Civilinė byla Nr. e2-130-853/2021

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02258-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.1.1.3.10; 2.1.6.3; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 1 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu per ZOOM programą:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Wind Turbine“ atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Klimavičiui bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjų technologijų projektai“ atstovėms advokatei Egidijai Vėbraitei ir advokatės padėjėjai Šarūnei Gailiūnaitei, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Wind Turbine“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėjų technologijų projektai“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.  

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 32 950,00 Eur skolą, 3 060,00 Eur palūkanų, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta naudotos vėjo jėgainės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovė ir atsakovė susitarė, kad ieškovė parduoda, o atsakovė perka vėjo jėgainę E66/1870-T02 už 170 000 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM). Vėjo jėgainės perdavimas užsitęsė ir ji perduota atsakovei 2018 m. pradžioje. Atsakovė su ieškove pagal sąskaitas faktūras yra atsiskaičiusi 203 000,00 Eur iš 235 950,00 Eur, todėl prašo iš atsakovės priteisti 32 950,00 Eur nesumokėtos sumos. 

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškovės reikalavimais. Nurodė, kad ies?kovė ir atsakovė susitarė de?l skolos i?skaitymo, kompensuojant atsakovės patirtus nuostolius de?l, pirma, 2015 m. is? (duomenys neskelbtini), atstovaujamos ies?kove?s atstovo M. G., i?sigytos ve?jo je?gaine?s, kuri buvo su defektais, antra, de?l netinkamo 2016 m. rugse?jo 16 d. sutarties vykdymo.

2015 m. rugpju?c?io 12 d. atsakovė i?sigijo ve?jo je?gaine? Vestas RCC – V66 uz? 245 000 Eur. Visas pirkimo sutarties sa?lygas, t. y. kaina?, is?montavimo sa?lygas Vokietijoje, pristatymo sa?lygas ir kt., atsakovė derino su ies?kovės direktoriumi M. G.. Mane?, kad ies?kovės atstovas veikia bu?tent ies?kovės vardu. Suderinus esmines sutarties sa?lygas atsakovei el. pas?tu buvo atsiu?sta pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje ve?jo je?gaine?s pardave?jas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) Sutarti? atsakovei atsiunte? M. G.. Atsakovė mane?, kad (duomenys neskelbtini) ir M. G. yra susitarimo dalis, ir kad M. G. taip pat yra ir (duomenys neskelbtini) atstovas, tode?l pasiras?e? sutarti? su (duomenys neskelbtini) Atsakovei 2015 m. i?sigijus ve?jo je?gaine? ir uz? ja? sumoke?jus, ve?jo je?gaine? buvo pristatyta atsakovei. Atsakovė, paleidine?jant ve?jo je?gaine?, pastebe?jo, jog ve?jo je?gaine? neveikia taip, kaip ture?tu?, ir de?l to yra reikalinga atlikti papildomus ve?jo je?gaine?s remonto darbus. 2017 m. rugpju?c?io 21 d. atsakovė sudare? pirkimo – pardavimo sutarti?, kuria ve?jo je?gaine? V66 pardave? UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi ve?jo je?gaine? net ir po remonto darbu? neveike? taip, kaip ture?tu? veikti, 2019 m. liepos 20 d. atsakovė gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzija? de?l 200 000 Eur nuostoliu? atlyginimo, nes de?l i?vairiu? gedimu? ir defektu? vėjo jėgainė negali dirbti visu paje?gumu, todėl yra pagaminama maz?iau elektros energijos, nei ture?tu? pagaminti tokio galingumo ve?jo je?gaine?. 2016 m. rugse?jo 16 d. tarp ies?kovės ir atsakovės pasiras?yta ve?jo je?gaine?s pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuria? atsakovė i?sigijo naudota? ve?jo je?gaine? is? ies?kovės uz? 170 000 Eur plius PVM. Atsakovė matydama, kad is? (duomenys neskelbtini) i?sigyta ve?jo je?gaine? veikia netinkamai, ne karta? informavo M. G., kad ve?jo je?gaine? galimai yra su defektais, ir jeigu ve?jo je?gaine?s nepavyks suremontuoti, atsakovė sulaikys moke?jimus uz? ve?jo je?gaine? E66. Atsakovė liko skolinga ies?kovei 9 405 Eur. Atsakovė uz? ve?jo je?gaine? E66 sumoke?jo ies?kovei 196 295 Eur. 2019 m. liepos 4 d. atsakovė buvo skolinga ies?kovei 32 950 Eur, is? kuriu? 9 405 Eur uz? ve?jo je?gaine? ir 23 545 Eur uz? detales ir darbus.

Atsakovė informavo M. G., kad likusi atsakovės skola ies?kovei yra i?skaitoma i? atsakovės patirtos z?alos atlyginima?, tode?l atsakovė nebe?ra skolinga ies?kovei. Tarp s?aliu? buvo sudarytas tik z?odinis susitarimas, tac?iau de?l s?alis siejusiu? tarpusavio pasitike?jimu gri?stu? santykiu?, s?alys s?io susitarimo ras?tu nei?formino.

Be to, ies?kovė ir atsakovė sutartyje buvo numačiusios, kad ies?kovė pristatys ve?jo je?gaine? atsakovei iki 2016 m. spalio 31 d. Ve?jo je?gaine? pristatyta 2018 m. kovo 29 d. Ies?kovė ve?lavo i?vykdyti prievole? daugiau nei metus laiko, tode?l privalo atlyginti atsakovės de?l to patirtus nuostolius. Atsakovė is? ies?kovės i?sigyta? ve?jo je?gaine? ketino perparduoti. Atsakovė ture?jo potencialius klientus, kurie, ve?luojant je?gaine?s pristatymui i? Lietuva?, reikalavo sumaz?inti ve?jo je?gaine?s kaina? arba moke?ti delspinigius. Kadangi ve?jo je?gaine? buvo parduota uz? maz?esnę kaina? nei buvo planuota, atitinkamai de?l s?ios priez?asties atsakovė taip pat patyre? nuostolius.

Ieškovė pateikė dubliką į atsakovės atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsakovės argumentas dėl skolos pasibaigimo įskaitymu yra visiškai nepagrįstas. Atsakovės atliktas įskaitymas negali būti laikomas teisėtu, nes ieškovei apie įskaitymą nebuvo pranešta kaip to reikalauja įstatymas, nėra pateikta jokių įrodymų apie šalių susitarimą dėl įskaitymo, nes tokio susitarimo niekada nebuvo.

Be to, jokie tarpusavio santykiai tarp ieškovės ir atsakovės pagal 2015 m. rugpjūčio 12 d. vėjo jėgainės V66 pirkimo–pardavimo sutartį nesieja. Atsakovės argumentai dėl ieškovės atstovo M. G. įgaliojimų viršijimo ar atstovavimo (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Kadangi atsakovė vėjo jėgainės pirkimo pardavimo sutartį pasirašė su (duomenys neskelbtini), todėl visus reikalavimus dėl nuostolių atsakovė galėjo reikšti ne ieškovei, o asmeniui, iš kurio pirko vėjo jėgainę. Taigi, atsakovė neturėjo reikalavimo į ieškovę, todėl nebuvo ieškovės kreditorė ir negalėjo atlikti įskaitymo. Neegzistuojant vienai iš būtinų sąlygų įskaitymui, įskaitymas negalėjo būti atliktas ir yra laikytinas neteisėtu.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Sutarties 1.5 punktą ieškovė įsipareigojo išmontuoti vėjo jėgainę E66 ir pamatą ankstesnėse stovėjimo vietose iki 2016 m. spalio 31 d., o Sutarties 2.2 punktą, kad atsakovė įsipareigojo paduoti transportą pakrovimui nustatytu laiku. Tai reiškia, kad ieškovė neturėjo pareigos atsakovei pristatyti vėjo jėgainę 2016 m. spalio 31 d., o tik turėjo sudaryti galimybę ją pasiimti. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė laiku, o atsakovės nurodomi galimai patirti nuostoliai dėl vėjo jėgainės E66 pristatymo vėlavimo, yra dėl jos pačios ar kitų trečiųjų asmenų kaltės patirti nuostoliai

