Civilinė byla Nr. e2A-1300-863/2024

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.8.2; 3.3.1.21 

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų atsakovės valstybės įmonės Registrų centro ir ieškovo R. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo likviduoti juridinį asmenį panaikinimo ir termino pateikti dokumentus atnaujinimo.

Teisėjų kolegija 

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. L. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė, įmonė) likvidavimo, atnaujinti trijų mėnesių terminą pateikti Juridinių asmenų registro (toliau – JAR arba Registras) tvarkytojui dokumentus (UAB (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkinius ir kt.), paneigiančius atitinkamų likvidavimo pagrindą sudarančių aplinkybių buvimą; priteisti iš atsakovės VĮ Registrų centro ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir akcininkas. 2023 m., atvykęs į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikti finansinės atskaitomybės duomenis, sužinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra likviduota, VĮ Registrų centras 2022 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo. Tiek 2022 m. balandžio 12 d. sprendimas dėl įmonės likvidavimo, tiek 2021 m. balandžio 2 d. sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą buvo tik sugeneruoti registrų duomenų bazėje programinėmis priemonėmis, tačiau nebuvo siunčiami UAB (duomenys neskelbtini) ar jo vadovui. Todėl ieškovas negalėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.70 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise prašyti atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą paduodant prašymą teismui. Pažymėjo, kad ieškovui nebuvo žinoma ir apie atsakovės 2020 m. liepos 14 d. pranešimą dėl numatomo inicijuoti UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo, nes jis nebuvo atsiųstas bendrovės buveinės adresu. Be to, ieškovas beveik visus 2022 m. sirgo, jam buvo atlikta ne viena operacija, didesnę metų dalį buvo hospitalizuotas, todėl negalėjo rūpintis bendrove, o kitų darbuotojų joje nebuvo. Akcentavo, kad nei UAB (duomenys neskelbtini), nei ieškovas iki tol nebuvo nei įspėti, nei bausti už netinkamą duomenų pateikimą, ieškovui nebuvo suteikta jokia galimybė ištaisyti veiklos trūkumus. Mano, kad juridiniam asmeniui iš karto pritaikyta sankcija (be jokio įspėjimo) – jo likvidavimas – yra neadekvati ir neproporcinga, neatitinkanti teisingumo ir proporcingumo principų. Ginčijamas sprendimas neteisėtas, nes teisėtumas nebuvo užtikrintas nei viename iš likvidavimo procedūros etapų – UAB (duomenys neskelbtini) ir ieškovas nebuvo informuoti apie nei viename likvidavimo etape priimtus sprendimus ir negalėjo pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis kiekviename etape. Atsižvelgiant į likvidavimu sukeliamas pasekmes, asmuo privalo būti informuojamas apie likvidavimo procesą kaip apie teisminį, pranešimai turi būti įteikiami kaip procesiniai dokumentai. Be kita ko, akcentavo ieškovo teisės į nuosavybę pažeidimą, likvidavus įmonę, ieškovui netekus įmonės akcijų nuosavybės. Nurodė, kad įmonė turėjo ir nekilnojamojo turto, jai priklausė garažų paskirties negyvenamoji patalpa. Mano, kad nepranešimas apie sprendimą ar pranešimas tik teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu laikytinas pagrindu įstatymo nustatytiems terminams atnaujinti. Todėl, panaikinus atsakovės 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo, atnaujintinas trijų mėnesių terminas JAR tvarkytojui pateikti dokumentus (UAB (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkinius ir kt.), paneigiančius atitinkamų likvidavimo pagrindą sudarančių aplinkybių buvimą.

3.       Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2020 m. liepos 14 d. pranešimu informavo UAB (duomenys neskelbtini), jog įmonė nuo 1995 m. rugpjūčio 15 d. neatnaujino savo duomenų JAR ir yra pagrindas manyti, jog bendrovė jokios veiklos nevykdo, todėl JAR tvarkytojas, vadovaudamasis CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, nurodė inicijuoti bendrovės likvidavimą. Pranešimas buvo išsiųstas registruota siunta Nr.RS119326903LT bendrovės buveinės ir jos vadovo gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad informacijos apie siuntos kelią pateikti negali, kadangi informacija post.lt saugoma 18 mėnesių. JAR tvarkytojas papildomai savo iniciatyva apie numatomą inicijuoti bendrovės likvidavimą viešai paskelbė 2020 m. liepos 16 d. elektroniniame informaciniame leidinyje. Taip pat JAR tvarkytojas 2020 m. liepos 16 d. įrašė informaciją apie bendrovę „Numatomas inicijuoti likvidavimas registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį. Pranešimo išsiuntimo data 2020 m. liepos 14 d. Pranešimo paskelbimo data 2020 m. liepos 15 d.“, kurie matomi JAR išrašo su istorija 10.1 papunktyje. Per tris mėnesius nuo pranešimo išsiuntimo ir viešo paskelbimo 2020 m. liepos 16 d. elektroniniame informaciniame leidinyje negavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 189 punkte nurodytų dokumentų, 2021 m. balandžio 2 d. atsakovė priėmė sprendimą inicijuoti bendrovės likvidavimą ir 2021 m. balandžio 6 d. įregistravo bendrovės teisinį statusą „Inicijuojamas likvidavimas“. Pagal teisės aktų reikalavimus atskiras rašytinis dokumentas – JAR tvarkytojo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimas neturėjo būti surašomas. Registrų tvarkytojas, negavęs teismo pranešimo apie prašymą atšaukti inicijuojamą bendrovės likvidavimą, 2022 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą likviduoti juridinį asmenį (CK 2.70 straipsnis), kurį įregistravo 2022 m. balandžio 12 d. ir 2022 m. balandžio 13 d. bendrovę išregistravo iš Registro. Informaciją apie Registre 2022 m. balandžio 12 d. pakeistą bendrovės teisinį statusą „Likviduojamas“ Registro tvarkytojas paskelbė viešai Registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame 2022 m. balandžio 13 d. informaciniame leidinyje. Ieškovas į teismą kreipėsi 2023 m. gegužės 23 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo ir daugiau nei metams nuo juridinio asmens išregistravimo iš registro. Akcentavo, kad sprendimą dėl bendrovės likvidavimo priėmė laikydamasis teisės aktų ir tinkamai jį išviešinęs, todėl jo naikinti ieškovo ieškinio pagrindu nėra teisinio pagrindo. Bendrovė, laikantis įstatymuose nustatytų procedūrų, jau yra likviduota ir išregistruota iš JAR. CK 2.95 straipsnio 3 dalis nustato, jog juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Registro. Taigi, juridinio asmens išregistravimo iš JAR momentas reiškia juridinio asmens pabaigą. Nuo šio momento juridinis asmuo nustoja egzistuoti ir praranda CK 2.33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus juridinio asmens požymius.

4.       Ieškovo atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė. Be kita ko nurodė, kad ieškovas apie jo vadovaujamos įmonės likvidavimą sužinojo tik 2023 m. atvykęs į VMI pateikti deklaraciją. Pranešimo negavo, o nežinodamas apie inicijuotą likvidavimą, nieko nedarė. Jis nežinojo ir apie tai, kad atsakovei reikia teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl nuo 1995 m. jų neteikė. Sprendimo dėl likvidavimo atsakovė apskritai nesiuntė. Joks įstatymas nenumato, kad sprendimas gali būti įforminamas programine įranga.

