Administracinė byla Nr. A-456-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01146-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 4.4; 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Klaipėdos nafta“, UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Ardynas“ dėl įsakymų panaikinimo,

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. Z. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 „Dėl servituto nustatymo J. Z. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1180, kuriuo pakeistas 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 1.1.3 punktas; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“; 4) įpareigoti atsakovą organizuoti pareiškėjo sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suskaidyti esamą sklypą ir pakeisti jo ribas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,4 ha). Skundžiamais įsakymais atsakovas pareiškėjo žemės sklypui nepagrįstai nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę 0,3450 ha žemės sklypo plote tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 2.3 punktu atsakovas nustatė prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, o įsakymo 2.4 punktu nustatė nuostolių dėl žemės servitutų nustatymo atlyginimą, išmokant pareiškėjui 6 330,39 Lt vienkartinę kompensaciją. Pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypui skundžiamais įsakymais servitutai nustatyti gavus trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ (toliau – ir Bendrovė) prašymą, kuris grindžiamas tuo, jog servitutai suprojektuoti Suskystintų gamtinių dujų (toliau – ir SGD) terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130 (toliau – ir Specialusis planas). Pareiškėjo teigimu, servitutai nustatyti neteisėtai. Specialiojo plano grafinės dalies brėžiniuose projektuojami servitutai nėra pažymėti. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 2.4 punkte numatytos sąlygos, leidžiančios administraciniu aktu nustatyti servitutus privačios žemės sklypams tik tuomet, jei servitutas numatytas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Pareiškėjas pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas suteikia galimybę administraciniu aktu pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustatyti servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus, tačiau, pareiškėjo manymu, Specialiuoju planu numatytas tiesti magistralinis dujotiekis negali būti priskiriamas prie bendrojo naudojimo inžinerinės infrastruktūros tinklų, nes Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 56 dalis prie bendrojo naudojimo sistemos priskiria tiktai gamtinių dujų skirstymo (o ne perdavimo) sistemos dalį. Pareiškėjas pažymėjo, kad SGD terminalo projekto įgyvendinimui reikalingi privačios žemės sklypai, nesusitarus dėl jų naudojimo su žemės savininku, turi būti išperkami, o jau po to šiuose, tapusiuose valstybiniais, sklypuose gali būti nustatomi servitutai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad skundžiamuose įsakymuose nėra aiškiai apibrėžtas servitutų turinys, todėl nėra galimybės įsitikinti, ar servituto turėtojo teisės netampa didesnės už žemės savininko teises. Pareiškėjo manymu, atsakovas privalėjo nustatyti servitutus plote ne po 25 m abipus dujotiekio vamzdžio ašies, bet ne didesniame pločio ruože negu tas, kuris pripažįstamas technologiškai būtinu magistralinio dujotiekio statybai bei vėlesniam jo aptarnavimui. Pareiškėjo teigimu, jo nuosavybės teisės į žemės sklypus suvaržymai yra tokios apimties, kad jie paneigia pačią nuosavybės teisės esmę – juos nustačius nuosavybės teisė iš esmės nebegali būti įgyvendinama. Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 2.3 punktu atsakovas nustatė jam prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, tačiau, pareiškėjo manymu, žemės sklypo tinkamo naudojimo ir priežiūros pareiga įsakymu turėjo būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininkui – trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Klaipėdos nafta“. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiami įsakymai nepagrįsti ir dėl to, jog pareiškėjo nuostolių apskaičiavimas atliktas vadovaujantis teisės aktu – Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (toliau – ir Metodika), kuri aiškiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl to taikant šio akto reikalavimus, mokėtina pareiškėjui kompensacija apskaičiuota neteisingai. Remiantis Metodika, nuostoliai apskaičiuoti darant prielaidą, jog žemės sklypas yra ir bus naudojamas pagal žemės ūkio paskirtį, nors pareiškėjo žemės sklypas yra šalia kelio Klaipėda-Šilutė, todėl jis vertingas būtent pritaikius jį naudoti ne žemės ūkio veiklai. Be to, ateityje žemės sklypo paskirtis gali būti keičiama. Pareiškėjas akcentavo, jog net ir atsižvelgiant į VĮ Registrų centras nustatytą žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, pareiškėjo nuostoliai vien tik dėl tos sklypo dalies, kuriai nustatyti servitutai, sudarytų 23 718 Lt sumą. Apskaičiuojant nuostolius taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas realiai negalėdamas naudotis žemės sklypo dalimi, kuriai nustatytas servitutas, už šią dalį dar kasmet turėtų mokėti žemės mokestį, skaičiuojamą nuo VĮ Registrų centras nustatytos žemės sklypo rinkos vertės. Pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą tikslu ištirti Metodikos nuostatų bei Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies atitiktį Konstitucijai. Pareiškėjas pažymėjo, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog šalia jo sklypo yra laisvas valstybinės žemės plotas, todėl pareiškėjo atstovė 2014 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje pasiūlė apsvarstyti galimybę šioje byloje sudaryti taikos sutartį. Atsakovui buvo pateiktas taikos sutarties projektas, kuriuo pasiūlyta leisti pakeisti žemės sklypo ribas valstybinės žemės sąskaita taip, kad nustatytas pareiškėjo sklypui servitutas būtų nereikalingas ar sumažėtų. Tarnybos Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. lapkričio 24 d. pranešė, kad atsisako organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį negali būti pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Pareiškėjo manymu, toks sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareiškėjo žemės sklypas nėra areštuotas, be to, šioje byloje nėra ginčijama jo nuosavybės teisė į žemės sklypą. Pareiškėjas darė išvadą, kad atsakovas formaliai ir nemotyvuotai atsisakė organizuoti jo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėjas pabrėžė, kad vienas iš sklypo pertvarkymo projekto rengimo tikslų, remiantis žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4.5 punktu, yra esamų servitutų panaikinimas. Pareiškėjas akcentavo, jog skundžiami įsakymai, kuriais jo žemės sklype nustatyti servitutai bei skundžiamas sprendimas, kuriuo atsisakyta organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, kadangi skundžiamose įsakymuose iš esmės nenurodyta apskundimo tvarka, o skundžiamas sprendimas nėra tinkamai pagrįstas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Klaipėdos rajono skyriaus, atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad SGD terminalo jungiamojo dujotiekio statybos teisei privačiuose žemės sklypuose realizuoti nustatomi servitutai sandoriu su žemės sklypo savininku, o nepavykus susitarti – administraciniu aktu, po Specialiojo plano patvirtinimo. Konkretus servituto dydis ir vieta, taip pat reikalinga SGD terminalo infrastruktūra suprojektuota Specialiajame plane. Atsakovas nurodė, kad, siekiant sklandžios žemėtvarkos sureguliavimo procedūros, buvo vykdomos derybos su žemės sklypų savininkais dėl servitutų nustatymo; buvo nustatyti žemės sklypai, kuriems servitutai gali būti nustatomi administraciniu aktu. Privačios žemės sklypams, kai jų savininkai nesutinka su servituto nustatymu, servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu bei sumokama kompensacija, apskaičiuota pagal specialiąją Vyriausybės nustatytą metodiką. Nacionalinei žemės tarnybai nustatant servitutus administraciniu aktu, teisės aktai nenumato pareigos ar teisės nagrinėti servituto būtinumo ir tikslingumo klausimą, nes tai sprendė teritorijų planavimo dokumentas – Specialusis planas. Atsakovas pažymėjo, kad SGD tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu, o tai pateisina nekilnojamojo daikto, naudojamo SGD perdavimo ir (ar) skirstymo įrenginiams, nuosavybės teisės ribojimus. Servitutų ribos sutampa su tiesiamo dujotiekio apsaugos zonos ribomis, todėl apribojimus naudotis žemės sklypais toje dalyje, kurioje nustatytas servitutas, nustato teisės aktai ir Specialusis planas, o ne skundžiami įsakymai. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pareiga išlaikyti žemės sklypą nėra siejama su jo galimybėmis naudotis teise tiesti, aptarnauti ar naudoti aukšto slėgio dujotiekį, kadangi tokios teisės jam skundžiamais įsakymais nėra suteikiamos, tačiau pareiškėjas, kaip protingas ir rūpestingas asmuo, neturėtų imtis veiksmų, kurie akivaizdžiai trukdytų servituto turėtojui prižiūrėti ir naudotis infrastruktūros objektais. Atsakovas paaiškino, kad nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Nenustatyta, jog kompensacija pareiškėjui būtų apskaičiuota nesilaikant teisės aktų. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo. Atsakovas nesutiko su tuo, kad buvo nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi skundžiamuose įsakymuose buvo aiškiai nurodyta jų apskundimo tvarka. Atsakovas pažymėjo, kad apskundimo tvarkos nenurodymas negali būti savarankiškas administracinio akto panaikinimo pagrindas, o tik pagrindas spręsti klausimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo įgaliotas asmuo 2014 m. lapkričio 12 d. Tarnybos Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą Nr. 12FP-4565 organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Tarnybos Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 informavo pareiškėjo įgaliotą asmenį, kad, vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis, atsisakoma organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes teisme nagrinėjama byla, be to, pareiškėjo atstovė advokatė buvo pateikusi prašymą dėl taikos sutarties sudarymo galimybės administracinėje byloje. Tarnyba, išnagrinėjusi taikos sutarties projektą, 2014 m. lapkričio 13 d. raštu TR-(5.34)-13308 informavo Tarnybos Klaipėdos rajono skyrių, kad nėra pagrindo pritarti pareiškėjo atstovės pasiūlymui ir Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje sudaryti taikos sutartį. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo reikalavimu įpareigoti atsakovą organizuoti pareiškėjo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant atsisakyti ginčo žemės sklypo dalies, kurioje administraciniais aktais nustatyti servitutai, bei šią sklypo dalį kompensuoti gretimo žemės ploto sąskaita, t. y. prijungiant prie ginčo žemės sklypo dalį laisvos valstybinės žemės. Atsakovo teigimu, pareiškėjas negali inicijuoti jam priklausančio 2,4 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Klaipėdos r. sav., formavimo pertvarkymo projekto rengimo su tikslu – pakeisti sklypo ribas ir padalinti sklypą į keturis atskirus sklypus, kadangi siekia šiuo projektu pakeisti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas įsiterpusio laisvos valstybinės žemės fondo sklypo, esančio tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sąskaita, nes tai prieštarauja Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 daliai ir 40 straipsnio 1 daliai. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 4 punkte įtvirtinti veiksmai, kurie gali būti atliekami rengiant projektą, tačiau šiame punkte nėra nurodyta, jog gali būti keičiamos žemės sklypo ribos, siekiant panaikinti nustatytą servitutą administraciniu aktu. Atsakovas papildomai pažymėjo, jog patikslinus pareiškėjo 2,4 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Klaipėdos r. sav., ribas bei parengus žemės sklypo kadastro duomenų bylą, Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110.)-2094 pakeitė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis. VĮ Registrų centras šio sprendimo pagrindu patikslino servituto plotą iš 0,345 ha į 0,3222 ha. Atsakovas pažymėjo, jog Tarnybos Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110.)-2524 pareiškėjo žemės sklypui pakeitė magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos ribas (nustatė 0,3222 ha plotui).

