Civilinė byla Nr. e3K-3-30-403/2024

2.1.                      įpareigoti atsakovus per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini);

2.2.                      įpareigoti atsakovus per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti UAB „Vilniaus vandenys“ pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pastatas) yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus;

2.3.                      priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai jo patirtų nuostolių, kurie sudaro 391,56 Eur sumą, atlyginimą;

2.4.                      priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

2.5.                      priteisti iš atsakovų ieškovo naudai visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovas nurodė, kad 2002 m. liepos 11 d. su atsakovais sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovai pardavė, o ieškovas įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Butas buvo nebaigtame statyti name, kurio statytojai yra atsakovai.

4.       Sutartimi šalys susitarė, kad pirkdamas butą ieškovas atsakovams sumoka kainą, į kurią įeina ir visų komunikacijų įrengimas. Šalys taip pat susitarė įsivesti atskirus vandens ir elektros skaitiklius ir viena kitai duoti sutikimus atlikti šiuos veiksmus (Sutarties 5.5, 5.6 punktai). Sutarties 5.8 punktu atsakovai įsipareigojo papildomai atlikti buto įrengimo darbus (elektros instaliaciją, elektros kištukinio lizdo vietos pakeitimą ir apdailą aplink jį, plytelių klijavimą). 

5.       Ieškovas nurodė, kad atsakovai iki šiol neįvykdė sutartinių pareigų ir neįrengė bei tinkamai nepridavė vandentiekio komunikacijos, todėl ieškovo interesai ir teisės yra kiekvieną dieną pažeidžiami. Ieškovas, sudarydamas Sutartį, sumokėjo atsakovams už Butą sutartą kainą, į kurią įėjo ir visų komunikacijų įvedimas bei tinkamas prijungimas. Atsakovai, ieškovo teigimu, savo elgesiu pažeidė ne tik Sutartį bei teisės aktus, tačiau kasdien pažeidžia ir viešąjį interesą – ieškovo teisę į geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą.

6.       Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas, siekdamas prisijungti prie UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų ir tinkamai naudotis vandentiekio ir nuotekų šalinimo paslaugomis, atliko visus įmanomus nuo savo valios priklausančius veiksmus:

6.1.                      2005 m. balandžio 16 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ su prašymu sudaryti paslaugų teikimo sutartį;

6.2.                      2005 m. gegužės 18 d. ieškovas gavo UAB „Vilniaus vandenys“ atsakymą, kuriame nurodyta, jog atsakovo Z. K. 2001 m. gegužės 24 d. prašymu buvo sudaryta Apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekto (duomenys neskelbtini) statybos laikotarpiui sutartis (toliau – ir Laikinoji sutartis). Šios sutarties 5 punktu objekto savininkas Z. K. įsipareigojo iki 2002 m. gruodžio 31 d. gauti pažymą (toliau – ir Pažyma), patvirtinančią, kad statomas gyvenamasis namas yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. 2005 m. gegužės 18 d. raštu ieškovas taip pat informuotas, jog UAB „Vilniaus vandenys“ negali užtikrinti patikimo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo nepriduotais tinklais ir patenkinti ieškovo prašymo sudaryti su juo, kaip su vienu iš namo savininkų, šalto vandens pirkimo–pardavimo sutartį, vis dar esant neišduotai Pažymai ir iki galo neatliktiems visų paklotų bendro naudojimo tinklų pridavimo darbams;

6.3.                      2011 m. rugsėjo 8 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“, prašydamas informuoti, ar atsakovai pridavė vandentiekį ir ar yra galimybė ieškovui atsijungti nuo su atsakovais bendros vandens tiekimo sistemos. Ieškovas nurodė, kad jis šiuo metu už vandenį moka mokestį pagal vidinės apskaitos skaitiklį per trečiąjį asmenį (atsakovą Z. K.), pervesdamas pinigus už suvartotą vandenį pagal jo atsiskaitymų knygelę. UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovui nurodė, kad atsakovai tinklų vis dar neperdavė, prisijungimo sąlygos nepasikeitė;

6.4.                      2016 m. gegužės 18 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“, prašydamas sudaryti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį;

6.5.                      2016 m. gegužės 30 d. UAB „Vilniaus vandenys“ raštu informavo, jog tiesioginė geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo sutartis būtų sudaroma, jeigu ieškovas įsirengtų atskirą vandentiekio įvadą arba prisijungtų prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), vandens apskaitos. Norint prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, reikia parengti prisijungimo sąlygas, atlikti projektavimo darbus ir, suderinus projektą, atlikti statybos darbus;

6.6.                      2019 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas su UAB „Vilniaus vandenys“ sudarė terminuotą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, ji galiojo iki 2020 m. rugpjūčio 5 d.;

6.7.                      2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo atlikti remonto darbai (hidrauliniai bandymai ir kt.), už juos atsiskaitė ieškovas, atsakovai už šiuos UAB „Vilniaus vandenys“ atliktus darbus atsiskaityti nesutiko, nors išlaidos buvo patirtos dėl atsakovų kaltės ir laiku neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų;

