo susisiekta su matininku, kuris ieškovei paaiškino, kad atlikus pakeitimus, buvo prašoma atlikti ir kitokius pakeitimus, bet jis vadovavosi įstatymu. Kadangi ten yra nešildomos patalpos, jos nėra pripažįstamos gyvenamosiomis patalpomis, plotu. Įrengus šildymą, jos tampa gyvenamosiomis. Teismui priėmus nenaudingą sprendimą ieškovui, ieškovė už 900 eurų kaip paskaičiuota įsirengia šildymą, ir turėtų gyvenamąsias patalpas. Ten ir stogas, ir apšiltinimas atitinka pirmo aukšto, nėra jokių kliūčių kad tos patalpos būtų gyvenamos, išskyrus jų šildymą. Vadovaujantis koncentracijos, ekonomiškumo principu, pabrangus bylinėjimuisi, tiesiog byloje yra pakankamai duomenų, kad būtų priimtas teisingas sprendimas. Ieškovas teikė tik tuos duomenis, kurie iš tikrųjų liečia atsakovę, kadangi jis pats prisiima visas išlaidas, visą atsakomybę dėl tų darbų atlikimo savo patalpose, jų atitikimo įstatymams. Tuo vadovaujantis ieškovas ir teikia tokius duomenis. Papildomų išlaidų, kurios šiuose dokumentuose nebuvo aptartos, kurias patirtų atsakovė, nėra, nes apklausiant patį ieškovą neteko pastebėti, kad atsakovė patirtų papildomų išlaidų, negu buvo aptartos tuose dokumentuose ieškovo. Pasiliekantys prie patikslinto ieškinio, prašantys tenkinti, priešieškinį atmesti. Kad atidalinti galima patvirtina ir pirmoji eksperto išvada, pateikta prieš kelias dienas. Patvirtina vasario 13 d. pateikti dokumentai teismui, kur yra elektros planas, kvalifikacinis atestatas A. Ž., kuris rengė planą. Vandentiekio ir nuotekų yra schema, mėlyna ir raudona spalva. Šildymą galima ir elektra, infraraudonieji spinduliai. Apygardos teismo nutartyje nurodyti reikalavimai gal yra didelėms rimtoms patalpoms. Patalpoms, kurios vertos 7000 Eurų daryti kažkokias išvadas, kurios galbūt kainuotų apie 1700-2000 Eur minimaliai, tiesiog nėra ekonomiška. Matyti kaip baigėsi, kai ieškovas surado už 400 Eurų. Bylinėjimasis išaugo iki 3000 Eurų, tai dar sumokant apie 2000 Eur tiesiog neapsimokėtų. Teismas priskyrė patalpas atsakovei, nes buvo išremontuota viena. Jie į remontus jokio dėmesio nekreipę, jiems svarbu buvo patalpų dydis, kad jis atitiktų tiksliau dalis, nereikėtų mokėti kompensacijų, pataikę pasirodo į naujesnes patalpas, tai galbūt nulėmė tokį teismo sprendimą. Ir kitur jie bandantys viską daryti savo lėšomis, ir vadovaudamiesi ekonomiškumo principu, pateikę tik tokius dokumentus kurie liečia atsakovę, kad matytųsi jog jos teisės nėra pažeistos. Čia praktiškai nieko keisti nereikia, vienas įėjimas iš kiemo tiesiai į virtuvę, iš gatvės į vestibiulį. Ūkiniame pastate į kiekvieną patalpą yra atskiras įėjimas, teismas gal pilnai neįsigilino, gal turėjo uomenyje, kad nėra patekimo iš vienos patalpos į kitą. Žemės sklypas dar nėra įformintas. Jei nepavyks jo atidalinti, bus nustatoma naudojimosi tvarka, ji realesnė, nes būtini įvažiavimai, yra sudėtinga. (2020 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 53 min. 39 sek.---1 val.12 min. 53 sek.).

