Civilinė byla Nr. e2A-780-781/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01198-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1145-661/2021 pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovėms J. M. ir E. B. dėl turto pasidalijimo sutarties ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo (bendrosios jungtinės nuosavybės teisių atkūrimo).

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis 2019 m. rugpjūčio 9 d. santuokoje įgyto turto pasidalinimo sutartį ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. dovanojimo sutartį, taikyti restituciją – grąžinti į ieškovo S. M. ir atsakovės J. M. bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sandėlius (0,3645 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 543.45 kv. m., pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 587.87 kv. m., esantys adresu (duomenys neskelbtini)).

2.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo S. M. atsakovėms J. M. bei E. B. 3 260,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Ieškovas S. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visa apimtimi.

4.       Atsakovės J. M. ir E. B. atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

5.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. liepos 17 d. gautas šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo. Prašyme prašoma patvirtinti 2021 m. liepos 13 d. sudarytą taikos sutartį, nutraukti bylą ir grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Šalys patvirtino, kad joms yra žinomos civilinės bylos nutraukimo sudarius taikos sutartį procesinės pasekmės nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 ir 294 straipsniuose.

Prašymas patvirtinti taikos sutartį tenkintinas. 

6.       Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Sudarydamos taikos sutartį ginčo šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dispozityvumo civiliniame procese ir teismo kontrolės laipsnis priklauso nuo nagrinėjamos bylos pobūdžio; teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių; teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles. Tokia taikos sutartis reikštų materialiosios teisės pažeidimą, o jo teismas negali įtvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-687/2018, 20 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

7.       Pažymėtina, kad įstatymai nedraudžia šalims susitarti taikos sutartyje ir dėl papildomų įsipareigojimų, inter alia (be kita ko), dėl priešpriešinių, kurie tiesiogiai nepatenka į byloje sprendžiamo ginčo dalyką, bet būtini tam, kad šalys galėtų išspręsti ginčą taikiai, t. y. sudarydamos taikos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). 

8.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2021 m. liepos 13 d. sudarė taikos sutartį, kurioje aptarė sutarties sudarymo aplinkybes, susitarė dėl taikos sutarties pateikimo tvirtinti bei išsprendė kitus procesinio pobūdžio šalių tarpusavio susitarimus, kurių dalis, kaip tiesiogiai nesusijusi su ginčo dalyku bei nesukurianti vykdytinumo, neįtraukiama į teismo nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstomas taikos sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant tokiai situacijai, į teismo nutarties rezoliucinę dalį perkeltos modifikuotos, bet nekeičiančios šalių susitarimo esmės, taikos sutarties sąlygos. 

9.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys taikos sutartimi nustatė, kad taikos sutartis pateikiama tvirtinti Vilniaus apygardos teismui, o ne Lietuvos apeliaciniam teismui. Šią taikos sutartyje nurodytą aplinkybę teisėjų kolegija laiko rašymo apsirikimu, nes iš 2021 m. liepos 14 d. šalių prašymo akivaizdu, kad prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo yra adresuotas Lietuvos apeliaciniam teismui, kuriam ir perduota civilinė byla.

10.       Iš pateiktos taikos sutarties turinio teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti apie ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą ar taikos sutarties sąlygų prieštaravimą imperatyviosioms įstatymų normoms, viešajam interesui, šalių bei trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Taikos sutartimi šalys patvirtino, kad joms žinomi ir suprantami taikos sutarties sudarymo bei bylos nutraukimo procesiniai padariniai, t. y. teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir šalys netenka teisės kreiptis į teismą iš naujo tais pačiais pagrindais, dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių asmenų.

11.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią tvirtinti taikos sutartį (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl 2021 m. liepos 13 d. šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina. 

12.       Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

13.       Šalys taikos sutartimi išsprendė jų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą – susitarė, kad kiekviena šalis padengia visas savo išlaidas, patirtas nagrinėjant civilinę bylą. Šalys taip pat, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, prašo grąžinti ieškovui 75 procentus už apeliacinio skundo padavimą sumokėto žyminio mokesčio. 

14.       Jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu byla šioje dalyje nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

15.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalys taikos sutartį pateikė dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pradžios, todėl yra pagrindas grąžinti ieškovui ne 75, o 100 procentų už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio. Taigi, patvirtinus taikos sutartį ieškovui grąžinama 2 251,00 Eur, sumokėto žyminio mokesčio dalis.

16.       Ieškovui išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

17.       Teismas, įvertinęs, kad byla apeliacinės instancijos teisme yra vedama elektronine forma, o procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudarė mažesnę nei 5 Eur sumą, remdamasis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš šalių nepriteisia.

18.       Šalys taip pat prašo panaikinti civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. CPK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų prašymu panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Atsižvelgdamas į šalių prašymą, bei į tai, kad tarp šalių sudaryta taikos sutartis, teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1145-661/2021 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a:         

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą.

Patvirtinti tarp ieškovo S. M. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir atsakovių J. M. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) E. B. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 13 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1.       Ieškovas patvirtina, kad atsisako visų civilinėje byloje atsakovėms pareikštų reikalavimų ir geranoriškai sutinka užbaigti bylą taikos sutartimi.

2.       Šalys susitaria, kad kiekvienos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje civilinėje byloje kitos šalies neatlyginamos.

3.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnio 2 dalį, šalims sudarius taikos sutartį, teismo nutartimi ieškovui grąžinama 75 procentai ieškovo sumokėto žyminio mokesčio.

4.       Šalys, įvykdžiusios taikos sutartį, įsipareigoja ateityje nereikšti pretenzijų ir / ar ieškinių dėl to paties dalyko. Toks susitarimas yra taikus ir galutinis ginčo sprendimo rezultatas. Be šio įsipareigojimo taikos sutartis prarastų prasmę ir nepasiektų šalių tikslo.

5.       Šalys susitaria ir prašo teismo civilinę bylą nutraukti, panaikinti atsakovėms taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei pareiškia, kad šalims yra žinomos civilinės bylos nutraukimo sudarius taikos sutartį procesinės pasekmės, nustatytos CPK 293 ir 294 straipsniuose.

6.       Taikos sutartis sudaryta 4 (keturiais) egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią: po 1 (vieną) taikos sutarties šalims ir Vilniaus apygardos teismui.

7.       Taikos sutartis šalių suprasta dėl turinio ir pasekmių kaip ir atitinkanti jų valią ir ketinimus priimtina ir pasirašyta.

Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovėms J. M. ir E. B. dėl turto pasidalijimo sutarties ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo (bendrosios jungtinės nuosavybės teisių atkūrimo).

Grąžinti ieškovui S. M. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 2 251,00 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir nulį centų) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. balandžio 6 d. akcinėje bendrovėje „Swedbank“, mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – viešajame registre įregistruotą draudimą perleisti nuosavybės teises į atsakovės E. B. vardu registruotą 0.3668 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 543,45 kv. m. Pastatą - Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 587,87 kv. m. Pastatą - Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Teisėjai                                                                Marius Bajoras

                                                                        Antanas Rudzinskas

                                                                        Jūratė Varanauskaitė