Civilinės bylos Nr. 2-235-943/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02158-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija

3.1.18.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1092-392/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus statybos trestas“ ieškinį atsakovui R. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir turto grąžinimą atsakovui R. G. bei taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti iš atsakovo R. G. 102 670,59 Eur.
2. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi prašymas buvo netenkintas. 2017 m. spalio 20 d. ieškovė teismui pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašoma užtikrinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimo įvykdymą.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 20 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo R. G. turtą 33 300 Eur sumai.
4. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad 2017 m. spalio 13 d. sprendimu iš atsakovo ieškovei priteisė 33 300 Eur ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, o priešieškinį atmetė. Vadinasi, ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Be to, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsižvelgtina, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, o laikinosios apsaugos priemonės apsaugos kreditorių interesus.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas šioje civilinėje byloje buvo netenkinęs analogiško prašymo. Teismas buvo pažymėjęs, kad vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, be to, teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra duomenų apie atsakovo ketinimą perleisti, įkeisti turimą turtą ar panašiai. Skundžiamoje nutartyje nenurodyti aiškūs ir suprantami motyvai, kurie pagrįstų kardinaliai priešingą vertinimą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
2. Per beveik trejų metų laikotarpį, skaičiuojant jį nuo nutarties netaikyti byloje laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kurie galėtų pabloginti jo turtinę padėtį ir neketina jų imtis.
3. Palankaus teismo sprendimo ieškovei priėmimas pats savaime nėra teisėtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Be to, sprendimas yra neįsiteisėjęs.
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys, yra pakankamas pagrindas tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalauja viešasis interesas. Ieškovė į atsakovą turi 33 300 Eur dydžio turtinį reikalavimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą, todėl jis turi būti užtikrintas.
3. Skunde nenurodoma kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeis R. G. teises. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, negarantuojama, kad atsakovas ieškinio reikalavimo sumai turimų lėšų ar turto neperleis tretiesiems asmenims.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atsakovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovui laikinąsias apsaugos priemones pritaikė po bylos išnagrinėjimo iš esmės ieškovei pateikus pakartotinį prašymą dėl šių priemonių taikymo. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškinys yra tenkintas patvirtina ieškinio prima facie pagrįstumą, o šiomis priemonėmis bus užtikrinti ieškovės, kuri yra bankrutuojanti įmonė, bei jos kreditorių interesai.
10. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog ieškinys nagrinėjamoje byloje buvo iš dalies tenkintas, gali būti vertinama kaip patvirtinanti vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – preliminarų ieškinio pagrįstumą, tačiau tai nei patvirtina, nei paneigia kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimui įvykdymui – egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).
11. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog ieškinį yra pareiškusi bankrutuojanti įmonė lemia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei užtikrinti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, taip pat prašė atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi šis prašymas buvo netenkintas. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamos nutarties, duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo galimą nesąžiningumą, jo siekį išvengti jam galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant jo turtą ir pan., ieškovė nenurodė, o pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė jokių argumentų, kad atsakovas, kurio atžvilgiu 2015 metais buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų ėmęsis kokių nors nesąžiningų veiksmų, siekdamas apsunkinti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje vykdymą. Nenustačius vienos iš kumuliatyvių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygų, jos negali būti taikomos.
12. Atsižvelgiant į nutartyje nurodytus motyvus bei nustačius, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, kurioje išaiškintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus statybos trestas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (areštuoti atsakovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą ne mažesnei kaip 33 000 Eur sumai) atmesti.

Teisėja                                                                                                                              Egidija Tamošiūnienė