Atsakovė pateikė tripliką į ieškovės dubliką, kuriame nurodė, kad ies?kovė ve?jo je?gaine? paruos?ti transportavimui gerokai ve?lavo, de?l to ve?jo je?gaine? buvo perduota daugiau nei po vieneriu? metu? laiko. Pasak atsakovės, nelogis?ka manyti, kad atsakovė, ture?dama sutartinius i?sipareigojimus su trec?iuoju asmeniu, kuris ketino i?sigyti ginc?o ve?jo je?gaine?, bu?tu? delsusi ir daugiau nei metus laiko neatsie?musi ve?jo je?gaine?s. Ve?jo je?gaine?s paruos?imas transportavimui uz?site?se? de?l ies?kovės kalte?s, dėl to laikoma, kad ies?kovė netinkamai vykde? savo sutartinius i?sipareigojimus. PVM sa?skaitas faktu?ras ies?kovė atsakovei is?ras?e? tik 2018 m. kovo 1 d., o ve?jo je?gaine? buvo pristatyta 2018 m. kovo 29 d. Tai reis?kia, jog PVM sa?skaitos faktu?ros buvo is?ras?ytos tik tada, kai ve?jo je?gaine? buvo perduota, t. y. pradelsus 1 metus ir 4 me?nesius. Pagal sutarties nuostatas ve?jo je?gaine? ture?jo bu?ti paruos?ta atsie?mimui 2016 m. spalio 31 d., tac?iau realus ve?jo je?gaine?s perdavimas i?vyko tik 2018 m. kovo me?nesi?, tai reis?kia, jog ies?kovė savo prievole? įvykde? netinkamai.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Wind Turbine“ atstovas advokato padėjėjas Žilvinas Klimavičius teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad ieškovė vėjo jėgainę išmontavo ir paruošė perdavimui 2016 m. spalio 31 d., o atsakovė pati turėjo parsigabenti vėjo jėgainę. Pristatymas į Lietuvą buvo ilgas, ieškovė nežino dėl kokių priežasčių užtruko pristatymas į Lietuvą. Atsiėmimo vieta buvo konkreti, tai yra apibrėžta GPS koordinatėmis. Ieškovė įvykdė įsipareigojimus, tai yra išmontavo vėjo jėgainę. Pažeidimas nebuvo užfiksuotas, atsakovė pretenzijų nereiškė. 

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjų technologijų projektai“ atstovės advokatė Egidija Vėbraitė ir advokatės padėjėja Šarūnė Gailiūnaitė, teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad ieškovės ir atsakovės susitarimai vykdavo žodžiu. Ieškovė sutarties neįvykdė laiku. Ieškovė neinformavo apie galimybę atsiimti vėjo jėgainę. Atkreipė dėmesį į tai, kad vėjo jėgainė nėra paprastas daiktas, kurį gali pasiimti. Vėjo jėgainė yra išmontuojama dalimis, gabenama 5–6 sunkvežimiais, kitoje valstybėje statoma specialios paskirties žemės sklype, sumontuojama iš dalių. Vėjo jėgainės išmontavimas ir sumontavimas užtrunka 1–2 dienas. Atsakovė verčiasi tarpininkavimu. Atsakovė turėjo klientą, kuris ketino įsigyti vėjo jėgainę, tačiau buvo vėluojama. Ieškovė su atsakove šiuo metu nebepalaiko verslo santykių, ieškovė metus laiko nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, atsakovė turi visą projektinę dokumentaciją, vėjo jėgainė yra pastatyta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o pagal sutartį vėjo jėgainė pereina atsakovės nuosavybėn tik nuo visiško atsiskaitymo, todėl tai įrodo, kad ieškinys yra atmestinas.

Ieškinys tenkintinas         

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Ieškovė UAB „Wind Turbine“ ir atsakovė UAB „Vėjo technologijų projektai“ 2016 m. rugsėjo 16 d. sudarė naudotos vėjo jėgainės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pareiškė, kad jai nuosavybe?s teise priklauso naudota ve?jo je?gaine? E66/18.70-T02, 1,8 MW, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuri stovi ir yra naudojama vietove?je: (duomenys neskelbtini), Vokietijoje (GPS: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (Sutarties 1 straipsnis). Šalys sutarė dėl vėjo jėgainės kainos, tai yra 170 000,00 Eur su PVM, ir mokėjimo tvarkos, tai yra 100 000,00 Eur sumokama iki 2016 m. rugsėjo 8 d., 70 000,00 Eur iki 2016 m. rugsėjo 20 d., PVM kartu su suma (Sutarties 2 straipsnio 2 punktas). Ieškovė i?sipareigojo, be kita ko, ir gauti leidimus ve?jo je?gaine?s is?montavimui; savo sa?skaita uz?tikrinti, kad iki ve?jo je?gaine?s vietos bu?tu? privaz?iavimo keliai reikiamu? kranu? ir kitos reikiamos sunkiasvore?s technikos privaz?iavimui ir darbui; savo sa?skaita is?montuoti ve?jo je?gainę ir pamata? ju? ankstesne?se stove?jimo vietose iki 2016 m. spalio 31 d. (Sutarties 3 straipsnio 1 punktas). Atsakovė i?sipareigojo: laiku ir tinkamai atsiskaityti uz? perkama? ve?jo je?gaine? bei paduoti transporta? pakrovimui nustatytu laiku ir data (Sutarties 3 straipsnio 2 punktas).

