ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Šiauliai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Šiauliai“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Aiba“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Šiauliai“ 2 583,79 Eur turtinės žalos atlyginimą, 109,30 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės UAB „Mano būstas Šiauliai“ ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 2 583,79 Eur žalos atlyginimą, 109,30 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 693,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 60,00 žyminį mokestį ir 140,16 Eur bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidų valstybei iš atsakovės nepriteisė. 

3.       Teismas konstatavo, kad atsakovė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė.

4.       Teismas vertino, jog atsakovės vienašališkai surašytais dokumentais neturi pagrindo remtis byloje, be to, tiek pretenzija, tiek statinio apžiūros aktai surašyti jau po draudiminių įvykių - gedimų namo elektros instaliacinėje sistemoje.

5.       Teismas sprendė, kad atsakovė turėjo jai teisės aktuose numatytą pareigą imtis kitų veiksmų, kurie šiuo atveju galėtų patvirtinti, jog administratorė nesielgė aplaidžiai ir nerūpestingai bei dėjo visas pastangas, jog žala nekiltų. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė iki draudžiamojo įvykio būtų vykdžiusi bendrojo naudojimo elektros instaliacijos apžiūrą, atlikusi profilaktinius darbus, šalinusi defektus ar reikštų pretenzijas tretiesiems asmenims iki to draudiminio įvykio. Teismas sprendė, jog labai tikėtina, kad tuo atveju, jei atsakovė būtų vykdžiusi elektros instaliacijos periodinę apžiūrą ir nustačiusi, jog reikalingi elektros specialistų darbai (šiuo atveju UAB „Aiba“) tam, kad sumontuoti name ABB DBL125 tipo gnybtyną, pakabinti schemą vidinėje skydo pusėje ir tokiu būdu būtų išvengusi padarytos žalos.

6.       Teismas konstatavo, jog savo veiksmais atsakovė pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Atsakovė, būdama gyvenamojo namo bendrojo naudojimo sistemos valdytoja, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, t. y. nevykdydama administratorės pareigų – nepakankamai rūpindamasi administruojamo daugiabučio elektros instaliacijos ir įrenginių priežiūra, sąlygojo žalos atsiradimą, t. y. elgėsi neteisėtai, tarp šio atsakovės neveikimo ir padarytos žalos dviem butams, esantiems (duomenys neskelbtini), yra priežastinis ryšys. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės ir verslininkės pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl laikoma, jog atsakovė yra kalta dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

7.       Teismas vertino, kad žalos dydį visiškai patvirtina ieškovės pateiktas 2020 m. gruodžio 30 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini).

8.       Teismas vertino, kad atsakovės prievolė sumokėti nustatytą žalos dydį atsirado 2021 m. vasario 1 d., todėl nuo šios dienos iki ieškinio pareiškimo teismui dienos ieškovei iš atsakovės priteistinos 109,30 Eur kompensuojamosios palūkanos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Mano Būstas Šiauliai“ (toliau – ir apeliantė) prašo: panaikinti 2022 m. lapkričio 18 d. teismo sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Žalos atsiradimą sąlygojo UAB „Aiba“ atlikti rangos darbai ir būtent tai pagrindžia pridedamas atliktos apžiūros aktas. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip bendrojo naudojimo administratorė, neatsakinga už įvykį, kurį sąlygojo netinkamai atlikti rangovo remonto darbai.

9.2.                      Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos. Sprendžiant dėl administratorės atsakomybės, nebuvo įvertinta, kad atsakovė tinkamai atliko jai teisės aktais pavestas funkcijas.

9.3.                      Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą grindžia tik bendro pobūdžio aplinkybe, jog atsakovė buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų (namo stogo) priežiūrą, remontą, todėl yra atsakinga už atsiradusią žalą. Tačiau ieškovė neįrodinėjo, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad objekto valdytoja teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai.

10.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl draudiko teisės reikalauti išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo iš žalą padariusio asmens subrogacijos tvarka ir administratoriaus civilinės atsakomybės pagrindų (ne)buvimo, administruojant daugiabutį namą.

