Civilinė byla Nr. eA2-816-230/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00540-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.2

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. sausio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo B. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016 pagal ieškovų B. A. ir A. S. ieškinį atsakovui G. J. dėl priverstinio akcijų pardavimo ir pagal atsakovo G. J. priešieškinį dėl įpareigojimo nupirkti akcijas, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Salinta“,

n u s t a t ė :

ieškovai B. A. ir A. S. civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016 pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė įpareigoti atsakovą G. J. už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą parduoti iš viso 5 416 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Salinta“ akcijų, suteikiančių 41,66 proc. balsų UAB „Salinta“ visuotiniame akcininkų susirinkime, ieškovui B. A. parduodant 3 867 vnt., o ieškovei A. S. parduodant 1 549 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Salinta“ akcijų. Atsakovas G. J. pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė įpareigoti ieškovus B. A. ir A. S. nupirkti G. J. priklausančias iš viso 5 416 UAB „Salinta“ paprastųjų vardinių akcijų už teismo nustatytą kainą, įpareigojant B. A. nupirkti 3 867, o A. S. – 1 549 paprastąsias vardines akcijas.

Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė, įpareigojo atsakovą G. J. už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą parduoti iš viso 5 416 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Salinta“ akcijų, suteikiančių 41,66 proc. balsų UAB „Salinta“ visuotiniame akcininkų susirinkime, ieškovui B. A. parduodant 3 867 vnt., o ieškovei A. S. parduodant 1 549 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Salinta“ akcijų. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-884-657/2016 nustatė teisingą vienos paprastosios vardinės UAB „Salinta“ 28,96 Eur nominaliosios vertės akcijos kainą – 25,38 Eur, už kurią ieškovai M. A. ir A. S. turi išpirkti 5 416 paprastųjų vardinių akcijų iš atsakovo G. J.. Bendra išperkamų 5 416 paprastųjų vardinių akcijų paketo (41,66 proc.) išpirkimo kaina – 137 500 Eur.

Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties dalį dėl atsakovui G. J. priklausančių 5 416 paprastųjų vardinių UAB „Salinta“ akcijų paketo (41,66 proc.) kainos nustatymo pakeitė, jos rezoliucinę dalį dėl šio reikalavimo išdėstant taip: „Nustatyti teisingą vienos paprastosios vardinės uždarosios akcinės bendrovės „Salinta“ 28,96 Eur nominaliosios vertės akcijos kainą – 32,50 Eur (trisdešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų), už kurią ieškovai B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi išpirkti 5 416 (penkis tūkstančius keturis šimtus šešiolika) paprastųjų vardinių akcijų iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Bendra išperkamų 5 416 paprastųjų vardinių akcijų paketo (41,66 proc.) išpirkimo kaina – 176 000 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt šeši tūkstančiai eurų). Ieškovas B. A. už iš atsakovo G. J. perkamų 3 867 vnt. paprastųjų vardinių akcijų paketą privalo sumokėti atsakovui 125 663 Eur, o ieškovė A. S. už iš atsakovo G. J. perkamų 1 549 vnt. paprastųjų vardinių akcijų paketą turi sumokėti atsakovui 50 337 Eur.“, kitą Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

