Administracinė byla Nr. I-399-342/2012

      Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00126-2012-9

                       Procesinio sprendimo kategorija: 1.2; 14.7; 74

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Vidos Stonkuvienės ir Remigijaus Armino, dalyvaujant sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, pareiškėjui R.M., atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui, 2012 m. lapkričio 7 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R.M. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V.J.N. dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-05 Nr. A1-174 įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė :

pareiškėjas R.M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b.l. 3-11) ir patikslintu skundu (b.l. 40-43) (toliau – skundas) teismo prašo:

1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-05 įsakymą Nr. A1-174 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“;

2) įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją priimti naują įsakymą, kuriuo būtų numatyta atstatyti pareiškėjui nuosavybę į visą likusią laisvą (neužstatytą) žemę, permatuojant, perprojektuojant ginčo posesijos teritoriją;

3) priteisti iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde nurodo, kad 2007-06-11 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius parašė įsakymą Nr. Al-489, kuriuo pareiškėjų (duomenys neskelbtini) turėtos žemės ribose - (duomenys neskelbtini), suderino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir paskyrė specialistę R.P. atsakinga už grąžintinos žemės sklypų ribų formavimą. 2012-01-13 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymu Nr. A1-30, pareiškėjui buvo atstatyta nuosavybė į tris sklypus, tačiau du iš jų savo apimtimi buvo mažesni nei juos numatyti leido realios aplinkybės, todėl šį įsakymą pareiškėjas buvo apskundęs administraciniam teismui. Atsakovė skundžiamu įsakymu, 2012-01-13 įsakymą panaikino, todėl nebelikus skundžiamo dokumento pareiškėjas 2012-03-22 parašė atsisakymą nuo skundo.

Ginčijamo įsakymą pareiškėjas laiko neteisėtu ir nepagrįstu. Teigia, kad iš skundžiamu įsakymu suderintos schemos matyti, jog 2012-01-13 įsakyme Nr. A1-30 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę, buvęs 0,0801 ha dydžio žemės sklypas visai panaikintas, ko daryti Palangos savivaldybės administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo. Paaiškina, kad minėtoje schemoje nurodytas 10 arų sklypas jau yra įformintas, t.y. Nacionalinės žemės tarnybos 2012-03-15 sprendimu Nr. 16S-76 pareiškėjui į šį sklypą atstatyta nuosavybė. Tačiau, visa likusi laisva (neužstatyta) žemė, priklausanti pareiškėjo nuosavybės atstatymui yra vilkinimo stadijoje. Iš minėtu 2012-01-13 įsakymu buvusių suformuotų trijų sklypelių, du, kurie buvo numatyti 0,1369 ha ir 0,0801 ha dydžio, likę šio ginčo objektu. Skundžiamo įsakymo atsakovė pareiškėjui neišsiuntė ir apie jį neinformavo, o šio įsakymo kopiją pareiškėjas gavo iš administracinio teismo 2012-03-12.

Teigia, kad skundžiamu įsakymu atsakovė panaikino pareiškėjui priklausančią nuosavybę, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tuo tarpu minėtame 2012-01-13 įsakyme dar buvo numatyta laisvos grąžintinos žemės. Ši visa žemė anksčiau buvo priskirta valstybinės reikšmės miškui, todėl per ją niekada negalėjo būti numatomas keliukas vedantis į privačią kieno nors valdą. Valstybinės reikšmės miškas priklauso išimtinai valstybei ir savivaldybė negali juo disponuoti. Valstybinės reikšmės miškuose negali būti atliekami jokie detalieji planai. Vyriausybėje nėra jokių detaliųjų planų dėl ginčo žemės. Vyriausybė 1991-12-04 nutarimu patvirtinto Palangos miesto generalinį planą ir jo schemą, kurioje nėra matomi atskirų Palangos miesto gatvių, pravažiavimų ar praėjimų išdėstymai. Tai, pareiškėjo manymu, reiškia, kad nei Palangos miesto savivaldybės administracija, nei savivaldybės taryba negalėjo numatyti, projektuoti ar kitaip įteisinti pravažiavimo per minėtą žemę.

Atkreipia dėmesį į tai, kad nuosavybės atstatymo dokumentai paduoti dar 1991 metų birželio mėnesį, o tai nebeleidžia vertinti ginčo žemės ruožo, esančio tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., kaip laisvos valstybinės žemės, todėl joje niekada negalėjo būti projektuojami ar kitaip įteisinami jokie antriniai įvažiavimai į (duomenys neskelbtini) gatvės privačias valdas. Tokio poreikio niekada anksčiau ir negalėjo kilti, nes iki 2011 metų pakeitimo statybas reglamentuojantys įstatymai neleido į vieną privačią valdą numatyti dviejų ar daugiau įvažiavimų.

