Civilinė byla Nr. 2-130-553/2019
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00783-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jala“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Draugo petys“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas uždarosios akcinės bendrovės „Jala“ bankrotą pripažinti tyčiniu, suinteresuoti asmenys G. Š. ir A. J..
Teisėja
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pagrindų bankrotą pripažinti tyčiniu egzistavimo.
2. Pareiškėja UAB ,,Jala“ bankroto administratorė UAB „Draugo petys“ kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti UAB ,,Jala“ bankrotą tyčiniu.
3. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys A. J. ir G. Š. atitinkamais laikotarpiais buvo UAB „Jala“ vadovais ir/ar savininkais, tuo metu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai, kuriais iš bendrovės buvo išimta didelė dalis apyvartinių lėšų. UAB „Eurotroba“ 2008 m. lapkričio 27 d. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį 2009 m. gegužės 27 d. privalėjo sumokėti A. J. (UAB „Eurotroba“ vadovui ir savininkui) 499 500 Lt. 2009 m. birželio 1 d. vekselyje A. J. (taip pat ir UAB „Jala“ vadovas ir akcininkas) įformino indosamentą, nurodantį skolą pagal vekselį išmokėti UAB „Jala“. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 1 d. nutartimi UAB „Eurotroba“ iškėlė bankroto bylą, į kreditorių sąrašą UAB „Jala“ įtraukta su 468 050 Lt finansiniu reikalavimu. UAB „Jala“ vadovė ir savininkė G. Š. 2013 m. gegužės 31 d. vienintelio akcininko sprendimu nusprendė išmokėti A. J. (buvusiam UAB „Jala“ akcininkui ir vadovui) 300 000 Lt, pagal 2013 m. birželio 28 d. kasos išlaidų orderį atliktas 299 000 Lt išmokėjimas. Minėta finansinė operacija „dalinis paskolos grąžinimas“ atvaizduota UAB „Jala“ kasos žurnale 2013 m. birželio mėn., tačiau apie A. J. bendrovei suteiktą 468 050 Lt paskolą matyti tik iš Juridinių asmenų registrui 2014 m. vasario 12 d. pateiktų dokumentų. A. J. 2009 m. birželio 1 d. buvo ir vekselio davėjo UAB „Eurotroba“, ir indosanto UAB „Jala“ vadovu ir savininku. A. J. įformino UAB „Eurotroba“ išduotą vekselį tokiu būdu, kad jam atsirado galimybė atgauti skolą ne iš nemokios UAB „Eurotroba“, o iš UAB „Jala“. Tuo tarpu UAB „Jala“ atsirado pareiga sumokėti 468 050 Lt A. J.. Pareiškėja taip pat nurodo, kad UAB „Jala“ 2013-2016 metais buhalterinė apskaita buvo vedama klaidingai, buvo sudaroma ir teikiama atskaitomybė, kurioje egzistavo tikrovės neatitinkantys duomenys. UAB „Jala“ vadovė ir akcininkė G. Š., atlikusi 299 000 Lt mokėjimą iš kasos A. J., 2013 m. birželio 28 d. kasos išlaidų orderyje įrašė netikrą operaciją „dalinis paskolos grąžinimas“. Netinkamai ir (ar) apgaulingai sutvarkyta UAB „Jala“ buhalterinė apskaita kliudo nustatyti šios bendrovės ūkinės veiklos rezultatus ir įvertinti turtą. Taip pat G. Š. nepateikė administratorei UAB „Jala“ dokumentų apie bendrovės debitorius, nebuvo perduotas 2009 m. birželio 1 d. vienintelio akcininko sprendimo originalas. Pareiškėjos teigimu, buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, nes 2012 metais UAB „Jala“ turėjo skolą AB „Klaipėdos energija“, todėl 2013 m. birželio 28 d. iš įmonės kasos 299 000 Lt išmokėjimas A. J. užkirto kelią iš dalies atsiskaityti su AB „Klaipėdos energija“.
4. Suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepimu nesutinka su pareiškimu dėl BUAB „Jala“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Administratorė pareiškimą motyvuoja tik viena priežastimi – skolos grąžinimu buvusiam bendrovės savininkui A. J. pagal neprotestuotiną vekselį. G. Š. UAB „Jala“ savininke ir direktore tapo 2012 m. kovo 14 d. Iš perimtų bendrovės buhalterinių dokumentų matėsi, kad bendrovė yra skolinga A. J.. UAB „Jala“ finansinė padėtis 2013 metais buvo gera, todėl 2013 m. gegužės 31 d. priimtas sprendimas išmokėti dalį paskolos. G. Š. teigimu, suinteresuoti asmenys perdavė administratorei visus turėtus UAB „Jala“ dokumentus, bendrovės buhalterija yra aiški, balansai buvo pateikti. CK 6.9301 straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, įsigaliojo nuo 2013 m. spalio 1 d., todėl negalima padaryti išvados, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2013 m. spalio 1 d. UAB „Jala“ tyčia pažeidinėjo kitų įmonės kreditorių interesus.
5. Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl BUAB „Jala“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkino.
7. Administratorė nurodo tik vieną nenaudingą sandorį – 2013 m. birželio 28 d. skolos grąžinimą buvusiam UAB „Jala“ vadovui A. J.. Teismas nustatė, kad 2013 metais bendrovės finansinė būklė buvo gera, nes 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovės turtas siekė 581 744,38 Eur, per vienerius metus mokėtinų sumos įsipareigojimai – 92 428,17 Eur, bendrovė veikė pelningai. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartyje, kuria atsisakyta iškelti UAB „Jala“ restruktūrizavimo bylą, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartyje, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, konstatuota, kad UAB „Jala“ nemokios įmonės būseną atitiko 2015 metais (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Remiantis 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis bei nustatytais prejudiciniais faktais, teismas sprendė, kad UAB „Jala“ veikla 2013 metais buvo pakankamai gera, o bendrovės nemokumo laikotarpį laikė 2015 metus. Teismo vertinimu, administratorės nurodytos aplinkybės nepakankamos minėto sandorio sudarymą vertinti kaip akivaizdžiai nuostolingą ir (ar) ekonomiškai nenaudingą, todėl nėra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės BUAB „Jala“ ieškinį atsakovams A. J., G. Š. dėl valdymo organų priimtų sprendimų, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, kurioje administratorė iš esmės įrodinėja tas pačias aplinkybes. Civilinė byla nėra išnagrinėta, todėl sandoriai nenuginčyti, jų teisėtumo klausimas nagrinėjamas atskiroje byloje. Šiuo atveju atskiras tyčinio bankroto nustatymo požymis, susijęs su nenaudingu ir nuostolingų sandorių sudarymui, atitinkamai su bendrovės finansinės padėties (ne)pabloginimu bus įvertintas minėtoje civilinėje byloje.
8. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog UAB „Jala“, vykdydama atsiskaitymą, pažeidė, kreditorių interesus. Aktuali ĮBĮ 20 straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2013 m. spalio 1 d., todėl tuo metu, kai G. Š. iš UAB „Jala“ kasos sumokėjo A. J. 299 000 Lt (2013 m. birželio 28 d.), ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas bei CK 6.9301 teisės norma negaliojo.
9. Nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Kol neišnagrinėtas 2009 m. birželio 1 d. UAB „Jala“ vienintelio akcininko sprendimo, 2013 m. gegužės 31 d. UAB „Jala“ vienintelio akcininko sprendimo, 2013 m. birželio 28 d. UAB „Jala“ kasos pajamų orderio teisėtumo klausimas, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad UAB „Jala“ skola A. J. neegzistavo. Administratorės nurodyta aplinkybė, kad tik 2014 m. vasario 12 d. Juridinių asmenų registrui buvo pateikta informacija, kad A. J. suteikė paskolą UAB „Jala“, neįrodo netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei dėl to padarytos žalos bendrovės kreditoriams. Buvusi bendrovės vadovė G. Š. perdavė administratorei bendrovės turtą, kuris nurodytas 2016 m. gruodžio 30 d. turto perdavimo – priėmimo akte Nr. 3, kasos dokumentus, bendrovės spaudą, registracijos pažymėjimą, įstatus, PVM mokėtojo pažymėjimą, buhalterinius dokumentus, išvardintus 2016 m. gruodžio 29 d. perdavimo akte, bei nurodė, kad daugiau dokumentų nėra. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog buvusi bendrovės vadovė vengia perduoti dokumentus ar nebendradarbiauja su administratore. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės paneigia administratorės argumentus dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo ir leidžia daryti išvadą, kad neįrodyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyti tyčinio bankroto požymiai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
10. Pareiškėja (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti BUAB „Jala“ bankrotą tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
10.2. Teismas neįvertino įmonės turto (jo sudedamųjų elementų likvidumo) santykio su bendrovės įsipareigojimais. Kitose bylose nustatyta aplinkybė, kad bendrovės faktinis nemokumas atsirado 2015 metais, nesudaro pagrindo išvadai, kad 2013 metais bendrovės finansinė padėtis buvo pakankamai gera. Teismas neįvertino, kad iki bankroto bylos iškėlimo įmonė nepadengė savo įsipareigojimų kredito unijai „Memelio taupomoji kasa" pagal 2012 m. vasario 2 d. paskolos sutartį, pagal buvo suteiktas 750 000 Lt kreditas ir už dalį lėšų įsigytas nekilnojamasis turtas. Kredito grąžinimas užtikrintas hipoteka, todėl UAB „Jala“ negalėjo nevaržomai disponuoti jos vardu įregistruotu nekilnojamuoju turtu.
