Administracinės byla Nr. A822-2686/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01912-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija 21
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
sekretoriaujant Rasai Kubickienei,
dalyvaujant pareiškėjui A. V.,
pareiškėjo atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui,
trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Dainiui Jasui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) direktoriaus 2011 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 62-387 jam paskirtą nuobaudą ? papeikimą; 2) Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 28-2906.
Skunde ir patikslintame skunde (b. l. 1-2, 12) paaiškino, kad Kalėjimų departamentas išnagrinėjo pareiškėjo 2011 m. liepos 22 d. skundą, pateiktą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus nutarimu pareiškėjui paskirtos nuobaudos. Kalėjimų departamento sprendime teigiama, kad 2011 m. liepos 18 d. apie 15.20 val., būdamas kameroje Nr. 28 pareiškėjas atsisakė eilės tvarka dirbti nemokamus darbus ? tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius, tokiais veiksmais jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 str. 1 d. 1 p. nustatytą specialiąją pareigą nuteistiesiems laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos bei Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkto (nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamąją) ir pasivaikščiojimo vietas) reikalavimus, todėl, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, rašytinį pasiaiškinimą bei vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, Lukiškių TI-K direktorius motyvuotu 2011 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 62-387 nuobaudą – papeikimą, jam skyrė pagrįstai, jos panaikinti nėra pagrindo. Pareiškėjas teigia, kad priverstinis darbas žemina žmogaus garbę ir orumą. Tiek Lukiškių TI-K administracija, tiek Kalėjimų departamentas tvirtina, kad pareiškėjas turi paklusti pagal Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnį. Tačiau minėtas Bausmių vykdymo kodekso straipsnis yra taikomas bausmę atliekantiems asmenims pataisos namuose ir kalėjime. Pareiškėjo atveju visiškai nebuvo atsižvelgta į Bausmių vykdymo kodekso XII skyriaus nuostatas, numatančias laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo ypatumus. Bausmių vykdymo kodekso 167 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji gali dirbti, jei patys to pageidauja, kalėjimo arba pataisos namų administracijos parinktą darbą. Akivaizdu, kad remiantis minėta nuostata, Lukiškių TI-K administracija priverstinai negali pareiškėjo versti dirbti. Todėl šiai nuostatai negali prieštarauti ir Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio nuostatos, kurias tiek Lukiškių TI-K administracija, tiek Kalėjimų departamentas taikė visiškai nepagrįstai. Pareiškėjas nėra dirbantis nuteistasis, todėl jam negali būti taikomos Bausmių vykdymo kodekso 125-129, 131, 132, 134 ir 135 straipsnių nuostatos. Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 167 straipsnio nuostatomis jis nepadarė jokio nusižengimo, todėl paskirta nuobauda yra visiškai nepagrįsta. Jo atžvilgiu tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai ir neobjektyviai, ignoruojant pareiškėjo paaiškinime išdėstytus teiginius, nenustatant faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų.
Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 29-30) paaiškino, kad nuteistasis A. V. buvo supažindintas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis ir dienotvarkės reikalavimais, nuteistajam išaiškintos jo teisės ir pareigos, su pareiškėju buvo kalbėta kaip su linkusiu pažeidinėti elgesio taisyklių reikalavimus, 2011 m. balandžio 20 d. jis papildomai išsamiai supažindintas su Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. 2011 m. liepos 18 d. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. kategoriškai atsisakė dirbti nemokamus darbus. Šiais savo veiksmais nuteistasis pažeidė LR Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 p. reikalavimus bei LR Bausmių vykdymo kodekso 134 str. 1 d. Už tai pareiškėjui skundžiamu nutarimu buvo paskirta adekvati pažeidimui nuobauda ? papeikimas. Atsakovas pažymi, kad netaiko specialių priverstinių priemonių ir neverčia nuteistųjų atlikti darbus, kurie negali būti jiems taikomi. Nuteistųjų iki gyvos galvos įtraukimą į apmokamus darbus reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 167 straipsnis, kurio 3 dalis nustato, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji gali dirbti, jei patys to pageidauja, t. y., jiems sutikus, kalėjimo arba pataisos namų administracijos parinktą darbą. Dirbantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomos šio Kodekso 125-129, 131, 132, 134 ir 35 straipsnių nuostatos. Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnis nustato visų nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus sąlygas ir tiksliai apibrėžia darbų, kuriuos nuteistieji privalo atlikti nemokamai, pobūdį, tai yra: a) pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo darbai; b) nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbai. Dalyvaujama juose pagal pataisos įstaigos administracijos sudarytą grafiką. Nemokami darbai atliekami ne darbo metu, t. y. baigus pagrindinį darbą, jei toks yra, ir poilsio dienomis. Tai specialaus pasirengimo nereikalaujantys darbai, kurie skirti nuolat prižiūrėti bei gerinti nuteistųjų buities ir kultūros sąlygas. Įstatymas netapatina nuteistųjų įtraukimo į apmokamus darbus ir nuteistųjų įtraukimo į neapmokamus darbus. Administracija visada atsižvelgia į nuteistojo sveikatos būklę prieš įtraukdama į darbus. Nevedami į darbą nuteistieji tada, kai yra profilaktinio patikrinimo ir darbingumo nustatymą atlikusios gydytojų komisijos rašytinė išvada, kad nuteistasis yra nedarbingas arba negali dirbti. Tokia išvada surašoma nuteistojo asmens sveikatos istorijoje. Pažymėtina, kad A. V. yra darbingas, tai patvirtina darbingumo nustatymo atlikusios gydytojų komisijos rašytinė išvada. Vertindamas pareiškėjo drausmės pažeidimą Lukiškių TI-K direktorius rėmėsi galiojančiais teisės aktais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, taip pat atsižvelgė į A. V. pateiktą rašytinį pasiaiškinimą. Įvertinus visas aplinkybes, nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. A. V. ir toliau nelinkęs laikytis bausmės atlikimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, yra kategoriškai nusiteikęs prieš jo įtraukimą į nemokamus darbus ir jų atlikimą bei piktybiškai nevykdo teisėtų įstaigos administracijos reikalavimų. Analogišką drausmės pažeidimą jis padarė 2011 m. spalio 7 d., atsisakęs eilės tvarka dirbti nemokamus darbus pagal grafiką. Tai yra jau antra analogiška nuteistajam skirta galiojanti drausminė nuobauda.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2011 m. liepos 22 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2011 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 62-387 paskirtos nuobaudos ? papeikimo pagrįstumo. Kalėjimų departamentas, susipažinęs su A. V. skundu, parengė pareiškėjo skundžiamą 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 2S-2906. Nustatyta, kad atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, rašytinį pasiaiškinimą bei vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, Lukiškių TI-K direktorius motyvuotu 2011 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 62-387 nuobaudą ? papeikimą už specialiųjų pareigų nevykdymą pareiškėjui skyrė pagrįstai ir jos panaikinti nėra pagrindo. Pažymi, kad nuteistųjų įtraukimas į nemokamus darbus skatina nuteistųjų įgūdžių, naudingų visuomenei bei pačiam nuteistajam vystymąsi, siekiant, kad savo gyvenimo tikslų nuteistasis siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Bausmių vykdymo kodekso 167 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji gali dirbti, jei patys to pageidauja, kalėjimo arba pataisos namų administracijos parinktą darbą. Ši nuostata apima kalėjimo arba pataisos namų administracijos parinktą darbą už kurį yra mokamas atlyginimas. Tuo tarpu pareiškėjui yra skirta nuobauda už specialiųjų pareigų nevykdymą, kurios numatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkte ? nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas, t. y., pareiškėjas atsisakė tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius, pažeisdamas įstaigoje nustatytą tvarką. Bendro naudojimo patalpų tvarkymas yra nežeminantis žmogaus orumo darbas, nes naudinga ir bendruomenei reikšminga veikla niekaip negali žeminti žmogaus orumo. Todėl Lukiškių TI-K administracija, įtraukdama pareiškėją į pataisos įstaigos teritorijų tvarkymo darbus, už juos nemokant, teisėtumo nepažeidė. Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje nustatyta, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių, o 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant bausmę nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Mano, kad šis atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus reikalavimus, todėl naikinti šio sprendimo nėra pagrindo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte nustatyta, kad atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad jame imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, iš jų ? vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (110 str. 1 d. 2 p.), taip pat nustatyti atitinkami draudimai (110 str. 2 d.). Šios teisės normos turi būti aiškinamos kartu su Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnyje įtvirtintu teisėtumo principu, reiškiančiu, kad bausmės vykdymo įstaigos ir jų pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis (pasielgus priešingai, kyla atsakomybė pagal įstatymus), bei Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsniu, kuriame nurodytos bendrosios nuteistųjų pareigos. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalį, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o pagal jo 2 dalį, nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis adm. byloje Nr. A146-1235/2009, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis adm. byloje Nr. A146-1400/2011). Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto normos yra blanketinio pobūdžio, todėl, baudžiant nuteistąjį už šių normų pažeidimą, turi būti nurodytos ir kitų teisės aktų nuostatos, nustatančios detalesnes nuteistųjų elgesio taisykles, kurių konkretus atsakomybėn traukiamas nuteistasis nesilaikė (atsakomybė už minėtų normų pažeidimą galima, kai kartu yra pažeidžiamas ir kitas teisės aktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. A442-1672/2008, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis adm. byloje Nr. A143-1351/2009).