6.8.                      2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu pateikti projekto (duomenys neskelbtini), kopijas. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsakymą, kad nuo 2002 m. iki 2020 m. spalio 6 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento adresu: (duomenys neskelbtini), nėra. Nuo 1995 m. liepos 1 d. iki 2002 m. liepos 1 d. statybos leidimus išduodavo Vilniaus apskrities viršininko administracija (dabar – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos);

6.9.                      2021 m. sausio 11 d. ieškovas kreipėsi į atsakovus, prašydamas pateikti visus reikiamus dokumentus Vilniaus miesto savivaldybei ir priduoti inžinerinius tinklus. Ieškovas, remdamasis Sutarties 5.6 punktu, taip pat prašė atsakovų atlyginti jo patirtus nuostolius, susijusius su tinklais ir jų hidrauliniais bandymais, ir pateikė atliktus darbus bei patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsakovai, ieškovo teigimu, į jo prašymus nereagavo, su juo nesusisiekė ir prašyme nurodytų veiksmų neatliko;

6.10.                      2021 m. gegužės 6 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“, nurodydamas, jog reikia keisti vandens įvado vamzdyną, nes jis yra avarinės būklės. Ieškovas informavo, kad atsakovai iki šiol naudojasi vandeniu nemokėdami už vartojimą, tvarkymą ir pan.;

6.11.                      2021 m. gegužės 7 d. UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė ieškovui atsakymą, kuriame nurodė, kad UAB „Vilniaus vandenys“ pasiūlymas sudaryti tiesiogines sutartis išlieka. Norint tai įgyvendinti, reikia įvadinio skaitiklio ir visų trijų poskaitiklių duomenų (fotonuotraukos, kurioje būtų aiškiai matomas skaitiklio numeris ir rodmuo). Šiuo pagrindu visuose trijuose objektuose būtų pastatyti UAB „Vilniaus vandenys“ plombuoti skaitikliai;

6.12.                      2021 m. birželio 3 d. ieškovas gavo UAB „Vilniaus vandenys“ raštą, kuriame nurodyta, jog UAB „Vilniaus vandenys“ neturi galimybės pateikti ieškovui vandentiekio ir nuotekų įvadų, išvadų projekto objektui (duomenys neskelbtini), kadangi įvadas, išvadas minėtu adresu yra pastatyti, tačiau tinkamai nepriduoti, neįregistruoti ir neperduoti Vilniaus miesto savivaldybei.

7.       Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šalių sudaryta Sutartimi atsakovai neįsipareigojo atlikti ieškovo nurodytų veiksmų. Atsakovų įsipareigojimai dėl tam tikrų statybos (remonto) darbų atlikimo nustatyti Sutarties 5.8 punkte. Šių darbų sąrašas yra baigtinis, tarp atliktinų darbų nebuvo nurodyti atsakovų įsipareigojimai įrengti šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo tinklus. Sutartyje pabrėžta, jog į Buto kainą įeina ir įrengtų komunikacijų kaina, o šalys sutarė ateityje įsirengti atskirus vandens bei elektros skaitiklius vietoje Sutarties sudarymo metu buvusių skaitiklių. Sutartimi atsakovai neprisiėmė prievolės užbaigti ieškovui parduoto Buto statybos darbus. Atsakovai nebuvo įsipareigoję ieškovui įvesti šalto vandens ir nuotekų šalinimo tinklų, todėl neprivalo atlyginti išlaidų, kurias ieškovas galimai turėjo, siekdamas įsirengti šalto vandens tiekimo tinklus pagal savo norus ir poreikius. Negana to, nuo Sutarties sudarymo praėjo daugiau nei 20 metų, todėl turėtų būti taikoma ieškinio senatis.

8.       Kartu su atsiliepimu į bylą ieškovo prašymu pateikta 2001 m. gegužės 24 d. Apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekto statybos laikotarpiu sutartis Nr. 1589, sudaryta UAB ,,Vilniaus vandenys“ ir atsakovo Z. K., kuria Z. K. įsipareigojo iki 2002 m. gruodžio 31 d. priduoti į objektą nutiestus vandentiekio ir nuotekų tinklus, t. y. gauti SP UAB ,,Vilniaus vandenys“ pažymą, kad objektas prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, ir sudaryti pastovią vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo sutartį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9.       Vilniaus apylinkės teismas 2023 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovo atsakovams priteisė patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

10.       Teismas nustatė, kad 2002 m. liepos 11 d. ieškovas ir atsakovai sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovai pardavė, o ieškovas įsigijo Butą. Butas buvo nebaigtame statyti name. Sutartimi šalys susitarė, kad pirkdamas Butą ieškovas atsakovams sumoka kainą, į kurią įeina ir visų komunikacijų įrengimas. Šalys taip pat susitarė įsivesti atskirus vandens ir elektros skaitiklius ir duoti sutikimus viena kitai atlikti šiuos veiksmus (Sutarties 5.5, 5.6 punktai). Sutarties 5.8 punktu atsakovai įsipareigojo papildomai atlikti Buto įrengimo darbus (elektros instaliaciją, elektros kištukinio lizdo vietos pakeitimą ir apdailą aplink ją, plytelių klijavimą).

11.       Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, nurodė, jog nagrinėjamu atveju taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 5 dalis, todėl ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino savo pažeistai teisei ginti.

12.       Aiškindamas Sutarties nuostatas, teismas nurodė, kad Sutarties 5.5 punkte šalys susitarė, jog Buto Pastate kaina yra nurodyta kartu su visomis į Butą ateinančiomis komunikacijomis – pirkėjas, pirkdamas Butą, kartu sumoka pardavėjams ir už visų komunikacijų įrengimą. Sutartimi atsakovai užtikrino, kad jei atsiras trečiųjų asmenų pagrįstų piniginių reikalavimų ir (ar) kitokių reikalavimų dėl komunikacijų, jie įsipareigoja su trečiaisiais asmenimis atsiskaityti patys ir iš ieškovo nereikalauti papildomų mokėjimų bei papildomai informuoti trečiuosius asmenis, kad ieškovas už komunikacijas sumokėjo atsakovams visą jam priklausančią mokėti kainą. Sisteminis ir lingvistinis Sutarties 5.5 punkto aiškinimas leido teismui padaryti išvadą, kad šia Sutarties sąlyga šalys konstatavo, jog į Buto kainą įskaičiuojama komunikacijų kaina, ir tik nustatė galimos atsakovų piniginės prievolės vykdymo sąlygas tretiesiems asmenims. Taigi, atsakovai Sutarties 5.5 punktu neprisiėmė prievolės atlikti ieškinyje nurodomus veiksmus. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sutarties 5.5 punkto sąlyga šalys konstatavo joms žinomą faktą apie komunikacijų būklę Sutarties sudarymo momentu, t. y. kad ieškovas moka už jau esamas komunikacijas, tačiau nenustatė atsakovų prievolės atlikti kokius nors papildomus komunikacijų įrengimo darbus. Sutarties 5.6 punkte šalys nustatė galimybę ir sąlygas įsirengti atskirus vandens bei elektros skaitiklius vietoj esamų bendrų ir dėl šių veiksmų atlikimo davė viena kitai sutikimą. Teismas papildė, kad atsakovų įsipareigojimai dėl tam tikrų statybos (remonto) darbų atlikimo nustatyti Sutarties 5.8 punkte. Šių darbų sąrašas yra baigtinis ir tarp atliktinų darbų nenurodyti atsakovų įsipareigojimai įrengti šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo tinklus. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl atskirų vandens tiekimo apskaitos prietaisų įrengimo, taigi, ieškovas siekia įsirengti atskirą skaitiklį atsakovų sąskaita.

13.       Teismas pažymėjo, kad Laikinoji sutartis galiojo Pastato statybos laikotarpiu. Pastato 90 procentų baigtumas buvo užfiksuotas ir nuosavybės teisė į Pastatą atsakovams buvo įregistruota pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002 m. gegužės 31 d. išduotą pažymą, o statybos pabaiga užfiksuota 2012 m. vasario 22 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (toliau – Deklaracija) pagrindu. Taigi, Deklaracijos surašymu buvo konstatuotas faktas, kad Pastato statyba baigta, taip pat preziumuota, jog statybos procesas vyko laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nenukrypstant nuo esminių projektinių statinio sprendinių, be kita ko, ir įrengiant šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo inžinerines komunikacijas. Kita vertus, ieškovas, žinodamas apie Deklaracijos surašymą bei nenurodydamas jokių pastabų dėl jos turinio, savo veiksmais patvirtino šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų įrengimą ir įrengimo kokybę.

14.       Teismas nurodė, kad nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas statybos būdu, tačiau ieškovas nebuvo statybos proceso dalyvis. Sutartimi atsakovai neprisiėmė prievolės užbaigti ieškovui parduoto Buto statybos darbus. Taigi, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ginčui spręsti netaikytinas, taip pat netaikytinas ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas, nes atsakovai nėra geriamojo vandens tiekėjai (pardavėjai), jie neturi prievolės aprūpinti ieškovą geriamuoju vandeniu bei šalinti nuotekas. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai Sutartimi buvo įsipareigoję savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), bei pateikti Pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus.

15.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovui neįrodžius, jog atsakovai Sutartimi buvo įsipareigoję ieškovui įvesti šalto vandens ir nuotekų šalinimo tinklus, atsakovai neprivalo atlyginti ieškovui išlaidas, kurias jis patyrė, siekdamas įsirengti šalto vandens tiekimo tinklus, atitinkamai atmestinas ir reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

16.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

17.       Kolegija pažymėjo, kad duomenų ir teisinių argumentų, jog atsakovai, kurie pardavė ieškovui Butą, vertėsi nekilnojamojo turto projektų vykdymu ir (ar) nekilnojamojo turto objektų pardavimu kaip verslininkai, t. y. kad ši jų veikla neapsiribojo tik name, kuriame yra ieškovui priklausantis Butas, esančių butų pardavimu, o buvo tęstinė ir savarankiška, byloje nėra, todėl taikyti vartojimo santykius reglamentuojančias teisės normas ginčo šalių teisiniam santykiui nėra pagrindo.