Teismo posėdyje atsakovė D. E. prašė ieškovo ieškinį atmesti, o jos priešieškinį tenkinti. Paaiškino, kad praeito apylinkės teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundusi, bet nesutikusi. Ginčo name visą laiką nuo mažens gyvenusi su tėvais, su savo šeima. Ieškovas yra brolio sūnus. Ji tėvus prižiūrėjusi, ir sodybą tvarkiusi. Tėvus ir laidojusi. Jos brolis negyveno. Gyvenanti dabar su sūnumi. Ieškovas šiuo adresu negyveno niekada. Brolis vedęs, išėjo. Tėtis mirė 2003 m. Atsirado palikimas. Brolis jau buvo miręs 2001 m. Tėtės mirties metu ji gyvenusi su šeima. Palikimą susitvarkiusi 2017 m., priėmusi po mirties pas notarą. Palikimą priėmusi ji ir brolio vaikas. Dar buvo brolis, iš kurio jo dalį nupirkusi. Taip pat buvo ieškovo brolis, iš kurio ji nupirkusi jo dalį. Ji visą laiką nuo priėmimo buvo terorizuojama, spaudžiama ieškovo, iš jos reikalaujama nežmoniška pinigų suma, todėl viskas tesėsi 14 metų. Ji netvarkiusi, ir taip stovėjo dokumentai. Vėliau įvyko jos skyrybos, viena auginusi vaikus, du studentus, operacijos, pašlijo sveikata. Per visą tą laikotarpį ir dabar ji gyvenanti sodyboje, ir joje tvarkosi. Sudėjusi plastikinius langus, kambariai ne kartą remontuoti, išpiltas kiemas. Garaže, kurio pageidauja yra padarytas kapitalinis remontas, teisme liudytojai paliudijo tai. Jis išbetonuotas, sienos iškaltos, apšiltinas, suvedžiotos instaliacijos, su darbu kainavo apie 4000 Eurų jai. Dar du pastatai priestatai yra pastatyti jos lėšomis. Tuo metu ieškovas dar nebuvo bendraturtis, ir ji nebuvo. Pakeitusi namo stogą, buvo visas namas dažytas. Po priėmimo ieškovas palikimu domėjosi, bet prie remonto ir priežiūros neprisidėjo. Susitvarkyti dokumentus negalėjusi dėl lėšų stygiaus ir pašlijusios sveikatos. Virtuvė buvo remontuota du kartus. Priešieškinyje ji nurodžiusi viską, tvirtinanti. Ji neprieinanti prie kamino angos išvalymo, jei bus tenkintas ieškinys. Kitos angos negalinti pasidaryti, nes kaminas statytas 1962 m.. Kaminas bus bendra nuosavybė, tačiau su ieškovu susitarimą nelabai galima rasti, nesusitars. Kaip nurodė Kauno apygardos teismas, jokios kamino ekspertizės ar jis tinkamas naudoti ieškovas nepateikė. Ji priešingų dokumentų nepateikusi. Kaminas turi dvi dalis, viena dūmams išeiti, kita ventiliacinė, į pajungtas dūmtraukis, ir įrengtas garinis. Mūrinis kaminas, permūrytas į dvi dalis. Indėklas nėra įdėtas. Kūrenantys kietu kuru, pečius pagamintas, projekto nėra. Antrame aukšte yra ypatingai primityvios patalpos, kadangi karkasas yra apkaltas lentomis, nėra nei šildymo nei apšiltinimo. Virš lubų yra sandėliai, trys kambariai-sandėliai. Elektra yra, išdažyti, ant sienų yra plokštė medžio plaušo patapetuota, 3 mm, po ja lentos, medinis karkasas, nešildytas. Jos jau buvo kai paveldėjusi, ten niekas negyvena, ir negyveno. Jos buvo reikalingos vasarą miegoti. Grindys paprastų, vietomis net neobliuotų lentų. Ten sudėti plastikiniai langai, kadangi baisiai atrodė, ir labai reikėjo. Užuolaidos yra ant langų. Šildymo nėra. Elektra įvesta prieš kelis dešimtmečius. Tarp sienų lentų nėra nieko, oro tarpas. Norint gyventi reikalingas didelis kapitalinis remontas. Durys yra primityvios irgi. Virš jų kiaurymė ir stogas. Ten užlipti vienoje vietoje galima. Lubos yra lentos, ir ant jų užkalta medžio plaušo plokštė. Nuo nenaudojimo vienoje patalpoje ir kitoje lubos yra supuvę. Ieškovas galėtų ten gyventi, nori geriau. Jai su sūnumi faktiškai apačioje lieka vienas kambarys, ir virtuvė. Pirmame aukšte yra trys kambariai, virtuvė, ir vonia. 1-9 vonia, o 1-5 koridoriukas. Vonia yra be tualeto, kuris yra lauke. 1-3 yra virtuvė. Ieškovas pasiima 1-4, 1-7, 1-5, 1-6. Jai lieka 1-3 virtuvė, 1-8, ir vonia. Sūnui 31 m., gyvens ir toliau su ja, nes jai reikalinga pagalba, jis savo šeimos neturi. Neturinti pinigų už ką įsirengti antrą aukštą. Radiatorių įdėjimas nieko nepadėtų, kadangi lauko nėra įmanom apšildyti. Reikia pirmiausia apšildyti, padaryti kapitalinį remontą, su šiuolaikinėmis kainomis tai didelė pinigų suma. Jai reikalingi kelių protezai, į antrą aukštą ji negalinti laipioti. Medikų pažymos neturinti, kadangi karantinas viską pakoregavo. Sūnus sveikas, deklaravęs gyvenamąją vietą pas ją, yra pažyma. Su ieškovu būtų sudėtinga gyventi viename kieme, nežinanti, kaip jį pasidalinsianti. 2019-12-23 atvykęs ieškovas ėjo per visas jos patalpas, o žmona matydama ją trečią kartą pareikalavo iš jos pinigų. Ieškovas jos manymu nesiruošia gyventi, bet visko galima tikėtis, jis ją ir toliau terorizuos. Ieškovas jos neprašė parduoti savo dalies. Ji šiame kaime gimus, ir užaugus, niekur nesiruošianti iš savo namų išeiti, neturinti kito nekilnojamo turto. Nuo 2017 m. ieškovas niekuo neprisidėjo prie turto tvarkymo, nei namo priežiūros, aplinkos priežiūros. Techniniu požiūriu nėra įmanoma padalinti, kadangi atjungus šildymo vamzdžius, negarantuojanti, kad cirkuliuos vanduo, ir bus apšildomos patalpos. Be to reikės 2 patalpose-virtuvėje ir kambariuose plėšti vamzdžius norint sujungti, kad vanduo eitų ratu, iš sienų ir grindų. Ji konsultavusis su santechnikais. O atplėšus tuos vamzdžius nuo sienų ir grindų (1962 m. statybos), vamzdynai niekada nekeisti, tai didelė tikimybė, kad jie truks. Medinis namas, bet viduryje ištinkuota. Dalis vamzdžių įleista į tinką. Grindys nebetonuotos, bet vamzdis pribetonuotas prie grindų viršaus. Norint atplėšti ir sujungti, kad ratu cirkuliuotų, reikės plėšti. Tai papildomos išlaidos remonto ir naujas vamzdžių pervedžiojimas. Bus didelės išlaidos, pateikta sąmata. Nesutinkanti su atsakovu, kad užtenka tik nupjauti. Yra labai mažas siurblys. 1 aukšte sudėti radiatoriai yra visur. Kanalizacija pajungta praeitą vasarą. Atsakovas galėtų pasijungti, jos lėšų nekainuotų, jis turėtų atsivesti nuo šulinuko lauke. Elektros energijos irgi taip paprastai neis atjungti, nes atkirpus neaišku ar jos patalpose bus elektra, nes neaišku kur laidai eina. Virtuvėje tai po lubomis, kaip ir kambaryje, kuris priklausytų jai. Paskirstymo dėžutės įmontuotos į tinką pačioje sienoje viduje. Virtuvėje, kai buvo darytas remontas, kaip ir kambaryje, kai darytas remontas, ir viename kambaryje, kurio nori ieškovas buvo elektra pervedžiota. Schemų neturinti. Skaitliukas patalpoje 1-2 po laiptais. Vanduo jau yra įvestas vandentiekio, bet dar nepasijungus. Jam reiktų pasijungti iš trasos. Vanduo ateina per 1-6,1-5 patalpas, verandą, ir ateina kanalizacija, jie norėtų šių patalpų. Ji negalėtų iš naujo vestis, viskas atvesta po grindimis. Sumokėti jos pinigai, ji negali vėl iš naujo vestis aplink namą ir mokėti nežmoniškus pinigus. Ji neturinti dokumentų, patvirtinančių jos turėtas šias išlaidas. Kainavo 300 Eur., čia tik už įvedimą, už darbą, o medžiagos atskirai. Dirbanti, gauna 570 Eurų pernai, o šiais metai nedirbsianti nes nėra sveikatos. Sūnus bedarbis. Santaupų neturinti. Ieškovas nežadėjo jai apmokėti jos patirtų išlaidų. Ieškovui nenorinti atiduoti 1-4 patalpos, tegul jie lipa į antrą aukštą ir tvarkosi, pasiima savo dalį. Namas įkainuotas, pateigti dokumentai, geriausia būtų atsiskaityti ieškovui, namas įkainuotas 18800 Eur, pagal tai ji jiems sumokėsianti. Bendra kaina ūkiniai ir namas. Minėtos patalpos norinti, kadangi ji yra suremontuota, ir ji neprieisianti prie kamino, nes jis valosi iš šito kambario. Ūkinio pastato nori tos dalies 1/3, kurios 2016-2017 atliktas komunalinis remontas. Naudojasi šita patalpa, kaip ir kitomis. Šioje patalpoje yra sūnaus garažas. Į remontą įdėjusi apie 4000 Eur., teismas ją buvo priteisęs. Kad kitos patalpos atitektų ieškovei, ji nenorėtų, nes nenori, kad jie ant jos kiemo vaikščiotų. Žemės sklypas yra 32 arų, nežinanti, kaip pasidalinsianti. Ieškovui sklypo priklausytų ¼ irgi. Visus remontus ji dariusi iš savo lėšų. Pačioje pradžioje ieškovas už savo dalį prašė 5000 Eur ir 2 ha žemės, po to 7300 Eurų. Nepavyko susitarti, kadangi ji norėjusi, kad kaina būtų mažinama, nepavyko susitarti. Ieškovas visada teigė, kad ketina ten gyventi, bet iš pradžių jai atrodė, kad ne. Su V. G. ji nesitarusi, jis davė tokią išvadą, kokia jam atrodė, apžiūrėjo patalpas, nieko neįvardijęs išvažiavo, sakė gausianti išvadas. 1-8 patalpos neprašo, ji nenorėtų atiduoti, 1-7 neremontuotas, o virtuvė išremontuota 2 kartus. Turtas teisingai įvertintas, ji sutiktų sumokėti ¼ nuo jo. Yra ekspertės įvertinimas. Ji sutiktų keisti patalpas garaže (ieškovas sutiktų su 6 numeriu pažymėta patalpa vietoj 3) , žiūrint kokia būtų kompensacija, jos įvardinti negalinti. Dar buvo paveldėta ir žemė kartu su namu, jai atiteko 75 arai, kuriuos sutvarkė ieškovas, jos niekas neklausė. Garažas nėra išdidintas. Ji į matininką kreipusis tikslu patikslinti kadastrinius matavimus. Dėl ūkinio pastato, ar prašiusi nežinanti. Kreiptis idėja kilo advokatei. Antstolio nuotraukose matosi į antrą aukštą suneštos visos senienos. Vasarą galima užlipus miegoti, naudoti baldus pagal paskirtį. Užuolaidos uždėtos. Žiemą netinka miegoti. Polietileniniai vamzdžiai irgi kainuoja pinigus, išdraskymas, paremontavimas, naujo suvedžiojimas viskas kainuoja pinigus. Vieną dieną jai atjungs elektrą, ir ji gyvens be jos. Ieškovo visi planai yra ypatingai primityvūs. Ji vandentiekį pasidariusi, nes atsakovui tos patalpos nėra įteisintos. Vanduo dar yra atvestas į vonią, tačiau jis nėra pajungtas. Virtuvėje vanduo yra iš šulinio. Visame name nėra vandentiekio, jis įvestas bet nepajungtas. Vanduo atvestas po veranda, po koridoriuku -1-5, 1-6, 1-9, taip pat ten ir kanalizacija. Vandens skaitliukas yra vonioje. Pravesti po grindimis, po žeme, buvo atluptos grindys. Per visus teismo posėdžiui ji buvo kaltinama ieškovo vis kažkuo. (2020 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 14 min. 19 sek.---2 val.16 min. 40 sek.). 2001 m. ji dėjusis langus, kadangi tėtis buvo senas žmogus, pensininkas, o namui buvo būtini langai. Ji jame gyvenusi ir tvarkiusis. M. tas žmogus kuris dėjo, užsakė savo vardu, kad greičiau užsakymą įvykdytų. Pirmiau buvo sudėti pirmame aukšte lange, o antrame aukšte buvo sudėti vėliau keliais mėnesiais ar metais. Antri aukšto sienos yra ne iš rastų, o lentinės, karkasas, viduje tarp lentų nieko. Darę naujus kadastrinius matavimus, kad jie atitiktų tikrovę. (2020 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 2 val. 37 min. 00 sek.---2 val.42 min. 18 sek.).

Atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ekspertizė šioje byloje niekada nebuvo atlikta, buvo gauta tik konsultacinė išvada, užsakyta tiek ieškovo, tiek atsakovės. Atsakovė lyg yra kaltinama susitarus su ekspertu, kad išvada būtų nepalanki ieškovui. Ekspertas V. G. visada buvo nuoseklus. Net ieškovui užsakius, jis pasisakė, kad atidalinimas pagal tuo metu parengtus techninius dokumentus nėra galimas, nes negalima įvertinti, ar nebus padaryta neproporcinga žala namui ir ar nebus galima naudotis objektais pagal paskirtį. Priešingai negu teigia ieškovas, tikrai išvadoje nebuvo nurodyta, kad atidalinimas yra galimas. Buvo nurodyta, kad pagal pateiktus dokumentus nebuvo galima vertinti, ar jis yra galimas. Iš pateiktos konsultacinės ieškovo išvados matyti, kad ekspertui apžiūrint pastatą dalyvavo jo savininkė D. E., nes turėjo tokią teisę. Tai, kad ekspertas neatskleidė jokių ieškovo pateiktų duomenų, net nenustatė ekspertų veiklos koordinavimo tarnyba, nurodydama, kad nėra duomenų, jog ekspertas rengdamas 2019 m. gegužės 15 d. išvadą ar 2020 m. gegužės mėnesio išvadą, rėmėsi kokiais duomenimis, kuriuos sužinojo iš ieškovo. Ekspertas yra sąžiningas ir atsakingas, nes pagal ieškovo užsakymą parengė dokumentus, kad pagal ieškovo pateiktus dokumentus atidalinimo įvertinti kaip galimo nėra galima, nes negalima nustatyti bus, ar nebus neproporcingos žalos. Eksperto išvada labai atitinka Kauno apygardos teismo nutartyje išdėstytus argumentus, kad pagal ieškovo teikiamus dokumentus, pagal kuriuos jis užsiprašė išvadą, ir atsakovės prašymu pateiktą išvadą, negalima įvertinti pagal ieškovo pateiktus dokumentus, kad ieškovo siūlomas atidalinimas atitiks techninius reikalavimus. Ieškovo atstovas bandė įrodyti, kad skiriasi ieškovo užsakytos išvados ir atsakovės užsakytos išvados kažkokie tai dokumentai, tai norinti pasakyti, kad išvada buvo rengiama pagal suformuotus klausimus, ieškovas suformavo vienokius klausimus, atsakovė suformavo kitokius klausimus, todėl išvados buvo pateiktos atitinkamai atsakant į klausimus. Tikrai ekspertų veiklos koordinavimo tarnybos nebuvo nustatytas koks tai atsakovės ir eksperto bendradarbiavimas, priešingai negu teigiama, tikrai nebuvo tokių faktų. Eksperto konsultacinė išvada vertintina su kitais bylos įrodymais, atitinka 2019 m. lapkričio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartyje išdėstytus motyvus. Ji nėra kokia nors neteisinga, nusikalstamai vien tik atsakovės naudai sudaryta. Tokių duomenų nepateikė nei ieškovas. Ieškovas į bylą pateikė 2019 m. kovo 14 d. R. individualios įmonės gyvenamojo namo atidalinimo planą. Šis toks planas yra toks pats, kuris į bylą buvo pateiktas ir anksčiau, dar iki apskundimo apeliacine tvarka. Apeliacinis teismas pavadino šį planą eskiziniu namo naudojimosi tvarkos nustatymo projektiniu pasiūlymu. Teismas nurodė, kad pagal šį planą nėra aišku, ar ieškovo pasiūlytas variantas dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės apskritai yra galimas pagal teisės aktų reikalavimus, ar po atidalinimo bus galima naudotis nekilnojamu daiktu pagal jo paskirtį. Ne tik atsakovei tenkančiu nekilojamu daiktu, bet ir teismui tenka padaryti išvadą, ar bus galima naudotis nekilnojamu daiktu ir atitenkančiu ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atidalijant nekilnojamą daiktą, turi būti pateiktas toks projektas, iš kurio būtų aišku, ar atidalinti objektai atitiks statybų įstatymo numatytus reikalavimus, t. y. bus išsaugotas mechaninis atsparumas, ir pastovumas, gaisrinė sauga, higiena, sveikatos ir aplinkos apsauga, saugus naudojimas, ar bus apsauga nuo triukšmo, energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas, kas numatyta apygardos teismo nutarties 28-29 punkte. Ieškovas net ir gražinus bylą nagrinėti iš naujo, tokių duomenų nepateikė. Pateikė tą patį R. individualios įmonės eskizinį projektą, sukritikuotą Kauno apygardos teisme. Pateikė elektros sprendinius namams ir verslui, objektines ir lokalines sąmatas, kiek kainuotų šildymo sistemų atidalinimas, ir vandentiekio įvadų prie namo techninius reikalavimus. Pateiktos šildymo išlaidų lokalinės sąmatos nurodo statybos ir remonto darbų kaštus, tačiau tai nėra šildymo sistemos atidalinimo projektas kurio reikalavo apeliacinės instancijos teismas, ir iš kurių būtų galima daryti išvadas, kad šildymo atskyrimas yra įmanomas ir atitiks teisęs aktuose keliamus reikalavimus dėl energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, gaisrinės saugos reikalavimus, sveikatos aplinkos apsaugos bei saugaus naudojimo reikalavimus. Ieškovo pateiktos lokalinės sąmatos nurodytos išlaidos tik D. E. butui. Visiškai nepateikto jokie skaičiavimai, kiek šildymo sistemos įvedimas kainuotų kitam butui, kuris atitektų ieškovui. Iš šių dokumentų darytina išvada, kad ieškovas visiškai neplanuoja vesti jokios šildymo sistemos, kas pažeistų kito buto savininko interesus dėl energijos ir šilumos išsaugojimo, dėl sveikatos ir higienos reikalavimų atitikimo, kai gretimas butas būtų nekūrenamas. Toks atidalinimas, kai naujai formuojamame bute nenumatyta jokia šildymo sistema iš viso nėra galimas. Gretimai esantis nešildomas butas darytų neigiamą įtaką bendroms namo konstrukcijoms. Taip pat iš pateiktų dokumentų nėra aišku apskritai kokia šildymo sistema bus, ar ji atitiktų priešgaisrinės saugos reikalavimus bei kitus aukščiau išvardintus reikalavimus, nurodytus Kauno apygardos teismo nutartyje. Ieškovas nurodė, kad apšildytų 19 kvadratinių metrų sieną, tačiau iš pateiktų duomenų nėra aišku, ar tokio storio apšildymas atitiks statybos techniniame reglamente pastatų ir vidaus išorės apsaugos nuo triukšmo numatytą triukšmo lygį, kai garso izoliacija turi būti ne mažesnė kaip 55 decibelai. Du butus jungiant siena turi atitikti ir gaisrinės saugos reikalavimus, bei šios sienos šiluminiai parametrai turi atitikti išorės sienų šiluminius reikalavimus. Pateiktuose dokumentuose tokių parametrų iš viso nenurodė. Kaip patvirtino pats ieškovas pateiktuose dokumentuose nenurodyta kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis bus apšildyta lubų danga, skiriant jo butą nuo atsakovės. Todėl negalima daryti išvados, ar toks apšildymas atitiks statybų techninius reikalavimus. Pateiktas individualios R. įmonės projektas jau buvo sukritikuotas Kauno apygardos teismo, kadangi jame nėra jokių techninių duomenų dėl reikalavimų. Ši įmonė neturi teisės rengti naujų nekilnojamo turto kadastrinių matavimų schemų, nes pagal reglamentą tokius duomenis gali teikti tik įmonės užsiimančios architektūrine inžinerine veikla, kurios tikslas yra parengti statinio projektus. R. įmonė pagal savo veiklos sritis negalėjo pateikti atitinkamo projekto, jo ir nepateikė. Ieškovo pozicija yra, kad atsakovei bus mažai darbų, nukirsim, nupjausim, jokių papildomų darbų dėl to neatsiras. Vandentiekio ir kanalizacijos duomenys yra tik dėl atvedimo į namą, nenurodyta kurioje vietoje bus pačiame bute suformuotas kanalizacinis taškas, kokioje vietoje ir kokiu būdu bus įrengta virtuvė. Pagal reglamentą turi būti numatyta ir virtuvės niša, nurodyta kokiu būdu ir kokia energija ruošiamas maistas, nes tam taip pat yra keliami atskiri reikalavimai dėl saugumo ir higienos. Šie visi duomenys ieškovo nėra pateikti, todėl akivaizdu, kad pagal tuos pačius dokumentus, pateiktus ieškovo K. R. individualios įmonės dokumentus atidalinimo planą suformuoti dviejų butų nėra galimybės. Ieškovas neįrodė, kad galima namą padalinti į du atskirus butus, nes Kauno apygardos teismas nurodė, kad įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Atsakovė siūlo atidalinti natūra, nes tai geriausia, nėra duomenų, kad galima suformuoti du nekilnojamo turto objektus. Pats ieškovas nėra pateikęs projektų, nes jo teigimu jie brangiai kainuoja, jam neapsimoka, kas yra akivaizdu. Teismas negali įvertinti, kad nebus proporcingos žalos suformuoti du nekilnojamo turto objektus. Ieškovas nepateikęs jokių duomenų, kiek jo bute kainuos šildymo, vandentiekio, tiek elektros instaliacijos išvedžiojimas, kas tikrai privalo būti nurodyta. Teismų praktikoje atskleisti proporcingos – neproporcingos žalos kriterijai turi būti ne tik atsakovės formuojamam turto vienetui, bet ir ieškovo. Turi būti įvertinta, ar visi tie darbai, kuriuos planuoja ieškovas padaryti savo bute, būtų jį galima įregistruoti kaip atskirą nekilnojamo turto vienetą. Gal būt išlaidos bus didesnės, negu pati buto vertė. Tada ieškovas turėdamas palankų teismo sprendimą galvos, kad jam neapsimoka tų darbų atlikti. Bus akivaizdu, kad neproporcinga žalas bus padaryta atsakovės atžvilgiu. Jis dėl to ir neteikia tokių duomenų kiek šie visi darbai kainuos, nauda bus mažesnė, negu įdėti pinigai. Kad ekspertui G. pareikštas įspėjimas, ji vertinanti taip, kad tame tarybos dokumente tikrai nebuvo vertinta ar išvada yra pagrįsta ar ne. Taryba įvertino, kad ieškovui buvo sukeltas nepasitikėjimas, taip jis išreiškė, ieškovas kitaip ir negalėjo įvertinti, jei vienai iš ginčo šalių sukėlė nepasitikėjimą, tai ir paskyrė tą įspėjimą, nieko nevertino. Ieškovas atsakovės prašė išsipirkti jam priklausančią namo dalį už aukštesnę negu rinkos kainą. Ji su ta suma nesutiko, ir buvo pradėti tie teisminiai procesai, siekiant ją psichologiškai paveikti nusipirkti už didesnę negu rinkos kainą. Ankstesniuose posėdžiuose, ieškovas yra nurodęs, kad sutiktų, kad atsakovė iš jo nupirktų ¼ dalį, jeigu ji sumokėtų didesnę kainą, nes pagal rinkos kainą 4700 eurų jo netenkino, kadangi jis už tai negali nusipirkti kito adekvataus būsto. ¼ neturėtų atitikti kito būsto. Net proceso metu jis nurodė, kad jeigu ji sumokėtų daugiau, jis sutiktų. (2020 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 2 val. 16 min. 41 sek.---2 val.35 min. 19 sek.).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