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimą į pareiškėjo skundą iš esmės grindė analogiškais motyvais kaip ir atsakovas. Bendrovė papildomai nurodė, kad prieš rengiant Specialųjį planą, buvo įvertinta ir žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams alternatyva, tačiau šio nuosavybės paėmimo būdo buvo atsisakyta kaip labiau ribojančio ir varžančio savininkų teises. AB „Klaipėdos nafta“ paaiškino, kad paėmus žemės sklypą visuomenės poreikiams, būtų išperkama tik dalis sklypo, reikalinga dujotiekio statybai, aptarnavimui ir naudojimui, o ne visas sklypas, be to, išpirktame sklype būtų negalima bet kokia pareiškėjo ūkinė veikla, tuo tarpu, nustačius servitutus ūkinė ir tam tikra kita veikla yra galimos, taip mažiau ribojant savininkų interesus. Nagrinėjamu atveju servitutai nustatyti Specialiojo plano pagrindu, kuris yra galiojantis. Specialiajame plane yra suprojektuoti ginčo servitutai, numatyta jų apimtis, dydis ir ribos, todėl atsakovas, nustatydamas servitutus, turėjo vadovautis Specialiojo plano sprendiniais ir negali šių sprendinių vienašališkai pakeisti. Servitutų sutapatinimas su dujotiekio apsaugos zona yra racionalus ir teisiškai pagrįstas sprendinys, sukuriantis prielaidas saugiai dujotiekio eksploatacijai bei greta esančių žemės sklypų savininkų turto apsaugai. 50 metrų pločio servitutai yra tokio dydžio, ribų ir ploto, kuris užtikrina viešpataujančio daikto naudojimą, dėl to nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad servituto riba nepagrįstai išplečiama daugiau nei būtina. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, nuostoliai dėl pareiškėjo žemės sklype suprojektuoto servituto buvo apskaičiuoti teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis Metodika bei esama žemės sklypo pagrindine žemės naudojimo paskirtimi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ardynas“ atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepimą į skundą iš esmės grindė analogiškais motyvais kaip ir atsakovas. Papildomai nurodė, jog teisės aktai nenumato privačios žemės sklypo perkėlimo procedūrų, todėl atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu, privalo veikti taip kaip tai yra tiesiogiai numatyta teisės aktuose. Teisės aktams tiesiogiai nenumatant galimybės privačios žemės sklypo perkėlimo procedūrų (žemės sklypo mainų), pareiškėjo reikalavimas valstybei perimti nuosavybėn žemės sklypo dalį, kurioje skundžiamais įsakymais nustatyti servitutai, atlyginant už šią privačią žemę gretimybėje esančia laisva valstybine žeme, yra nepagrįstas. Specialiojo plano tikslas yra infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos krypčių, priemonių ir reikalavimų nustatymas bei infrastruktūros plėtrai skirtų teritorijų rezervavimas, o ne tikslių servitutų ribų suprojektavimas. Teisės aktai nenustato reikalavimo Specialiajame plane pažymėti servitutus grafiškai.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą tenkino iš dalies, panaikino Tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 „Dėl servituto nustatymo J. Z. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“ 2.3 punktą. Kitoje dalyje teismas pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų teismas paliko nenagrinėtu.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas kartu su kitais asmenimis – S. G., Petronėle D. M., I. N., R. S., A. N., L. G., T. G., S. G., UAB „Vidmarta“, UAB „Ferteksos transportas“, kurių valdomi žemės sklypai patenka į planuojamojo SGD terminalo trasą ir kuriems jų valdomuose žemės sklypuose yra suplanuoti servitutai, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, ginčydami energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 1-130, kuriuo patvirtintas SGD terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialusis planas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-0803-189/2014 pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą pakeitė ir panaikino tą Specialiojo plano dalį, kurioje pareiškėjų valdomuose žemės sklypuose atstumas nuo linijų uždarymo įtaisų aikštelių, valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų, kompresorių, reguliavimo bei apskaitos stočių iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, kelių ir geležinkelių sankryžų, viešojo naudojimo geležinkelių bei AM kategorijos kelių sankasos apačios turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų ir (ar) atstumas nuo uždarymo įtaisų iki bet kokios paskirties pastatų, nepriklausančių magistraliniam dujotiekiui, turi būti ne mažesnis kaip 100 metrų.

Teismas vertino, kad, išskyrus aukščiau nurodytą dalį, Specialusis planas likusia apimtimi buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Teismas akcentavo tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje pažymėjo, jog nėra pagrindo pripažinti ginčo (magistralinio) dujotiekio trasos vietos suprojektavimą neteisėtu, o aptariami servitutai yra suprojektuoti būtent išilgai šios trasos, šie servitutai yra būtini siekiant įgyvendinti SGD terminalo projektą (nutiesti magistralinį dujotiekį bei vėliau jį eksploatuoti). Atskirai pasisakydamas dėl aptariamų servitutų plotų, apeliacinės instancijos teismas paminėjo, jog byloje nėra ginčo, kad jie suprojektuoti išilgai per pareiškėjams priklausančius žemės sklypus planuojamos tiesti magistralinio dujotiekio trasą ir jų plotas atitinka Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (toliau – ir Sąlygos) 25 punkte (Vyriausybės 2003 m. balandžio 29 nutarimo Nr. 539 redakcija) magistraliniams dujotiekiams nustatomą apsaugos zoną.

