Civilinė byla Nr. 2A-351-881/2023
|
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00501-2016-0 |
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.27; 3.2.4.4; 3.3.1.18.2
|
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Irmanto Šulco ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus ekspedicija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus ekspedicija“ ieškinį atsakovei Ispanijos bendrovei „Puertas Padilla S. L.“ dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Rusijos Federacijos bendrovė OOO ,,DoorInvest“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus ekspedicija“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Ispanijos bendrovės „Puertas Padilla S. L.“ 44 339,19 Eur skolą, 35 375,10 Eur delspinigius, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad pagal su atsakove 2014 m. vasario 13 d. sudarytą transporto ekspedicijos sutartį ir vėlesnes prekių pervežimo sutartis ieškovė (vežėja) įsipareigojo organizuoti krovinių pervežimą į paskirties vietą, o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas. Ieškovė pateikė atsakovei už suteiktas paslaugas sąskaitas, kurių atsakovė neapmokėjo. Sutartimis atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.
II. Teismų procesinių sprendimų esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 13 d. UAB „Vilniaus ekspedicija“ su Ispanijos bendrove „Puertas Padilla S. L.“ sudarė krovinių ekspedijavimo sutartį. Ieškovė pateikė 2014 m. spalio 15 d., 2014 m. lapkričio 19 d., 2014 m. gruodžio 5 d., 2014 m. gruodžio 9 d., 2014 m. gruodžio 16 d., 2015 m. vasario 23 d., 2015 m. kovo 14 d., 2015 m. kovo 24 d., 2015 m. balandžio 20 d., 2015 m. rugpjūčio 7 d. prekių pervežimo sutartis. Atsakovė tvirtino, kad šių sutarčių nepasirašė, krovinių pagal jas neužsakinėjo, ginčo sutartyse atsakovės antspaudas ir atsakovės atstovo parašas yra suklastoti. Dėl pateiktų sąskaitų atsakovė 2015 m. spalio 8 d. raštu informavo ieškovę ir nurodė, kad anksčiau nėra gavusi jokių pretenzijų dėl sąskaitų ir sumų, be to, kad sąskaitos atsakovei buvo pateiktos per klaidą.
5. Be to, teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus nutarimu buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl ,,Puertas Padilla S. L.“ veiksmų, kadangi nebuvo galimybės nustatyti, ar prekių pervežimo sutartyse ir CMR važtaraščiuose buvo suklastotas asmens parašas. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau jame nustatyta, kad ginčo sutartyse buvo panaudotas kitas antspaudas, nei 2014 m. vasario 13 d. Krovinių ekspedijavimo sutartyje Nr. VE14-04, kurią su ieškove sudarė atsakovė. Teismas pažymėjo, kad prekių pervežimo sutartyse buvo panaudotas kitas antspaudas nei ekspedijavimo sutartyje, dėl to egzistuoja galimybė, jog ginčo sutartis pasirašė ir antspaudavo ne atsakovė, o kitas asmuo.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė krovinių vežimo užsakymus gaudavo iš A. K. (iš elektroninio pašto (duomenys neskelbiami)). Ieškovė sąskaitas už atliktus krovinių pervežimus taip pat išsiųsdavo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbiami) Ieškovė pareiškė, kad atsakovės atstovas pripažino, jog atsakovė yra skolinga už krovinių vežimą, kadangi ieškovei D. K. (D. K.) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbiami) 2015 m. spalio 8 d. parašė elektroninį laišką. Tuo tarpu atsakovė teigė, kad D. K. nėra jos atstovas, todėl aplinkybė, kad jis pripažino įsiskolinimą, nereiškia, jog tokio įsiskolinimo egzistavimą pripažino atsakovė.
7. Teismas nurodė, kad kilusiam ginčui dėl to, ar asmenys A. K. ir D. K. gali būti laikomi atsakovės atstovais, reikšminga tai, jog visi atsakovės darbuotojai naudoja elektroninio pašto adresus, kurių domenas yra ppadilla.es. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė ginčo užsakymus būtų derinusi su atsakovės darbuotojais, naudojančiais atsakovės elektroninio pašto adresą (ppadilla.es). Kaip nurodė atsakovė, trečiasis asmuo Rusijos Federacijos bendrovė OOO ,,DoorInvest“ naudojosi elektroninio pašto adresu padilla.ru. Nurodyti fiziniai asmenys laiškuose savęs netapatino su atsakovės įmone. Byloje yra D. K. elektroninis laiškas ieškovei, kuriame šis asmuo nurodė, kad stengiasi apmokėti sąskaitas už ieškovės suteiktas paslaugas, ir paprašė ieškovės neįtraukti atsakovės gamyklos darbuotojų į šio klausimo sprendimą. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šis asmuo nelaikė, jog krovinių pervežimo užsakymus atliko atsakovė.
8. Šalys į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog „Padilla Russia“ būtų atsakovės filialas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog krovinių vežimą užsakę asmenys yra atsakovės darbuotojai, atstovai ar padalinys, už kurio veiksmus ir prisiimtas prievoles turėtų atsakyti atsakovė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnio 1 dalis). Ieškovė turėjo būti atidi ir įsitikinti, kokia konkrečiai įmonė ar asmuo atsiuntė krovinio vežimo užsakymą, tačiau to nepatikrino. Kadangi byloje neįrodyta, kad atsakovė užsakė krovinių pervežimą, teismas ieškinį atmetė.
9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vilniaus ekspedicija“ apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 44 339,19 Eur skolą, 35 375,10 Eur delspinigius, 8,05 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad tarp šalių susiklostė krovinių ekspedijavimo teisiniai santykiai. Pagrindinė šalių bendravimo forma buvo susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Ieškovei santykiuose su atsakove atstovavo T. S. ir V. N., tuo tarpu iš šalių susirašinėjimo ieškovė turėjo pagrindo manyti, kad atsakovei atstovauja ne tik A. T., kuri ėjo bendrovės „Puertas Padilla S. L.“ eksporto skyriaus darbuotojo pareigas, ir V. B. (V. B.), bet ir A. K.. Daugumoje elektroninių laiškų, kuriais susirašinėjo ieškovės ir atsakovės atstovai, įskaitant ir susirašinėjimą su A. K., yra nuorodos, kad laiškai kaip nuorašai yra persiųsti ir kitiems atsakovės atstovams (V. B. ir A. T.), kurių atstovavimo savo interesams atsakovė neneigia. A. K. naudojosi „padilla“ prekių ženklu, todėl atsakovė turėjo visas galimybes ir net pareigą perspėti ieškovę, kad jos duomenimis neteisėtai naudojasi ne jos atstovai, o kiti asmenys, tačiau to nepadarė.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ekspedicijos sutartyje, CMR važtaraščiuose ir vežimo sutartyse atsakovės antspaudas ar atsakovės atstovo parašai būtų suklastoti.