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui yra skirta nuobauda už specialiųjų pareigų nevykdymą, kurios numatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkte (nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalį, kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam yra nustatyta pareiga dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija (išimtys nustatytos kodekso 125 str. 2 d., 167 str. 3 d.). Už darbą nuteistiesiems apmokama pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Bausmių vykdymo kodekso 131 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas yra nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo ypatumai nustatyti Bausmių vykdymo kodekso XII skyriuje. Bausmių vykdymo kodekso 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji turi šio kodekso 92-103 ir 106-109 straipsniuose nustatytas specialiąsias teises. 166 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų specialiąsias pareigas nustato šio kodekso 110 straipsnis. Bausmių vykdymo kodekso 167 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji gali dirbti, jei patys to pageidauja, kalėjimo arba pataisos namų administracijos parinktą darbą. Dirbantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomos šio Kodekso 125-129, 131, 132, 134 ir 135 straipsnių nuostatos. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 dalį, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną. Apibendrinant nustatytą reglamentavimą, pripažintina, kad Bausmių vykdymo kodeksas tiksliai nustato darbų, kuriuos nuteistieji privalo atlikti nemokamai, pobūdį: pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo darbai bei nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbai. Bausmių vykdymo kodekse taip pat nustatyta nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus tvarka bei sąlygos: juose dalyvaujama pagal pataisos įstaigos administracijos sudarytą grafiką; jie atliekami laisvu nuo darbo laiku, t. y. baigus pagrindinį darbą arba poilsio dienomis; jų trukmė neturi viršyti dviejų valandų per dieną.
Teismas vertino, kad atsižvelgiant į tai, jog Bausmių vykdymo kodekse nuteistiesiems iki gyvos galvos nustatyta išimtis tik dėl 125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, tačiau jame nėra išimties dėl laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos nuteistų asmenų įtraukimo į nemokamus darbus, nes Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnis, nustatantis nuteistųjų darbų pobūdį ir įtraukimo juos tvarką, taikomas visiems nuteistiesiems, taip pat ir nuteistiems iki gyvos galvos, kaip ir numatyta Bausmių vykdymo kodekso 167 straipsnio 3 dalyje, pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti. Pareiškėjas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis bei Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio reikalavimais buvo supažindintas, taigi žinojo apie nuteistųjų įtraukimą į nemokamus darbus ir pareigą juos dirbti.
Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, nedirbdamas nemokamų darbų (neidamas tvarkyti pasivaikščiojimų kiemelio), nevykdė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkto reikalavimų ir tuo pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintą pareigą laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta švelniausia BVK 142 straipsnyje nustatyta nuobauda ? papeikimas ? laikytina proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį ir skirta įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas priverčiamojo darbo draudimas. Šio Konstitucijos straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamuoju darbu nelaikomas ir įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas. Konvencijos 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas dirbti priverstinį ar privalomąjį darbą. Aptariamo Konvencijos straipsnio 3 dalyje išaiškinta, kad šiame straipsnyje sąvoka „priverstinis ar privalomasis darbas“ negali reikšti: a) kokio nors darbo, kurį paprastai reikalaujama atlikti kalinimo metu, taikant šios Konvencijos 5 straipsnio nuostatas, ir darbo lygtinio atleidimo nuo tokio kalinimo laikotarpiu. Taigi nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Konvencija nuteistųjų darbo nelaiko privalomu ar priverstiniu, todėl šių teisės aktų kontekste galima daryti išvadą, kad nuteistųjų darbas gali būti ne tik teisė, bet ir pareiga. Europos kalėjimų taisyklių 26 punkte, be kita ko, nurodoma, kad darbą kalėjime apskritai reikėtų vertinti kaip pozityvų kalinimo režimo elementą. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo motyvai dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 115-118) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju teismas netinkamai aiškino ir taikė Bausmių vykdymo kodekso 167 straipsnio 3 dalies normas, kurios numato laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo ypatumus. Įstatymo leidėjas aiškiai nurodė ir apibrėžė, kad tik dirbantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomos šio Kodekso 125-129, 131, 132, 134 ir 135 straipsnių nuostatos. Taigi Bausmių vykdymo kodekso 167 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji gali dirbti, jei patys to pageidauja, kalėjimo arba pataisos namų administracijos parinktą darbą. Remiantis minėta nuostata, Lukiškių TI-K administracija negali žeminti pareiškėjo, versdama dirbti prieš jo valią.
Atkreipia dėmesį, kad nėra dirbantis nuteistasis, todėl jam negali būti taikomos Bausmių vykdymo kodekso 125-129, 131, 132, 134 ir 135 straipsnių nuostatos. Šios nuostatos yra taikomos tik dirbantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Todėl nepagrįsta teismo išvada, jog Bausmių vykdymo kodekse nuteistiesiems iki gyvos galvos nustatyta išimtis tik dėl 125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, tačiau jame nėra išimties dėl laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos nuteistų asmenų įtraukimo į nemokamus darbus, nes Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnis, nustatantis nuteistųjų darbų pobūdį ir įtraukimo juos tvarką, taikomas visiems nuteistiesiems, taip pat ir nuteistiems iki gyvos galvos, kaip ir numatyta Bausmių vykdymo kodekso 167 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjas teigia, kad Bausmių vykdymo kodekse nuteistiesiems iki gyvos galvos nustatyta išimtis ne tik dėl 125 straipsnio 1 dalies nuostatų, tačiau ir dėl 134 straipsnio bei kitų straipsnių, nurodytų Bausmių vykdymo kodekso 167 straipsnio 3 dalyje. Jeigu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantis nuteistasis savo noru, laisva valia dirba, tik tada jam taikomi Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnis ir kiti Bausmių vykdymo kodekso 167 straipsnio 3 dalyje numatyti straipsniai bei numatytos įstatymo išimtys.
Mano, kad darbas Bausmių vykdymo kodekso 167 straipsnio 3 dalies prasme turėtų būti suprantamas ir aiškinamas ne plačiąja prasme (nemokamas darbas, mokamas darbas, terminuotas, neterminuotas), tačiau siaurąją ? atitinkamos teisės turėjimo ar neturėjimo (teisės priimti tokį sprendimą turėjimo ar jos neturėjimo) prasme. Konvencijos 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas dirbti priverstinį ar privalomąjį darbą. Bausmių vykdymo kodekso kontekste galima daryti pagrįstą išvadą, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų darbas gali būti tik teisė, bet ne pareiga, todėl nedirbdamas neapmokamų darbų pareiškėjas nepažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkto reikalavimų ir Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintų pareigų ir jam paskirta nuobauda naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta.
Pažymi, kad darbas yra ir turi išlikti nuteistųjų pareiga, išskyrus Bausmių vykdymo kodekso XII skyriuje numatytas išimtis. Tačiau tokios nuostatos realizavimas nėra ir negali būti siejamas su prievartiniais metodais. Minėtos pareigos neatlikimas be pateisinamos priežasties arba netinkamas jos atlikimas nėra ir negali būti bausmių vykdymo teisės pažeidimas, sudarantis drausminės atsakomybės pagrindą. Toks elgesys turi lemti tik materialinių gėrybių ir lengvatų, kurias suteikia darbas (pvz., atlyginimo), netekimą bei lengvatas, kurių suteikimas priklauso nuo darbo.
Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 134-135) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Remiasi iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 136-138) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Remiasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme ir teismo sprendime nurodytais argumentais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas ginčija Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo direktoriaus 2011 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 62-387 jam paskirtą nuobaudą už Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1, 2 p. bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 p. pažeidimą, t.y. už tai, kad 2011 m. liepos 18 d. jis atsisakė tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 28-2906, kuriuo atsisakyta panaikinti nuobaudą.