5.       Ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaikė. Paaiškino, kad VMI visada teikdavo deklaracijas apie įmonę kaip nevykdančią veiklos. Jei būtų žinojęs, kad informaciją reikia teikti VĮ Registrų centrui, būtų teikęs. Pranešimo apie ketinimą iniciuoti UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimą negavo. 2023 m. pavasarį sužinojo apie įmonės išregistravimą. 2021–2022 m. turėjo sveikatos problemų, iš ligoninės grįžo tik 2022 m. rugsėjo mėn. Todėl, net jei būtų gavęs pranešimą apie ketinimą inicijuoti bendrovės likvidavimą, nieko nebūtų galėjęs padaryti dėl sveikatos būklės. Nebuvo kam pavesti tikrinti korespondenciją. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdė 3–5 metus ir tai buvo sąlygota finansinių priežasčių. Iš (duomenys neskelbtini) buvo pirktos patalpos, kurias UAB (duomenys neskelbtini) turėjo ištinkuoti akcininkų lėšomis. Atsiskaityta nebuvo. Liko finansiniai įsipareigojimai (duomenys neskelbtini). Likvidavimas užkirto kelią išspręsti skolos klausimus, taip pat turtinius klausimus su akcininkais.

6.       Atsakovės atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad 2020 m. liepos 14 d. VĮ Registrų centras informavo UAB (duomenys neskelbtini) dėl inicijuojamo likvidavimo. Pranešimas išsiųstas registruota siunta įmonės ir jos vadovo adresu, tik negali pateikti tai pagrindžiančių įrodymų, nes duomenys apie siuntos judėjimą, praėjus 18 mėnesių, nebesaugomi. Atsakovė apie numatomą likvidavimą paskelbė ir viešai informaciniame leidinyje, o 2022 m. liepos 16 d. įrašė duomenis registre. Jei ieškovas būtų teikęs finansinės atskaitomybės dokumentus ir atsakovė iš jų būtų mačiusi, kad įmonė veiklos nevykdo, likvidavimo proceso nebūtų pradėjusi, nes galimai tai laikinas veiklos nevykdymo periodas. Tokiu atveju atsakovė likvidavimo proceso nepradeda. Esminė likvidavimo inicijavimo priežastis buvo finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimas VĮ Registrų centrui, duomenų neatnaujinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, panaikino atsakovės 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo, kitą ieškinio dalį atmetė, be to priteisė ieškovui iš atsakovės 659 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.1.       Teismas vertino, kad byloje esantis VĮ Registrų centro 2020 m. liepos 14 d. pranešimas „Dėl numatomo inicijuoti uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) likvidavimo“ patvirtina, kad 2020 m. liepos 14 d. atsakovė ketino informuoti UAB (duomenys neskelbtini) dėl numato inicijuoti šios įmonės likvidavimo, ir, kaip nurodė atsakovės atstovė, išsiuntė šį pranešimą įmonės buveinės ir jos vadovo adresu, (duomenys neskelbtini), kuris sutampa. Teismas nurodė, kad nors pranešimo išsiuntimą tiesiogiai įrodančių duomenų nėra, tačiau aplinkybė, kad pranešimo išsiuntimo faktą atsakovė fiksavo registre su žyma “numatomas inicijuoti likvidavimas Registro tvarkytojo iniciatyva <...> Pranešimo išsiuntimo data 2020-07-14“ sudaro pagrindą šia informacija tikėti. Juo labiau, kad jis savo iniciatyva dar papildomai apie ketinimą inicijuoti UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimą 2020 m. liepos 16 d. viešai paskelbė elektroniniame informaciniame leidinyje. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo nurodžiusi atsakovei elektroninio pašto, nei telefono numerio, todėl kitų pranešimo būdų atsakovė neturėjo.

7.2.       Teismas sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pranešimo apie numatomą įmonės likvidavimą išsiuntimo pareigą atsakovė įvykdė. Visgi byloje nėra duomenų, kad šis pranešimas ieškovui ar jo vadovaujamai įmonei buvo įteiktas, nes, praėjus daugiau nei 18 mėnesių nuo išsiuntimo, minėta informacija pašte nėra saugoma. Aplinkybę, kad pranešimas, tikėtina, nebuvo įteiktas patvirtina ir ieškovo paaiškinimai, kad jis pranešimo negavo, likvidavimo inicijavimo ir sprendimų priėmimo metu daug sirgo. Atsakovės atstovė nenurodė ir kad tolesnius veiksmus UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo procese atliko tik gavusi pranešimo įteikimo įrodymą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, priimdama 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą inicijuoti bendrovės likvidavimą, 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą likviduoti bendrovę bei ją išregistruodama formaliai taikė teisės aktų reikalavimus (CK 2.70 straipsnis, Nuostatų 194, 199 punktai), o jie terminus priimti atitinkamą sprendimą sieja ne su pranešimo įteikimu, o su jo išsiuntimu ar viešu paskelbimu. Taigi formalaus teisės aktų pažeidimo atsakovė nepadarė. Ji nepadarė pažeidimo ir tuo aspektu, kad 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą inicijuoti bendrovės likvidavimą bei 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą likviduoti bendrovę ne surašė kaip atskirus sprendimus, o juos įformino programinėmis priemonėmis, nes būtent tokią tvarką numato Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų VĮ Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu „Dėl juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 59 ir 61 punktai, numatantys minėtų sprendimų priėmimą įforminant programinėmis priemonėmis.

7.3.       Teismas vertino, kad asmuo savo teises gali ginti tik tada, kai apie jų pažeidimą sužino. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ieškovas žinojo bent apie vieną likvidavimo proceso etapą jam vykstant. Priešingai, remiantis ieškovo paaiškinimais, kuriems prieštaraujančių duomenų byloje nėra, jis nežinojo nei apie ketinimą inicijuoti UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimą, nei apie inicijuotą likvidavimą, nei apie UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimą ir apie visa tai sužinojo tik įvykus šios įmonės išregistravimui, kai dėl deklaracijų pateikimo kreipėsi į VMI 2023 m. pavasarį, o pačius dokumentus gavo juos atsakovei pateikus 2023 m. gegužės 16 d., atsakius į ieškovo atstovo prašymą. Teismo vertinimu, tik nuo šio momento ieškovas galėjo imtis veiksmų pašalinti UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo pagrindą. Nors ieškovas, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, turėjo žinoti savo pareigą teikti atsakovei finansinės atskaitomybės dokumentus, įmonės duomenis atnaujinti, tačiau teisės aktai, net ir nepateikus šių duomenų, numato aukščiau aptartus terminus atskiriems likvidavimo etapams, per kuriuos įmonės dalyvis ar valdymo organo narys gali pašalinti įmonės likvidavimo pagrindą. Ieškovas šiomis galimybėmis nepasinaudojo dėl nežinojimo apie ketinimą pradėti, o vėliau jau pradėtą likvidavimo procesą. Atsižvelgiant į tai, nors ginčijamo atsakovės 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo dėl UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo priėmimas formaliai neprieštaravo teisės aktų reikalavimams, tačiau faktiškai nebuvo pasiektas teisės aktais numatytas tikslas – sudaryti sąlygas ir galimybes juridinio asmens dalyviui ar valdymo organui pašalinti priežastis, sąlygojančias įmonės likvidavimą. Teismas sprendė, kad toks sprendimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, todėl naikinamas.