Mano, kad ginčijamas plotas tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. valdų net negali būti vadinamas keliu - tai yra tik per porą metų susiformavusios vėžės, jos neturi jokio juridinio pagrindo. Šiuo keliu naudojasi tik ginčijame įsakyme minimas A.G., kuris galimai neteisėtai yra atsidalinęs savo sklypą. Be A.G., minimomis vėžėmis, galimai retkarčiais važinėja ir (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios (duomenys neskelbtini) vadovas. Kitų (duomenys neskelbtini) gatvės valdų savininkai, neturi jokio intereso į šią žemę, nes jų sklypai atitverti aklinomis tvoromis nuo šio žemės ploto. Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) gatvės Nr. (duomenys neskelbtini) valdos savininkas savo turimą žemę padalino į dvi dalis ir pusę jos, galimai neteisėtai įregistravęs, kaip atskirą sklypą, padovanojo savo sūnui. Nenorėdami važinėti bendru keliu per tėvo žemę, jie susitarė su Palangos tuometine valdžia, kad važinės per pareiškėjui grąžintiną žemės ruožą. Teigia, kad Žemės įstatymo 14 ir 15 straipsniuose išvardinti atvejai, kada žemė laikoma savivaldybės nuosavybe, tuo tarpu nei vienas iš jų neatitinka ginčo žemei, todėl daro išvadą, kad ši žemė negali būti laikoma savivaldybės žeme, su kuria savivaldybė galėtų elgtis kaip tinkama.

Paaiškina, kad A.G. yra (duomenys neskelbtini) gatvės Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. tolimiausio pareiškėjui atstatytinos nuosavybės ruožo, gretimos valdos savininkas, galimai su tėvu atsidalinęs į dvi dalis savo turėtą sklypą, į kurį visada važinėdavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Nurodo, kad A.G. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų buvo (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad tai jam leido, nesiskaitant su įstatymais ir kitais teisiniais aktais, atlikti neteisėtus veiksmus. Aplinkybė, kad šiai dienai šis pilietis yra (duomenys neskelbtini), matomai daro įtaką ir atsakovei ir, atsakovės nuomone, turi padaryti atitinkamą įspūdį ir teismui. Kito motyvo atsakovei įrašyti į ginčijamą įsakymą „remiantis A.G. pareiškimu“ pareiškėjas teigia nematantis.

Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamo įsakymo tekstinėje dalyje rašoma, kad „schema pridedama“, o iš tikrųjų pridėtos dvi schemos. Antroji, 2012-03-06 pasirašyta R.P., yra tik pirmąją schemą dubliuojantis piešinys. Tačiau ši schema akivaizdžiai parodo, kad 2000-05-25 detaliajame plane nebuvo numatytas joks pravažiavimas per pareiškėjui atstatytiną žemės ruožą ir to negalėjo būti - tuo metu tai buvo valstybinės reikšmės miško dalis. Ginčo 0,1369 ha dydžio sklypas yra neteisėtai sumažintas, nes nėra jokio motyvo jau prieš keliolika metų numatytą ir vis nepradedamą įrenginėti Sermiesčio gatvę tiesti pareiškėjui grąžintinos žemės dalies viduriu, taip ne mažiau kaip dvigubai sumažinant jam grąžintiną žemės sklypą ir šią, būsimą gatvę bei visų kitų Palangos gatvių atžvilgiu nepagrįstai išplatinti tik toje dalyje, kuri eina per pareiškėjui grąžintiną ruožą. Toks veiksmas neatstovauja jokio konkretaus visuomenės poreikio, todėl jį vertina kaip kerštą už pareiškėjo tvirtas nuostatas, sutinkamai su įstatymais sugrąžinti visą išlikusią laisvą žemę.

Nurodo į Vyriausybės 1991-12-04 nutarimo Nr. 523, dalyje „Transportas ir inžinerinė įranga“ esantį teiginį: „Senojoje Palangoje siūloma išsaugoti draudžiamą transporto eismui zoną į vakarus nuo Vytauto gatvės, Liepojos plento.“ Tuo tarpu Sermiesčio gatvės norimas išplatinimas prieštarauja Palangos generalinio plano teiginiams ir protingumo principams. Pagal ginčo schema matyti, kad net neatlikus jokių matavimų, jei ši gatvė būtų tokia, kokia ji rodoma, ji būtų pati plačiausia gatvė visoje Palangoje, nes jos plotis, pareiškėjui grąžintinos žemės ribose numatytas 20 metrų. Ši gatvė realiai yra tik senosios Maironio gatvės tęsinys (jos plotis skaičiuojant pagal mastelį yra 10 metrų), todėl neteisėtu laikytinas ir niekaip nepateisinamas jos dvigubas išplatinimas. Kadangi senoji Maironio gatvė išskaidoma į dvi: Maironio gatvės atkarpėlė įsiliejanti į Vytauto gatvę (užlūžtanti 90 laipsnių kampu) ir į aptariamą Sermiesčio gatvę, pastaroji turi būti suprojektuota stačiu kampu su Maironio gatve, o ne eiti įstrižai per man grąžintiną žemę, ko pasekoje išdarkomas ir miesto reljefas, ir sumažinamas pareiškėjui grąžintinos žemės plotas. Pažymi, kad žiūrint į informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, akivaizdu, jog Sermiesčio gatvė nepagrįstai išplatinama tik buvusios pareiškėjo senelės rėžio ir dar vieno gretimo rėžio sklypo dalyse, tuo tarpu toliau ši gatvė „sugrąžinama“ į įprastinį Palangos miesto gatvių plotį, t.y. tik apie 140 metrų ilgio gatvės išplatinta pareiškėjo ir dar jam nežinomo kaimyno sąskaita.

