Administracinė byla Nr. P552-42/2013

Procesinio sprendimo kategorija 80.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2013 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „KSP“ prašymą atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007 pagal pareiškėjų I. F., M. M. R., Z. Ž., E. R. S., E. F., A. F., M. Š., I. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjos I. F., M. M. R., Z. Ž., E. R. S., E. F., A. F., M. Š. ir I. S. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą, prašydamos: 1) įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype (Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini)) natūra grąžintinus 7,1642 ha ploto žemės sklypus (sklypą); 2) organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje); 3) patvirtinti parengtus žemės sklypus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; 4) pateikti pasiūlymą dėl servitutų nustatymo ir patvirtintus žemės sklypo planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti Palangos miesto žemėtvarkos skyriui.

Pareiškėjos nurodė, jog atsakovas pažeidinėja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 punktą ir vilkina nuosavybės teisių atkūrimo procesą į M. K. priklausiusią žemę.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius su skundu nesutiko, nurodė, jog pareiškėjos nekonkretizavo, kokie, jų manymu, žemės sklypai (ar teritorijos) M. K. priklausiusioje posesijoje Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra laisvi (neužstatyti), bet atsakovas atsisakęs juos pažymėti kaip laisvą žemę. M. K. priklausiusioje posesijoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra suformuotas ir jau sugrąžintas ne vienas žemės sklypas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija nurodė, kad jam reikalavimai nėra reiškiami, todėl skundą palieka spręsti teismo nuožiūra.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 8 d. sprendimu (I t., b. l. 187-191) pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), 2,5246 ha ploto žemės sklypus (sklypą); organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje); patvirtinti parengtus žemės sklypus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl servitutų nustatymo ir patvirtintus žemės sklypo planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti Palangos miesto žemėtvarkos skyriui. Kitus pareiškėjų skundo reikalavimus atmetė.

Teismas vertino, kad pareiškėjos yra tinkamos pretendentės į M. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę; nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 m. spalio 31 d. ir nesibaigė iki šios dienos. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Atkūrimo tvarkos 106 punktu ir konstatavo, kad byloje įrodyta, jog kartografinė medžiaga su pažymėtomis turėto žemės sklypo ribomis atsakovui pateikta ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pietinėje dalyje yra 2,5246 ha laisvos (neužstatytos) žemės, į kurią gali būti atkurta nuosavybės teisė natūra. Teismas akcentavo, jog įrodymų apie tai, kad sklypo šiaurės rytinėje dalyje dar yra laisvos neužstatytos žemės ir kiek jos yra, byloje nepateikta, pareiškėjos, pateikdamos savo skaičiavimus patikslintame skunde apie 7,1642 ha laisvos žemės, jų nepagrindė rašytiniais įrodymais, neįvertino, kad šiaurės rytų sklypo dalyje yra suformuotas 3,5408 ha žemės sklypas, kuris ribojasi su pietine sklypo dalimi, kurioje laisvos 2,5246 ha žemės paskaičiavimą padarė UAB „Korporacija matininkai“ inžinierius geodezininkas. Teismas aiškino, kad priešingas skaičiavimas reikštų, jog kartu su paskaičiuotais užimtais sklypais, suformuotu žemės sklypu šiaurės rytų sklypo dalyje, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 21,182 ha.

Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, jog dalis žemės sklypo, kurį pareiškėjos laiko laisvu, yra užimta poilsiniais statiniais – vasarnamiais, todėl nėra galimybės atkurti nuosavybės teises natūra, nustatęs, kad jie nepagrįsti leistinais įrodymais: nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės nuomos sutartimis, pirkimo – pardavimo sutartimis. Taip pat teismas atmetė argumentus, kad laisvos (neužstatytos) žemės skaičiavimas, padarytas pareiškėjų užsakytoje M. K. turėto nekilnojamojo turto objekto analizės byloje, yra neteisingas. Nurodė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjų pateiktus skaičiavimus.