12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nepaisant atsakovės paaiškinimų, jog ieškovės nurodytas ginčo sąskaitas turėjo apmokėti trečiasis asmuo Rusijos Federacijos bendrovė OOO ,,DoorInvest“ pagal nuo 2014 m. vasario mėn. galiojusį susitarimą, atsakovė visose OOO ,,DoorInvest“ parduodamų prekių sąskaitose įrašė pardavimo sąlygą „Incoterms CIP Maskva“, kuri reiškia, jog pardavėjas – atsakovė – apmoka visas prekių gabenimo į pirkėjo nurodytą paskirties vietą, krovos ir draudimo išlaidas. Išrašytus dokumentus su nurodyta CIP sąlyga atsakovė pateikė trečiosioms šalims: vežėjui, Europos Sąjungos bei Rusijos Federacijos muitinėms, deklaruodama, kad būtent atsakovė apmokėjo visas prekių gabenimo į pirkėjo nurodytą paskirties vietą, krovos ir draudimo išlaidas. Taigi, pati atsakovė bendrovė „Puertas Padilla S. L.“ deklaravo, kad už ginčo prekių gabenimą privalo sumokėti prekių pardavėja bendrovė „Puertas Padilla S. L.“, o ne trečiasis asmuo OOO ,,DoorInvest“.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės bendrovės „Puertas Padilla S. L.“ kasacinį skundą, 2023 m. kovo 8 d. nutartimi Nr. 3K-3-19-469/2023 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
14. Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl tariamo atstovavimo santykių tarp ginčo šalių ir jų sukeltų teisinių padarinių yra pagrįsta, atitinka įstatymo ir teismų praktikos nuostatas; byloje nustatytos faktinės aplinkybės pakankamos pripažinti, kad atsakovė suteikė rimtą pagrindą ieškovei manyti, jog paskyrė jos vardu veikusius asmenis savo atstovais; ieškovė turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu.
15. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad atsakovė reiškė reikalavimą taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimams dėl skolos ir netesybų bei šio reikalavimo neatsisakė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nenagrinėjo ieškinio senaties taikymui svarbių aplinkybių ir šio reikalavimo neišsprendė. Dėl šio proceso teisės pažeidimo galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės, todėl skundžiamą procesinį sprendimą panaikino ir byla grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. Teisėjų kolegija nurodė, kad bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas turi atlikti ginčo teisinių santykių teisinį kvalifikavimą, išspręsti ieškinio senaties klausimą ir iš naujo nuspręsti dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliantė UAB „Vilniaus ekspedicija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Ieškovė ir atsakovė bendradarbiavo nuo 2012 metų. Prekių pervežimo sutarčių forma, asmenys, su kuriais ieškovė derindavo krovinių pervežimo klausimus (pasikrovimo datas, krovinių kiekius, pervežimų kainas) nesikeitė nuo 2012 metų. 2014 m. vasario mėn. šalys papildomai pasirašė Generalinę ekspedijavimo sutartį, taip išreikšdami ketinimą ir toliau bendradarbiauti krovinių pervežimo srityje. Šios sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad ieškovė įsipareigoja atsakovės pavedimu organizuoti šioje sutartyje nustatyto transporto ekspedicinių paslaugų komplekso įgyvendinimą atsakovei arba jos nurodytam krovinio gavėjui. Remiantis minėta sutartimi, vežimo paslaugos turėjo būti teikiamos pačiai atsakovei arba jos nurodytam gavėjui, tai atitinka vežimo teisinio santykio turinį ir vežimo sutarties, kaip sutarties trečiojo asmens naudai, esmę. Generalinėje ekspedijavimo sutartyje nebuvo numatyta privaloma prekių pervežimo užsakymo forma, todėl šalys ir toliau naudojo vežimo sutarties formą, kurią buvo pasitvirtinę nuo 2012 metų. Po Generalinės ekspedijavimo sutarties pasirašymo šalių bendradarbiavimo principas nepasikeitė – ieškovė su tais pačiais asmenimis (atsakovės atstovais) derindavo krovinių pervežimo klausimus (pasikrovimo datas, krovinių kiekius, pervežimų kainas).
17.2. Generalinės ekspedijavimo sutarties pasirašymo faktas paneigia atsakovės teiginį, kad atsakovė ir prekių gavėja OOO ,,DoorInvest“ susitarė, jog už prekių pervežimo paslaugas nuo 2014 m. vasario mėn. ieškovei turi mokėti OOO ,,DoorInvest“. Už krovinių pervežimus toliau mokėjo atsakovė, tai patvirtina į bylą pateikti mokėjimo nurodymai. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kad būtų susitariusi su trečiuoju asmeniu dėl mokėjimų ieškovei. Be to, jei toks susitarimas tarp atsakovės ir OOO ,,DoorInvest“ buvo, tai yra dviejų juridinių asmenų sandoris, apie kurį ieškovė nebuvo informuota, todėl ieškovei jis neturi galios. Pati ieškovė su OOO ,,DoorInvest“ sutarčių dėl ginčui aktualių krovinių pervežimo ar sutarčių, pagal kurias už atsakovės krovinių pervežimą iš Ispanijos į Rusijos Federaciją, galėtų reikalauti atsiskaitymo iš OOO ,,DoorInvest“, nesudarė.
17.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės teiginiu, kad ji ginčo sutarčių nesudarė, jog sutartyse atsakovės antspaudas ir atstovo parašas yra suklastoti. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad vežimo sutartys yra suklastotos. Atsakovės iniciatyva pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00215-17 prokurorai išsamiai ištyrė visas aplinkybes ir nustatė, kad nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta ir ikiteisminį tyrimą nutraukė.
17.4. 2017 m. spalio 9 d. specialistės R. P. paaiškinimų protokole nurodoma, kad visi antspaudai CMR važtaraščiuose, 2014 m. vasario 13 d. krovinių ekspedijavimo sutartyje Nr. VE 14-04 ir vežimo sutartyse savo turiniu sutampa, tačiau turi skirtumų. Teismas į esančius skirtumus neatsižvelgė ir jų neįvertino. Teismas neteisingai nusprendė, kad antspaudai, panaudoti CMR važtaraščiuose, buvo ne atsakovės, o kito asmens. Tačiau atsakovė CMR važtaraščių neginčija. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovė visais atvejais pagal atsakovės atstovės A. K. ieškovei atsiųstas pasirašytas vežimo sutartis vežimo sutartyse nurodytomis sąlygomis ir laiku pagal CMR važtaraščius pateikė krovinius pervežimui.
17.5. Atsakovė prie 2017 m. lapkričio 22 d. rašytinių paaiškinimų pridėjo aštuonis CMR važtaraščius. Keturiuose CMR važtaraščiuose panaudotas antspaudas iš viso neįskaitomas, o likusiuose CMR važtaraščiuose, kur atsakovės antspaudas įskaitomas, vizualiai galima matyti, jog jis sutampa su siuntėjo ,,Puertas Padilla S. L.“ antspaudu, esančiu ant ieškovės pateiktų CMR važtaraščių.
17.6. Teismo išvada, kad vežimo sutartis pasirašė ir antspaudavo ne atsakovė, o kitas asmuo, yra nepagrįsta. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė veikloje naudojo kelis skirtingus antspaudus. Atsakovės naudojamas antspaudas nėra apvalus herbinis įmonės antspaudas, yra informacinio pobūdžio antspaudas su įmonės rekvizitais. Antspaudai gali būti pagaminti prastos kokybės, su klaidomis, tačiau jie gali būti naudojami įmonės veikloje, todėl negali būti vertinami kaip suklastoti. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė veikloje naudojo kelis skirtingus antspaudus.
17.7. Atsakovė nuo 2013 metų ne visas krovinių pervežimo sutartis pasirašinėjo parašu, ne visose sutartyse uždėdavo antspaudą, atsakovės antspaudai net ir sutartyse, kurių ji neginčija (2013 m. sutartys), turi skirtumų. Atsakovės ginčijamos vežimo sutartys pagal susiklosčiusią šalių bendradarbiavimo praktiką niekuo nesiskyrė nuo ankstesnių sutarčių, kurių atsakovė neginčija, todėl atsakovės byloje ginčijamos sutartys pagrįstai negalėjo sukelti ieškovei abejonių.