10.3. Teismas neatsižvelgė, kad įsiskolinimas AB „Klaipėdos energija“ pradėjo augti nuo 2012 m. gruodžio mėnesio ir ši skola iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo dengiama. Nuo 2012 metų pabaigos bendrovė buvo nepajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais, be to, 2013 m. pabaigoje bendrovė kredito įstaigoms buvo skolinga 850 000 Lt. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadą dėl UAB „Jala“ 2013 metais pakankamai geros būklės.
10.4. G. Š., 2013 m. birželio 28 d. kasos išlaidų orderiu išmokėdama A. J. 299 000 Lt, negalėjo nežinoti, kad vykdo bendrovei ekonomiškai nenaudingą sandorį.
10.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iki ĮBĮ 20 straipsnio aktualios redakcijos įsigaliojimo teismų praktikoje buvo įtvirtinti analogiški galiojančiam reguliavimui bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindai. 2013 m. birželio 28 d. A. J. atliktas mokėjimas pažeidė sąžiningumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus, o tai prilyginama imperatyviųjų teisės normų pažeidimui. Todėl G. Š. 299 000 Lt sumokėjimas A. J. yra vienas iš tyčinio bankroto požymių.
10.6. Bankroto administratorei neperduoti visi UAB „Jala“ dokumentai, todėl nėra galimybės išieškoti debitorinių sumų ir iš dalies padengti nuostolius kreditoriams. Imperatyviųjų įstatymo reikalavimų nesilaikymas, tvarkant buhalterinę apskaitą, yra vienas iš pagrindų konstatuoti netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą,
10.7. Suinteresuoti asmenys, būdami UAB „Jala“ valdymo organais, netinkamai vykdė įstatymuose ir bendrovės įstatuose jiems nustatytas pareigas, kas sudaro pagrindą UAB „Jala“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
11. Suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantė neįrodė nei vieno tyčinio bankroto požymio.
11.2. 2013 metais bendrovė gavo 144 816 Lt pelną, todėl pelningai dirbančios įmonės finansinė būklė buvo gera. Šio fakto apeliantės nurodyti argumentai nepaneigia.
11.3. Apeliantė nepateikė 2012 metais buvusio AB „Klaipėdos energija“ skolos dydžio, kuri buvo nežymi ir nereikšminga bei neįtakojo bendrovės veiklos. UAB „Jala“ iki pat bankroto bylos iškėlimo naudojosi AB „Klaipėdos energija“ teikiamomis paslaugomis, todėl didžioji įsiskolinimo dalis galėjo susidaryti 2015-2016 metais, o 2012 metų skolos likutis iš esmės buvo tik eilinis mokėjimas. Todėl AB „Klaipėdos energija“ teisės, priimant 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą išmokėti dalį skolos kitam kreditoriui, nebuvo pažeistos.
11.4. BUAB „Jala“ kreditorių reikalavimai sudaro 33 916,51 Eur, bendrovė turi nekilnojamojo turto, todėl 2013 metais grąžinta 86 596,39 Eur skola negalėjo įtakoti dabartinių kreditorių teisių.
11.5. Visi bendrovės buhalteriniai dokumentai 2016 m. gruodžio 29 d. aktu buvo perduoti bankroto administratorei (viso 14 segtuvų), todėl pareiškėjos interpretacijos dėl neva neturimų dokumentų yra atmestini kaip nepagrįsti.