Pareiškėjas B. A. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių; sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus užbaigta bankroto byla Nr. eB2-1514-480/2020; panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-884-657/2016, nustatant, kad bankrutuojančios UAB „Salinta“ akcijos yra 0 Eur vertės. Pareiškime nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1-381/2020 nustatė atsakovui priklausančių bendrovės akcijų kainą. Po nutarties priėmimo praėjus vos porai mėnesių bendrovės veikla buvo ne tik nutraukta, bet įmonei buvo iškelta ir bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje sprendė, kad: i) nutarties priėmimo metu negalima nuspėti tolimesnės bendrovės padėties (bus iškelta nemokumo byla bendrovei, ar ne; bendrovė bus likviduojama ar bus siekiama užtikrinti jos veiklos tęstinumą); ii) bankroto byla bendrovei nebūtinai bus iškelta; iii) bendrovės vykdoma veikla yra perspektyvi. Teismas, priimdamas nutartį dėl atsakovo akcijų vertės nustatymo vadovavosi prielaida, kad bendrovė yra perspektyvi ir bankrotas nebus iškeltas. Nemokios ir bankrutuojančios įmonės akcijų vertė objektyviai negali būti analogiška įmonės, kuri yra perspektyvi. Teismas nutartimi nustatydamas nemokios bendrovės 176 000 Eur akcijų kainą vadovavosi nebeaktualia 2019 m. gruodžio 17 d. akcijų verte. Naujai paaiškėjusi aplinkybė – bankroto bylos iškėlimas ir veiklos nutraukimas – turi esminės įtakos akcijų kainai, kadangi: i) esant iškeltai bankroto bylai ir veiklos nutraukimo faktui, Ekspertizės akte Nr. 3 nurodytos bendrovės prognozuotos pajamos per 5 metus nepasitvirtino. Bendrovei esant nemokiai ir nevykdant veiklos, akcijų vertė pajamų metodu yra lygi ne 343 000 Eur, kaip nurodoma Ekspertizės akte Nr. 3 ir teismo nutartyje, bet 0 Eur; ii) esant iškeltai bankroto bylai ir veiklos nutraukimo faktui, Ekspertizės akte Nr. 3 nurodyta bendrovės vertė turto požiūrio metodų deriniu taip pat yra neteisinga, kadangi teismui priimant nutartį (2020 m. gegužės 19 d.) nuo akcijų vertės nustatymo dienos (2019 m. gruodžio 17 d.) praėjo 6 mėn. Per tą laiką bendrovė veiklos nebevykdė, didėjo jos skolos, keitėsi turto sudėtis. Iškėlus bankroto bylą bendrovės turtas bus parduodamas įstatymo nustatyta tvarka – iš varžytynių. Įprastai bankroto proceso metu turtas realizuojamas už gerokai mažesnę nei rinkos kaina, todėl nepagrįsta Ekspertizės akto Nr. 3 išvada, kad likvidavus bendrovę ir atsiskaičius su kreditoriais akcininkams liktų 503 000 Eur vertės bendrovės turto. Vertinant turto požiūrio metodų deriniu bankrutuojančios įmonės vertė apskritai negalėjo būti nustatyta (ekspertizės akte nurodyta vertė 503 000 Eur), kadangi akcijų vertė (likęs bendrovės turtas po bankroto) paaiškėtų tik užbaigus bankroto procedūras. Ieškovo vertinimu, priklausomai nuo pasirinkto akcijų vertės nustatymo metodo, teismas arba turėtų paskirti pakartotinę ekspertizę, arba sustabdyti bylos nagrinėjimą ir apie bendrovės akcijų vertę spręsti tik pasibaigus bankroto procedūroms, kai taptų aiškų, ar bendrovėje liko turto atsiskaičius su kreditoriais. Galutinis teismo sprendimas šioje byloje ne tik neapgina nukentėjusio asmens – ieškovo – teisių, bet ir šiurkščiai jas pažeidžia, kadangi: i) įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuoti atsakovo G. J. neteisėti veiksmai; ii) atitinkamai teismo sprendimu nuspręsta atsakovą G. J. pašalinti iš bendrovės akcininkų ir įpareigoti parduoti akcijas ieškovams; iii) ieškovas kreipėsi teisminės gynybos siekdamas tęsti bendrovės veiklą ir vystyti verslą; iv) byla buvo nagrinėjama 5 metus; v) dėl atsakovo G. J. veiksmų bendrovės veikla buvo nutraukta, o 2020 m. liepos 16 d. bendrovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 17 d.; vi) galutine teismo nutartimi ieškovas yra įpareigotas išpirkti bankrutuojančios bendrovės akcijas, kurios neatitinka veikiančios įmonės vertės ir yra lygios 0; vii) tarp perkamo turto mokamos kainos ir gaunamos vertės yra akivaizdi disproporcija; viii) įpareigojus ieškovą išpirkti bankrutuojančios bendrovės akcijas už įprastai veikiančios įmonės kainą, teisės pažeidimą atlikęs atsakovas G. J. neteisėtai pasipelnys, vietoj to, kad gautų 0 Eur, nes įmonė veiklos nevykdo, gaus 176 000 Eur; ix) toks teismo sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi ne tik neapgina nukentėjusio ieškovo teisių, bet ir dar kartą teises pažeidžia.