Faktinės bylos aplinkybės        

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Mano Būstas Šiauliai“ yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. 2020 m. gruodžio 10 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas turtas – skalbimo mašina-džiovyklė, garso kolonėlės, mikrobangų krosnelė, taip pat patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas dujinis katilas. Abi patalpos buvo apdraustos ieškovės pagal Įmonių turto draudimo sutartį. 2020 m. gruodžio 30 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ buto savininkei L. B. už turto sugadinimą išmokėjo 999,99 Eur dydžio draudimo išmoką, 2021 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas L. B. už sugadintus elektros prietaisus namuose išmokėjo 560,80 Eur sumą, UAB „AG Service“ už atliktus apžiūros darbus pagal pateiktas sąskaitas faktūras išmokėjo 49,00 Eur išmoką. Taip pat 2020 m. gruodžio 15 d. AB SEB banko pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo kito buto savininkei V. V. 974,00 Eur dydžio sumą.

Dėl žalos atlyginimo

14.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje nurodyta, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama, laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusįjį ir žalą padariusį asmenis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti apeliantės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių tenka ieškovei. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama. 

15.       Tais atvejais, kai žala dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (butui), CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022).

16.       Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Sutiktina su apeliante, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar apeliantė tinkamai vykdė namo administratorės pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žala.

17.       CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo, jog atsakovė UAB „Mano būstas Šiauliai“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, kuri atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.

18.       Apeliantė teigia, kad žalos atsiradimą sąlygojo UAB „Aiba“ atlikti rangos darbai ir būtent tai pagrindžia pridedamas atliktos apžiūros aktas. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip bendrojo naudojimo administratorė, neatsakinga už įvykį, kurį sąlygojo netinkamai atlikti rangovo remonto darbai. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

19.       Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (ginčui aktuali 2015 m. rugpjūčio 5 d. redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

20.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal įvykio metu galiojusią Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr.D1-971„Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) redakciją, buvo nustatyta, kad privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Be to, gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento 84 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, jų atnaujinimu (remontu) laiku ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 86.1 punktas).

21.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantė, būdama daugiabučio namo administratore, po atliktų elektros instaliacijos darbų turėjo prižiūrėti name esančius bendrojo naudojimo elektros prietaisus ir nustačiusi gedimą privalėjo kreiptis į atitinkamas įmones, šiuo ginčo atveju - į trečiąjį asmenį UAB „Aiba“ - dėl atliktų darbų pagal Rangos sutartį defektų.

22.       Apeliantė į bylą pateikė 2021 m. sausio 21 d. statinio apžiūros aktą, iš kurio matyti, kad buvo atlikta neeilinė statinio, esančio (duomenys neskelbtini), elektros instaliacinės sistemos apžiūra ir atsakovės darbuotojų buvo konstatuota, jog gedimas įvyko dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) metu netinkamai atliktų elektros sistemos darbų. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas aktas buvo atsakovės vienašališkai surašytas, tik atsakovės darbuotojai konstatavo, jog gedimas įvyko dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) metu netinkamai atliktų elektros sistemos darbų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nepagrįstais vertintini apeliantės argumentai, kad žalos atsiradimą sąlygojo UAB „Aiba“ atlikti rangos darbai ir būtent tai pagrindžia pridedamas atliktos apžiūros aktas, vertintini nepagrįstais, neįrodytais.

23.       Aplinkybė, kad apeliantė jau po 2020 m. gruodžio 10 d. įvykio kreipėsi su pretenzija į trečiąjį asmenį UAB „Aiba“, neįrodo, kad apeliantė nesielgė aplaidžiai ir nerūpestingai bei dėjo visas pastangas, jog žala nekiltų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė iki draudžiamojo įvykio būtų vykdžiusi bendrojo naudojimo elektros instaliacijos apžiūrą, atlikusi profilaktinius darbus, šalinusi defektus, ar reiškusi pretenzijas tretiesiems asmenims iki draudiminio įvykio. Pažymėtina, jog būtent apeliantei atsirado pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, stebėjo elektros sistemą. Tačiau apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų vykdymą, nepateikė (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

24.       Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).

25.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog savo veiksmais atsakovė pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Atsakovė, būdama gyvenamojo namo bendrojo naudojimo sistemos valdytoja, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, t. y. nevykdė administratorės pareigų – nepakankamai rūpinosi administruojamo daugiabučio elektros instaliacijos ir įrenginių priežiūra, kas sąlygojo žalos atsiradimą, tarp šio atsakovės neveikimo ir padarytos žalos dviem butams, esantiems (duomenys neskelbtini), yra priežastinis ryšys.

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl žalos dydžio, todėl plačiau dėl to teisėjų kolegija nepasisako.

27.       Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

28.       Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                 Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

                                                Lina Muchtarovienė

                                                  Irena Stasiūnienė