18.       Kolegija nurodė, kad atsakovai Sutartimi neprisiėmė pareigų atlikti tam tikrus statybos darbus ar užbaigti statinį teisės aktuose nustatyta tvarka. Ginčo šalys Sutartimi susitarė dėl Buto, esančio atsakovų pastatytame name, kurio baigtumas sutarties sudarymo metu buvo 90 proc., pirkimo ir pardavimo. Ieškinyje nereiškiamos pretenzijos atsakovui, kaip statytojui, dėl pastato trūkumų ar kitų aplinkybių, kylančių iš Statybos įstatymo reglamentuojamų teisinių santykių, taigi, Statybos įstatymas nėra aktualus. Atitinkamai ir Geriamojo vandens įstatymas ar Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas tarp ginčo šalių susiklosčiusiems santykiams netaikytini, nes atsakovai nėra geriamojo vandens tiekėjai ar ūkio subjektai, išgaunantys geriamąjį vandenį ir naudojantys jį ūkinei veiklai (Geriamojo vandens įstatymo 1 straipsnis, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 11 ir 13 punktai).

19.       Kolegijos vertinimu, šalys Sutarties 5.5 punktu susitarė, kad į Pastato kainą įėjo Sutarties sudarymo metu Bute jau buvusios komunikacijos. Tarp šalių nėra ginčo, jog šios sutarties sudarymo metu inžineriniai tinklai, kuriais naudojasi ieškovas, jau buvo įrengti. Šią išvadą pagrindžia sisteminis Sutarties nuostatų aiškinimas – šalys kitose nuostatose neaptarė jokių papildomų atsakovų veiksmų, susijusių su komunikacijų įrengimu atsakovų lėšomis. Visus papildomai atliktinus darbus šalys aptarė Sutarties 5.8 punkto nuostatose, kuriose pateiktas baigtinis darbų sąrašas ir apie inžinerinius tinklus nekalbama. Taigi, Sutarties 5.6 punkto nuostata patvirtina, kad Sutarties 5.5 punktu šalys susitarė, jog Bute sutarties sudarymo metu buvusios komunikacijos įeina į Buto kainą, kurią sumokėjo ieškovas, o Sutarties 5.6 punktu šalys nustatė, jog jos per neapibrėžtą terminą kiekviena savo lėšomis ateityje įsives atskirus vandens skaitiklius. Todėl kolegija nusprendė, kad lingvistinė ir sisteminė Sutarties nuostatų analizė nesuteikia jokio pagrindo teigti, jog atsakovai turi ieškinyje nurodytas pareigas.

20.       Kolegija atkreipė dėmesį, jog iš Sutarties 4.6 punkto matyti, kad ieškovas patvirtino, jog perduodamas Butas yra tinkamos būklės. Šioje nuostatoje taip pat pažymėta, kad ieškovas susipažino ir su Buto kadastro duomenų byla. Taigi ieškovas, įsigydamas Butą, prisiėmė tam tikrą riziką, susijusią su Bute esančia vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistema bei vandens suvartojimo apskaita. Iš bylos aplinkybių matyti, jog ginčo šalys Sutartyje aptarė ir tai, kad ateityje įsirengs atskirus skaitiklius, davė sutikimus viena kitai šiuos veiksmus atlikti. Iš ieškovo pateiktų dokumentų (UAB „Vilniaus vandenys“ atsakymų į ieškovo paklausimus) matyti, kad nurodytų skaitiklių įrengimas ieškovo nurodytu būdu atsakovams atlikus ieškinyje nurodytus veiksmus būtų ekonomiškai naudingesnis nei atskiro vandentiekio įvado įsivedimas. Kolegija padarė išvadą, kad vis dėlto Sutartyje šalys nesusitarė, jog atskiro vandens skaitiklio įvedimas turi būti atliktas būtent ieškovo prašomu būdu, atsakovams perdavus jiems nuosavybės teise priklausančius vandens ir nuotekų tinklus Vilniaus miesto savivaldybei.

21.       Kolegija nurodė, kad statinio statybai pasibaigus Laikinoji sutartis tapo neaktuali, nes ji galiojo Pastato statybos laikotarpiu, ir šios sutarties vykdymas nedaro tiesioginės įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms. Kolegija atkreipė dėmesį, kad ieškovo nurodyti inžineriniai tinklai priklauso atsakovams nuosavybės teise. Prašymas įpareigoti atsakovus savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei jiems priklausančius inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus apribotų atsakovų turimą nuosavybės teisę, kuri pagal CK 4.39 straipsnio 1 dalies nuostatas gali būti ribojama tik remiantis įstatymu.

