Civilinė byla Nr. 2-732/2009
Procesinio sprendimo kategorija 126.2
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 18 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. J., viešosios įstaigos „Užupio vaizdelis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Toresus“, civilinėje byloje Nr. B2-3030-623/2009 pagal ieškovų J. J., R. E. J., VŠĮ ,,Užupio vaizdelis“ ieškinį atsakovui UAB „Toresus“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
nustatė:
Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Toresus“ kreipėsi ieškovai J. J., R. E. J., VšĮ „Užupio vaizdelis“ ir prašė iškelti atsakovui bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB „Admivita“.
Ieškinyje nurodė, kad UAB „Toresus“ ieškovei J.J. yra skolinga 219 008,75 Lt, ieškovei R.E.J. – 48 600 Lt, ieškovui VšĮ „Užupio vaizdelis“ – 373 053,57 Lt, ką patvirtina 2008 m. gegužės 16 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai bei pirminiai skolų atsiradimo dokumentai. Atsakovas šių įsiskolinimų iki šiol nepadengė. Ieškovai taip pat nurodė, kad 2007 m. balanso duomenimis įmonės turtas sudaro 2 089 204,40 Lt, tuo tarpu pradelsti bendrovės įsipareigojimai siekia 1 258 842,93 Lt, todėl akivaizdu, jog UAB „Toresus“ yra nemoki. Pagal 2008 m. balandžio 30 d. balansą atsakovo finansinė padėtis dar labiau pablogėjo, kadangi turtas sudarė 1 973 344 Lt, tuo tarpu įsipareigojimai siekė 1 017 149 Lt. Iš antstolės P.Kisielienės Turto aprašo matyti, jog įmonės turto vertė sudaro 806 918,58 Lt, o ne 1 942 106 Lt, kaip nurodyta atsakovo teismui pateiktame 2008 m. rugpjūčio 31 d. balanse, taip pat ir balanse nurodytos per vienerius metus gautina 1 023 307 Lt suma kelia abejonių, kadangi ši suma lygi debitorinių įsiskolinimų sumai.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Toresus“.
Teismas nutartyje nurodė, kad remiasi šalių į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, nes ieškovai prašė neskirti šioje byloje įmonės ekspertizės ar audito.
Teismas taip pat nurodė, kad pagal UAB ,,Toresus“ 2009 m. kovo 31 d. balanso duomenis atsakovo turto vertė sudaro 3 312 876 Lt, iš jo ilgalaikis įmonės turtas sudaro 2 475 273 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 177 783 Lt. Iš pastarosios sumos pradelstos įmonės skolos sudaro 114 858, 62 Lt.
VSDFV Vilniaus skyriaus bei Vilniaus apskrities VMI 2009 m. balandžio 2 d. pažymų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, valstybės, savivaldybės biudžetams ir valstybės pinigų fondams įsiskolinimų neturi. Teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovas nėra skolingas ir savo darbuotojams.
Teismas nurodė, kad atsakovo balanse yra apskaitytas įmonei priklausantis ilgalaikis turtas - negyvenamos patalpos, esančios Užupio g. 40, Vilniuje. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad šių negyvenamųjų patalpų 911/1000 dalis nuosavybės teise priklauso UAB ,,Toresus“. Teismo teigimu, šie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Nustatęs, kad įsiteisėjusių teismų sprendimų dėl šių patalpų priteisimo kitam savininkui iš UAB „Toresus“ šiuo metu nėra, teismas padarė išvadą, kad šis turtas pagrįstai apskaitytas UAB „Toresus“ balanse.
Turto vertės nustatymo pažymos Nr. 09-04-08-M21 pagrindu teismas nustatė, kad visų negyvenamųjų patalpų rinkos vertė 2009-04-08 yra 2.350.000 Lt, o atsakovo dalies vertė sudaro 2 140 850 Lt.