Ieškovė 2018 m. kovo 1 d. išrašė PVM sa?skaitą–faktu?rą Nr. WT-18021 – 24 200,00 Eur sumai už sparnus Enercon E66 ir žiedą Enercon E66. 2018 m. kovo 1 d. išrašė PVM sa?skaitą–faktu?rą Nr. WT-18020 – 211 750,00 Eur (175 000,00 Eur plius 36 750,00 Eur PVM) sumai už ve?jo elektrinę Enercon E66, 18.70. 2018 m. balandžio 24 d. išrašė PVM sa?skaitą–faktu?rą Nr. WT-18043 – 21 296,00 Eur sumai už ve?jo elektrine?s Enercon E66 sumontavimą.

Atsakovės direktorius G. G. 2015 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė naudotų vėjo jėgainių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2015/08/12 su pardavėju (duomenys neskelbtini) dėl pramoninės vėjo turbinos, gamintojas I x Vestas RCC–V66, serijos numeris Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).

Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sąlyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2012). Nepriklausomai nuo daikto nuosavybės formos pakeitimo būdo, civilinėje apyvartoje esanti prekė (daiktas) turi atitikti CK 6.306 straipsnio reikalavimus.

Teismas konstatuoja, jog ieškovė ir atsakovė 2016 m. rugsėjo 16 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl naudotos vėjo jėgainės E66/18.70-T02, 1,8 MW, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovė sutartimi įsipareigojo parduoti vėjo jėgainę, o atsakovė nusipirkti už 170 000,00 Eur plius PVM. Iš sutarties turinio nustatyta, kad ieškovė 2016 m. rugsėjo 16 d. sutartimi sutarė tik parduoti naudotą vėjo jėgainę, sutartis neapėmė vėjo jėgainės transportavimo, tai yra sutiktina su ieškove, kad ieškovė nebuvo įsipareigojusi parvežti naudotą vėjo jėgainę į Lietuvą, šią riziką prisiėmė atsakovė. Be kita ko, pagal rašytinę sutartį būtent atsakovė buvo įsipareigojusi paduoti transportą pakrovimui nustatytu laiku ir data (Sutarties 3 straipsnio 2.2. punktas). Ieškovė išrašė PVM sa?skaitas–faktu?ras už atskirus veiksmus, tai yra už ve?jo elektrine?s Enercon E66 sumontavimą, sparnus Enercon E66, žiedą Enercon E66 bei už ve?jo elektrinę Enercon E66, 18.70. Tai patvirtina, kad sutartis apėmė tik pačios vėjo jėgainės pardavimą, tačiau neapėmė kitų papildomų dalių ir paslaugų teikimo, dėl kurių šalys susitardavo atskirai. Byloje nėra duomenų ir atsakovė neįrodė, kad būtent dėl ieškovės kaltės atsakovė negalėjo pasiimti vėjo jėgainės sutartu laiku ir ieškovė vėlavo išmontuoti vėjo jėgainę. Atsakovė, kaip juridinis asmuo, nereiškė jokių pretenzijų ieškovei dėl netinkamai vykdomos sutarties.