11.6. UAB „Jala“ buhalterinė apskaita buvo vedama skaidriai, pateikti duomenys teisingi. Dar iki bankroto bylos iškėlimo bendrovė, pasitelkusi profesionalius finansininkus, sudarė bendrovės restruktūrizavimo planą, siekė restruktūrizavimo. Tik dėl sunkios finansinės padėties bendrovė nesugebėjo toliau tęsti savo veiklos.
11.7. G. Š. 2013 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą išmokėti dalį paskolos A. J., tokie veiksmai neprieštaravo nei bendrovės, nei kreditorių interesams. Bendrovė turėjo finansinių įsipareigojimų A. J., todėl turėjo pareigą jam grąžinti skolą. G. Š. tinkamai vykdė bendrovės pareigas ir teisės aktų nepažeidė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos dalyką sudaro, pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta BUAB „Jala“ bankrotą pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Byloje nustatyta, kad UAB „Jala“ vadovu A. J. buvo nuo 2009 m. balandžio 16 d. iki 2012 m. balandžio 16 d., o G. Š. – nuo 2012 m. balandžio 16 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. UAB „Jala“ akcininku A. J. buvo nuo 2009 m. balandžio 16 d. iki 2010 m. balandžio 21 d., o G. Š. nuo 2010 m. balandžio 21 d. Apeliantės teigimu, UAB „Jala“ bankrotą yra pagrindas pripažinti tyčiniu dėl bendrovės buvusių vadovų ir akcininkų A. J. ir G. Š. netinkamo pareigų vykdymo, nes jie sudarė nuostolingus sandorius, netinkamai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, neperdavė bankroto administratorei visų bendrovės dokumentų bei pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais tvarką. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra pagrindo BUAB „Jala“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nes nenustatė tyčinio bankroto požymių. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą. Taigi, apeliantė prašo BUAB „Jala“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose bei 3 dalies 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Dėl tyčinio bankroto požymių
15. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
16. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 18 puntas, 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 18 punktas).
17. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 19 puntas, 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 18 punktas).
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (žr. šios nutarties 15 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 20 puntas).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, sprendžia, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl BUAB ,,Jala“ tyčinio bankroto požymių nebuvimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnio 6-8 dalys), todėl bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad bendrovės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018).
Dėl valdymo organo narių netinkamo pareigų vykdymo
20. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte vienu iš tyčinio bankroto požymių nurodoma tai, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Apeliantė tokiu požymiu iš esmės laiko nuostolingo ir ekonomiškai nenaudingo sandorio sudarymą, buhalterinės apskaitos netinkamą vedimą, dokumentų bankroto administratoriui neperdavimą bei mokėjimo kreditoriams eiliškumo pažeidimą. Tačiau visos šios apeliantės nurodomos aplinkybės sudaro savarankiškus pagrindus, kuriuos konstatavus bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu. Todėl dėl jų pasisakoma žemiau.
Dėl nuostolingų ir/ar ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo
21. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu numatyta, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Taigi, tyčinio bankroto nustatymui privalomi ne tik objektyvūs, įstatyme numatyti tyčinio įmonės bankroto pagrindai, bet ir valinis, sąmoningas bendrovės vadovo ir / ar dalyvių siekis pabloginti bendrovės finansinę padėtį (iki ir / ar po tapimo nemokia).
22. Apeliantė kaip bendrovės sudarytą nuostolingą ir/ar ekonomiškai nenaudingą sandorį nurodo 2013 m. birželio 28 d. kasos išlaidų orderiu buvusiam bendrovės vadovui A. J. atliktą 299 000 Lt skolos grąžinimą. Apeliantės teigimu, bendrovė nuo 2012 metų pabaigos buvo nepajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl minėtos sumos išmokėjimas A. J. pažeidė bendrovės kreditorių interesus, dėl ko yra pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
23. Siekiant įvertinti minėto sandorio ekonominį nenaudingumą ir jo įtaką įmonės mokumui, visų pirma, vertinama tuo metu buvusi bendrovės finansinė padėtis. Iš finansinės atskaitomybės už 2013 metus matyti, kad bendrovės turtas siekė 2 008 647 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 319 136 Lt. Pelno (nuostolio) ataskaita patvirtina, kad bendrovė 2013 metais dirbo pelningai, nes susidarė 117 464 Lt grynasis pelnas. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovės finansinė padėtis 2013 metais buvo gera, teigia, jog teismas neįvertino bendrovės turto sudedamųjų dalių santykio su bendrovės įsipareigojimais. Tačiau pagal minėto balanso duomenis matyti, kad bendrovei priklausė 1 471 843 Lt vertės ilgalaikis turtas ir 536 804 Lt vertės trumpalaikis turtas. Ilgalaikį turtą sudarė 1 318 843 Lt materialusis turtas ir 153 000 Lt finansinis turtas. Trumpalaikį turtą sudarė per vienerius metus gautina 511 461 Lt suma bei pinigai ir pinigų ekvivalentai – 25 343 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad bendrovės finansinė padėtis 2013 metais buvo sudėtinga ir atitinkanti ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytą nemokumo būseną, juolab, kad bendrovė 2013 metais dirbo pelningai.