Dėl ieškovų teiginio, kad atsakovas jiems visiems bendrai yra skolingas 831 517,82 Lt, teismas nurodė, kad dėl šių ieškovų reikalavimų vyksta ginčas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje 2-86-431/2009, ir kad net pridėjus šiuos ginčytinus reikalavimus prie įmonės pradelstų įsipareigojimų (114 858,62 Lt) gaunama 946 376, 44 Lt suma. Teismo teigimu, byloje esantis balansas patvirtina, kad atsakovo turtas 2009-03-31 sudarė 3 312 876 Lt., tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priklausančių patalpų dalies rinkos vertė yra 2 140 850 Lt, atsakovo turtas sudaro 3 103 726 Lt. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovo UAB ,,Toresus“ įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės.
Teismas taip pat nurodė, jog net ir laikant, jog atsakovui priklausančių negyvenamųjų patalpų rinkos vertė yra 1 020 000 Lt, atsakovo turtas iš viso sudarytų 1 982 876 Lt, todėl atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, įskaitant ir ginčytinus ieškovų reikalavimus (iš viso 946.376,44 Lt), neviršytų pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Teismas nurodė, kad netikslinga tenkinti ieškovų prašymo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo.
Ieškovai J. J., VšĮ „Užupio vaizdelis“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. VMI ir SODROS pažymos nepatvirtina, kad bendrovė nėra skolinga darbo užmokesčio darbuotojams. Atsakovas nepateikė griežtos finansinės atskaitomybės dokumentų, kad su darbuotojais yra atsiskaityta. Šie duomenys yra svarbūs, nustatant pradelstas mokėtinas sumas.
2. Atsakovas teigia, kad UAB „Toresus“ veiklos nevykdo, darbuotojai išleisti neapmokamų atostogų, kas neginčijamai patvirtina, kad atsakovas negali turėti ir neturi realių pajamų. UAB „Toresus“ internetiniame puslapyje viešai nurodoma, kad atsakovas veiklos nevykdo. Tuo tarpu visuose 3 atsakovo pateiktuose balansuose už 2008 metus ir 2009 metų pradžią projektuose nurodoma, kad per vienerius metus gautinos sumos siekia 1 023 307 Lt (2008-08-31 balanse), ar 830 804 Lt (2008-12-31 balanse).
3. Atsakovas nepagrįstai pagerino balansinę turto vertę didele suma, per vienerius metus gautinų sumų atsakovas nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, nors ir buvo įpareigotas tai padaryti. Teismas gautiną sumą nepagrįstai įskaitė į atsakovo turto balansą, dėl ko balansinė turto vertė, neištyrus papildomų įrodymų, yra mažintina nepagrįstomis sumomis, t.y. 830 804 Lt suma. Atsakovas nepateikė jokių pirminių skolos dokumentų (paskolos sutarčių, kasos išlaidų orderių, mokėjimo pavedimų išrašų), pagrindžiančių esamą K. S. 815 727 Lt skolą atsakovui, būtent šia suma siekiama pagerinti atsakovo padėtį. Neišreikalavus ir neištyrus finansinių rodiklių, lieka neaiški reali atsakovo finansinė būklė. Su duomenimis apie gautiną sumą ieškovai galėjo susipažinti tik prieš pat teismo posėdį. Nėra aiški atsakovo turto vertė.
4. Teismas nepagrįstai paskolos sumą prilygino 815 727 Lt vertės turtui. Net ir esant paskolos sutartims, jos patvirtintų tik atsakovo reikalavimo teisę į tariamai suteiktą paskolą. Gautinos sumos pagal reikalavimo teisę vertintinos kaip abejotinos, todėl reikalavimo teisės vertė yra ženkliai mažesnė. UAB „Creditreform Lietuva 2009-05-06 pasiūlymu reikalavimo teisė į atsakovo skolininką įvertinta 1 Lt. Antstolė P.Kisielienė, vykdydama teismo nutartį areštuoti visą atsakovo turtą, surašė turto aprašą, kuriame nėra nurodytas areštuotas atsakovo UAB „Toresus“ turtas 815 757 Lt sumai. Antstolio turto arešto aktas turėtų būti vertinamas kaip didesnę, lyginant su atsakovo pateiktais duomenimis, galią turintis rašytinis įrodymas.