7.4.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad faktiškai sprendimas likviduoti UAB (duomenys neskelbtini) buvo priimtas ne ieškinyje nurodytą 2022 m. balandžio 12 d., o 2022 balandžio 11 d. Ieškinyje nurodytą 2022 m. balandžio 12 d. šis sprendimas buvo įregistruotas. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, nagrinėdamas reikalavimą dėl sprendimo likviduoti UAB (duomenys neskelbtini), jo teisinga data laiko 2022 m. balandžio 11 d.

7.5.       Dėl ieškovo prašymo atnaujinti trijų mėnesių terminą pateikti JAR tvarkytojui dokumentus, teismas pažymėjo, kad aptariamą terminą įstatymas numato pirminiame likvidavimo etape, t. y., išsiuntus pranešimą apie ketinimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir šį trijų mėnesių terminą skaičiuoja nuo pranešimo išsiuntimo. Nagrinėjamu atveju yra panaikintas paskutiniame likvidavimo etape priimtas sprendimas dėl įmonės likvidavimo. Todėl, esant teismo sprendimu panaikintam JAR tvarkytojo sprendimui dėl įmonės likvidavimo, ieškovas turi galimybę per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (po kurių atsakovė vėl turėtų teisę priimti sprendimą dėl įmonės likvidavimo) kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti vienerių metų terminą kreiptis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą. Jei šis terminas būtų atnaujintas, išnyktų kliūtys pateikti UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentus. Todėl teismas reikalavimą atnaujinti trijų mėnesių terminą dokumentams JAR tvarkytojui pateikti atmetė.

7.6.       Spręsdamas dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas atstovavimo išlaidas, įvertinus suteiktų paslaugų kiekį, bylos sudėtingumą, laikė racionaliomis. Teismas nurodė, jog kadangi pirminį prašymą, atsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, ieškovas keitė į ieškinį, tikslindamas reikalavimus, taip pat teismas netenkino prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, teismas sprendė, kad ieškovui priteistina pusė nuo 1 100 Eur atstovavimo išlaidų sumos, t. y. 550 Eur, ir žyminio mokesčio išlaidos už reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, t. y. 109 Eur, iš viso 659 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8.       Atsakovė VĮ Registrų centras pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

8.1.       Atkreipia dėmesį, kad nors teismas nepaneigė JAR tvarkytojo vykdytos likvidavimo procedūros teisėtumo įvardindamas ją formalia, tačiau vis tiek kvestionavo JAR tvarkytojo vykdytą likvidavimo procedūrą. Atsakovės nuomone, tik nustačius, jog procedūra vykdyta neteisėtai ir/ar nepagrįstai, teismas galėjo priimti sprendimą tenkinti ieškovo ieškinį ir panaikinti atsakovės sprendimą. Pažymi, kad teismas nenustatė likvidavimo JAR tvarkytojo iniciatyva procedūros ydingumo ir nepagrįstumo, todėl akivaizdu, kad teismo sprendimas – panaikinti teisėtai priimtą sprendimą, prieštarauja teisės aktų nuostatoms bei suformuotai teismų praktikai.

8.2.       Nurodo, kad bendrovė JAR tvarkytojui nepateikė CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytų dokumentų per dvylika mėnesių nuo šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų šių dokumentų pateikimo JAR terminų pabaigos bei juridinis asmuo nuo 1995 m. rugpjūčio 15 d. neatnaujino savo duomenų JAR ir buvo pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo. Šias aplinkybes patvirtino ir teismas. Pažymi, kad JAR tvarkytojas laikėsi teisės aktuose nustatytų procedūrų ir pranešimą apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiuntė į bendrovės buveinę ir bendrovės vadovo JAR nurodytu gyvenamosios vietos adresu, be to, papildomai apie pradėtą bendrovės likvidavimo procedūrą JAR tvarkytojo iniciatyva buvo paskelbta viešai. Atkreipia dėmesį, kad nepaisant nustatytos aplinkybės, jog atsakovė nepažeidė Nuostatų 188 punkto, teismas, vadovaudamasis tik žodiniu ieškovo paaiškinimu apie negautą pranešimą, priėmė sprendimą tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą, tokiu būdu visiškai paneigdamas tiek imperatyvų teisinį reglamentavimą, tiek suformuotą kasacinio teismo praktiką. Pažymi, kad teisės aktuose įtvirtinta registro tvarkytojo pareiga išsiųsti pranešimą apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą į juridinio asmens buveinę ir JAR nurodytais valdymo organo narių adresais, tuo tarpu tinkamų siunčiamos korespondencijos priėmimų sąlygų užtikrinimas yra juridinio asmens atsakomybė. Atkreipdamas dėmesį į kasacinio teismo praktiką, mano, kad aplinkybė, jog bendrovės valdymo organai neužtikrino, jog bendrovės buveinės adresu ir bendrovės valdymo organo – vadovo JAR nurodytu gyvenamosios vietos adresu, nepavyko įteikti pranešimo, yra išimtinai bendrovės ir jos valdymo organų kaltė. Atsakovės vertinimu, akivaizdu, jog teismas, prieštaraudamas tiek teisės aktais nustatytam likvidavimo JAR tvarkytojo iniciatyva procedūros reglamentavimui, tiek suformuotai kasacinio teismo praktikai, tiek savo paties sprendimo argumentams, be jokio teisinio pagrindo panaikino teisėtą bei pagrįstą JAR tvarkytojo sprendimą.

8.3.       Pažymi, kad vadovaujantis CK 2.70 straipsnio 3 dalimi, Nuostatų 191 punktu, Taisyklių 59 punktu, JAR tvarkytojas per tris mėnesius nuo pranešimo išsiuntimo bei viešo paskelbimo negavęs Nuostatų 189 punkte nurodytų dokumentų, teisėtai bei pagrįstai priėmė 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą inicijuoti bendrovės likvidavimą, kuris buvo įformintas programinėmis priemonėmis, bei JAR duomenų bazėje 2021 m. balandžio 6 d. įregistravo bendrovės teisinį statusą „Inicijuojamas likvidavimas“. Atskiras rašytinis dokumentas – JAR tvarkytojo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimas, vadovaujantis anksčiau nurodytais teisės aktais, neturi būti surašomas.

8.4.       Nurodo, kad juridinio asmens likvidavimo JAR tvarkytojo iniciatyva procedūra yra detaliai ir aiškiai reglamentuota imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, įtvirtintomis CK, Nuostatuose, Taisyklėse. Nurodyti teisės aktai JAR tvarkytojui, kaip viešojo administravimo subjektui, bei teismui, nagrinėjančiam ginčą dėl JAR tvarkytojo vykdytos likvidavimo procedūros teisėtumo, yra privalomi, todėl teismo sprendimas, priimtas vadovaujantis tik bendraisiais teisės principais, kurie nėra teisiniai imperatyvai, o tik abstrakčios deklaracijos, siekiamybė, yra neteisėtas bei nepagrįstas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje pabrėžiama, jog galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės atkurti ar atnaujinti išregistruoto juridinio asmens veiklos, panaikinti juridinio asmens išregistravimą ar atlikti pasibaigusio juridinio asmens duomenų pakeitimus JAR.

8.5.       Kritiškai vertina ir skundžiamą sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, kad nors teismas ginčijamame sprendime nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, sprendime nurodė, kad atsakovė likvidavimo procedūras atliko pagal galiojančius teisės aktus, o ieškovas neteikė finansinių ataskaitų, nors turėjo pareigą ir privalėjo apie tai žinoti, vis tiek priteisė ieškovui iš atsakovės 659 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės vertinimu, visa tai tik patvirtina, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, formaliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, neįsigilinęs į bylos aplinkybes ir nesivadovavo šiuo atveju teisingumo principu.