Teismas pabrėžė, jog atsakovas nenurodo priežasčių, dėl kurių nėra atkuriama nuosavybės teisė į žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančią laisvą (neužstatytą) žemę, nenurodo priežasčių, dėl kurių neįmanoma atkurti nuosavybės teises natūra, todėl darė išvadą, kad atsakovas vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi (II t., b. l. 37-42) nutraukė apeliacinį procesą pagal pareiškėjų I. F., M. M. R., Z. Ž., E. R. S., E. F., A. F., M. Š. ir I. S. atstovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo.

Teismas nurodė, jog pareiškėjų atstovas advokatas V. G. pateikė apeliacinės instancijos teismui atsisakymą nuo apeliacinio skundo. Apeliacinis skundas pareiškėjų vardu taip pat buvo paduotas šio atstovo, prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai, patvirtinantys advokato V. G. įgalinimus veikti tokiu būdu pareiškėjų vardu, įskaitant ir teisę atsisakyti nuo skundo. Teismas nustatė, kad kiti proceso dalyviai pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neapskundė. Remdamasis tuo teismas vertino, kad minėtos aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio sąlygas, reglamentuojančias apelianto teisę atsisakyti nuo apeliacinio skundo ir apeliacinį procesą nutraukė.

IV.

Uždaroji akcinė bendrovė „KSP“ (toliau – ir UAB „KSP“) 2012 m. gruodžio 5 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašydama atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007 dalyje, kurioje teismas įpareigojo Savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Savivaldybės administracijos direktoriui kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), 2,5246 ha ploto žemės sklypus (sklypą); organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje); patvirtinti parengtus žemės sklypus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl servitutų nustatymo ir patvirtintus žemės sklypo planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, tiek, kiek tai yra susiję su UAB „KSP“ naudojamu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, kurie nuosavybės teise priklauso UAB „KSP“ ir yra adresu (duomenys neskelbtini) ir perduoti šią bylą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, įtraukti į bylą UAB „KSP“ trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu ir sustabdyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007 šioje dalyje vykdymą iki tol, kol įsiteisės byloje iš naujo priimtas sprendimas.

Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia tuo, jog 2012 m. spalio mėn. 23 d. gavo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) 2012 m. spalio 18 d. pranešimą Nr. (4.17)23-3782, kuriuo UAB „KSP“ buvo informuota apie tai, kad 2012 m. gegužės 24 d. Savivaldybės direktorė priėmė įsakymą Nr. A1-508 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo buvo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad teritoriją esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurinėje ir rytinėje gretimybėje, ir teritoriją esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje gretimybėje (M. K. turėtos žemės dalis, posesija Nr. (duomenys neskelbtini)) yra laisva (neužstatyta) žemė. Prie Įsakymo buvo pridėta schema, kurioje buvo pavaizduota Savivaldybės pažymėta laisva (neužstatyta) žemė. Savivaldybės pranešime, kurį buvo nurodyta, kad Įsakymas, kuriuo buvo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad teritoriją esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurinėje ir rytinėje gretimybėje, ir teritoriją esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje gretimybėje (M. K. turėtos žemės dalis, posesija Nr. (duomenys neskelbtini)) yra laisva (neužstatyta) žemė, yra priimtas vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. priimtą sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-166-513/2007. Atkreipia dėmesį, kad Įsakymu suderintoje teritorijoje, t. y. pietvakarinėje suderintos teritorijos dalyje, stovi UAB „KSP“ nuosavybės teise priklausantys poilsio namai adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje. Gavusi Savivaldybės pranešimą UAB „KSP“ kreipėsi į Savivaldybę ir Savivaldybė elektroniniu paštu papildomai persiuntė bendrovei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-166-513/2007 kopiją.

UAB „KSP“ pažymi, kad ji tik 2012 m. spalio 23 d., gavęs Įsakymą, kuriuo buvo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, sužinojo apie egzistuojantį įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą UAB „KSP“ teisių ir pareigų. Kadangi UAB „KSP“ apie minėtą teismo sprendimą sužinojo 2012 m. spalio 23 d., terminas paduoti prašymą atnaujinti teismo procesą skaičiuotinas nuo šios datos.

