Administracinė byla Nr. I-3319-595/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01509-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-12).
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. lapkričio 02 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K (293 dienas). Teigia, kad buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, neužtikrinant nustatyto ploto kvadratūros. Kamerose buvo 4 miegamos vietos. Atsakovas kalinamų asmenų skaičių kamerose nurodo neteisingai. Kiekvieną darbo dieną po rytinio patikrinimo skaičiuotės vyksta nuolatinė kalinamųjų rotacija, todėl skaičius nuolat kinta. Jo teigimu, kiekvieną dieną kamerose buvo visos keturios vietos užimtos, laisvos vietos buvo trumpalaikės. Teigia, kadangi nežinojo apie savo teisių pažeidimą, nekaupė duomenų ir įrodymų. Visą reikiamą medžiagą turi pateikti atsakovės atstovas. Nurodo, kad kalinimo laikotarpiu jis patyrė kankinimą, žiaurų elgesį, jam buvo dideli nepatogumai, buvo pažemintas jo orumas, pažeistas asmens kūno neliečiamumas, vientisumas. Teigia, kad trūko ploto, nes buvo perteklinių baldų, kad netinkamai buvo įrengtas sanitarinis mazgas, apgyvendintas buvo negyvenamosiose patalpose (pagalbinėse patalpose), kur buvo antisanitarinės sąlygos. Dėl ploto trūkumo negalėjo laisvai, patogiai judėti. Kamerose buvo du dviaukščiai gultai, stalas, dvi kėdės, spintelė daiktams susidėti, įrengtas sanitarinis mazgas. Baldų kiekis pritaikytas dvejiems asmenims. Sanitarinio mazgo įrengimas pažeidė jo privatumą nuo kitų kalinių ir nuo pareigūnų. Kamerose buvo smarvė, neįrengta ventiliacijos, garso izoliacijos sistema. Sanitarinio mazgo plotas neužtikrintas. Sanitarinis mazgas nebuvo atskira kabina.
Taip pat skunde pareiškėjas nurodė, kad išvestas pasivaikščioti buvo vos 2 kartus per visą laikotarpį (b.l. 5). Toliau skunde nurodo, kad kiekvieną dieną buvo vedžiojamas į pasivaikščiojimo kiemą (b. l. 8). Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo dengti asbestcemenčio stogo danga. 2017 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais buvo remontuojami I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai, o 2017 m. rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais buvo remontuojami III korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai. Buvo keičiama stogo danga. Teigia, kad buvo kalinamas nesaugioje, gyvybei pavojingoje aplinkoje. Visoje teritorijoje buvo nusėdusios asbesto plaušelių dulkės ir teko jomis kvėpuoti.
Pareiškėjas nurodė, kad dėl visų paminėtų neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, nes patyrė emocinę depresiją, nežmonišką elgesį, kalinimo sąlygos prilygo kankinimui. Buvo paveiktas tiek fiziškai, tiek morališkai negrįžtamai, patyrė psichologinę traumą visam gyvenimui. Todėl patirtą neturtinę žalą vertina 15 000 Eur dydžio suma. Prašo skundą tenkinti.
Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 54-62). Prie atsiliepimo pateikė Lukiškių TI-K įskaitos pareiškėjo asmens kortelės kopijas, iš kurių matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių Tl-K laikotarpiai, kameros, kuriose jis buvo laikomas bei tuo metu kameroje buvusių žmonių skaičius.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas R. A. jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų, sanitarinio mazgo, privatumo, skalbimo, apšvietimo, grotų įrengimo ir kt. - administracinė byla Nr. 1-2244-208/2018, proc. Nr. 3-61-3-00900-2018-3, laikotarpis - 2017-01-01 iki 2017-12-20, kurioje 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu skundas tenkintas iš dalies, priteisiant 60 Eur. Šis sprendimas įsiteisėjęs. Todėl prašo administracinę bylą šioje dalyje palikti nenagrinėtą.
Nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pateikti duomenys patvirtina, kad aukščiau pateiktais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.
Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Taip pat, skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.
Dėl kamerų remonto Lukiškių TI-K paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužinėdami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan.
