Baudžiamoji byla Nr. 1-1248-1065/2019m.
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26205-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 3 d.
Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
R. B., gimęs Pakruojo r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Pakruojo rajono savivaldybėje, L. mieste, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, aukštesniojo išsilavinimo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, išsituokęs, teistas:
1. 2013 m. sausio 17 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 3 mėnesiams;
2. 2013 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, 2014 m. liepos 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, 2014 m. lapkričio 5 d. paleistas atlikęs arešto bausmę;
3. 2016 m. liepos 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 6 punkto, 7 punkto ir 10 punkto taisyklėmis laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
Kaltinamasis R. B. 2019 m. birželio 22 d. 15:20 val., Pakruojo r., L., savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,43 prom.), savo šeimos nariui – sugyventinei Z. D. , suduodamas vieną smūgį kumščiu į veidą ir sugriebęs už rankų bei suspausdamas jas, sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamojo R. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
R. B. , apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su savo sugyventine Z. D. kartu gyvena jau apie 6 m., kartais pykstasi, nes Z. D. kaip būna neblaivi, tampa agresyvi, nevaldoma. 2019 m. birželio 22 d. Z. D. apie 10 val. išėjo į parduotuvę, žadėjo parnešti alaus, tačiau namo negrįžo. Ji į namus grįžo girta, apie 15 val. Jis buvo išėjęs jos ieškoti, susitiko draugą ir su juo po to girtavo, todėl taip pat buvo girtas. Z. D. grįžus, jis pradėjo priekaištauti ir tarp jų kilo konfliktas. Z. D. ginčo metu kelis kartus jam sudavė, jis gindamasis sugriebė Z. D. už rankų ir jas suspaudė, nes tiesiog norėjo, kad ji rankų neištrauktų ir nemuštų. Galėjo, kai bandė jai sugriebti rankas, suduoti kažkur per veidą, tačiau buvo jau labai girtas ir kas tiksliai vyko, neprisimena. Jis supranta, kad pasielgė blogai. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą (b. l. 83–84, 100);
Nukentėjusioji Z. D. parodė, kad 2019 m. birželio 22 d. apie 15.20 val., ji neblaivi grįžo į namus Pakruojo r., L. Namuose rado girtą savo sugyventinį R. B. . Sugyventinis pradėjo jai priekaištauti, kad negrįžo laiku namo, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kambaryje sugyventinis R., kažkurios rankos kumščiu, sudavė jai smūgį į lūpas, po to sugriebė jai už rankų, jas suspaudė ir purtė, sumuštas lūpas skauda iki šiol. Tuo metu, kai sugyventinis suspaudė rankas, jai skaudėjo. Konflikto metu namuose buvo vieni, įvykio daugiau niekas nematė. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreips, pas tesimo medicinos specialistą nevažiuos, pagalbos mygtukas jai nereikalingas (b. l. 42–45);
tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos smurtą patyrusio asmens, – Z. D. sužalojimo vietos ant rankų ir veido. Z. D. nustatytas 3,09, o R. B. 3,43 promilių girtumai (b. l. 25–28);
asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant apatinės Z. D. lūpos vidinės pusės matoma nedidelė žaizdelė (b. l. 21–23).
Kaltinamojo R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei Z. D. .
Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (b. l. 105–107), kuriame nurodyta, jog įtariamasis R. B. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį R. B. siūlė nubausti 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54ir 55 straipsniuose.
Kaltinamasis R. B. anksčiau teistas tris kartus, teistumas išnykęs (b. l. 57–60, 61–64), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, administracine tvarka baustas (b. l. 65–69), nedirbantis (b. l. 70), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 71). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) R. B. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 30 parų arešto (BK 49 straipsnis).
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, R. B. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 22 d. 15.55 val. (b. l. 72) iki 2019 m. birželio 24 d. 13.20 val. (b. l. 94), tai yra dvi paros, kas prilyginama dviem arešto paroms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis).
R. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b. l. 92–93), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,
n u s p r e d ž i a :
pripažinti R. B. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. B. galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.
Į paskirtą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 22 d. 15.55 val. iki 2019 m. birželio 24 d. 13.20 val., tai yra dvi paras, kas prilyginama dvejoms arešto paroms.
R. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.
Teisėja Kristina Jurevičienė