Civilinė byla Nr. 2A-370-565/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09414-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.7.; 35.3.4.; 36.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. K. ir K. K. bei atsakovo D. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Danske Bank A/S ieškinį atsakovams R. K., K. K. ir D. S. dėl skolos priteisimo solidariai bei pagal atsakovo D. S. priešieškinį ieškovui Danske Bank A/S dėl 2005-10-07 laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo BUAB „NBG grupė“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovų solidariai 50 000 Lt negrąžintą kreditą, 5 991,77 Lt palūkanas, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo BUAB „NBG grupė“ sudarė mokėjimo kortelių kredito limito suteikimo sutartį Nr.BK200510-1174, kuria ieškovas suteikė trečiajam asmeniui 50 000 Lt kreditą, o trečiasis asmuo įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2007-09-30. 2005-10-07 laidavimo sutartimi Nr.FA-BK200510-1174/1 ir 2005-10-07 laidavimo sutartimi Nr. FA-BK200510-1174/2 atsakovai D. S. ir R. K. bei K. K. įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovui, jei trečiasis asmuo neįvykdys įsipareigojimų pagal kredito limito sutartį. Kauno apygardos teismas 2007-05-10 nutartimi iškėlė bankroto bylą trečiajam asmeniui. Pagal kredito limito sutartį trečiasis asmuo skolingas ieškovui 50 000 Lt negrąžinto kredito ir 5 991,77 Lt nesumokėtų palūkanų. Skolininkui neįvykdžius prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, o bendrai laidavę asmenys kreditoriui atsako solidariai. Todėl atsakovai D. S., R. K. ir K. K. turi sumokėti ieškovui solidariai 50 000 Lt kreditą ir 5 991,77 Lt palūkanas.

Atsakovai R. K. ir K. K. su ieškiniu nesutiko. Atsakovai nurodė, kad 2006-04-07 atsakovai perleido jų turimas trečiojo asmens akcijas atsakovui D. S. ir kreipėsi į ieškovą dėl laidavimo panaikinimo. Pateikus šį prašymą ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovų R. K. ir K. K. laidavimas pasibaigė, nes atsakovai įvykdė visas 2004-04-06 ieškovo rašte Nr.625651 nurodytas sąlygas laidavimui panaikinti.

Atsakovas D. S. su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad byla turi būti sustabdyta iki bus išnagrinėta trečiojo asmens bankroto byla, nes nėra aišku, kokia apimtimi bankroto byloje bus patenkinti ieškovo turtiniai reikalavimai trečiajam asmeniui pagal kredito limito sutartį.

                          Atsakovas D. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia tarp šalių 2005-10-07 sudarytą laidavimo sutartimi Nr.FA-BK200510-1174/1. Atsakovas nurodė, kad 2005-10-07 laidavimo sutarties sąlygos su juo nebuvo derintos, ieškovas iki ieškinio pareiškimo nereikalavo skolos iš atsakovo D. S. kaip iš trečiojo asmens laiduotojo. Atsakovas teigia, kad jo parašas laidavimo sutartyje buvo gautas apgaulės būdu, kartu su kredito limito sutartimi ir kitais dokumentais pateikiant atsakovui pasirašyti ir laidavimo sutartį, kurios tarp didelio dokumentų kiekio atsakovas galėjo nepastebėti.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-11 sprendimu ieškinį patenkino: priteisė solidariai iš atsakovų D. S., R. K. ir K. K. ieškovo Danske Bank A/S naudai 50 000 Lt negrąžintą kreditą ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovų R. K. ir K. K. ieškovo Danske Bank A/S naudai 5 991,77 Lt palūkanas ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad pagal CK 6.81 str. 1 d. skolininkui neįvykdžius prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Laiduotojas atsako tiek pat, kaip ir skolininkas. Bendrai laidavę asmenys kreditoriui atsako solidariai (CK 6.81 str. 3 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo atsakovų D. S., R. K. ir K. K. solidarią atsakomybę su trečiuoju asmeniu pagal kredito limito sutartį.