Teismas nustatė, jog UAB „Kelprojektas“ atlikęs kadastrinius matavimus nustatė, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos faktiškai neatitinka žemės sklypo ribų pagal Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 13.6-822 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Klaipėdos rajone“. Klaipėdos rajono skyrius 2013 m. rugpjūčio 23 d. išvada Nr. 12IŽ-(14.12.111.)-90 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų“ priėmė sprendimą pritarti ginčo žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų atliktiems kadastriniams matavimams pagal pateiktą UAB „Kelprojektas“ matavimo schemą. Patikslinus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 2,4 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Klaipėdos r. sav., ribas bei parengus žemės sklypo kadastro duomenų bylą, Tarnybos Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110.)-2094 pakeitė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis. Šiuo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo patikslinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatyti servitutai, t. y. iš 0,3450 ha ploto nustatytas 0,3222 ha ploto. Tarnybos Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110.)-2524 pareiškėjo žemės sklypui pakeitė magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos ribas (nustatė 0,3222 ha ploto).

Atsižvelgęs į nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotas faktines aplinkybes, teismas nagrinėjamoje byloje iš naujo nevertino pareiškėjo skundo argumentų dėl jo žemės sklype nustatytų servitutų pagrįstumo ar jų apimties, kadangi servitutų turinys (apimtis) apibrėžti Specialiajame plane, o patikslinus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas netgi mažesnis servitutų plotas nei kad buvo nustatytas Specialiajame plane. Argumentų ir įrodymų, kad Tarnybos Klaipėdos rajono skyrius būtų nesilaikęs Specialiojo plano sprendinių ir nustatęs didesnio ploto ir apimties nei numatyta Specialiajame plane, servitutus, pareiškėjas nepateikė. Atitinkamai pareiškėjo skundo argumentai dėl jo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams netenka juridinės reikšmės, kadangi jo nuosavybės teisės ribojimo būdas – servitutų nustatymas, jau yra įtvirtintas galiojančiame ir nenuginčytame teritorijų planavimo dokumente – Specialiajame plane.

Teismas pažymėjo, kad servitutai pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo nustatyti skundžiamu Tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123, kurio 1.1.3 punktas pakeistas Tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1180, o ne Specialiuoju planu. Kaip nurodė minėtoje 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Specialiuoju planu servitutai tėra tik suprojektuojami (numatoma jų paskirtis, vieta, apimtis ir kt.), t. y. servitutai šiuo teritorijų planavimo dokumentu nėra nustatomi.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalimi, 4.123 straipsniu, 4.128 straipsnio 3 dalimi, 4.124 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius AB „Klaipėdos nafta“ pirmenybę teikė servituto nustatymui sandoriu. AB „Klaipėdos nafta“ 2013 m. liepos 11 d. raštas Nr. (22.3)A6-432 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu pagal patvirtintą specialųjį planą“, kuriuo bendrovė kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama nustatyti servitutus administraciniu aktu, patvirtina, jog AB „Klaipėdos nafta“ nuo 2013 metų kovo mėnesio derėjosi su privačių žemės sklypų, kuriuose ketina įrengti SGD terminalo dujotiekio trasą, savininkais dėl servitutų nustatymo sąlygų ir pasirašė 42 sutartis dėl servitutų nustatymo. Kartu su minėtu raštu AB „Klaipėdos nafta“ Tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esančių žemės sklypų, kuriuose reikia nustatyti servitutus sąrašą, t. y. asmenų, kurie nesutiko nustatyti servitutus sudarant sutartis. Su servitutais nesutikusiųjų sąraše buvo įrašytas ir pareiškėjas.

Teismas vadovavosi Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais, pažymėjo, kad viešasis interesas yra įtvirtintas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo preambulėje, taip pat viešasis interesas pripažintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Teismas rėmėsi Žemės įstatymo 23 straipsnio 1, 3 dalimis, pažymėjo, kad AB „Klaipėdos nafta“, atsižvelgdamas į nurodytas teisės akto nuostatas, atsakovui valią dėl servituto reikalingumo išreiškė 2013 m. liepos 11 d. raštu Nr. (22.3)A6-432. Teismas rėmėsi Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16 punktu ir sprendė, kad atsakovas iš esmės veikė savo kompetencijos ribose ir į įsakymą, kuriuo pareiškėjo žemės sklypui nustatė servitutus, įtraukė visas būtinas minėtų taisyklių 16 punkte reglamentuotas tokio sprendimo sudedamąsias dalis.

Teismas pripažino, kad atsakovas 2013 m. rugpjūčio 19 d. skundžiamo įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 2.3 punkte nepagrįstai įtvirtino prievolę žemės savininkui (pareiškėjui) tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą. Pagal Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.9 punktą, tarnaujančiojo žemės sklypo savininko pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį žemės sklypą nustatoma tik tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas. Nagrinėjamu atveju servitutų turinį sudaro teisės – tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. Nurodytomis servitutą sudarančiomis teisėmis naudosis išimtinai viešpataujančio daikto savininkas AB „Klaipėdos nafta“, o ne J. Z., todėl teismas darė išvadą, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. skundžiamo įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 2.3 punktas yra juridiškai nepagrįstas.