24. Vien tai, kad bendrovė turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, dar nereiškia, kad išmokant lėšas A. J., t. y. grąžinant dalį skolos, buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, nes pastarųjų interesai yra pažeidžiami tuo atveju, kai bendrovės turto nepakanka kreditorių reikalavimų patenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 299 000 Lt sumos išmokėjimas (skolos grąžinimas) 2013 m. birželio 28 d. kasos išlaidų orderiu buvusiam vadovui galėtų reikšti esminės turto dalies iš bendrovės išėmimą bei perdavimą, jeigu dėl minėto veiksmo iš esmės būtų pasikeitusios kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad kreditoriams nebuvo galimybės patenkinti savo reikalavimų iš bendrovei priklausančio turto, tokių aplinkybių apeliantė neįrodinėjo, jų nustatyti neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad bendrovės finansinė būklė ženkliai pablogėjo ne 2013 metais, o vėlesniu laikotarpiu, t. y. bendrovės nemokumas nustatytas 2015 metais. Teismai, nagrinėdami bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą ir vertindami jos finansinę padėtį, sprendė, kad 2015 metais bendrovė atitiko nemokios įmonės būseną (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1136-613/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis). Taigi, spręsti kad sandoris 2013 metais turėjo reikšmės bendrovės turtinei padėčiai, atitinkančiai nemokumą, nėra pagrindo. Net ir tuo atveju, jei būtų pagrindas priešingai išvadai, byloje nenustatyti sąmoningi bei kryptingi G. Š. veiksmai bendrovės finansinės padėties pabloginimui, kas tik tokiu atveju būtų pagrindu konstatuoti tyčinius suinteresuoto asmens veiksmus.
26. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje apeliantė yra pareiškusi ieškinį suinteresuotiems asmenims dėl bendrovės valdymo organų priimtų sprendimų ir sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais bei žalos atlyginimo. Paminėtoje byloje apeliantė, remdamasi iš esmės tapačiomis aplinkybėmis kaip ir nagrinėjamojoje byloje, ginčija ir 2013 m. gegužės 31 d. UAB „Jala“ vienintelio akcininko sprendimo, kuriuo nuspręsta išmokėti A. J. dalį paskolos (300 000 Lt), ir 2013 m. birželio 28 d. kasos išlaidų orderio, kuriuo A. J. išmokėta 299 000 Lt. suma, teisėtumą. Todėl minėtoje civilinėje byloje bus ištirtos ir įvertintos visos aplinkybės dėl ginčijamų sandorių sudarymo teisėtumo ir išspręstas atsakingų asmenų civilinės atsakomybės klausimas.
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytos aplinkybes yra nepakankamos sandorio (2013 m. birželio 28 d. kasos išlaidų orderio) sudarymą (išrašymą) vertinti kaip akivaizdžiai nuostolingą ir/ar ekonomiškai nenaudingą bei sudarytą suinteresuotų asmenų sąmoningų ir tyčinių veiksmų pasekmėje. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad BUAB „Jala“ bankroto nėra pagrindo pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo
28. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.
29. Be to, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktu, preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jei atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantės nurodomo atsiskaitymo su A. J. metu – 2013 m. birželio 28 d., šios nutarties 28-29 punktuose nurodytų normų redakcija negaliojo (ji įsigaliojo nuo 2013 m. spalio 1 d.). Taip pat pažymima, kad ir CK 6.9301 straipsnis, numatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, įsigaliojo nuo 2013 m. spalio 1 d. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti dėl minėtų teisės normų pažeidimo.
Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-324-915/2017). Taigi, ĮBĮ nuostatos tyčinį bankrotą sieja ne vien su formaliu CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu, bet su sąmoninga bendrovės valdymo organų veikla, siekiant išvengti atsiskaitymo su visais ar dalimi bendrovės kreditorių. Šiuo atveju tokių aplinkybių konstatuoti nėra pagrindo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad G. Š. atliktu mokėjimu A. J. buvo siekiama pabloginti UAB „Jala“ finansinę padėtį. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 3 dalies 2 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio.
Dėl netinkamo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo ir dokumentų neperdavimo
31. Apeliantės teigimu, 2013-2016 metais UAB „Jala“ buhalterinė apskaita buvo vedama klaidingai, nes buvo sudaroma ir teikiama atskaitomybė, kurioje egzistavo tikrovės neatitinkantys duomenys, susiję su UAB „Eurotroba“ 2008 m. lapkričio 27 d. vekselio, A. J. skolos ir 2013 m. kasos išlaidų orderyje numatytų operacijų apskaitymu. Apeliantė nurodo, kad nėra galimybės nustatyti bendrovės komercinės – ūkinės veiklos, finansinės padėties bei įvertinti turtą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokiai išvadai nėra pagrindo. Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
32. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
33. Netinkamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį bendrovės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (žr. šios nutarties 18 punktas). Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams.
34. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog UAB „Jala“ buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad buvę bendrovės vadovai aplaidžiai ir / ar apgaulingai organizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Juo labiau, kad 2013 m. gegužės 31 d. vienintelio akcininko sprendimo ir 2013 m. birželio 28 d. kasos išlaidų orderio teisėtumo klausimas yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad minėtų klausimų neišnagrinėjus ir nenusprendus dėl šių sandorių (ne)teisėtumo, nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „Jala“ skola A. J. neegzistavo. Be to, apeliantė neįrodė žalos bendrovės kreditoriams padarymo. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai.
35. Apeliantė nurodo, kad buvusi BUAB „Jala“ vadovė G. Š. nepateikė administratorei visų bendrovės dokumentų, patvirtinančių bendrovės debitorinius įsiskolinimus, taip pat esą nepateiktas 2009 m. birželio 1 d. bendrovės vienintelio akcininko sprendimo originalas. G. Š. teigimu, bankroto administratorei yra perduoti visi turimi bendrovės dokumentai, daugiau perduotinų dokumentų nėra.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei įmonės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas, taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl bendrovės tyčinio bankroto.
37. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi netenkino apeliantės prašymo dėl baudos suinteresuotiems asmenims skyrimo dėl dokumentų administratorei neperdavimo, konstatavęs, kad nėra pagrindo išvadai, jog buvusi UAB „Jala“ vadovė vengia perduoti įmonės dokumentus. Nurodyta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl joje konstatuotos aplinkybės neginčijamos.
38. Be to, vien dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų siekį nuslėpti bendrovės turto iššvaistymą (pasisavinimą), pats savaime nepatvirtina aplaidaus ar apgaulingo bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo, netinkamo jos tvarkymo, taip pat to, kad bendrovės vadovas nesirūpino jos veikla, neužtikrino tinkamos bendrovės dokumentų (turto) apsaugos. Taigi, išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo BUAB „Jala“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
Dėl procesinės baigties
39. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu nėra ir negali būti savitikslis. Šia procesine priemone suinteresuoti asmenys (kreditoriai, bankroto administratorius) turi naudotis racionaliai, o ne siekdami vilkinti bankroto procesą bei padaryti nepatogumų kitiems bankroto procese dalyvaujantiems asmenims. Blogu bendrovės valdymu pažeistas teises suinteresuotieji asmenys gali ginti ir pareiškiant atskirus ieškinius dėl žalos atlyginimo ir / ar konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pasinaudoti pastaraisiais teisių gynimo būdais galima net ir nepripažinus bendrovės bankroto tyčiniu, t. y. bendrovės tyčinio bankroto fakto konstatavimas nėra būtina sąlyga reikalauti pripažinti neteisėtais sandorius ar atlyginti padarytą žalą. Taigi, net ir nepripažinus tyčinio bankroto, administratorius ir kreditoriai gali inicijuoti atitinkamus veiksmus ir siekti padarinių, kuriuos sukelia tyčinis bankrotas – ginčyti neteisėtus bendrovės ir jos skolininkų sandorius, reikalauti žalos atlyginimo, kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kt. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, jau yra nagrinėjama civilinė byla dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei žalos atlyginimo.
40. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos tesimo 2018 m. spalio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Aldona Tilindienė