Civilinė byla Nr. e2-795-910/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00584-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 6 d. nutarties, kuria buvusiam vadovui apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų sritis“ nemokumo (bankroto) byloje,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Statybų sritis“ (toliau – bendrovė, atsakovė) iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Nemokumo ekspertai“ (toliau – nemokumo administratorė); nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 15 d. Nurodyta nutartimi teismas įpareigojo įgaliojimų netekusį bendrovės vadovą V. N. perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis.
2. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2021 m. gruodžio 20 d. nemokumo administratorė teismui pateikė prašymą, kuriuo nemokumo administratorė prašė buvusiam bendrovės vadovui V. N. (toliau – ir buvęs bendrovės vadovas) už turto ir dokumentų dalies nemokumo administratorei neperdavimą penkeriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
3. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi patenkino prašymą – už dokumentų ir turto neperdavimą apribojo buvusio bendrovės vadovo teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Buvęs bendrovės vadovas, nesutikdamas su nurodyta nutartimi, 2022 m. sausio 26 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame akcentavo, kad šiuo metu visi dokumentai yra perduoti, be to, nurodė, jog nori būti išklausytas. Bendrovės nemokumo (bankroto) bylą nagrinėjantis teismas, pasinaudodamas įstatyme nustatyta teise, 2022 m. vasario 14 d. nutartimi panaikino 2022 m. sausio 18 d. nutartį ir nutarė prašymą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. 2022 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje nemokumo administratorės atstovė savo prašymą palaikė, akcentavo, kad turtas iki šiol neperduotas, neperduota dokumentų dalis, neperduoti raktai, neperduota turto, kurio vertė sudaro pusę balanse apskaityto turto vertės, nors buvusiam bendrovės vadovui buvo paskirta bauda. Nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas pradėjo perdavinėti likusius dokumentus tik pateikus nagrinėjamą prašymą, jo elgesys yra piktybiškas, jis neįvykdė imperatyvios normos; 2022 m. gegužės 17 d. nemokumo administratorė atvyko į Jonavą perimti bendrovės turto, tačiau buvęs bendrovės vadovas buvo nepasiruošęs turto perduoti, neperdavė raktų.
4. Buvęs bendrovės vadovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dokumentai buvo perduoti 2022 m. gegužės mėnesį, įrankių nėra, pastoliai pavogti, jis nesielgė piktybiškai; kai kurie popieriniai dokumentai nemokumo administratorei nebuvo būtini, nes administratorė juo galėjo pamatyti prisijungusi prie Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sistemos; turto ir dokumentų negalėjo perduoti, nes po bankroto bylos iškėlimo neturėjo laiko, kadangi dirbo Utenoje; neperdavė nekilnojamojo turto Jonavoje, nes patalpose buvo jo turtas; nemokumo administratorė galėjo pakeisti spynas ir turtą perimti; raktai neperduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 6 d. nutartimi prašymą patenkino – už dokumentų ir turto neperdavimą buvusio BUAB „Statybų sritis“ vadovo V. N. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojo trejiems metams.
6. Teismas nustatė, kad buvęs bendrovės vadovas 2022 m. sausio 25 d. atsiliepime į nagrinėjamą prašymą nurodė, jog po Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties, kuria jam paskirta bauda už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą, priėmimo, 2022 m. sausio 17 d. supakavo ir išsiuntė nemokumo administratorei bendrovės dokumentus, t. y. 2021 m. balandžio 30 d. balansą ir atitinkamai debitorių, kreditorių sąrašus, 2019 m. gruodžio 31 d. – 2020 m. liepos 20 d. ir 2020 m. liepos 21 d. – 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitas–faktūras, tvirtino, kad dokumentai yra perduoti.
7. Teismo vertinimu, tokie veiksmai nėra tinkamas pareigos įvykdymas, nes bendrovės balansas turėjo būti sudarytas 2021 m. balandžio 15 d. duomenimis, kadangi laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. bendrovės turtas galėjo pakisti, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo jau buvo įsiteisėjusi, be nemokumo administratorės žinios bendrovė negalėjo atlikti jokių veiksmų.
8. Be to, teismas pažymėjo, kad bendrovės balansas, sudarytas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, privalo būti pateiktas su detalizacijomis, paaiškinančiomis kiekvieną balanso eilutę tam, jog būtų galima nustatyti kreditorių, debitorių skolas, konkretų turtą.