Teismas pabrėžė, kad 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog Specialiuoju planu suprojektuotais servitutais suteikiamos teisės, be kita ko, yra susijusios su Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 27.2 ir 27.3 punktuose nustatytomis magistralinį dujotiekį eksploatuojančio subjekto galimybėmis: apsaugos zonoje prižiūrėti ir remontuoti vamzdynus, pjauti žolę, kirsti krūmus ir atlikti kitus vamzdynų trasos priežiūros darbus; kasti apsaugos zonoje iškasas vamzdynų izoliacijos kokybei ir jų elektrocheminės apsaugos nuo korozijos įrenginių būklei tikrinti bei kitiems darbams atlikti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame 2,4 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Klaipėdos raj. sav., (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame nustatytas servitutas atlikti visus žemės sklypų priežiūros darbus priskirta būtent magistralinį dujotiekį eksploatuojančiam subjektui, o ne pareiškėjui.

Pasisakydamas dėl kompensacijos dydžio, teismas pažymėjo, kad tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnis, tiek Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6 punktas įpareigoja Tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Teismas rėmėsi Metodikos 3 punktu, nustatė, kad teritorijų planavimo dokumento – Specialiojo plano – rengėjas yra trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“. Teismas nustatė, kad skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 nustatytas kompensacijos dydis – 6 330,39 Lt už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį grindžiamas UAB „Sweco Lietuva“ atliktais skaičiavimais, kurie įtvirtinti 2013 m. liepos 26 d. Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. 5544/0007:0176 A (toliau – ir Apskaičiavimo aktas A) bei 2013 m. liepos 26 d. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akte Nr. 5544/0007:0176 B (toliau – ir Apskaičiavimo aktas B). Iš Apskaičiavimo akto A ir Apskaičiavimo akto B turinio matyti, jog pareiškėjui buvo apskaičiuoti nuostoliai už sunaikinamus pasėlius ir nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo.

Teismas vadovavosi Metodikos 2 punktu, rėmėsi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. spalio 1 d. išrašo duomenimis, pagal kuriuos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) kaime, pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1, 4 straipsniais ir darė išvadą, kad apskaičiuojant piniginę kompensaciją ji pagrįstai apskaičiuota kaip už žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadangi servituto nustatymo metu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirtis buvo žemės ūkio, todėl pareiškėjo argumentą, kad nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą neturėjo būti skaičiuojami kaip už žemės ūkio paskirties žemę, teismas laikė nepagrįstu.

Teismas rėmėsi Metodikos 9 punktu, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pagal kuriuos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) kaime, žemės ūkio naudmenų našumo balas – 42.6. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3D-391 „Dėl žemės ūkio veiklos pajamų normatyvų ir pajamų normos hektarui žemės ūkio naudmenų patvirtinimo“ (2012 m. liepos 31 d. akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d.) metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, atsižvelgiant į žemės ūkio naudmenų našumo balą (42.6) yra lygi 1128 (94 pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų per mėnesį x 12 mėn.). Tokiu būdu nuostoliai už prarastą galimybę naudoti aptariamą žemės sklypą pagal pagrindinę (žemės ūkio) žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį sudaro 5 837,40 Lt (15 x 0,3450 x 1128). Teismas darė išvadą, jog pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai Apskaičiavimo akte B apskaičiuoti 5837,40 Lt nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo.

Teismas rėmėsi Metodikos 4 punktu, žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“, žemės ūkio ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 3D-930 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2013 metais patvirtinimo“ ir darė išvadą, jog pareiškėjo patirti nuostoliai už sunaikintus pasėlius (kvietrugius) įvertinti tinkamai.

Teismas konstatavo, kad Specialiojo plano rengėjas – UAB „Sweco Lietuva“, teisingai paskaičiavo pareiškėjo patiriamus nuostolius, o atsakovas, patikrinęs minėtą apskaičiavimą, teisėtai ir pagrįstai 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 2.4 punktu patvirtino 6 330,39 Lt vienkartinę kompensaciją, išmokamą už servitutų nustatymą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad valdžios institucijos, įgyvendindamos joms suteiktas teises, turi griežtai veikti pagal kompetencines teisės normas, jų neviršydamos, išimtinai tarnaudamos žmogui (Konstitucijos 5 str. 3 d.). To reikalauja konstitucinis įstatymo viršenybės principas, draudžiantis viešojo administravimo subjektams viršyti savo įgaliojimus, o kiekvieną administracinį sprendimą įpareigoja priimti laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Teismas darė išvadą, jog Tarnybos Klaipėdos rajono skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjo patirtus nuostolius, negalėjo veikti kitaip nei tai numato Metodika, ir patirtus nuostolius skaičiuoti pagal pareiškėjo vertinimu teisingus kriterijus, o ne pagal tas formules, kurios įtvirtintos teisės akte. Teismas vertino, kad įstatymų leidėjas, pavesdamas Vyriausybei parengti Metodiką, pasirinko būtent tokį patirtų nuostolių vertės nustatymo būdą, kai ji apskaičiuojama remiantis formulėmis atsižvelgiant į ploto, derlingumo, normatyvinės kainos, metinės pajamų normos ir kitus parametrus.