17.8. Prokuroras 2020 m. kovo 3 d. nutarime nurodė, kad tyrimo metu buvo išnagrinėti visi atsakovės prašymai ir imtasi priemonių išsiaiškinti, ar ginčijamos sutartys nebuvo suklastotos. Iš tyrimo metu gautų duomenų nustatyta, kad pervežimai buvo vykdomi, aplinkybę, jog kroviniai buvo pristatyti gavėjui, patvirtina CMR važtaraščiai. Apmokėjimo sąlygas už pervežimus patvirtina CMR važtaraščiai, pardavimo sąskaitos, eksporto deklaracijos. Ieškovė prie kiekvienos vežimo sutarties ir ieškovės sąskaitos už suteiktas pervežimo paslaugas pateikė CMR važtaraščius, kurių 15 skiltyje „Apmokėjimo sąlygos“ yra pažymėta ,,CIP Moscow“ (CIP Maskva) apmokėjimo sąlygos. 2017 m. liepos 27 d. teismo posėdžio metu ieškovė papildomai pateikė atsakovės išrašytas prekių pardavimo sąskaitas ir eksporto deklaracijas prie kiekvienos vežimo sutarties. Kiekvienoje iš pardavimo sąskaitų bei eksporto deklaracijų yra nurodyta prekių pardavimo Incoterms sąlygos CIP Maskva. Tos pačios Incoterms pardavimo sąlygos CIP Maskva buvo nurodytos atsakovės ankstesniuose pardavimo dokumentuose už 2013 metus. Ieškovė, Lietuvos Respublikos muitinė bei Rusijos Federacijos muitinė vadovavosi atsakovės pateiktais prekių pardavimo dokumentais. Prekių pardavimo bei pervežimo sąlygos, nurodytos minėtuose dokumentuose, nėra paneigtos ir nuginčytos, jos galioja šalims ir yra privalomos.
17.9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje Nr. e3K-3-166-421/2018 yra pažymėjęs, kad CMR važtaraščio duomenys yra reikšmingi, jie patvirtina vežimo sutarties sudarymą ir jos sąlygas. Taigi, prekių pardavimo sąskaitose, CMR važtaraščiuose ir eksporto deklaracijose nurodytos CIP Maskva Incoterms sąlygos reiškia, kad būtent atsakovė ,,Puertas Padilla S. L.“ buvo įsipareigojusi savo sąskaita pristatyti prekes OOO ,,DoorInvest“. Atsakovė į bylą pateikė 2013 m. sausio 3 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą su OOO ,,DoorInvest“, kurioje yra nustatytos prekių pardavimo sąlygos pirkėjai CIP Maskva. Atsakovė 2013–2015 metais prekes, kurias vežė ieškovė, pardavinėjo OOO ,,DoorInvest“ CIP Maskva sąlygomis.
17.10. Incoterms sąlyga CIP su nuoroda į paskirties vietą (šiuo atveju – miestu) reiškia, kad už transportavimą ir draudimą apmokėta iki nurodytos krovinio paskirties vietos. Pagal minėtą sąlygą pardavėjos (šiuo atveju – atsakovės) įsipareigojimai yra tokie pat kaip ir pagal CPT pristatymo sąlygas (pardavėjas apmoka už prekių pristatymą į pirkėjos nurodytą paskirties vietą), tačiau ji papildomai privalo mažiausia pinigų suma apdrausti prekes nuo galimo jų sugadinimo ar praradimo transportuojant rizikos. Incoterms sąlygos tampa privalomos šalims, kai šalys jas aiškiai įtraukia į sutartį bei pardavimo dokumentus.
17.11. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad bendravimas vyko tarp ieškovės atstovų T. S. ir V. N. bei atsakovės atstovų V. B., A. T. ir A. K. (A. K. ieškovės atstovai nuo pat pradžių identifikavo kaip vieną iš atsakovės atstovių). Liudytoju apklaustas T. S., betarpiškai dirbęs su atsakovės užsakymais, patvirtino, kad nuo pat ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimo pradžios, jis bendravo su tais pačiais trimis asmenimis, tai nepasikeitė ir 2014 m. vasario mėn. Krovinio duomenis vienas iš nurodytų asmenų pasakydavo telefonu, vėliau šių duomenų pagrindu buvo parengiama vežimo sutartis.
17.12. Dokumentų apyvarta nuo bendradarbiavimo pradžios vyko elektroniniu paštu. Tarp šalių susiklostė praktika, kad asmenys elektroniniu paštu su domenu „padilla“, kaip atsakovės atstovai, ieškovei siųsdavo prekių sąskaitas, prekių pakavimo lapus, pervežimo sutartis, o atsakovė apmokėdavo už prekių transportavimą. Elektroninio pašto pavadinime padilla.ru ir ppadilla.es esminis žodis, kuris leidžia identifikuoti asmenį, yra „padilla“. Ieškovė pasirašytas vežimo sutartis gavo iš atsakovės atstovės A. K., kuri naudojosi prekės ženklu „padilla“ ir susirašinėjo iš elektroninio pašto adreso padilla.ru. Atsakovės atstovė A. T. taip pat susirašinėjo su A. K. ir ieškovės atstovu T. S.. Ieškovės atstovai iš A. K. gaudavo ne tik krovinio pervežimo sutartis, bet ir kitus prekių dokumentus.
17.13. 2014–2015 metais atsakovės atstovai, dalyvavę susirašinėjime su ieškovės atstovais, matė, kad A. K. naudojasi prekės ženklu „padilla“, tačiau jokių priekaištų, įspėjimų, draudimų, pastabų nereiškė; neįspėjo ieškovės atstovų, jog A. K. galimai neteisėtai naudojasi atsakovės prekės ženklu „padilla“. Atsakovė tik 2016 m. rugsėjo 15 d., po ieškinio gavimo, parašė raštą, kuriuo uždraudė tretiesiems asmenims naudotis prekės ženklu „padilla“, tačiau nepateikė šio rašto siuntimo ar įteikimo įrodymų adresatui.
17.14. Atsakovė 2014 m. kovo 28 d. oficialiame puslapyje paskelbė „Puertas Padilla dalyvaus Maskvos „MosBuilt 2014“ parodoje“; „Puertas Padilla“ dalyvavo prestižinėje Maskvos „MosBuilt 2014“ mugėje“ ir kartu su skelbimu patalpino stendo nuotrauką su pavadinimu „Padilla Russia“. Liudytoju apklaustas T. S. patvirtino, kad D. K. ir A. K. buvo sutikęs parodoje oficialiame „padilla“ stende, kaip „padilla“ atstovus. Teismas formaliai vertino elektroninio pašto skirtumus – ,,pp“ raides ir galūnes „.ru“, vietoje „.es“.
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Ispanijos bendrovė „Puertas Padilla S. L.“ prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
18.1. Byloje nėra įrodymų, kad A. K. ar D. K. buvo atsakovės atstovai; jog atsakovė kaip nors būtų klaidinusi ieškovę dėl to, jog veikia atsakovės vardu. Ieškovė, gavusi užsakymus ne iš to asmens, iš kurio anksčiau atsakovės vardu gaudavo užsakymus (V. B.), ir iš kitokio elektroninio pašto (ne „.es“, o „.ru“), neatliko jokių veiksmų, kad patikrintų / įsitikintų, ar šie asmenys įgalioti veikti atsakovės vardu.
18.2. Ginčo užsakymai buvo teikiami apie metus ir visą šį laiką už juos nebuvo mokama, ieškovė dėl to jokių pretenzijų atsakovei nereiškė. Gavusi pirmąją pretenziją, atsakovė iš karto nurodė, kad užsakymų neatliko ir paslaugos neužsakė. Taigi, atsakovė nepatvirtino neįgaliotų asmenų sudarytų sandorių.
18.3. Atsakovė supranta, kad šioje situacijoje nesąžiningas asmuo yra trečiasis asmuo OOO ,,DoorInvest“, kuris užsakė paslaugas pas ieškovę, tačiau už jas nesumokėjo.