9.       Ieškovas atsiliepime su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantės skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais motyvais.

9.1.       Akcentuodamas aplinkybes dėl nežinojimo apie atsakovės iniciatyva pradėtą likvidavimo procesą, be kita ko atkreipia dėmesį, kad jei, kaip teigia apeliantė, pranešimas būtų siųstas registruotu laišku, apeliantei būtų grįžęs pranešimas apie laiško neįteikimą su nurodytomis priežastimis. Tik tokiu atveju apeliantė galėtų teigti (kaip ji teigia savo apeliaciniame skunde), kad ieškovas neužtikrino pašto priėmimo UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresu. Šiuo atveju, priešingai, nėra jokių įrodymų, kad apeliantė būtų išsiuntusi pranešimą UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresu. Todėl laiko, kad pranešimas nebuvo siųstas. Nežinant apie šią VĮ Registrų centro iniciatyvą, ieškovas neturėjo pagrindo domėtis šiuo klausimu. Be to, beveik visus 2022 m. ieškovas sirgo, jam buvo atlikta ne viena operacija, didesnę metų dalį buvo hospitalizuotas, todėl negalėjo rūpintis įmone; kitų darbuotojų nėra.

9.2.       Nesutinka su apeliantės pozicija, kad ji nepažeidė teisės aktų reikalavimų priimdama ginčijamą sprendimą. Pažymi, kad šiuo atveju buvo ginčijamas galutinis atsakovės 2022 m. balandžio 11 d. sprendimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo, tačiau tai nereiškia, kad teisėtumo požiūriu neturėjo būti vertinami visi etapai. Atsakovės 2022 m. balandžio 11 d. sprendimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo gali būti laikomas teisėtu tiek, kiek teisėtumo reikalavimai buvo užtikrinti visuose trijuose juridinio asmens likvidavimo etapuose. Šiuo atveju JAR tvarkytojo vykdyta juridinio asmens likvidavimo procedūra neatitiko teisėtumo reikalavimų, nes nei viename iš likvidavimo procedūros etapų nebuvo užtikrintas teisėtumas – UAB (duomenys neskelbtini) ir ieškovas nebuvo informuoti apie nei viename iš šių likvidavimo etapų priimtus sprendimus ir negalėjo pasinaudoti įstatymo suteiktomis ieškovui teisėmis nei viename iš šių etapų. Iš neteisės negali atsirasti teisė. Neužtikrinus teisėtumo ankstesniuose likvidavimo procedūros etapuose, negali būti teisėtas ir galutinis sprendimas likviduoti juridinį asmenį. Atsakovės 2021 m. balandžio 2 d. sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir 2022 m. balandžio 11 d. sprendimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo buvo sugeneruoti registrų duomenų bazėje programinėmis priemonėmis. Juos sudaro tik pavadinimai be jokių motyvų. Bylos nagrinėjimo eigoje šių sprendimų turinys ir motyvai taip pat nepaaiškėjo ir atsakovės nebuvo nurodyti. Taigi, atsakovė priėmė sprendimus be turinio ir motyvų. Atkreipia dėmesį, kad šiems atsakovės sprendimams kaip ir bet kuriam administraciniam sprendimui yra privalomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyti reikalavimai. Nekonkreti administracinio akto teisinė kvalifikacija ar jos visiškas nebuvimas (kaip šiuo atveju), jo nepagrindimas objektyviais duomenimis pripažįstama esminiu administracinio akto trūkumu. Tokio pobūdžio pažeidimas ne tik paneigė ieškovo teisę žinoti, kuo remiantis buvo priimti skundžiami sprendimai, bet ir apribojo ieškovo teisę į teisminę gynybą, nes susidarė situacija, kai motyvų nepateikimas individualiame administraciniame akte ir jo nepagrindimas objektyviais duomenimis, atėmė galimybę suprasti bei apsibrėžti kilusio ginčo ribas, o kartu ir pateikti ginčijamo sprendimo motyvus paneigiančius argumentus bei įrodymus.

9.3.       Ieškovo vertinimu, atsižvelgiant į šio proceso svarbą, asmuo privalo būti informuojamas kaip apie teisminį procesą ir jam pranešimai turi būti įteikiami kaip procesiniai dokumentai, remiasi kasacinio teismo, EŽTT praktika dėl teisės būti informuotam, ir pan. Pažymi, kad šiuo atveju atsakovės 2021 m. balandžio 2 d. sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą buvo tik sugeneruotas programinėmis priemonėmis, tačiau nebuvo siunčiamas UAB (duomenys neskelbtini) ar jo vadovui. Jis nebuvo paskelbtas ir atsakovės elektroniniame leidinyje, kaip bando teigti apeliantė – buvo paskelbta tik apie bendrovės teisinio statuso pasikeitimą. Atsakovės 2020 m. liepos 14 d. pranešimo dėl numatomo inicijuoti įmonės likvidavimo ieškovas negavo. Todėl mano, kad teisės būti informuotam neužtikrinimas pirmuose dviejuose likvidavimo procedūros etapuose lemia atsakovės 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo neteisėtumą ir pagrindą šio atsakovės sprendimo panaikinimui; tai taip pat paneigia apeliantės teiginius, kad ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

9.4.       Akcentuoja, kad buvo pažeistos ir ieškovo teisės į nuosavybę. Likvidavus UAB (duomenys neskelbtini), ieškovas neteko UAB (duomenys neskelbtini) akcijų nuosavybės. Kaip nurodyta VĮ Registrų centro 2020 m. liepos 14 d. pranešime dėl numatomo inicijuoti UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo, likvidavus bendrovę, nusavinamas bendrovės dalyvių turtas, nes pasibaigia bendrovės dalyvių turtinės teisės gauti tam tikrą dalį likviduojamos bendrovės turto ir šis turtas tampa bešeimininkiu. Taigi, likvidavus bendrovę, kartu buvo nusavinta ir ieškovo kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininko turtinė teisė gauti tam tikrą dalį likviduojamos bendrovės turto. Nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo turto, tarp jo – ir nekilnojamojo – UAB (duomenys neskelbtini) priklausė 312,39 kv. m ploto garažų paskirties negyvenamoji patalpa. Pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikla paskutiniu metu apsiribojo šios patalpos administravimu (tai sąlygojo ir ieškovo sunki sveikatos būklė), tačiau tai nereiškia, kad jokia veikla nebuvo vykdoma. UAB (duomenys neskelbtini) pilnai atsiskaitydavo su valstybės biudžetu, vykdė mokestines prievoles, teikė reikiamas ataskaitas VMI, kitos valstybės institucijos nėra nustačiusios UAB (duomenys neskelbtini) veiklos pažeidimų. Nuo veiklos pradžios įmonė iš atsakovės ar kitos institucijos nebuvo gavusi jokio įspėjimo dėl nepateiktų dokumentų ir negavo progos ištaisyti savo veiklos trūkumus.