Teismas rėmėsi Metodikos 2 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir pažymėjo, kad pareiškėjas dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Pasisakydamas dėl skundžiamų įsakymų atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui, teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-242/2014, įvertino tai, kad konkretus apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiškėjui ABTĮ nustatytais terminais kreiptis į teismą, todėl tokį procedūrinį pažeidimą nelaikė esminiu.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teismas pažymėjo, jog inicijuoti konstitucinį ginčą Konstituciniame Teisme turi teisę bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, kurie gali kreiptis į Konstitucinį Teismą šiais klausimais: ar Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai; ar Respublikos Prezidento aktai sutinka su Konstitucija ir įstatymais; ar Vyriausybės aktai sutinka su Konstitucija ir įstatymais. Teismas, naudodamasis ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi teismui suteikta diskrecija spręsti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytų teisės aktų nuostatų konstitucingumu.

Teismas rėmėsi Žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 9 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas pirminiu skundu prašė panaikinti Tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 bei 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1180, kuriais jo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Klaipėdos raj. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytas 0,3450 ha ploto servitutas. 2014 m. rugpjūčio 25 d. teismas administracinės bylos nagrinėjimą Nr. I-61-162/2014 atidėjo 2014 m. spalio 13 d. dėl pareiškėjo atstovės pateikto prašymo suteikti galimybę sudaryti taikos sutartį. Tarnybos Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. spalio 9 d. raštu kreipėsi į teismą, prašydamas atidėti administracinės bylos nagrinėjimą, kadangi pareiškėjo atstovė 2014 m. spalio 1 d. pateikė Tarnybos Klaipėdos rajono skyriui taikos sutarties projektą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 11 d. pateikė prašymą Tarnybos Klaipėdos rajono skyriui organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tuo metu, kai nagrinėjama administracinė byla Nr. I-27-162/2015 ir joje buvo sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. pareiškėjas Tarnybos Klaipėdos rajono skyriui 2014 m. lapkričio 11 d. pateikė spręsti iš esmės tą patį klausimą, kuris jau buvo sprendžiamas pateikus taikos sutarties projektą, o atsakovo išsami pozicija dėl galimybės sutaryti taikos sutartį, siekiant organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslu – suskaidyti esamą sklypą į keturis sklypus bei pakeisti sklypo ribas, yra išdėstyta Tarnybos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. TR-(5.34)-13308. Teismas darė išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tuo pagrindu, jog dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vyksta teisminis ginčas.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 nurodytas faktinis (žemės sklypas yra teisminio ginčo objektu) ir teisinis (Žemės įstatymo 30 str. 9 d.) priėmimo pagrindas, jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinti.

Teismas rėmėsi Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalimi, 40 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad proceso šalys neginčija, jog tarp pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos raj. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime, bei žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra laisvos valstybinės žemės plotas. Pareiškėjas formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu siekia pakeisti nustatyto žemės servituto ribas, t. y. jas sumažint arba iš viso panaikinti valstybinės žemės sąskaita. Teismas pabrėžė, kad pagal teisinį reguliavimą nėra numatyta, jog gali būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas su tikslu pertvarkyti žemės sklypo ribas taip, kad žemės dalis, kuriai nustatytas servitutas, būtų pakeičiama į lygiavertę valstybinės žemės dalį. Teismas pabrėžė, jog Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2007 m. sausio 1 d.) numatė, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, mainant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Tačiau nuo 2007 m. sausio 1 d galiojanti Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2006 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. X-773 redakcija) numato, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Teismas vertino minėtas Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies skirtingas redakcijas ir darė išvadą, kad buvo panaikinta galimybė valstybinės žemės sklypą mainyti. Be to, tiek iki 2007 m. sausio 1 d. galiojusi Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, tiek galiojanti nuo 2007 m. sausio 1 d. reglamentuoja, kad kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Nesant teisės aktuose aiškiai išreikštai galimybei valstybinės žemės sklypą mainyti, viešojo administravimo subjektams draudžiama pakeisti privačios žemės sklypo ribas taip, kad iš esmės būtų išmainomas valstybinės žemės sklypas ar jos dalis (nagrinėjamu atveju – pareiškėjo žemės sklypo dalis, kuriai nustatyti servitutai).

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje remiasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, 4.5 punktu ir teigia, kad gali būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas su tikslu panaikinti esamus servitutus. Tačiau teismas su tokiu pareiškėjo argumentu nesutiko, kadangi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 4 punkte nurodyta, kokie veiksmai yra atliekami rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, o ne nustatyta, kokiu teisiniu pagrindu gali būti pradėtas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Teismas akcentavo, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo pagrindai nurodyti Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje bei 40 straipsnyje. Nesant Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje bei 40 straipsnyje nustatyto pagrindo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti rengiamas siekiant panaikinti servitutus ar mainyti žemės sklypo dalį, nėra ir teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą vykdyti tokį pareiškėjo reikalavimą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintu skundu prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė bylinėjimosi išlaidų sumos dydžio bei nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas paliko nenagrinėtu.

III.

