Civilinė
byla Nr. 2T-301/2010
Procesinio
sprendimo kategorija: 130.3.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno,
sekretoriaujant
Ilonai Kovger,
viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. B. ir J. V. III B. prašymą pripažinti Lietuvoje Jungtinių
Amerikos Valstijų Nevados valstijos Clark apygardos teismo 2003 m. gegužės 27
d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n
u s t a t ė:
Jungtinių Amerikos Valstijų Nevados valstijos Clark
apygardos teismas 2003 m. gegužės 27 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų S. B. ir J. V. III B. santuoką bei paliko ieškovei (pareiškėjai)
santuokinę pavardę.
Pareiškėjai S.
B. ir J. V. III B. 2010
m. spalio 7 d. kreipėsi į Lietuvos
apeliacinį teismą su prašymu, kurį pataisę prašė pripažinti Lietuvoje Jungtinių
Amerikos Valstijų Nevados valstijos Clark apygardos teismo 2003 m. gegužės 27
d. sprendimą dėl jų santuokos nutraukimo (b. l. 1, 13).
Prašymas tenkintinas.
Pareiškėjai prašo pripažinti Lietuvoje JAV teismo
sprendimą, kuris susijęs su šeimos teisiniais santykiais. Lietuvos Respublika ir
JAV nėra pasirašiusios jokių tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių šeimos
teisinius santykius, taip pat šios abi valstybės neprisijungusios prie bendrų
tarptautinių sutarčių šeimos teisinių santykių srityje, todėl teisėjų kolegija
pripažįsta JAV teismo sprendimą geranoriškumo (lot. bona fidei) ir
abipusiškumo pagrindais, vadovaudamasi nacionaliniais teisės aktais (lot. lex
fori) – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 810 straipsnio 1 dalimi, pripažinti užsienio teismo sprendimą gali būti
atsisakyta, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje
jis yra priimtas įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės
sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinei Lietuvos Respublikos ar
trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo
nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei
proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais,
kai ji nebuvo veiksni, - tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo
sprendimas, kurio pripažinimo prašoma, nesuderinamas su Lietuvos Respublikos
teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas
prieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio
valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos
Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeimyninių
turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos
Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos
teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.
Iš į bylą pateikto prašomo pripažinti teismo sprendimo
ir jo vertimo nustatyta, kad pareiškėjas (atsakovas) buvo informuotas apie
procesą dėl santuokos nutraukimo viešo paskelbimo spaudoje būdu. Pareiškėjas
(atsakovas) atsiliepimo nepateikė, todėl laikyta, jog jis atsisakė teisės faktų
ir nustatymų išvadų. Nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjas
(atsakovas) nedalyvavo posėdyje nei asmeniškai, nei per atstovą (b. l. 3-7).
Kadangi dabar abu buvę sutuoktiniai prašo pripažinti užsienio teismo sprendimą
dėl santuokos nutraukimo, vadinasi, kiekvienas iš jų suinteresuotas teismo
sprendimo dėl santuokos nutraukimo pripažinimu, prašomas pripažinti sprendimas bylos
šalių teisių ir/ar įstatymo saugomų interesų nepažeidė, todėl, remiantis
tikimybių pusiausvyros principu, tikėtina, jog jos priimto sprendimo neskundė.
Juo labiau kad, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 25
d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-105/2010 (b. l. 18-19), po bylos šalių
santuokos nutraukimo 2003 m. vėliau pareiškėja S. B. ištekėjo antrą kartą už Richardo A. S. (ir paskesnė santuoka
taip pat buvo nutraukta JAV Nevados valstijos White Pine apygardos septintojo
apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendimu, o sprendimo dalis dėl
santuokos nutraukimo pripažinta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 25
d. nutartimi). Paskesnės santuokos sudarymo tarp S. B. ir R. A. S. faktas duoda pagrindą
spręsti, kad šioje byloje prašomas pripažinti teismo sprendimas dėl anksčiau sudarytos
santuokos nutraukimo kilmės valstybėje (lot. lex fori) įgijo privalomą
juridinę galią (b. l. 16-17).
Patikrinus informacinę teismų sistemos LITEKO duomenų
bazę tiek, kiek tai susiję su Vilniaus rajono, Vilniaus m. 1-ojo, 2-ojo, 3-ojo,
4-ojo apylinkių teismų išnagrinėtomis ir/ar tebenagrinėjamomis bylomis (CPK 25
str., 27 str. 1 p.), nerasta, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio
ginčo ir tarp tų pačių šalių jau anksčiau būtų buvęs priimtas ir įsiteisėjęs
sprendimas arba kad anksčiau būtų buvęs pradėtas teismo procesas dėl jų santuokos
nutraukimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 straipsnio
nuostatas civilinė byla dėl santuokos nutraukimo nepriklauso išimtinei
Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai, nes pareiškėjai bendro turto
neturėjo ir sprendimu turtas nebuvo dalinamas. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį,
rezultatą, nėra pagrindo teigti, kad užsienio teismo sprendimas prieštarautų LR
Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai ir/ar Lietuvos Respublikos teismai
ginčą būtų išsprendę kitaip.
Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija daro išvadą,
jog pagrindų atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos
Valstijų Nevados valstijos Clark apygardos teismo 2003 m. gegužės 27 d.
sprendimą dėl santuokos nutraukimo nėra, todėl pareiškėjų prašymas tenkinamas
(CPK 810, 812 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 810, 812 straipsniais, teisėjų kolegija
n
u t a r i a:
pripažinti Lietuvoje Jungtinių Amerikos Valstijų Nevados
valstijos Clark apygardos teismo 2003 m. gegužės 27 d. sprendimą dėl S. B. ir J. V. III B. santuokos nutraukimo.
Nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos
gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Audronės Jarackaitė
Kazys
Kailiūnas