Pagal šalių sudarytų laidavimo sutarčių Nr.FA-BK200510-1174/1 ir Nr.FA-BK200510-1174/2 22 p. laidavimo sutartys galioja iki visiško ir tinkamo kredito gavėjo skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo pagal kredito sutartį. Todėl teismas atmetė atsakovo D. S. argumentą, kad laidavimas yra pasibaigęs.

Teismas taip pat atmetė atsakovų R. K. ir K. K. argumentus, kad jų laidavimas yra pasibaigęs dėl to, kad šie atsakovai trečiojo asmens akcijas perleido atsakovui D. S.. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog šis sandoris įvyko, už akcijas buvo atsiskaityta ir ieškovas atsisakė atsakovų R. K. ir K. K. laidavimo. Todėl teismas priteisė solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 50 000 Lt negrąžintą kreditą.

Teismas nenustatė, kad ieškovas, sudarydamas su atsakovu D. S. laidavimo sutartį, buvo nesąžiningas, atliko kokius nors tyčinius veiksmus, dėl kurių atsakovas buvo priverstas sudaryti sandorį, kokio jis nenorėjo ir nesiekė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas D. S. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir nesidomėjo su ieškovu sudaromų sandorių esme ir iš to ateityje kilsiančiais įsipareigojimais. Atsakovui D. S. buvo svarbu, kad ieškovas suteiktų kreditą trečiajam asmeniui, kurio akcininku ir vadovu buvo atsakovas. O aplinkybė, kad ieškovas ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, jog atsakovai įvykdytų prievolę už trečiąjį asmenį, nėra pagrindas laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia. Todėl teismas atsakovo D. S. priešieškinį atmetė.

Teismas taip pat atsakovo D. S. prašymu taikė šio atsakovo atžvilgiu ieškinio senatį ieškovo reikalavimui priteisti 5 991,77 Lt palūkanas. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2007-05-10 nutartimi iškėlė trečiajam asmeniui bankroto bylą, nuo šios datos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas palūkanų išieškojimui. Penkerių metų senaties terminas pasibaigė 2012-05-10, o ieškinys teismui dėl skolos ir palūkanų priteisimo pateiktas 2013-03-25. Kadangi atsakovai R. K. ir K. K. neprašė taikyti ieškinio senaties ieškovo reikalavimui priteisti 5 991,77 Lt palūkanas, o pagal kredito limito sutartį ieškovas ir trečiasis asmuo buvo susitarę dėl 12 procentų metinių palūkanų, teismas priteisė iš atsakovų R. K. ir K. K. ieškovo naudai 5 991,77 Lt palūkanas.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai R. K. ir K. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-11 sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl negrąžinti kredito, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

2006 metų balandžio mėn. atsakovai kreipėsi į ieškovą dėl laidavimo panaikinimo. 2006-04-06 raštu Nr.625651 ieškovas atsisakė laidavimo, jei ne vėliau kaip iki 2006-05-01 atsakovai pateiks ieškovui atsakovų turimų trečiojo asmens akcijų pardavimo atsakovui D. S. sutartį. 2006-06-07 atsakovai pardavė atsakovui D. S. atsakovų turimas trečiojo asmens akcijas ir 2006-04-24 pateikė ieškovui šios sutarties kopiją, todėl atsakovų laidavimas yra pasibaigęs.