Pareiškėjas J. Z. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti iš dalies, panaikinti atsakovo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir įpareigoti organizuoti pareiškėjo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu pakeisti sklypo ribas ir suskaidyti sklypą į keturis atskirus sklypus ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas pabrėžia, kad jo sklypas nebuvo areštuotas, niekas neginčijo jo nuosavybės teisių į sklypą, nereiškė kitokių pretenzijų, šioje byloje ginčija administracinį aktą dėl servituto nustatymo, bet tai nėra teisminis ginčas, dėl kurio negali būti rengiamas sklypo pertvarkymo projektas Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies prasme. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu jau buvo aiški atsakovo pozicija, jog taikos sutarties sudarymui centrinis administratorius nepritaria. Pareiškėjo manymu, atsakovas formaliai ir nemotyvuotai atsisakė organizuoti pareiškėjo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, todėl ginčijamas atsakovo sprendimas prieštarauja ir Viešojo administravimo įstatymu įtvirtintiems viešojo administravimo objektyvumo principui (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.) bei neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.). Pareiškėjas pabrėžia, kad nesiekia savo turimo sklypo išmainyti į kitą sklypą. Jo siekiai iš esmės atitinka tikslus, nurodytus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.1 punkte – žemės sklypų perdalijimas bei perdalinto ir naujai suformuoto pareiškėjo sklypo padalijimas į keturis atskirus sklypus. Toks gretimai esančių sklypų ribų perdalijimas nėra draudžiamas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į žemės konsolidacijos projektų rengimą (Žemės įstatymo 51 str. 2 d., 49 str. 7 d., 37 str. 3 d. 2, 4 p., 2 str. 23 d.) ir daro išvadą, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino žemės sklypų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų normas. Pareiškėjas pažymi, kad jo sklypui nustatyta visa eilė apribojimų, todėl jo teisės tinkamai ir pagal poreikius naudoti savo nuosavu sklypu yra akivaizdžiai suvaržytos. Pareiškėjo manymu, valstybės institucijos, nustačiusios didelį kiekį apribojimų pareiškėjo sklypui, turėtų būti suinteresuotos bendradarbiauti su juo ir padėti ginti savo teises.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Bendrovės nuomone, pareiškėjas 2014 m. gruodžio 10 d. patikslintu skundu iš esmės pateikė naują skundą, t. y. nurodė naujus reikalavimus bei naujas jas grindžiančias aplinkybes, todėl teismas neturėjo šių reikalavimų nagrinėti. Bendrovė sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija, kad dėl sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vyksta teisminis ginčas, todėl skundžiamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Bendrovė remiasi Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalimi, 40 straipsniu ir pažymi, kad pareiškėjas nenurodė nei vieno iš pagrindų, įtvirtintų šiose nuostatose. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodomose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nėra nustatyta pagrindų, kurių baigtinis sąrašas nustatytas Žemės įstatymo nuostatose. Bendrovė pažymi, kad tik įstatyme aiškiai nustatytais pagrindais, apimtimi ir tvarka gali būti rengiami sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus neturi teisinio pagrindo.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Klaipėdos rajono skyriaus, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo valdomame žemės sklype nėra magistralinio dujotiekio uždarymo įtaisų aikštelių, valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų, kompresorių, reguliavimo bei apskaitos stočių, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014 neįtakoja ginčijamo akto teisėtumo ir pagrįstumo, priešingai, tik patvirtina, kad ginčijamo akto dalis, kuria nustatyti atitinkamo ploto servitutai, jų pagrįstumas, apimtis atitinka Specialųjį planą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog Tarnybos Klaipėdos rajono skyrius būtų nesilaikęs Specialiojo plano sprendinių ir nustatęs didesnio ploto ir apimties nei numatyta Specialiajame plane servitutus. Atsakovas remiasi Civilinio kodekso 4.129 straipsniu, Metodikos 10 punkte pateikta formule, kuria remiantis teritorijų planavimo dokumento rengėjas paskaičiuoja kompensacijos dydį. Atsakovas pabrėžia, kad Tarnyba neturi teisės koreguoti Metodikoje imperatyviai nurodytų formulių ir jų sudedamųjų dalių, savavališkai spręsti dėl kitų dedamųjų dalių įrašymo į formules. Atsakovas remiasi Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalimi, Konstitucijos 23 straipsniu, 30 straipsnio 2 dalimi, teisinės valstybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, Civilinio kodekso 4.129 straipsniu, 6.246 straipsnio 3 dalimi, 6.251 straipsnio 1 dalimi ir daro išvadą, kad kai Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota nuostolių kompensacija realiai ir teisingai nekompensuoja visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu prieš viešpataujančiojo daikto savininką dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo. Atsakovas remiasi Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalimi, 40 straipsnio 1 dalimi ir daro išvadą, kad pareiškėjas negali inicijuoti jam priklausančio žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo su tikslu – pakeisti sklypo ribas ir padalinti sklypą į keturis atskirus sklypus, kadangi siekia šiuo projektu pakeisti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas įsiterpusio laisvos valstybinės žemės fondo sąskaita, o tai prieštarauja Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 daliai ir 40 straipsnio 1 daliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123, 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1180, kuriais pareiškėjo žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas žemės servitutas, bei 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252, kuriuo atsisakyta rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas panaikino Tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 2.3 punktą, kuriuo numatyta, kad prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą turi žemės sklypo, nurodyto šio įsakymo 1.1 punkte, žemės savininkas. Kitoje dalyje teismas pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, jis privalo patikrinti visą bylą. Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-341/2013; 2014 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-706/2014 ir kt.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta praktika ir patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatyta tvarka, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms

Apeliaciniu skundu pareiškėjas iš esmės nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti Tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“ ir įpareigoti atsakovą organizuoti pareiškėjo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suskaidyti esamą sklypą ir pakeisti jo ribas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl kitų teismo netenkintų pareiškėjo reikalavimų J. Z. apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų ir neprašo naikinti teismo sprendimo šiuo aspektu.

Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pateikė 2014 m. lapkričio 11 d. prašymą Tarnybos Klaipėdos rajono skyriui organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (t. II, b. l. 139). Pareiškėjas prašė suskaidyti esamą sklypą į keturis sklypus ir pakeisti sklypo ribas. Tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėja 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 (t. II, b. l. 162) atsisakė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suskaidyti esamą sklypą ir pakeisti jo ribas, kadangi Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog negali būti pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.

