Civilinė byla Nr. e2-755-996/2021

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08039-2020-3

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4;

                                                                                         2.6.10.5.2.8; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ADMI“ atstovei G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ADMI“, tretieji asmenys J. D., S. B., D. V., G. J., A. B., T. V., J. B., J. R., M. B., E. K., L. M. M., N. M., E. M., I. Z., E. Z., G. B., J. A. S., A. S., V. K., R. P., A. P., A. Š., G. Z., A. V., A. D., A. G., A. R., dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovė, draudikė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–2) uždarajai akcinei bendrovei „ADMI“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti jai iš atsakovės 366 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad su draudėja A. P. (toliau – draudėja, A. P.) sudarė turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdraustas draudėjos nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), 2017 m. liepos 11 d. butas buvo užlietas dėl vandens prasiskverbimo pro namo stogą, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais draudėjai išmokėjo 366 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdraustojo turto, gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – namas) yra administruojamas atsakovės ir jai kyla pareiga atlyginti žalą – 366 Eur.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. apyrašo t. I, l. 34–36).

Atsakovė paaiškino, kad 2016 m. vasario 19 d. su namo jungtinės veiklos sutarties dalyviais sudarytos administravimo ir priežiūros sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu vykdo namo administravimą ir techninę priežiūrą, visa informacija, susijusi su namo bendrojo naudojimo objektų patikrinimais (stebėjimais), yra perduodama namo įgaliotiniui, kuris priima visus reikiamus sprendimus, susijusius su namo remontu/darbais. Pabrėžė, kad vien faktas, jog namas perduotas prižiūrėti administratoriui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus, visus reikiamus sprendimus, susijusius su šiuo pastatu, priima pastato savininkai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.30 straipsnis). Mano, kad ji jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti kokios nors žalos atsiradimą, nepadarė, nėra jokio priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė jos atžvilgiu negali kilti. Teigė, kad ieškovė ir draudėja sudarė draudimo sutartį, kurios sudedamoji dalis yra Gyventojų turto draudimo taisyklės, pagal kurių 19.2.4.4 punktą, draudimo apsauga nuo vandens negalioja nuostoliams, atsiradusiems dėl nuostolių dėl netvarkingų stogo dangų, išorinių pastato sienų, įskaitant išorinių konstrukcijų jungtis, grindų, pamatų, atitvarų konstrukcijų, jeigu jos dėl to praleidžia vandenį, kuris ir sugadino apdraustą turtą, tuo tarpu ieškovė ieškinyje nurodė, kad išmokėjo draudėjai 366 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė dėl 2017 m. liepos 11 d. įvykusio vandens pratekėjimo būtent per pastato stogą, taigi, ieškovė, kaip draudikė, neturėjo pareigos pripažinti įvykį draudiminiu ir išmokėti draudimo išmoką, o išmokėjusi išmoką veikė savo rizika ir neįgijo subrogacijos teisės.

Dublike (el. b. apyrašo t. I, l. 46–48) ieškovė nurodė, kad draudimo sutartis buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo taisyklių, galiojančių nuo 2016 balandžio 1 d. pagrindu, o atsakovė atsiliepime į ieškinį citavo ginčui neaktualias draudimo taisykles, Gyventojų turto draudimo taisyklių, kurių pagrindu buvo sudaryta draudimo sutartis, 5.1.10 punktas numatė, kad esant visų rizikų draudimui, netaikoma norma dėl skysčio prasiveržimo pro stogą pripažįstant nedraudžiamuoju įvykiu, draudimo sutartyje sutarties šalys susitarė dėl visų rizikų draudimo sąlygos. Teigė, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog savo pareigas pagal sutartį, teisės aktus ji vykdė tinkamai, tačiau jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tinkamą prievolių vykdymą, t. y. techninės priežiūros darbus, savininkų informavimą apie nustatytus trūkumus ir siūlymus daryti remontą, atsakovė nepateikė. Pabrėžė, kad atsakovė neužtikrino tinkamo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutarties vykdymo ir neatliko jos kompetencijai priskirtinų veiksmų, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai būtų informuoti apie susidariusią padėtį dėl stogo būklės ir galimų padarinių. Teigė, kad atsakovės neveikimas, pasireiškiantis netinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra, yra neteisėtų veiksmų sąlyga ir sudarė sąlygas žalos atsiradimui.