9.5.       Taip pat atkreipia dėmesį, kad dar bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminių teisės aktų teisėtumo patikrinimo; pirmosios instancijos teismas šį ieškovo prašymą atmetė. Tačiau tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendime, tiek apeliantė savo apeliaciniame skunde ir toliau remiasi teisės aktu, kurio teisėtumas, ieškovo vertinimu, abejotinas. Be kita ko pažymi, kad joks kitas teisės aktas, išskyrus Taisykles, nenumato tokios apeliantės sprendimų priėmimo ir skelbimo tvarkos. Mano, kad tokios Taisyklių nuostatos prieštarauja tiek konstituciniam teisinės valstybės principui, tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. Todėl prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašant patikrinti, ar Taisyklių 64 (redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. balandžio 1 d.) ir 66–67 (redakcijos, galiojusios nuo 2022 m. kovo 3 d.) punktai dalyse, kuriose numatyta, kad sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo įforminamas programinėmis priemonėmis suformuojamu Registro įrašu ir kiek jie leidžia raštu nepranešti apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 10 straipsnio 5 ir 6 dalis bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą; sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės pateiktą prašymą.

10.       Ieškovas R. L. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovo ieškinys, tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą atnaujinti trijų mėnesių terminą pateikti JAR tvarkytojui dokumentus, paneigiančius atitinkamų likvidavimo pagrindą sudarančių aplinkybių buvimą, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.

10.1.       Ieškovo vertinimu, nėra būtinas naujas procesas, kad būtų galima įvertinti atmestą ieškinio reikalavimą atnaujinti trijų mėnesių terminą dokumentams JAR tvarkytojui pateikti. Nurodo, kad nemato priežasčių, kodėl to nebuvo galima padaryti šiame teismo procese vertinant atmestą ieškinio reikalavimą kaip išvestinį. Remiasi šioje byloje priimta kasacinio teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi Nr. e3K-3-49-701/2024. Pažymi, kad šiuo atveju buvo ginčijamas galutinis atsakovės 2022 m. balandžio 11 d. sprendimas, tačiau tai nereiškia, kad teisėtumo požiūriu neturėjo būti vertinami visi juridinio asmens likvidavimo procedūros etapai. Atsakovės 2022 m. balandžio 11 d. sprendimas gali būti laikomas teisėtu tiek, kiek teisėtumo reikalavimai buvo užtikrinti visuose trijuose juridinio asmens likvidavimo etapuose. Šiuo atveju JAR tvarkytojo vykdyta juridinio asmens likvidavimo procedūra neatitiko teisėtumo reikalavimų, nes nei viename iš juridinio asmens likvidavimo procedūros etapų nebuvo užtikrintas teisėtumas – UAB (duomenys neskelbtini) ir ieškovas nebuvo informuoti apie nei viename iš šių likvidavimo etapų priimtus sprendimus ir negalėjo pasinaudoti įstatymo suteiktomis ieškovui teisėmis nei viename iš šių etapų. Iš neteisės negali atsirasti teisė. Pripažinus neteisėtu ir panaikinus paskutiniame likvidavimo etape priimtą sprendimą dėl įmonės likvidavimo, nereiškia, kad tarpiniai sprendimai lieka galioti. Mano, kad tokiu atveju laikytina, jog neteko galios ir priimti tarpiniai sprendimai – pripažinta neteisėta visa juridinio asmens likvidavimo procedūra.

10.2.       Anot ieškovo, šiuo atveju sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą yra lygiai taip pat neteisėtas ir nepagrįstas kaip ir sprendimas likviduoti juridinį asmenį. Sprendimo inicijuoti juridinio asmens likvidavimą pripažinimui neteisėtu ir panaikinimui taikytini lygiai tie patys pagrindai kaip ir sprendimui likviduoti juridinį asmenį. Atsakovės 2021 m. balandžio 2 d. sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą kaip ir 2022 m. balandžio 11 d. sprendimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo buvo sugeneruotas registrų duomenų bazėje programinėmis priemonėmis ir neįteiktas (nepranešta apie jį) ieškovui. Jį sudaro tik pavadinimas be jokių motyvų. Bylos nagrinėjimo eigoje šio sprendimo turinys ir motyvai taip pat nepaaiškėjo ir atsakovės nebuvo nurodyti. Įžvelgia prieštaravimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. Pažymi, kad nepranešimas apie sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą asmenims, kuriems šis administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį (šiuo atveju – ieškovui), o tik Registro duomenų bazėje įregistruojamas juridinio asmens teisinio statuso pasikeitimas (kas niekaip negali būti prilyginama pranešimui), akivaizdžiai prieštarauja minėto įstatymo nuostatoms.

10.3.       Akcentuoja, kad atsakovės vykdomas juridinių asmenų likvidavimas nėra teisminis procesas, tačiau savo pasekmėmis jam prilygintinas. Nuo sprendimo inicijuoti juridinio asmens likvidavimo procesą priėmimo prasideda vienerių metų terminas kreiptis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą. Todėl pareiga informuoti tiesiogiai suinteresuotus asmenis apie priimtą sprendimą itin svarbi. Atkreipia dėmesį į konstitucinės teisės į nuosavybę pažeidimą, kai likvidavus bendrovę, kartu buvo nusavinta ir ieškovo kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininko turtinė teisė gauti tam tikrą dalį likviduojamos bendrovės turto. Mano, jog privalo būti užtikrinta suinteresuoto asmens teisė sužinoti apie priimtus jo atžvilgiu administracinius sprendimus, sukeliančius jam realias teisines pasekmes, įskaitant nuosavybės netekimą.

10.4.       Mano, kad šiuo atveju nepranešimas apie sprendimą ar pranešimas tik teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu laikytinas pagrindu įstatymo nustatytiems terminams atnaujinti. Todėl, panaikinus atsakovės 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo, atnaujintinas trijų mėnesių terminas JAR tvarkytojui pateikti dokumentus, paneigiančius atitinkamų likvidavimo pagrindą sudarančių aplinkybių buvimą.

11.       Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą dalyje, kurioje teismas ieškinį atmetė, palikti nepakeistą. Savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais motyvais.

11.1.       Nurodo, jog atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pagrindo trijų mėnesių termino atnaujinimui pateikti dokumentams nebuvimo. Akcentuoja, kad JAR tvarkytojas laikėsi teisės aktuose nustatytų procedūrų ir pranešimą išsiuntė į bendrovės buveinę ir bendrovės vadovo JAR nurodytu gyvenamosios vietos adresu, be to, papildomai apie pradėtą bendrovės likvidavimo procedūrą JAR tvarkytojo iniciatyva buvo paskelbta viešai. Mano, kad apelianto samprotavimai apie atsakovės 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo inicijuoti juridinio asmens likvidavimą neteisėtumą yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti.

11.2.       Be kita ko pažymi, kad pareiga bendrovei teikti JAR finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta teisės aktuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Bendrovė nuo 1995 m. rugpjūčio 15 d. neatnaujino savo duomenų JAR, nepateikė Registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Todėl Registro tvarkytojas pradėjo bendrovės likvidavimo procedūras pagal CK 2.70 straipsnį. Atkreipia dėmesį, kad teismui nekilo abejonių, jog pranešimas bendrovei ir jos vadovui buvo išsiųstas. Tai, kad AB Lietuvos paštas savo sistemoje www.post.lt saugo informaciją apie registruotų siuntų išsiuntimus ne daugiau kaip už 18 mėnesių, nepaneigia atsakovės teisėtai vykdytų bendrovės likvidavimo procedūrų, tame tarpe ir pranešimo siuntimo bendrovei ir jis vadovui.