18.4. Ieškovė, elektroniniu paštu gavusi užsakymą iš A. K., matydama, kad užsakymą teikia kitas asmuo, nei iki tol (anksčiau užsakymus teikė V. B. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbiami)); užsakymas teikiamas iš elektroninio pašto su galūne „.ru“ (anksčiau visi užsakymai būdavo iš elektroninio pašto su galūne „.es“); neturėdama nei vieno dokumento ar patvirtinimo, kad užsakymą teikiantis asmuo yra atsakovės darbuotojas ar kitaip įgaliotas asmuo; neturėdama duomenų, jog atsakovė turėtų filialą ar atstovybę Rusijoje; nesikreipusi į atsakovę dėl patvirtinimo, kad A. K. yra įgaliota veikti atsakovės vardu, tokį užsakymą priskyrė atsakovei.
18.5. Nesulaukusi mokėjimų, ilgą laiką ieškovė nesikreipė į atsakovę ir neprašė apmokėti už paslaugas. Už kitus 11 užsakymų, atliktų per šį laikotarpį, OOO ,,DoorInvest“ yra su ieškove atsiskaičiusi. Byloje yra duomenys, kad nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. ieškovė yra išsiuntusi 22 krovinius OOO ,,DoorInvest“. Pradžioje ieškovė pripažino, kad už dalį užsakymų yra gavusi apmokėjimą (kadangi atsakovė mokėjimų neatliko, juos atliko OOO ,,DoorInvest“), vėliau ieškovė pakeitė poziciją ir ėmė teigti, jog ir ankstesni užsakymai yra neapmokėti, tačiau neprašo šių sumų priteisti.
18.6. Jeigu ieškovė būtų pasikreipusi į atsakovę dėl užsakymo patvirtinimo bei informacijos, ar A. K. yra atsakovės įgaliotas asmuo, išsiaiškinusi, ar atsakovė turi įsteigusi juridinį asmenį ar filialą Rusijoje – tokia situacija nebūtų susiklosčiusi.
18.7. Atsakovė apie ginčo užsakymus nežinojo, apie juos ieškovės buvo informuota tik po metų, kai ši ėmė reikalauti apmokėti skolą.
18.8. OOO ,,DoorInvest“ buvo eilinis atsakovės klientas, pirkęs produkciją. Atsakovė išsiųsdavo produkciją į Rusijos Federacija bendrovei OOO ,,DoorInvest“ kaip ir kitiems klientams ir negalėjo numatyti, kad ši pirkėja užsakė pervežimus nurodydama, jog juos užsako atsakovė.
18.9. Atsakovė buvo užsakiusi pervežimus bendrovei OOO ,,DoorInvest“ per ieškovę, tačiau užsakymus pateikdavo V. B. ir už juos buvo laiku atsiskaitoma. Ieškovė, gavusi užsakymą iš kito asmens ir iš kitos valstybės, privalėjo išsiaiškinti, ar gaunamas užsakymas yra iš tiesų iš atsakovės (jos įgalioto asmens).
18.10. Atsakovė niekaip nesuklaidino ieškovės, neprisidėjo prie OOO ,,DoorInvest“ nesąžiningo elgesio.
IV. Šalių papildomų paaiškinimų argumentai
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatė terminą šalims pateikti rašytinius paaiškinimus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartyje nurodytų ištirti aplinkybių.
4. Ieškovė UAB „Vilniaus ekspedicija“ pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę krovinių pervežimo organizavimo ekspedijavimo teisiniai santykiai, todėl tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu sutartinius santykius reglamentuojančios 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) teisės normos (konkrečiu atveju, dėl ieškinio senaties taikymo), sprendžiant dėl iš ekspedijavimo teisinių santykių ieškovės kildinamų reikalavimų dėl atsiskaitymo už suteiktas krovinių pervežimo organizavimo (ekspedijavimo) paslaugas tenkinimo, neturėtų būti taikomos. Jei apeliacinės instancijos teismas spręstų priešingai, ieškovės įsitikinimu, egzistuoja teisinis pagrindas atsakovės ,,Puertas Padilla S. L.“ nesąžiningą elgesį, sąmoningai vengiant atsiskaityti už ieškovės suteiktas krovinių pervežimo organizavimo paslaugas (šiai užsiėmus teisinę poziciją, jog už aptariamas paslaugas turėtų atsiskaityti ir paslaugų tariamu užsakovu turėtų būti laikoma ne atsakovė, bet tuo metu faktiškai nemokia jau buvusi krovinių gavėja OOO ,,DoorInvest“), vertinti kaip tyčinius veiksmus, sudarančius pagrindą taikyti CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje numatytą prailgintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Atsakovės atstovai D. K. ir A. K. ne sykį tiek žodžiu, tiek ir susirašinėjant elektroniniu paštu patvirtino susidariusį atsakovės įsiskolinimą ir vis žadėjo, jog atsiskaitymo klausimas galiausiai bus išspręstas. Dėl būsimo atsiskaitymo klaidinama ieškovė pagrįstai delsė priimti sprendimą dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vadovaujantis CMR konvencijos 32 straipsnio 2 punktu, ieškovės 2015 m. spalio 5 d. elektroniniu paštu atsakovei pateiktas 2015 m. spalio 2 d. reikalavimas įvykdyti piniginę prievolę, į kurį atsakovė atsakė 2015 m. spalio 8 d., turėtų būti laikomas ieškinio senaties termino eigą pristabdančia pretenzija, kuri ieškinio senaties termino eigos skaičiavimą pristabdė trims dienoms. Įvertinus tai, CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, reikalavimams pagal 2014 m. gruodžio 18 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą Nr. VE 7294 (5 406,68 Eur) bei 2015 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VE 7541 (2 104,68 Eur), nebuvo praleistas. Pagal 2014 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VE 7115 (5 316,42 Eur) bei 2014 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VE 7222 (4 961,03 Eur)) senaties terminas buvo praleistas nežymiai. Ieškovė patvirtintas prekių pervežimo sutartis (2014 m. spalio 15 d. prekių pervežimo sutartį Nr. 30557, 2014 m. lapkričio 19 d. prekių pervežimo sutartį Nr. 31357 ir 2014 m. gruodžio 5 d. prekių pervežimo sutartį Nr. 31737) gavo tik 2015 m. sausio 27 d., todėl dėl jų vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškovės kreipimosi į teismą dieną (2016 m. kovo 9 d.) dar nebuvo suėjęs. Jeigu teismas laikytų, kad senaties terminas praleistas, ieškovė prašo jį atnaujinti. Taip pat ieškovė palaiko 2022 m. rugpjūčio 25 d. atsiliepime į kasacinį skundą išsakytus argumentus dėl CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyto šešių mėnesių ieškinio senaties termino dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius atnaujinimo.