Atsakovė ieškovei yra sumokėjusi: 2016 m. rugsėjo 12 d. – 70 000,00 Eur, 2017 m. spalio 9 d. – 50 000,00 Eur, 2018 m. sausio 24 d. – 20 000,00 Eur. 2018 m. kovo 1 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą–faktūrą Nr. WT-18020 – 211 750,00 Eur sumai, kurią sudaro 170 000,00 Eur plius PVM už naudotą vėjo jėgainę ir 5 000,00 Eur plius PVM už transformatorių. Sąskaitoje–faktūroje nurodyta, jog jau yra sumokėtas 120 000,00 Eur avansas, o likusi dalis – 91 750,00 Eur turi būti sumokėta iki 2018 m. kovo 15 d. Ieškovė atsakovei 2018 m. kovo 1 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. WT-18021 24 200,00 Eur sumai už detales vėjo jėgainei. Sąskaitoje–faktūroje nurodyta, kad jau yra sumokėtas 20 000,00 Eur avansas, o likusi dalis – 4 200,00 Eur turi būti sumokėta iki 2018 m. kovo 15 d. Atsakovė 2018 m. kovo 29 d. sumokėjo ieškovei 35 000,00 Eur, 2018 m. rugsėjo 11 d. – 20 000 Eur, 2019 m. liepos 4 d. – 8 000 Eur. Byloje nekyla ginčas dėl pačios vėjo jėgainės perdavimo atsakovei. Teismo nustatyta, kad naudota vėjo jėgainė yra pas atsakovę, ieškovė suteikė papildomas paslaugas už naudotos vėjo jėgainės pastatymą ir pardavė papildomas detales. Byloje nėra duomenų ir atsakovė neginčija faktų, kad ieškovė nėra suteikusi papildomų paslaugų ir papildomų detalių, kurios nurodytos ieškovės išrašytose sąskaitose–faktūrose. Taigi, pasak ieškovės, atsakovės skolos likutis – 32 950,00 Eur. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. liepos 4 d. atsakovė buvo skolinga ies?kovei 32 950 Eur, is? kuriu? 9 405,00 Eur uz? ve?jo je?gaine? ir 23 545,00 Eur uz? detales ir darbus (atsiliepimo 16 punktas). Atsakovė kaip ir pripažino pačią skolą, tačiau nurodė, kad ji atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl pačios skolos nebėra. Ieškovė tokiam vienašaliam atsakovės priešpriešinių reikalavimų įskaitymui prieštarauja, nesat tam sąlygų. Iš esmės byloje kilo ginčas dėl atsakovės vienašalio įskaitymo ir atsakovės patirtų nuostolių dėl ieškovės galimai vėliau perduotos vėjo jėgainės.

Dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas prievolių pasibaigimo įskaitymu teisinio reglamentavimo taikymo (aiškinimo) praktiką, yra nurodęs, kad įskaitymas yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje prievolės pabaiga įskaitymu apibrėžta kaip įskaitymas vienarūšio reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos. Pirma, prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – savo skolininko skolininkas. Tokie šalių tarpusavio santykiai gali susiklostyti nebūtinai tuo pačiu sutartiniu–prievoliniu pagrindu. Įskaitymo teisei neturi reikšmės prievolės atsiradimo pagrindas, t. y. vienos šalies prievolė gali atsirasti iš sutarties, o kitos – iš delikto. Antra, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme vartojama sąvoka „vienarūšiai reikalavimai“ taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, todėl, esant šalių priešpriešiniams piniginiams reikalavimams, nepriklausomai nuo galimo skirtingo jų atsiradimo pagrindo, įskaitymui kliūčių nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2006). Trečia, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą. Ketvirta, abu reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini.

Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios. Įskaitymo teisinės pasekmės (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Įskaitymas turi būti besąlyginis, t. y. jis negali priklausyti nuo tam tikrų sąlygų. Taigi įskaitymą atlikti sąlyginiu sandoriu draudžiama (CK 6.131 straipsnio 2 dalis, 1.66 straipsnis, 6.30–6.32 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007).

Konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, jog jos prievolė pasibaigė priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, tai yra kad atsakovė turėjo įskaitymo teisę – galiojančią skolą ieškovės atžvilgiu. Atsakovė skolos faktą ieškovei kildina iš 2015 m. rugpjūčio 12 d. sutarties, tačiau sutarties šalys yra kitos, nei bylos šalys, tai yra sutartis yra sudaryta tarp atsakovės ir (duomenys neskelbtini), todėl bylos šalių reikalavimai nėra priešpriešiniai, t. y. nėra nukreipti viena kitai, o yra trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), todėl visiškai ar iš dalies nepadengia vienas kitą. Lietuvos teisėje įtvirtintas sutarčių uždarumo principas, kurio turinys kasacinio teismų praktikoje aiškinamas kaip bendroji sutarčių teisės taisyklė, kad sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-145/2003; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010 ir kt.). Taigi, konstatuotina, jog atsakovės ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) tarpusavio santykiai, kylantys iš 2015 m. rugpjūčio 12 d. sutarties, nesaisto ieškovės ir atsakovės santykių kylančių iš 2016 m. rugsėjo 16 d. sutarties. Bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovė nėra fizinis asmuo ar nepatyręs rinkos žaidėjas. Atsakovė – juridinis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo, žinojimo, rūpestingumo reikalavimai, be to, kaip ir atsakovė nurodė, kad atsakovės veiklos sritis yra tarpininkavimas, todėl teigti, kad atsakovė buvo suklaidinta, nes galvojo, kad sutartį sudaro su ieškove yra nepateisinama ir nepatvirtintina bylos duomenimis. 