5. Iš atsakovo pateiktų 2008 m. ir 2009 m. balansų, negalima objektyviai nustatyti turimą turtą. 2008 m. balansas nėra patvirtintas akcininkų, jis neatitinka kitų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė 3 savo duomenimis skirtingus balansus už 2008 metų laikotarpį, ir nei vienas jų nebuvo pateiktas mokesčius kontroliuojančiai institucijai - Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai, tad buvo ir yra būtina iškviesti buvusią atsakovo UAB „Toresus“ vyr. buhalterę D. M. duoti paaiškinimus apie realią atsakovo finansinę padėtį.
6. Atsakovas į turto apimtį įtraukė ginčo patalpas, t.y. 911/1000 dalių, unikalus Nr. 4400-0397-0138:6503, adresu Užupio g. 40, Vilnius, nors jos nepriklauso atsakovui, kadangi yra parduotos tretiesiems asmenims A. ir G. S. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti taikos sutartį, pagal kurią patalpos priklausytų UAB „Toresus“. VĮ Registrų centro išraše pažymėta, jog yra įsiteisėjusi teismo nutartis, turinti įtakos ginčo patalpų nuosavybės teisėms, t.y. nurodyta, kad tretieji asmenys turi teises į ginčo patalpas, tačiau jos nėra įregistruotos VĮ Registrų centre.
7. Atsakovo pateiktoje patalpų vertinimo ataskaitoje įvertinta ne 911/1000 atsakovui tariamai priklausanti turto dalis, o visos patalpos.
8. Apeliantai iki 2009-04-17 teismo posėdžio pradžios taip pat kreipėsi į tą patį turto vertintoją, kuris to paties turto vidutinę rinkos vertę nustatė 1 020 000 Lt sumai, o nustatant kainą kitu metodu - 985 000 Lt. Teismas nepagrįstai nevertino šios turto vertinimo ataskaitos, o rėmėsi tik atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita, taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo ir įrodymų tyrimo privalomumo principus. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų prašymą skirti ginčo patalpų vertinimo ekspertizę. Atsakovas kitoje civilinėje byloje yra pateikęs dokumentus, kurie patvirtinta, kad ginčo patalpos yra parduotos už 295 000 Lt, t.y. žymiai mažiau, nei pats atsakovas šiame ginče vertina tą patį turtą.
9. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovai prašė neskirti įmonės ekspertizės ar audito. 2009 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu apeliantai išreiškė nuomonę, kad sunku pasakyti, ar tikslinga daryti byloje auditą, duomenis gali pateikti atsakovas.
10. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir įpareigoti atsakovą pateikti konkrečius duomenis. Teismas iš esmės neištyrė bylai reikšmingų esminių aplinkybių, patvirtinančių atsakovo mokumą ar nemokumą, nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 5 d. nutarties motyvais, dėl kurių byla ir buvo grąžinta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Toresus“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pareigą įrodyti atsakovo nemokumą turi ieškovas. Ieškovas nepasinaudojo teise skirti ekspertizę. Bylos nagrinėjimo metu dar nebuvo suėję terminai finansinei atsakomybei patvirtinti ir ją pateikti valstybės institucijoms. Bankroto byloje nėra būtina aiškintis atsiskaitymų su darbuotojais ir mokumo dinamikos. Į bylą buvo pateiktas debitorių sąrašas, tarp jų ir informacija apie K. S. įsipareigojimų vykdymo terminus. 4 dienos iki posėdžio yra pakankamas laikas susipažinti su į bylą pateiktais dokumentais. Laiko susipažinti su turto vertinimo ataskaita užteko. UAB „Creditreform Lietuva“ nėra kompetentinga įvertinti reikalavimo teisės vertę. K.S. skola atsakovui atsirado jo santuokos su J. J. metu, tad pagal pateiktą bendrovės pasiūlymą turėtų būti vertinamas ir jos reikalavimas atsakovui. Antstolis nėra kompetentingas vertinti turtą. J. J. pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nenurodyta, kas sąlygojo turto rinkos vertės sumažėjimą. Šia ataskaita turtas vertintas kaip bendroji dalinė