Triplike ir rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. apyrašo t. I, l. 75–76, 127–129) atsakovė nurodė, kad 2016 m. kovo 8 d. atliko statinio apžiūrą priėmimo metu ir jau tada akte buvo nustatyti pastato defektai, kurie jau tada buvo žinomi bendrijai, nes aktą pasirašė visi trys namo įgaliotiniai, vėliau, 2016 m. rugsėjo 29 d. atliko kasmetinę rudens pastato apžiūrą, kurios metu buvo fiksuoti ir stogo dangos defektai, visa informacija, susijusi su namo bendrojo naudojimo objektų patikrinimais (stebėjimais), buvo perduodama namo įgaliotiniui, kuris priima visus reikiamus sprendimus, susijusius su namo remontu/darbais, 2017 m. sausio mėn. elektroniniu laišku vienas iš namo įgaliotinių informavo, kad nebuvo surinktas reikiamas balsų skaičius renovacijos pradžiai, vyko aktyvus susirašinėjimas dėl numatomų darbų, 2017 m. gegužės mėn. gautos ir pateiktos sąmatos numatomiems atlikti sienų ir stogo remonto darbams, 2018 m. balandžio 12 d. atlikus kasmetinę pavasarinę apžiūrą buvo organizuotas gyventojų balsavimas/apklausa 2018 m. rugpjūčio 24 d., pasiruošimo darbai atitinkamo pobūdžio darbams atlikti reikalauja pakankamai daug laiko, taigi, 2019 m. kovo 14 d.  įvykus susirinkimui buvo gautas gyventojų pritarimas pradėti stogo remonto darbus. Pabrėžė, kad namo administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, jis tik remdamasis techninės apžiūros duomenimis sudaro numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Teigė, kad ji sutarties pagrindu veikdama kaip namo administratorė atsakingai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Trečiasis asmuo S. B. prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, paaiškindama, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 29 d., kai buvo atlikta statinio apžiūra, kuriame, be kita ko, nurodyta rekomendacija tvarkyti stogą, iki 2017 m. liepos 11 d., kai butas buvo užlietas, jos žiniomis, nebuvo suorganizuotas namo butų savininkų susirinkimas dėl stogo remonto, nebuvo kreiptasi į ją, kaip į buto savininkę, su informacija dėl stogo būklės, tai reiškia, kad namo buto savininkai negalėjo jokia forma išreikšti nesutikimo remontuoti stogo, kaip teigia atsakovė, ir tai, kad namo buto savininkai buvo visada suinteresuoti bendrojo naudojimo patalpų priežiūra, patvirtina faktas, kad stogas buvo suremontuotas, nelaukiant, kaip teigia atsakovė, viso namo renovacijos, atsakovės argumentai, kad neva namo buto savininkai pasirinko netvarkyti stogo yra niekuo nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės, be to, atsakovė tik 2018 m. viduryje išplatino namo savininkams apklausą, kuria prašė išreikšti nuomonę dėl namo stogo remonto, pateikiant nuomonę iki 2018 m. rugpjūčio 24 d., kas, kaip minėta, ir buvo atlikta – stogo remontui buvo pritarta 2019 m. kovo 14 d. namo butų savininkų susirinkime; atsakovė, neigdama savo atsakomybę už kilusią žalą ir teigdama, kad atsakingi už kilusią žalą yra namo patalpų savininkai, įgaliotiniai, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šių teiginių realumą, tikrumą, pagrįstumą, priešingai, atsakovės į bylą pateikta didelė dalis dokumentų nėra susijusi su kilusio ginčo aplinkybėmis (el. b. apyrašo t. I, l. 25–27).

Trečiasis asmuo A. S. nurodė, kad buvo remontuotas namo adresu (duomenys neskelbtini) stogas ir už remontą visi mokėjo tiek, kiek reikėjo (el. b. EPP priedo l. 53–54).

Trečiasis asmuo A. B. prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (el. b. EPP priedo l. 30).

Trečiasis asmuo J. B. prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (el. b. EPP priedo l. 52).

Trečiasis asmuo A. V. prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (el. b. EPP priedo l. 55).

Trečiasis asmuo E. K. prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (el. b. apyrašo t. IV, b. l. 80).

Teismo posėdžio ieškovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad atsakovė pažeidė jungtinės veiklos sutartį, kaip profesionalė neatliko veiksmų, kad išvengti avarijos, tokiu būdu ji sau prisiėmė žalos riziką, pagal sutarties 3.1.6 punktą atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji teikė pasiūlymus kaip remontuoti stogą, kas gali darbus atlikti, už kokią kainą, pagal sutarties 3.1.4 punktą atsakovė nepateikė įrodymų, jog gavę jos pasiūlymą savininkai būtų atsisakę šalinti defektus pagal siūlymą (kurio nebuvo).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovės pateikti dokumentai rodo glaudų bendradarbiavimą, namo įgaliotinis veikia labai aktyviai, finansinę ataskaitą turi rengti įgaliotinis. 

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. vasario 19 d. atsakovė ir namo butų ir kitų patalpų savininkai, atstovaujami patalpų savininkų įgaliotinių (A. D., A. P., A. B.), veikiančių pagal 2016 m. sausio 4 d. jungtinę veiklos sutartį, sudarė administravimo ir priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 78–83), 2016 m. rugsėjo 21 d. ieškovė su trečiuoju asmeniu A. P. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 23 d. buvo apdraustas A. P. butas, pasirenkant visų rizikų draudimo variantą (el. b. apyrašo t. I, l. 26–27), 2017 m. liepos 12 d. A. P. surašė pranešimą ieškovei apie įvykį, nurodydama, kad 2017 m. liepos 11 d. pro stogą pratekėjęs lietaus vanduo apliejo jos butą (el. b. apyrašo t. I, l. 5), 2017 m. liepos 11 d. buvo surašytas apžiūros aktas (el. b. apyrašo t. I, l. 6), 2017 m. rugpjūčio 20 d. ieškovės turto žalų grupės ekspertė parengė lokalinę sąmatą, kurioje nustatė 366 Eur dydžio draudimo išmoką, kuri A. P. buvo išmokėta (el. b. apyrašo t. I, l. 28, t. IV, l. 40), 2018 m. vasario 2 d. ieškovė surašė atsakovei pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo regreso tvarka žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 25).