22.       Kolegija pažymėjo, kad, vertinant byloje esančius duomenis apie advokato suteiktą teisinę pagalbą ir jos pobūdį, matyti, jog bendra atsakovų sumokėta suma neviršija nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atlyginti nurodytas bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo, kad šios išlaidos laikytinos pagrįstomis, atsižvelgiant į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, atsakovų rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, teismo posėdžio trukmę, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje esančių duomenų pakanka advokato pagalbai skirtų 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui priteisti, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nėra pagrindo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja statybos procesus reglamentuojantiems teisės aktams, kurie privalomi statybos procesų organizatoriui – įpareigoja statytojus įrengti inžinerinius tinklus ir juos perduoti savivaldybės nuosavybėn. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) 249 punkte nustatyta, kad būsto visumos projekte privalo būti suprojektuotos šalto ir karšto vandens tiekimo bei buities nuotekų inžinerinės sistemos. Kiekvienam butui turi būti nustatyta šalto ir karšto vandens apskaita. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 1-2004 „Dėl inžinerinių tinklų ir įrenginių perėmimo savivaldybės nuosavybėn“ patvirtintas Inžinerinių tinklų ir įrenginių perėmimo savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, įrengę inžinerinius tinklus, privalo juos neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (1 punktas). Aprašo 12 punkte nustatyta vandentiekio ir nuotekų tinklų perdavimo tvarka – prievolė Vilniaus miesto savivaldybei pateikti UAB „Vilniaus vandenys“ pažymą apie pastato prijungimą prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų. Atsakovai apie prisiimamas pareigas žinojo ir su tuo sutiko iki statybos proceso pradžios, vadinasi, atsakovai neturi pasirinkimo laisvės inžinerinius tinklus pasilikti savo nuosavybėn.

23.2.                      Apeliacinės instancijos teismas padarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, nes Laikinajai sutarčiai, kurią sudarė statytojas su geriamojo vandens tiekėju dėl butų, kurie nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims, pritaikė sutarties uždarumo principą, paneigdamas ieškovo teisę į viešąjį interesą – geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Taigi, pažeista CK 6.191 straipsnio 1 dalis. Tretieji asmenys bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad Laikinoji sutartis daro tiesioginę įtaką ieškovo teisėms į geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nevertino. Atsakovams įvykdžius Laikinąją sutartį ieškovas turėtų galimybę sudaryti tiesioginę sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“ ir įsivesti atskirą vandens skaitiklį, kaip tai nustatyta Sutarties 5.6 punkte.

23.3.                      Apeliacinės instancijos teismo motyvai, jog, sumokėjęs už inžinerinius tinklus, ieškovas neturi reikalavimo teisių dėl šių inžinerinių tinklų, prieštarauja kitiems apeliacinės instancijos teismo motyvams, Sutarčiai, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 183, 270 ir 331 straipsnių nuostatoms. Pirkdamas Butą, ieškovas sumokėjo ir už visų inžinerinių komunikacijų įrengimą, vadinasi, įgijo teisę reikalauti iš statytojo įvykdyti statybos projektu, Sutartimi bei kitais dokumentais ir teisės aktais prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su inžinerinių tinklų perdavimu savivaldybei. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad sumokėjęs už inžinerinius tinklus ieškovas neįgijo teisių reikalauti iš atsakovų vykdyti įsipareigojimus, ieškovo reikalavimai pažeidžia atsakovų teisę į nuosavybės neliečiamumą, pažeidžia sutarčių aiškinimo principus bei teisėtų lūkesčių, protingumo ir sąžiningumo principus, įrodymų tyrimo taisykles. Be to, nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad inžineriniai tinklai nuosavybės teise priklauso tik atsakovams, tačiau neišsprendė ieškovo prašymo atlyginti nuostolius už hidraulinių bandymų atlikimą.

23.4.                      Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad dabartinė mokėjimo už suvartotą vandenį ir nuotekas sistema yra prieštaraujanti teisės aktams, todėl apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus. Ieškovas byloje pateikė įrodymus, kad atsakovai perparduoda vandenį ieškovui kaip subabonentui. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvoje draudžiama perpardavinėti vandenį licencijos neturintiems subjektams, o tokią licenciją Vilniuje turi tik UAB „Vilniaus vandenys“. Negana to, ieškovas už suvartotą vandenį įpareigotas mokėti trečiajam asmeniui atsakovo vardu, naudotis atsakovui suteiktu identifikaciniu kodu ir kitais asmens duomenimis.

23.5.                      Nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirkdamas Butą ieškovas susipažino su dabartine mokėjimo už vandenį ir nuotekas tvarka ir su ja sutiko. Šalių veiksmai iki Sutarties sudarymo ir po jo įrodo, kad ieškovas pagrįstai tikėjosi ir tikisi turėti atskirą vandens skaitiklį, tiesioginę sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“. Svarbu pažymėti, kad ieškovas negalėjo tikėtis dabartinės mokėjimo už suvartotą vandenį ir nuotekas tvarkos, nes ji yra neteisėta. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles ir principus, o tai lėmė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas.

24.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Civilinės teisės teorijoje ir praktikoje galioja taisyklė, kad kilusiam ginčui spręsti taikomos civilinės teisės normos, galiojusius teisinio santykio kilimo metu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reikalavimą įpareigoti atsakovus atlikti atitinkamus veiksmus grindžia Sutartimi, akivaizdu, kad Reglamentas negali būti taikomas, nes jis įsigaliojo tik nuo 2004 m. vasario 13 d., t. y. vėliau, nei buvo sudaryta Sutartis, pradėta Pastato statyba ar atliekami statinių projektavimo darbai. Ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamu atveju taikytinas Aprašas, nes šis teisės norminis aktas negali sukurti atsakovams teisių ir pareigų dėl jo įsigaliojimo laiko, t. y. jis įsigaliojo po teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo atsiradimo.