III.                      Dėl ginčo esmės.

Byloje kilo ginčas dėl bendraturčių dalinės nuosavybės teise valdomo vienbučio namo atidalinimo. Ieškovas įrodinėja, kad yra galimybė atidalinti jo turimą ¼ dalį namo pagal jo pasiūlytą projektą. Atsakovė įrodinėja, kad nėra galimybės tai atlikti, o ieškovui turi būti priteista kompensacija, o jei visas namas.

IV.                      Dėl taikytinų teisės normų ir teismų praktikos.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 1.5 straipsnio 1 dalis reikalauja veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinančius savo teises ir atliekančius pareigas, o to paties straipsnio 4 dalis šiais principais vadovautis įpareigoja teismą, aiškinant ir taikant įstatymus. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).

Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitu bendraturčiu, yra gerokai mažesne, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt.. Kai bendraturčių dalys nuosavybėje yra lygios ir nepanaudotos visos galimybės atidalyti daiktą natūra, derinant tai su kitų bendraturčių teisėtais interesais, piniginės kompensacijos priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo neatitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sąlygų, būtų vertinamas kaip jo nuosavybės teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto (šiuo atveju – gyvenamojo namo) dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas) ir kt. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Kasacinis teismas išaiškino, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes, siekdami suderinti savo valią dėl bendro daikto, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis nori atidalyti savo dalį, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).