11.3.       Dėl apelianto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas atkreipia dėmesį, kad teismas ginčijamame sprendime nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, sprendime nurodė, kad atsakovė likvidavimo procedūras atliko pagal galiojančius teisės aktus, o ieškovas neteikė finansinių ataskaitų, nors turėjo pareigą ir privalėjo apie tai žinoti. Atsižvelgiant į tai, jeigu Vilniaus apygardos teismas spręstų apelianto apeliacinį skundą tenkinti, atsakovė prašo, vadovaujantis teisingumo principu, atsakovei nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, kadangi atsakovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl sprendimo likviduoti juridinį asmenį panaikinimo ir termino pateikti dokumentus atnaujinimo buvo patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota 1995 m. rugpjūčio 9 d., įmonės vadovu iki įmonės likvidavimo įregistravimo buvo ieškovas. VĮ Registrų centro minėtai įmonei, adresu (duomenys neskelbtini), adresuotame 2020 m. liepos 14 d. rašte „Pranešimas dėl numatomo inicijuoti uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) likvidavimo“ nurodyta, kad JAR duomenimis, nuo 1995 m. rugpjūčio 15 d. įmonė neatnaujino savo duomenų Registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo bei Registro tvarkytojui nepateikė bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, todėl Registro tvarkytojas, vadovaudamasis CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, numato inicijuoti bendrovės likvidavimą Nuostatuose nustatyta tvarka. Minėtame pranešime taip pat informuojama, kad Registro tvarkytojas per tris mėnesius nuo šio pranešimo apie numatomą inicijuoti bendrovės likvidavimą išsiuntimo dienos negavęs Nuostatų 189.1 ir 189.4 punktuose nurodytų dokumentų, paneigiančių minėtų aplinkybių buvimą, priims sprendimą inicijuoti bendrovės likvidavimą ir įregistruos teisinį statusą „Inicijuojamas likvidavimas“; be kita ko atkreiptas dėmesys, kad pagal CK 2.95 straipsnio 3 dalį, išregistravus bendrovę, ji bus laikoma pasibaigusia, todėl atitinkamai bus pasibaigusios bendrovės dalyvių turtinės teisės gauti tam tikrą dalį likviduojamos bendrovės turto, o bendrovės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, vadovaujantis CK 4.57 straipsnio 1 dalimi, taps bešeimininkiu. Iš byloje pateikto JAR išrašo matyti, kad duomenys apie pranešimą dėl numatomo inicijuoti įmonės likvidavimo JAR įregistruoti 2020 m. liepos 16 d. 2021 m. balandžio 2 d. atsakovė priėmė sprendimą inicijuoti bendrovės likvidavimą; 2022 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą likviduoti juridinį asmenį. Šie sprendimai buvo įforminti programinėmis priemonėmis suformuotais Registro įrašais. 2022 m. balandžio 13 d. įmonė buvo išregistruota iš JAR.

16.       Ieškovo duomenimis, apie aptariamos įmonės likvidavimą jam tapo žinoma tik 2023 m. pavasarį, atvykus į VMI pateikti deklaracijas, po ko ieškovui kreipusis į teismą, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties priėmimo patikslinus procesinį dokumentą, prašant panaikinti atsakovės sprendimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo bei atnaujinti trijų mėnesių terminą pateikti Registro tvarkytojui dokumentus, paneigiančius likvidavimo pagrindą sudarančių aplinkybių buvimą, pirmosios instancijos teismas, be kita ko nustatęs, kad šiuo atveju nebuvo pasiektas teisės aktais numatytas tikslas (sudaryti sąlygas ir galimybes juridinio asmens dalyviui ar valdymo organui pašalinti priežastis, sąlygojančias įmonės likvidavimą) dėl ieškovo nežinojimo apie ketinimą pradėti, o vėliau jau pradėtą likvidavimo procesą, ieškovo ieškinį dalyje dėl minėto atsakovės sprendimo panaikinimo laikė pagrįstu, o kitą reikalavimą (dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo) atmetė, akcentuodamas, kad toks terminas numatomas tik pirminiame likvidavimo etape. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su minėta teismo sprendimo dalimi (kurioje ieškinys atmestas), toliau akcentuodamas nežinojimą apie likvidavimo procesą, dėl ko, jo manymu, turėtų būti įvertintas visų likvidavimo etapų teisėtumas, spręsdamas, kad nepranešimas apie sprendimą ar pranešimas tik teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu laikytinas pagrindu įstatymo nustatytiems terminams atnaujinti. Tuo tarpu atsakovė savo apeliaciniu skundu nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinys buvo patenkintas, pabrėždama savo teisėtus veiksmus atlikto įmonės likvidavimo procese. Įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija skundžiamą sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas, vertina kritiškai.

17.       Juridinio asmens likvidavimą JAR tvarkytojo iniciatyva reglamentuojančio CK 2.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad JAR tvarkytojas turi

18.       Vertinant ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, atkreiptinas dėmesys ir į šioje byloje priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį (civilinės bylos Nr. e3K-3-49-701/2024), kurioje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių terminą kreiptis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą ir atsisakymą priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, aiškinimo ir taikymo, ir kuria kasacinis teismas panaikinęs Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo R. L. prašymą (dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, sprendimų likviduoti ir inicijuoti juridinio asmens likvidavimą panaikinimo), jo prašymo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas šioje nutartyje pasisakė, kad pagal CK 2.70 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, juridinio asmens likvidavimo JAR tvarkytojo iniciatyva procedūra gali būti aiškinama kaip susidedanti iš trijų etapų – numatomo inicijuoti likvidavimo etapo, inicijuojamo likvidavimo etapo ir likvidavimo etapo, kiekvieno iš kurių pasibaigimas, esant įstatyme nustatytoms aplinkybėms, sudaro pagrindą kilti atitinkamiems įstatyme nustatytiems teisiniams padariniams. Kasacinis teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju aktualūs antrasis ir trečiasis iš nurodytų etapų. JAR tvarkytojo iniciatyva vykdoma juridinio asmens likvidavimo procedūra ir priimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį yra tiesiogiai susiję su juridinio asmens statuso pasikeitimu, be kita ko, sukeliančiu tam tikrus civilinio teisinio pobūdžio padarinius. Esant tokiam priimtam sprendimui ir jo sukeltiems teisiniams padariniams suinteresuotas asmuo, manantis, kad JAR tvarkytojo vykdyta juridinio asmens likvidavimo procedūra neatitiko teisėtumo reikalavimų ir yra pažeistos jo teisės, gali teisme įstatymų nustatyta tvarka ginčyti tokį JAR tvarkytojo sprendimą, tuo tarpu tokioje situacijoje šio asmens reiškiami reikalavimai dėl ankstesniuose juridinio asmens likvidavimo procedūros etapuose JAR tvarkytojo priimtų sprendimų panaikinimo paprastai vertintini kaip reikalavimai, nesukeliantys materialiųjų teisinių padarinių. Taigi, minėtoje nutartyje kasacinis teismas vertino, kad jau esant priimtam JAR tvarkytojo sprendimui likviduoti juridinį asmenį, aptariamas CK 2.70 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas negali būti atnaujinamas, o, kaip jau minėta, suinteresuotas asmuo, manantis, kad JAR tvarkytojo vykdyta juridinio asmens likvidavimo procedūra neatitiko teisėtumo reikalavimų ir yra pažeistos jo teisės, gali teisme įstatymų nustatyta tvarka ginčyti JAR tvarkytojo sprendimą likviduoti juridinį asmenį (CK 2.70 straipsnio 10 dalis). Suinteresuotam asmeniui turint teisę teisme įstatymų nustatyta tvarka ginčyti JAR tvarkytojo sprendimą likviduoti juridinį asmenį, CK 2.70 straipsnio 5 dalyje nustatyto vienerių metų termino aiškinimas ir taikymas taip, kad šis terminas esant priimtam JAR tvarkytojo sprendimui likviduoti juridinį asmenį negali būti atnaujinamas, nevertintinas kaip asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ribojimas. Pasisakydamas dėl ieškovo kartu su pirminiu prašymu pareikštų reikalavimų (atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl sprendimo inicijuoti įmonės likvidavimą atšaukimo; panaikinti VĮ Registrų centro 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą (t. y., kaip jau minėta šios nutarties 15 punkte, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas, faktiškai 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą) dėl įmonės likvidavimo; atnaujinti trijų mėnesių terminą metinių finansinių ataskaitų rinkiniams pateikti) svarbos (pagrindiniai ar išvestiniai), kasacinis teismas vertino, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centro 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą likviduoti UAB (duomenys neskelbtini) ir su juo susijęs reikalavimas atnaujinti trijų mėnesių terminą UAB (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkiniams pateikti galėtų būti tenkinami ir netenkinus pareiškėjo reikalavimo atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl sprendimo inicijuoti UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimą atšaukimo, todėl pastarasis reikalavimas nevertintinas kaip pagrindinis jų atžvilgiu ir jie nevertintini kaip išvestiniai iš pastarojo reikalavimo.

19.       Aptariamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo likviduota Registro tvarkytojo iniciatyva, pagal CK 2.70 straipsnį tuo pagrindu, kad įmonė Registro tvarkytojui nepateikė finansinių atskaitomybės dokumentų, neatnaujino įmonės duomenų, t. y. CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pagrindu (šios faktinės aplinkybės byloje nebuvo paneigtos). Įmonei neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, laikytina, kad atsakovė VĮ Registrų centras pagrįstai nustatė, jog atsirado CK 2.70 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (šiuo atveju net dvi) ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (anksčiau ir toliau – Nuostatai) (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d.) 188 punktu iš tiesų turėjo formalų pagrindą parengti minėtą 2020 m. liepos 14 d. pranešimą apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad esant šioms aplinkybėms JAR tvarkytojas turi tinkamai įvykdyti CK 2.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą informavimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą pareigą, nes juridiniam asmeniui suteikiamas trijų mėnesių terminas JAR tvarkytojui pateikti dokumentus, paneigiančius atitinkamų likvidavimo pagrindą sudarančių aplinkybių egzistavimą, o tokių dokumentų per nustatytą terminą nepateikus, JAR tvarkytojas Nuostatuose nustatyta tvarka priima sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir juridinis asmuo įgyja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą, apie tai registro tvarkytojas viešai paskelbia Nuostatuose nurodytame šaltinyje (CK 2.70 straipsnio 3 dalis). Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Nuostatų redakcijos 188 punktas numatė, kad Registro tvarkytojas, nustatęs, kad atsirado bent viena iš CK 2.70 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, į juridinio asmens buveinę ir Registre nurodytais juridinio asmens valdymo organo narių adresais, nurodydamas atsiradusias aplinkybes, išsiunčia pranešimą apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą; kai pranešimo išsiųsti buveinės ir (ar) valdymo organų narių adresais nėra galimybės, Registro tvarkytojas apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą viešai paskelbia Registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame informaciniame leidinyje ir šį pranešimą išsiunčia kitu Nuostatų 23.21 papunktyje nurodytu adresu (t. y. elektroninio pašto adresu korespondencijai ir kontaktiniu mobiliojo telefono numeriu).

20.       Ieškovui savo reikalavimus atsakovei grindžiant iš esmės neva nežinojimu (iki pat 2023 m. pavasario) apie atsakovės iniciatyva pradėtą ir pabaigtą įmonės likvidavimo procesą, nagrinėjamo ginčo kontekste pirmiausia būtent ir akcentuotina kasacinio teismo minėtoje nutartyje pirmuoju įvardinto numatomo inicijuoti likvidavimo etapo reikšmė tolesnei įmonės likvidavimo procedūros eigai ir atitinkamai iš to kylančioms pasekmėms. Ir šiuo aspektu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pranešimo apie numatomą aptariamos įmonės likvidavimą pareigą įvykdė. Vertinamų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys ir į įrodinėjimo svarbą civiliniame procese. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi, šiuo atveju, atsakovės duomenimis, 2020 m. liepos 14 d. pranešimas apie numatomą inicijuoti įmonės likvidavimą buvo išsiųstas registruota siunta Nr. RS119326903LT, be kita ko atsakovės atstovei patvirtinus, kad pranešimas buvo išsiųstas įmonės buveinės ir sutampančiu jos vadovo adresu (duomenys neskelbtini), nors byloje ir nesat tiesioginių to įrodymų, tačiau, sutinkant su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šia informacija sudaro pagrindą tikėti byloje esantys duomenys, būtent aplinkybė, kad pranešimo išsiuntimo faktą atsakovė užfiksavo Registre su žyma „Pranešimo išsiuntimo data 2020-07-14“. Po ko, atkreiptinas dėmesys, atsakovė savo iniciatyva dar papildomai apie ketinimą inicijuoti aptariamos įmonės likvidavimą 2020 m. liepos 16 d. viešai paskelbė elektroniniame informaciniame leidinyje, ką patvirtina ir viešai prieinami duomenys iš VĮ Registrų centro informacinių leidinių (šiuo atveju – leidinio data 2020 m. liepos 16 d., leidinio Nr. 2020-198, skiltis „Registro tvarkytojo skelbimai apie juridinio asmens likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva“, pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų nurodžiusi atsakovei elektroninį paštą, telefono numerį ir pan., byloje nėra. Taigi, paminėti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė tinkamai įgyvendino minėto pranešimo išsiuntimo pareigą pagal CK ir Nuostatų reikalavimus, o aplinkybė, ar ieškovas realiai atsakovės išsiųstus ir papildomai dviejuose šaltiniuose viešai paskelbtus duomenimis gavo ir (ar) su jais susipažino, niekaip nepaneigia tokios išvados pagrįstumo.

