Civilinė byla Nr. e2-7579-512/2023
Proceso Nr. 2-47-3-04435-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.;. 2.6.10.8.; 3.1.7.6; 3.2.6.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,
sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei,
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovės nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Versus Veto“ įgaliotam asmeniui M. T.,
atsakovui E. R., jo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Versus Veto“, ieškinį atsakovams E. R. ir I. R. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo solidariai priteisti iš atsakovų 12 389 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023-01-30 nutartimi iškėlė bankroto bylą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratore paskyrė „Versus Veto“, UAB. Nutartis įsiteisėjo 2023-02-09. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2020-04¬03 iki 2022-07-04 ėjo atsakovė I. R., o laikotarpiu nuo 2022-07-04 iki bankroto bylos iškėlimo - atsakovas E. R., kuris taip pat yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas.
Vykdydamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (JANĮ) numatytas pareigas nemokumo administratorius nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su SIA Citadele Leasing Lietuvos filialu 2021-06-21 buvo sudaręs automobilio „Mercedes Benz GL450“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau – ir Automobilis), lizingo sutartį Nr. 724103/00. Automobilio įsigijimo kaina - 28 000 Eur (Lizingo sutarties 2.1. punktas). 2023-01-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjus visus mokėjimus pagal lizingo sutartį, Automobilis pabaigos aktu perduotas jos nuosavybėn. Tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 15 611 Eur automobilį pardavė atsakovei I. R., o ši – (duomenys neskelbtini) piliečiui I. S. (I. S.). Automobilio rinkos vertė tuo metu buvo 28 000 Eur. Automobilį pardavus už 15611 Eur, t. y. 12 389 Eur pigiau nei reali jo rinkos vertė, buvo padaryta žala ieškovei ir jos kreditoriams.
Atsakovas E. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu Automobilio perleidimo sandorio sudarymo metu, pažeidė įstatyme numatytas fiduciarines pareigas - pasitelkdamas atsakovę I. R., pasinaudojo turimu vertingu Automobiliu ir, siekdamas patenkinti asmenius savo interesus ir gauti asmeninės naudos, perleido Automobilį už aiškiai per mažą vertę, tokiu būdu padarydamas žalos ieškovei. Automobilio perleidimo sandoris sudarytas jau tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki ir teisme buvo nagrinėjama byla dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovei žalą sukėlė sąmoningai nesąžiningi, iš anksto suderinti, abiejų tarpusavyje susijusių atsakovų veiksmai, tai prievolė atlyginti ieškovei tokiais veiksmais padarytą žalą laikytina solidaria.
Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2022 m. pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)” susidūrė su finansiniais sunkumais ir vykdyti lizingo sutarties įsipareigojimus buvo sudėtingą ir neįmanoma. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)” nustojo mokėti lizingo įmokas, lizingo davėjas SIA Citadele Leasing Lietuvos filialas 2022-12-01 ir 2022-12-08 raštu pranešė lizingo gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)” apie nesumokėtą už 2 mėn. įmoką sumoje 736,18 Eur bei perspėjo apie vienašališką sutarties nutraukimą. Iki 2022-12-01 neišmokėta lizingo suma sudarė 15 609,29 Eur. Žinant UAB „(duomenys neskelbtini)” sunkią finansinę padėtį, jos vadovo E. R. pažįstamas pasiūlė savo pagalbą surandant asmenį, kuris sutiktų sumokėti likusią lizingo sumą ir išpirkti automobilį. Į pasiūlymą atsiliepė I. S., (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris sutiko sumokėti lizingo davėjui likusią automobilio kainą ir išpirkti jį.
I. S. turėjo sumokėti 15 609,29 Eur lizingo davėjui į jo atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau dėl nežinomų priežasčių Citadele bankas atsisakė užskaityti pinigus. Iš pinigų judėjimo matyti, kad atsakovė I. R., gavusi pinigus iš I. S., išmokėjo už UAB „(duomenys neskelbtini)” visą lizingo sumą ir lizingo gavėjas perdavė automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)” nuosavybėn pagal aktą. Po to UAB „ (duomenys neskelbtini) ” automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido I. R., o ji pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu automobilį perleido I. S.. Realiai lizingo gavėjui už automobilį „Mercedes Benz GL450“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), likusią sumą sumokėjo I. S..
Atsakovai teigia, kad automobilio „Mercedes Benz GL450“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina atitiko jo realią rinkos vertę ir pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)” nuostoliai nebuvo padaryti. Nei vienas iš pirkimo-pardavimo sandorių iki šiol nėra nuginčytas ir nėra jokio pagrindo pripažinti, kad šalys sudarydamos sandorį buvo nesąžiningos. Sudarytos sutartys nesukėlė ieškovei nemokumo, nebuvo įmanoma patenkinti kreditorių reikalavimus, nei UAB „(duomenys neskelbtini)”, nei atsakovai jokios naudos iš nurodytų sandorių negavo.
Ieškovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad nurodyto automobilio rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo 28 000 Eur. Atsakovai nesutinka su ieškovo pateiktu nuostolių dydžio apskaičiavimo metodu. Automobilis buvo eksploatuojamas du metus, jo vertė sumažėjo dėl nusidėvėjimo. Ieškovės deklaratyvaus teiginio, kad atsakovai bendrais veiksmais padarė įmonei žalą, nepakanka civilinei atsakomybei kilti.
Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti.
Teismo posėdyje atsakovas, jo atstovas prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad žalos bendrovei nebuvo padaryta, nes automobilis parduotas už jo vertę.
Teismas
konstatuoja:
byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (lizingo gavėja) su SIA Citadele Leasing Lietuvos filialu (lizingo davėjas) 2021-06-21 sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 724103/00 dėl automobilio „Mercedes Benz GL450“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio įsigijimo kaina – 28 000 Eur. 2023-01-11 Pabaigos aktu prie Finansinio lizingo sutarties SIA Citadele Leasing Lietuvos filialas laikė su lizingo gavėju sudarytą lizingo sutartį pasibaigusia (1punktas) ir perleido lizingo gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises į automobilį „Mercedes Benz GL450“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 punktas).
2022-12-19 UAB „(duomenys neskelbtini)” pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 15 611 Eur automobilį „Mercedes Benz GL450“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perleido atsakovės I. R. nuosavybėn; 2022-12-20 pirkimo-pardavimo sutartimi už 15 700 Eur atsakovė I. R. pardavė automobilį „Mercedes Benz GL450“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečiui I. S..
Sutartys VĮ „Regitra“ buvo įregistruotos 2023-01-13.
LITEKO duomenimis, 2023-01-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius Klaipėdos apygardos teismui pateikė pareiškimą atsakovui UAB "(duomenys neskelbtini)" dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. 2023 m. sausio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pareiškimas buvo priimtas (Civilinė byla Nr. eB2-439-538/2023).
2023-01-16 Klaipėdos apygardos teisme gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, 2023-01-17 teismo nutartimi pareiškimas buvo priimtas (Civilinė byla Nr. eB2-448-538/2023), o 2023-01-18 nutartimi civilinės bylos sujungtos į vieną, civilinę bylą Nr. eB2-448-538/2023 prijungiant prie civilinės bylos Nr. eB2-439-538/2023.
2023-01-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Versus Veto“.
2023-07-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bankrutuojanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo nuo 2022-07-04 iki 2023-02-09, atsakovė I. R. – nuo 2020-04-03 iki 2022-07-04. Atsakovas E. R. nuo 2018-10-11 registruotas vieninteliu bendrovės akcininku.
Pagal CK 4.47 straipsnio 1 dalį nuosavybė gali būti įgyjama sandorio pagrindu. Nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė, ji turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises. Bylos duomenimis nepasibaigus lizingo sutarčiai, UAB „(duomenys neskelbtini)” sudarė Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove I. R., o pastaroji - su I. S.. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad lizingo davėjas būtų prieštaravęs sandorių sudarymui, kad buvo siekiama nuginčyti 2022 m. gruodžio mėn. sudarytas Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Priešingai, lizingo sutartis baigėsi pasirašytu 2023-01-11 Pabaigos aktu, kurio pagrindu Automobilis perėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn. Kadangi byloje nebuvo keliamas 2022 m. gruodžio mėn. sudarytų Automobilio pirkimo-pardavimo sutarčių (ne)teisėtumo klausimas, todėl teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.
Šioje byloje kyla ginčas dėl atsakovų kaltės, solidarios atsakomybės ir žalos dydžio.
Dėl atsakovų kaltės ir solidarios atsakomybės
Bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį. Kitu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar dalyvis padaro žalą bendrovei, pvz., vadovas pažeidžia CK 2.74 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas ir dėl to bendrovė patiria nuostolių, akcininkas pažeidžia sąžiningo elgesio pareigą ir dėl to bendrovė negali įvykdyti prievolės (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę savo reikalavimo patenkinimo dalį.
Akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas (arba de facto vadovas) ir atliko neteisėtus veiksmus, priskirtus vadovo kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį.
CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovė įmonei padarytą žalą grindžia automobilio pirkimo-pardavimo sandoriais. Šios sutartys, ieškovės teigimu, buvo sudarytos atsakovui, kaip buvusiam įmonės vadovui, pažeidžiant CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas, veikiant išimtinai savo asmeniniais, o ne įmonės interesais. Taigi ieškovė šioje byloje privalo įrodyti atsakovo (ų) neteisėtus veiksmus sudarant šiuos sandorius, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį.
Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis pripažintinos šios: atsakovas E. R. buvo ne tik ieškovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) vadovas, bet ir vienintelis akcininkas; sudarant ginčo sandorį įmonės finansinė padėtis buvo bloga, byloje nustatyta, kad 2022 m., 2023 m. pradžioje įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kurių nevykdė. Prisiimti įsipareigojimai turėjo būti vykdomi (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje sprendžiant dėl bendrovės nemokumo fakto taikytinos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatos. Įmonės nemokumo sąvoka atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad Juridinio asmens nemokumas (toliau – nemokumas) – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Klaipėdos apygardos teismo 2023-01-30 nutartyje, kuria iškelta bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ konstatuota, kad „Iš atsakovės 2023-01-12 balanso matyti, kad atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 134 663 Eur, o turimo turto vertė – 100 683 Eur, t. y. skolos žymiai viršija turimo turto vertę. Nuo 2022-06-23 per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Pažymėtina, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pripažįsta, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, teismas sprendžia, kad byloje pakankama duomenų konstatuoti, kad atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių, atsakovės įsipareigojimai žymiai viršija turimo turto vertę ir ji yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla“ (civilinė byla Nr. eB2-439-538/2023).
Teismo vertinimu, minėtose teismų nutartyse nustatytas nemokumo momentas (2022 m. pradžia) nagrinėjamos bylos kontekste laikytinas prejudiciniu faktu CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme, nemokumo momento nustatymas yra reikšmingas įrodinėjimo dalykas šioje byloje.
Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus aktualių nagrinėjamai bylai teisės normų kontekste, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, prejudicinius faktus, sprendžia, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, pažeidė savo, kaip juridinio asmens vadovo, pareigas elgtis lojaliai bedrovės atžvilgiu, dirbti rūpestingai, sąžiningai bei kvalifikuotai, perleido Automobilį už mažesnę kainą nei tuo metu buvo turto vidutinė rinkos vertė, kai bendrovės finansinė padėtis buvo sunki ir bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams.
Pažymėtina, kad bendrovės vadovo pareiga pasidomėti ir įvertinti sudaromo sandorio ekonominį pagrįstumą, naudingumą bei tikslingumą. Tuo tarpu atsakovas perleido Automobilį iš esmės už likusią pagal lizingo sutartį sumą, tokiu būdu sumažino bendrovės galimybes bent iš dalies atsiskaityti su kitais kreditoriais. Duomenų, kad nebuvo galimybės Automobilio parduoti už artimą rinkos kainą tam pačiam ar kitiems pirkėjams, nėra. Pardavus turtą už didesnę kainą būtų ne tik padengtas įsiskolinimo pagal lizingo sutartį likutis, bet ir likusi dalis lėšų panaudota kitų įsiskolinimų dengimui.
Taigi, atsakovas atliko veiksmus lėmusius žalos atsiradimą, perleidus turtą už mažesnę kainą buvo padaryta žala ieškovei ir jos kreditoriams.
Nustačius veiksmų neteisėtumą, vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje yra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė.
Ieškovė nurodo, kad žalą sukėlė sąmoningai nesąžiningi, iš anksto suderinti, abiejų tarpusavyje susijusių atsakovų E. R. ir I. R. veiksmai, tai prievolė atlyginti ieškovei tokiais veiksmais padarytą žalą laikytina solidaria.
CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Tai reiškia, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, kildinamos iš delikto teisinių santykių, kaip iš esmės yra nagrinėjamu atveju, aktualus yra CK 6.279 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.
Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo).
Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015).