Skundą argumentuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi Nr. A146-582/2010, kuria patvirtinama, jog LVAT praktikoje „Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto kontekste ne kartą yra pažymėjęs, kad žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai susigrąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti konkrečiai išreikštas atitinkamos teritorijos detaliajame plane <...>“. Kadangi schemos dalyje, kuri apima Sermiesčio gatvę, abipus važiuojamąją dalį yra esami ir numatomi privatūs sklypai, pareiškėjo manymu, akivaizdu, kad visuomenės poreikio šiam išplatinimui nėra. Be to, ši važiuojamoji dalis yra penkis kartus siauresnė už bendrą numatomą gatvės plotą, kai tam jokio būtinumo nėra: įprastinėje gatvių įrengimo praktikoje važiuojama dalis ir aplink ją esantys pėsčiųjų šaligatviai sudaro apytikriai vienodą plotį, todėl, įvertinant tai, kad šis ruožas praeina pro grąžintiną žemę ir tai, kad aplinkui yra pakankamai žalumos (aplinkui nėra jokių daugiabučių kvartalų), pareiškėjo manymu, akivaizdžiai nėra teisinga skirti valstybės išperkamai žemei tokius didelius aplinkinius plotus. Šis gatvės ruožas, pareiškėjo teigimu, turi būti perprojektuotas į įprastinį, jį atitinkamai priartinant prie rytų pusėje esančio sklypo tvoros, o pačią Sermiesčio gatvės pradžią numatant 90 laipsnių (stačiu) kampu su užlenktąja Maironio gatvės dalimi. Vakarų pusėje nuo gatvės nepagrįstai nutolintą nuosavybėn atstatomo sklypo dalį būtina priartinti prie šalia gatvės būsiančio šaligatvio, taip padidinant grąžintiną, iki šiol buvusį tik 13,8 aro žemės plotą. Žemės ploto atkarpoje, einančioje tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sklypų, kur nuosavybės atstatymui buvo numatyti 8 arai, paliekamas pravažiavimo keliukas į tolimiausią (duomenys neskelbtini) gatvės valdą, o tai niekaip neatitinka aukščiau minimo visuomenės poreikio ir atstovauja tik privatų (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojo interesą, todėl toks keliukas yra naikintinas. Įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) sklypą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o savivaldybė nėra pateikusi jokių dokumentų, liudijančių, kad šis žemės sklypas yra padalintas į du. Jei teismui paaiškėtų, kad galiojantis padalinimas yra, jis turėtų būti pripažintas niekiniu ir panaikintas, kaip atliktas prieštaraujant nuosavybės atstatymo įstatymui, nes prašymai atstatyti nuosavybę į žemę paduoti 1991 metais, todėl vėliau priimti dokumentai, užkertantys teisę pareiškėjui į teisėtą nuosavybės atstatymą yra laikytini niekiniais.

Pareiškėjas R.M. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Taip pat paaiškino, jog neturtinę žalą kildina iš neteisėtų atsakovės veiksmų, kuriais buvo ir yra vilkinamas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas ginčo posesijoje. Patirtą neturtinę žalą įvardija kaip savo sveikatos pablogėjimą, paaiškindamas, kad 2011 m. gegužės mėn. buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini), kur jam buvo atlikta širdies kraujagyslių zondavimas. Tai laiko įtemptų nervų pasekme, nes kardiologų informacijoje teigiama, kad blogi cholesterolio rezultatai yra didelių nervinių pergyvenimo pasekmė. Šie pergyvenimai, pareiškėjo teigimu, buvo būtent dėl atsakovės nesiskaitymo su jo konstitucinėmis ir įstatyminėmis teisėmis atstatant nuosavybę Palangos mieste. Dar didesnius jo pergyvenimus, pareiškėjo teigimu, lėmė jo tėvo A.T.M. blogėjanti sveikata ir mirtis, kuris vis atkalbinėdavo jį teisminiu keliu kovoti už savo teises. Paaiškino, kad nuo širdies kraujagyslės fakto užsikimšimo nustatymo, per mėnesį išleidžia apie 80 Lt, įskaitant vaistus, maisto papildus, procedūras ir tiesiog sveiką gyvenimo būdą. Kadangi ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki dabar, tai sudarytų 30 mėnesių po 80 Lt. Teigia, kad realus nuostolis, kurį patyrė laiku neatgavęs visos priklausančios žemės sudaro virš vieno milijono litų, nes jam dar neatkurta nuosavybė į 105 arus, kai vieno aro, kur yra jo žemė, vidutinė rinkos kaina yra nukritusi nuo 50 000 Lt iki 30 000 Lt už vieną arą.               