Pareiškėjo teigimu, priverstinis darbas žemina žmogaus garbę ir orumą ir jam, kaip nuteistajam iki gyvos galvos, netaikytinos Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio normos dėl nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, nuobauda buvo paskirta teisėtai, nes pareiškėjo elgesys pažeidė minėtas Bausmių vykdymo kodekso bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamasis darbas draudžiamas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad priverčiamuoju darbu nelaikomas įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas. Priverstinio ar privalomo darbo draudimą įtvirtina ir tarptautiniai dokumentai: 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir EŽTK), Jungtinių Tautų 1966 m. Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Tarptautinės darbo organizacijos 1930 m. Konvencija dėl priverstinio ar privalomojo darbo bei 1957 m. Konvencija dėl priverstinio darbo panaikinimo. EŽTK 4 straipsnyje numatyta, kad niekas negali būti verčiamas dirbti priverstinį ar privalomąjį darbą (2 d.), tačiau šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad sąvoka „priverstinis ar privalomasis darbas“ negali reikšti kokio nors darbo, kurį paprastai reikalaujama atlikti kalinimo metu, taikant EŽTK 5 straipsnio nuostatas, ir darbo lygtinio atleidimo nuo tokio kalinimo laikotarpiu (3 d. (a) p.). Analogiškos nuostatos dėl nuteistųjų darbo nepriskyrimo priverstiniam darbui yra įtvirtintos ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 8 straipsnyje bei Konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo 2 straipsnyje.
Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtų sprendimų, susijusių su EŽTK 4 straipsnio 3 dalies a punkto aiškinimu, galima daryti išvadą, jog šioje normoje minimas darbas, kurį paprastai reikalaujama atlikti kalinimo metu, yra siejamas su EŽTK 5 straipsnio taikymu, tai yra su teisėtu laisvės atėmimu (arba su lygtiniu atleidimu nuo kalinimo) (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1982 m. birželio 24 d. sprendimą byloje Van Droogenbroeck prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 7906/77); 1971 m. birželio 18 d. sprendimą byloje De Wilde, Ooms and Versyp prieš Belgiją (pareiškimų Nr. 2832/66, 2835/66, 2899/66)). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog pagal EŽTK 4 straipsnio 3 dalies (a) punktą priverstinio darbo sąlygos neturi viršyti to, kas šiuo atveju yra paprastai reikalaujama, tokiu darbu yra siekiama padėti asmeniui reintegruotis į visuomenę ir šio darbo teisinis pagrindas yra analogiškas kitose valstybėse narėse nustatytam.
Lietuvos Respublikoje bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Šiame kodekse, be kita ko, įtvirtinta, kad bausmės vykdomos laikantis: teisėtumo principo (BVK 5 straipsnis), kuris inter alia reiškia, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis; nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principo (BVK 6 straipsnis); humanizmo principo (BVK 7 straipsnis), kuris inter alia reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Remiantis BVK 111 straipsniu, darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių. Taigi, darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese.
Iš aptartų teisės aktų nuostatų matyti, kad nuteistųjų įtraukimas į darbus įstatymų nustatyta tvarka, priverčiamuoju darbu nelaikomas. Nuteistųjų įtraukimas į nemokamus darbus yra specifinė darbo rūšis ir nuteistųjų pataisos priemonė, kuri reglamentuota atskirame Bausmių vykdymo kodekso straipsnyje. BVK 134 straipsnyje yra numatyta, kad nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus (1 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu, tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną (2 dalis).
