Civilinė byla Nr. e2-783-464/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00795-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10.3.; 3.5.1.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cornio investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties, kuria išaiškinta teismo sprendimo vykdymo tvarka civilinėje byloje Nr. 2-4241-798/2014 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Cornis“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Cornio investicijos“ dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Cornis“ 101 367 Eur (350 000 Lt) negrąžintos paskolos, priteistos sumos išieškojimą nukreipiant į žemės sklypą bei jame įregistruotus nebaigtus statyti statinius; priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti negaliojančia ab initio tarp atsakovių UAB „Cornis“ ir UAB „Cornis investicijos“ 2014-03-31 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DJ-2408, pagal kurią atsakovė UAB „Cornis“ perleido atsakovei UAB „Cornio investicijos“ nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, bei taikyti restituciją.

Vilniaus apygardos teismas 2014-12-16 sprendimu ieškinį patenkino visiškai, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovių UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ 2014-03-31 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-2408, pagal kurią atsakovė UAB „Cornis“ perleido atsakovei UAB „Cornio investicijos“ nuosavybėn nekilnojamąjį turtą; taikė restituciją natūra ir grąžino atsakovei UAB „Cornis“ atsakovei UAB „Cornio investicijos“ perleistą žemės sklypą bei jame įregistruotus nebaigtus statyti statinius; tuo atveju, jeigu minėtas žemės sklypas ir nebaigti statiniai yra perleisti tretiesiems asmenims ir jų grąžinimas natūra neįmanomas, priteisė iš atsakovės UAB „Cornio investicijos“ atsakovei UAB „Cornis“ panaikintu sandoriu perleisto turto vertę pinigais pagal ginčijama sutartimi nustatytą pardavimo kainą; priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „Cornis“ 101 367 Eur (350 000 Lt) skolą; priteistos sumos išieškojimą nukreipė į žemės sklypą bei jame įregistruotus nebaigtus statyti statinius.

Lietuvos apeliacinis teismas 2015-11-16 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies pakeitė: priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „Cornis“ 101 367 Eur (350 000 Lt) paskolą, penkių procentų metinės palūkanas už priteistus 101 367 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-03-31 žemės sklypo dalies pirkimo ir pardavimo sutartį, kuria atsakovė UAB „Cornis“ pardavė atsakovei UAB „Cornio investicijos“ 2000/2072 dalį žemės sklypo; taikė restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisė atsakovei UAB „Cornis“ iš atsakovės UAB „Cornio investicijos“ 95 575 Eur (330 000 Lt); ieškovui priteisto 101 367 Eur reikalavimo dalies – 95 575 Eur išieškojimą nukreipė į nuginčyto sandorio pagrindu iš atsakovės UAB „Cornio investicijos“ atsakovei UAB „Cornis“ priteistus 95 575 Eur; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

Vilniaus apygardos teismas 2015-12-02 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-4241-798/2014 dėl išieškojimo V. B. naudai iš UAB „Cornis“ 101 367 Eur paskolos, penkių procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisto 101 367 Eur reikalavimo dalies – 95 575 Eur išieškojimo nukreipimo į nuginčyto sandorio pagrindu iš UAB „Cornio investicijos“ UAB  „Cornis“ priteistus 95 575 Eur.

Antstolė I. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl teisės normos išaiškinimo, kuriame nurodė, jog priverstinio vykdymo proceso eigoje buvo gautas kito antstolio patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo UAB „Cornis“ gautų lėšų. Kadangi CK 6.66 straipsnio 4 dalis ir CPK 754 straipsnio 5 dalis nustato skirtingą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, prašė išaiškinti, ar priteista iš nuginčyto sandorio pagrindu iš atsakovės UAB „Cornio investicijos“ atsakovei UAB „Cornis“ 95 575 Eur suma turi būti skirstoma visų UAB „Cornis“ vienos eilės kreditorių naudai, ar tik kreditoriaus V. B. naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016-02-10 nutartimi antstolės prašymą tenkino, išaiškino, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4241-798/2014 priimtą Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-16 nutartį bei jos pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, V. B. priteisto 101 367 Eur reikalavimo dalies – 95 575 Eur išieškojimas turi būti nukreipiamas į nuginčyto sandorio pagrindu iš UAB „Cornio investicija“ UAB „Cornis“ naudai priteistus 95 575 Eur, neatsižvelgiant į kitų tos pačios eilės kreditorių reikalavimus bei CPK 754 straipsnio 5 dalyje numatytą reikalavimų tenkinimo tvarką.

Teismas nurodė, jog actio Pauliana pagrindu nuginčijus tarp atsakovių UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ sudarytą sandorį, skolininkas UAB „Cornis“ buvo sugrąžintas į ankstesnę turtinę padėtį, o kreditoriaus V. B. reikalavimas nukreiptas į skolininko UAB „Cornis“ atgautas lėšas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovė UAB „Cornio investicijos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir priimti naują nutartį, išaiškinant, kad piniginės lėšos turi būti skirstomos proporcingai visiems UAB „Cornis“ kreditoriams. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Priverstine tvarka yra vykdomas ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-16 nutartis, todėl vadovaujantis CPK 589 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad su prašymu dėl išaiškinimo yra kreipiamasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, pripažintina, kad Vilniaus apygardos teismas buvo nekompetentingas priimti skundžiamą nutartį.