24.2.                      Įstatymo galios neturinčiu savivaldybės norminiu aktu negalima sukurti asmeniui prievolės atsisakyti jam priklausančios nuosavybės (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Nei Statybos įstatyme, nei kituose įstatymuose nėra nustatyta statytojo pareiga baigus statybą perduoti inžinerinius tinklus ir įrenginius savivaldybės nuosavybėn. Taigi, kasacinio skundo teiginiai, kad atsakovai neturi pasirinkimo laisvės inžinerinius tinklus pasilikti kaip savo nuosavybę, yra nepagrįsti.

24.3.                      Kaip teisingai nustatė apeliacinės instancijos teismas, ieškovas siekia palengvinti atskiros vandens apskaitos sistemos įrengimą atsakovų sąskaita. Kylantys nesutarimai dėl esančios bendros apskaitos sistemos gali būti sprendžiami Sutartyje nustatytu būdu įsivedant atskirus apskaitos prietaisus. Be to, galiojantis teisinis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo reglamentavimas suteikia ieškovui teisines garantijas, kad jis nebus atjungtas nuo vandens ir nuotekų šalinimo infrastruktūros ir turi teisę įsirengti atskiras šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžinerines sistemas.

24.4.                      Kasaciniame skunde ypač didelis dėmesys skiriamas Laikinosios sutarties (ne)įvykdymui bei sumokėjimo už inžinerinius tinklus faktui. Nepriklausomai nuo to, ar Laikinoji sutartis įvykdyta, ji neturi esminės reikšmės sprendžiant bylą, nes apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ji nesukelia teisinių pasekmių ieškovui, o ieškovas šios išvados neginčija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Buto pardavėjo (Pastato statytojo) pareigos imtis veiksmų, būtinų Pastatui prijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, pareigos perduoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūras savivaldybės nuosavybėn

25.       Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad atsakovai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ir iš įstatymų kylančios pareigos įrengti inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus ir juos perduoti savivaldybės nuosavybėn, tokiu būdu pažeisdami viešąjį interesą – ieškovo teisę į geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą.

26.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad 2002 m. liepos 11 d. ieškovas ir atsakovai sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovai pardavė, o ieškovas įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Sutartimi šalys susitarė, kad pirkdamas butą ieškovas atsakovams sumoka kainą, į kurią įeina ir visų komunikacijų įrengimas. Šalys taip pat susitarė įsivesti atskirus vandens ir elektros skaitiklius ir viena kitai davė sutikimą atlikti šiuos veiksmus (Sutarties 5.5 ir 5.6 punktai). Sutarties 5.8 punktu atsakovai įsipareigojo papildomai atlikti buto įrengimo darbus (elektros instaliaciją, elektros kištukinio lizdo vietos pakeitimą ir apdailą aplink ją, plytelių klijavimą). Ieškovas siekė įrodyti, kad atsakovai neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. savo lėšomis nepridavė, neįregistravo ir neperdavė Vilniaus miesto savivaldybei inžinerinių vandentiekio ir nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), ir nepateikė pažymos, patvirtinančios, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus.

27.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilusio ginčo pobūdžio ir teisinio santykio specifiką lemia ne tik tai, jog geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012; 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015; kt.), bet ir nuosavybės teisės (bendrosios dalinės nuosavybės teisės) įgyvendinimo ypatumai.

28.       Statybos įstatymo 24 straipsnio 13 dalis nustato, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu tokia galimybė yra nustatyta teritorijų planavimo dokumentuose arba jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais terminais neįgyvendinti šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, nustatantys komunalinių tinklų, priskirtų prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai, tiesimą. Tačiau įstatyme taip pat įtvirtintos ir tokios pasirinkimo teisės įgyvendinimo ribos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statybos įstatyme nustatytą statytojo teisę pasirinkti naudotis esamais inžineriniais tinklais ar tiesti vietinius, yra išaiškinęs, kad ši statytojo teisė nėra absoliuti, ši teisė pagal įstatymą yra saistoma teritorijų planavimo dokumentų sprendinių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1034-146/2015).

29.       Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) nėra viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ar savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba nustatyta infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir kai yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo vandens tiekėjo arba regioninio viešojo vandens tiekėjo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne paviršinių nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba nustatyta infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir kai yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, paviršinių nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis (16 straipsnio 3 dalis). Kai geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso ne viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui ir atitinka 16 straipsnio 11 dalyje nurodytus tinkamumo ir 12 dalyje nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra turi būti išperkama arba perduodama viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn, arba sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos), geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (16 straipsnio 6 dalis).

30.       Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Šios nuostatos pakartotos bei detalizuotos CK 4.93 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad nuosavybė prieš savininko valią gali būti paimama tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. Aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias savininko teisių apsaugą, kasacinis teismas savo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2016 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016 26 punktą) yra suformulavęs, kad teisingo atlyginimo už iš savininko paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto. Nors šie išaiškinimai suformuluoti bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, teisėjų kolegija vertina, kad jie yra aktualūs ir sprendžiant ginčus, kai savininkui dėl susiklosčiusios situacijos daroma įtaka, kad jis savo nuosavybę perleistų neatlygintinai viešajam subjektui – savivaldybei.