Pareiškėjas yra nuteistas iki gyvos galvos. Pagal BVK 167 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji gali dirbti, jei patys to pageidauja, kalėjimo arba pataisos namų administracijos parinktą darbą, taip pat šioje dalyje yra nustatyta, kad dirbantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomos BVK 125–129, 131, 132, 134 ir 135 straipsnių nuostatos. Byloje yra kilęs ginčas dėl šios nuostatos aiškinimo, t. y. ar iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji gali būti įtraukti į nemokamus darbus, jei jie to nepageidauja. Kitaip tariant kyla klausimas, ar terminas dirbantiems BVK 167 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje turi būti suprantamas taip, kad tik asmenims, pasirinkusiems darbą remiantis BVK 167 straipsnio 3 dalies pirmuoju sakiniu, yra taikomos BVK 125–129, 131, 132, 134 ir 135 straipsnių nuostatos. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendras straipsnių, reglamentuojančių mokamą ir nemokamą darbą, įvardijimas BVK 167 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje rodo, jog šiuo atveju terminas dirbantiems vartojamas bendrąja prasme (134 straipsnio nuostatos reglamentuoja nemokamą nuteistųjų darbą), o BVK 167 straipsnio 3 dalies nuostatos nenustato reikalavimo, kad iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji gali būti įtraukti į nemokamus darbus BVK 134 straipsnio prasme tik esant jų pageidavimui. Darytina išvada, kad 134 straipsnio nuostatos taikytinos ir nuteistiesiems iki gyvos galvos. Tai jau yra nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A822-2264/2012.
Kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012, įstatymas įtvirtina nuteistųjų pareigą dirbti nemokamus darbus, tačiau kartu nustato ir šios pareigos realizavimo mechanizmą. BVK 134 straipsnyje yra tiksliai apibrėžtas darbų, kuriuos nuteistieji privalo atlikti nemokamai, pobūdis (tai yra pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymas, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbai). Įstatymas taip pat nustato nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus tvarką bei sąlygas: a) nuteistasis dalyvauja šiuose darbuose pagal pataisos įstaigos administracijos patvirtintą grafiką; b) minėti darbai atliekami laisvu nuo darbo laiku, t. y. baigus pagrindinį darbą arba poilsio dienomis; c) šių darbų trukmė neturi viršyti dviejų valandų per dieną. Taip pat pažymėtina, kad pataisos įstaigos administracija turi užtikrinti nuteistiesiems, dirbantiems nemokamus darbus, saugias ir sveikas darbo sąlygas, atitinkančias saugų darbą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Be to, įtraukdama nuteistuosius į nemokamus darbus, pataisos įstaigos administracija turi atsižvelgti į fizines ir protines nuteistų asmenų (ypač nepilnamečių, moterų ir riboto darbingumo žmonių) galimybes dirbti tokius darbus.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis atsisakė atlikti pataisos administracijos nurodytą nemokamą darbą – tvarkyti įstaigos teritorijoje pasivaikščiojimo kiemelius. Teismas, vertindamas bylos faktines aplinkybes, t. y. pažeidimo padarymo aplinkybes, nustatė vien faktą, kad pareiškėjas 2011 m. liepos 18 d. atsisakė tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius. Šis faktas nustatytas ir pareiškėjas jo neneigia, tačiau teismas nepatikrino, ar pareiškėją buvo siekiama įtraukti į nemokamus darbus teisėtai, t. y. laikantis pirmiau paminėtos nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus tvarkos bei sąlygų. Nagrinėjant ginčą dėl nuobaudos skyrimo už atsisakymą atlikti nemokamus darbus, turi būti nustatyta, ar toks reikalavimas atitiko BVK 134 straipsnio ir su jo taikymu susijusių poįstatyminių teisės aktų numatytas sąlygas.
ABTĮ 81 straipsnyje numatyta, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šios pareigos tinkamai neatliko. Teismas nevertino aplinkybių, susijusių su BVK 134 straipsnio taikymo tvarka bei sąlygomis. Teismas nenustatė, ar įstaigoje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudaryti ir patvirtinti nemokamų įstatymo numatytų darbų atlikimo grafikai, nepatikrino, ar 2011 m. liepos 18 d. pareiškėjas buvo įtrauktas į tokius grafikus ir pagal grafike nustatytą eiliškumą konkrečiu metu privalėjo tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog dirbti kiemelyje yra nehigieniška. Byloje nėra objektyvių įrodymų apie tai, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija įvairiomis organizacinėmis priemonėmis (vidaus teisės aktais, materialinėmis ir techninėmis priemonėmis) užtikrina nuteistiesiems, dirbantiems nemokamus darbus, saugias ir sveikas darbo sąlygas, atitinkančias teisės aktų reikalavimus. Šių aplinkybių ištyrimui turi būti surinkta daug naujų įrodymų (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neištyrė, skundžiamas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduotina šiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Veslava Ruskan
Skirgailė Žalimienė