Apeliantas teisingai nurodo, kad jo sklypas nebuvo areštuotas, tačiau šioje byloje ginčijant administracinį aktą dėl servituto nustatymo, ginčo žemės sklypas yra teisminio ginčo objektas, todėl vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi, tokio žemės sklypo atžvilgiu atsakovas pagrįstai atsisakė organizuoti pareiškėjo prašomus veiksmus, t. y. rengti sklypo pertvarkymo projektą. Tokios išvados nepaneigia apelianto nurodomos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatos, kurios iš esmės tik nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką. Pareiškėjo nurodomas šių taisyklių 13.4 punktas įtvirtina privačios žemės savininko projektų rengimo iniciavimo teisę, kuri taip pat yra įtvirtinta ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje. Apelianto nurodomame Taisyklių II skirsnyje reglamentuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto parengiamieji darbai. Taisyklių 19.1 punkte, kurį akcentuoja apeliantas, tėra nustatyta kokiai institucijai Taisyklėse nurodyti iniciatoriai turi pateikti prašymą organizuoti projekto rengimą. Taigi šios apelianto nurodytos teisės akto nuostatos nepagrindžia atsakovo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 neteisėtumo, kadangi atsakovo sprendimas atsisakyti organizuoti pareiškėjo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suskaidyti esamą sklypą ir pakeisti jo ribas buvo priimtas ne dėl to, kad pareiškėjas kreipėsi į netinkamą subjektą ar kaip kitaip pažeisdamas taisyklėse įtvirtintą prašymų pateikimo tvarką, tačiau dėl to, kad pareiškėjo prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą buvo pateiktas tuo metu, kai nagrinėjama administracinė byla, kurioje dėl pareiškėjo žemės sklypo vyksta teisminis ginčas.

Atsižvelgusi į išdėstytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovas formaliai ir nemotyvuotai atsisakė organizuoti pareiškėjo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, ir pritaria pirmosios instancijos teismo prieitai išvadai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tuo pagrindu, kad dėl žemės sklypo vyksta teisminis ginčas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti atsakovo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 teisingai konstatavęs, jog pareiškėjas 2014 m. lapkričio 11 d. pateikė prašymą Tarnybos Klaipėdos rajono skyriui organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tuo metu, kai teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-27-162/2015.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą organizuoti pareiškėjo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suskaidyti esamą sklypą ir pakeisti jo ribas.

Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kada rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba (Žemės įstatymo 40 str. 2 d.). Žemės statymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia: 1) Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose; 2) savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose (Žemės įstatymo 40 str. 4 d.). Paties apelianto nurodytame Taisyklių 19 punkte taip pat nustatyta, kad iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 punktuose, prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS: Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai projektą pageidaujama rengti kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje; savivaldybės administracijos direktoriui, kai projektą pageidaujama rengti miesto ar miestelio teritorijoje.

Išanalizavus aktualų teisinį reglamentavimą matyti, kad pareiškėjui siekiant, jog atsakovas organizuotų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suskaidyti esamą sklypą ir pakeisti jo ribas, reikalinga pateikti prašymą ar užpildyti elektroninę prašymo formą. Tuomet prašymas yra nagrinėjamas ir priimamas atitinkamas sprendimas: pradedamas rengti projektas arba motyvuotai atsisakoma organizuoti projekto rengimą (Taisyklių 21 p.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti organizuoti projekto rengimą pagal pareiškėjo 2014 m. lapkričio 11 d. prašymą. Tačiau tokį sprendimą atsakovas priėmė tik atsižvelgęs į pareiškėjo 2014 m. lapkričio 11 d. prašymo pateikimo ir nagrinėjimo metu susiklosčiusią situaciją, atitinkančią Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį (žemės sklypas buvo teisminio ginčo objektu). Jokių kitų aplinkybių, pareiškėjo prašymo atitikties kitiems teisės aktų reikalavimams atsakovas, priimdamas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252, nenustatinėjo. Tokias aplinkybes atsakovas galėtų vertinti nagrinėdamas pareiškėjo analogišką prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nesant Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje nustatytų aplinkybių.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą organizuoti pareiškėjo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suskaidyti esamą sklypą ir pakeisti jo ribas, konstatavus atsakovo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 teisėtumą, pagrįstai teismo nebuvo tenkintas. Kita vertus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti minėtus veiksmus, šiuo atveju neturėjo analizuoti, ar tokio pareiškėjo prašymo tenkinimas, nesant atsakovo pagrįstai nustatytai Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintai aplinkybei, atitiktų kitus teisės aktų reikalavimus. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija plačiau neanalizuos ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nepritariančių minėtiems pirmosios instancijos teismo pertekliniams, išeinantiems už skundo nagrinėjimo ribų motyvams. Kaip minėta, aplinkybė, ar atsakovas, nesant Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje nustatytai situacijai (žemės sklypas buvo teisminio ginčo objektu), privalėtų organizuoti pareiškėjo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo atmesti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą organizuoti pareiškėjo sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimą su tikslu suskaidyti esamą sklypą ir pakeisti jo ribas, teisingumui.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti apeliaciniu skundu apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu pagrįstai ir teisėtai buvo atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti Tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 ir įpareigoti atsakovą organizuoti pareiškėjo sklypo formavimo bei pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suskaidyti esamą sklypą ir pakeisti jo ribas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.