9. Teismo vertinimu, buvęs bendrovės vadovas nevykdo nei įstatyme įtvirtintos pareigos, nei teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentus ir turtą, su ja nebendradarbiauja. Vadovo neteisėtas, sąmoningas, tęstinis elgesys (dokumentų ir turto neperdavimas administratorei) trukdo atsakovės bankroto proceso operatyvumui ir efektyvumui, nes riboja nemokumo administratorės galimybes tinkamai vykdyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 59 straipsnyje nustatytas pareigas.
10. Teismas pažymėjo, kad, tik nemokumo administratorei pateikus nagrinėjamą prašymą taikyti buvusiam bendrovės sankciją, šis pradėjo savo nuožiūra teikti nemokumo administratorei bendrovės dokumentus, teismo posėdyje pripažino, kad turtas dar nėra perduotas, kad patalpų perduoti negalėjo, nes ten buvo sandėliuojamas jo turtas, kad dokumentų laiku neperdavė, nes neturėjo laiko ir pan. Teismas nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas, žinodamas apie paskirtą teismo posėdį, prieš pat teismo posėdį perduodavo dokumentų dalį, nemokumo administratorė turėdavo su jais susipažinti ir juos įvertinti, o teismo posėdžiai būdavo atidedami. Vadovas pats nurodydavo, kada perduos bendrovės turtą ir dokumentus, tačiau savo paties prisiimtų įsipareigojimų nevykdydavo. Net ir baudos buvusiam bendrovės vadovui paskyrimas jo nesudrausmino.
11. Teismas įvertino, kad buvęs bendrovės vadovas ignoravo ir toliau piktybiškai ignoruoja tiek JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje, tiek Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-765-343/2021 nustatytus įpareigojimus, iki šiol piktybiškai nėra įvykdęs imperatyvios pareigos perduoti visus bendrovės dokumentus ir turtą, tokiu elgesiu nesąžiningai trukdo sklandžiam ir efektyviam bankroto procedūrų vykdymui. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nutarė, kad yra pagrindas patenkinti nemokumo administratorės prašymą ir buvusio bendrovės vadovo teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apriboti trejiems metams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Suinteresuotas asmuo – buvęs atsakovės vadovas – V. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino buvusio bendrovės vadovo argumentų, išdėstytų 2022 m. gegužės 27 d. papildomuose paaiškinimuose, taip pažeidė proceso teisės normas ir dėl to netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojama valdymo organo atsakomybė už dokumentų ir turto neperdavimą.
13.2. Nemokumo administratorė buvusį bendrovės vadovą įpareigojo teikti neprivalomus dokumentus, taip pat tokius, kurie nemokumo administratorei yra prieinami, taip sukurdama vadovui prievolę dirbti nemokumo administratorės naudai. 2022 m. balandžio 30 d. balansą vadovas nemokumo administratorei pateikė dėl suklydimo. Finansiniai duomenys 2022 m. balandžio 15 d. ir 2022 m. balandžio 30 d. balansuose yra identiški.
13.3. Skundžiamos nutarties reikalavimas pateikti balansą su detalizacijomis, paaiškinančiomis kiekvieną balanso eilutę, yra perteklinis, teisės aktai nenustato tokio reikalavimo. Balansą detalizuoja buhalterinės apskaitos duomenys, kreditorių, debitorių ir turto sąrašai, kurie nemokumo administratorei buvo perduoti.
13.4. Skundžiamoje nutartyje netirtos ir neįvertintos bendrovės turto neperdavimo aplinkybės. Nors nemokumo administratorei kyla pareiga organizuoti juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą, tačiau nemokumo administratorė to nedarė, reikalaudama, kad buvęs vadovas atvežtų jai raktus ir pristatytų kilnojamąjį turtą. Nemokumo administratorei nesutinkant priimti turto, buvęs vadovas 2022 m. birželio 13 d. išsiuntė jai nekilnojamojo turto raktus ir el. paštu informavo apie patalpose likusį kilnojamąjį turtą.
14. Atsiliepimu į buvusio bendrovės vadovo atskirąjį skundą nemokumo administratorė prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
15. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Terminas visiems bendrovės dokumentams ir turtui pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą bendrovei įsiteisėjimo dienos duomenimis, perduoti baigėsi dar 2021 m. kovo 30 d. Tačiau per nustatytą terminą buvęs bendrovės vadovas neperdavė absoliučiai jokių bendrovės dokumentų ir turto. Susitarus dėl laiko, 2021 m. birželio 23 d. nemokumo administratorė nuvyko į Jonavą perimti dokumentų ir turto, tačiau vadovas nebuvo pasirengęs jų perduoti – nebuvo parengtas balansas ir jo detalizacija, turto sąrašai, taip pat nebuvo pateikti bendrovės dokumentai, sudaryti 2020 – 2021 metais. Buvęs bendrovės vadovas patikino, kad artimiausiu metu šiuos dokumentus parengs.