Mano, jog procesas turi būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu. Pabrėžia, kad priimtame sprendime Klaipėdos apygardos administracinis teismas pasisakė dėl UAB „KSP“ teisių ir pareigų, nors UAB „KSP“ nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą ir joje nedalyvavo, dėl ko, UAB „KSP“ nuomone, buvo priimtas neteisėtas sprendimas, kuris pažeidžia UAB „KSP“ teises ir įstatymo saugomus interesus. Byloje priimtame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypas, kuriame minėto sprendimo priėmimo metu buvo ir šiai dienai yra UAB „KSP“ nuosavybės teise priklausantys statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, yra laisva (neužstatyta) žemė ir įpareigojo Savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype. Todėl atnaujinus procesą byloje ir UAB „KSP“ įstojus į bylą bei pateikus turimus dokumentus, pagrįstai tikėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas byloje priims kitokį teismo sprendimą ir pripažins, kad byloje aptariama teritorija (žemės sklypas) nėra laisva (neužstatyta).

Pažymi, jog UAB „KSP“ 2005 m. rugsėjo 29 d. notarinės formos pirkimo - pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš UAB „Batrima“ įgijo nuosavybės teisę į 8 statinius (t. y. 6 poilsio paskirties pastatus, 1 maitinimo paskirties pastatą ir 1 kiemo statinius), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2005 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija buvo išdavusi sutikimą UAB „Batrima“, kad UAB „Batrima“ pardavus aukščiau minėtus aštuonis statinius naujajam statinių savininkui įstatymų nustatyta tvarka bus išnuomotas žemės sklypas, reikalingas šių statinių eksploatacijai. Nuo 2006 m. UAB „KSP“ moka valstybinės žemės nuomos mokestį už UAB „KSP“ faktiškai naudojamą valstybinę žemę, kuri yra po UAB „KSP“ statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad UAB „KSP“ statiniai yra toje teritorijoje, kuri bylos sprendimu buvo konstatuota, kad yra neužstatyta ir Įsakymu buvo suderinta ir pažymėta kaip laisva (neužstatyta) žemė.

Remiantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, asmeniui nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę miestuose grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, todėl pretendentams negali būti grąžintas natūra žemės sklypas, kuris yra užstatytas UAB „KSP“ eksploatuojamais ir jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Akivaizdu, kad byloje tinkamai pritaikius materialinės teisės normas nebūtų buvę pagrindo tenkinti skundo toje dalyje, kuri yra susijusi su nuosavybės teisės atkūrimu į UAB „KSP“ naudojamą žemės sklypą, kuriame yra UAB „KSP“ statiniai. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą ir neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą asmenų, kurių nuosavybės teise valdomais statiniais užstatyta žemė byloje priimtame sprendime buvo nurodyta kaip laisva (neužstatyta), pažeidė ABTĮ nuostatas, kad teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai objektyviai jas ištirti.

Atkreipia dėmesį, jog ginčo teritorijoje, kuri Įsakyme nurodoma kaip neva neužstatyta, yra UAB „KSP“ statiniai, patvirtina ir tai, kad Savivaldybė, kaip planavimo organizatorius, dalyvauja teritorijos, kuri yra po UAB „KSP“ statiniais, detalaus plano rengime, kuris yra rengiamas UAB „KSP“ iniciatyva ir lėšomis. Nurodo, kad 2009 m. liepos 10 d. Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T2-198 „Dėl pritarimo teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui“, kuriuo buvo pritarta teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini) detalaus plano (toliau – ir Detalusis planas) rengimui. Planavimo tikslas buvo nurodytas kaip žemės sklypo formavimas prie naudojamų statinių, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų nustatymas. 2009 m. rugpjūčio 17 d. Savivaldybės direktorius priėmė įsakymą Nr. A1-634 „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo“, kuriuo buvo pradėtas rengti teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini) Detalusis planas. 2009 m. rugpjūčio 28 d. tarp Savivaldybės, UAB „KSP“ ir Detalaus plano rengėjo buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini) Detalaus plano parengimo. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad UAB „KSP“ statinių statybos pabaigos metai yra 1970 m. Todėl byloje priimtas sprendimas ir jo pagrindu priimtas Įsakymas užkertą kelią UAB „KSP“ realizuoti teisę išsinuomoti ar pirkti žemę, esančią po UAB „KSP“ statiniais, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnis ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnis.