nuosavybė. Atsakovas su A. S. yra sudaręs sutartį dėl turto disponavimo ir pardavimo kartu atvejo, tad reikia remtis 2009 m. balandžio 8 d. turto vertinimo ataskaita, kur turtas įvertintas kaip vienas turtinis vienetas. Su R. E. J. buvo atsiskaityta, o skola sudaro 330 Lt. VšĮ „Užupio vaizdelis“ paskolos grąžinimo terminas sueina 2009 m. spalio 20 d., tad 80 000 Lt suma dar nėra pradelsta. J. J. nepagrįstai sau priskiria 31 150 Lt sumą pagal nuomos sutartis, o teismas santuokos nutraukimo bylos nėra iki išsprendęs iki galo. Reikalavimų iš nuomos sutarčių negalima laikyti pradelstais. Ieškovai nepateikė sutarčių, iš kurių kildina savo reikalavimus. Neoriginalūs dokumentai nelaikytini įrodymais. Pagal Registro duomenis, kurie nėra nuginčyti, patalpos, esančios Užupio g. 40, Vilniuje, priklauso atsakovui. Ieškovų iniciatyva Vilniaus apygardos teisme yra iškelta byla pagal actio Pauliana ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti sandorį negaliojančiu, kaip pažeidžiantį kreditorių interesus. Teismas ieškinį iš dalies patenkino, patalpos yra grąžintos atsakovui. Nuo 2009 m. gegužės 28 d. atsakovas pradėjo vykdyti veiklą, gauti pajamas. Realūs atsakovo kreditoriai nėra suinteresuoti bankroto bylos iškėlimu. J. J., prisidengdama bankroto byla, siekia pasidalinti santuokoje įgyta turtą.
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) bei CPK nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties; dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir, kai išanalizavus visus įrodymus, teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1012/2008).
Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Klausimai, susiję su įmonių nemokumu, turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, todėl teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, gali ex proprio motu (savo iniciatyva) rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą. Tačiau teismo aktyvumas nereiškia, jog teismas turi teisę vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis (CPK 12 str., 178 str.). Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 13 str.).
Apygardos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas apie atsakovo finansinę padėtį, jo mokumą, kurių nepaneigė apeliantai ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 - 183, 185 str., 314 str., ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal atsakovo UAB ,,Toresus“ 2009 m. kovo 31 d. balanso duomenis, atsakovo turto vertė sudaro 3 312 876 Lt, iš jo ilgalaikis įmonės turtas sudaro 2 475 273 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 177 783 Lt (2 t., b. l. 195), iš kurių pradelstos atsakovo skolos sudaro 114 858,62 Lt (2 t., b. l. 200-202). Todėl apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad pradelsti atsakovo įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) neviršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, dėl ko UAB ,,Toresus“ nelaikytinas nemokiu, ir nėra pagrindo iškelti šiai įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d.).
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo mokumą, pagrįstai nurodė, kad nors, ieškovų teigimu, atsakovas jiems skolingas iš viso 831 517,82 Lt, tačiau Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-86-431/2009 vyksta ginčas, kuris teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenimis, dar nėra išspręstas iš esmės, ir kuris reikšmingas nustatant nurodytos skolos dydį. Be to, apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad net ir pridėjus šį ieškovų reikalavimą prie pradelstų atsakovo įsipareigojimų (114 858,62 Lt) gaunama 946 376, 44 Lt dydžio bendra pradelstų įsipareigojimų suma, atsižvelgus į nustatytą atsakovo turto vertę (3 312 876 Lt), nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d.).