2. CPK 754 straipsnio 5 dalis imperatyviai nustato lėšų paskirstymo tvarką, joje nenumatyta jokių išlygų ar išimčių dėl kitokio piniginių lėšų skirstymo. Be to, piniginės lėšos iš UAB „Cornio investicijos“ priteistos UAB „Cornis“, todėl jos turi būti skirstomos visiems tos pačios eilės UAB „Cornis“ kreditoriams.

Ieškovas V. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas nepriėmė naujo sprendimo byloje, o tik pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, todėl pripažintina, jog vykdymo tvarkos išaiškinimas tenka pirmosios instancijos teismo kompetencijai. Apeliaciniame skunde pateikti deklaratyvūs teiginiai dėl CPK 754 straipsnio 5 dalies normos pažeidimo, tačiau akivaizdu, jog tiek normos, reglamentuojančios actio Pauliana instituto taikymą, tiek jas aiškinanti teismų praktika yra aiški ir vienareikšmiška.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, patenkinus antstolės prašymą, išaiškinta sprendimo vykdymo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantės įsitikinimu, actio Pauliana pagrindu nuginčijus sandorį ir grąžinus lėšas pradinei turto savininkei UAB „Cornis“, visų jos tos pačios eilės kreditorių reikalavimai turėtų būti tenkinami proporcingai kiekvienam kreditoriui (išieškotojui) priklausančiai sumai. Tokia apeliantės pozicija bei skundo argumentai yra nepagrįsti ir nepaneigiantys skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo detaliai aptartos actio Pauliana instituto paskirties bei jo ypatumų. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį pripažinus negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, išieškojimas pagal kreditoriaus reikalavimą yra nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek būtina kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Toks teismo argumentavimas atitinka CK 6.66 straipsnio 4 dalį, aiškiai nustatančią, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Šioje materialinėje teisės normoje tiesiogiai  įtvirtintos kreditoriaus, pareiškusio actio Pauliana ieškinį, reikalavimo patenkinimo tvarkos bei būdo (t. y. sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia pasekmes tik tokį ieškinį dėl sandorio negaliojimo pareiškusiam kreditoriui, o ne kitiems skolininko kreditoriams) pakeitimo negali nulemti procesinės teisės normos. Pažymėtina, kad būtent įstatymų leidėjo valia nustatytu vykdymo ypatumu actio Pauliana ieškinys skiriasi ne tik nuo kitų sandorių pripažinimo negaliojančiais atvejų, bet ir nuo netiesioginio ieškinio, kurio paskirtis iš esmės yra ta pati, kaip ir actio Pauliana – ginti visų kreditorių interesus nuo nesąžiningų skolininko ketinimų bei veiksmų (CK 6.68 str. 5 d.).   

Taigi actio Pauliana ieškinys yra skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, ir kartu kreditoriui sudaroma galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą, savo aktyviais veiksmais šį mokumą sugrąžinus. Skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 -01-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-25/2012). Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015-11-16 nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje byloje, jau yra aptaręs tiek ginčui spręsti aktualias teisės normas, tiek teismų praktiką, ir akcentavo, jog patenkinus ieškovo reikalavimą dėl 101 367 Eur (350 000 Lt) skolos priteisimo, panaikinus ginčijamą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir pritaikius restituciją piniginiu ekvivalentu, ieškovo 101 367 Eur (350 000 Lt) reikalavimo dalies išieškojimas nukreiptinas būtent į nuginčyto sandorio pagrindu iš apeliantės UAB „Cornio investicijos“ atsakovei UAB „Cornis“ priteistus 95 574,61 Eur (330 000 Lt). Vadinasi, yra pripažinta ieškovo teisė savo reikalavimo patenkinimą gauti iš atsakovės UAB „Cornis“ turimo turtinio reikalavimo teisės į apeliantę. Todėl nagrinėjamu atveju teigti, kad vykdymo procese turėtų būti taikoma ne CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta kreditoriaus reikalavimų tenkinimo tvarka (išimtis iš bendrosios taisyklės), o CPK 754 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji reikalavimų patenkinimo eilė, pagrindo nėra.

Nepagrįsti ir skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, išaiškindamas sprendimo vykdymo tvarką,  peržengė savo kompetencijos ribas. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog su prašymu dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo turi būti kreipiamasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą. Nagrinėjamu atveju procesinį sprendimą dėl ginčo 2014-12-16 priėmė pirmosios instancijos teismas – Vilniaus apygardos teismas, o apeliacine tvarka 2015-11-16 nutartimi ( o ne nauju sprendimu) buvo įvertintas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas, iš dalies šį sprendimą pakeičiant (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įvertinus actio Pauliana instituto taikymo specifiką, išdėstytą tiek šioje nutartyje, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-16 nutartyje, bei pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai išaiškino antstoliui, vykdančiam išieškojimą, kilusį klausimą vykdymo procese, apelianto teiginiai dėl teismo kompetencijos pažeidimo pripažintini formaliais, nepaneigiančiais skundžiamos nutarties teisėtumo (CPK 328 str.)..

Apeliantės nurodytos aplinkybės, jog buvo gauti kitų antstolių patvarkymai dėl UAB „Cornis“ priklausančio lėšų arešto bei jų nurodymai lėšas paskirstyti proporcingai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Dėl kilusių neaiškumų vykdymo procese antstolė ir kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinimo, ir būtent teismas, vadovaudamasis CPK 589 straipsniu, galėjo jį pateikti. Akivaizdu, kad tokiu atveju antstolių susirašinėjimas ar išsakyta nuomonė neturi įtakos įvertinant skundžiamos nutarties teisėtumą.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam byloje kelto klausimo išsprendimui, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja               Dalia Kačinskienė