UAB „KSP“ taip pat prašo sustabdyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007 šioje dalyje vykdymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į UAB „KSP“ naudojamą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog, nesustabdžius minėto teismo sprendimo vykdymo būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame yra UAB „KSP“ vardu registruoti statiniai, tokiu būdu UAB „KSP“ neturėtų galimybės tinkamai naudotis šiais statiniais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkintinas.

Pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 straipsniu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 1 straipsnio 1 dalimi, ABTĮ 6 straipsniu, pagrindinė teismo funkcija – teisingumą vykdyti administracinėse bylose ir teisingai išspręsti šalių ginčą. Sprendžiant šalių ginčą turi būti teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos (ABTĮ 86 str.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Taigi teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nustatomi tam tikri pažeidimai. Šiuo atveju ABTĮ numato proceso atnaujinimo institutą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti, kuris taikomas tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu.

Pažymėtina, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinti teisinių santykių stabilumą, užkirsti kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, proceso atnaujinimas taikomas griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris yra reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Pastebėtina, jog, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija nurodo, jog ABTĮ 154 straipsnis numato subjektus, kurie turi teisę paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti ir neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Šiuo atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo padavęs UAB „KSP“ šioje byloje nebuvo bylos proceso dalyvis ir prašymą dėl proceso atnaujinimo jis padavė kaip neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo.

Pažymėtina, jog, vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje yra paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prireikus teismas turi teisę pareikalauti iš prašymą padavusio asmens papildomų įrodymų minėtais klausimais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. To paties straipsnio 3 dalis nustato, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atvejį.

Nagrinėjamu atveju UAB „KSP“ prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu. UAB „KSP“ teigimu, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 8 d. sprendime pasisakė dėl jo teisių ir pareigų, nors jis į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktas nebuvo, dėl ko buvo priimtas neteisėtas sprendimas, kuris pažeidžia UAB „KSP“ teises ir įstatymo saugomus interesus.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „KSP“ prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2012 m. gruodžio 5 d. (pagal pašto spaudą ant voko), tuo tarpu sprendimas administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjo 2007 m. gruodžio 5 d. (II t., b. l. 37-42), Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-1146/2007 nutraukus apeliacinį procesą, taigi šiuo atveju ABTĮ 156 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas nėra suėjęs.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija turi įvertinti, ar nėra praleistas ir ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas – nustatyti, kada UAB „KSP“ sužinojo apie aplinkybes, sudarančias, jos teigimu, pagrindą atnaujinti procesą administracinėje byloje.

UAB „KSP“ prašyme nurodo, kad apie Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą (I t., b. l. 187-191) sužinojo 2012 m. spalio 24 d., gavęs Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2012 m. gegužės 24 d. įsakymą, kuriuo buvo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byloje yra pateikti įrodymai, leidžiantys spręsti apie UAB „KSP“ aktyvius veiksmus, siekiant suformuoti žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, veiksmus naudojantis žemės sklypu, esančiu prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, bei nėra pateikta įrodymų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, sutinka su UAB „KSP“, kad jam apie priimtą teismo sprendimą ir juo galimai pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus tapo žinoma 2012 m. spalio 24 d. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija vertina, kad UAB „KSP“ nepraleido ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyto termino.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju UAB „KSP“ siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu teismo sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą, 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-26/2009, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-133/2010).

Pabrėžtina, jog, sprendžiant, ar asmuo turėjo būti įtrauktas į bylą, vertinamas ginčo pobūdis, paties neįtraukto į bylos nagrinėjimą subjekto statutas. Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų sprendime suprantamas kaip nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-57/2011), todėl vien tik tokio subjekto paminėjimas teismo sprendime nereiškia, kad dėl tokio asmens buvo pasisakyta (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-272/2009).