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (b.l. 58-59) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsižvelgdama į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-04-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-63-162/2009 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-582/2010, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012-03-05 priėmė įsakymą Nr. A1-174 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“, kuriuo įvykdė nurodytus teismų sprendimus. Argumentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; teisingumo atkūrimas, kai savininkams yra kompensuojama už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, yra dvejopas: jis atkuriamas ir savininko, ir visos visuomenės atžvilgiu; okupacinės valdžios neteisėti veiksmai padarė milžinišką žalą ne tik savininkams, kurių nuosavybės teisės buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei, visai valstybei; atkuriant teisingumų savininkų atžvilgiu, negali būti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir šie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2003-03-04, 2007-07-05 nutarimai).

Paaiškina, kad gatvės ir keliai yra visos visuomenės interesas. Ginčijama gatvė ir kelias yra suprojektuoti Tarybos 1994-09-23 sprendimu Nr. 44 patvirtintu Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu ir 2000-05-25 Tarybos sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu. Ginčijama gatve ir keliu žmonės faktiškai naudojosi dešimtmečiais. Atsikirtimą grindžia ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, reglamentuojančia, jog žemė išperkama valstybės, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų į reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai. Remiasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, kurioje apibrėžiam infrastruktūros sąvoka - įvairių veiklos sričių objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, kompleksas (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai, prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai). Kadangi šiuo atveju pareiškėjas reikalaujama kaip laisvą (neužstatytą) pažymėti ir kelią, kuris yra šiaurinėje (duomenys neskelbtini)g. pusėje, į šią bylą trečiaisiais suinteresuotais asmeninis mano reikalinga įtraukti žemės sklypų savininkus, kurie naudojasi ginčo keliu. Būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos minėtų asmenų teisėms, nes teismas motyvuose galimai spręs ar teisingai yra pažymėta informacija, kuri yra susijusi su ginčo keliu.

Dėl skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, teigia, kad šiuo atveju nėra nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei kaltės, nei žalos, todėl nėra teisinių pagrindų tenkinti šio skundo reikalavimo.

Atsakovės atstovas Vytautas Korsakas teismo posėdyje palaikė institucijos poziciją atsiliepime išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu. Taip pat paaiškino, kad iš esmės pareiškėjas siekia nuosavybės teisių atstatymo ginčo kelių sąskaita. Tačiau, šie keliai yra suprojektuoti teritorijų planavimo dokumentais - Palangos miesto tarybos 1994-09-23 sprendimu Nr. 44 patvirtintame Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies daliuoju planu. Šiuose teritorijų planavimo dokumentuose ginčo keliai numatyti, jais žmonės naudojasi. Paaiškino, kad ginčo atveju tenkinus pareiškėjo siekį kelių sąskaita atkurti nuosavybę, tai pareiškėjo minimas asmuo A.G. visiškai neturėtų galimybės išvažiuoti iš savo žemės sklypo. Argumentuodamas Kelių įstatymo nuostata, apibrėžiančia kelio sąvoką, teigia, kad ginčo kelio Sermiesčio gatvėje išplatėjimas yra visiškai pagrįstas. Minėti detalaus plano sprendiniai realizuoti, gatvė įrengta, išpilta žvyru, be to, šis kvartalas yra didelis ir visi žmonės Sermiesčio gatvės keliu naudojasi. Vykstant ginčo gatvės detaliojo planavimo procesui asmenys turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę, detalus planas galioja virš 12 metų. Ginčijamu įsakymu buvo panaikinti 2012-01-13 ir 2010-06-30 atsakovės įsakymai, remiantis pareiškėjo bei A.G. gautais prašymai ir iš esmės todėl, kad kitaip A.G. neturėtų išvažiavimo iš savo žemės sklypo, o kiti asmenys privažiavimo prie savo ūkinių pastatų. Ginčijamą įsakymą laiko teisėtu ir pagrįstu, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui jo prašomą neturtinę žalą.

Tretysis suinteresuotas asmuo V.J.N. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui V.J.N. apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje vietą ir laiką pranešta tinkamai. Šis proceso dalyvis (jo atstovas) į teismo posėdį neatvyko. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalimi, bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama nedalyvaujant nurodytam proceso dalyviui (jo atstovui).

Skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 05 18 nutartimi pareiškėjo skundas priimtas dalyje dėl 2012 03 05 atsakovo įsakymo Nr. A1-174 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei priteisti neturtinę žalą, kitoje dalyje skundą atsisakyta priimti, nutartis įsiteisėjusi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012 09 07 nutartimi (b.l.50-53, 108-111).

Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. A1-174 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“ teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat byloje spręstinas skundo reikalavimų dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teisėtumas ir pagrįstumas.    

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčijamo įsakymo neteisėtumą grindžia iš esmės trejomis argumentų grupėmis:

1) pareiškėjas, teigia kad ginčijamu įsakymu patvirtintoje schemoje nurodytas nepagrįstai didelis, atsakovės suprojektuotas, net 14,17 aro ploto užimantis kelias Sermiesčio g., esantis šalia, schemoje kaip laisvo (neužstatyto) pažymėto 13,69 arų ploto sklypo. Pareiškėjas teigia, kad tai atsakovės padaryta sąmoningai, tikslu negrąžinti pareiškėjui visos priklausančios žemės. Šio Sermiesčio gatvės kelio atsakovei nepagrįstai neišplatinus 13,69 arų sklypas galėtų padidėti apie 8 arus; 

2) pareiškėjas tvirtina, kad schemoje, ginčo posesijos ribose, neteisėtai pažymėtas kelias einantis per valstybinės reikšmės mišką, nes anksčiau tai buvo tik miško takelis, kuris po to pravažinėtas naujakurių, jiems siekiant patekti į, jo teigimu, nelegalias statybas. Palikti šio kelio nėra jokios prasmės, šis kelias nereikalingas, be to, tam yra skirta Šermukšnių gatvė, kuri taip pat yra suprojektuota. Miestuose gatvės projektuojamos lygiagrečiai viena kitos atžvilgiu, o šis kelias kerta mišką įstrižai;

3) pareiškėjas nesutinka, jog ginčo schemoje nėra pažymėta 2012 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. A1-30 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“ buvęs pažymėtas 0,0801 ha dydžio žemės sklypas, t.y. šis sklypas visai panaikintas, o to atsakovė padaryti neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Sprendžiant ginčą teismas laiko reikalinga ištirti aplinkybes, susijusias su ginčo kelio Sermiesčio gatvėje suprojektavimu, faktine šios gatvės kelio padėtimi natūroje, teisiniu statusu, išsiaiškinti, ar pagrįstai schemoje, kaip Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu suplanuoti privažiavimai (pravažiavimai) pažymėti keliai, iš kurių vienas eina per valstybinės reikšmės mišką, o kitas pagal šio miško pietinę dalį, taip pat, ar pagrįstai schemoje nenurodytas, kaip laisvas (neužstatytas) 0,0801 ha žemės sklypas, kuris 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. A1-30 suderintoje schemoje buvo pažymėtas kaip laisva (neužstatyta) žemė, ar ginčijamas įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų reikalavimus, keliamus individualių administracinių aktų turiniui.  

Faktinės aplinkybės.

Ginčijamas įsakymas (b.l. 12) priimtas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės A.K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu (kuriame inter alia nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 1061 punktu (kuriame inter alia nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatytąja tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 18 straipsnio 1 dalimi (kurioje inter alia nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti), atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-484-342/2011, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-63-162/2009 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-582/2010, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 4 d. raštą Nr. 16SD-(14.16.104.)-39, A.G. 2012 m. vasario 3 d. pareiškimą, R.M. 2012 m. vasario 10 d. skundą, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. A1-489 ir 2008 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. A1-782 1 punktą. Ginčijamo įsakymo 1 punktu suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę J. ir P.N. turėtos žemės dalyje (schema pridedama), o 2 punkto 2.1. papunkčiu pripažintas netekę galios Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. A1-30 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“, 2.1. papunkčiu - 2010 m. birželio 30 įsakymas Nr. A1-481 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“. Ginčijamame įsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. birželio 11 d. priėmė įsakymą Nr. A1-489, kuriuo suderino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad teritorija, esanti pietinėje gretimybėje nuo žemės sklypo Sermiesčio g. 2 / Maironio g. 39, yra laisva (neužstatyta) žemė (schema pridedama) (1 punktas) ir už nurodytos natūra grąžintinos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų formavimą paskyrė  Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiąją specialistę R.P. (2 punktas). Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. A1-782 „Dėl žemės sklypo Sermiesčio g. 1A, Palangoje“ 1 punktu suderino informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad teritorija, esanti pietrytinėje gretimybėje prie Sermiesčio gatvės, pietvakarinėje – nutolusi nuo žemės sklypo Maironio g. 37A, vakarinėje – valstybinės reikšmės miškų (J. ir P.N. turėtos žemės dalis), yra laisva (neužstatyta) žemė (schema pridedama) (žr. prijungta administracinė byla Nr. I-63-162/2009, t. 2, b.l. 134, 135).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-63-162/2009 pareiškėjo R.M. skundą patenkino iš dalies, - įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriui pateikti informaciją kartografinėje medžiagoje apie visą laisvą (neužstatytą) J. ir P.N .turėtą žemę, kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą (žr. prijungta administracinė byla Nr. I-63-162/2009, t. 3, b.l. 62-71). Šis teismo sprendimas LVAT 2010-04-19 nutartimi, administracinėje byloje Nr. A146-582/2010, paliktas nepakeistas (žr. prijungta administracinė byla Nr. I-63-162/2009, t. 3, b.l. 108-117). LVAT 2010-04-19 nutartyje konstatavo, kad „Byloje ištirtų įrodymų visuma nepaneigia pareiškėjo argumentų, kad dalyje jo senelių iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės, be jau pažymėtos, yra ir daugiau laisvos (neužstatytos)žemės. Pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos ištyrus ir įvertinus įrodymų visumą, kad Palangos miesto savivaldybės administracija dėl pareiškėjo senelių iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto viso žemės ploto nėra pateikusi pilnos, konkrečios, pagrįstos informacijos, kuri šios žemės dalis yra laisva (neužstatyta). Apelianto argumentai, kad pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatas savivaldybės administracija turi pateikti duomenis ne apie užstatytą, o apie laisvą (neužstatytą) žemę, yra teisingi, tačiau šie duomenys turi būti nustatomi atlikus teritorijos išsamią analizę, kurioje esantis ar detaliai suplanuotas (numatytas) užstatymas yra vienas iš duomenų pateikiant informaciją ar žemė yra laisva (neužstatyta). Informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimas, taip pat konkretus laisvos (neužstatytos) žemės plotas turi būti pagrįstas (motyvuotas) konkrečiais duomenimis ir argumentais“.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-484-342/2011, pareiškėjo R.M. skundą patenkino, - Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. A1-515 „Dėl direktoriaus 2007 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-489 ir 2008 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. A1-991 galiojimo sustabdymo“ panaikino ir atsakovą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių įpareigojo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo, Sermiesčio g. 2/Maironio g. 39, Palangoje) kadastro duomenų bylą su visais kitais dokumentais (duomenimis) Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys iš LITEKO – Lietuvos teismų informacinės sistemos). Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galioja. Šiame sprendime inter alia konstatuota, kad „<...> informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę dėl ginčui aktualios teritorijos buvo pateikta galiojant Plaušės gyvenamojo kvartalo detaliojo suplanavimo projektui, patvirtintam Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994-09-23 sprendimu Nr. 44 bei Palangos miesto centrinės dalies detaliajam planui, patvirtintam Palangos miesto savivaldybės 2000-05-25 sprendimu Nr. 32, kuriuose ginčo teritorija yra pažymėta kaip laisva (neužstatyta), ji nepriskiriama valstybės išperkamai žemei ir gali būti grąžinta nuosavybėn natūra, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas.“