Kamerų įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir TIĮET) III skirsnis. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Pažymėjo, kad visose kamerose gultai yra vienodi, be kopėtėlių ir teisės aktai nenumato, kad dviejų aukštų gultuose būtų padarytos kopėtėlės. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo 2-4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (LVAT 2016-04-04 nutartis Nr. A-1230-502/2016). Todėl pareiškėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trūkumo šiuo atveju negali būti nustatyti.
Nurodė, kad atliekant gyvenamųjų korpusų kadastrinius matavimus sanitarinio mazgo vieta nebuvo matuojama, kadangi tai nėra atskira patalpa. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Įstaiga neturi akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriose būtų paskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukščio sanitariniame mazge. Taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pažymėjo, jog įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nurodė ir tai, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Pagal teisinį reglamentavimą kiekvienam suimtajam turi būti sudarytos sąlygos ne mažiau nei vieną valandą per dieną mankštintis atvirame ore, pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimas gryname ore yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlo suimtiesiems/nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. Paivaikščiojimo kiemelių įrengimas, eksploatacija atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliuose švarą ir tvarką turi palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t.y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tieks suimtiej, tiek nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Be to, nurodė, kad Lukiškių TI-K 1 - ojo, 2 - ojo, 3 - ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Šiferio lakštais yra padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai. Lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu. Todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Atkreiptinas dėmesys, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieš įsigaliojant nutarimui „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“. Pastatytuose objektuose šiferio lakštai nėra draudžiami. Nelaužomi šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Pasivaikščiojimo kiemeliuose esančius stogelius pasiekti įmanoma tik pastačius pakylą ar kopėčias. Atkreipė dėmesį, kad III - io korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrų šiferio padengimas pilnai pakeistas cemento pjuvenų (cetrio) plokšte, taip pat šiferio padengimas baigiamas keisti ir I - ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose.
Nurodė, kad siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygas Lukiškių TI-K vykdomi planiniai statybos ir remonto darbai. Statybos darbai atliekami laikantis statybos darbų saugos ir sveikatos reikalavimų. Šių reikalavimų buvo laikomasi keičiant pasivaikščiojimų kiemelių kontūro šiferio padengimą. Nuteistieji ir suimtieji į pasivaikščiojimo kiemelius, kuriuose buvo atliekami statybos ir remonto darbai nebuvo vedami. Šiferis nebuvo laužomas jis buvo tvarkingai nuimtas ir sudėtas, todėl asbesto dulkių nebuvo ir suimtųjų (nuteistųjų) sveikatai pakenkti negalėjo. Susidariusios statybinės ir griovimo atliekos, tame taipe ir šiferis, buvo surinktos į konteinerius ir išvežtos į atitinkamas atliekų surinkimo įmones. Pažymėjo, kad įstaigos pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai buvo įrengti prieš įsigaliojant nutarimui „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“.
Taip pat nurodė, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemą (DVS) buvo nustatyta, kad pareiškėjas R. A. laikotarpiu nuo 2016-09-30 iki 2017-11-02 į įstaigos administraciją kreipėsi du kartus. Teigia, kad R. A. savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlėjam konkrečias neigiamas pasekmes. R. A. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Remiantis išdėstytu, atsakovės atstovas prašo skundo netenkinti.
Teismas
konstatuoja :
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. lapkričio 02 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. pareiškėjo skundas dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K jau yra išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-2244-208/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00900-20108).
Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad atsakovės atstovo nurodytoje administracinėje byloje, kurios numeris, patikslinus, yra Nr. I-2282-208/2018, teisminio proceso Nr. 3-61-3-3-00900-2018-3, sprendimas yra priimtas visai dėl kito asmens R. A.. Šioje administracinėje byloje skundą yra pateikęs R. A.. Liteko duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas R. A. anksčiau būtų kreipęsis su skundu į teismą dėl neturtinės žalos jam priteisimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. Todėl atsakovės atstovo prašymas administracinę bylą dalyje palikti nenagrinėtą visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pažymėtina tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Bylos duomenimis yra nustatyta, kad pareiškėjas R. A. skunde nurodytu ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose:
2016-09-30 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, plotas - 7,38 m2 (2 asmenys kameroje);
2016-10-01 perkeltas į kamerą Nr. 171, plotas - 7,94 m2 (1 asmuo kameroje);
2016-10-02 - 2016-10-11 kamera Nr. 171 (2 asmenys kameroje);
2016-10-12 perkeltas į kamerą Nr. 175, plotas - 7,56 m2 (2 asmenys kameroje);
2016-10-13 - 2016-10-20 kamera Nr. 175 (2 asmenys kameroje);
2016-10-21 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
2016-10-28 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, plotas - 7,49 m2 (1 asmuo kameroje);
2016-10-29 - 2016-10-30 kamera Nr. 116 (2 asmenys kameroje);
2016-10-31 perkeltas į kamerą Nr. 162, plotas - 7,94 m2 (2 asmenys kameroje);
2016-11-01 -2016-11-10 kamera Nr. 162 (2 asmenys kameroje);
2016-11-11 perkeltas į kamerą Nr. 149, plotas - 7,94 m2 (2 asmenys kameroje);
2016-11-12 - 2016-11-22 kamera Nr. 149 (2 asmenys kameroje);
2016-11-23 perkeltas į kamerą Nr. 175, plotas - 7,56 m2 (1 asmuo kameroje);
2016-11-24 - 2016-11-27 kamera Nr. 175 (2 asmenys kameroje);
2016-11-28 išvyko į Klaipėdos apskrities areštinę.
2016-12-02 atvyko iš Klaipėdos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117, plotas - 7,31 m2 (1 asmuo kameroje);
2016-12-03 perkeltas į kamerą Nr. 135, plotas - 8,02 m2 (1 asmuo kameroje);
2016-12-04 kamera Nr. 135 (2 asmenys kameroje);
2016-12-05 kamera Nr. 135 (1 asmuo kameroje);
2016-12-06 - 2016-12-07 kamera Nr. 135 (2 asmenys kameroje);
2016-12-08 perkeltas į kamerą Nr. 325, plotas - 7,64 m2 (1 asmenys kameroje);
2016-12-09 - 2016-12-29 kamera Nr. 325 (2 asmenys kameroje);
2016-12-30 kamera Nr. 325 (1 asmuo kameroje);
2016-12-31 -2017-01-05 kamera Nr. 325 (2 asmenys kameroje);
2017-01-06 perkeltas į kamerą Nr. 179, plotas - 7,94 m2 (2 asmenys kameroje),
2017-01-07-2017-01-09 kamera Nr. 179 (2 asmenys kameroje);
2017-01-10 išvyko į Klaipėdos apskrities areštinę.
2017-01-13 atvyko iš Klaipėdos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 208, 7.03 m2 (1 asmuo kameroje), 2017-01-14 perkeltas į kamerą Nr. 158, plotas - 7,94 m2 (1 asmuo kameroje),
2017-01-15 - 2017-01-16 kamera Nr. 158 (2 asmenys kameroje);
2017-01-17 išvyko į Klaipėdos apskrities areštinę.
2017-01-20 atvyko iš Klaipėdos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 124, plotas 7,31 m2 (1 asmuo kameroje),
2017-01-21 perkeltas į kamerą Nr. 158, plotas - 7,94 m2 (1 asmuo kameroje),
2017-01-22 - 2017-01-29 kamera Nr. 158 (2 asmenys kameroje);
2017-01-30 išvyko į Klaipėdos apskrities areštinę.
2017-02-03 atvyko iš Klaipėdos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr, 112, plotas 7,28 m2 (1 asmuo kameroje);
2017-02-04 perkeltas į kamerą Nr. 283, plotas - 7,69 m2 (1 asmuo kameroje),
2017-02-05 -2017-02-08 kamera Nr. 283 (2 asmenys kameroje);
2017-02-09 perkeltas į kamerą Nr. 176, plotas - 7,94 m2 (1 asmuo kameroje);
2017-02-10-2017-02-21 kamera Nr. 176 (2 asmenys kameroje);
2017-02-22 perkeltas į kamerą Nr. 188, plotas - 7,56 m2 (1 asmuo kameroje),
2017-02-23 išvyko į Klaipėdos apskrities areštinę.