V.                      Dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių.

Į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, bei šalių ir jų atstovų paaiškinimais bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei nuo 2017 m. lapkričio 9 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimų pagrindu bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo statiniai (gyvenamas namas, ūkinis pastatas ir inžineriniai statiniai), jų bendra rinkos vertė – 18800 Eur., su kuria abi šalys sutinka. Šalys palikimą priėmė 2003 m., tačiau ieškovas ginčo name nei prieš, nei nuo 2003 m., kai priėmė palikimą, niekada negyveno ir negyvena, kt. ginčo statiniais nesinaudojo ir nesinaudoja, prie jų išlaikymo neprisideda, nuosavybės teisės liudijimą išsiėmė tik 2017 m.. Ieškovas nuosavybę įgijo turto paveldėjimo būdu pagal atstovavimą, paveldėjęs savo mirusiojo tėvą dalį, kurį tėvas būtų paveldėjęs jo tėvui mirus. Ieškovo tėvas, sukūręs šeimą, tame name taip pat niekada negyveno. Atsakovė gyvena ir naudojasi, prižiūri visais ginčo statiniais ir juose esančiomis patalpomis, jos šeimą sudaro du suaugę asmenys; ieškovo – du suaugę asmenys ir du mažamečiai vaikai. Kito būsto nuosavybės teise gyventi nei ieškovas, nei atsakovė neturi. Ieškovui priklauso ¼ idealioji dalis nuosavybės į kiekvieną iš ginčo statinių, atsakovei –  ¾ dalis, kas atitinka: a) ginčo name (bendras plotas 109,94 kv. m.) 27,49 kv. m. ieškovo dalį ir 82,45 kv. m. atsakovės dalį, b) ginčo ūkiniame pastate (bendras plotas 187 kv. m.) 46,75 kv. m. ieškovo dalį ir 140,25 kv. m. atsakovės dalį (1 t., e. b. l. 7-20, 21-23; 2 t., e. b. l. 99-100). Ginčo inžineriniai statiniai (kiemo statiniai) (šulinys, rūkykla) pagal prigimtį yra nedalūs daiktai (CK 4.6 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ginčo statiniai sudaro sodybą (namų valdą), kurioje ginčo namas yra pagrindinis daiktas (CK 4.12 straipsnis), o kiti – antraeiliai, tiksline paskirtimi kompleksiškai susiję su pagrindiniu (CK 4.13 straipsnis).

Ginčo namas suprojektuotas, pastatytas ir eksploatuojamas kaip vieno buto vieno aukšto gyvenamos paskirties pastatas. Jis turi du izoliuotus įėjimus iš priešingų statinio pusių, atitinkamai per tamburo ir verandos patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 ir 1-6. Patekimas į mansardos (pastogės) patalpas yra per patalpą indeksas 1-1. Ginčo name yra sumontuota viena vietinio centrinio šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo bei elektros tiekimo sistemos, jų įvadai yra padaryti per patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-1 (1 t., e. b. l. 7-20). Centrinio šildymo katilas sumontuotas virtuvės patalpoje (indeksas 1-3), atraminėje sienoje išmūryto dūmtraukio sienos (išvalymo angoms įrengti) yra prieinamos tiek iš virtuvės patalpos (indeksas 1-3), tiek iš kambario (indeksas 1-4). Šiuo metu išvalymo anga įrengta kambaryje, pažymėtame indeksu 1-4. Kiti šildymo ir vandentiekio bei nuotekų šalinimo sistemų komponentai yra vonios patalpoje (indeksas 1-9), įėjimas į kurią yra iš kambario (indeksas 1-8). Karšto vandens tiekimas iš katilo į centrinio šildymo radiatorius ir grąžinimas iš jų atgal į katilą (šildymo procesas) vykdomas savarankiškomis trimis poromis vamzdžių : iš virtuvės į kambarį 1-4, iš virtuvės į vonią 1-9 ir iš virtuvės į kambarį 1-8 bei iš jo toliau į kambarį 1-7. Vonios patalpa (indeksas 1-9) ir koridoriaus patalpa (indeksas 1-5) visiškai izoliuotos viena nuo kitos aklina siena ir papildomas pritaikymas naudoti pagal paskirtį po atidalinimo natūra nereikalingas. Kambario (indeksas 1-4) ir virtuvės (indeksas 1-3) bei kambario (indeksas 1-7) ir kambario (indeksas 1-8) patalpos viena nuo kitos taip pat didžiąja dalimi izoliuotos (siena su joje įrengtomis durimis). Ginčo namo mansardoje (palėpėje) pritaikytų nuolat gyventi patalpų nėra (nėra šildymo sistemos). Pirmame aukšte be pereinamų tamburo, verandos ir koridoriaus patalpų, yra 11,25 kv. m. virtuvės (indeksas 1-3), 3,65 kv. m. vonios ir trijų kambarių, atitinkamai 16,73, 14,94 ir 14,77 kv. m., patalpos (indeksai 1-8, 1-4 ir 1-7), iš virtuvės patalpos yra praėjimas į kambarius indeksai 1-4 ir 1-8, iš pastarojo – į vonią (indeksas 1-9). 

III. Ieškinio netenkinimo, priešieškinio tenkinimo motyvai bei pagrindai. 

Ieškovas, teikdamas ieškinį, jame nenurodė kokį nekilnojamojo turto objektą siekia suformuoti, kad jis būtų įregistruotas registrų centre kaip atskiras nekilnojamo turto vienetas. Posėdyje nurodė, kad dvibutį. Iš jo pateikto atidalinimo plano galima daryti išvadą, kad jis siekia suformuoti atskirą butą vienbučiame name jo pirmame aukšte, o ne padalinti nekilnojamojo turto objektą vienbutį namą į du butus. Registrų centro duomenimis ieškovui priklauso ne ¼ viso namo pirmo aukšto, o ¼ viso gyvenamojo namo. Todėl jo nuosavybės dalis skaičiuotina nuo namo viso ploto, atitinkamai turi proporcingai būti padalintas visas gyvenamasis namas. Atsakovė teismo posėdyje teigė, kad antrame aukšte yra ypatingai primityvios patalpos, kadangi karkasas yra apkaltas lentomis, nėra nei šildymo nei apšiltinimo, ant sienų yra plokštė medžio plaušo, patapetuota, 3 mm, po ja lentos, medinis karkasas, nešildytas, grindys paprastų, vietomis net neobliuotų lentų, tarp sienų lentų nėra nieko, oro tarpas, durys yra primityvios irgi, virš jų kiaurymė ir stogas. Lubos yra lentos, ir ant jų užkalta medžio plaušo plokštė; nuo nenaudojimo vienoje patalpoje ir kitoje lubos yra supuvę, reikalinga daryti kapitalinį remontą, kas pareikalautų daug lėšų. Jai lieka tik vienas gyvenamasis kambarys pirmame aukšte, todėl ji turėtų nuolat laipioti į antrą aukštą, tegu ieškovas ima antrą aukštą ir tvarkosi. Teismo apskaičiavimu mansardos patalpos sudaro bendrą plotą 35,37 kv. metrų, kas taipogi žymiai viršija 27,49 kv. m. ieškovo dalį, be to su pasiūlymu gauti mansardos patalpas ieškovas nesutinka. Ieškovas jokių rašytinių įrodymų, kad mansardos patalpos yra lygiavertės pirmojo aukšto patalpoms nepateikė. Teismo vertinimu namo pirmasis aukštas ir mansarda nėra lygiavertės patalpos, kadangi namas yra įregistruotas kaip vieno aukšto, yra medinės konstrukcijos, apmūrytas, pastatytas prieš 58 metus, jo fizinis nusidėvėjimas yra 70 proc. Nėra aiški medinės perdangos būklė, kiek laiko galima būtų saugiai naudotis mansardos patalpomis, antro aukšto nusidėvėjimo ir naudojimo pagal paskirtį trukmė yra žymiai trumpesnė, nėra galimybės rekonstruoti betonuojant grindis ir panašiai. Kadastrinių matavimų, kurie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka ir yra teisingi, duomenimis mansardos sienos yra karkasinės, po vieną langą, iš jų yra tik viena patalpa, kuri pagal plotą atitinka pirmame namo aukšte esančius kambarius, viena yra itin maža 6,70 kv. metrų, kambariai yra pereinami. Šių patalpų aukštis yra 1,97-2,10 m., kai tuo tarpu pirmo aukšto 2,50 m.. Juose nėra įrengta šildymo. Taip pat nėra jokių komunalinių įrenginių: be šildymo, nėra ir vandens, tualeto, vonios, išskyrus elektrą. Nors ieškovas pateikė rašytinius duomenis tik apie šildymo sistemos mansardoje įrengimo galimumą, tačiau nepateikė jokių kitų rašytinių duomenų, kuriuos nurodė tiek Kauno apygardos teismas nutartyje, tiek ja remdamasi civilinės ieškovės atstovė, apie tai ar mansardos patalpos, jose įrengus šildymą, atitiks visus reikalavimus, t. y. bus išsaugotas mechaninis atsparumas, gaisrinė sauga, higiena, sveikatos ir aplinkos apsauga, saugus naudojimas, ar bus apsauga nuo triukšmo, energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtose patalpose nėra šildymo, jos nuo namo pastatymo 58 m. nėra kūrenamos, nėra pagrindo abejoti atsakovės parodymais, kad jose lubos yra supuvę, reikalingas kapitalinis remontas.