Pažymėtina, jog, prašant atnaujinti procesą nurodytu pagrindu, iš esmės turėtų būti nurodomos aplinkybės ir argumentai, kurie atnaujinus procesą galėtų lemti kitokį teismo sprendimą, t. y. kokiais argumentais ir aplinkybėmis remdamasis atnaujintame procese pareiškėjas siektų apginti savo tariamai pažeistas teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6-81/2006). Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą šiuo pagrindu taip pat būtina įvertinti ir tai, kokią įtaką atitinkamo asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-46/2009).

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „KSP“ nuosavybės teise priklauso pastatai – vasarnamiai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į 2012 m. balandžio 25 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą nustatyta, kad nurodyti vasarnamiai buvo pastatyti 1970 metais, o 2005 m. rugsėjo 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5929 pagrindu nuo 2005 m. spalio 7 d. į juos nuosavybės teisės įregistruotos UAB „KSP“. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-508 buvo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurinėje ir rytinėje gretimybėje, ir teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, vakarinėje dalyje (M. K. turėtos žemės dalis, posesija Nr. (duomenys neskelbtini)), yra laisva (neužstatyta) žemė. Pranešta, kad pietvakarinėje suderintoje teritorijoje stovi UAB „KSP“ nuosavybės teise priklausantys poilsio namai, esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, remdamasi administracinės bylos Nr. I-166-513/2007 medžiaga, nustatė, kad UAB „KSP“ administracinės bylos nagrinėjime nedalyvavo ir į procesą įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu nebuvo. Be to, kaip 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje spręsdamas UAB „Kauno liftai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo (III t., b. l. 134-146) teisingai pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylos medžiaga patvirtina, jog 2007 m. vasario 27 d. – kovo 8 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdyje buvo svarstoma apie laisvą žemę ir nurodoma apie poilsio namus, esančius ginčo žemėje, tačiau nebuvo žinoma, kam jie priklauso. Pareiškėjų advokatas V. G. nurodė, jog sklypo dalyje esantys namai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir nepriskirti nekilnojamojo turto kategorijai, pabrėžė, jog žemės sklypas yra laisvas (I t., b. l. 187-191). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 8 d. sprendime pabrėžė, jog atsakovo argumentai, kad dalis žemės sklypo, kurį pareiškėjai laiko laisvu, užimta poilsiniais statiniais – vasarnamiais, todėl nėra galimybės atkurti nuosavybės teises natūra, nepagrįsti leistinais įrodymais: nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės nuomos sutartimis, pirkimo – pardavimo sutartimis, todėl atmestini (I t., b. l. 187-191). Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10, 81 straipsniais, Klaipėdos apygardos administracinis teismas nesiėmė aktyvių veiksmų, jog nustatytų statinių – vasarnamių – buvimo faktą, jų teisinį statusą, išsiaiškintų, kam priklauso nuosavybės teisės į juos, nepasiūlė proceso šalims dėl šių aplinkybių pateikti papildomų įrodymų. Kaip jau minėta, pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti 1970 metais, įregistruoti VĮ Registrų centre ir nuo 2005 m. nuosavybės teise priklauso UAB „KSP“, kadastro duomenys nustatyti 1997 m. vasario 10 d. (Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012 m. balandžio 25 d. išrašas), taigi nepagrįstai 2007 m. vasario 27 d. – kovo 8 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdyje buvo nurodyta, kad vasarnamiai nėra priskirti nekilnojamajam turtui ir yra neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Teisėjų kolegija nurodo, jog UAB „KSP“ pateikė įrodymus, liudijančius, kad 2006-2011 m. UAB „KSP“ mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį, o bei nuo 2009 metų ėmėsi visų reikalingų veiksmų teritorijos prie pastatų Kopų g. 20A, Palangoje, detaliojo plano rengimui ir žemės sklypo formavimui prie naudojamų statinių.

Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, jog teismo nustatytas įpareigojimas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, 2,5246 ha ploto žemės sklypus (sklypą) bei atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui natūra yra tiesiogiai susijęs su UAB „KSP“ interesais, įvertinant jos teisę pateikti argumentus, įrodymus, leidžiančius kitaip vertinti žemės, esančios prie jos statinių, statusą Atkūrimo įstatymo prasme.

Teisėjų kolegijos vertinimu, neįtraukus UAB „KSP“ į administracinės bylos Nr. I-166-513/2007 nagrinėjimą nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytam dėl pareiškėjų pareikšto skundo, o byloje neginčytinai nustatyta, kad minėtas teismo sprendimo įpareigojimas daro įtaką UAB „KSP“ teisėms ir teisėtiems interesams. Todėl neatnaujinus proceso pagal UAB „KSP“ prašymą įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu būtų pažeistos subjekto, neįtraukto į bylos nagrinėjimą, teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija pažymi, jog UAB „KSP“ prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė aplinkybes, kurios galėtų turėti įtakos kitokio sprendimo administracinėje byloje priėmimui, pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, todėl darytina išvada, kad jis turi pagrįstą teisinį interesą dalyvauti administracinėje byloje ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimas objektyviai galėjo įtakoti jo teises ir interesus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti procesą administracinės bylos dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo įsiteisėjimo dienos suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), 2,5246 ha ploto žemės sklypus (sklypą); organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje); patvirtinti parengtus žemės sklypus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl servitutų nustatymo ir patvirtintus žemės sklypo planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, tiek, kiek tai yra susiję su UAB „KSP“ naudojamu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, kurie nuosavybės teise priklauso UAB „KSP“ ir yra adresu Kopų g. 20A, Palanga.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla yra perduodama Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytoje dalyje.

Atskirai pažymėtina, kad UAB „KSP“ pateikė prašymą sustabdyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007 galiojimą dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į UAB „KSP“ naudojamą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

ABTĮ 159 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad, atnaujinus procesą administracinėje byloje, prireikus teisėjų kolegija gali sustabdyti skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta administracinė byla.

Šiuo atveju byloje yra pateikti įrodymai, leidžiantys teigti, kad yra atliekami veiksmai, kuriais yra siekiama atkurti pareiškėjoms nuosavybės teises M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype.

Teisėjų kolegija, įvertinusi UAB „KSP“ nurodytas aplinkybes dėl teismo sprendimo dalies vykdymo sustabdymo, vertina, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas sustabdyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007 vykdymą UAB „KSP“ prašoma apimtimi iki tol, kol bus iš naujo išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės šioje byloje priimtas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 159 straipsnio 2 dalimi, 160 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

uždarosios akcinės bendrovės „KSP“ prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007 pagal pareiškėjų I. F., M. M. R., Z. Ž., E. R. S., E. F., A. F., M. Š. ir I. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos apskrities viršininko administracija) dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui per vieną mėnesį nuo teismo įsiteisėjimo dienos suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), 2,5246 ha ploto žemės sklypus (sklypą); organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje); patvirtinti parengtus žemės sklypus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl servitutų nustatymo ir patvirtintus žemės sklypo planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, toje dalyje, kiek tai yra susiję su uždarosios akcinės bendrovės „KSP“ naudojamu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, kurie nuosavybės teise priklauso uždarajai akcinei bendrovei „KSP“ ir yra adresu Kopų g. 20A, Palangoje.

Perduoti šioje dalyje bylą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Uždarąją akcinę bendrovę „KSP“ įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu .

Sustabdyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007 dalies vykdymą dėl įpareigojimo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), 2,5246 ha ploto žemės sklypus (sklypą); organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje); patvirtinti parengtus žemės sklypus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl servitutų nustatymo ir patvirtintus žemės sklypo planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, toje dalyje, kiek tai yra susiję su uždarosios akcinės bendrovės „KSP“ naudojamu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, kurie nuosavybės teise priklauso uždarajai akcinei bendrovei „KSP“ ir yra adresu Kopų g. 20A, Palanga, iki tol, kol bus iš naujo išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės šioje byloje priimtas sprendimas.

Nutartis neskundžiama.