Įrodymais nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad atsakovas pateiktuose balansuose galėjo nuslėpti finansinius įsipareigojimus, kurių įvykdymo terminas baigiasi per vienerius metus, ar nurodyti klaidingus duomenis, juolab kad, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pagal VSDFV Vilniaus skyriaus bei Vilniaus apskrities VMI 2009 m. balandžio 2 d. pažymas atsakovas neturi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, valstybės, savivaldybės biudžetams ir valstybės pinigų fondams, byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo skolas darbuotojams (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad apeliantai ir apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas balanse nurodė klaidingus duomenis bei sudarančių pagrindą teigti, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai yra didesni nei nustatė apygardos teismas (CPK 178 str., 314 str.).
Neturi pagrindo atskirojo skundo argumentai, kad apygardos teismas turėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, jog atsakovas nepagrįstai į turimo turto apimtį įtraukė ir 911/1000 dalių patalpų (unikalus Nr. 4400-0397-0138:6503), esančių adresu Užupio g. 40, Vilnius, kadangi šis turtas nepriklauso atsakovui. Bylos duomenimis nurodytos patalpos priklauso UAB ,,Toresus“, todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nesant byloje kitokių duomenų, nėra pagrindo teigti, jog šios patalpos nepriklauso atsakovui (1 t., b. l. 173, 174, 3 t., b. l. 12-14; CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenimis, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamose bylose, susijusiose su nuosavybės teisės į nurodytas patalpas nustatymu, nėra priimtų procesinių sprendimų, paneigiančių UAB ,,Toresus“ nuosavybės teisės į 911/1000 dalių patalpų (unikalus Nr. 4400-0397-0138:6503), esančių adresu Užupio g. 40, Vilnius, egzistavimo faktą.
Apygardos teismas, įvertindamas atsakovo finansinę būklę turėjo pagrindo atsižvelgti į patalpų, esančių adresu Užupio g. 40, Vilnius, vertės nustatymo pažymą Nr. 09-04-08-M21, pagal kurią visų negyvenamųjų patalpų rinkos vertė 2009-04-08 buvo 2 350 000 Lt, o atsakovui priklausančios patalpų dalies (911/1000 dalių patalpų (unikalus Nr. 4400-0397-0138:6503), esančių adresu Užupio g. 40, Vilnius) vertė sudarė 2 140 850 Lt (t. 3, b. l. 15-53), juolab kad, kaip matyti iš 2008 m. gruodžio 19 d. susitarimo, sudaryto šių patalpų bendrasavininkių A. S. ir UAB ,,Toresus“, jo šalys susitarusios dėl nurodytų patalpų, kaip vieno neskaidomo objekto, pardavimo (3 t., b. l. 84, 85). Nustatytos patalpų vertės nepaneigia apeliantų argumentai, kad, kitais turto vertintojo duomenimis, šio turto vertė yra mažesnė (CPK 178 str.).
Nepagrįsti apeliantų teiginiai dėl 815 727 Lt paskolos, kuri 2005-04-20, 2007-02-10, 2008-02-15 paskolos sutartimis suteikta atsakovui UAB ,,Toresus“ šios įmonės vadovo K. Skeirio, neteisėto įrašymo į atsakovo balanso duomenis, juolab kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių šios paskolos suteikimo faktą (2 t., b. l. 202; CPK 178 str.).
Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsisakydamas iškelti atsakovui bankroto bylą, teisingai nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, dėl ko nėra pagrindo teigti, jog atsakovas yra nemokus, nėra ir ĮBĮ 2 straipsnio aštuntojoje dalyje numatyto pagrindo, dėl kurio atsakovui turėtų būti iškelta bankroto byla (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais (CPK 338 str., 329-330 str.).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nustačius naujas aplinkybes, įrodančias atsakovo UAB ,,Toresus“ nemokumą arba kitą IBĮ numatytą pagrindą bankroto bylai iškelti, ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta galimybės ieškovams ar kitam atsakovo kreditoriui kreiptis į teismą su nauju ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Marytė Mitkuvienė
Donatas Šernas