Ieškovas ieškiniu prašo ne tik jam priklausančią gyvenamojo namo dalį priteisti vien tik pirmame aukšte, t. y. 35,72 kv. metrus ploto, tačiau jo prašo priteisti net 8,235 kv. metrais (daugiau kaip pusę didžiausios patalpos) daugiau, negu jam priklausantys 27,485 kv. metrai, net 23 proc. daugiau negu jam priklauso gyvenamojo namo ploto. Kad ieškovas žiūri tik savo interesų, siekia juos patenkinti maksimaliai, visiškai nepaisydamas atsakovės interesų, rodo ir tai, kad jis atsakovės teigimu ieškiniu prašo ūkiniame pastate būtent tos patalpos, kuri kurios 2016-2017 atliktas komunalinis remontas, joje yra atsakovės sūnaus garažas, į remontą ji įdėjusi apie 4000 Eur. Teismo vertinimu toks bendraturčio ieškovo elgesys neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnio nuostatų, nes yra neteisingas ir nesąžiningas. Vien ši aplinkybė, kad ieškovo siūlomas atidalinimo planas iš esmės pažeidžia atsakovės kaip bendraturtės teises, yra pakankamas pagrindas netenkinti ieškovo pateikto gyvenamojo namo padalijimo plano. Pagal ieškovo pateiktą namo padalinimo planą ieškovei jai tenkančios dalies pirmame aukšte plotas lieka 36,81 kv. metrai, už atsakovo didesnis mažiau kaip 1 kv. metras, be to iš jų viena patalpa yra virtuvė. Namo mansardoje jai lieka 33,81 kvadratiniai metrai, kurie kaip ir pats ieškovo atstovas sutiko, yra negyvenamosios patalpos, kadangi nėra šildymo, be to jos tokios yra ir pagal nekilnojamojo turto registro duomenims. Šios aplinkybės rodo, kad tenkinus ieškovo siūlomą atidalinimo planą, iš esmės bendraturtės atsakovės ir jos šeimos gyvenimo sąlygos žymiai pablogės, kadangi gyvenant mansardoje, reikės naudotis tualetu, vonia, virtuve pirmame aukšte, naudotis mažesnėmis, mažiau erdviomis, mažiau apšviestomis pereinamomis patalpomis, bei jos turto vertė ženkliai sumažės, kadangi minėtos patalpos kaip anksčiau minėta nėra lygiavertės pirmojo aukšto patalpoms.

Skaičiuojant, kad ieškovo dalis namo plote yra ¼, o atsakovės ¾, atsakovui pirmame aukšte priklausytų apie 18,13 kv. metrai ploto, o mažiausias plotas pagal jo padalinimo schemą sudarytų 20,78 kv. metrų, kas ir taip viršytų jo ploto dalį. Mansardoje jam priklausantis plotas sudarytų 8,84 kv. metrų, kas nesudaryto nei vieno didesnio kambario ploto, o mažesniojo viršija. Be to mansardoje kambariai yra pereinami, o laiptinė yra iš atsakovės namo dalies, kas iš esmės daro neįmanomu mansardos patalpų atidalinimą. Laiptų kirtimas lubose, ir laiptų įrengimas teismo vertinimu taip pat nebūtų ekonomiškas, racionalus, kadangi dėl to ir taip mažose patalpose sumažėtų jų plotas. Pirmo aukšto patalpose, kurios ieškovui galėtų atitekti pagal jo turimą namo ploto dalį, būtų tik vienas kambarys apie 15 kv. metrų, o patalpos 1-5, 1-6 būtų pereinamos. Jam atitenkančioje dalyje nėra nei šildymo, nei vonios, nei tualeto, nei vandentiekio, nei virtuvės, kuris jam reiktų įsirengti, kurios užimtų jo turimo ploto didžiąją dalį. Ieškovas tvirtina, kad jis tokioje namo dalyje gyventų kartu su žmona ir dviem vaikais. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14.1 p. nustatyta, kad vonios kartu su tualetu minimalus plotas 4 kv. metrai, naudingas plotas 1 žmogui 14 kv. metrų. Minėto reglamento 264 p.1 p. nustatyta, kad projektuoti buto  padalijimą į du ar daugiau butų leidžiama, jeigu yra galimybė atitvara (atitvaromis) atskirti erdvę (plotą), ne mažesnę kaip šiame Reglamente nustatytas minimalus buto vienam asmeniui dydis; įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui. Akivaizdu, kad šių reikalavimų ieškovas savo namo dalyje negalėtų užtikrinti.

Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, panaikino 2019 m. birželio 17 dienos apylinkės teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė nutarties 28 p., kad siekiant baigti bendrąją dalinę nuosavybę į daiktą ir sukurti savarankiškus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus, teismui teiktini projektai turi būti paruošti laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, LR statybos įstatymo, bei atitinkamų Statybos techninių reglamentų reikalavimų, taip pat turi būti išspręsti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų) klausimai, t. y. šios komunikacijos suformavus atskirus objektus negali likti bendros. Pažymėtina, jog norint nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, optimaliausiam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis. 29 punkte teismas pasisakė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad pagal ieškovo pateiktą atidalijimo eskizinį projektą, ir juo labiau pagal teismo nustatytą gyvenamojo namo dalies atidalijimą, atidalyti siūlomos dalys atitinka esminius statinio reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo 4 straipsnyje (mechaninis atsparumas ir pastovumas; gaisrinė sauga; higiena, sveikatos ir aplinkos apsauga; saugus naudojimas; apsauga nuo triukšmo; energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas), nepažeidžia vieno ar kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų, kokia būtų numatomų atlikti pertvarkymų sąmata, ar nebus daroma žala bendram turtui, ir pan., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl gyvenamojo namo atidalijimo, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto vienetus, galimybės negali būti pripažintos pagrįstomis ir teisėtomis. 30 p. teismas pasisakė, kad tik nustačius pirmiau nurodytas aplinkybes galima spręsti, ar yra galimas gyvenamojo namo atidalijimas, suformuojant atskirus nekilnojamojo turto vienetus.

Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas iš naujo civilinę bylą, pasiūlė ieškovui pateikti apeliacinės instancijos nutartyje nurodytus rašytinius įrodymus, klausė nuomonės dėl ekspertizės skyrimo, kurios ieškovas dėl trukmės ir papildomų neproporcingų ieškiniui išlaidų atsisakė. 2020-02-13 ieškovas pateikė individualia veikla užsiimančio A. Ž. paruoštą elektros instaliacijos atskyrimo planą, gyvenamojo namo atidalinimo planą (pakartotinai) prie D. A. sąmatų, D. A. tris sąmatas – vieną objektinę ir dvi lokalines, paraišką prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos, UAB ,,Vilkaviškio vandenys“ išduotas technines sąlygas, vandentiekio ir kanalizacijos pajungimo schemą. Kartu ieškovas pateikė Statybos produkcijos sertifikavimo centro kvalifikacijos atestatą, išduotą A. Ž., kuriuo jam leidžiama atlikti statybos darbus - įrengti statinio elektros inžinerines sistemas, bei nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr.754349, kurioje pažymėta, kad A. Ž. nuo 2017-08-19 vykdo individualią veiklą – elektros sistemų įrengimą. Statybos produkcijos sertifikavimo centro kvalifikacijos atestatu, išduotu D. A. nustatyta, kad jam suteikta teisė nustaytti statybos skaičiuojamą kainą.

Iš pateiktos D. A. lokalinės sąmatos, sudarytos 2020-01-30 pagal 2019 m. spalio mėn. kainas, matyti, kad atsakovės buto šildymo sistemos perdarymas, įrengiant antrame namo aukšte esančiuose kambariuose radiatorius, jai kainuotų su (duomenys neskelbtini) Eurus. Atsakovė šio paskaičiavimo teisingumo neginčijo, tačiau nurodė, kad ji turėtų papildomas išlaidas, kadangi reikėtų lupti iš sienos, grindų vamzdžius, ir atlikti remontą. D. A. paruoštoje 2020-01-30 lokalinėje sąmatoje ieškovo buto, sudarytoje 2019 m. spalio mėnesio kainomis, nurodyta, kad ieškovo sienos 100 m2 šiltinimas ir apdaila kainuotų 217,80 Eurų su apdaila. Ieškovas pateikė UAB ,,Vilkaviškio vandenys“ 2020-01-21 technines sąlygas Nr. 20-03, bei pajungimo schemą prie jo, kaip įrodymą, kad ieškovas gali pajungti vandentiekį ir nuotekas prie savo buto Nr.2. Daugiau jokių dokumentų, kuriuos nurodė Kauno apygardos teismas savo nutartyje, ieškovas nepateikė, nurodydamas, kad nėra ekonomiška, todėl ieškovui nepateikus šių dokumentų, darytina išvada, kad jis neįrodė, jog jo pateiktas atidalinimo planas atitinka įstatymų reikalavimus ir gali būti įgyvendintas, jau vien tai yra pagrindas atmesti ieškovo ieškinį.

Atsižvelgdamas į šias paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įvertinant namo naudingą plotą bei šio ploto išplanavimą, tai, kad jis yra vienbutis gyvenamasis namas su mansarda, skirtas gyventi iš esmės vienai šeimai, jame anksčiau gyveno atsakovės tėvai, ir ji su šeima, į byloje pateiktą namo patalpų išplanavimą, daro išvadą, kad nėra galimybės nepažeidžiant iš esmės vieno iš bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nenukrypstant nuo kiekvieno bendraturčio turimo turto dalies, atidalinti namą natūra. Kiti sklype esantys statiniai yra pagalbinio ūkio, skirti aptarnauti pagrindinį daiktą – gyvenamąjį namą, todėl jų naudojimas atskirai nuo namo neturi vertės, ir nepadalinus pagrindinio daikto, nėra dalintini. Ieškovo interesas naudotis ginčo turtu šioje byloje nevertintinas kaip labai svarbus, kadangi atsakovas pats nurodė, kad ginčo turte nuo teisės į turtą 2003 m. atsiradimo momento, ir anksčiau niekada negyveno, šiuo turtu visiškai nesirūpino. Šiuo metu jis su šeima gyvena ir dirba Anglijoje. Jo šeimą sudaro net keturi asmenys, du nepilnamečiai vaikai. Siekiant jam apsigyventi šiame name, jam reikalingos pakankamai didelės investicijos į šildymo sistemą, elektrą, vandentiekį ir kanalizaciją, būsto izoliavimą nuo atsakovės buto dalies. Jis pateikė tik buto sienos izoliavimo išlaidas, tačiau nepateikė lubų izoliacijos, ir kitų jo buto įrengimo išlaidų, kurios teismo vertinimu gali siekti jo namo dalies vertę, nepagrindė šildymo sistemos įrengimo, kuri būtina, kad būste būtų nuolat palaikoma reikalinga temperatūra ir nenukentėtų atsakovės butas. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes teismas kritiškai vertina ieškovo teiginius, kad jis jam atitenkančioje pagal plotą dalyje ruošis gyventi, taip sutikdamas su atsakovės pozicija. Tai įrodo ir ta aplinkybė, kad 2019 m. birželio 17 d. teismo sprendimu teismui iš dalies tenkinus jo ieškinį, ir jam priteisus patalpas 1-6 (3,34 kv. m), 1-5 (2,67 kv. m.), 1-7 (14,77 kv.m.), iš viso 20,78 kv. m.,, priteisiant iš atsakovės 1146,47 Eur kompensaciją, jis sprendimą apskundė apeliaciniu skundu, prašydamas tenkinti jo patikslintą priešieškinį, t. y. priteisti 35,72 kv. m. patalpas pirmame aukšte, teigdamas, kad jam patekti į gyvenamąją patalpą reikėtų pereiti per vonios ir tualeto patalpą ir virtuvę, patalpos yra per mažos įsirengti vonios, tualeto bei virtuvės patalpoms, tuo tiesiogiai pripažindamas, kad jam tenkančioje buto 1/4 dalyje jis negali gyventi ir naudotis patalpomis pagal jų paskirtį. Jo prašomas priteisti plotas sudaro apie ½ gyvenamojo ploto, arba beveik 1/3 viso namo, kai jo dalis tik ¼. Taip pat ir patikslintame ieškinyje ieškovas pripažino, kad jo turima namo dalis nėra pakankama įsirengti butą, atitinkantį visas sąlygas, dėl ko ir prašė skirti papildomą kambarį, kad galėtų įsirengti, kad galėtų išsipirkti iš atsakovės ir įsirengti vonią, papildomai jam skiriant 8,235 kv. metrus iš ieškovės dalies.

Šias aplinkybes įvertinęs teismas daro išvadą, kad atidalinus gyvenamąjį namą pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančias nuosavybės dalis, namo daliai, atitenkančiai ieškovui, bus padaryta esminė neproporcinga žala turto paskirčiai, kadangi nebus galima suformuotti nekilnojamo turto vienetą, atitinkantį įstatymo reikalavimus, tinkamą nuolatiniam įprastam šeimos gyvenimui. Be to tiek atsakovė, tiek ieškovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu sutiko, kad žemės sklypo po namu ir viso žemės sklypo, kuriame yra namas ir ūkiniai pastatai, nebus galima atidalinti, o bus nustatyta tik naudojimo tvarka. Teismas susipažinęs su byloje esančiu žemės sklypo ir statinių planu, pritaria šiai nuomonei, kadangi įėjimas į namą yra ne iš šono, o iš priekio ir galo, o ūkiniai pastatai yra už namo vidinio įėjimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ieškinys yra netenkintinas, kadangi pagal bendraturčių turimas dalis, iš esmės nepažeidžiant vieno iš jų interesų, nedarant neproporcingos žalos dalinam turtui, atidalinimas nėra galimas. Naudojimosi tvarka ieškovui nenustatytina, kadangi tokio ieškinio reikalavimo nebelikę, be to kaip minėta aukščiau pats ieškovo turto dydis neleidžia tinkamai juo naudotis pagal paskirtį tiek pirmame aukšte, tiek namo mansardoje, sudaryti izoliuotas patalpas. Be to tai keltų papildomus šalių konfliktus ir galimai ieškinius, o ginčas tarp šalių taip ir liktų neišspręstas iš esmės.

