Civilinė byla Nr. e2YT-4134-1150/2023

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00465-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2

        (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 29 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – M. M., D. J., valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

1.               I. D. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo senelės G. M. (toliau – ir velionė, senelė), mirusios (duomenys neskelbtini)., priėmė jos palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodo, kad:

2.       (duomenys neskelbtini) pareiškėjos senelė sudarė santuoką su V. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu seneliai susilaukė 4 vaikų – R. B. (pareiškėjos mamos), kuri mirė (duomenys neskelbtini)., P. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini)., M. M. ir D. J.. Senelė prieš mirtį buvo sudariusi testamentą, tačiau jame paliko tik piniginius indėlius su procentais, esančius Lietuvos bankuose. Po palikėjos mirties įstatymų nustatyta tvarka į notarą dėl palikimo priėmimo nei minimos įpėdinės, nei kiti asmenys nesikreipė, tačiau mirusiosios palikimu, kurį sudaro dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), naudojosi ir rūpinosi bei iki šios dienos rūpinasi pareiškėja.

3.       Suinteresuoti asmenys byloje M. M. ir D. J. atsiliepimu su pareiškėjos pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, bei parodė, kad į Turtą nepretenduoja.

4.       Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Pareiškimas tenkinamas.

5.                       Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6.       Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

7.       Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pananašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

8.       Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas). 

9.       Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

10.       Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

11.       Teismas iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatė, kad velionės vardu įregistruotas gyvenamasis namas su statiniais bei  9/17 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini).

12.       Teismas taip pat nustatė, kad po pareiškėjos senelės mirties nei ji, nei kiti asmenys nesikreipė į notarą dėl palikimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nepaisant to, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėja po senelės mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Tokia išvada grindžiama žemiau išdėstytais motyvais.

13.       Pareiškėja nurodė, kad mirus seneliai, ji iki (duomenys neskelbtini) gyveno Turte bei ten deklaravo savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjos teigimu, ji rūpinosi ir prižiūrėjo minėtą būstą: tvarkė ir prižiūrėjo namus, dirbo žemę, rūpinosi būsto remontu, gaudavo minėtu adresu korespondenciją, mokėjo už elektrą ir kt. Šiuo metu esant užsienio valstybėje, pareiškėja kartą ar du kasmet grįžta į Lietuvą, pasirūpina spręstinais klausimais, susijusiais su pastatais ir žeme, siunčia perlaidas turto išlaikymui savo tetoms. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro duomenys, VĮ „Registrų centras“ pažymos, mirties liudijimai.

14.       Teismo vertinimu, byloje pateikti pareiškėjos paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, tuo tarpu aplinkybės, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, nenustatytos. Suinteresuoti asmenys, t. y. velionės dukros, sutinka su pareiškimu, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, tuo tarpu suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pareiškimui neprieštarauja. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo pareiškėjos paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų, jais nesivadovauti. Dėl šių priežasičių teismas daro išvadą, kad pareiškėja po savo senelės mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

15.       Atsižvelgdamas į šios nutarties 11-14 punktuose nustatytas faktines bylos aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. D. po savo senelės G. M. mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

16.       Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo senelės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas I. D. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja                                                         [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu]               Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė