Civilinė byla Nr. 2A-1891-345/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13391-2013-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
52.1.; 52.3.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dereka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2568-933/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dereka“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pirklių klubas“ dėl skolos priteisimo, ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pirklių klubas“ priešieškinį dėl išlaidų, būtinų darbų trūkumams ištaisyti, priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Byloje ginčas kilo dėl įsiskolinimo už statybos rangos darbus priteisimo ir šių darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio.
Ieškovas UAB „Dereka“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Pirklių klubas“ 31 705 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad jis pagal atsakovo užsakymą atliko epoksidinės grindų dangos įrengimą parkavimo vietose ir kitus darbus (sienų grindjuosčių dažymą epoksidiniais dažais, betono šlifavimą prie durų slenksčių), adresu (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad darbai buvo atlikti tinkamai, atsakovas jais naudojasi, atsakovas vengdamas priimti darbus ir už juos atsiskaityti nepagrįstai nurodė įvarius darbų defektus. Atsakovas darbus priėmė 2012 m. gruodžio 21 d. su išlygomis, kad už juos bus atsiskaityta po defektų pašalinimo. Nors ieškovas siūlė padaryti nuolaidą dėl nustatytų nežymių defektų arba juos ištaisyti, tačiau atsakovas nebendradarbiavo bei nesudarė sąlygų defektams ištaisyti. Šiai dienai už darbus neapmokėta 31 075 Lt.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu bei pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 64 281,43 Lt darbų trūkumų ištaisymo išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nurodė, kad ieškovas betono grindų dažymo epoksidiniais dažais darbus atliko nekokybiškai, t. y. nudažyta grindų danga yra skirtingų atspalvių, vietomis susidariusios dažų pūslės, ištrupėjimai ir kt. Be to, eksploatuojant parkingą išryškėjo nauji ieškovo atliktų darbų defektai: viršutinis epoksidinių dažų sluoksnis atšoko nuo apatinio, atsirado naujų ištrupėjimų ir iškilo naujų dažų pūslių. Ieškovas pašalino tik dalį nurodytų trūkumų. Likusių trūkumų ištaisymo kaina yra 64 281,43 Lt, ir ją turėtų kompensuoti ieškovas.
Atsikirsdamas į atsakovo priešinius reikalavimus ieškovas prašė juos atmesti ne tik dėl jų nepagrįstumo, bet ir dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 6.667 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 31 075 Lt skolą, 3 987 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo atsakovui 64 281,43 Lt darbų trūkumų ištaisymo išlaidas, 4 928 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas atliko šalims priteistų sumų tarpusavio įskaitymą ir priteisė atsakovui iš ieškovo 33 204,43 Lt ir 941 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad ieškovas iki 2012 m. lapkričio 11 d. atsakovui tiesiogiai ir aiškiai nebuvo pareiškęs, kad netaisys nustatytų defektų, todėl tai atsakovui nesudarė pagrindo spręsti apie savo teisės pažeidimą. Apie savo teisių pažeidimą atsakovas galėjo spręsti tik vertindamas ieškovo veiksmų, vykdant įsipareigojimą pašalinti trūkumus, adekvatumą situacijai, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo kriterijais. Teismas, įvertinęs ieškovo veiksmus, jo atliktų darbų pobūdį, konstatavo, kad atsakovas nepraleido ieškinio senaties termino priešieškiniui pareikšti.
Pasisakydamas dėl priešieškinio pagrįstumo teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu jau būtų patyręs 64 281,43 Lt darbų trūkumų šalinimo išlaidas, tačiau šiuo atveju teismų praktika patvirtina tai, kad nėra ribojama procesinė galimybė reikšti reikalavimą dėl būsimų išlaidų priteisimo. Atsakovo prašomos priteisti trūkumų šalinimo išlaidos, anot teismo, yra būtinos, protingos ir realios. Remdamasis teismo ekspertizės išvada, defektų aktais teismas konstatavo, jog ieškovas yra atsakingas už esamus jo atliktų darbų trūkumų pašalinimus. Teismas nurodė, kad ekspertizės išvados esą dėl paliktų trūkumų reikia perdažyti visą aikštelę nepaneigia antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ar kiti įrodymai, nes darbų apimčiai nustatyti yra reikalingos specialiosios žinios. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas būtų informavęs atsakovą apie naudojamų dažų savybes, todėl už jų defektus atsakomybė tenka ieškovui (CK 6.686 straipsnis). Kadangi atsakovas kontroliavo ieškovo atliekamus darbus, reiškė pretenzijas dėl darbų trūkumų, ieškovas jų neištaisė, teismo nuomone, atsakovas pagrįstai reikalauja iš ieškovo priteisti eksperto nustatytą trūkumų šalinimo kainą.
Ieškovo reikalavimą priteisti skolą už atliktus darbus teismas pripažino pagrįstu nurodęs, kad darbų atlikimas su trūkumais neatleidžia atsakovo nuo pareigos už juos atsiskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metalmeta“ v. Nemėžio totorių bendruomenė, bylos Nr. 3K-3-321/2011). Įvertinęs tai, kad yra tenkinamas ir ieškovo materialus reikalavimas, ir atsakovo materialus reikalavimas, teismas nurodė, jog įgyvendinant civilinio proceso tikslus, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, tikslinga atlikti tarpusavio priteistų sumų įskaitymą, t. y. kartu nustatyti sprendimo įvykdymo tvarką (CPK 271 straipsnis). Atlikęs šalims viena iš kitos priteistų sumų įskaitymą, teismas sprendė, kad atsakovui iš ieškovo priteisiama 33 206,43 Lt suma. Atsižvelgęs į atliktą reikalavimų įskaitymą, teismas ieškovo reikalavimą priteisti procesines palūkanas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas priešieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas neįvertino, kad ieškinio senatis atsakovo reikalavimams prasidėjo nuo 2012 m. gegužės 7 d., kai atsakovas pareiškė apeliantui pretenziją dėl defektų šalinimo. Liko neįvertintas atsakovo elgesys nereiškiant apeliantui pretenzijų ar piniginių reikalavimų ilgiau nei metus. Taigi atsakovas praleido CK 6.667 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.
2. Teismas neatsižvelgė į atsakovo nebendradarbiavimą su apeliantu, kuris pasireiškė tuo, kad atsakovas neleido apeliantui taisyti trūkumų. Taipogi liko neįvertintos aplinkybės dėl atsakovo kaltės dėl trūkumų atsiradimo, pigesnių dažų pasirinkimo, eksploatavimo sąlygų. Po teismo ekspertizės atlikimo antstolis nustatė, kad aikštelės defektų plotas yra daugiau negu 365 karto mažesnis negu visas aikštelės plotas. Ekspertas šių aplinkybių netyrė ir nesiaiškino. Be to, atsakovas aikštelę eksploatavo daugiau negu pusantrų metų, taigi jos defektai galėjo atsirasti dėl atsakovo netinkamai parinktų dažų. Teismas turėjo atsižvelgti į Statinio statybos techninio prižiūrėtojo E. P. ir dažų tiekimo įmonės UAB „Dalmex“ vadovo parodymus dėl defektų kiekio ir jų atsiradimo priežasčių.
3. Pagal antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą defektai sudaro 0,27 proc. aikštelės bendro ploto. Apelianto pateiktoje garantinio remonto sąmatoje užfiksuota, kad aikštelės trūkumams ištaisyti yra reikalinga 3 007 Lt suma, tačiau teismas remdamasis vien tik eksperto išvada priteisė 21 kartą didesnę sumą. Remdamasis eksperto išvada teismas neįvertino, jog išvadoje nebuvo skaičiuojamas bei nurodomas trūkumų plotas, ekspertizės akte nėra objekto ir tyrimų aprašymo, o pati ekspertizė neaiški bei prieštarauja antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui. Įpareigodamas apeliantą sumokėti už visos aikštelės dažymą, teismas pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą nurodydamas, kad apeliantas ne kartą nurodė, jog ištaisys trūkumus, o ieškinyje pažymėjo juos ištaisęs. Taigi apeliantui nebuvo ribojama galimybė ištaisyti atliktų darbų defektus. Atsakomybė už galimus dažų defektus prisiėmė apeliantas, tačiau ekspertizės metu buvo nustatyta, kad darbų trūkumai turėjo atsirasti dėl pažeisto technologinio proceso. Faktą, jog darbų defektai nesusiję su eksploatacija, patvirtina tai, kad defektai buvo nustatyti iškart po darbų atlikimo. Nors apeliantas nesutinka su eksperto nuomone, tačiau nepasinaudojo galimybe skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Trūkumų mastas ir pobūdis suponuoja, kad juos galima pašalinti tik perdažant visą paviršių. Apeliantas iki pat ieškinio pareiškimo nebuvo nurodęs atsakovui, kad netaisys nustatytų defektų, priešingai, juos pripažino ir žadėjo juos ištaisyti. Taigi ieškinio senaties terminas priešieškiniui pareikšti nebuvo praleistas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bet ne nagrinėja bylą iš naujo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka tiriami apeliaciniame skunde iškelti fakto ir teisės klausimai. Šioje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria užsakovui iš rangovo priteistos darbų defektų šalinimo išlaidos. Apeliacinio nagrinėjimo dalyką sudaro apeliaciniame skunde iškelti teisės klausimai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties skaičiavimą, ir procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą, aiškinimo bei taikymo.
Dėl ieškinio senaties termino
CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.
Pagal bendrą taisyklę, ieškinio senaties termino pradžia siejama su subjektyviuoju elementu, t. y. su diena, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino skaičiavimas gali būti tiek sustabdomas (CK 1.129 straipsnis), tiek nutraukiamas (CK 1.130 straipsnis). Vienas ieškinio senaties nutraukimo pagrindų – skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Taigi tais atvejais, kai skolininkas savo veiksmais pripažįsta prievolę ieškinio senaties terminas nutraukiamas ir jis prasideda iš naujo nuo to momento, kai skolininkas pakeičia savo poziciją; iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas (CK 1.130 straipsnio 3 dalis).
Priešieškinį dėl išlaidų, būtinų darbų trūkumams pašalinti, atsakovas pareiškė 2013 m. lapkričio 11 d. (t. 2, b. l. 54-57). Pagal bylos medžiagą, atsakovui apie apelianto atliktų darbų defektus tapo žinoma anksčiausiai 2012 m. gegužės 17 d. (t. 1, b. l. 15). Vis dėlto, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nurodyta data negali būti laikoma atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Apeliantas 2012 m. liepos 27 d. raštu pripažino atliktų darbų defektus bei įsipareigojo juos ištaisyti 2012 m. rugpjūčio 4-5 d. ir 2012 m. rugpjūčio 11-12 d. (t. 1, b. l. 17-18). Iš šalių susirašinėjimo medžiagos (t. 1, b. l. 19-22, 24-28, 40) matyti, kad apeliantas ir atsakovas iki 2013 m. sausio 14 d. nebuvo pasiekę sutarimo dėl defektų pašalinimo, kai apeliantas pateikė atsakovui pasiūlymą sudaryti papildomą susitarimą dėl 10 procentų dydžio sumos išskaičiavimo iš visos darbų kainos tikslu atleisti apeliantą nuo pareigos ištaisyti atliktų darbų defektus. Toks pasiūlymas vertintinas ne tik kaip apelianto pripažinimas, kad darbai buvo atlikti su defektais, bet ir sutikimas turint prievolę defektus pašalinti (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad 2013 m. sausio 14 d. rašte apeliantas nurodė, jog atsakovas sprendimą dėl papildomo susitarimo sudarymo ar objekto paruošimo defektams ištaisyti turi priimti per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Duomenų, kada atsakovui buvo įteiktas apelianto 2013 m. sausio 14 d. raštas, byloje nėra. Vis dėlto pateikta medžiaga teikia pagrindą išvadai, kad po 2013 m. sausio 14 d. apeliantas daugiau nesikreipė į atsakovą dėl atliktų darbų defektų pašalinimo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, pareikšti nutrūko 2013 m. sausio 14 d. ir prasidėjo iš naujo kitą dieną. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas nepraleido ieškinio senaties termino. Apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje nesudaro pagrindo kitokioms išvadoms.
Dėl atliktų darbų defektų šalinimo kainos
Šioje byloje pareikštu priešieškiniu atsakovas siekė apginti savo teisę reikalaudamas nuostolių, kuriuos sudaro netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidos, atlyginimo. Teisę užsakovui reikšti tokio pobūdžio reikalavimą rangovui numato įstatymas (CK 6.664 straipsnio 3 dalis, 6.665 straipsnio 1 dalis). Siekdamas tokio reikalavimo patenkinimo užsakovas turi pagrįsti, ne tik kad rangovas darbus atliko su defektais, bet ir turėtas išlaidas defektams šalinti (CPK 12, 178 straipsniai). Išlaidų dydis, jeigu ieškinio pareiškimo metu užsakovas defektų dar nėra pašalinęs, gali būti įrodinėjamas ir skaičiavimo būdu, t. y. teikiant įrodymus apie būtinų sąnaudų defektams pašalinti dydį (pvz., sąmatas, eksperto paskaičiavimas ir pan.).
Iš procesinių dokumentų turinio aišku, kad apeliantas pripažįsta, jog dalį darbų (epoksidinės grindų dangos įrengimą parkavimo vietose) sutartų su atsakovu 2012 m. vasario 7 d. Rangos sutartimi Nr. 2012-02-27 (toliau ir Rangos sutartis) atliko netinkamai, t. y. su defektais (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Ginčas byloje faktiškai yra kilęs dėl defektams pašalinti reikalingų išlaidų dydžio.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas įsipareigojo įrengti pastato, esančio Gedimino pr. 35, Vilniuje, parkavimo vietų epoksidinę grindų dangą, t. y. nudažyti automobilių parkavimo aikštelės betono grindis epoksidiniais dažais. Taigi darbų rezultatas turėjo būti tinkamai – spalviniu požiūriu vienodai nudažytos grindys, kurių eksploatavimo metu dažai protingą laiko tarpą (atsižvelgiant į parinktų medžiagų technines bei faktines eksploatavimo savybes) neturėjo keisti savo spalvos, trupėti bei trūkinėti. Atitinkamai nustatyti defektai gali būti šalinami tik tokiu būdu, jog juos pašalinus darbų rezultatas atitiktų iš anksto šalių aptartus kokybės reikalavimus.
Tikslu išsiaiškinti, ar apeliantas kokybiškai atliko rangos darbus, kokia yra defektų šalinimo kaina, ar defektai galėjo atsirasti dėl kitokių priežasčių nei dėl apelianto kaltės, pirmosios instancijos teismas byloje paskyrė statybos techninę ekspertizę (t. 1, b. l. 179-181). Ekspertizės akte nurodyta, kad epoksidinės grindų dangos įrengimo darbus apeliantas atliko nesilaikydamas tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų, o defektų pašalinimų inter alia vienodos grindų spalvos išgavimui yra būtina perdažyti visą grindų plotą, tokių darbų kaina būtų 64 281,43 Lt (t. 2, b. l. 48). Rašytiniuose paaiškinimuose teismo ekspertas papildomai nurodė, kad grindų dangos įrengimo darbai atlikti nekokybiškai bei galimai pažeidžiant dažymo technologinį procesą, ir patvirtino, jog defektai gali būti pašalinti tik perdažius visą grindų plotą (t. 2, b. l. 82). Apklausiamas teismo posėdyje ekspertas patvirtino, kad apelianto atliktus darbus apžiūrėjo tiesiogiai vietoje, bei papildomai nurodė, jog atsiradę defektai negali būti parkavimo aikštelės eksploatavimo priežastimi (t. 3, b. l. 24-26). Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizės išvados yra aiškios ir nedviprasmiškos, jos neprieštarauja eksperto rašytiniams ir žodiniams paaiškinimams. Pagrindo abejoti ekspertizę rengusio eksperto nešališkumu ar kompetencija nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo ekspertizės aktas yra tinkamas įrodymas, kuriuo pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi priimdamas apskųstą sprendimą (CPK 185 straipsnis). Ekspertizės akto išvadas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojų parodymai, 2012 m. liepos 10 d. Darbų kokybės defektinis aktas ir pastabos.