5. Atsakovas Ispanijos bendrovė „Puertas Padilla S. L.“ pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad ieškinys iš dalies turėtų būti tenkinamas, prašo taikyti ieškinio senatį tiek dėl skolos, tiek ir dėl delspinigių. Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalį teisė pateikti ieškinį dėl vežimų, taikant šią konvenciją, dėl senaties prarandama po vienerių metų. CMR konvencijoje įtvirtintas ieškinio senaties terminas taikomas tiek tiems reikalavimams, kuriuos krovinio siuntėjai (ar kiti reikalavimo teisę turintys subjektai) reiškia vežėjams, tiek tiems reikalavimams, kuriuos vežėjai reiškia krovinio siuntėjams (ar kitiems reikalavimo teisę turintiems subjektams). Vadovaujantis CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c) punktu, ieškinio senatis taikytina reikalavimams reiškiamiems pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. spalio 10 d. sąskaita Nr. VE 7115 už 1 454,49 Eur; 2014 m. lapkričio 28 d. sąskaita Nr. VE 7222 už 4 961,03 Eur; 2014 m. gruodžio 18 d. sąskaita Nr. VE 7294 už 5 406,68 Eur; 2015 m. vasario 12 d. sąskaita Nr. VE 7541 už 2 104,68 Eur. Iš viso už 13 926,88 Eur. Ieškovė į bylą nepateikė jokių paaiškinimų ar įrodymų, kad ieškinio senaties termino skaičiavimas būtų pristabdytas. Ieškovė nepateikė prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ieškovė taip pat neįrodinėjo, kad nurodytoms PVM sąskaitoms faktūroms ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas kitaip.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Byloje nustatyta, kad 2014 m. vasario 13 d. UAB „Vilniaus ekspedicija“ su Ispanijos bendrove „Puertas Padilla S. L.“ sudarė krovinių ekspedijavimo sutartį. Ieškovė pateikė 2014 m. spalio 15 d., 2014 m. lapkričio 19 d., 2014 m. gruodžio 5 d., 2014 m. gruodžio 9 d., 2014 m. gruodžio 16 d., 2015 m. vasario 23 d., 2015 m. kovo 14 d., 2015 m. kovo 24 d., 2015 m. balandžio 20 d., 2015 m. rugpjūčio 7 d. prekių pervežimo sutartis, šių sutarčių atsakovė teigė nepasirašiusi ir krovinių pagal jas neužsakiusi. Dėl ieškovės pateiktų sąskaitų atsakovė 2015 m. spalio 8 d. raštu informavo ieškovę, kad atsakovė anksčiau nėra gavusi pretenzijų iš ieškovės dėl sąskaitų ir sumų, ir nurodė, jog sąskaitos atsakovei yra pateiktos per klaidą.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės bendrovės „Puertas Padilla S. L.“ kasacinį skundą, 2023 m. kovo 8 d. nutartimi Nr. 3K-3-19-469/2023 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
9. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, kasacinis teismas konstatavo, kad atsakovė reiškė reikalavimą taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimams dėl skolos ir netesybų ir šio reikalavimo neatsisakė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nenagrinėjo ieškinio senaties taikymui svarbių aplinkybių ir šio reikalavimo neišsprendė. Dėl šio proceso teisės pažeidimo galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės, todėl skundžiamą procesinį sprendimą panaikino ir byla grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nurodė, kad bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas turi atlikti ginčo teisinių santykių teisinį kvalifikavimą, išspręsti ieškinio senaties klausimą ir iš naujo nuspręsti dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo.
10. Teisėjų kolegija, iš naujo nagrinėdama bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, nenustatė sąlygų peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl konstatuoja, kad apeliacinis procesas vyksta pagal ieškovės skunde apibrėžtas ribas, atsižvelgiant į šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m.
rugsėjo 27 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus bei šioje byloje šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo
11. Ieškovė teigia, kad tarp jos ir atsakovės susiklostė ne vežimo, o krovinių ekspedijavimo teisiniai santykiai.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.
13. CK 6.824 straipsnio 3 dalis nustato, kad krovinio ekspedijavimo sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu.
14. Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatas vežimo sutartis suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingose šalių teritorijose ir kai bent viena iš šalių yra konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės.
15. Nagrinėjamu atveju šalys sudarė sutartį dėl tarptautinio krovinių pervežimo, kroviniai vežti kelių transporto priemone, buvo vežama už užmokestį, krovinių išsiuntimo ir jų gavimo vietos buvo skirtingų šalių teritorijose, tiek krovinių išsiuntimo, tiek jų gavimo vietos valstybės yra CMR Konvencijos narės.
16. Kas yra vežėjas CMR konvencijos prasme yra nustatoma pagal konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme, jeigu jų sutartis atitinka Konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus požymius. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantis vežėjas) pats krovinio neveža, bet savo ruožtu dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pavyzdžiui, tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas kaip vežėjas, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013, 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2014).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakove krovinių pervežimo klausimais bendradarbiavo nuo 2012 metų. Krovinių pervežimai ir užsakymai buvo derinami ir vykdomi susirašinėjant elektroniniais laiškais. Laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. ieškovė įvykdė 33 krovinių pervežimus, iš kurių 32 kroviniai pervežti į Rusijos Federaciją trečiajam asmeniui OOO ,,DoorInvest“ atsakovės užsakymų pagrindu (OOO ,,DoorInvest“ buvo krovinių gavėja).
18. 2014 m. vasario 13 d. UAB „Vilniaus ekspedicija“ (ekspeditorė) ir bendrovė „Puertas Padilla S. L.“ (užsakovė) pasirašė Krovinių ekspedijavimo sutartį Nr. VE14-04, tačiau iš esmės bendradarbiavimo sąlygos tarp šalių liko tos pačios – paslaugos teikiamos pagal pateiktus užsakymus (1.2 punktas); paslaugų kaina suderinama su užsakove ir nurodoma pateikiamuose užsakymuose (6.1 punktas); užsakovė apmoka sąskaitas už suteiktas paslaugas per penkias dienas po krovinio iškrovimo, iki finansinių metų pabaigos užsakovė įsipareigoja apmokėti visas ekspeditorės pateiktas sąskaitas, įskaitant tas, kurių mokėjimo terminas dar nėra suėjęs (6.3 punktas); sąskaitos apmokėti užsakovei gali būti perduodamos asmeniškai, elektroniniu paštu arba faksu (6.7 punktas).
19. Laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė su atsakove sudarė Prekių pervežimo sutartis, už kurias atsakovė su ieškove neatsiskaitė: 2014 m. spalio 15 d. Prekių pervežimo sutartį Nr. 30557; 2014 m. lapkričio 19 d. – Nr. 31357; 2014 m. gruodžio 5 d. – Nr. 31737; 2014 m. gruodžio 9 d. – Nr. 31855; 2014 m. gruodžio 16 d. – Nr. 32130; 2015 m. vasario 23 d. – Nr. 33115; 2015 m. kovo 14 d. – Nr. 33507+33683; 2015 m. kovo 24 d. – Nr. 33743; 2015 m. balandžio 20 d. – Nr. 34427; 2015 m. rugpjūčio 7 d. – Nr. 37621+37805 (toliau – Sutartys). Sutartimis ieškovė UAB „Vilniaus ekspedicija“ (vežėja) įsipareigojo organizuoti krovinių pervežimą į paskirties vietą ir prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą. Sutartyse taip pat buvo nurodyta, jog vežėja (ieškovė) bus laikoma atsakinga už jai pateiktas prekes viso transportavimo metu pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją. Atsakovė Sutartimis įsipareigojo laiku pakrauti ir iškrauti prekes, pateikti reikalingus dokumentus, sumokėti už suteiktas paslaugas Sutartyse nustatytą vežimo mokestį.
20. Įvertinus pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką bei tai, kokiomis sąlygomis ieškovė ir atsakovė susitarė dėl tarptautinio krovinių pervežimo, akivaizdu, kad ieškovė įsipareigojo perveržti krovinį, prisiėmė atsakomybę už krovinio saugumą, taip pat įsipareigojo atsakyti už jai pateiktas prekes viso transportavimo metu pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją. Ieškovės išrašytose sąskaitose nėra jokių nuorodų, kad ieškovė teikė tik ekspedijavimo paslaugas. Sąskaitose nurodytas konkretus krovinio pervežimo maršrutas, užmokestis už vežimą. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė, sudariusi Prekių pervežimo sutartis su atsakove bei prisiėmusi vežėjo įsipareigojimus nugabenti krovinius į paskirties vietą, tapo susitariančiuoju vežėju CMR konvencijos prasme, nepaisant to, jog faktiškai pervežimą atliko kiti vežėjai, todėl sprendžiant šalių ginčą, tiems klausimams, kurie reglamentuojami CMR Konvencijos, taikytinos šios Konvencijos normos (CMR Konvencijos 1 straipsnis).
21. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nėra su ja atsiskaičiusi pagal 2014 m. spalio 15 d., 2014 m. lapkričio 19 d., 2014 m. gruodžio 5 d., 2014 m. gruodžio 9 d., 2014 m. gruodžio 16 d., 2015 m. vasario 23 d., 2015 m. kovo 14 d., 2015 m. kovo 24 d., 2015 m. balandžio 20 d., 2015 m. rugpjūčio 7 d. sudarytas prekių pervežimo sutartis. Atsakovė teigia, kad šių sutarčių nepasirašiusi ir krovinių pagal jas neužsakiusi, o užsakymus pateikę fiziniai asmenys nebuvo atsakovės atstovais.
22. Kaip jau buvo minėta, teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė su atsakove krovinių pervežimo klausimais bendradarbiavo nuo 2012 metų. Krovinių pervežimai ir užsakymai buvo derinami ir vykdomi susirašinėjant elektroniniais laiškais – užsakovė atsiųsdavo užsakymus pervežti krovinius ir pasirašytas sutartis. Laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. ieškovė įvykdė 33 krovinių pervežimus, iš kurių 32 kroviniai pervežti į Rusijos Federaciją trečiajam asmeniui OOO ,,DoorInvest“ atsakovės užsakymų pagrindu (OOO ,,DoorInvest“ buvo krovinių gavėja). 2014 m. vasario 13 d. ieškovei ir atsakovei pasirašius naują Krovinių ekspedijavimo sutartį Nr. VE14-04, iš esmės bendradarbiavimo sąlygos tarp šalių liko tos pačios. Nors tokiomis pačiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė atliko 22 prekių pervežimus, atsakovė atsisako apmokėti tik už pervežimus, atliktus pagal Sutartis, sudarytas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d., o savo nesutikimą iš esmės grindžia netinkamu atsakovės atstovavimu santykiuose su ieškove, galimu dokumentų klastojimu bei tuo, kad ieškovės nurodytas ginčo sąskaitas turėjo apmokėti trečiasis asmuo OOO ,,DoorInvest“ pagal nuo 2014 m. vasario mėn. galiojusį susitarimą.
23. Atsakovė nurodo, kad A. K., su kuria iš esmės vyko susirašinėjimas dėl ginčo krovinių pervežimo, nėra ir niekuomet nebuvo atsakovės darbuotoja ir neteikė užsakymų ieškovei dėl krovinių pervežimo paslaugų teikimo; atsakovė nebuvo davusi OOO ,,DoorInvest“ įgaliojimo veikti atsakovės vardu. Šią aplinkybę, atsakovės teigimu, patvirtina ir tai, kad visas susirašinėjimas buvo vykdomas iš rusiško elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbiami), tuo tarpu, oficialaus atsakovės ispaniško elektroninio pašto adreso galūnė yra „@ppadilla.es“.
24. Iš teismui pateikto elektroninio susirašinėjimo ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad krovinių pervežimo teisiniuose santykiuose ieškovę atstovavo jos atstovai T. S. ir V. N., o atsakovę – A. K., A. T. ir V. B.. Daugumoje elektroninių laiškų, kuriais susirašinėjo ieškovės ir atsakovės atstovai, įskaitant ir susirašinėjimą su A. K., yra nuorodos, kad laiškai kaip nuorašai yra persiųsti ir kitiems atsakovės atstovams (A. T., V. B.), kurių atstovavimo atsakovės interesams atsakovė neneigia. Jeigu A. K. prekiniu ženklu „padilla“ naudojosi neteisėtai, atsakovės atstovai, gavę elektroninius laiškus, turėjo visas galimybes ir net pareigą perspėti ieškovę, kad jos duomenimis neteisėtai naudojasi ne jos atstovai, o kiti asmenys, tačiau to nepadarė, todėl ieškovė šioje situacijoje turėjo pagrindo manyti, jog A. K. teisėtai atstovauja „ppadilla.es“ santykiuose su ieškove.
25. Tai, kad A. K. turėjo teisę atstovauti atsakovę, patvirtina ir teismui pateiktas ieškovės atstovo T. S. 2015 m. rugpjūčio 5 d. elektroninis laiškas, adresuotas atsakovės pripažintai atstovei A. T., kuriame prašoma pasirašyti siunčiamas pervežimo paraiškas, nurodant, jog A. K. šiuo metu yra nepasiekiama. Be to, teismui pateiktas 2017 m. gegužės 11 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 177-17-11 patvirtina, kad atsakovė savo oficialioje interneto svetainėje skelbė apie jos surengtą „MosBuilt 2014“ parodą Maskvoje su stendu „Padilla Russia“. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. S. patvirtino, jog D. K. ir A. K. buvo sutikęs parodoje prie oficialaus „padilla“ stendo, kaip šios įmonės atstovus. Šios aplinkybės taip pat paneigia atsakovės argumentus, kad A. K. nebuvo atsakovės „Puertas Padilla S. L.“ atstovė ir atsakovės sąsajas su „Padilla Russia“, nes, kaip matyti, pati atsakovė naudojosi „Padilla Russia“ prekės ženklu ir leido asmenims veikti „Puertas Padilla S. L.“ vardu, naudojant „Padilla Russia“ ženklą.
26. Byloje nėra pateikta duomenų, jog ekspedicijos sutartyje, CMR važtaraščiuose ir vežimo sutartyse atsakovės antspaudas ar atsakovės atstovo parašai būtų suklastoti. Atsakovė savo veikloje naudojo kelis skirtingus pagal turinį iš esmės sutampančius antspaudus ir jų suklastojimo faktas byloje nėra nustatytas. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus 2020 m. sausio 24 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad ginčo pervežimai buvo vykdomi ir kroviniai buvo pristatyti gavėjui – trečiajam asmeniui OOO ,,DoorInvest“; bendrovė „Puertas Padilla S. L.“ neneigia, jog perdavė krovinius pagal 10 vienkartinių krovinių pervežimo sutarčių ir CMR važtaraščius vežėjai UAB „Vilniaus ekspedicija“. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas raštas, kuriame nurodoma, kad su atsakove buvo dirbama pagal skenuotus užsakymus–sutartis. Prekių pristatymą patvirtina CMR važtaraščiai, prekių pardavimo sąskaitos, eksporto deklaracijos. Šių faktinių aplinkybių neneigia ir ginčo šalys.
27. Atsakovės argumentai, jog ieškovės nurodytas ginčo sąskaitas turėjo apmokėti trečiasis asmuo OOO ,,DoorInvest“ pagal nuo 2014 m. vasario mėn. galiojusį susitarimą, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė visose trečiajam asmeniui OOO ,,DoorInvest“ parduodamų prekių sąskaitose įrašė pardavimo sąlygą „Incoterms CIP Maskva“, kuri reiškia, kad pardavėjas (atsakovė) apmoka visas prekių gabenimo į pirkėjo nurodytą paskirties vietą, krovos ir draudimo išlaidas. Išrašytus dokumentus su nurodyta CIP sąlyga atsakovė pateikė trečiosioms šalims: vežėjui, Europos Sąjungos bei Rusijos Federacijos muitinėms, deklaruodama, kad būtent atsakovė apmokėjo visas prekių gabenimo į pirkėjo nurodytą paskirties vietą, krovos ir draudimo išlaidas. Taigi, pati atsakovė bendrovė „Puertas Padilla S. L.“ deklaravo, kad už ginčo prekių gabenimą privalo sumokėti prekių pardavėja bendrovė „Puertas Padilla S. L.“, o ne trečiasis asmuo – bendrovė OOO ,,DoorInvest“.