15.2. Net ir skyrus buvusiam bendrovės vadovui baudą pagal JANĮ 57 straipsnio 3 dalį, jis toliau ignoravo jam nustatytus įpareigojimus. Buvęs bendrovės vadovas teismo posėdžio, kuriame turėjo būti nagrinėjamas teisės eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo klausimas, dieną pradėjo fragmentiškai teikti bendrovės dokumentus. Toks elgesys kartojosi – likus dienai ar kelioms dienoms iki paskirto posėdžio, vadovas perduodavo dokumentų dalį. Toks procesas truko daugiau kaip penkis mėnesius, vis atidedant nagrinėjimą teismo posėdžiuose.
15.3. Praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo nutarties iškelti bankroto bylą bendrovei įsiteisėjimo dienos, buvęs bendrovės vadovas parengė bendrovės balansą ir pateikė turto sąrašus, todėl nemokumo administratorė 2022 m. gegužės 17 d. nuvyko bendrovės registruotos buveinės adresu perimti dokumentų ir turto. Tačiau vadovas ir šiuo atveju nebuvo pasirengęs jų perduoti. Bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto raktai buvo perduoti tik 2022 m. birželio 15 d. Kilnojamojo turto dalis iki šiol nėra perduota.
15.4. Neperduoti pirminiai dokumentai, įrodantys buvusiam bendrovės vadovui išmokėtos 35 914,85 Eur sumos pagrįstumą. Lėšų išmokėjimas grindžiamas vadovo įsakymais, kuriuose tik abstrakčiai nurodyta, kad jis iš asmeninių lėšų atsiskaitė už prekes, paslaugas ir sumokėjo darbo užmokestį. Buvęs bendrovės vadovas nemokumo administratorei neperdavė avanso apyskaitos ir ją pagrindžiančių dokumentų.
15.5. Laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. bendrovė neteisėtai įsigijo prekių ir paslaugų, taip pat neteisėtai buvo atlikti mokėjimai, todėl nurodytu laikotarpiu balanso duomenys galėjo pakisti ir pakito.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
18. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvusiam bendrovės vadovui apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojama bankrutuojančio juridinio asmens buvusios vadovo atsakomybė už juridinio asmens dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratoriui, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo
19. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
20. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamą normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217- 690/2016). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, be pirmiau įvardytų kriterijų, taip pat svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 21 punktas; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 63 punktas).
21. Suinteresuotas asmuo (buvęs bendrovės vadovas) su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2022 m. birželio 13 d. el. laišką nemokumo administratorei, kuriame pažymėta, kad, nemokumo administratorei neatvykus perimti bendrovės nekilnojamojo turto ir medžiagų, medžiagos paliktos viduje; el. laišku siųstas medžiagų (atsargų) nuotraukas; detalus sąrašą, raktą nuo patalpos, kurie išsiųsti registruotąja siunta; šios siuntos sekimo duomenis.
22. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų įrodymų turiniu, vadovaudamasis nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika pažymi, kad su atskiruoju skundu teikiamų įrodymų turinys abiem ginčo šalims yra žinomas, nemokumo administratorė neginčija tarp šalių vykusio susirašinėjimo aplinkybės. Šie įrodymai pateikti su atskiruoju skundu, nemokumo administratorė turėjo galimybę dėl jų pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo susirašinėjimas vyko 2022 m. birželio 13 d., šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Nustatęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima suinteresuoto asmens (buvusio bendrovės vadovo) su atskiruoju skundu į bylą pateiktus naujus įrodymus.
23. Nemokumo administratorė su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus: po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo trečiųjų asmenų bendrovei išrašytas sąskaitų faktūrų, 2021 m. balandžio 20 d. įsakymo ir 2021 m. balandžio 20 d. kasos išlaidų orderio kopijas, taip pat el. laiškus, kuriuose, anot nemokumo administratorės, atsispindi buvusio bendrovės vadovo nebendradarbiavimas, sprendžiant nekilnojamojo turto perdavimo klausimą. Anot nemokumo administratorės, šie įrodymai paneigia buvusio bendrovės vadovo atskirajame skunde deklaruojamą aplinkybę, kad po nutarties iškelti bankroto bylą bendrovei įsiteisėjimo bendrovė neva nevykdė veiklos, o el. susirašinėjimas atskleidžia aplinkybę, kad nemokumo administratorė buvo suteikusi laiko buvusiam bendrovės vadovui iškraustyti asmeninius daiktus iš bendrovės nekilnojamojo turto.
24. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų įrodymų turiniu, vadovaudamasis nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika, pažymi, kad su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų įrodymų dalis (trečiųjų asmenų bendrovei išrašytos sąskaitos faktūros, 2021 m. balandžio 20 d. įsakymas ir 2021 m. balandžio 20 d. kasos išlaidų orderio kopijos) nėra susiję su apeliacinio nagrinėjimo dalyku – nagrinėjamu atveju sprendžiamas buvusiam bendrovei vadovui paskirtos sankcijos už dokumentų ir turto neperdavimą pagrįstumo klausimas. Tuo tarpu aplinkybės, kokiais dokumentais buvo įformintas atskaitingo asmens atsiskaitymas už išleistas lėšas, ar tam tikri dokumentai pagrindžia bendrovės lėšų panaudojimo teisėtumą, galėtų būti reikšmingos, jeigu būtų sprendžiamas buvusio bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nėra pagrindo priimti aptartų įrodymų. Dėl kitos naujų įrodymų dalies pažymėtina tai, kad nemokumo administratorė nepagrindė, kodėl tokių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui (tiek nurodyti dokumentai, tiek susirašinėjimas el. laiškais įvyko iki klausimo išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos). Dėl išdėstytų motyvų nemokumo administratorės pateikti nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme nepriimami (CPK 314 straipsniai).
Dėl teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo institutui taikyti reikšmingų aplinkybių
25. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo klausimą, pažymėjo, kad buvęs bendrovės vadovas ignoravo ir toliau piktybiškai ignoruoja tiek JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje, tiek Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-765-343/2021, nustatytus įpareigojimus bei iki šiol piktybiškai nėra įvykdęs imperatyvios pareigos perduoti nemokumo administratoriui visus bendrovės dokumentus ir turtą, tokiu elgesiu nesąžiningai trukdo sklandžiai ir efektyviai vykdyti bankroto procedūras, todėl nemokumo administratorės prašymą patenkino iš dalies ir pritaikė prašomą sankciją trejų metų laikotarpiui.
26. Atskirajame skunde apeliantas (suinteresuotas asmuo, buvęs bendrovės vadovas) kvestionuoja pirmosios instancijos teismo pritaikytos sankcijos pagrįstumą, teigdamas, kad teismas nevertino jo paaiškinimų dėl dokumentų ir turto (ne)perdavimo aplinkybių, pritarė nepagrįstiems, pertekliniams nemokumo administratorės reikalavimams parengti atitinkamus dokumentus, ir šią griežtą sankciją pritaikė nesant tam pagrindo.
27. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 (vienerių) iki 5 (penkerių) metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu (JANĮ 13 straipsnio 3 dalis).
28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje (ši iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ nuostata turiniu yra beveik identiška nagrinėjamu atveju taikytinoms JANĮ 13 straipsnio 2–3 dalių nuostatoms) įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ (nagrinėjamu atveju – JANĮ) jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo praktikos ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-553/2022).
29. Teisės doktrinoje pažymima, kad tokia sankcija siekiama apsaugoti visuomenę, išlaikyti aukštus įmonių standartus ir užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui. Apibendrintai galima teigti, kad visi šie tikslai skirti geram įmonių valdymui užtikrinti. Įvairių valstybių teisėje ši sankcija siejama ir su kreditorių bei rinkos apsauga (J. J. du P., J. N. de K., Disqualification of Company Directors A Comparative Analysis of the Law in the UK, Australia, South Africa, the US and Germany, Routledge (2017), p. 7–17). Taip pat pripažįstama, kad nors daugelyje šalių diskvalifikavimas yra nustatytas neturint baudžiamojo (angl. punitive) tikslo, iš esmės tai laikoma bausme (angl. punishment). Taigi tarptautinėje praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad draudimas įmonės vadovui užimti juridinio asmens vadovo pareigas yra griežta sankcija, taikoma nustačius aiškiai nepagrįstus, neteisėtus įmonės vadovo veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1111-450/2021).
30. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas), einant savo pareigas, ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Padaryti pažeidimai yra formalūs ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialiąsias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).
31. Teismas, tiek nagrinėdamas suinteresuotų asmenų pateiktą prašymą taikyti įmonės vadovui teisių apribojimą, tiek tai darydamas savo iniciatyva, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1111-450/2021).
32. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (pastaba: ši iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ nuostata turiniu yra iš esmės identiška nagrinėjamu atveju taikytinoms JANĮ 13 straipsnio 2–3 dalių nuostatoms) nurodytos sankcijos taikymas priklauso ir nuo šiame straipsnyje numatytų pareigų pažeidimo sukeliamų pasekmių. Atsižvelgiant į normoje nustatytos sankcijos griežtumą, teismas, spręsdamas dėl pareigos perduoti turtą ir (ar) dokumentus, turi atsižvelgti į neperduoto turto ir (ar) dokumentų reikšmę bankroto procesui (įmonės turto nustatymui, kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir pan.) ir dėl šios pareigos nevykdymo kylančias pasekmes. Dėl to turto, neturinčio esminės reikšmės bankroto procesui, neperdavimas laiku, savaime neturėtų būti pagrindas taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (pastaba: JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje) nustatytą sankciją (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-314-407/2020).
33. Teisės doktrinoje taip pat akcentuojama, kad JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių buvimas savaime nėra pagrindas taikyti šiame straipsnyje nustatytą sankciją, ir teismas, spręsdamas dėl tokios sankcijos taikymo, turėtų neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis (R. Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija. Ksiegarnia Akademicka, 2021, p. 27).
34. Nagrinėjamos bylos duomenimis, Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi bendrovei buvo iškelta nemokumo (bankroto) byla, nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 15 d. Nurodyta nutartimi teismas nustatė 14 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla; perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Taigi terminas, per kurį suinteresuotas asmuo (buvęs bendrovės vadovas) turėjo perduoti nemokumo administratoriui dokumentus ir turtą, baigėsi 2021 m. balandžio 29 d.
35. Nemokumo administratorė 2021 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į teismą su prašymu skirti buvusiam bendrovės vadovui baudą už pareigos perduoti bankrutuojančios bendrovės dokumentus ir turtą nevykdymą, nurodydama, kad buvęs bendrovės vadovas savo pareigos iš dalies nevykdo, t. y. perdavė tik dalį bendrovės dokumentų, sudarytų iki 2020 m., o nuo 2020 m. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo sudaryti bendrovės dokumentai nemokumo administratorei nėra perduoti. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi buvusiam bendrovės vadovui dėl aptariamos pareigos nevykdymo buvo paskirta 10 Eur bauda už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 1 d. Taigi buvusiam vadovui jau yra pritaikyta viena sankcija už pareigos perduoti nemokumo administratoriui visą bankrutuojančios bendrovės turtą ir dokumentus netinkamą vykdymą.
36. Nemokumo administratorė 2021 m. gruodžio 20 d. pateikė teismui prašymą už turto ir dalies dokumentų neperdavimą apriboti buvusio bendrovės vadovo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkerius metus. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas šį nemokumo administratorės prašymą patenkino iš dalies ir buvusiam bendrovės vadovui už turto ir dokumentų dalies neperdavimą apribojo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu trejus metus – taigi, pritaikė kitokio pobūdžio sankciją už tos pačios pareigos perduoti bendrovės dokumentus ir turtą pažeidimą.
37. Byloje nėra ginčo, kad buvęs bendrovės vadovas per įstatymo ir teismo nustatytą 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, nemokumo administratorei neperdavė visų bendrovės dokumentų ir (ar) turto (perdavė tik dalį). Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl griežčiausios sankcijos už aptariamos pareigos pažeidimą taikymo pagrindo ir teisių apribojimo termino, nesiaiškino, kada nemokumo administratorei buvo perduota dokumentų dalis (2021 m. rugpjūčio 26 d. prašyme skirti buvusiam bendrovės vadovui baudą nemokumo administratorė pripažino, kad dokumentų dalis yra perduota), kokie konkrečiai dokumentai nemokumo administratorei buvo perduoti, kokie – ne, be to, kokią realią įtaką dokumentų dalies neperdavimas turėjo bendrovės nemokumo procesui vykdyti.