A.G. 2012 m. vasario 3 d. pareiškime atsakovei nurodė, kad 2012 m. sausio 13 d. įsakymu A1-30 suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, neatsižvelgiant į tai, kad Palangos miesto valdyba 2001-01-18 sprendimu Nr. 9 yra patvirtinusi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, kuriame į pažymėtą kaip laisvą (neužstatytą) 0,0801 ha teritoriją patenka esamas natūroje kelias, kuriuo jis patenka į savo žemės namų valdą (duomenys neskelbtini) ir kuris yra suplanuotas detaliuoju planu, todėl minėto įsakymo sprendinius, susijusius su minėta teritorija prašo panaikinti (žr. prijungta administracinė byla Nr. I-314-162/2012, b.l. 67).

Teisinis ginčo vertinimas ir išvados.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

Minėta, jog ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis ir Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, kurioje inter alia nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Ši teisės norma įtvirtina savivaldybės administracijos direktoriaus teisę panaikinti anksčiau savo priimtus teisės aktus, tačiau toks sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis ir teisės normomis.

Išanalizavęs ginčijamo įsakymo priėmimo juridinius pagrindus, vertindamas nagrinėjamos situacijos faktines aplinkybes, susijusias su ginčo kelių pažymėjimu schemoje, teismas daro išvadą, kad iš įsakymo turinio lieka neaišku, kuo remiantis schemoje, kaip 14,17 arų ploto pažymėta teritorija (ši teritorija atsakovės atstovo paaiškinimu yra savivaldybės suprojektuotas ir teritorijų planavimo dokumentais suplanuotas Sermiesčio gatvės kelias) patenkanti į Sermiesčio gatvės ribas. Toks pažymėjimas sąlygojo kaip laisvą (neužstatytą) šioje schemoje pažymėti ir minėtą 13,69 arų ploto žemės sklypą dėl kurio pareiškėjas kelia ginčą šioje byloje. 

Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (žr. Valstybės Žinios, 1995, Nr. 44-1076; Valstybės Žinios, 2002, Nr. 101-4492) (toliau – Kelių įstatymo) 2 straipsnio 3 punktą gatvė – kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimą; 3 punktą - kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme; 4 punktą - kelio apsaugos zona – abipus kelio nustatyto pločio žemės juosta, kurioje ribojama ūkinė veikla; 5 punktą - kelio briauna – kelkraščio ir žemės sankasos šlaito plokštumų susikirtimo linija. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius; 8 straipsnio 1 punkte inter alia nustatyta, kad keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais; 9 straipsnio 1 punkte inter alia nustatyta, kad vietinės reikšmės viešųjų kelių kategorijas nustato savivaldybės. Minimalūs kelių juostų pločiai valstybinės ir vietinės reikšmės keliams, nurodytos Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, o kelių apsaugos zonų pločiai pagal kelio reikšmę, nurodyti šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose. Kelių įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad nutiesti, rekonstruoti, sutaisyti (suremontuoti) keliai pripažįstami tinkamais naudoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