21.       Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, laikant, kad įmonė apie numatomą inicijuoti likvidavimą buvo informuota teisės aktų nustatyta tvarka, atitinkamai atsakovė turėjo teisinį pagrindą įmonės atžvilgiu įgyvendinti ir kitus CK 2.70 straipsnyje, Nuostatuose nustatytus veiksmus. Būtent, per tris mėnesius nuo pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiuntimo ar viešo paskelbimo aptariamai įmonei Registro tvarkytojui nepateikus aukščiau nurodytų dokumentų, paneigiančių CK 2.70 straipsnio 1 dalyje (1 ir 4 punkte) nurodytų aplinkybių buvimą, atsakovė 2021 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir 2021 m. balandžio 6 d. Registre įregistravo įmonės teisinį statusą „Inicijuojamas likvidavimas“, apie ką buvo paskelbta ir viešai jau minėtame Registro tvarkytojo informaciniame leidinyje 2021 m. balandžio 7 d. (leidinio Nr. 2021-097, pranešimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o 2022 m. balandžio 11 d. buvo priimtas ir sprendimas likviduoti įmonę JAR tvarkytojo iniciatyva, po ko, atsakovė 2022 m. balandžio 12 d. įregistravo Registre įmonės statusą „Likviduojamas“, o 2022 m. balandžio 13 d. išregistravo įmonę iš JAR, atitinkamai informacija apie minėtus veiksmus buvo paskelbta ir viešai Registro tvarkytojo informaciniame leidinyje 2022 m. balandžio 13 d. (leidinio Nr. 2022-103, pranešimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. balandžio 14 d. (leidinio Nr. 2022-104, pranešimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Vertinant ginčui reikšmingas aplinkybes juridinio asmens likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva reglamentuojančių teisės normų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į JAR tvarkytojo darbo tvarką ir Registro tvarkymo procedūras nustatančių Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų VĮ Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VE-639 (1.3E) „Dėl juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (anksčiau ir toliau – Taisyklės) nuostatas, numatančias, kad Registro tvarkytojas, per tris mėnesius nuo pranešimo išsiuntimo ar viešo paskelbimo elektroniniame leidinyje dienos negavęs Nuostatų 189 punkte nurodytų dokumentų, paneigiančių CK 2.70 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, priima sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, kuris įforminamas programinėmis priemonėmis suformuojamu Registro įrašu; kaip ir sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo priimamas suėjus vienerių metų nuo juridinio asmens teisinio statuso „Iniciuojamas likvidavimas“ įregistravimo terminui (jeigu Registro tvarkytojas negauna teismo pranešimo apie prašymo atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą priėmimą arba teismo pranešimo apie ieškinio dėl skolininko prievolių įvykdymo ar bankroto bylos iškėlimą priėmimą), kuris (sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo) taip pat priimamas jį įforminant programinėmis priemonėmis suformuojamu Registro įrašu (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Taisyklių redakcijos 64, 66 punktai). Kaip matyti iš aukščiau šioje nutartyje paminėtų atsakovės veiksmų aptariamos įmonės likvidavimo procese atsakovė tokius veiksmus atliko, įformino juos reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, kaip ir numatyta, programinėmis priemonėmis suformuojamu Registro įrašu, ką skundžiamame sprendime iš esmės konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, be kita ko, tai, kad nustačius, jog apie numatomą inicijuoti įmonės likvidavimą įmonė/ieškovas buvo informuotas tinkamai, laikytina, kad tolesni įmonės likvidavimo procese atsakovės atlikti veiksmai buvo sąlygoti pačios įmonės, taigi ir jos vadovo (ieškovo) tinkamo neveikimo ir tapo jo paties veiksmų (neveikimo) pasekme. Todėl atmestini ir apelianto (ieškovo) argumentai dėl tokio teisinio reglamentavimo ydingumo, tokiu būdu neva neužtikrinus jo (ieškovo) teisės būti informuotam apie vykdomas procedūras, dėl ko ieškovas, be kita ko, įžvelgdamas prieštaravimą tiek konstituciniam teisinės valstybės principui, tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą dar prašė ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį dėl Taisyklių 64 (redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. balandžio 1 d.) ir 66-67 (redakcijos, galiojusios nuo 2022 m. kovo 3 d.) punktų dalyse, kuriose numatyta, kad sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo įforminamas programinėmis priemonėmis suformuojamu Registro įrašu ir kiek jie leidžia raštu nepranešti apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2024 m. kovo 13 d. neskundžiama nutartimi jau atmetė ieškovo prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminių teisės aktų teisėtumo patikrinimo, tokio būtinumo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl atitinkamai ir bylos sustabdymui pagrindo nėra ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje.

22.       Įvertinus visas aptartas aplinkybes, nekvestionuojant ir neneigiant minėtoje kasacinio teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartyje pateikto išaiškinimo dėl ieškovo teisės ginčyti įmonės likvidavimo JAR tvarkytojo iniciatyva procedūros trečiojo etapo (likvidavimo etapo) metu priimtą atsakovės 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą likviduoti UAB (duomenys neskelbtini), kartu pažymint, kad toje bylos stadijoje buvo tik sprendžiama dėl ieškovo procesinio dokumento (prašymo) nepriėmimo aplinkybių teisėtumo, tačiau nespręsta dėl ginčo esmės, laikytina, kad iš byloje esančių įrodymų visumos pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, ir nenustačius atsakovės atliktų veiksmų neteisėtumo ar aptartų likvidavimo procedūrų, informavimo apie jas pažeidimų, byloje nesant ir jokių kitų objektyvių duomenų, kad atlikta įmonės likvidavimo procedūra neatitiko teisėtumo reikalavimų, ieškovo reikalavimą dėl 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo dėl įmonės likvidavimo panaikinimo tenkino nepagrįstai. Atitinkamai, dėl aptartų aplinkybių nėra pagrindo ir spręsti bei tenkinti ir antrojo ieškovo reikalavimo, dėl kurio pateiktas ir apeliacinis skundas, dėl trijų mėnesių termino atnaujinimo pateikti JAR tvarkytojui dokumentus, paneigiančius atitinkamų likvidavimo pagrindą sudarančių aplinkybių buvimą. Šiame kontekste taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad ieškovo nurodytos subjektyvios aplinkybės apie proceso nežinojimą ar sveikatos problemas (atkreipiant dėmesį, kad byloje pateikti duomenys patvirtina ieškovo sveikatos problemas nuo 2022 m.) niekaip nepašalina jo paties, kaip buvusio įmonės vadovo, atsakomybės valdytos įmonės atžvilgiu užtikrinti, kad būtų laikomąsi teisės aktų reikalavimų (tarp jų ir pareigos teikti tam tikroms institucijoms nustatytais terminais duomenis ir dokumentus (šiuo atveju atsakovei), kaip ir, pavyzdžiui, užtikrinti gaunamos korespondencijos, pranešimų gavimą, atsiėmimą, kai vėliau ginčo kontekste keliama versija apie dokumentų negavimą, nors įmonės ir vadovo adresas sutampa, ir pan.), o aplinkybė, kad tam tikrais klausimais neturima žinių ar kompetencijos, neatima teisės įmonės vadovui esant poreikiui įmonės darbe pasitelkti reikalingus specialistus. Be to, priešingoms išvadoms, dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, pagrindo nesudaro ir apelianto argumentai dėl jo nuosavybės teisės aptariamu atveju tariamo pažeidimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 2.70 straipsnyje nėra įtvirtintas draudimas JAR tvarkytojui inicijuoti juridinio asmens, turinčio turto, likvidavimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toks procesas neužkerta kelio išregistruotų juridinių asmenų buvusiems dalyviams, siekiantiems pretenduoti į įmonės turtą, esant teisiniam pagrindui, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl nuosavybės teisių į turtą, likusį po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo, pripažinimo, pastebint, kad tokių atvejų yra ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1271-921/2022).

Dėl procesinės bylos baigties

23.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dalyje, kurioje ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir panaikintas atsakovės 2022 m. balandžio 11 d. sprendimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti visa apimtimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tokiu būdu atsakovės apeliacinį skundą tenkinant, o ieškovo – atmetant.

24.       Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų šiuose skunduose nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo palikti nepakeistą ar kitaip keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies.

26.       Ieškovo ieškinį atmestus, jo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

27.       Ieškovo apeliacinį skundą atmestus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteistinos.

28.       Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 109 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Taigi, atitinkamai, atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, jai iš ieškovo priteistina 109 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

atsakovės valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą tenkinti.

Ieškovo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti dalyje, kurioje ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies (panaikintas atsakovės valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. balandžio 11 d. sprendimas dėl uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) likvidavimo bei priteistos bylinėjimosi išlaidos) ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. L. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, juridinio asmens kodas 124110246, iš ieškovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Kristina Lysionok

Ramunė Mikonienė

Asta Pikelienė