38. Nemokumo administratorė 2022 m. kovo 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad bendrovės vadovas nesilaikė pareigos laiku parengti bendrovės tinkamai pasirašytą balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą bendrovei įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat pagal nurodytą balansą perduoti bendrovės turtą. Taip pat nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas nesilaikė pareigos pateikti balanso detalizacijas, paaiškinančias ir pagrindžiančias kiekvieną balanse įrašytą eilutę. Šiuose paaiškinimuose nemokumo administratorė išvardijo bendrovės dokumentus, kurie turėtų būti perduoti nemokumo administratorei.
39. Pažymėtina tai, kad nei nemokumo administratorė, nei sankcijos už dokumentų dalies neperdavimą taikymo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar reikalaujami perduoti dokumentai bendrovės veikloje realiai buvo. Buvęs bendrovės vadovas negali būti įpareigojamas perduoti nemokumo administratorei dokumentus, kurie vykdant bendrovės veiklą nebuvo rengiami. Jeigu tokių dokumentų nebuvo bendrovei vykdant veiklą, jie, iškėlus bendrovei bankroto bylą, negali būti parengti atgaline tvarka. Atitinkamai, buvęs bendrovės vadovas negali būti įpareigojamas perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą, kuris, kaip jis teigia, yra dingęs. Dėl dokumentais nepagrįsto bendrovės lėšų panaudojimo, neišsaugoto, pradanginto bendrovės turto gali būti reikalaujama žalos atlyginimo, bet ne prašoma taikyti sankciją už dokumentų ir (ar) turto, kurių realiai nėra, neperdavimą.
40. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė prašymą taikyti buvusiam vadovui sankciją už visų dokumentų ir turto neperdavimą, be kita ko, grindžia tuo, kad jai neperduota avanso apyskaita, išlaidas pagrindžiantys pirminiai dokumentai; nurodo, kad avanso apyskaitą privaloma sudaryti, kai įmonės darbuotojas už savo asmenines lėšas perka prekes (paslaugas) įmonės reikmėms.
41. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad buvęs vadovas nurodė, jog avanso apyskaitos bendrovei vykdant veiklą nebuvo sudaromos, buvo manoma, kad išlaidoms apgrįsti pakanka kitų dokumentų. Jau nurodyta, kad nemokumo administratorė, manydama, jog buvęs bendrovės vadovas pakankamai nepagrindė bendrovės lėšų gavimo, galimai pažeistas bendrovės teises gali ginti kitomis teisės priemonėmis. Avanso apyskaitos, kuri nebuvo rengiama, dokumentų, kurių bendrovės vadovas teigia neturintis, neperdavimas negali būti laikomas pareigos perduoti bendrovės dokumentus ir (ar) turtą pažeidimu.
42. Be kita ko, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar nemokumo administratorė, gavusi jai perduotų dokumentų dalį, neturi galimybės susisteminti būtiną informaciją. Vien ta aplinkybė, kad, nemokumo administratorės nuomone, buvusio bendrovės vadovo pateiktas bendrovės balansas nepakankamai detalus (nepateiktos balanso detalizacijos, paaiškinančios kiekvieną balanse įrašytą eilutę), nėra pakankama konstatuoti pareigos perduoti bendrovės dokumentus nevykdymą.
43. Jau nurodyta, kad JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymas priklauso ir nuo šiame straipsnyje numatytų pareigų pažeidimo sukeliamų pasekmių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į prašomos taikyti sankcijos išimtinumą, turėjo nustatinėti ir įvertinti laiku neperduotų dokumentų ir turto dalies įtaką nemokumo proceso vykdymui, kreditorių reikalavimų patenkinimui. Taip pat turėjo nustatyti išimtines aplinkybes, kurios pateisintų pačios griežčiausios sankcijos taikymą, esant pritaikytai ir baudai už tos pačios pareigos perduoti dokumentus ir (ar) turtą pažeidimą.
44. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas išimtinę sankciją – buvusio vadovo teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą – pritaikė formaliai, nenustatęs ir neišanalizavęs esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų šiai griežtai teisinei sankcijai taikyti (nesiaiškino, kokie bankroto procesui tinkamai administruoti būtini dokumentai neperduoti, nenustatė laiku neperduoto turto ir (ar) dokumentų reikšmės bankroto procesui), tinkamai nepagrindė tiek teisių apribojimo taikymo pagrindo, tiek jos taikymo termino (trejų metų). Tai suponuoja pagrindą teigti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė nagrinėto klausimo esmės, todėl apskųsta nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą teismo nutartį, ši byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Laima Ribokaitė