31.       Taigi, asmeniui privačios nuosavybės teise priklausanti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn perduodama tik esant įstatymo nustatytoms būtinoms sąlygoms, užtikrinant teisingą atlyginimą už nuosavybės perleidimą, išskyrus atvejį, kai savininkas sutinka perleisti nuosavybę neatlygintinai.

32.       Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 1, 4 dalys).

33.       Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės suformuluotos CK 6.193 straipsnyje. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Joje nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pažymėtina, kad sutarčių nuostatos negali būti aiškinamos atskirai nuo imperatyvių teisės normų.

34.       Konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

35.       Nagrinėjamu atveju Sutartimi šalys susitarė, kad: Buto nebaigtame statyti name kaina yra nurodyta kartu su visomis į minėtą Butą atvestomis komunikacijomis, t. y. pirkėjas pirkdamas Butą kartu sumoka pardavėjams ir už visų komunikacijų įrengimą (Sutarties 5.5 punktas); vietoje dabar esančių bendrų elektros ir vandens skaitiklių įsives atskirus vandens bei elektros skaitiklius ir tam duoda viena kitai sutikimą (Sutarties 5.6 punktas); pirkėjui yra žinoma, jog po nuosavybės teisės į parduodamą butą įgijimo jam kartu su kitų butų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausys namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga, jis kartu su kitais butų savininkais privalės proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaipti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (Sutarties 5.11 punktas). Byloje taip pat pateikta 2001 m. gegužės 24 d. SP UAB „Vilniaus vandenys“ ir Z. K. sudaryta Apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekto statybos laikotarpiu sutartis, kuria atsakovas Z. K. įsipareigojo iki 2002 m. gruodžio 31 d. priduoti į objektą nutiestus vandentiekio ir nuotekų tinklus, t. y. gauti SP UAB „Vilniaus vandenys“ pažymą, kad objektas prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, ir sudaryti pastovią vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį.

36.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad nėra pagrindo Sutarties 5.5 punkto sąlygą aiškinti taip, jog atsakovai buvo įsipareigoję savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), ir pateikti pažymą, patvirtinančią, kad Pastatas yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. Pažymėjo, kad sisteminis ir lingvistinis Sutarties 5.5 punkto aiškinimas neleidžia daryti išvados, kad minėta sutartimi atsakovai įsipareigojo įrengti tinklus taip, kad visi butų, esančių Pastate, savininkai turėtų galimybę įsivesti atskirus vandens skaitiklius. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog iš ieškovo pateiktų dokumentų (UAB „Vilniaus vandenys“ atsakymų į ieškovo paklausimus) matyti, kad nurodytų skaitiklių įrengimas ieškovo nurodytu būdu atsakovams atlikus ieškinyje nurodytus veiksmus būtų ekonomiškai naudingesnis nei atskiro vandentiekio įvado įsivedimas, ką atliko vieno iš kitų Pastate esančių butų savininkai. Vis dėlto Sutartyje šalys nesusitarė, kad atskiro vandens skaitiklio įvedimas turi būti atliktas būtent ieškovo prašomu būdu, atsakovams perdavus jiems nuosavybės teise priklausančius vandens ir nuotekų tinklus Vilniaus miesto savivaldybei. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, jog ieškovas nėra Laikinosios sutarties šalis, todėl nėra pagrindo taikyti sutarties uždarumo principo išimtį.

37.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog Sutartyje šalys eksplicitiškai nesusitarė (atsakovai neįsipareigojo) dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrų pridavimo, įregistravimo ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė teisingam ginčo išsprendimui būtinų esminių aplinkybių. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad nebuvo atskleista bylos esmė.

38.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovas turi teisę ir pareigą ieškinio dalyką suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, suformuluoja ieškinio dalyką (reikalavimą) ir nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, nes ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

39.       Pirma, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kas sudaro ginčo infrastruktūrą, kam ji visa ar atskiros jos dalys priklauso nuosavybės teise. Ieškiniu ieškovas prašo įpareigoti atsakovus priduoti, įregistruoti ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūras, esančias jam nuosavybės teise priklausančiame Bute, įsigytame Sutarties pagrindu; taip pat UAB „Vilniaus vandenys“ pateikti pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. Taigi, ieškovo reikalavimai yra susiję su dviem vandentiekio ir nuotekų šalinimo infrastruktūros dalimis – esančiomis (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, ir esančiomis Pastate ir (ar) sklype, kuriame yra Pastatas, t. y. ne tik ieškovui nuosavybės teise priklausančioje Pastato dalyje. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad inžineriniai tinklai, kuriais naudojasi ieškovas, Sutarties sudarymo metu jau buvo įrengti. 

40.       Antra, sutarties uždarumo principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 80 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas nėra Laikinosios sutarties šalis ir sutarties uždarumo principo išimtis netaikytina dėl to, kad ji nėra sudaryta trečiojo asmens (ieškovo) naudai, tačiau pažymi, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes minėta sutartis yra susijusi su ieškovo, kaip gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esančio buto savininko, teisėmis, pareigomis, teisėtais interesais bei lūkesčiais. Ieškovas, kaip gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esančio buto savininkas, turi teisę reikalauti iš atsakingų asmenų veikti taip, kad Pastatas būtų prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. Nors šis reikalavimas yra savarankiškas ir sietinas su atsakovų, kaip Pastato statytojų, ieškovui pardavusių butą, esantį (duomenys neskelbtini), pareigų vykdymu, bylą nagrinėję teismai šiuo aspektu ieškovo reikalavimo teisėtumo nevertino.