28. Įvertinusi įrodymų visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė buvo informuota apie ginčo sutarčių sudarymą ir faktiškai vykdė ginčo sutartis – perdavė krovinius pagal 10 vienkartinių krovinių pervežimo sutarčių ir CMR važtaraščius vežėjai UAB „Vilniaus ekspedicija“. Tarp šalių buvo susiklosčiusi tokią bendradarbiavimo praktika, kai asmenys, naudodami elektroninio pašto adresus su domenu „padilla“, faktiškai veikdavo atsakovės vardu, siųsdavo bendrovei „Puertas Padilla S. L.“ prekių sąskaitas, pervežimo sutartis ieškovei, atsakovė sumokėdavo už prekių transportavimą ir savo veiksmais iki pat ieškovės ieškinio gavimo dienos jokių pretenzijų dėl šalių susiklosčiusios bendradarbiavimo praktikos ar jos atstovavimo santykiuose su ieškove nereiškė.
Dėl ieškinio senaties taikymo
29. Atsakovė prašo taikyti CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog ieškovės reikalavimams turi būti taikomas ne vienerių metų, bet trejų metų ieškinio senaties terminas, nes atsakovės veiksmai prilygsta tyčiniams. Ieškovė atsakovės tyčiniais veiksmais laiko jos piktybišką vengimą atsiskaityti su ieškove.
30. Ieškinio senaties terminus ir jų taikymo ypatumus reglamentuoja CMR konvencijos 32 straipsnis. Šioje normoje nustatyta, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio tokį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju senaties terminas yra treji metai. Straipsnio 1 dalies c punkte nurodoma, kad senaties terminas prasideda praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo. Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas taikomas tiek ieškiniams, reiškiamiems vežėjui dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, tiek ir vežėjo reikalavimams sumokėti jam vežimo mokestį, ieškiniams, kylantiems iš delikto, ir kitiems ieškiniams, taikant konvenciją.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, sąmoningas vengimas atsiskaityti – pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punktą vertintini kaip tyčinis neveikimas ir yra pagrindas taikyti Konvencijoje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2009). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad atsakovė nepagrįstai vengia atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Atsakovė bendrovė „Puertas Padilla S. L.“, nors ir teigia, jog sutarčių nesudarė, tačiau neneigia, jog pati šias sutartis vykdė, t. y. krovinius ir CMR važtaraščius perdavė vežėjai UAB „Vilniaus ekspedicija“, pervežimai buvo vykdomi ir kroviniai buvo pristatyti gavėjui – trečiajam asmeniui OOO ,,DoorInvest“. Prekių pristatymą patvirtina CMR važtaraščiai, prekių pardavimo sąskaitos, eksporto deklaracijos. Atsakovės pareigą apmokėti visas prekių gabenimo į pirkėjo nurodytą paskirties vietą, krovos ir draudimo išlaidas, patvirtina trečiajam asmeniui OOO ,,DoorInvest“ parduodamų prekių sąskaitose įrašyta pardavimo sąlygą „Incoterms CIP Maskva“. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė sąmoningai nevykdė prievolės atsiskaityti su ieškove, ir sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės ieškiniui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
32. Byloje kilo ginčas dėl 2014 m. spalio 15 d., 2014 m. lapkričio 19 d., 2014 m. gruodžio 5 d., 2014 m. gruodžio 9 d., 2014 m. gruodžio 16 d., 2015 m. vasario 23 d., 2015 m. kovo 14 d., 2015 m. kovo 24 d., 2015 m. balandžio 20 d., 2015 m. rugpjūčio 7 d. sudarytų prekių pervežimo sutarčių. Pagal CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c punktą senaties terminas prasideda praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo, t. y. 2014 m. spalio 15 d. sudarytos sutarties terminas prasidėjo 2015 m. sausio 15 d., 2014 m. lapkričio 19 d. sudarytos sutarties terminas prasidėjo 2015 m. vasario 19 d., 2014 m. gruodžio 5 d. sudarytos sutarties terminas prasidėjo 2015 m. kovo 5 d., 2014 m. gruodžio 9 d. sudarytos sutarties terminas prasidėjo 2015 m. kovo 9 d., 2014 m. gruodžio 16 d. sudarytos sutarties terminas prasidėjo 2015 m. kovo 16 d. ir t. t. Pretenzija atsakovei elektroniniu paštu buvo pateikta 2015 m. spalio 5 d., atsakovė atsakymą į pretenziją pateikė 2015 m. spalio 8 d., todėl senaties terminas buvo sustabdytas 3 dienoms. Ieškovės pareiškimas dėl skolos priteisimo buvo pateiktas teismui 2016 m. kovo 11 d. Kadangi šalių ginčui taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, darytina išvada, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, todėl nėra pagrindo ieškovei taikyti CK 1.131 straipsnyje nustatytas neigiamas pasekmes.
Dėl ieškovės prašomos priteisti skolos
33. Pažymėtina, kad CMR konvencija nereglamentuoja atlygio už vežimą klausimų, išskyrus CMR konvencijos 13 straipsnį ir ieškinio senatį, todėl dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės vežimo užmokestį spręstina pagal ginčo šalių sudarytų sutarčių nuostatas, Lietuvos Respublikos teisę.
34. CK 6.808 straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. CK 6.813 straipsnio 1 dalis numato, jog už krovinių, keleivių ir bagažo vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimu, jeigu įstatymas nenustato ko kita.
35. Byloje nustatyta, jog atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove už ginčo pervežimus pagal Sutarčių pagrindu išrašytas šias sąskaitas: neapmokėtas likutis pagal 2014 m. lapkričio 7 d. sąskaitą Nr. VE 7115 – 1 454,49 Eur (sąskaitos apmokėjimo terminas 2014 m. lapkričio 14 d.); 2014 m. lapkričio 28 d. sąskaitą Nr. VE 7222 – 4 961,03 Eur (sąskaitos apmokėjimo terminas 2014 m. gruodžio 5 d.); 2014 m. gruodžio 18 d. sąskaitą Nr. VE 7294 – 5 921,71 Eur (sąskaitos apmokėjimo terminas 2014 m. gruodžio 25 d.); 2014 m. gruodžio 29 d. sąskaitą Nr. VE 7328 – 5 406,68 Eur (sąskaitos apmokėjimo terminas 2015 m. sausio 5 d.); 2015 m. vasario 12 d. sąskaitą Nr. VE 7541 – 2 104,68 Eur (sąskaitos apmokėjimo terminas 2015 m. vasario 19 d.); 2015 m. kovo 13 d. sąskaitą Nr. VE 7658 – 5 819,50 Eur (sąskaitos apmokėjimo terminas 2015 m. kovo 20 d.); 2015 m. kovo 25 d. sąskaitą Nr. VE 7716 – 5 418,13 Eur (sąskaitos apmokėjimo terminas 2015 m. balandžio 1 d.); 2015 m. balandžio 9 d. sąskaitą Nr. VE 7790 – 2 406,14 Eur (sąskaitos apmokėjimo terminas 2015 m. balandžio 16 d.); 2015 m. gegužės 5 d. sąskaitą Nr. VE 7926 – 5 214,15 Eur (sąskaitos apmokėjimo terminas 2015 m. gegužės 12 d.); 2015 m. rugpjūčio 21 d. sąskaitą Nr. VE 8458 – 5 632,68 Eur (sąskaitos apmokėjimo terminas 2015 m. rugpjūčio 24 d.). Iš viso atsakovė ieškovei nėra sumokėjusi 44 339,19 Eur, šios skolos ieškovė reikalauja iš atsakovės pareikštu ieškiniu.