Suinteresuotas asmuo G. J. atsiliepimu į pareiškėjo B. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti ir nurodo, kad ieškovo akcentuojama aplinkybė – bankroto bylos iškėlimas, atsirado po proceso atnaujinimo, todėl negali būti pagrindu atnaujinti procesą. Be to, Lietuvos apeliaciniam teismui, nagrinėjančiam klausimą dėl akcijų vertės nustatymo, kaip ir ieškovui bei visiems bylos dalyviams buvo žinoma, kad įmonės vadovas įgyvendina imperatyvias įstatymo nuostatas ir inicijuoja UAB „Salinta“ bankroto bylos iškėlimą. Ekspertizėje akcijų vertė buvo apskaičiuota dviem metodais – turto požiūrio metodų deriniu (503 000 Eur) ir pajamų metodu (343 000 Eur). Turto požiūrio metodų deriniu akcijų vertė buvo gerokai didesnė, nei pajamų metodu, t. y. įmonės vertė buvo gerokai didesnė ją likvidavus nei tęsiant veiklą, o galutinė kaina apskaičiuota paėmus abiem metodais nustatytų kainų vidurkį. Konstatavus, kad įmonė negaus pajamų, akcijos paprasčiausiai negalėtų būti vertintos pajamų metodu, todėl akcijų vertė turėjo būti nustatyta tik turto požiūrio metodų deriniu, o tai reikštų, kad akcijų kaina turėjo būti dar gerokai didesnė. Ieškovo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.

Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Pažymėtina, kad kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Civilinio proceso teisė yra materialinę teisę aptarnaujanti teisė, todėl kilus šių teisės normų konkurencijai (priešpriešai), dominuojantis vaidmuo tenka materialinės teisės normoms.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas B. A. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016, kurioje Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi nustatė teisingą vienos paprastosios vardinės UAB „Salinta“ 28,96 Eur nominaliosios vertės akcijos kainą – 25,38 Eur, už kurią ieškovai M. A. ir A. S. turi išpirkti 5 416 paprastųjų vardinių akcijų iš atsakovo G. J.. Bendra išperkamų 5 416 paprastųjų vardinių akcijų paketo (41,66 proc.) išpirkimo kaina – 137 500 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties dalį dėl atsakovui G. J. priklausančių 5 416 paprastųjų vardinių UAB „Salinta“ akcijų paketo (41,66 proc.) kainos nustatymo pakeitė, jos rezoliucinę dalį dėl šio reikalavimo išdėstant taip: „Nustatyti teisingą vienos paprastosios vardinės uždarosios akcinės bendrovės „Salinta“ 28,96 Eur nominaliosios vertės akcijos kainą – 32,50 Eur (trisdešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų), už kurią ieškovai B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi išpirkti 5 416 (penkis tūkstančius keturis šimtus šešiolika) paprastųjų vardinių akcijų iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Bendra išperkamų 5 416 paprastųjų vardinių akcijų paketo (41,66 proc.) išpirkimo kaina – 176 000 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt šeši tūkstančiai eurų). Ieškovas B. A. už iš atsakovo G. J. perkamų 3 867 vnt. paprastųjų vardinių akcijų paketą privalo sumokėti atsakovui 125 663 Eur, o ieškovė A. S. už iš atsakovo G. J. perkamų 1 549 vnt. paprastųjų vardinių akcijų paketą turi sumokėti atsakovui 50 337 Eur.“, kitą Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

Pažymėtina, kad teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog pareiškimas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais (CPK 368 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnis, CPK 365 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas B. A. į teismą kreipėsi 2020 m. lapkričio 30 d., pareiškimą grįsdamas CPK 336 straipsnio 1 dalies 2 numatytu pagrindu (kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Pareiškėjas naujų aplinkybių sužinojimo faktą sieja su Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, kuria buvo palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis dėl bankroto bylos UAB „Salinta“ iškėlimo. Pareiškėjui B. A. susipažinus su minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, tapo žinomos naujos esminės aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, t. y. kad UAB „Salinta“ iškelta bankroto byla ir nutraukta įmonės veikla. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta 2020 m. rugsėjo 17 d., o pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016 teismui pateiktas 2020 m. lapkričio 30 d., konstatuotina, kad pareiškimas dėl proceso atnaujinimo pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 mėnesių termino ir 5 metų naikinamojo termino nuo sprendimo įsiteisėjimo, nustatyto šio straipsnio 2 dalyje.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Pareiškėjo B. A. nuomone, Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1-381/2020 nustačius atsakovui G. J. priklausančių bendrovės akcijų kainą, reikšminga pripažintina aplinkybė, jog po nutarties priėmimo praėjus vos porai mėnesių bendrovės veikla buvo ne tik nutraukta, bet įmonei buvo iškelta ir bankroto byla. Pareiškėjo teigimu, teismas nutartimi nustatydamas nemokios bendrovės 176 000 Eur akcijų kainą vadovavosi nebeaktualia 2019 m. gruodžio 17 d. akcijų verte. Naujai paaiškėjusi aplinkybė – bankroto bylos iškėlimas ir veiklos nutraukimas – turi esminės įtakos akcijų kainai. Tačiau su tokiais pareiškėjo argumentais nėra pagrindo sutikti.

Sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016, svarbu pažymėti tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria nustatyta UAB „Salinta“ akcijų vertė, priimta 2020 m. gegužės 19 d. Tuo tarpu bankroto byla UAB „Salinta“ iškelta 2020 m. liepos 16 d., t. y. beveik po dviejų mėnesių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodoma aplinkybė (dėl bankroto bylos UAB „Salinta“ iškėlimo) negali būti pripažįstama naujai paaiškėjusia ir esmine aplinkybe, sudarančia pagrindą procesui byloje atnaujinti, kadangi ji dar neegzistavo civilinės bylos Nr. e2-884-153/2016 nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties priėmimo metu). Kartu pažymėtina, kad Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2020 m. gegužės 19 d. nutartį, jau buvo žinoma aplinkybė, kad Kauno apygardos teisme yra gautas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Salinta“ iškėlimo (ši aplinkybė buvo žinoma ir pačiam pareiškėjui, kuris kritikavo trečiosios ekspertizės atlikimo metu teismo ekspertės pasirinktą akcijų vertės nustatymo metodą), ir ši aplinkybė buvo įvertinta, t. y. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartyje pasisakė, kad nekyla abejonių, jog negalint nuspėti tolimesnės bendrovės padėties (bus iškelta nemokumo byla bendrovei, ar ne, bendrovė bus likviduojama ar bus siekiama užtikrinti jos veiklos tęstinumą), siekiant nustatyti UAB „Salinta“ akcijų vertę yra pagrįsta derinti du metodus akcijų vertei nustatyti – turto požiūrio metodų derinį ir pajamų metodą. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritarė trečiosios ekspertizės akto išvadoms, kad verslo vertei (100 proc. akcijų paketas) svyruojant nuo 503 000 Eur, verslą įvertinus turto požiūrio metodų deriniu, iki 343 000 Eur, verslą įvertinus pajamų metodu, retrospektyviniai duomenys neatspindi įmonės potencialo ir turimos rinkos dalies vertės, o pajamų metodu nustatyta verslo vertė remiasi tikėtinomis prielaidomis ir verslo prognozėmis galutinės nuomonės formavimui. Todėl vadovaujantis maksimalaus geriausio panaudojimo principu, tikrąją (teisingą) akcijos, o tuo pačiu ir akcijų paketo vertę atspindi vertė, apskaičiuota svertiniu būdu įvertinant abiem metodais gautus rezultatus, suteikiant vienodą svertą abiem metodais nustatytiems rezultatams. Todėl įvertinus bendrovę dviejų metodu pagrindu išvedama sinerginė UAB „Salinta“ 100 proc. akcijų paketo – 13 000 vnt. PVA vertė 2017 m. gruodžio 17 d. datai yra 423 000 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad ekspertizės išvadų dėl joje taikytinų vertinimo metodų parinkimo ir jų taikymo būdo teisingumą patvirtina ir aplinkybės, kad remiantis turto požiūrio metodu nustatyta įmonės turto vertė yra didesnė už pajamų metodo pagrindu nustatytą verslo vertę, po ekspertizės atlikimo atsirado dar daugiau abejonių dėl tolesnės įmonės veiklos perspektyvos ir tęstinumo, įmonei jau antrą kartą per trumpą laikotarpį inicijuojama nemokumo byla. 

Taigi Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2020 m. gegužės 19 d. nutartį, kuria nustatyta akcijų vertė, atsižvelgė į tą aplinkybę, kad Kauno apygardos teisme yra gautas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Salinta“ iškėlimo (ši aplinkybė buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu), o UAB „Salinta“ akcijų vertė buvo nustatyta įvertinus turimą turtą ir įmonės skolų būklę pagal bendrovės 2019 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenis, kaip artimiausius vertinimo datai (2019 m. gruodžio 17 d.), t. y. pagal nutarties priėmimo metu buvusią situaciją (nesant bankroto bylos iškėlimo fakto). Pareiškėjas B. A., būdamas vienu iš įmonės akcininkų ir žinodamas (turėdamas žinoti) duomenis apie įmonės finansinę padėtį, turėjo teisę ginčyti trečiosios ekspertizės akto išvadas dėl akcijų vertės, nurodydamas aplinkybes dėl netinkamo įmonės turto ar įsipareigojimų dydžio (būklės) įvertinimo (kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties, šia savo teise pareiškėjas naudojosi). Taigi, esant nenuginčytoms ekspertizės akto išvadoms dėl UAB „Salinta“ akcijų vertės, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad nutarties priėmimo metu buvo nustatyta neteisinga akcijų vertė. Lietuvos apeliacinis teismas vadovavosi aktualia akcijų verte (2019 m. gruodžio 17 d.) pagal tuo metu buvusias aplinkybes. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad UAB „Salinta“ 2020 m. liepos 16 d. buvo iškelta bankroto byla, neturi įtakos Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartyje padarytoms išvadoms dėl akcijų vertės, nes ši aplinkybė (bankroto bylos iškėlimas) atsirado jau Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo, t. y. nelaikytina naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, sudarančia pagrindą peržiūrėti byloje priimtą teismo sprendimą, ir nepaneigia įsiteisėjusiu teismu sprendimu padarytų išvadų teisėtumo bei pagrįstumo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1-381/2020 ieškovė A. S. 2020 m. gegužės 12 d. pateikė prašymą dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo, kurį grindė tuo, jog UAB „Salinta“ vadovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bendrovės nemokumo bylos iškėlimo, dėl to vadovautis paskutiniojo ekspertizės akto Nr. 2001/66 E išvadomis, nustatant bendrovės akcijų vertę, kaip prieštaraujančiomis faktiniams duomenims, negalima, įmonė yra nemoki, jos veikla nuostolinga ir nebus tęsiama. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo stabdyti nagrinėjimą bylą ir nurodė, jog Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi paliko nepakeistą, įpareigojo atsakovą G. J. už teismo ekspertų nustatytą kainą parduoti 5 416 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Salinta“ akcijų, suteikiančių atsakovui 41,66 proc. balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, ieškovui B. A. parduodant 3 867 vnt., o ieškovei A. S. 1 549 vnt. PVA. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs bei vykdytinas, t. y. išsprendus atsakovui priklausančių bendrovės akcijų vertės klausimą, kliūčių užbaigti tarp šalių nuo 2016 m. tebesitęsiantį teisminį procesą nebeliko. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos sustabdymas galėtų lemti papildomų ginčų tarp akcininkų kilimą, negalėjimą ir ateityje išspręsti papildomų apyvartinių lėšų skolinimosi įmonės veiklos tęstinumui užtikrinti klausimą. Tuo tarpu nustačius atsakovui priklausančių UAB „Salinta“ akcijų vertę, už kurią atsakovas įpareigotas ieškovams parduoti savo turimas UAB „Salinta“ akcijas, ieškovai galės priimti sprendimus dėl tolimesnės bendrovės veiklos. Šios aplinkybės patvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas atsižvelgė į pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo faktą ir ieškovės A. S. argumentus dėl trečiosios ekspertizės akto išvadų, nustatant bendrovės akcijų vertę, todėl šios aplinkybės nėra pagrindo vertinti kaip naujai paaiškėjusios.

Be to, pažymėtina, kad, nors šiuo metu UAB „Salinta“ yra iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjusi), tačiau pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą nėra užkertamas kelias įmonės vadovui teikti teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (esant įstatyme numatytoms sąlygoms), taip pat kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo, kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, juridiniam asmeniui atsiskaičius su visais kreditoriais ar sudarius taikos sutartį (JANĮ 78 straipsnis).

Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; kt.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo B. A. nurodytas proceso atnaujinimo teisinis pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir prašyme dėstomos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis bei sudarančiomis pagrindą peržiūrėti byloje priimtą teismo sprendimą, dėl ko pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016 pripažintinas nepagrįstu, todėl atmetamas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjo B. A. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinus, valstybei iš pareiškėjo priteistinas Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi atidėtas 1 917 Eur žyminis mokestis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas

n u t a r i a:

atmesti pareiškėjo B. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016 pagal ieškovų B. A. ir A. S. ieškinį atsakovui G. J. dėl priverstinio akcijų pardavimo ir pagal atsakovo G. J. priešieškinį dėl įpareigojimo nupirkti akcijas, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Salinta“.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo B. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atidėtą 1 917 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniolika eurų) žyminį mokestį už prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                Nijolia Indreikienė