LR aplinkos ministras 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 2.06.01:199 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (žr. Valstybės Žinios, 1999, Nr. 27-773, byloje taikytina šio akto redakcija, galiojusi nuo 2010-09-24 iki 2012-10-18). Šio reglamento III skyriaus „Susisiekimo tinklas ir klasifikacija“ 2 dalies 2.3. punkte inter alia nustatyta, kad susisiekimo linijos suskirstytos į šešias pagrindines kategorijas: A – greito eismo gatvės; B – pagrindinės gatvės; C – aptarnaujančios gatvės; D – pagalbinės gatvės; E – pagrindinės pėsčiųjų ir dviračių eismo gatvės ir takai; F – pagalbiniai pėsčiųjų ir dviračių eismo takai, šaligatviai (juostos); 2.4. punkte - A, B, C kategorijų gatvių reikmė ir techniniai parametrai nustatomi bendrajame plane (skaičiuojant vienos eismo juostos laidumą – 1750 lengvųjų automobilių per valandą); jeigu bendrieji planai neparengti, – gatvių reikmė ir parametrai nustatomi didelių ir vidutinių miestų susisiekimo sistemų specialiuosiuose planuose; miestelių ir kaimų detaliuosiuose planuose. Šio reglamento III skyriaus 4 dalyje išdėstyta kaip skaičiuojami gatvių pagrindiniai techniniai parametrai (pvz. gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų, eismo juostų skaičius, plotis, minimalios horizontalios kreivės ir kt.). Skundžiamame įsakyme ir (ar) juo suderintoje schemoje nenurodyti duomenys apie Sermiesčio gatvės kelio kategoriją ir (ar) kiti tokio kelio techniniai parametrai, o tik pažymėtos šio kelio ribos ir nurodytas bendras jo plotas 14,17 arų. 

LR Vyriausybė 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtino Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas (žr. Valstybės Žinios, 1992, Nr. 22-652, byloje taikytina akto redakcija, galiojusi nuo 2011-07-17 iki 2012-06-08). Šių sąlygų II skyriaus „Kelių apsaugos zonos“ 3 punktu nustatyta, kad nuo kelio briaunų į abi puses nustatomos kelių apsaugos zonos, kurių pločiai priklauso nuo kelio reikšmės. Nagrinėjamu atveju ginčo kelio apsaugos zonos plotas taip pat nenurodytas.

Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijamame įsakyme Sermiesčio gatvės kelio statusas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, todėl lieka nepašalintos abejonės dėl šio kelio pažymėjimo schemoje teisingumo, teisėtumo ir pagrįstumo, o taip pat neaišku, ar šio kelio plotu ir ribomis nėra nepagrįstai sumažinamas, natūra ginčo posesijoje pareiškėjui grąžintino, minėto 13,69 arų žemės sklypo plotas ir ribos.

Ginčijamu įsakymu suderintoje schemoje, kaip Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu suplanuoti privažiavimai (pravažiavimai) pažymėti - kelias einantis per valstybinės reikšmės mišką ir kelias einantis pagal šio miško pietinę dalį, teismo manymu, taip pat pažymėti nenurodant ir (ar) nepaaiškinant tokio žymėjimo faktinių aplinkybių ir juridinių pagrindų. Šią išvadą teismas daro išanalizavęs ir įvertinęs atsakovės nurodytus šių kelių bei minėtos Sermiesčio gatvės kelio, suprojektavimo juridinius pagrindus, o būtent - Palangos miesto tarybos 1994-09-23 sprendimu Nr. 44 patvirtinto Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekto ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, duomenis. Taigi, iš Palangos miesto tarybos 1994-09-23 sprendimu Nr. 44 patvirtinto Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekto, jo ištraukos (žr. prijungta administracinė byla Nr. I-314-162/2012, b.l. 72, 73) nustatyta, kad šiame projekte nėra jokių faktinių duomenų pagrindžiančių ginčo kelių (ar kurio iš jų) kategorijos, pločio ir (ar) kitus techninius parametrus. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane, šio plano ištraukoje (žr. prijungta administracinė byla Nr. I-314-162/2012, b.l. 68, 69, 70, 71) taip pat nėra užfiksuota duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo posesijoje numatyta projektuoti ir (ar) tiesti bei naudoti būtent tokius, kaip nurodyta ginčo schemoje, ginčo kelius.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad tik koordinuotai pažymėjus ginčo kelius schemoje, t.y. nurodant jų kategorijas, pločius, apsaugos zonų pločius ir kitus kelių techninius parametrus ir tai juridiškai pagrindžiant, pareiškėjui, kaip siekiančiam ir turinčiam teisę atkurti nuosavybę į žemę natūra ginčo posesijoje, bus aiškūs ir suprantami atsakovės veiksmai, kuriais kaip laisvi (neužstatyti) schemoje žymimi konkretūs žemės sklypai ir (ar) neliks abejonių, jog šie sklypai savo plotu ir ribomis atitinka faktinius ir juridinius jų suformavimo pagrindus. Be to, pareiga įrodyti, kad yra realus, objektyviai išreikštas visuomenės poreikis ginčo keliams ir (ar) ginčo posesijoje suplanuotiems privažiavimams (pravažiavimams) tenka atsakovei, nesutinkančiai su skundo reikalavimais, kuriais siekiama iš esmės tinkamo, aiškaus ir objektyvaus nuosavybės teisių atkūrimo natūra.