36. Byloje nėra ginčo, kad pagal ginčo Sutartis prekės buvo pristatytos trečiajam asmeniui į Rusijos Federaciją, be to, teismui yra pateikti pervežimo paslaugų suteikimą ir įvykdymą patvirtinantys CMR važtaraščiai, kurių autentiškumo atsakovė neginčija, taip pat atsakovė neginčija sąskaitose nurodytų sumų. Įvertinus tai, teisėjų kolegija ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės nesumokėtą 44 339,19 Eur vežimo užmokestį laiko teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkina.
Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo
37. Reikalavimui dėl delspinigių priteisimo atsakovė prašo taikyti šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.
38. Ieškovė prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti. Nurodo, kad iki gavo atsakovės 2015 m. spalio 8 d. raštą, kuriuo ši atsisakė apmokėti skolą bei delspinigius, ieškovė neturėjo realaus pagrindo manyti, jog jos teisė į prekių pervežimo sutartyse numatytą vežimo užmokestį ir delspinigius bus pažeista, kadangi atsakovės atstovai A. K. bei D. K., su kuriais nuo pat šalių bendradarbiavimo pradžios 2012 metais nuolat buvo bendraujama, niekuomet neneigė atsakovės pareigos atsiskaityti ir sumokėti sutartinius delspinigius. Ieškinys teismui buvo pareikštas 2016 m. kovo 9 d., t. y. faktiškai nepraleidus CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyto šešių mėnesių ieškinio senaties termino nuo to momento, kada ieškovė galėjo tinkamai suprasti, jog jos teisė į užmokestį už suteiktas krovinių ekspedijavimo paslaugas ir skaičiuojamus delspinigius yra ginčijama ir turėtų būti ginama teismine tvarka. Aptariamos aplinkybės, ieškovės vertinimu, taip pat sudaro pagrindą atnaujinti praleistą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą ieškinio senaties terminą, jeigu būtų laikoma, kad jis buvo praleistas. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka.
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl delspinigiai gali būti priteisiami už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiau kaip už šešis mėnesius delspinigius galima priteisti, jeigu ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).
41. Skolininko veiksmai ir (ar) viešas pareiškimas, kuriais skolininkas laisva valia pripažįsta skolą ir prisiima įsipareigojimą ją grąžinti, gali būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-219/2016).
42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog atsakovė pripažino skolą ir prisiėmė įsipareigojimą ją grąžinti, todėl nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien atsakovės atstovų A. K. ir D. K., kurie nėra įgalioti spręsti dėl skolos pripažinimo, veiksmai negalėjo sukurti ieškovei teisėtų lūkesčių, jog delspinigiai bus sumokėti, todėl ieškovės reikalavimas dalyje dėl delspinigių priteisimo tenkinamas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteisiant delspinigius už šešis mėnesius (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
43. Sutartimis atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pritaikius šešių mėnesių senaties terminą ieškovei iš atsakovės priteisiama 16 695,86 Eur delspinigių: pagal 2014 m. lapkričio 7 d. sąskaitą Nr. VE 7115 – 1 257,38 Eur (1 010,12 Eur už 95 dienas nuo 5 316,42 Eur sumos; 247,26 Eur už 85 dienas nuo 1 454,49 Eur nesumokėto likučio); pagal 2014 m. lapkričio 28 d. sąskaitą Nr. VE 7222 – 1 785,97 Eur; pagal 2014 m. gruodžio 18 d. sąskaitą Nr. VE 7294 – 2 131,82 Eur; pagal 2014 m. gruodžio 29 d. sąskaitą Nr. VE 7328 – 1 946,40 Eur; pagal 2015 m. vasario 12 d. sąskaitą Nr. VE 7541 – 757,68 Eur; pagal 2015 m. kovo 13 d. sąskaitą Nr. VE 7658 – 2 095,02 Eur; pagal 2015 m. kovo 25 d. sąskaitą Nr. VE 7716 – 1 950,53 Eur; pagal 2015 m. balandžio 9 d. sąskaitą Nr. VE 7790 – 866,21 Eur; pagal 2015 m. gegužės 5 d. sąskaitą Nr. VE 7926 – 1 877,09 Eur; pagal 2015 m. rugpjūčio 21 d. sąskaitą Nr. VE 8458 – 2 027,76 Eur.
44. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 8,05 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau pateiktais išaiškinimais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė krovinių pervežimus, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 330 ir 176 straipsniai), dėl to netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, spręsdamas dėl šalių bendradarbiavimo per pasitelktus atstovus ir pareigos apmokėti už ieškovės suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, o tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Nurodytos išvados sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės ieškovei 44 339,19 Eur skolą, 16 695,86 Eur delspinigius, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
46. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
47. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, o taip pat kitose teisminėse instancijose turėtos bylinėjimosi išlaidos.
48. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1 883 (1 412+471) Eur žyminio mokesčio išlaidų, 4 200 (3 600+600) Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą, 735,27 (40,91+419,69+274,67) Eur vertimo išlaidų ir 169,40 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų. Kartu su 2017 m. lapkričio 29 d. ir 2018 m. kovo 1 d. prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė pateikė patirtas išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus.
49. Teikdama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 1 894 Eur žyminį mokestį (SEB banko 2021 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 17234) ir 537,24 Eur vertimo išlaidas (2021 m. birželio 7 d. PVM sąskaita faktūra Serija ALT Nr. 7699; SEB banko 2021 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 17239). Pakartotinai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 786,50 Eur išlaidas už rašytinių paaiškinimų parengimą.
50. Kasacinės instancijos teisme metu ieškovė patyrė 3 025 Eur išlaidas už atsiliepimo į atsakovės kasacinio skundo parengimą (2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija AMS Nr. 22/5621; SEB banko 2022 m. rugsėjo 2 d. bankinio mokėjimo nurodymo nuorašas).
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiai neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatytiems civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos) maksimalių dydžių. Ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinta 76,57 proc. ieškovės reikalavimų) ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteisiama 10 130,52 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (13 230,41 Eur x 76,57 proc.).
52. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 8 172,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į ieškinį, tripliko, prašymų pateikimą, atstovavimą teisme) ir 1 094,73 Eur dokumentų vertimo, pašto išlaidų, iš viso – 9 267,23 Eur.
53. Pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovė patyrė 455 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (PVM Sąskaita faktūra Nr. 3988-21LT ir sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis banko sąskaitos išrašas). Apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovė duomenų nepateikė.
54. Kasaciniame teisme atsakovė patyrė 3 519, 20 Eur išlaidas už kasacinio skundo parengimą (2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija AMS Nr. 22/5621; SEB banko 2022 m. rugsėjo 2 d. bankinio mokėjimo nurodymo nuorašas) ir sumokėjo 1 421 Eur žyminį mokestį.
55. Atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiai neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei priteisiamas 23,43 proc. dydžio jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 3 435,41 Eur (14 662,43 Eur x 23,43 proc.).
56. Atlikus šalims priteisiamų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiamos
6 695,11 Eur (10 130,52 Eur – 3 435,41 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus ekspedicija“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus ekspedicija“ (juridinio asmens kodas 122211015) iš atsakovės Ispanijos bendrovės „Puertas Padilla S. L.“ (juridinio asmens kodas B30668602) 44 339,19 Eur (keturiasdešimt keturis tūkstančius tris šimtus trisdešimt devynis eurus 19 centų) skolą, 16 695,86 Eur (šešiolika tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 86 centų) delspinigius, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus ekspedicija“ (juridinio asmens kodas 122211015) iš atsakovės Ispanijos bendrovės „Puertas Padilla S. L.“ (juridinio asmens kodas B30668602) 6 695,11 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 11 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Irmantas Šulcas
Žilvinas Terebeiza