Solidarioji prievolė pagal atsiradimo pagrindą gali būti mišrioji. Vienam bendraskoliui ji gali atsirasti pagal sutartį, kitam – pagal įstatymą; vieno skolininko civilinė atsakomybė gali būti ribojama tam tikra suma, kito neribojama ir panašiai, tačiau visais atvejais teismas, spręsdamas dėl skolininkų atsakomybės, turi nustatyti kiekvieno skolininko civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, spręsti dėl atsakomybės ribų bei vertinti solidariosios civilinės atsakomybės pagrindą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė I. R. yra atsakovo E. R. sutuoktinė, sandorių metu atsakovė nebuvo nei įmonės vadovė, nei akcininkė. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad su sutuoktine kartu negyvena, sandorius (tiek Automobilio pirkimo, tiek pardavimo) sutuoktinė sudarė atsakovo prašymu. Taigi, atsakovė kaip fizinis asmuo, o ne kaip bendrovę (ieškovę) atstovaujantis vadovas ar pan. sudarė pirkimo - pardavimo sandorius, gavusi pinigus iš (duomenys neskelbtini) piliečio I. S., 2023-01-10 pervedė AS Citadele banka Lietuvos filialui 15 609,29 Eur, paskirtyje nurodyta „Sutarties Nr. 724103/00, mokėjimas už UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, siekdama tyčia arba dėl didelio neatsargumo ar nepateisinamo aplaidumo sukelti žalą ieškovei (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Todėl ieškinys atsakovės atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl žalos dydžio
Ieškovė teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su SIA Citadele Leasing Lietuvos filialu 2021-06-21 buvo sudaręs automobilio „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Automobilis), lizingo sutartį Nr. 724103/00. Automobilio įsigijimo kaina - 28 000 Eur (Lizingo sutarties 2.1. punktas). 2023-01-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjus visus mokėjimus pagal lizingo sutartį, Automobilis pabaigos aktu perduotas jos nuosavybėn. Tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 15 611 Eur automobilį pardavė atsakovei I. R., o ši (duomenys neskelbtini) piliečiui I. S.. Automobilio rinkos vertė tuo metu buvo 28000 Eur. Automobilį pardavus už 15 611 Eur, t. y. 12 389 Eur pigiau nei reali jo rinkos vertė, buvo padaryta žala ieškovei ir jos kreditoriams.
Atsakovų nuomone, patikrinus www.autoplius.lt analogiškų automobilių modelio pasiūlos kainas matyti, kad nepaisant tam tikrų automobilių parametrų atitikimo, analogiškų automobilių rinkos vertė skiriasi ženkliai. Automobilis buvo eksploatuojamas du metus, jo balansinė vertė sumažėjo dėl nusidėvėjimo.
Abi šalys automobilio vertei nustatyti remiasi viešais duomenimis - www.autoplius.lt skelbimais, ieškovė papildomai pateikė VšĮ „Emprekis“ automobilio vertinimą.
Teismas pažymi, kad ginčo automobilio Lietuvos Respublikoje nebėra, jis parduotas užsienio piliečiui ir išregistruotas, todėl galimybės apžiūrėti ir įvertinti jo kainą ar skirti ekspertizę automobilio vertei nustatyti, nėra.
Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Teismas pažymi, kad nurodoma sutartyje daikto pardavimo kaina ne visada yra lygi jo vertei. Nustatant automobilio vertę pagal šalių pateiktus įrodymus, teismas, nustatydamas automobilio realią kainą, atmeta didžiausias ir mažiausias pateiktas panašių automobilių pardavimo kainas (ieškovo – 35 200 Eur ir 15 611 Eur (pardavimo kaina), atsakovų – 42 000 Eur ir 17 999 Eur). Įvertinus likusias penkias šalių pateiktas panašios komplektacijos ir ridos automobilių pardavimo kainas nustatytina 27 938 Eur ginčo automobilio vertė.
Atsakovo veiksmais padarytą žalą sudaro skirtumas tarp sandorio (turto pardavimo) vertės (15 611 Eur) ir nustatytos ginčo automobilio vertės (27 938 Eur), t. y. 12 327 Eur (CK6.249 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina 12 327 Eur žalos atlyginimo.
Dėl procesinių palūkanų
Dėl trečiojo asmens (ne)įtraukimo
Atsakovai nurodo, kad šis teismo sprendimas gali turėti įtakos dabartinio automobilio savininko I. S. interesams, todėl prašė įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu.
Šis prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.
CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.
Sprendimu turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos.
Byloje nėra duomenų, kad I. S. būtų nesąžiningas automobilio įgijėjas, pagrindų iš jo išreikalauti daiktą nenustatyta (CK 4.95 straipsnis).
Šiuo sprendimu nėra niekaip nuspręsta dėl I. S.. Nėra nustatyta, pripažinta, pakeista, panaikinta ar kitaip nuspręsta dėl jokių jo teisių ar pareigų. Taigi sprendimas neturi jokios įtakos šio neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (interesams).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas 278 Eur žyminis mokestis valstybei.
Atsakovė I. R. patyrė 1 500 Eur išlaidų už advokato paslaugas. Atsakovės atžvilgiu ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės bankroto proceso administravimui skirtų lėšų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. R. 12 327 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 12 327 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Versus Veto“, naudai.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovo E. R. 278 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios (likviduojamos dėl bankroto) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso administravimui skirtų lėšų 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. R..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėjas Egidijus Mickevičius