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Kaip jau teismo nustatyta aukščiau, 2016 m. rugsėjo 21 d. ieškovė su A. P. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 23 d. buvo apdraustas A. P. butas, pasirenkant visų rizikų draudimo variantą, 2017 m. liepos 11 d. pro namo stogą pratekėjęs lietaus vanduo apliejo jos butą. Gyventojų turto draudimo taisyklių (el. b. apyrašo t. I, l. 50–65), kurių pagrindu buvo sudaryta draudimo sutartis, specialiosios dalies 5.1.10 punktas numatė, kad esant visų rizikų draudimui, netaikoma norma dėl skysčio prasiveržimo pro stogą pripažįstant nedraudžiamuoju įvykiu, o šiuo atveju būtent ir buvo pasirinktas visų rizikų draudimo variantas, todėl atsakovės teiginiai, jog ieškovė, kaip draudikė, neturėjo pareigos pripažinti įvykį draudiminiu ir išmokėti draudimo išmoką, o išmokėjusi išmoką veikė savo rizika ir neįgijo subrogacijos teisės, yra visiškai nepagrįsti. 

Teismas, išsamiai įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad byloje ieškovės įrodyta, jog atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tinkamą jos veikimą pagal sutartį iki vandens pratekėjimo pro namo stogą į butą, nes sutarties 3.1.6 punktas įtvirtino jos pareigą pateikti pasiūlymus būtiniesiems darbams vykdyti, tačiau tokių pasiūlymų būtent dėl stogo darbų vykdymo (formos, tvarkos, vykdytojų, kainų) ji namo gyventojams savalaikiai nepateikė, taipogi kaip ir nėra įrodymų, kad namo gyventojai būtų atsisakę šalinti defektus pagal jos pasiūlymus (jei tokie būtų buvę) (sutarties 3.1.4 punktas), vien tai, kad ji 2016 m. rugsėjo 29 d. fiksavo stogo dangos defektus (pati atsakovė savo 2021 m. vasario 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad ji teikė tik pastebėjimus dėl esamos stogo būklės), kėlė klausimą dėl namo renovacijos, nėra konkretaus pasiūlymo pagal sutarties 3.1.6 punktą pateikimas esant būtinųjų stogo darbų vykdymo skubai, be to, pati atsakovė pripažįsta, kad ji gyventojų apklausą dėl stogo remonto darbų darė tik 2018 m. rugpjūčio 24 d., t. y. jau po 2017 m. liepos 11 d. įvykio – vandens pratekėjimo pro stogą į butą, tuo labiau ir trečiasis asmuo S. B. patvirtino, kad nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. liepos 11 d. (kai butas buvo užlietas) nebuvo suorganizuotas namo butų savininkų susirinkimas dėl stogo remonto, į ją, kaip buto name savininkę, nebuvo kreiptasi su informacija dėl stogo būklės, o tik 2018 m. viduryje atsakovė atliko namo butų savininkų apklausą dėl stogo remonto, su kuo savininkai sutiko ir stogo remontui pritarė, todėl teismas visiškai sutinka su ieškovės teiginiu, jog atsakovė neužtikrino tinkamo sutarties vykdymo ir neatliko jos kompetencijai priskirtinų veiksmų, tokiu atveju atsakovės neveikimas, pasireiškiantis netinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra, yra neteisėtų veiksmų sąlyga ir sudarė sąlygas žalos atsiradimui.

Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas CK nuostatas daro išvadą, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo sugadintas draudėjos turtas, todėl ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės, nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, todėl 366 Eur suma ieškovei priteisiama iš atsakovės.

 Teismas vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi priteisia ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (366 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteisiamas 366 Eur žalos atlyginimas bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (366 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra. Tretieji asmenys nei prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas, nei įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro jos sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis ir 484 Eur išlaidos advokato pagalbai, sumokėtos ją atstovavusiam advokatui Martynui Stankevičiui. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovės 499 Eur (15 Eur + 484 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Teismas šioje byloje patyrė 279,65 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 280 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kadangi procesiniai dokumentai tretiesiems asmenims A. G., A. B., G. Z., L. M. M., E. Z., I. Z., A. S. ir M. B. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl ir šis sprendimas jiems įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ (į. k. 304080146) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ADMI“ (į. k. 300527781) 366 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt šešių eurų) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (366 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 499 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ADMI“ (į. k. 300527781) 280 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Tretiesiems asmenims A. G., A. B., G. Z., L. M. M., E. Z., I. Z., A. S. ir M. B. šį sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu.

Nurodyti sprendimo viešo paskelbimo būdu datą 2021 m. spalio 8 d.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                      Ieva Stanislovaitienė