Ieškovas su atsakovų R. K. ir K. K. apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

2006-04-06 raštu Nr.625651 ieškovas patvirtino, kad atsisakys atsakovų R. K. ir K. K. laidavimo esant dviem sąlygoms: 1) jei ne vėliau kaip iki 2006-05-01 ieškovui bus pateikta atsakovų turimų trečiojo asmens akcijų pirkimo-pardavimo sutartis; 2) jei ne vėliau kaip iki 2006-05-01 akcijos bus parduotos atsakovui D. S. ir ieškovas bus apie tai informuotas. 2006-04-07 atsakovai sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pagal šios sutarties sąlygas akcijų nuosavybės teisė atsakovui D. S. perleidžiama tik po to, kai atsakovas D. S. sumokės atsakovams R. K. ir K. K. visą akcijų kainą. Notaras tik 2013-04-24 išdavė liudijimą, kad pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį yra visiškai atsiskaityta. Taigi, atsakovai R. K. ir K. K. iki 2006-05-01 neįvykdė 2006-04-06 ieškovo rašte nurodytų sąlygų laidavimui atsisakyti: iki 2006-05-01 akcijų atsakovui D. S. nepardavė, t.y. neperleido atsakovui D. S. akcijų nuosavybės teisės.

Atsakovas D. S. su atsakovų R. K. ir K. K. apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

Atsakovai R. K. ir K. K. tik po beveik septynerių metų kreipėsi į notarą ir patvirtino, kad su atsakovais yra atsiskaityta, toks atsakovų elgesys negali būti laikomas nei teisėtu, nei sąžiningu. Atsakovai nepasirūpino, kad ieškovas pateiktų atsakovams rašytinį atsisakymą nuo laidavimo. Atsakovai, įrodinėdami laidavimo sutarčių pabaigą, privalėjo reikšti ieškovui priešieškinį, tačiau to nepadarė. Jei ieškovas būtų atsisakęs atsakovų R. K. ir K. K. laidavimo, tai ieškovas automatiškai būtų netekęs ir atsakovo D. S. laidavimo, nes pagal įstatymą laidavimas baigiasi, jei iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad atsakomybės vienam atsakovui D. S. vietoje buvusių trijų laiduotojų taikymas pažeidžia atsakovo D. S. teises.

              Atsakovas D. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-11 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo D. S. atžvilgiu atmesti, pripažinti negaliojančia 2005-10-07 laidavimo sutartį Nr.FA-BK200510-1174/1, laiduotojų prievolę ieškovui sumažinti iki 46 000 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

BUAB „NBG grupė“ (trečiasis asmuo) nepagristai neįtraukta atsakovu byloje, nes BUAB „NBG grupė“ yra pagrindinis skolininkas, ieškinio reikalavimai atsakovams yra kildinami iš to, kad BUAB „NBG grupė“ negrąžino ieškovui 50 000 Lt kredito.

Ši civilinė byla turi būti sustabdyta iki bus išnagrinėta trečiojo asmens bankroto byla Kauno apygardos teisme, nes tik tada paaiškės, kokia apimtimi bankroto byloje bus patenkinti ieškovo reikalavimai, kilę iš kredito limito sutarties.

Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, susijusiais su bylų, kuriose reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančia dėl apgaulės sudarytą sutartį, nagrinėjimu: netyrė, ar laidavimo sutarties dalyviai aiškiai išreiškė valią sudaryti sandorį būtent tokiomis sąlygomis, kokios įtrauktos į laidavimo sutartį; ar išorinės valios išreiškimas (rašytinė sutartis) atitiko tikrąjį šalių valios turinį; ar nebuvo ieškovo tyčinių suklaidinimo veiksmų dėl esminių sutarties sąlygų ir, jei buvo, kaip jie pasireiškė (neveikimu ar aktyviais veiksmais); ar ieškovas buvo sąžiningas; netyrė ir nevertino laidavimo sutarties šalių veiksmų prieš, per ir po laidavimo sutarties sudarymo vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.

Ieškovas yra pats kaltas dėl nuostolių atsiradimo. Ieškovas neįskaitė iki bankroto bylos iškėlimo trečiojo asmens sąskaitose buvusios 4 000 Lt sumos skolai pagal kredito limito sutartį padengti, todėl laiduotojų atsakomybė turi būti mažinama 4 000 Lt. Ieškovo neveikimas ir abejingumas trečiojo asmens bankroto proceso metu lėmė tai, kad ieškovas neatgavo kredito sumos, be to, ieškovas nepasinaudojo galimybe paimti savo žinion vertingą trečiojo asmens turtą ir taip patenkinti savo reikalavimus.