Konstatuotina, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir priteistina 32 950,00 Eur skola, 3 060,00 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 2018 m. kovo 15 d. sąskaitos–faktūros apmokėjimo termino pabaigos, tai yra už 1 metus 200 dienų, iki ieškinio pateikimo dienos, skaičiuojant šešių procentų dydžio palūkanas, iš viso 3 060,00 Eur palūkanų. Kadangi abi bylos šalys yra verslininkai, todėl iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovės patirtų nuostolių ir atsakovės priešpriešinio reikalavimo

Pasak atsakovės, ies?kovė ve?lavo i?vykdyti prievole? daugiau nei metus laiko, tode?l privalo atlyginti atsakovės de?l to patirtus nuostolius. Atsakovė is? ies?kovės i?sigyta? ve?jo je?gaine? ketino perparduoti. Atsakovė ture?jo potencialius klientus, kurie, ve?luojant je?gaine?s pristatymui i? Lietuva?, reikalavo sumaz?inti ve?jo je?gaine?s kaina? arba moke?ti delspinigius. Kadangi ve?jo je?gaine? buvo parduota uz? maz?esnę kaina? nei buvo planuota, atitinkamai de?l s?ios priez?asties atsakovė taip pat patyre? nuostolius, kuriuos i?rodine?s pries?ies?kiniu (atsiliepimo 25 punktas).

Atsakovė nėra pateikusi nuostolius pagrindžiančių dokumentų, kad gavo pretenziją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šią ve?jo je?gaine? V66 įsigijo ne iš ieškovės.  

Teismo posėdžio metu atsakovės priešpriešinis reikalavimas ieškovei nebuvo priimtas. Atsakovei palikta teisė reikšti ieškinį ieškovei ir įrodinėti nuostolių pagrįstumą ir dydį. Atkreiptinas dėmesys, jog tokia teise atsakovė pasinaudojo ir 2021 m. vasario 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (civilinė byla Nr. e2-1746-661/2021)). 

Kadangi byloje nėra ieškovės materialinio reikalavimo priteisti nuostolius ir siekiant šiuo sprendimu nesukurti prejudicinio fakto kitai bylai, susijusio su atsakovės patirtais nuostoliais, kurie nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau nepasisako.

Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

CPK 150 straipsnio 3 dalis numato, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.

Kadangi Telšių apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino, tai yra taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovės turtą, neviršijant 36010,00 Eur sumos, bei pavedė surasti ir aprašyti atsakovės turtą ieškovės pasirinktam antstoliui.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkintinas, todėl 2020 m. spalio 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra atmestas, o ieškovės ieškinys yra tenkintinas, todėl ieškovės 803,00 Eur žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovės. 

Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 203,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės patirtos išlaidos viršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotą maksimalų rekomenduojamą priteisti išlaidų dydį, tai yra toje dalyje, kurioje prašoma priteisti 900,00 Eur už 6 val. pasirengiant teismo posėdžiui ir 225,00 Eur už 1,5 val. atstovavimą teisme, kuriuos faktiškai atliko advokato padėjėjas, ieškovės prašomas priteisti išlaidas mažina ir iš atsakovės ieškovei priteisia 4898,51 Eur (5 203,61 Eur – 1125 Eur – 236,25 Eur (PVM) + 872,85 Eur (7,5 val. × 116,38 Eur) + 183,30 Eur PVM, Rekomendacijų 5 ir 8.19. punktai), iš viso 5701,51 Eur, įskaitant žyminį mokestį, bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš ieškovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vėjo technologijų projektai“, j. a. k. 301420533, ieškovės UAB „Wind Turbine“, j. a. k. 300137742, naudai:

– 32950,00 Eur (trisdešimt du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt eurų) skolą;

– 3060,00 Eur (tris tūkstančius šešiasdešimt eurų) palūkanų;

– 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, tai yra 36 010,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2020 m. spalio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

– 5701,51 (penkis tūkstančius septynis šimtus vieną eurą 51 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                                                          Andželika Butkuvienė