Civilinė byla Nr. 3K-3-137-378/2018 

              Teisminio proceso Nr. 2-42-3-01050-2015-5     

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),   

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui K. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis) ir turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo nutraukti jos ir atsakovo K. B. (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 442) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – B.; padalyti santuokoje įgytą turtą: nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo statinius (duomenys neskelbtini), keturis žemės sklypus (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe; žemės sklypą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), du žemės sklypus (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe; padalyti kilnojamuosius daiktus ieškovės nurodytu būdu; konstatuoti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), keturi žemės sklypai (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), trys žemės sklypai (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis gyvenamojo namo, tvartas, malkinė, 1/2 dalis kiemo statinių (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovės nuosavybė, įgyta santuokoje dovanojimo būdu; priteisti atsakovui 9187,85 Eur kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį; priteisti ieškovei iš atsakovo 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis girtaudavo, ne kartą prieš ieškovę vartojo smurtą, Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 27 d. smurtavo prieš ieškovę, apie dvejus metus turi kitą moterį. Taigi atsakovo kaltė preziumuojama, o pagrindo preziumuoti ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo nėra. Ieškovė sodybą prašė priteisti jai, nes kartu gyventi nematė galimybės. Be to, ieškovės teigimu, atsakovas vaikščiojo apie langus, grasino jai, turi medžioklinį šautuvą, todėl ieškovė bijo, kad gali ją nušauti. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo elgesio ji patyrė dvasinių išgyvenimų, nes atsakovas negerbė jos kaip sutuoktinės, vartojo fizinį ir psichologinį smurtą, nepuoselėjo šeimos vertybių, dėl to įskaudino ją, sužlugdė kaip asmenybę. Ieškovė jaučia baimę ir įtampą, jai pasireiškė miego sutrikimai, neurologiniai skausmai visame kūne. Sudarydama santuoką su atsakovu ji tikėjosi turėti darnią šeimą, aprūpintą orią ir saugią senatvę, todėl prašė priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą.
4. Atsakovas sutiko su dalimi ieškinio, tačiau prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir padalyti santuokoje įgytą turtą jo nurodytu būdu. Atsakovas nurodė, kad tarp jų buvo nesutarimų dėl buitinių, turtinių ūkinių ir kitų priežasčių, šie nesutarimai tęsėsi ilgą laiką. Ieškovė dažnai namo pareidavo girta, atsakovas buvo radęs ją namie girtą su svetimu vyru. Konfliktų kildavo, tačiau jis smurto nevartojo. Gyvenant santuokoje ieškovė buvo neištikima, konfliktiška, sirgo depresija.
5. Atsakovas gyvenamąjį namą su kitais pastatais prašė padalyti pagal ieškovės pirminį pateiktą UAB „Šilalės projektas“ variantą, ieškovę įpareigojant projekte atlikti nurodytus pertvarkymo statybos darbus taip, kad sodyba būtų padalyta ir priteista po lygiai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: santuoką tarp A. B. ir K. B., sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 442), nutraukė, nustatydamas abiejų sutuoktinių kaltę; po santuokos nutraukimo A. B. paliko pavardę – B., o K. B. – B.; santuokoje įgytą turtą padalijo taip: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 48/100 dalis gyvenamojo namo, 57/100 dalis ūkinio pastato, 1/2 dalį 0,2500 ha žemės sklypo, 1/2 dalį kiemo statinių (duomenys neskelbtini); priteisė kito turto už 26 070,80 Eur; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 52/100 dalis gyvenamojo namo, 43/100 dalis ūkinio pastato, 1/2 dalį 0,2500 žemės sklypo, 1/2 dalį kiemo statinių (duomenys neskelbtini); priteisė kito turto už 28 866,20 Eur; nustatė naudojimosi priteistu turtu tvarką; įpareigojo ieškovę savo darbu ir lėšomis pertvarkyti gyvenamąjį namą: iš lauko į patalpą 1-11 iškirsti angą ir įstatyti duris, užmūryti durų angą iš lauko į patalpą 1-1, tarp patalpų 1-3 ir 1-11 užmūryti durų angą, patalpoje 1-12 įsirengti sanitarinį mazgą, tarp patalpų 1-12 ir 1-3 padaryti pertvarą, iš patalpų 1-11 ir 1-9 į patalpą 1-10 iškirsti dvi angas ir įstatyti duris; priteisė ieškovei iš atsakovo 1397,70 Eur kompensaciją už atsakovui tekusią didesnę santuokinio turto dalį; pripažino, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise yra įgijusi sprendime nurodytą nekilnojamąjį turtą; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priėmė ieškovės atsisakymą dėl ieškinio reikalavimų priteisti jai paveikslą su arkliais, auksinę grandinėlę ant kaklo bei auksinį pakabutį ir šią civilinės bylos dalį nutraukė.
7. Teismas nustatė, kad šalys (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, akto įrašo Nr. 442. Šalims gyvenant santuokoje gimė duktė S. B. ir dvynės S. ir S. B.; vaikai jau pilnamečiai ir gyvena savarankiškai. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) žemės sklype 2000 metais pasistatė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Sutuoktiniai užsiėmė žemės ūkio veikla, nuo 2003 m. kovo 25 d. ieškovės vardu įregistravo ūkininko ūkį. Po ieškinio pateikimo šalys tarpusavio sutarimu realizavo dalį ūkininko ūkio gyvulių, o gautas lėšas pasidalijo. Šalys bendro ūkio nebeveda ir gaunamas lėšas naudoja atskirai nuo 2016 m. liepos 29 d., t. y. nuo to momento, kai pasidalijo nerealizuotus gyvulius į atskiras bandas.
8. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, pripažino, kad atsakovas vartojo smurtą prieš ieškovę. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas pripažino, jog smurtą prieš ieškovę pavartojo tada, kai pati ieškovė pirma su šakėmis sudavė jam per rankas. Teismas nurodė, kad, net ir paaiškėjus ieškovės smurtiniams veiksmams, ši aplinkybė nepateisino atsakovo smurto prieš ieškovę ir ji nebuvo esminė vertinant atsakovo smurtinius veiksmus prieš ieškovę.
9. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro išrašo ir dovanojimo sutarčių nustatė, kad ieškovė santuokines lėšas naudojo didindama savo asmenine nuosavybe įgytą turtą. Sudarydama dovanojimo sutartis be sutuoktinio žinios bei jo neinformuodama ir neįtraukdama į šiuos sandorius, viena tvarkydama ir disponuodama ūkininko ūkio pajamomis ieškovė nebuvo lojali savo sutuoktiniui, neveikė kito sutuoktinio ir visos šeimos interesais, supriešino asmeninius ir kito sutuoktinio interesus, nepaisė sutuoktinio nuomonės, nesiekė iškilusių klausimų spręsti abipusiu sutarimu. Dėl to teismas pripažino, kad ir ieškovė pažeidė sutuoktinio pareigas.
10. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė prašė jai priteisti sodybą su žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, o atsakovas prašė gyvenamąjį namą su priklausiniais padalyti pagal ieškovės pateiktą UAB „Šilalės projektas“ variantą, ieškovę įpareigojant atlikti projekte nurodytus pertvarkymo statybos darbus. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu gyveno pas savo seserį Šilutės rajone, kito savo gyvenamojo būsto neturi. Sutuoktinių gyvenamajame name bylos nagrinėjimo metu gyveno ieškovė su pilnamete dukterimi. Kadangi pradiniu ieškiniu ieškovė pateikė namo padalijimo projektą, pagal kurį šalys turėtų atskirus įėjimus į namą, atskiras ūkines patalpas, teismas atsižvelgė į tai bei į tai, kad atsakovas nesutiko gauti kompensacijos už jam priklausančios namo dalies netekimą ir bylos nagrinėjimo metu neturėjo kitos gyvenamosios patalpos, o turto padalijimo natūra būdas laikytinas prioritetiniu, ir sprendė, kad gyvenamasis namas turėjo būti padalytas pagal UAB „Šilalės projektas“ parengtą gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų padalijimo projektą. Pažymėtina, kad ieškovė pradiniu ieškiniu sutiko savo lėšomis atlikti namo rekonstrukcijos darbus.
11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. birželio 19 d. nutartimi pakeitė Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimą ir nurodė, kad ginčo šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, 0,2500 ha žemės sklypą, kiemo statinius (duomenys neskelbtini); panaikino Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo rezoliucinės dalies punktus, kuriais nustatyta nurodyto turto naudojimosi tvarka bei ieškovė įpareigota savo darbu ir lėšomis atlikti atitinkamus gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus; priteisė ieškovei iš atsakovo 1477 Eur kompensaciją už didesnę atsakovui tenkančią kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalį, o atsakovui iš ieškovės – 12 612,50 Eur kompensaciją už didesnę ieškovei tenkančią nekilnojamojo turto dalį; atlikus kompensacijų įskaitymą, priteisė atsakovui iš ieškovės 11 135,50 Eur kompensaciją; priteisė ieškovei iš atsakovo 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; kitas Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo dalis paliko, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove. Tą faktą pripažino pirmosios instancijos teismas, neginčijo ir atsakovas. Ieškovės paaiškinimus apie smurto vartojimą patvirtino byloje esantys procesiniai dokumentai, kuriuose buvo tiriami ieškovės pranešimai dėl atsakovo smurto prieš ją. 2003 m. balandžio 30 d. Šilalės rajono policijos komisariato nutarimu nustatyta, kad 2003 m. balandžio 21 d. automobilyje asmeninio konflikto metu atsakovas du kartus sudavė kumščiu žmonai ir įkando jai į kairįjį skruostą, t. y. padarė ieškovei lengvą kūno sužalojimą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikdymą. Sužalojimus patvirtino 2003 m. balandžio 21 d. teismo medicinos specialisto išvada. 2013 m. sausio 24 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjos, ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės sumušimo ir jo metu sukelto fizinio skausmo, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja, buvo nutrauktas. Ieškovė šioje byloje nurodė, kad ji atsakovo buvo sumušta 2015 m. gruodžio 27 d. vakare. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Tauragės poskyrio 2015 m. gruodžio 30 d. išvadoje nustatyta, kad ieškovei dėl nurodyto sumušimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsakovas pripažino, kad jis tuo metu vartojo smurtą prieš ieškovę, tačiau tai padarė po to, kai ieškovė pirma su šakėmis sudavė jam per rankas. Be to, ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu atsakovas nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 27 d. smurtavo prieš ieškovę. Nuosprendyje nustatyta, kad atsakovas nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų. Nors šis nuosprendis priimtas jau po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau teismas jį vertino kaip papildomą įrodymą, liudijantį žiaurų atsakovo elgesį su ieškove. Atsakovo smurtavimo prieš ieškovę faktą patvirtino ir liudytojų parodymai.
13. Atsakovas, teigdamas, kad dėl santuokos nutraukimo kalta ieškovė, turėjo tai įrodyti, tačiau jis neginčijo teismo sprendimo dalies, kuria žemės sklypai, įgyti už bendras sutuoktinių lėšas, pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe. Atsakovas taip pat neginčijo ir dovanojimo sutarčių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šiuo faktu kaip sudarančiu pagrindą konstatuoti netinkamą ieškovės, kaip sutuoktinės, elgesį. Pagrindinis pirmosios instancijos teismo motyvas konstatuoti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo buvo susijęs su turtinių reikalų tvarkymu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši priežastis negalėjo būti vienintelė, sukėlusi šeimos iširimą, nes jį nulėmė asmeniniai sutuoktinių santykiai. Nesutarimai dėl bendro santuokinio turto tvarkymo, persikėlę į asmeninių sutuoktinių santykių lygmenį, gali būti faktinė santuokos iširimo priežastis. Tuo tarpu atsakovas, kaltindamas ieškovę, kad dėl šios priežasties iširo santuoka, šeimos išsaugojimą siejo su šeimos turto, materialinių vertybių tinkamu tvarkymu, nors sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais. Be to, teismo vertinimu, žiaurus atsakovo elgesys su ieškove, pirmą kartą užfiksuotas dar 2003 metais, skatino ieškovę ieškoti būdų, kaip išgyventi šeimoje ir užtikrinti ūkininko ūkio veiklą.
14. Dėl atsakovo žiauraus elgesio ieškovė buvo priversta nuolat jausti baimę ir įtampą, po paskutinio smurto epizodo ieškovė nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. balandžio 14 d. gyveno socialinių paslaugų namuose, nes bijojo grįžti namo. Apeliacinės instancijos teismas iš Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose ieškovei suteiktos psichologo konsultacijos sprendė, kad ieškovė patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, tapo pažeidžiama emociškai, stipriau išreikšti depresyvūs jausmai, pasireiškė bejėgiškumo, nerimo, įtampos, liūdesio jausmai. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas smurtiniu elgesiu kėsinosi į vieną pagrindinių vertybių – ieškovės sveikatą, toks sutuoktinio elgesys buvo pagrindas priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą.
15. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo parinktu turto padalijimo būdu, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, egzistuoja subjektyvios priežastys netaikyti turto padalijimo natūra. Teismas nurodė, kad ginčo šalių santykiai konfliktiški, todėl tikėtina, kad, padalijus namą natūra, būtų sukurta terpė šalims ir toliau konfliktuoti tiek asmeninių santykių srityje, tiek sprendžiant klausimus dėl nekilnojamojo turto valdymo, disponavimo bei naudojimosi juo. Tai gali turėti neigiamos įtakos šalių psichoemocinei būsenai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti šalims tinkamas gyvenimo sąlygas, atsižvelgdamas į tai, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, kad jis nuosprendžiu nuteistas už smurtą prieš ieškovę, sprendė, kad gyvenamasis namas ir sklypas natūra priteistini ieškovei, atsakovui priteistina kompensacija, kurią ieškovė sutiko mokėti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 19 d. nutartį ir palikti galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Spręsdamas sutuoktinių kaltės nustatymo klausimą apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje nurodyta, kad teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Atsakovas pripažino, kad, ieškovei 2015 m. gruodžio 22 d. pateikus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kai faktinis bendras santuokinis gyvenimas jau buvo nutrūkęs, tarp atsakovo ir ieškovės 2015 m. gruodžio 27 d. įvyko konfliktas, kurio iniciatorė buvo ieškovė, puldama atsakovą su šakėmis. Atėmęs šias šakes, atsakovas prieš ją pavartojo fizinį smurtą. Tačiau atsakovas pabrėžia, kad šis konfliktas įvyko jau faktiškai nutrūkus faktiniams santuokiniams ryšiams, todėl nelaikytinas pagrindu pripažinti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.
2. Ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo yra įrodyta visiškai. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Tuo tarpu santuokoje įgyto turto tvarkymas ir valdymas ieškovei perkant nekilnojamąjį turtą už bendras santuokines lėšas, tačiau dokumentus forminant taip, kad šis turtas taptų asmenine jos nuosavybe, yra akivaizdus įrodymas. Atsakovas neginčijo žemės sklypų perleidimo ir dovanojimo sutarčių, nes įsitikinęs, kad notariškai patvirtintų sandorių nuginčyti beveik neįmanoma.
3. Ieškovės kaltė pasireiškė ilgalaikiu psichologiniu smurtavimu prieš atsakovą, šantažu, kaltinimu nebūtais ir jos išgalvotais dalykais, ieškovė ilgą laiką sirgo depresija, vartojo vaistus, dėl kiekvieno jos parašyto pareiškimo policijos pareigūnai atsakovą apklausinėdavo ir aiškindavosi aplinkybes, tačiau jo veiksmuose jokių pažeidimų, nusižengimų ar nusikaltimų sudėties nenustatė.
4. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje remiasi ieškovės pakviestų liudytojų, kurios yra geros ieškovės draugės, parodymais apie tariamą atsakovo blogą elgesį ir neigiamus veiksmus, tačiau apeliacinės instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimas yra šališkas ir neobjektyvus. Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-1010/2016 (be paskutinio nuosprendžio lapo) nurodyti nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų (artimiausių sutuoktinių kaimynų) parodymai, iš kurių matyti, kad visi šie liudytojai atsakovą apibūdino teigiamai. Dėl to pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, įrodymų visumą, abiejų šalių pateiktus argumentus. Nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas mažiau.
5. Nustačius, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo, neturtinė žala nepriteisiama (CK 3.70 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas vertino Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. atsakovo apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau, pasisakydamas dėl neturtinės žalos, kad ieškovė tokią patyrė po paskutinio smurto prieš ją atvejo, neatkreipė dėmesio į tai, kad byloje yra pridėtas nuosprendis be paskutinio jo lapo, tiksliau, nuosprendyje yra išspręstas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas dėl ieškovės sužalojimo, priteisiant iš atsakovo žalos, susijusios su 2015 m. gruodžio 27 d. konfliktu, atlyginimą.
6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nukrypo nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo. Turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
7. Pirmosios instancijos teismas, dalydamas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes ir nustatė, kad pagrindinis nekilnojamasis turtas turi būti padalijamas į dvi lygias dalis.
8. Atsakovas teigė, kad nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir kiti statiniai – yra pagrindinis jo turtas. Realią galimybę padalyti nekilnojamąjį turtą – gyvenamąją patalpą natūra ieškovė nurodė pateikdama teismui ieškinį ir planą, kaip buvo galima nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ir jį padalyti dviem šeimoms gyventi be didelių investicijų ir žalos pastatui. Atsakovas sutiko su ieškovės pateiktu pasiūlymu padalyti santuokoje įgytą būstą į dvi dalis pagal jos pateiktą pasiūlymą. Tik vėliau ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, reikalaudama visą nekilnojamąjį turtą priteisti jai, o atsakovui – kompensaciją, tačiau iš atsakovo ieškovei priteistos sumos už turtinę ir neturtinę žalą yra beveik tokio pat dydžio kaip ir ieškovės turima sumokėti kompensacija atsakovui. Vadinasi, atsakovas liks be turto ir gyvenamojo būsto. Atsakovas yra 57 metų, turi rimtų sveikatos problemų, todėl uždirbti tiek lėšų, kad galėtų įsigyti kitą gyvenamąją patalpą, nebeturės galimybės.
9. Šilalės rajono apylinkės teismui 2016              m. gruodžio 8 d. priimant nuosprendį baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta pagrindų, neleidžiančių atsakovui gyventi su ieškove viename gyvenamajame name ir nebuvo pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės, kad po nuosprendžio priėmimo atsakovas gyventų atskirai nuo ieškovės, t. y. teismas nenustatė jokio pavojaus ieškovei gyventi viename name su atsakovu, ypač kai jį galima atidalyti į du atskirus butus ir gyventi vienas kitam netrukdant. 
17. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove. Tą faktą pripažino pirmosios instancijos teismas, to neginčijo ir atsakovas. Išvadas dėl žiauraus atsakovo elgesio apeliacinės instancijos teismas padarė ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą. Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. apkaltinamąjį nuosprendį atsakovui teismas vertino kaip papildomą įrodymą, liudijantį žiaurų atsakovo elgesį su ieškove ir sustiprinantį faktines aplinkybes dėl atsakovo kaltės nutraukiant santuoką. Faktinių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą pripažinti ieškovę iš esmės pažeidus sutuoktinio pareigas, nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo preziumuoti ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, todėl atsakovas, teigdamas, jog dėl santuokos nutraukimo kalta ir ieškovė, turėjo įrodyti ieškovės kaltę, tačiau leistinomis civilinio proceso priemonėmis ieškovės kaltės neįrodė.
2. Atsakovas neginčijo sandorių, kuriais sklypai tapo ieškovės asmenine nuosavybe, neginčijo ir dovanojimų sutarčių. Kasacinio skundo argumentai, kad ir mažai raštingam žmogui aišku, jog sudarytų ir notariškai patvirtintų sandorių nuginčyti beveik neįmanoma, nesudaro teisinio pagrindo apeliacinės instancijos teismo nutartį pripažinti neteisėta, o skundo motyvai yra paremti tik atsakovo samprotavimais. Atsakovas, manydamas, kad sudarytais sandoriais buvo pažeistos jo teisės, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, galėjo ginti jas įstatymų nustatyta tvarka pareikšdamas ieškinį teisme.