2017-02-28 atvyko iš Klaipėdos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, plotas 7.38m2 (2 asmenys kameroje),
2017-03-01 perkeltas į kamerą Nr. 164, plotas - 7,86 m2 (1 asmuo kameroje),
2017-03-02 - 2017-03-12 kamera Nr. 164 (2 asmenys kameroje);
2017-03-13 perkeltas į kamerą Nr. 131, plotas -7,94 m2 (2 asmenys kameroje),
2017-03-14 - 2017-03-19 kamera Nr. 131 (2 asmenys kameroje);
2017-03-20 išvyko į Klaipėdos apskrities areštinę.
2017-03-24 atvyko iš Klaipėdos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. l07, plotas 7.38 m2 (2 asmenys kameroje),
2017-03-25 perkeltas į kamerą Nr. 152, plotas - 7,94 m2 (1 asmuo kameroje);
2017-03-26 -2017-03-30 kamera Nr. 152 (2 asmenys kameroj e);
2017-03-31 perkeltas į kamerą Nr. 131, plotas - 7,94 m2 (2 asmenys kameroje);
2017-04-01 -2017-04-26 kamera Nr. 131 (2 asmenys kameroje);
2017-04-27 kamera Nr. 131 (1 asmuo kameroje);
2017-04-28 -2017-05-01 kamera Nr. 131 (2 asmenys kameroje);
2017-05-02 išvyko į Klaipėdos apskrities areštinę.
2017-05-05 atvyko iš Klaipėdos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 223, plotas 6,83 kv.m. (1 asmuo kameroje);
2017-05-06 - 2017-05-07 kamera Nr. 223 (1 asmuo kameroje);
2017-05-08 perkeltas į kamerą Nr. 131, plotas - 7,94 m2 (2 asmenys kameroje),
2017-05-09 - 2017-05-10 kamera Nr. 131 (2 asmenys kameroje);
2017-05-11 išvyko į Klaipėdos apskrities areštinę.
2017-05-16 atvyko iš Klaipėdos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, 7,48 m2 (1 asmuo kameroje),
2017-05-17 perkeltas į kamerą Nr. 167, plotas - 7,94 m2 (1 asmuo kameroje);
2017-05-18 kamera Nr. 167 (1 asmuo kameroje);
2017-05-19-2017-05-31 kamera Nr. 167 (2 asmenys kameroje);
2017-06-01 išvyko į Klaipėdos apskrities areštinę.
2017-06-06 atvyko iš Klaipėdos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, 7, 38 m2 (1 asmuo kameroje),
2017-06-07 perkeltas į kamerą Nr. 167, plotas - 7,94 m2 (1 asmuo kameroje);
2017-06-08 išvyko į Klaipėdos apskrities areštinę.
2017-06-13 atvyko iš Klaipėdos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, plotas 7,38 m2 (1 asmuo kameroje);
2017-06-14 perkeltas į kamerą Nr. 154, plotas - 7,94 m2 (1 asmuo kameroje);
2017-06-15 -2017-07-31 kamera Nr. 154 (2 asmenys kameroje);
2017-08-01 kamera Nr. 154 (l asmuo kameroje);
2017-08-02 kamera Nr. 154 (2 asmenys kameroje);
2017-08-03 išvyko į Klaipėdos apskrities areštinę.
2017-08-08 atvyko iš Klaipėdos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, plotas 7,38m2 (l asmuo kameroje);
2017-08-09 perkeltas į kamerą Nr. 135, plotas - 8,02 m2 (2 asmenys kameroje);
2017-08-10- 2017-08-11 kamera Nr. 135 (1 asmuo kameroje);
2017-08-12 perkeltas į kamerą Nr. 130, plotas - 7,94 m2 (1 asmuo kameroje); j
2017-08-13 -2017-08-20 kamera Nr. 130 (2 asmenys kameroje);
2017-08-21 išvyko į Klaipėdos apskrities areštinę.
2017-08-23 atvyko iš Klaipėdos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, plotas 7,38 m2 (1 asmuo kameroje);
2017-08-24 perkeltas į kamerą Nr. 175, plotas - 7,56 m2 (2 asmenys kameroje);
2017-08-25 - 2017-08-27 kamera Nr. 175 (1 asmuo kameroje);
2017-8-30 švyko į Klaipėdos apskrities areštinę.