Ieškovas praleido terminą reikalavimams laiduotojams pareikšti. 

              Ieškovas su atsakovo D. S. apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

Laidavimo sutartys, kurių pagrindu ieškovas nagrinėjamoje byloje prašo priteisti trečiojo asmens skolą iš atsakovų, yra atskiras pagrindas ieškovui kreiptis į teismą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje vienareikšmiškai nekyla ginčų dėl to, kad ieškiniai laiduotojams nagrinėjami atskirai nuo ieškinių pagrindiniam skolininkui.  

Visas trečiojo asmens turtas yra parduotas, trečiojo asmens bankroto byloje daugiau nebus gauta jokių lėšų, iš kurių gali būti padengta skola ieškovui pagal kredito limito sutartį, kuris yra tik trečios eilės kreditorius. Todėl nėra pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus baigta trečiojo asmens bankroto byla.  

Teismas tinkamai nustatė, kad laidavimo sutartis negalėjo būti sudaryta dėl apgaulės. Laidavimo sutartį atsakovas sudarė tuo tikslu, kad jo valdomai bendrovei būtų suteiktas kreditas. Todėl sudaryta laidavimo sutartis yra būtent atsakovo laisvos valios išraiškos rezultatas. Jokie nesąžiningi ieškovo veiksmai sudarant laidavimo sutartį su atsakovu nėra nustatyti. Apeliaciniame skunde dėstomos faktinės aplinkybės neįrodo, kad ieškovas, sudarydamas su atsakovu laidavimo sutartį, buvo nesąžiningas, atliko kokius nors tyčinius veiksmus, dėl kurių atsakovas buvo priverstas sudaryti sutartį, kokios jis nenorėjo ir nesiekė sudaryti.

Bankroto byloje kreditorių kreditoriniai reikalavimai turi būti tenkinami eilės tvarka, proporcingai jų turimiems reikalavimams. Nei vienam kreditoriui negali būti suteikta išimtinė teisė pirmiau už kitus patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovas galėjo perimti bankroto byloje neparduotą turtą (kuris ieškovui neįkeistas) ir tokiu būdu pasidengti savo kreditorinį reikalavimą. Ieškovas trečiojo asmens bankroto byloje yra trečios eilės kreditorius, kurio kreditorinis reikalavimas sudaro 8 proc. visų kreditorinių reikalavimų. Jokių pagrįstų priežasčių, kurios įrodytų, kad dėl ieškovo kaltės trečiojo asmens bankroto byloje buvo gauta mažiau lėšų, nei galėjo būti gauta, atsakovas nenurodė.  Ieškovas, nebūdamas trečiojo asmens turto įkaito turėtoju, neturėjo jokių galimybių savo kreditorinio reikalavimo pasitenkinti iš įkeisto turto. Trečiojo asmens bankroto byloje turto kaina buvo nustatyta teisėtomis priemonėmis, todėl pagrindo abejoti jos teisingumo nėra. Taigi nėra pagrindo ir abejoti, kad trečiojo asmens bankroto byloje turtas buvo parduodamas už tinkamą ir teisingą kainą.

Ieškovas savo prievoles trečiajam asmeniui atliko tinkamai, jokių pažeidimų nepadarė.

Tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta laidavimo sutartimi buvo susitarta, kad laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo kredito limito bei laiduotojo skolinių įsipareigojimų ieškovui įvykdymo.