Minėta, kad ginčijamo įsakymo 2 punkto 2.1. papunkčiu pripažįstamas netekęs galios Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. A1-30 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“, o 2.2. papunkčiu - 2010 m. birželio 30 įsakymas Nr. A1-481 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“. Šio įsakymo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą pareiškėjas grindžia iš esmės tuo, kad tai eilinis įsakymas, kuriuo ir toliau nevykdomas minėtas Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-63-162/2009, kuris LVAT 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi paliktas nepakeistas.

Įvertinus pareiškėjo skundo argumentus, ginčijamo įsakymo priėmimo juridinius pagrindus, darytina išvada, kad iš įsakymo turinio neaišku, kodėl naikinami ankstesni atsakovės įsakymai, kokios objektyvios priežastys tai sąlygoja. Atsižvelgiant į tai, pagrįstu laikytinas pareiškėjo skundo argumentas, kad ginčo atveju iš esmės lieka neaišku, kodėl ginčijamu įsakymu suderintoje schemoje, 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. A1-30 buvęs kaip laisvas (neužstatytas) schemoje pažymėtas 0,0801 ha dydžio žemės sklypas, tokiu nebenurodomas. Be to, neigiamai vertinami atsakovės atstovo argumentai, jog atsakovė ginčijamą įsakymą priėmė dėl pareiškėjo skundo bei A.G. pareiškimo, nes tai, negali būti juridiniu pagrindu sprendimams dėl laisvos (neužstatytos) žemės plotų, jų ribų ir pan. nustatymo ir (ar) kitų ginčo teritorijos objektų žymėjimo ir pan.        

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodoma, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuoroda yra susijusi su kitu šio teismo praktikoje įtvirtintu principu – teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, bylos Nr. 4968/99). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Išdėstytų faktinių ir juridinių aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad ginčijamas įsakymas nepagrįstas objektyviais duomenims ir teisės normomis, nes įsakyme nurodytos aplinkybės ir jo priėmimo juridiniai pagrindai neįrodo ginčo schemoje nurodytos informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę teisingumo, o tai pat įsakymu naikinamų ankstesnių atsakovės įsakymų sąlygų ir priežasčių.

Viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytiems administracinio akto bendriesiems reikalavimams yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti. Ginčijamas įsakymas pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 2 dalyje numatytais pagrindais.

Dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta principinė įrodymų vertinimo taisyklė - vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia proceso šalys. Skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 92 straipsnis). Teismas sprendimu gali panaikinti skundžiamą aktą arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padaryti pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau teismas sprendimų už viešojo administravimo instituciją (institucijas) nepriima.

Šiuo atveju, pareiškėjas prašo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją priimti naują įsakymą, kuriuo būtų numatyta atstatyti pareiškėjui nuosavybę į visą likusią laisvą (neužstatytą) žemę, permatuojant, perprojektuojant ginčo posesijos teritoriją. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, pripažinus, kad ginčijamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus iš esmės tenkina ir įpareigoja atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti naują įsakymą, kuriuo būtų suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę J. ir P.N. turėtos žemės posesijoje Palangos mieste.  

Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio pagrindu prašo priteisti 150 000 Lt neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų atsakovės veiksmų, kuriais jo teigimu, buvo ir yra vilkinamas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas ginčo posesijoje.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad ginčijamu įsakymu jokie su pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimu į žemę klausimai iš esmės nebuvo sprendžiami ir (ar) pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimas natūra ginčo posesijos teritorijoje nebuvo atliekamas.

Pažymėtina, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis (Valstybės Žinios, 1997, Nr. 65-1558). Savivaldybių kompetencijai priskirta nustatyti, ar grąžintina žemė yra laisva ar valstybės išperkama (Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punktas (Valstybės Žinios, 1997, Nr. 90-2256).

Nurodyta aukščiau materialinės teisės norma (CK 6.250 straipsnis) yra viena iš civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, kuri yra specialiai skirta neturtinės žalos atlyginimo instituto taikymui (tuo pačiu ir tokios žalos dydžio nustatymui). Tačiau savaime ji nėra pakankamas teisinis pagrindas taikyti civilinės atsakomybės institutą, nes ši teisės norma (sprendžiant klausimą dėl valstybės deliktinės atsakomybės) taikytina kartu su kita valstybės deliktinę atsakomybę specialiai reglamentuojančia teisės norma – CK 6.271 straipsniu.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pavyzdžiui, LVAT bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011), todėl teismas, nagrinėdamas tiria šių sąlygų buvimo klausimą. Pažymėtina, kad tokiu atveju nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, tačiau, neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes tam nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktines aplinkybes ir juridinius aspektus, darytina išvada, kad byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir prašomos priteisti žalos. Byloje nenustačius minėtos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies  3 punktu, 89 straipsnio 2 dalimi, 127 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo R.M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. A1-174 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“.

Įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti naują įsakymą, kuriame būtų nurodyta suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę J. ir P.N. turėtos žemės posesijoje Palangos mieste.

Kitoje dalyje pareiškėjo R.M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                         Aušrelė Mažrimienė

                                                                                             Vida Stonkuvienė

                                                                                           Remigijus Arminas