Civilinė byla Nr. 2S-2234-803/2015
Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00199-2013-9
Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 129.1; 129.12
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) A. K. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjos antstolės S. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo uždarosios akcinės bendrovės „Skeneris“ vadovui A. K. už antstolės reikalavimo neįvykdymą.
Teismas išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
pareiškėja antstolė S. K. pateikė teismui pareiškimą, prašydama nubausti UAB „Skeneris“ vadovą A. K. už 2012-01-05 patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio nevykdymą iki 1000 Lt bauda už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (b. l. 1). Nurodė, kad vykdydama Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005-11-24 vykdomąjį raštą Nr. 2-506-405/2005 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko V. G. išieškotojos Z. G. naudai, priėmė 2012-01-05 patvarkymą dėl skolos išieškojimo iž skolininko darbo užmokesčio Nr. 0056/11/00199, kurį išsiuntė vykdymui į skolininko darbovietę UAB „Skeneris“, adresu Aukštagirio g. 6, Vilnius. Gavusi 2013-01-16 išieškotojos Z. G. prašymą išsiaiškinti priežastis, dėl kurių nevykdomas priimtas patvarkymas, antstolė 2013-01-17 išsiuntė į skolininko darbovietę paklausimą dėl patvarkymo nevykdymo. Antstolė nurodo, kad UAB „Skeneris“ įgaliotas asmuo S. K. 2013-03-13 informavo antstolę, jog iš skolininko kiekvieną mėnesį išskaičiuojama po 250 Lt kiekvienam vaikui, tačiau minėtos įmonės vadovas A. K. išlaikymo neperveda. Antstolės teigimu, iš įgalioto asmens S. K. paaiškinimo matyti, jog dėl antstolės patvarkymo nevykdymo kaltas UAB „Skeneris“ vadovas A. K..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjos antstolės S. K. prašymą tenkino ir paskyrė UAB „Skeneris“ vadovui A. K. 200 Lt dydžio baudą už kiekvieną antstolės patvarkymo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2013-03-20 (b. l. 3). Nustatė, kad skolininkas V. G. dirba UAB „Skeneris“, tačiau lėšos vaikų išlaikymui iš skolininko V. G. darbo užmokesčio UAB „Skeneris“ nėra išskaičiuojamos ir antstolės priimtas 2012-01-05 patvarkymas nevykdomas dėl UAB „Skeneris“ vadovo A. K. kaltės daugiau nei vienerius metus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas (suinteresuotas asmuo) A. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) atskirąjį skundą priimti, o teismui laikant, kad terminas atskirajam skundui paduoti praleistas, atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą priimti; 2) panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo nutartį; 3) civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad apie antstolio M. D. vykdomą Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarties pagrindu išduotą vykdomąjį raštą sužinojo atsitiktinai, kreipęsis 2015-06-01 į kredito įstaigą „Swedbank“, AB. Apelianto teigimu, jam iki 2015-06-01 nebuvo žinoma informacija apie antstolės S. K. 2012-01-05 priimtą patvarkymą, apie tai, kad antstolė S. K. kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl baudos skyrimo, be to, negavo ir pirmosios instancijos teismo 2013-03-20 nutarties, o su vykdomąja byla dėl objektyvių priežasčių susipažino tik 2015-06-17. Dėl nurodytų aplinkybių prašo atskirąjį skundą priimti, o teismui laikant, kad terminas atskirajam skundui paduoti praleistas, atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą priimti.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas baudą nepagrįstai rėmėsi UAB „Skeneris“ įgalioto asmens S. K. 2013-03-13 raštu, kadangi S. K. buvo atsakinga už atlyginimų ir kitų mokėjimų atlikimą, o atstovauti įmonės interesus antstolių kontoroje įgaliojimas jai nebuvo išduotas. UAB „Skeneris“ sąskaitoms kredito įstaigose ne kartą buvo taikyti apribojimai, todėl būdavo vėluojama pervesti lėšas bei daryti atsiskaitymus. Nurodo, kad UAB „Skeneris“ 2014-07-23 buvo iškelta bankroto byla, visi įmonės dokumentai perduoti bankroto administratoriui, todėl neturi galimybės pateikti įrodymų apie tai, kad jam antstolės patvarkymai nebuvo įteikti.
Antstolė S. K. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismas baudą paskyrė pagrįstai. Nurodo, kad UAB „Skeneris“ 2010-10-26 išsiuntė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo, 2011-01-06 išsiuntė paklausimą dėl patvarkymo nevykdymo, kuriuos kartu su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005-11-24 vykdomuoju raštu Nr. 2-506-405/2005 UAB „Skeneris“ grąžino 2011-01-28 antstolei. Priimtas 2012-01-05 patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio registruotu paštu išsiųstas UAB „Skeneris“, adresu Aukštagirio g. 6, Vilniuje, tačiau jis grįžo su atžyma „neatsiėmė“. Antstolė 2013-01-17 išsiuntė paklausimą dėl patvarkymo nevykdymo, į kurį atsakant buvo gautas 2013-03-13 įgalioto asmens S. K. raštas, informuojantis, jog banko pavedimus pasirašo įmonės vadovas A. K..
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0056/11/00199 duomenimis nustatyta, kad antstolė S. K. vykdo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005-11-24 vykdomąjį raštą Nr. 2-506-405/2005 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš skolininko V. G. išieškotojos Z. G. naudai (vykd. b. 6-7 l.). Antstolė, vykdydama vykdomąjį dokumentą, nustatė, kad skolininkas V. G. dirba UAB „Skeneris“, priėmė 2012-01-05 patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir jį išsiuntė UAB „Skeneris“, adresu Aukštagirio g. 6, Vilniuje (vykd. b. l. 23-24). Minėtas patvarkymas grįžo neįteiktas (vykd. b. l. 27). Antstolė 2013-01-17 paklausimu dėl patvarkymo nevykdymo, adresuotu UAB „Skeneris“, pareikalavo UAB „Skeneris“ per penkerias dienas raštu informuoti antstolę dėl kokių priežasčių nevykdomas 2012-01-05 patvarkymas (vykd. b. l. 34). Antstolės kontoroje gautas UAB „Skeneris“ vardu pasirašyto įgalioto asmens S. K. pranešimas, kuriame nurodyta, jog S. K. kiekvieną mėnesį išskaičiuoja iš skolininko darbo užmokesčio po 250 Lt, tačiau formuoja tik pavedimus, o juos pasirašo įmonės direktorius A. K., bei nurodė kreiptis į įmonės direktorių A. K. (vykd. b. l. 36). Vykdomosios bylos duomenimis nenustatyta, jog antstolė, gavusi minėtą pranešimą, būtų kreipusis į UAB „Skeneris“ vadovą; ji kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą su 2013-03-14 prašymu nubausti UAB „Skeneris“ vadovą už antstolės 2012-01-05 patvarkymo nevykdymą (vykd. b. l. 40).
Apeliantas A. K. ginčija Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-03-20 nutartimi paskirtą baudą už antstolės patvarkymo nevykdymą, nurodydamas, jog apie antstolės priimtą patvarkymą nebuvo informuotas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju iškilo apelianto tinkamo informavimo apie antstolės priimtą patvarkymą klausimas.
Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, o už antstolio reikalavimo nevykdymą ar kitokį kliudymą antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, numatyta teismo teisė skirti iki 1000 Lt baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (skundžiamos nutarties priėmimo dieną galiojusios CPK redakcijos 585 straipsnio 1 ir 2 dalys). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).
Antstolio priimtame patvarkyme nurodytus veiksmus asmuo gali įvykdyti tik tuomet, kai jam yra žinomas patvarkymo turinys. Procesinių dokumentų įteikimą reglamentuoja CPK 605 straipsnis, kuriame numatyta, kad šiame Kodekse nustatytais atvejais antstolis savo patvarkymus, jeigu yra galimybė, iš karto įteikia suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčia registruotu laišku ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Tačiau minėta įstatymo nuostata neturėtų būti taikoma tik formaliai, o turėtų būti įvertinamos ir aplinkybės, ar asmuo, kuriam įteikiamas procesinis dokumentas, turėjo galimybę susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą aiškinti kaip vienintelį leistiną ir teisėtą procesinių dokumentų įteikimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009). Antstolio procesinių dokumentų įteikimui taikytinos bendrosios CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką (CPK 122, 123 straipsniai). Antstolių patvarkymai pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 2 punktą, CPK 613 straipsnio 1 dalį yra procesiniai dokumentai, kurių įteikimui, kaip jau minėta pirmiau, taikytinos bendrosios CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką (CPK 122, 123 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo skirti apeliantui baudą už antstolės 2012-01-05 patvarkymo nevykdymą, nes pastarasis nebuvo įteiktas tinkamai. Vykdomojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolės priimtas patvarkymas buvo siunčiamas tik vieną kartą UAB „Skeneris“ Juridinių asmenų registre nuodytu buveinės adresu ir buvo neįteiktas (vykd. b. l. 27). Antrą kartą, kaip numatyta CPK 123 straipsnio 4 dalyje (galiojusioje ir procesinių dokumentų siuntimo dieną), antstolė procesinių dokumentų UAB „Skeneris“ buveinės adresu nesiuntė. Taigi vertintina, jog antstolė neišnaudojo visų proceso įstatyme numatytų galimybių patvarkymo UAB „Skeneris“ įteikimui, dėl ko negalima konstatuoti tinkamo patvarkymo įteikimo UAB „Skeneris“. Nors antstolė 2013-01-17 priimtą paklausimą dėl patvarkymo nevykdymo išsiuntė UAB „Skeneris“ Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (Aukštagirio g. 6, Vilnius) ir gavo pasirašytą įgalioto asmens S. K. pranešimą, tačiau minėta aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog UAB „Skeneris“ tokiu būdu sužinojo apie 2012-01-05 antstolės priimtą patvarkymą (CPK 185 str.). Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kaip buvo siunčiamas minėtas paklausimas, kam jis buvo įteiktas, be to, prie pranešimo antstolei nepateiktas S. K. įgaliojimas, kuriuo UAB „Skeneris“ vadovas suteikė teisę minėtam asmeniui atstovauti įmonę antstolių kontoroje. Ant antstolei siųsto pranešimo voko nurodytas atgalinis adresas yra kitos įmonės (UAB „Buineva“, Ž. S. g. 30A-16, Vilnius). Taigi 2013-01-17 paklausimo siuntimo bei įteikimo duomenys (vokas, įteikimo šaknelė) galėtų patvirtinti aplinkybę apie UAB „Skeneris“ supažindinimą su antstolės priimtų procesinių dokumentų turiniu, tačiau antstolė nei vykdomojoje byloje, nei pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, tokių duomenų nepateikė (CPK 178, 183 str.). Vykdomojoje byloje nėra duomenų ir apie tai, ar apeliantui buvo įteiktas antstolės 2013-03-14 parengtas Švenčionių rajono apylinkės teismui prašymas dėl baudos apeliantui skyrimo, iš kurio apeliantas taip pat galėjo sužinoti tiek apie 2012-01-05 priimtą patvarkymą, tiek apie jo nevykdymą (CPK 178, 183 straipsniai). Taigi vertintina, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai nurodė, kad nėra vykdomas antstolės 2012-01-05 patvarkymas, tačiau skirdamas apeliantui baudą už antstolės reikalavimo nevykdymą, formaliai taikė proceso įstatymo nuostatas bei nevertino aplinkybės, ar antstolės priimti dokumentai buvo siunčiami bei įteikiami tinkamai UAB „Skeneris“ ir/ar jo vadovui (apeliantui) pagal CPK nuostatas.
Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes, todėl, įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė, teismo nuomone, turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismas, spręsdamas baudos paskyrimo klausimą, turi vertinti aplinkybes, bei remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatydamas baudos dydį, nes pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę asmeniui, kuris neįvykdė antstolio reikalavimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimaliu dydžiu. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas turi vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, bei privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino antstolės priimtų procesinių dokumentų tinkamo įteikimo UAB „Skeneris“ ir/ar jo vadovui aplinkybės, iš esmės nepagrįstai paskirdamas apeliantui baudą, taip pat į tai, kad skolininkas V. G. UAB „Skeneris“ nedirba nuo 2013-05-27 (vykd. b. l. 49-50), ir pakartotinis baudos pagrįstumo bei proporcingumo klausimo sprendimas baudos paskyrimo atveju neatitiktų baudos už antstolio reikalavimo nevykdymą paskyrimo tikslų (skatinimo įvykdyti antstolio reikalavimus), spręstina pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės prašymo baudos skyrimo įmonės vadovui klausimu netenkinti (CPK 337 str. 1 dalies 2 p.).
CPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą, ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo pateikimo teismui. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto procesinį dokumentą, atnaujindamas terminą atskirajam skundui pateikti ir skundą priėmė, t. y. buvo užtikrintas subjektinės teisės į apeliaciją įgyvendinimas, dėl apelianto argumentų termino apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti atnaujinimo klausimu nebepasisakoma (CPK 3 straipsnio 6 dalis sistemiškai taikoma su CPK 290 straipsniu).
Dėl apelianto kitų procesinių prašymų
Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą: išduoti liudijimą informacijai gauti arba išreikalauti papildomus dokumentus. Taip pat apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, jog nagrinėjamam klausimui iš esmės išnagrinėti svarbu nustatyti, kokiais laikotarpiais V. G. dirbo UAB „Skeneris“, kadangi jis negalėjo nuskaityti lėšų iš asmens, nedirbusio jo vadovaujamoje įmonėje. Apeliantas taip pat nurodo, jog nori turėti teisę būti išklausytas teismo posėdyje, o nagrinėjant bylą teisme žodinio proceso tvarka galėtų tinkamai paaiškinti visas aplinkybes.
Atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Apelianto prašymas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas, nes visos reikšmingos bylai aplinkybės bei įrodymai, kuriais tos aplinkybės grindžiamos, yra nurodyti šalių procesiniuose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), apeliaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat sprendžia, kad byloje nebuvo nurodyta argumentuotų priežasčių, kodėl būtų pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Netenkintinas ir apelianto prašymas išduoti liudijimą informacijai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie V. G. draudiminius laikotarpius gauti arba išreikalauti minėtus duomenis. Rašytinių įrodymų išreikalavimą reglamentuoja CPK 199 straipsnis, kuriame numatyta, ką prašantis teismą išreikalauti įrodymą turi nurodyti asmuo, tarp jų ir kokias aplinkybes gali pagrįsti raštinis įrodymas. Nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantui kilo abejonių dėl V. G. darbo UAB „Skeneris“ antstolei priimant patvarkymą, tačiau vykdomojoje byloje Nr. 0056/11/00199 yra raštiniai įrodymai apie V. G. darbą apelianto įmonėje (taip ir duomenys apie darbą 2012-01-05 antstolės patvarkymo priėmimo bei skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu), todėl nėra pagrindo išreikalauti apelianto prašomus įrodymus arba išduoti liudijimą minėtiems įrodymams gauti.
Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r ė :
Panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos antstolės S. K. prašymo dėl baudos įmonės vadovui skyrimo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Petkuvienė