3. Apeliacinės instancijos teismas, šioje nagrinėjamoje byloje priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, rėmėsi įrodymų visuma, o ne tik Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgė į reikšmingas bylai nagrinėti aplinkybes. Iš rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų akivaizdu, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove, todėl ji buvo priversta nuolat jausti baimę ir įtampą, po paskutinio smurto epizodo ieškovė nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. liepos 30 d. gyveno socialinių paslaugų namuose, nes bijojo grįžti namo, ieškovei suteiktos psichologo konsultacijos metu nustatyta, kad ji patiria psichologinį ir fizinį smurtą, ją vargina galvos skausmai, temsta akyse, sutrikęs miegas ir pan. Būtent šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo buvo teisingai įvertintos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
4. Atsakovo nurodyti argumentai dėl turto padalijimo yra daugiau asmeninio pobūdžio aplinkybės, susijusios su jo amžiumi, sveikata ir turtine padėtimi, ir tai yra fakto, o ne teisės taikymo klausimas. Atsakovo skunde cituojami procesiniai baudžiamosios bylos dokumentai ir nurodomos aplinkybės, susijusios su nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu, negali būti savarankiškas teisinis pagrindas teismui sprendžiant klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Be to, sutuoktinių įgyto turto padalijimo klausimai nutraukiant santuoką kiekvienu atskiru atveju vertintini individualiai, pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes.
5. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs ginčo šalių tarpusavio santykius, aplinkybes, dėl kurių santuoka nutrauktina, ilgą laiką besitęsiantį atsakovo žiaurų elgesį su ieškove, pagrįstai sprendė, kad ne tik galima, bet ir būtina nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo, parenkant kitą, protingą, turto padalijimo būdą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės tvarką (CK 3.60 straipsnis), aiškinimo ir taikymo

18. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas  (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
19. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
20. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
21. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).
22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas girtaudavo, ne kartą prieš ieškovę vartojo fizinį smurtą (žiauriai su ja elgėsi), t. y. ieškovė savo reikalavimą grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes, jo teigimu, ieškovė dažnai namo pareidavo girta, buvo jam neištikima, konfliktiška, nebuvo jam lojali. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas vartojo smurtą prieš ieškovę, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove.
23. Žiaurus elgesys suprantamas kaip visuomenės netoleruotini veiksmai, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė. Žiaurus elgesys paprastai apibūdinamas kaip veikimas ar neveikimas, sukeliantis nukentėjusiajam fizinį ar psichinį skausmą (sumušimas, kankinimas, tyčiojimasis, laisvės apribojimas ir pan.). Teismų nustatytos aplinkybės, nurodytos nutarties 12 punkte, suponuoja išvadą, kad atsakovo veiksmai, pasireiškę fizinio smurto vartojimu prieš ieškovę, dėl kurių jai teko kentėti fizinį skausmą bei patirti dvasinių išgyvenimų, atitinka žiauraus elgesio sampratą, todėl atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių jo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsakovą pripažino kaltu dėl santuokos iširimo. Kasacinio skundo argumentai, kad 2015 m. gruodžio 27 d. jau faktiškai nutrūkus faktiniams santuokiniams ryšiams įvykęs konfliktas, kurio metu atsakovas prieš ieškovę pavartojo fizinį smurtą ir už tai, kad sutrikdė ieškovei sveikatą daugiau nei 10 dienų, buvo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu nuteistas, nelaikytinas pagrindu pripažinti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo išvadų pripažinti nepagrįstomis. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į faktą, jog šis nuosprendis priimtas jau po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, todėl jį vertino tik kaip papildomą įrodymą, liudijantį žiaurų atsakovo elgesį su ieškove. 