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovų R. K. ir K. K. apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo D. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Taip pat nenustatytos aplinkybės, dėl kurių byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo BUAB „NBG grupė“ 2005-10-07 sudarė mokėjimo kortelių kredito limito suteikimo sutartį Nr.BK200510-1174, kuria ieškovas suteikė trečiajam asmeniui 50 000 Lt kredito limitą, o trečiasis asmuo įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2007-09-30 (1 t., 7-12 b.l.). 2005-10-07 laidavimo sutartimi Nr.FA-BK200510-1174/1 atsakovas D. S. ir 2005-10-07 laidavimo sutartimi Nr. FA-BK200510-1174/2 atsakovai R. K. bei K. K. įsipareigojo ieškovui atsakyti visu savo turtu, jei trečiasis asmuo neįvykdys įsipareigojimų pagal kredito limito sutartį. Kauno apygardos teismas 2007-05-10 nutartimi trečiajam asmeniui iškėlė bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2015-05-27 sprendimu pripažino trečiojo asmens veiklą pabaigta. Iš 2014-01-22 pažymos matyti, kad trečiasis asmuo negrąžino ieškovui 50 000 Lt kredito, taip pat nesumokėjo 5 991,77 Lt palūkanų (2 t., 50 b.l.).

Ieškovas 2006-04-06 raštu Nr.62561 patvirtino, kad atsisako atsakovų R. K. ir K. K. laidavimo pagal 2005-10-07 laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/2, su sąlyga, kad ne vėliau kaip iki 2006-05-01 ieškovui bus pateikta atsakovų turimų trečiojo asmens akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią akcijos bus parduotos atsakovui D. S. (atskirojo skundo medžiaga, 32 b.l.). 2006-04-07 atsakovai sutarė sutartį, kuria atsakovai R. K. ir K. K. pardavė atsakovui D. S. atsakovams R. K. ir K. K. priklausančias trečiojo asmens akcijas (atskirojo skundo medžiaga, 33-36 b.l.). Atsakovai R. K. ir K. K. 2006-04-24 pateikė ieškovui akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (atskirojo skundo medžiaga, 31 b.l.). Nepagrįstas ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginys, kad atsakovai R. K. ir K. K. neįvykdė vienos iš 2006-04-06 rašte Nr.62561 nurodytos sąlygos – iki 2006-05-01 nepardavė atsakovui D. S. akcijų, t.y. neperleido atsakovui D. S. nuosavybės teisių į trečiojo asmens akcijas, nes pagal 2006-04-07 sutarties sąlygas akcijų nuosavybės teisė atsakovui D. S. perleidžiama po visiško atsiskaitymo už akcijas, o atsakovas už akcijas visiškai atsiskaitė po 2006-05-01.

              CK 6.305 str. 1 d. nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinė ir laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 str. 2 d.), o įstatymuose arba sutartyje numatytais atvejais šį susitarimą išreiškia atitinkama forma (CK 6.159 str.). Sutarties sudarymo momentas nėra siejamas su jos dalyko perdavimo momentu, todėl jos sudarymo ir įvykdymo (dalyko perdavimo pirkėjui) momentas gali ir nesutapti. CK 4.49 str. 1 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Taigi nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra jų perdavimas įgijėjui. Iš 2006-04-07 sutarties 4.1. p. darytina išvada, kad akcijos atsakovui D. S. turėjo būti perduotos padarant akcijose indosamentą tik atsakovui D. S. visiškai atsiskaičius už akcijas.

              Tačiau 2006-04-06 ieškovo rašte Nr.625651 nurodyta laidavimo atsisakymo sąlyga buvo ne trečiojo asmens akcijų nuosavybės teisės perdavimas atsakovui D. S., bet akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią trečiojo asmens akcijos bus parduotos atsakovui D. S., sudarymas ir pateikimas ieškovui iki 2006-05-01. Kaip jau nurodytą, ši akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2006-04-07 ir su 2006-04-24  raštu pateikta ieškovui. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas, gavęs 2006-04-24 atsakovų R. K. ir K. K. raštą ir 2006-04-07 sutartį, būtų prašęs pateikti įrodymus, kad atsakovas D. S. atsiskaitė už jam parduotas trečiojo asmens akcijas, kad šios akcijos buvo perduotos atsakovui D. S.. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovai R. K. ir K. K. tinkamai įvykdė 2006-04-06 ieškovo rašte Nr.62651 nurodytas sąlygas, kurioms įvykus ieškovas atsisako atsakovo R. K. ir K. K. laidavimo. Pripažinus, kad ieškovas atsisakė atsakovų R. K. ir K. K. laidavimo pagal 2005-10-07 laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/2, atsakovų laidavimas pasibaigė (CK 6.30 str. 1 d., 6.129 str. 1 d.), todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovų ieškovo naudai trečiojo asmens negrąžintą kreditą ir palūkanas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovų R. K. ir K. K. ieškovo naudai priteista 50 000 Lt skola ir 5 991,77 Lt palūkanos naikintina ir ieškinys atsakovų atžvilgiu atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 d., 330 str.).

              Nepagrįsta atsakovo D. S. atsiliepime į atsakovų R. K. ir K. K. apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė, kad ieškovas, atsisakydamas atsakovų R. K. ir K. K. laidavimo, automatiškai neteko reikalavimo teisės ir į atsakovą D. S., kurio laidavimas turi būti laikomas pasibaigusiu CK 6.87 str. 4 d. pagrindu, nes be atsakovo D. S. sutikimo padidėja jo atsakomybė, t.y. vietoje solidarių trijų skolininkų skolininku lieka tik atsakovas D. S.. CK 6.87 str. 4 d. reglamentuoja atvejus, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis prievolėje pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitos aplinkybės, lemiančios laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan., taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. Įstatyme neįtvirtinta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis spręstina apie pasikeitusių aplinkybių esminę įtaką laiduotojo prievolės apimčiai, todėl ši aplinkybė nustatinėtina kiekvienu konkrečiu nagrinėjamu atveju. Taigi vien ta aplinkybė, kad ieškovas atleido atsakovus R. K. ir K. K. nuo laidavimo, automatiškai nedaro atsakovo D. S. laidavimo pasibaigusiu. Atsakovas D. S. nebuvo pareiškęs reikalavimo pripažinti su juo laidavimo sutartį pasibaigusia CK 6.87 str. 4 d. pagrindu pagal CPK 135 str. ar 143 str. nustatytą tvarką, todėl šioje byloje nebuvo nustatinėjamos ir vertinamos atsakovo D. S. nurodytos aplinkybės apie laidavimo sutarties pasibaigimą.

              Atsakovo D. S. teiginių, kad laidavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta apgaulės būdu, t.y. atsakovas laidavimo sutarties sudaryti nesiekė, dėl jos sąlygų nesiderėjo, o laidavimo sutartį atsakovas pasirašė dėl ieškovo apgaulės, neatkreipęs dėmesio, kad pasirašo būtent laidavimo sutartį, nes ši sutartis galėjo būti įdėta tarp daugelio su kredito limito sutarties sudarymu susijusių dokumentų, nepatvirtina jokie kiti įrodymai, todėl šie teiginiai laikytini neįrodytais (CPK 178 str.). Atsakovas D. S. buvo trečiojo asmens akcininkas ir vadovas, kredito limitas buvo reikalingas trečiojo asmens veiklai (priešingu atveju kredito limito sutartis nebūtų sudaryta), o suteikto kredito grąžinimo užtikrinimas akcininko ar vadovo laidavimu buvo ir yra įprasta praktika. Tik ta aplinkybė, kad ieškovas ankščiau nereiškė atsakovui D. S. reikalavimų laidavimo sutarties pagrindu, neįrodo atsakovo nurodytų laidavimo sutarties sudarymo aplinkybių.

              Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei buvo laiduota iki visiško prievolės, už kurią laiduota, įvykdymo, tai CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas, o laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta laidavimu užtikrinta prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-229/2009). Su atsakovu D. S. sudarytos laidavimo sutarties 22 p. susitarta, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško ir tinkamo trečiojo asmens skolinių įsipareigojimų ieškovui pagal kredito limito sutartį įvykdymo. Todėl nepagrįstas atsakovo D. S. apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovas pareiškė ieškinį pasibaigus CK 6.88 str. 1 d. nustatytam laidavimo terminui. Šiuo atveju netaikytini CK 6.89 str. 1 d. nustatyti laidavimo pabaigos terminai, nes atsakovo D. S. laidavimas nėra neterminuotas, t.y. nebuvo laiduota nenustatytam laikui, o buvo laiduota iki visiško trečiojo asmens prievolės pagal kredito limito sutartį įvykdymo.

Laiduotojo solidarioji atsakomybė lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-537/2011). Todėl nepagrįsti D. S. teiginiai, kad į bylą atsakovu turėjo būti įtrauktas trečiasis asmuo kaip pagrindinis skolininkas, taip pat, kad ši civilinė byla turėjo būti sustabdyta iki bus išnagrinėta trečiojo asmens bankroto byla ir šioje byloje galutinai bus nustatyta reikalavimų pagal kredito limito sutartį apimtis. Atsakovas D. S., būdamas trečiojo asmens kreditoriumi ir trečiuoju asmeniu trečiojo asmens bankroto byloje, nepateikė jokių įrodymų, kad trečiojo asmens bankroto byloje buvo reali galimybė patenkinti visus ar dalį ieškovo reikalavimų, kilusių iš kredito limito sutarties. Kauno apygardos teismo 2015-05-27 sprendime civilinėje byloje Nr.B2-432-343/2015 pripažinti trečiojo asmens veiklą pabaigta nurodyta, kad jau 2010 metais matėsi, jog trečiasis asmuo neturi lėšų ir turto kreditorių reikalavimams tenkinti.

              Nepagrįstas atsakovo D. S. apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovas, balsuodamas trečiojo asmens kreditorių susirinkimuose, kuriuose buvo nuspręsta parduodamo trečiojo asmens nekilnojamojo turto kainą sumažinti nuo 480 000 Lt ir 80 000 Lt, prisidėjo prie to, kad trečiasis asmuo negalėjo tinkamai įvykdyti prievolės ieškovui pagal kredito limito sutartį. Iš kartu su atsakovo D. S. apeliaciniu skundu pateiktų trečiojo asmens kreditorių susirinkimų protokolų matyti, kad trečiojo asmens nekilnojamojo turto pardavimo kaina buvo mažinama kreditorių sprendimu, nes turtas nebuvo parduotas varžytinėse už prieš tai nustatytą kainą į varžytines neatvykus nei vienam pirkėjui. Ieškovo kreditorinis reikalavimas sudarė tik daugiau kaip 8 procentus visų trečiojo asmens kreditorinių reikalavimų, todėl ieškovo balsas priimant kreditorių susirinkimo nutarimus nebuvo lemiamas. Atsakovas D. S. taip pat buvo trečiojo asmens kreditorius, todėl turėjo galimybę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus mažinti parduodamo nekilnojamojo turto kainą. Kad atsakovas D. S. tokius kreditorių nutarimus skundė ir kad šie nutarimai buvo teismo pripažinti neteisėtais, įrodymų nepateikta. Todėl tik ta aplinkybė, kad kreditorių susirinkimo nutarimais buvo mažinama trečiojo asmens nekilnojamojo turto pardavimo kaina, o ieškovas buvo vienas iš ieškovo kreditorių, neįrodo, kad toks mažinimas buvo nepagrįstas ir nesuteikia ieškovo veiksmų vertinti kaip prisidėjimo prie to, kad trečiasis asmuo negalėjo tinkamai įvykdyti prievolės ieškovui pagal kredito limito sutartį. Kitos atsakovo D. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie ieškovo veiksmus, lėmusius tai, kad trečiasis asmuo negalėjo tinkamai įvykdyti prievolės ieškovui pagal kredito limito sutartį (įkaito turėtojui atsisakius perimti neparduotą įkeistą trečiojo asmens turtą, šio turto neperėmė ieškovas, ieškovas neginčijo sandorių, kurie sumažino trečiojo asmens galimybes įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, ieškovas iki bankroto bylos iškėlimo trečiojo asmens sąskaitoje buvusių 4 000 Lt neįskaitė trečiojo asmens įsipareigojimams pagal kredito limito sutartį padengti, ieškovas neveikė taip, būtų įvykdytos kreditavimo sutartyje nustatytos kredito suteikimo sąlygos ir kt.), nebuvo nurodytos atsakovo D. S. atsiliepime į ieškinį, taip pat priešieškinyje, todėl nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 141 str. 1 d., 142 str. 2 d. 1 p., 143 str. 1, 3 d.). CPK 306 str. 2 d. draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Todėl teisėjų kolegija dėl šių aplinkybių nepasisako.

              Atsakovas D. S., apeliaciniame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teismo sprendimui ir jo turiniui keliamus reikalavimus, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos, iš esmės apsiriboja proceso teisės normų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos turinio išdėstymu, nesiedamas to su konkrečiomis bylos aplinkybėmis ir nurodytų pažeidimų įtaka konkrečioms teismo padarytoms išvadoms.

              Į pagrindinius atsakovo D. S. apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo D. S. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

              Iš dalies pakeitus teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, taip pat paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 96 str.). Kadangi ieškinys atsakovų R. K. ir K. K. atžvilgiu atmestas, iš šių atsakovų bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nepriteistinos. Ieškinį ieškovas apmokėjo 1 716 Lt žyminiu mokesčiu, teismas šioje byloje turėjo 91,55 Lt pašto išlaidas. Ieškinio reikalavimai atsakovui D. S. patenkinti 87,43 proc., todėl iš atsakovo D. S. ieškovo naudai priteistinos 434,52 Eur (1 500,30 Lt) bylinėjimosi išlaidos, valstybės naudai – 23,18 Eur (80,04 Lt) pašto išlaidos, iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 3,33 Eur (11,51 Lt) pašto išlaidos. Atsakovai R. K. ir K. K. nepateikė įrodymų, kad yra apmokėję 2013-05-03 sąskaitą už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, todėl šios išlaidos atsakovų naudai nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Atsakovai R. K. ir K. K. apeliacinį skundą turėjo apmokėti 1 680 Lt žyminiu mokesčiu, atsakovai ieškinį apmokėjo 100 Lt žyminiu mokesčiu, nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atsakovai buvo atleisti Vilniaus apylinkės teismo 2014-03-13 nutartimi. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas patenkintas, iš ieškovo atsakovų R. K. ir K. K. naudai priteistinas 28,86 Eur (100 Lt) žyminis mokestis, valstybės naudai – 457,60 Eur (1 580 Lt) žyminis mokestis. Atsakovui D. S. Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-02-27 sprendimu yra teikiama antrinė teisinė pagalba parengiant apeliacinį skundą ir atstovaujant apeliacinės instancijos teisme. Todėl atsakovas D. S. yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovo Danske Bank A/S naudai iš atsakovų R. K. ir K. K. priteistas 50 000 Lt negrąžintas kreditas, 5 991,77 Lt palūkanos ir 5 procentų metinės procesinės palūkanos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo Danske Bank A/S ieškinį atsakovams R. K. ir K. K. atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas  pirmosios instancijos teisme. Nustatyti, kad iš atsakovų R. K. ir K. K. bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Priteisti iš atsakovo D. S. ieškovo Danske Bank A/S naudai 434,52 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovo D. S. valstybės naudai 23,18 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš ieškovo Danske Bank A/S valstybės naudai 3,33 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo Danske Bank A/S atsakovų R. K. ir K. K. naudai 28,86 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai – 457,60 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                              Alvydas Barkauskas

Rūta Burdulienė 

Neringa Švedienė