Atsakovė byloje pareiškusi priešieškinį turtą atidalinti jai priteisiant turtą natūra, o ieškovui priteisiant kompensaciją pagal jo turto dalį. Dėl turto įvertinimo 18800 Eur abi šalys sutiko. Ieškovas nenurodė, kad sutinkantis gauti kompensaciją, nes reikalavo turto padalinimo natūra. Teismas mano, kad laikantis protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros, atsakovės siūlomas atidalijimo būdas yra ne tik pats optimaliausiais, bet šioje situacijoje ir faktiškai vienintelis, kuri įmanoma įgyvendinti, nepažeidžiant nė vieno iš bendrasavininkų interesų, bei nepadarant neproporcingos žalos turtui. Šalys bylos nagrinėjimo metu bandė bendradarbiauti, tarėsi dėl kompensacijos sumos, tačiau dėl jos joms nepavyko susitarti. Taip pat teismo posėdžio metu siūlė sprendimus dėl mansardos, tačiau nei vienai šaliai netiko. Todėl teismas konstatuota, kad buvo išnaudotos visos taikios galimybės susitarti dėl namo atidalinimo būdo. Esant tokiai situacijai, atidalijimo klausimas spręstinas vienai iš šalių priteisiant visą turtą natūra, o kitai - kompensaciją pinigais. 

Dėl turto įvertinimo 18800 Eur abi šalys sutiko. Atsakovė iš ieškovo prašo jai priteisti ¼ nekilnojamo turto vertės 4700 Eur.. Teismas neturi pagrindo nesutikti su turto verte, todėl priteisia atsakovės nurodytą kompensaciją ieškovui.

Atsakovė priešieškiniu prašo turto vertę atitinkančios 4700,00 Eur dydžio kompensacijos mokėjimą jai išdėstyti lygiomis kas mėnesinėmis išmokomis 2 metams; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, kas reikštų, kad ji per mėnesį mokėtų po 196 Eur.. CPK 284 str. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad namas bus priteistas ieškovei, ji turės galimybę jį užstatyti, gauti iš banko paskolą, taip pat turi kito nekilnojamo turto-žemės, kurią gali realizuoti, o ieškovui, turinčiam šeimą ir mažamečių vaikų, būtinas nekilnojamas turtas Lietuvos Respublikoje, teismo sprendimo išdėstymas 2 metams sukliudytų jam įsigyti kitą nekilnojamą turtą, pinigai nuvertėtų, tokio ieškovės prašymo netenkina.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Bylos duomenimis šalys patyrė tokias jų prašomas atlyginti, dokumentais pagrįstas bei teismo pripažįstamas atlygintinomis pagal CPK 79, 80 ir 88 straipsnių taisykles bylinėjimosi išlaidas: ieškovas – 107 Eur žyminio mokesčio, 1370 Eur advokato padėjėjui už atstovavimą, procesinių dokumentų surašymą ir kt. teisines paslaugas bei 240 Eur už naudojimo tvarkos bei atidalinimo planų parengimą, viso – 1717 Eur (1 t., e. b. l. 2, 4, 125, 134, 163, 197; 3 t., e. b. l.  101, 102, 103, 104, 141), 58 Eur žyminio mokesčio ir 270 Eur advokato atstovavimo išlaidų, paduodant 2019-07-17 apeliacinį teismo skundą; 200 Eur advokato atstovavimo išlaidų; 300 Eur advokato atstovavimo išlaidų; 90 Eur A. Ž. už elektros tiekimo plano paruošimą pagal sąskaitą-faktūrą 2020-01-23 Nr.20012301. Atsakovė – 106 Eur žyminio mokesčio, 700 Eur advokatui ir jo padėjėjui už atstovavimą, procesinių dokumentų parengimą ir kt. teisines paslaugas, 290 Eur už ginčo turto įvertinimą, 100 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 150 Eur už atliktų remontų išlaidų sąmatą, 80 Eur už inžinerinių tinklų įrengimo sąmatą, viso – 1426 Eur (2 t., e. b. l. 16; 3 t., e. b. l. 129-138), 300 Eur už atsiliepimo į 2019-07-17 apeliacinį skundą parengimą advokatui, 400 Eurų už advokato padėjėjos atstovavimą, dokumentų surašymą, 200,29 Eurų VĮ ,,Registrų centras“ už nekilnojamojo turto registro kadastrinius matavimus; už nekilnojamojo turto registro išrašą -7,83 Eur, 300 eurų ekspertui V. G. už konsultacinės išvados parengimą, lygu 1208,12 Eur, bendroje sumoje 2634,12 Eur.

Šalys byloje pareiškė priešinius reikalavimus viena kitai dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismui tenkinus 100 proc. atsakovė priešieškinį, iš atsakovo 100 proc. priteistinos atsakovės patirtos išlaidos. Pagrindo nukrypti nuo bendrosios išlaidų paskirstymo taisyklės teismas šiame ginče nenustatė, kadangi teismo vertinimu tai būtent atsakovas elgėsi nesąžiningai, kadangi atsakovei pareiškus priešieškinį, jis reiškė patikslintą ieškinį turto daliai net 23 proc. viršijančiai jo turto dalį, kas sutrukdė šalims pasiekti kompromisą ir bylą išspręsti daug greičiau, būtent dėl ieškovo veiksmų užtruko bylos nagrinėjimas ir padidėjo bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro 18,50 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagal bendrąją CPK 96 straipsnio 1 dalies taisyklę, kai nė viena iš šalių nėra atleista nuo aptariamų išlaidų valstybei mokėjimo, jos paskirstomos tuo pačiu santykiu, kokiu tenkinti ieškinio ar priešieškinio reikalavimai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305, 307, 376  straipsniais,

n u s p r e n d ž i a  :

Patikslintą ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti L. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančią ¼ gyvenamojo namo (un.nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato - tvarto (un.nr. (duomenys neskelbtini)), kitus kiemo statinius ( un.nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pripažįstant atsakovei D. E., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į L. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), priklausančių 1/4 gyvenamojo namo (un.nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 ūkinio pastato - tvarto ( un.nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ kitų kiemo statinių ( un.nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), o ieškovui L. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. E., gimusios (duomenys neskelbtini), priteisiant 4700 (keturių tūkstančių septynių šimtų) eurų dydžio kompensaciją už jo bendrosios dalinės nuosavybės dalį.

Netenkinti atsakovės prašymo išdėstyti kompensacijos mokėjimą.

Priteisti iš ieškovo L. R., gimusio (duomenys neskelbtini), 2634,12 (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt keturis eurus 12 euro ct) Eur. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei D. E., gimusiai (duomenys neskelbtini).

Sudengti kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų dydžius, ir nustatyti, kad atsakovė D. E., gimusi (duomenys neskelbtini)., privalo ieškovui L. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), sumokėti iš viso 2065,88 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt penkis eurus 88 Euro ct), o L. R. D. E. lieka neskolingas.

Priteisti iš ieškovo L. R., gimusio (duomenys neskelbtini), 18,50 Eur (aštuoniolika eurų 50 euro ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei mokamos į Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas 188659752, priklausančią valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                                                         Jonas Abraitis