24. Atsakovo teiginiai dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodytumo atmestini. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, teigdamas, jog žemės sklypai buvo įgyti už bendras sutuoktinių lėšas, tačiau jų nuosavybės dokumentai įforminti taip, kad sklypai tapo asmenine ieškovės nuosavybe, dovanojimo sandorių neginčijo. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad atsakovas ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo – lojalumo pareigos pažeidimo – neįrodė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sandoriai yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, todėl šios teisės įgijimas gali būti nuginčytas tik sandorį pripažinus negaliojančiu įstatyme nustatytais pagrindais. Atsakovas, nepareiškęs reikalavimo pripažinti negaliojančiais žemės sklypų įgijimo ieškovės asmeninėn nuosavybės sandorius, negali remtis šių sandorių sudarymo faktu, kaip įrodančiu ieškovės nelojalumą sutuoktiniui.
25. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, tinkamai vertino įrodymus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus teisės išaiškinimus ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas yra kaltas dėl iširusios santuokos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimti priešingą išvadą,  ši nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), aiškinimo ir taikymo

26. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
27. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).
28. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).
29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Vis dėlto tam tikrais atvejais, kai šalių santykiai yra itin konfliktiški, šalys nesugeba bendradarbiauti ir taikiai spręsti iškylančių klausimų, turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas konfliktams kilti ir ateityje ar netgi grėsti abiejų sutuoktinių  saugumui.
30. Taigi, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, tai jis turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Tai yra teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Toks aiškinimas atitiktų anksčiau minėtos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 53 punktą).
31. Nagrinėjamoje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad, kaip jau nurodyta nutarties 22–23 punktuose, atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove, o 2015 m. gruodžio 27 d. sumušė ieškovę, jo kaltė dėl ieškovei padaryto sveikatos sutrikdymo konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Byloje taip pat nustatyta, kad dėl atsakovo žiauraus elgesio ieškovė buvo priversta nuolat jausti baimę, o po minėto smurto epizodo tris mėnesius gyveno socialinių paslaugų namuose, kadangi bijojo grįžti į namus dėl galimos grėsmės savo gyvybei ir sveikatai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški ir įtempti, šalys nesugeba bendradarbiauti ir rasti kompromisų sprendžiant iškylančius klausimus, todėl turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas panašaus pobūdžio konfliktams, lydimiems atsakovo smurtinių veiksmų proveržio, kilti ir ateityje. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad egzistuoja subjektyvios priežastys netaikyti turto padalijimo natūra būdo, pagrįsta.
32. Minėta, kad turto padalijimo būdas, kai turtas vienam sutuoktiniui priteisiamas natūra, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, laikomas išimtiniu, todėl byloje turi būti nustatomos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios leistų teismui pagrįstai spręsti, kad nebus pažeistos sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, kaip turto savininko teisės, o priteisiama kompensacija atitinka proporcingumo ir teisingumo principus. Tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį).
33. Nors atsakovas kasaciniu skundu tiesiogiai nekelia priteistos piniginės kompensacijos dydžio nustatymo klausimo turto vertinimo prasme, tačiau nurodo, kad ieškovei priteistos sumos už turtinę ir neturtinę žalą yra beveik tokio pat dydžio kaip ir ieškovės turima sumokėti kompensacija atsakovui, o tai reiškia, kad atsakovas liks be turto ir gyvenamojo būsto; atsakovas yra 57 metų, jis turi rimtų sveikatos problemų, todėl uždirbti tiek lėšų, kad galėtų įsigyti kitą gyvenamąją patalpą, nebeturės galimybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovo argumentai patenka į teisės normų, reglamentuojančių turto padalijimo būdą, kai turtas natūra nedalijamas, aiškinimo ir taikymo apimtį, nes tik tinkamai nustačius priteistinos piniginės kompensacijos dydį sutuoktinių turto padalijimo klausimas laikytinas išspręstu teisingai.
34. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą bei žemės sklypą su kiemo statiniais ir, atlikęs kompensacijų įskaitymą, priteisė atsakovui iš ieškovės 11 135,50 Eur kompensaciją. Byloje nustatyta, kad atsakovas prašė šį turtą įvertinti pagal UAB „Capital vertinimas“ pateiktą glaustos formos informacinę pažymą, kurioje bendra nurodytos sodybos su žemės sklypu ir priklausiniais vertė – 37 000 Eur; pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, nors atsakovo pateiktas įvertinimas atliktas apžiūrint objektus vietoje, tačiau iš įvertinimo nėra aišku, kokia yra kiekvieno sodyboje esančio objekto vertė, todėl toks vertinimas nėra išsamus ir juo remtis vertinant kiekvieną objektą nėra galimybės, todėl teismas sutiko su ieškovės siūlomu šio turto vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis VĮ Registrų centro turto vertinimu, nustatė, kad bendra žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais vertė 2016 m. sausio 1 dieną buvo 25 225 Eur, bei pažymėjo, jog atsakovas neginčijo teismo nustatytos turto vertės.
35. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pripažįstama, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017, 23 ir 32 punktai). Nors nurodyti išaiškinimai suformuluoti bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos piniginės kompensacijos dydis, yra tapatūs, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju kompensuojama už bendraturčiui priklausančią turto dalį. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas neteikė apeliacinio skundo, nes teismas buvo parinkęs turto padalijimo natūra būdą, kuris tenkino atsakovą, todėl natūra padalyto gyvenamojo namo su priklausiniais teismo nustatyta vertė atsakovui nebebuvo aktuali. Tačiau, kaip minėta, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas teikė įrodymus, pagrindžiančius kitokią ginčo turto vertę, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas neginčijo teismo nustatytos turto vertės, nėra visiškai teisinga. Atsakovo kasacinio skundo argumentai, nurodyti nutarties 33 punkte, suponuoja išvadą, kad atsakovas teismo priteistos piniginės kompensacijos nelaiko nustatyta tinkamai.
37. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas).
38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, turėdamas byloje skirtingus šalių įrodymus dėl ginčo turto vertės ir nuspręsdamas dėl šio turto padalijimo natūra būdo netaikymo, turėjo nustatyti, ar pirmosios instancijos teismo nurodyta turto vertė tikrai atitinka rinkos kainą ir ar tokios kainos pagrindu nustatytas priteistinos piniginės kompensacijos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, suteikiančių pagrindą spręsti dėl teisingos piniginės kompensacijos priteisimo, todėl šios apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalies negalima pripažinti pagrįsta ir teisėta.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 1397,70 Eur kompensacija už atsakovui priteistą didesnę santuokinio turto dalį, ir ieškovei A. B. iš atsakovo K. B. priteisė 1477 Eur kompensaciją už didesnę atsakovui tenkančią kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalį. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovui iš ieškovės priteisdamas 12 612,50 Eur kompensaciją už ieškovei tenkantį ginčo turtą natūra, atliko kompensacijų įskaitymą ir atsakovui K. B. iš ieškovės A. B. priteisė 11 135,50 Eur kompensaciją.
40. Atsakovas neskundžia apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl kito turto padalijimo ir jo vertės nustatymo, kasacinio nagrinėjimo dalykas yra tik nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo klausimas, todėl kasacinis teismas panaikina tik apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsakovui K. B. iš ieškovės A. B. priteista 12 612,50 Eur kompensacija už didesnę ieškovei tenkančią nekilnojamojo turto dalį ir, atlikus kompensacijų įskaitymą, atsakovui K. B. iš ieškovės A. B. priteista 11 135,50 Eur kompensacija. Dėl šios dalies byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 16,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Perdavus bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šių išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kuria atsakovui K. B. iš ieškovės A. B. priteista 12 612,50 Eur kompensacija už didesnę ieškovei tenkančią nekilnojamojo turto dalį ir, atlikus kompensacijų įskaitymą, atsakovui K. B. iš ieškovės A. B. priteista 11 135,50 Eur kompensacija, panaikinti ir dėl šios dalies bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Pranešti VĮ Registrų centrui apie bylos išnagrinėjimą kasaciniame teisme civilinėje byloje dėl šio registruotino nekilnojamojo turto: 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė