Administracinė byla Nr. AS-608-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04411-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Delfi“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–6), kuriame prašė panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. SPR-66.

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 46–50) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Delfi“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 93–97) prašė jį atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. sprendimu (I t., b. l. 119–128) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (I t., b. l. 131–135), kuris 2017 m. kovo 27 d. nutartimi (I t., b. l. 174–181) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Delfi“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 339,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (I t., b. l. 183–184).

Pareiškėjas atsiliepimo į trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo nepateikė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi (II t., b. l. 25–27) trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino ir priteisė jam iš pareiškėjo 339,30 Eur atstovavimo išlaidų.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal šio straipsnio 6 dalį atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 5 dalimi, tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Taip pat, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, tokiais atvejais tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas. Taigi, teismas pabrėžė, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia, būtina įvertinti ginčo turinį. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. SPR-66, kuriuo pareiškėjo skundas dėl publikacijoje „Kompozitoriaus T. D. nužudymo byloje – naujos detalės“ (www.delfi.lt, 2015 m. kovo 12 d.) paskelbtos informacijos pripažintas nepagrįstu, teisėtumo. Atitinkamai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, teismo vertinimu, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės ir pareigos. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad UAB „Delfi“ nagrinėjamoje byloje turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pasisakydamas dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas nurodė, kad maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos), o nagrinėjamu atveju taikytinos teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusios Rekomendacijų nuostatos (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Šiuo aspektu teismas akcentavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo iš pareiškėjo prašo priteisti 339,30 Eur už atsiliepimo paruošimą ir jo pateikimą (87 Eur × 3,9 val.). Faktą, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos, patvirtina byloje pateikti Sąskaita už teisines paslaugas Nr. AC-158 ir Vietinio mokėjimo nurodymas. Tuo tarpu, pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, atsiliepimo parengimo metu (2015 m. spalio 1 d.) skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2015 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 714 Eur, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus rekomenduojamas užmokesčio už atsiliepimo parengimą dydis galėtų būti 1 785 Eur (2,5 × 714 Eur). Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 339,30 Eur suma už atsiliepimo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ši suma priteistina.

III.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 30–33), prašydamas minėtą nutartį panaikinti ir iš naujo išspręsti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei jį atmesti arba priteistinų išlaidų dydį sumažinti iš esmės. Pareiškėjas mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisinga ir nepagrįsta. Pažymi, jog Rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl teismas neprivalo jomis aklai vadovautis ir besąlygiškai priteisinėti trečiųjų suinteresuotų asmenų patirtas maksimaliai įmanomas bylinėjimosi išlaidas. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę, bet ne pareigą byloje reikšti savo poziciją, pateikti atsiliepimus ir paaiškinimus, todėl ir bylinėjimosi išlaidas patiria išimtinai savo rizika. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo finansinė būklė yra sunki, todėl jis neturi realių galimybių sumokėti prašomą priteisti sumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties, kuria teismas sprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir, tenkinęs trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisė jam iš pareiškėjo 339,30 Eur atstovavimo išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vadovaujantis ABTĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal to paties straipsnio 5 dalį, tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą, t. y. turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Be to, ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Remiantis ABTĮ 48 straipsnio 2 dalimi, administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).

Šiame kontekste akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 (Administracinė jurisprudencija, 2013, 26, p. 375–388) pažymėjo, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Taigi, ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-503/2008, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-264/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 taip pat nurodė, jog trečiojo suinteresuoto asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas sąlygoja jo dalyvavimas administraciniame procese, nes jis dalyvaudamas procese teikia savo nuomonę, argumentus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, kurie iš esmės yra susiję su jo teisėmis, teisėtais interesais ar pareigomis. Todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų pripažinimas subjektais, kuriems gali būti skirstomos bylinėjimosi išlaidos, atitinka trečiųjų suinteresuotų asmenų instituto paskirtį – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims ginti savo teises ir interesus. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia, būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tokiu būdu šioje byloje buvo patenkintos (apgintos) trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl jis, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tuo tarpu pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę, bet ne pareigą byloje reikšti savo poziciją, pateikti atsiliepimus ir paaiškinimus, todėl ir bylinėjimosi išlaidas patiria išimtinai savo rizika, minėtos išvados nepaneigia, todėl atmestini.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo teiginių, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas trečiajam suinteresuotam asmeniui nepriteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų arba priteistinų išlaidų dydį sumažinti iš esmės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pareiškėjo atskirajame skunde skundžiamais aspektais, pažymi, kad pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadoms, kiek tai susiję su trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistinų bylinėjimosi išlaidų už atstovavimo paslaugas dydžio nustatymu. Teisėjų kolegija šiuo aspektu nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistas bylinėjimosi išlaidas vertinti kaip nerealias, nebūtinas, nepagrįstas, neprotingas ar per dideles ir jų nepriteisti ar atitinkamai mažinti.

Pažymėtina, kad teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, jog asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Visais atvejais teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos yra priteisiamos laimėjusiai bylos šaliai iš pralaimėjusios bylos šalies (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1303-520/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas trečiajam suinteresuotam asmeniui šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam suinteresuotam asmeniui klausimą ir inter alia nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, tinkamai įvertino visumą bylai reikšmingų aplinkybių, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir priėmė teisingą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo. Šiuo aspektu kartu pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismo trečiajam suinteresuotam asmeniui priteista atstovavimo išlaidų suma yra ženkliai mažesnė (daugiau nei 5 kartus), nei pagal Rekomendacijas rekomenduojama priteisti maksimali suma, todėl pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, jog teismas neprivalo aklai vadovautis Rekomendacijomis ir besąlygiškai priteisinėti trečiųjų suinteresuotų asmenų patirtas maksimaliai įmanomas bylinėjimosi išlaidas, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, neturi pagrindo abejoti trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos pagrįstumu ir nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą jas mažinti. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo trečiajam suinteresuotam asmeniui priteista suma atitinka protingumo bei būtinumo kriterijus ir laikytina racionalia. Tuo tarpu pareiškėjo pozicija, jog iš jo trečiajam suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidos turėtų būti nepriteisiamos arba mažintinos iš esmės, kadangi jo turtinė padėtis yra sunki, teisėjų kolegijos vertintina kritiškai. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, būdamas teisės studentu ir inicijuodamas ginčą teisme, turėjo puikiai suvokti apie galimas neigiamas ginčo pabaigos pasekmes. Be to, pareiškėjas, atsižvelgiant į jo turtinę padėti, turėjo galimybę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam suinteresuotam asmeniui klausimą, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ričardas Piličiauskas

              Arūnas Sutkevičius

              Vaida Urmonaitė-Maculevičienė