41.       Trečia, atsižvelgdama į pirmiau aptartas sutarčių aiškinimo taisykles, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai Sutartį aiškino nevisapusiškai, nesivadovavo teisės aktuose įtvirtintomis ginčui aktualiomis teisės normomis, t. y. nevertino, ar egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos, kurioms esant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perduodamos savivaldybei, ginčą sprendė išimtinai Sutarties sąlygų apimtimi. Nepriklausomai nuo to, jog Sutarties šalys atskirai nesusitarė dėl ginčo infrastruktūros (jos dalių) perdavimo savivaldybei, nustačius, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nepriklauso viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui, būtina vertinti šios infrastruktūros tinkamumo kriterijus (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 11 dalis) ir nustatyti, ar egzistuoja abu reikalingumo kriterijai (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 12 dalis).

42.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tik nustačius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros dalį (dalis), dėl kurios (kurių) kilo ginčas, jos (jų) savininką (savininkus) bei įvertinus imperatyviąsias teisės normas, reglamentuojančias vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrų perdavimą viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn, gali būti sprendžiama dėl su šiomis infrastruktūromis (jų dalimis) susijusių atsakovų pareigų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai nesiaiškino ir neatskleidė ieškinio reikalavimo priduoti inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. tik esančius ieškovo bute, turinio. Šis reikalavimas negali būti aiškinamas kaip reikalavimas atsakovams atlikti veiksmus, dėl kurių atlikimo būtų pagrindas UAB „Vilniaus vandenys“ išduoti pažymą, patvirtinančią, kad Pastatas yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus.

Dėl Buto pardavėjo (Pastato statytojo) pareigos atlyginti buto pirkėjui su Pastato vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrų išlaikymu susijusias išlaidas

43.       Kasaciniame skunde ieškovas taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišsprendė ieškovo reikalavimo atlyginti nuostolius už hidraulinių bandymų atlikimą. Ieškinyje nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo atlikti remonto darbai (hidrauliniai bandymai ir kt.), už juos atsiskaitė ieškovas, atsakovai už šiuos UAB „Vilniaus vandenys“ atliktus darbus atsiskaityti nesutiko, nors išlaidos buvo patirtos dėl atsakovų kaltės ir laiku neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, jog ieškovui neįrodžius, kad atsakovai Sutartimi buvo įsipareigoję ieškovui įvesti šalto vandens ir nuotekų šalinimo tinklus, atsakovai neprivalo ir atlyginti ieškovui išlaidų, kurias jis patyrė, siekdamas įsirengti šalto vandens tiekimo tinklus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada dėl ieškovo nurodomų nuostolių atlyginimo.

44.       Pagal CK 4.82 straipsnį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (1 dalis). Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 1 punktą, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

45.       Kaip minėta šios nutarties 35 punkte, sutartimi šalys, be kita ko, susitarė, kad pirkėjui yra žinoma, jog po nuosavybės teisės į parduodamą butą įgijimo jam kartu su kitų butų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausys namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga, jis kartu su kitais butų savininkais privalės proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaipti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (Sutarties 5.11 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti vandentiekio vamzdyno hidrauliniai bandymai ir kiti darbai, už juos sumokėjo ieškovas. Kaip minėta šios nutarties 39 punkte, nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kam ir kokios ginčo infrastruktūrų dalys priklauso nuosavybės teise, atitinkamai byloje nenustatyta ir tai, ar atlikti hidrauliniai bandymai ir kiti darbai yra susiję tik su ieškovui ar atsakovams nuosavybės teise priklausančių infrastruktūrų eksploatavimu, ar su bendrojo naudojimo objektais. Todėl nurodytų darbų atlikimas ir patirtos ieškovo išlaidos negali būti kildinami tik iš atsakovų sutartinių įsipareigojimų ir (ar) ieškovo reikalavimo priduoti, įregistruoti ir perduoti ginčo infrastruktūras Vilniaus miesto savivaldybei. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti vandentiekio vamzdyno dalies, kurioje buvo atlikti darbai, savininką (savininkus), o nustačius, kad ši vamzdyno dalis yra bendroji dalinė visų butų, esančių Pastate, savininkų nuosavybė, vertinti, ar šie darbai buvo būtini, skirti Pastatui išsaugoti ir išlaikyti (CK 4.82, 4.83 straipsniai), ir atitinkamai spręsti dėl subjektų, privalančių atlyginti ieškovo patirtas išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

46.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad byloje būtina aiškintis daug reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl to buvo neatskleista bylos esmė. Faktinių aplinkybių nustatymas ir ištyrimas atliekamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kasacinis teismas sprendžia teisės klausimus ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai procesinių sprendimų išvadų nepagrindė, tinkamai nemotyvavo priimtų sprendimų, t. y. jų nepagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Dėl ydingo proceso, bylos esmės neatskleidimo konstatuojami esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas panaikinti apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

47.       Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Goda Ambrasaitė-Balynienė

        Danguolė Bublienė

        Algirdas Taminskas