Apelianto darbus prižiūrėjęs Statinio statybos techninis prižiūrėtojas E. P. teismo posėdyje paliudijo, kad darbų defektų priežastis tikėtinai buvo netinkamai atlikti paruošiamieji darbai, o jų pašalinimui reikėtų iš naujo perdažyti visas grindis (t. 3, b. l. 26-30). UAB „Dalmex“, tiekusios apeliantui dažus, vadovas V. J., apklausiamas teismo posėdyje, patvirtino, kad dažų danga turėjo laikyti 2-5 metus, tuo tarpu perdažant grindis tik tose vietose, kur nustatyti defektai (pvz., dažų ištrupėjimai), susidarytų spalvų netolygumai (t. 3, b. l. 32-33). Faktą, jog ginčo rangos defektai atsirado iškart po darbų atlikimo patvirtina ne tik minėtas 2012 m. liepos 10 d. Darbų kokybės defektinis aktas ir pastabos (t. 3, b. l. 2-15), bet ir pirmiau aptarti apelianto raštai, kuriais pastarasis pripažino darbų kokybės trūkumus. Iš to, kas nurodyta, aišku, kad ekspertizės akto išvados tiesiogiai koreliuoja su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnis). Nurodyti faktai patvirtina apelianto teiginių esą defektų atsiradimą lėmė nekokybiški dažai nepagrįstumą. Be to, atsakomybė už naudotų medžiagų kokybę Rangos sutartimi prisiėmė apeliantas (CK 6.647 straipsnis).
Apskaičiuojant defektų šalinimo išlaidų dydį apelianto nurodomas antstolio parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodomosios reikšmės neturi, kadangi išlaidų apskaičiavimui esminę reikšmę turi ne nekokybiškai nudažytų grindų plotas, bet tai, ar defektams pašalinti būtina perdažyti visas grindis. Pastarajai aplinkybei išsiaiškinti būtinos specialiosios žinios. Tiek teismo ekspertas, tiek E. P. patvirtino, kad perdažius tik dalį grindų nebūtų pasiektas spalvinis tolygumas, todėl būtina perdažyti visas grindis. Šiuos teiginius galinčių paneigti įrodymų apeliantas nepateikė, nors jam buvo sudarytos sąlygos inicijuoti pakartotinės ekspertizės skyrimą. Taipogi apeliantas galėjo teikti įrodymus, kad eksperto parengta grindų perdažymo sąmata yra klaidinga. Civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), todėl apeliantas turėjo pats rūpintis gynyba nuo atsakovo reiškiamų pretenzijų, bet ne bandyti perkelti šią pareigą teismui. Apeliaciniame skunde minimos aplinkybės dėl atsakovo nebendradarbiavimo įtakos šios bylos išnagrinėjimo rezultatui neturi. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad jis dar 2012 m. liepos 27 d. raštu įsipareigojo ištaisyti atliktų darbų trūkumus, tačiau to nepadarė iki šiol. Įrodymų, kad atsakovas būtų neleidęs taisyti defektų, apeliantas nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi nenustatyta jokių priežasčių perkelti atsakovui dalį apelianto netinkamai vykdyti įsipareigojimų pasekmių šalinimo išlaidų. Priešingas sprendimas kaip tik reikštų neprotingos ir nesąžiningos situacijos atsakovo atžvilgiu sukūrimą (CK 1.5 straipsnis).
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 328, 330 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto valstybei priteisiamas 1 928 Lt žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartimi (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dereka“ (juridinio asmens kodas 302552356) valstybei 1 928 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Henrichas Jaglinskis
Jadvyga Mardosevič
Vilija Mikuckienė