2017-08-30 atvyko iš Klaipėdos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, plotas 7,38 m2 (2 asmenys kameroje);
2017-8-31 perkeltas į kamerą Nr. 168, plotas - 7,94 m2 (1 asmuo kameroje);
2017-09-01 – 2017-10-15 kameroje Nr. 168 (2 asmenys kameroje);
2017-10-16 išvyko į Klaipėdos apskrities areštinę;
2017-10-18 atvyko iš Klaipėdos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, plotas 7,38 kv.m. (1 asmuo kameroje);
2017-10-19 perkeltas į kamerą Nr. 267, plotas 7,63 kv. m. (1 asmuo kameroje)
2017-10-20 kamera Nr. 267 (1 asmuo kameroje);
2017-10-21 – 2017-11-02 kamera Nr. 267 (2 asmenys kameroje).
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, kuriose jis atliko laisvės atėmimo bausmę, be to, buvo apgyvendintas negyvenamosiose patalpose (pagalbinėse).
Kaip nurodyta ir atsakovės atstovo atsiliepime, Lukiškių TI-K buvo specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą, o taip pat atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė - suėmimas pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negalėjo įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras turi būti laikomasi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Taip pat, skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad Lukiškių TI-K jis buvo apgyvendintas negyvenamosiose, pagalbinėse patalpose, pažymėtina jog nurodomi nusiskundimai yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6.1 punkte numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatą, priskirtą tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos. Pagal minėto reglamento 8 punktą negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai (viešbučiai, moteliai ir kt.) (8.1 p.), gydymo paskirties pastatai (ligoninės, sanatorijos, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai ir kt.) (8.12 p.) ir specialiosios paskirties pastatai (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai ir kt.) (8.16 p.). Todėl tai, jog Lukiškių TI-K pastatai yra registruoti kaip negyvenamieji, atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad naujai statomose laisvės atėmimo vietose gyvenamąsias patalpas draudžiama įrengti rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose. Ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojamiems, statantiems, kapitališkai remontuojantiems, rekonstruojantiems, įrengiantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietas bei vykdantiems valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Iš paminėtų nuostatų darytina išvada, kad kamerų įrengimas cokoliniuose aukštuose yra draudžiamas tik naujai statomuose pataisos namuose, o jau pastatytuose šie reikalavimai nėra taikomi. Pagal pateiktus atsakovės atstovo duomenis, nenustatyta, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas kažkokiose pagalbinėse patalpose. Visą ginčo laikotarpį buvo laikomas kalėjime įrengtose kamerose Nr. 121, 171, 175, 116, 162, 149, 117, 135, 325, 179, 208, 158, 124, 112, 283, 176, 188, 108, 164, 131, 107, 152, 223, 110, 167, 106, 154, 122, 130, 118, 168, 105, 267 (b.l. 100-103, 38-45). Priešingų duomenų pareiškėjas nepateikė.
Nuo 2010-04-11 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai'', kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, galiojanti nuo 2015-11- 01, taip pat nenumato tokių gyvenamojo ploto standartų. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.
Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 (TIĮET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau - PĮĮET). Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - HN 134:2015).
TIĮET VI skirsnio 14.6 p. nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys - apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m.); stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0.6 m x 0,5 m (0,3 kv. m.); taburetės matmenys apie 0,3 x 0.3 m (0.07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m).
Pareiškėjas skunde nurodo prieštaraingas aplinkybes (nusiskundimus) dėl baldų, teigdamas kad kamerose baldų buvo per daug, todėl trūko vietos judėti, taipogi, nurodydamas, kad trūko baldų, baldų kiekis buvo tik dviems asmenims, nors kamerose būdavo daugiau asmenų. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl baldų trūkumo kamerose yra nenuoseklūs, abstraktūs, be to, paneigti byloje esančiais įrodymais (atsakoės atstovo pateiktais duomenimis), laikoma, kad toks pažeidimas (dėl apstatymo baldais) nėra nustatytas.
Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Vadovaujantis TIĮET 14.5 p., PĮĮET 16.5 p sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. PĮĮET 16.5 p. nurodo, kad „įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga”.
Atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; 2012 m. - posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395; 2015 m. - posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417; 2016 m. - posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl vadovaujantis TIĮET ir PĮĮET nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (duomenys, pateikti atsiliepime, b.l. 54-62). Pažymėtina, kad teismas, neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).
Taigi, pareiškėjo atveju, įvertinus kamerų ir sanitarinio mazgo plotus, atsižvelgiant ir į tai, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose su dar kitu asmeniu, nustatyta, kad minimalus tenkantis vienam asmeniui ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas, kuomet pareiškėjas kalėjo su dar kitu asmeniu kamerose: Nr. 121 (kurios plotas 7,38 kv.m.) 2016-09-30, kameroje Nr. 175 (kurios plotas 7,56 kv.m.) laikotarpiu nuo 2016-10-12 iki 2016-10-20, laikotarpiu nuo 2016-11-24 iki 2016-11-27 ir 2017-08-24, kameroje Nr. 116 (kurios plotas 7,49 kv.m.) laikotarpiu nuo 2016-10-29 iki 2016-10-30, kameroje Nr. 325 (kurios plotas 7,64 kv.m.) laikotarpiu nuo 2016-12-09 iki 2016-12-29, laikotarpiu nuo 2016-12-31 iki 2017-01-05, kameroje Nr. 283 (kurios plotas 7,69 kv.m.) laikotarpiu nuo 2017-02-05 iki 2017-02-08, kameroje Nr. 108 (kurios plotas 7,38 kv.m.) 2017-02-28, kameroje Nr. 107 (kurios plotas 7,38 kv.m.) 2017-03-24, kameroje Nr. 118 (kurios plotas 7,38 kv.m.) 2017-08-30, kameroje Nr. 267 (kurios plotas 7,63 kv.m.) laikotarpiu nuo 2017-10-21 iki 2017-11-02.
Taigi, iš viso netinkamomis sąlygomis nesuteikiant pareiškėjui teisės aktais nustatyto gyvenamojo ploto (tačiau minimalus trūkumas) pareiškėjas buvo kalinamas 64 dienas. Todėl CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti nagrinėjamu atveju atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.
Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Taigi, nustatyta, kad vadovaujantis TIĮET taisyklių 14.5 punktu, PĮĮET 16.5 punktu, sanitarinio mazgo vieta atitinka sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus. Taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra - visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai sąmoningai ar tyčia nesilaikė nustatytų etikos elgesio taisyklių.
Taigi, kaip minėta, teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Tačiau kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).
Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka TIĮET 14.5 punkto reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju toks sanitarinio mazgo įrengimas trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, darytina išvada, kad laikotarpiais, kuomet kamerose pareiškėjas buvo laikomas su dar kitu asmeniu, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais mazgais (viso 289 dienas) (b. l. 82-84).
Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 17 punkte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus, visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Pažymėtina, tai, kad jeigu kameroje esantys asmenys palaikytų tvarką kameroje, vėdintų patalpą, kaip numato HN 134:2015, per langus, gyvenamosiose kamerose būtų galima išvengti pelėsio ir nemalonaus kvapo, staigių temperatūros pokyčių.
Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščioti buvo išvestas vos du kartus, tuo pačiu skunde nurodo, kad buvo vedamas kiekvieną dieną į pasivaikščiojimo kemelį. Taigi, kaip matyti, pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra prieštaringos.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, priimtos 952 - ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d., 10 straipsnio 3 dalies 2 punktu, taip pat 27 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam suimtajam turi būti sudarytos sąlygos ne mažiau nei vieną valandą per dieną mankštintis atvirame ore. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau - SVĮ) 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatų 48 punkte išaiškinta, kad vienos valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Kaip minėta, pareiškėjas nurodė, kad vedamas pasivaikščioti buvo kasdien. Kaip nurodė atsakovės atstovas, pasivaikščiojimas gryname ore yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlo suimtiesiems/nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. Todėl pareiškėjo teisių pažeidimas dėl pasivaikščiojimo nenustatytas.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių V skyriuje nurodyta, tai, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose butų įrengta pareigūnų iškvietimo sistema. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai, į kuriuos buvo vedamas pareiškėjas, neatitiktų teisės aktų reikalavimų keliamų jų įrengimui. Juolab, pareiškėjas konkrečiai nenurodė šių aplinkybių.
Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelių valymo darbus atlieka kiemsargis. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 p. bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 233 p. pasivaikščiojimo kiemeliuose švarą ir tvarką turi palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t.y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį.
Pareiškėjas teigia, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo dengti asbestcemenčio stogo danga. 2017 m. jie buvo remontuojami. Buvo keičiama stogo danga. Dėl visoje teritorijoje nusėdusių asbesto plaušelių dulkių, kuriomis teko kvėpuoti, teigia, buvo kalinamas nesaugioje, gyvybei pavojingoje aplinkoje.
Atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K 1 - ojo, 2 - ojo, 3 - ojo gyvenamųjų korpusų, kur buvo apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Pažymėjo, kad šiferio lakštais yra padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai. Lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu. Todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieš įsigaliojant nutarimui „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1. p. nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002 m. sausio 1 d. naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus kituose objektuose. Pastatytuose objektuose šiferio lakštai nėra draudžiami. Nelaužomi šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia.
Atsakovės atstovas pažymėjo, kad siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygas Lukiškių TI-K vykdomi planiniai statybos ir remonto darbai. Statybos darbai atliekami laikantis statybos darbų saugos ir sveikatos reikalavimų. Šių reikalavimų buvo laikomasi keičiant pasivaikščiojimų kiemelių kontūro šiferio padengimą. Nuteistieji ir suimtieji į pasivaikščiojimo kiemelius, kuriuose buvo atliekami statybos ir remonto darbai nebuvo vedami. Pažymėjo, kad šiferis nebuvo laužomas jis buvo tvarkingai nuimtas ir sudėtas, todėl asbesto dulkių nebuvo ir suimtųjų (nuteistųjų) sveikatai pakenkti negalėjo. Susidariusios statybinės ir griovimo atliekos, tame tarpe ir šiferis, buvo surinktos į konteinerius ir išvežtos į atitinkamas atliekų surinkimo įmones.
Teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo abejoti pateiktais atsakovės atstovo paaiškinimais. Juolab, kaip minėta pasivaikščiojimas gryname ore, yra suimtojo/nuteistojo teisė, bet ne pareiga. Nenustatyta, kad atsakovės atstovas tyčiniais veiksmais būtų pažeidęs pareiškėjo saugaus pasivaikščiojimo teisę, sudaręs nesaugią aplinką ar pan.. Pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, dėl netinkamai atliekamo jų remonto (stogo dangos keitimo) teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Iš pateiktų byloje pareiškėjo medicinių dokumentų matyti, kad pareiškėjui nebuvo nustaytų sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo įtakoti skunde nurodytos aplinkybės (b.l. 105).
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, kad jam buvo sudarytos nežmoniškos kalėjimo sąlygos, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus, kančią depresiją, patyrė pažeminimą, jautė depresiją.
Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).
Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).
Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K (dabar Vilniaus PN) pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjui teisės aktais nustatyto kameros gyvenamojo ploto 64 paras, bei pažeidžiant pareiškėjo privatumą naudojantis sanitariniais mazgais 289 paras, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 800 Eur. Teismas nustatydamas žalos dydį vertina tai, kad dalį ginčo laikotarpio pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, kiti pažeidimai byloje nenustatyti, taip pat tai, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl nustatytų pažeidimų būtų skundęsis įstaigos administracijai ar kitiems kompetentingiems subjektams, taip pat byloje nenustatyta, jog būtent dėl šių pažeidimų pareiškėjui būtų kilę sveikatos sutrikimai, be to, šiuo atveju nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (kalinamųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo (kalinimo) pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1730-858/2018, Nr. A-1748-492/2018, Nr. A-2108-415/2018, Nr. A-1890-756/2018). Todėl remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinei žalai atlyginti priteistina 800 Eur suma.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo R. A. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. A., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, juridinio asmens kodas 188721271, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Vita Valeckaitė