Civilinė byla Nr. e2-719-861/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42047-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.2.6.14

 (S)

       VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,

sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovei I. Š.,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atstovei L. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „2A Invest“ atstovui advokatui Edmundui Budvyčiui,

trečiajam asmeniui A. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „2A Invest“ ir , uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2014-06-05 leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo,

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „2A Invest“ išduotą 2014-06-05 leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini). Prašė įpareigoti atsakovę UAB „2A Invest“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą pertvarkyti statinius, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; per nustatytą terminą neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų prašė įpareigoti atsakovę UAB „2A Invest“ per 6 mėnesius savo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ lėšomis nugriauti statinius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei UAB ,,2A Invest“ per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo – leisti Inspekcijai nugriauti statinius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės UAB „2A Invest“. Nurodė, kad 2016-09-22 buvo parengtas ,,Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patikrinimo aktas), nustatęs teisės aktų pažeidimus. Leidimas suteikė teisę statyti du vienbučius gyvenamosios paskirties namus pagalbinio ūkio (negyvenamosios paskirties) žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pagal projektuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą statinio projektą ,,Du vienbučiai blokuoti gyvenamieji namai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatas. (duomenys neskelbtini)  Statybos projektas, Nr. (duomenys neskelbtini), parengtas 2014 m. (toliau – Projektas). Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija prieš išduodama statybą leidžiantį dokumentą turi patikrinti, ar statinio techninis projektas yra teisėtas, t. y. neprieštarauja projektavimo sąlygų sąvado, teritorijų planavimo ir kitiems teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas, kuriame statyti naujus statinius išduotas ginčo leidimas, patenka į teritoriją, kuriai 2003-02-26 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pritarė Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, susijusių su sodininkų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ teritorija, esančia (duomenys neskelbtini) gatvėje, keitimui. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodyta pastaba, kad pagal dabar galiojančius reglamentus, indeksas G3 (gyvenamasis sodybinis užstatymas) atitinka indeksą G1. Pagal detaliojo plano sprendinius žemės sklype, kuriam nustatytas sodybinio užstatymo tipas gali būti statomas tik vienas tam pačiam gyvenamųjų pastatų tipui priklausantis pastatas – vienbutis arba dvibutis gyvenamasis namas su priklausiniais. Atsižvelgiant į detaliajame plane nurodytus sprendinius – vieno ar dviejų butų gyvenamojo namo statyba, ginčijamu statybos leidimu ir pateiktu techniniu projektu suprojektuoti pastatai neatitinka detaliajame plane numatyto sodybinio užstatymo tipo. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamo ginčo atveju detaliajame plane nustatytas kitos paskirties žemės sklypas, kurio būdas - gyvenamoji teritorija, pobūdis – sodybinio užstatymo. Vertina, kad ginčo statinio projekte numatyti blokuoti ne ant sklypo ribos gyvenamieji namai neatitinka detaliajame plane nustatyto žemės naudojimo pobūdžio – individualių namų statybos ir neatitinka Specifikacijoje reglamentuoto gyvenamųjų teritorijų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų būdo, todėl statybos leidimas išduotas pažeidžiant detaliojo plano sprendinius. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo pobūdis iš detaliajame plane numatyto sodybinio užstatymo pakeistas ginčijamo statybos leidimo projekte nurodytą - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą. Toks pakeitimas nėra galimas be detaliojo plano koregavimo. Šioje byloje negalima atskirti atsakovų atsakomybės, visi atsakovai dalyvavo procese, susijusiame su statybą leidžiančio dokumento išdavimu, kurį ieškovė prašo panaikinti, todėl atsakovams kyla solidarioji atsakomybė.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad ieškovė be svarbių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, kurio 10 straipsnis reglamentuoja Inspekcijos vykdomą statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimo procedūrą. Remiantis Įstatymo 25 straipsnio 4 dalimi skundai, pranešimai dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo nenagrinėjami, jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip 1 metai arba statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus. Sprendimas dėl kreipimosi į teismą siekiant panaikinti tokį statybą leidžiantį dokumentą turi būti priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patikrinimo akto pasirašymo dienos (Įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Patikrinimo aktas surašytas 2016-09-22, o ieškinį ieškovė teismui pateikė tik 2016-11-17. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013-11-19 išdavė UAB „2A Invest“ specialiuosius architektūrinius reikalavimus Nr. AR (duomenys neskelbtini), kuriuose, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2003-02-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)  patvirtinto sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliojo plano sprendiniais žemės sklypui buvo nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimai: pastatų aukštis – 1-2 aukštai su mansarda, užstatymo tankis – 30 procentų, užstatymo intensyvumas – iki 0,9 ir kt. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-06-05 išdavė UAB „2A Invest“ statybos leidimą, kuris suteikė teisę statyti du vienbučius sublokuotus gyvenamosios paskirties namus ir pagalbinės paskirties ūkio pastatą. Pažymėjo, kad statybos projektas buvo patvirtintas elektroniniais projekto vadovo ar projekto dalių vadovų parašais, buvo pateikti visi privalomi dokumentai, projektui pritarė Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2003-02-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą detalųjį planą sklypo naudojimo pobūdis – G3, užstatymo intensyvumas - 0,9, užstatymo tankis – iki 30 proc., o pastatų aukštų skaičius – 1-2 aukštai su mansarda. Remiantis statinio projektu užstatymo tankis yra 29,6, todėl neviršija reikalavimų kaip ir nebuvo viršyti užstatymo intensyvumo bei aukštingumo reikalavimai. Atsakovės teigimu, statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, techninis projektas atitinka bendruosius ir detaliuosius planus. Ieškovė nepagrįstai teigė, kad sklype yra galima tik vieno pastato statyba, nes to nedraudžia Teritorijų planavimo įstatymas, kai įsigaliojo 2010-01-01 įstatymo 2, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo redakcija. Pagal atsakovę, nėra patvirtintas naujas detalusis teritorijos planas, todėl esamo detaliojo plano sprendiniai galioja neterminuotai. Nors pagal techninį projektą statiniai neatitinka sublokuotų namų sąvokos – jie nesujungti bendra (is), gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančia siena (is), tačiau juos skiria ūkinės paskirties patalpos ir, nevertinant projekto formaliai, pastatas turi būti laikomas vienu dvibučiu pastatu su ūkinės pagalbinės paskirties pastatu. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybėje derinant statybos techninį projektą buvo tinkamai įvertinta statinio techninio projekto atitiktis teritorijų planavimo dokumentams, t. y. nustačius, kad numatomas pastatas neviršija leidžiamų aukštų skaičiaus, neviršijamas didžiausio sklypo užstatymo intensyvumo rodiklis, sklypo tankumas, taip pat, kadangi sklypo detaliajame plane numatytas žemės naudojimo pobūdis nedraudė statyti dviejų pastatų, o Bendrasis planas leido statyti ir blokuotus namus buvo prieita pagrįsta išvada, kad statybos techninis projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Atsakovė nesutiko su ieškovės nurodytu statybos padarinių šalinimo būdu. Atkreipė dėmesį, kad įstatymas nenumato galimybės šalinti statybos padarinius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (kuri nagrinėjamu atveju nėra statytojas ar užsakovas, pastato savininkas, valdytojas ar naudotojas, žemės sklypo savininkas, valdytojas ar naudotojas) lėšomis. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimą, nėra vienintelis subjektas, tikrinantis jo teisėtumą, todėl tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra paskutinė institucija minėto dokumento išdavimo procese, negali būti pagrindu pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų neteisėtumą tokio statybą leidžiančio dokumento panaikinimo atveju. Prieš išduodant ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą Savivaldybės administracija patikrino pateiktą statinio projektą savo kompetencijos ribose tiek, kiek buvo reikalinga priimti sprendimui dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, todėl nėra pagrindo teigti, esą pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai Savivaldybės administracija būtų nevykdžiusi.

Atsakovė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad prieš objekto „Du vienbučiai blokuoti gyvenamieji namai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatas. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ projektavimą 2013 metais Statytojas pateikė šio objekto priešprojektinius pasiūlymus (būsimo pastato viziją) Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui. Plėtros departamentas šiuos pasiūlymus išnagrinėjo ir jiems pritarė. 2013-11-19 Vilniaus m. Savivaldybės administracija išdavė Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR (duomenys neskelbtini), kurių 3 punkte nurodyta, kad „Konkrečiai teritorijai būdingas statinių užstatymo tipas statybos sklype: Du vienbučiai blokuoti gyvenamieji namai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatas. Projektuoti detaliajame plane nurodytoje užstatyti leidžiamoje teritorijoje”. Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose jau nurodytas užstatymo tipas statybos sklype ir užstatymo reglamentai. Paaiškino, kad šių reikalavimų pagrindu projektuotojai ir privalo ruošti projektą. Detaliojo plano lentelėje šiam sklypui nustatytas indeksas G3 - Sodybinio užstatymo statinių teritorija. Tačiau greta parašyta ir pasirašyta pastaba „Pagal dabar galiojančius reglamentus, indeksas G3 (gyvenamasis sodybinis užstatymas) atitinka indeksą G1“. Atkreipė dėmesį, kad G1 - tai mažaaukštė statinių teritorija. Nurodo, kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Vilniaus miesto plėtros departamento projektų patikrinimo poskyrį ir gavo žodinį atsakymą, kad projektuoti turi remiantis išduotais Specialiaisiais architektūros reikalavimais Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės dokumentais (kuriuose pažymėta, kad sklypo naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“) bei Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame šio sklypo naudojimo paskirtis ir pobūdis iš „žemės ūkio (sodų) keičiama į „kitos paskirties žemė: gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos)“. Projektas buvo paruoštas turint užsakovo užduotį, atitinkančią užsakovo patvirtintą projektą, specialiuosius architektūros reikalavimus, leidžiančius projektuoti tokį objektą, sklypo nuosavybės dokumentus, kuriuose nurodytas naudojimo pobūdis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“, galiojantį detalųjį planą, kuriame numatyti užstatymo reglamentai atitiko projektuojamus. Paaiškino, kad detaliojo plano grafiniame brėžinyje nurodyta užstatymo zona yra iki pat sklypo ribos, tai reiškia, esant susitarimui tarp kaimyninių sklypų savininkų ir pritarus savivaldybei, toks blokavimas galimas. Ginčo sklype tokio blokavimo tarp kaimynų nėra, abu vienbučiai namai blokuojami tame pačiame sklype, turinčiame vieną savininką, nepažeidžiant užstatymo zonos ribų ir išlaikant norminius atstumus iki kaimyninių sklypų. Remiantis turimais dokumentais, tai ne sodybinio užstatymo statinių teritorija, o mažaaukščių statinių teritorija. Nebuvo draudžiama sodybinio užstatymo sklype statyti kelis gyvenamosios paskirties ar ūkio pastatus. 2015-11-16 LR Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-826, pakeitė šį teritorijų planavimo normų punktą: „sodybinis užstatymas - ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai vienas 1-3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomi atskirame žemės sklype. Pastatai ant žemės sklypų ribų gali būti sublokuoti su besiribojančio žemės sklypo pastatais. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė patikslintame ieškinyje remiasi redakcija, kuri įsigaliojo jau po nagrinėjamo objekto statybos leidimo gavimo (2014-06-05).

UAB „2A Invest“ pateikė rašytinius paaiškinimus į patikslintą ieškinį, kuriuose nurodo, kad detaliuoju planu buvo suformuoti sklypai, skirti mažaaukštei gyvenamajai statybai, o teisės aktai, nustatantys konkrečius žemės naudojimo būdus ir pobūdžius įsigaliojo 2005 m. ir juose buvo nustatyta, kad gyvenamosios teritorijos yra diferencijuojamos pagal pastatų aukštį, t. y. jos buvo skirstomos į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijas (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai) ir daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos teritorijas (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti gyvenamieji namai virš 3 aukštų). Atsakovei priklausančio ginčo žemės sklypo panaudojimo paskirtis - kita, būdas - gyvenamosios paskirties, pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Tokia sklypo užstatymo režimo esmė reiškia - žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti 1-2 aukštų vieno, dviejų butų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Tai atsispindi ir detaliojo plano pagrindinio brėžinio pastaboje „pagal dabar galiojančius reglamentus, indeksas G3 (gyvenamasis sodybinis užstatymas) atitinka indeksą G1“. 2003-02-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliajame plane buvo nustatytas ne sklypo užstatymo tipas, kuris apibrėžtų pastatų išsidėstymą, kiekio reikalavimus, parametrus ir kt. reikalavimus, o teritorijų užstatymo pobūdis, kuriam teisės aktai nenustato reikalavimo žemės sklype statyti tik vieną pastatą. Atsižvelgiant į tai, kad detalusis planas buvo parengtas 2003 m. ir yra galiojantis, vadovaujantis bendraisiais teisinių normų galiojimo laike principais, detaliajame plane įtvirtintų sąvokų turinys turi būti suprantamas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl sklypo užstatymo tipas turėtų būti laikomas mažaaukščių pastatų statyba, o ne kaip teigia ieškovė – vienbučių-dvibučių pastatų statyba. Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu jau buvo įsigaliojusi 2010-01-01 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo redakcija, kuri naikino Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto, nuostatą, kad namų valdų žemės sklypuose (išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus privačios žemės sklypų dalyti dalimis neleidžiama) gali būti statomas antras gyvenamasis namas, kitos paskirties pastatas (išskyrus jų priklausinius) tik pagal detalųjį planą atidalijus ir suformavus naują žemės sklypą. Taigi, įsigaliojus minėtam pakeitimui ir panaikinus draudimą sklype statyti tik vieną pastatą akivaizdu, kad namų valdos žemės sklypuose buvo neberibojamas pastatų skaičius, todėl ieškovės teiginys, jog sklype buvo galima tik vieno pastato statyba, prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui. LR Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005-01-20 Įsakymas Nr. 3D-37/D1-40 Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo faktiškai panaikina žemės sklypų naudojimo pobūdžio institutą 2005-03-17 jau vienas (be ŽŪ ministro) Aplinkos ministras įsakymu Nr. D1-151 Dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo nustato, kad kitos paskirties žemės sklypuose naudojimo pobūdis-vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba. Šio pobūdžio esmė – žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai (vartojama daugiskaita) ir jų priklausiniai. Pažymėjo, kad statybos leidimo išdavimo metu nustatytas sodybinio užstatymo pobūdžio turinys viename sklype leido statyti daugiau kaip vieną vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatus su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Atkreipė dėmesį, kad nei iš ieškinio turinio, nei iš reikalavimo nėra aišku, kaip ir kokius reikėtų pertvarkyti statybos dokumentus. Statinio projektas suderintas ir patvirtintas nustatyta tvarka. Statybos dokumentus derina, tvirtina ir statybą leidžiantį dokumentą išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Savivaldybės administracija šioje byloje yra vienas iš atsakovų, kuri savo procesiniuose dokumentuose teigia, jog statinio projektas atitinka detaliojo plano sprendinius. Vadovaujantis protingumo principu, pakeitus statybos dokumentus, statybos dokumentai neatitiktų detaliojo plano sprendinių ir statybą leidžiantis dokumentas nebūtų išduotas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad patikslintą ieškinį palaiko. Paaiškino, kad išvadoje aiškiai suformuluota, kodėl buvo keisti teisės aktai. Detaliajame plane buvo numatytas užstatymo tipas; kadangi buvo vykdomas bendras procesas – atsakomybė solidari, tad jei atsakovai mano kitaip, jie turi patys įrodyti kiekvieno atsakomybę ir ją paskirstyti. Ieškovė laikosi tos nuomonės, jog Aplinkos ministerijos išvada tik patvirtina ieškovės poziciją ir nurodo teisinę klausimo raidą bei jos kitimą. Dokumentuose, kuriuos pateikė projektuotojas kaip ieškovės darbuotojų konsultaciją, atsakymai yra suformuluoti abstrakčiai, tačiau prieštaravimų su ieškiniu nėra. Pabrėžė, kad dokumentai neatitiko detaliojo plano sprendinių, tad jie neatitiko ir įstatymų, o projektuotojo pareiga yra tokius reikalavimus žinoti. Paaiškino, kad iš esmės statyba yra galima, tačiau statinį reikia pertvarkyti, o kaip tą padaryti yra atsakovės reikalas, tokių galimybių daug, atsakovės teisė, kokiais būdais statinį pertvarkyti, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Dėl įrašo Registrų centre pabrėžė, kad nurodytas tipas neatitinka galiojančių teisės aktų. Akcentavo, kad nesutinka su atsakovų nuostata, jog ankstesnėje teisės akto redakcijoje nenurodžius kiekio, buvo leista statyti daugiau nei 1 namą, todėl ir buvo daryta pataisa, taip buvo patikslinta norma, užkertant kelią piktnaudžiavimui. Dėl netikslių reikalavimų ir painiavos nurodė, kad teisės aktai turi būti vertinami kompleksiškai, tą savo nutartyje nurodė ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Statybos leidimas buvo išduotas pagal detalųjį planą vieno namo statybai.

Baigiamųjų kalbų metu atstovė akcentavo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, atsakovų atsakomybė yra solidari, o kieno lėšomis turi būti šalinami padariniai, ieškovė patikslino ir aiškiai nurodė savo ieškinyje. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinio senaties nepraleido.

Atsakovės advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, kad detaliajame plane indeksas G3 atitinka indeksą G1, o įrašyta į detalųjį planą pastaba yra detaliojo plano dalis. Pabrėžė, kad formuluotė ,,gali būti“ lingvistiškai suprantama jokiu būdu ne imperatyviai, tai reiškia, kad gali ir nebūti, o byloje ir kilo ginčas dėl sąvokų – namas ar namai, tačiau išlaikant intensyvumą ir tankį. Atsakovė statė namą pagal išduotą statybos leidimą, pagal sklypo kaitos raidą, sklypas jokios kitos paskirties neturėjo, tik mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, tad atsakovė turėjo atitinkamus teisėtus lūkesčius. Pabrėžė registracijos svarbą – Registrų centro duomenyse paskirtis nesikeitė, sklypas suformuotas viršininko įsakymu. Advokatas taip pat akcentavo Teisėkūros pagrindų įstatymą, kuriame numatyta, kad teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, pabrėžė, jog nuo 2010 m. sklypo pobūdžio kaip režimo nėra; tik nuo 2015 m. teisės akte atsiranda sąvoka ,,vienas pastatas“ (įsigaliojo nuo 2016-01-01).

Baigiamojoje kalboje advokatas akcentavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje nurodytą būtinybę analizuoti situaciją nuo 2003 metų, kada buvo sudarytas detalusis planas ir paaiškino, kad akivaizdu, jog bylos esmė – sąvokų turinys. Sklypo paskirtis buvo pakeista į gyvenamųjų namų statybos paskirtį dar 2006 metais, o atsakovė sklypą įsigijo 2013 metais. Atkreipė teismo dėmesį į byloje pateiktas nuotraukas, kuriose labai aiškiai matyti, kaip atrodo sodininkų bendrijos sklypai ir juose vykdomos statybos. Pabrėžė, kad kai atsakovė gavo statybos leidimą, teisės aktuose nebuvo nurodyta žodžio ,,vienas“, buvo nurodyta daugiskaita, o asmens teisėtas lūkestis išlieka net ir keičiantis teisiniam reglamentavimui, be to, atsakovės teisėtą lūkestį formavo ir statinio teisinė registracija. Pabrėžė, kad Aplinkos ministerijos išvadoje, 1.8. punkte nurodyta, jog antras namas gali būti statomas tik atidalijus žemės sklypą, bet ši nuostata galiojo iki 2010-01-01, tad kai atsakovė gavo statybos leidimą 2014 metais, nuostata jau negaliojo. Akcentavo išvados 3.2. punktą, kuriame nurodyta, jog galima statyti gyvenamuosius namus, kai tokia statyba yra numatyta detaliuosiuose planuose; pabrėžė, kad detaliajame plane nurodyta, jog indeksas G3 atitinka indeksą G1 ir tai yra jo sprendinys.

Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes išduodami leidimą rėmėsi statybos leidimo išdavimo metu galiojusiais teisės aktais. Buvo nustatytas ne tipas, o pobūdis, kuriam reikalavimų nėra. Jei teismas nurodytų pastatą griauti, tai ieškovė neįrodė savivaldybės kaltės, savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Šiuo metu, jei atsakovė kreiptųsi į savivaldybę dėl naujo statybos leidimo, jis gautų atsakymą, kad išduotas statybos leidimas atitinka reikalavimus.

Baigiamųjų kalbų metu atstovė paaiškino, kad savivaldybė įvertino pateiktus statybos leidimui dokumentus, tačiau jokių trūkumų nenustatė, o dėl solidarios atsakomybės – savivaldybės kaltė neįrodyta.

Atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad statiniai išore yra neatskiriami, buvo domėtasi ar galima prašyti naujo statybos leidimo, tačiau problema kyla dėl naujų energetinių rodiklių, kurie yra pasikeitę, dėl jų neįmanoma daryti pakeitimų, nes iškyla jau statinių konstrukcijos klausimai. Architektūriniai reikalavimai buvo – 2 vienbučiai blokuoti namai, o projektuotojams nėra reikalavimo analizuoti įstatymų raidą. Pasitaiko, kad derinant projektą savivaldybė nurodo kreiptis konsultacijos į Statybų inspekciją, tačiau šiuo atveju to nebuvo. Bylos esmė tokia, jog teisės aktai prieštaringi, juos galėjai traktuoti kaip nori, tą išvadoje nurodė ir Aplinkos ministerija, paaiškinusi, kad pakeitimai buvo daromi siekiant aiškumo, taigi, kai gavo statybų leidimą, aiškumo nebuvo. Nurodė, kad valstybė negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims, klaidos negali būti taisomos privačių asmenų sąskaita, nes byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai būtų pažeidę kokius nors reikalavimus – ar vienas dvibutis, ar du vienbučiai – teisine prasme yra tas pats, o išoriškai tokie namai irgi yra neatskiriami, tad visas ginčas vyksta dėl pavadinimo.

Baigiamųjų kalbų metu atstovas nurodė, kad teisės aktai buvo neaiškūs, painūs, jie buvo keisti siekiant teisinio aiškumo ateityje, vadinasi, neginčijama, jog aiškumo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad kai yra padarytos valstybės klaidos, dėl jų kylančios atsakomybės negalima perkelti kitiems asmenims. Ieškovė neteigia, kad pastatytas namas neatitinka parametrų, esmė – pavadinimas teisės aktuose ir dėl to prašo teismo leisti griauti pastatą.

Teismo posėdyje teikusi paaiškinimus Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad egzistavo sodybinio užstatymo pobūdis – vienas namas su priklausiniais, o vėliau buvo transformuota į būdus ir tipus. 2014 metais buvo išduotas leidimas, tačiau tuo metu egzistavo sąlyga, kad gali būti du namai tik padalinus sklypus. Pabrėžė, kad teisės aktas nėra dokumentas, kuris leidžia statyti, tad leidimas turi atitikti detalųjį planą. Kintant teisės aktams, ši situacija nekito, o ginčo atveju statytojas turėjo dėti pastangas keisti detalųjį planą, jei tuo metu tam buvo palanki situacija. Pripažino, kad indeksas G3 atitinka indeksą G1, o su tuo susijusi pastaba yra įrašyta ir detaliajame plane. Ši pastaba yra sprendinys, bet tuo metu buvo indeksų painiava, todėl buvo korektūros klaidų.

Ieškinys atmetamas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė UAB „2A Invest“ 2014-06-05 leidimą statyti naują (-us) statinius (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini), statyti naujus statinius – du vienbučius blokuotus gyvenamuosius namus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatą statytojui priklausančiame 0,0864 ha ploto žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Leidimas parengtas pagal projektuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą statinio projektą. 2013-11-14 Vilniaus miesto savivaldybėje buvo gautas UAB „2A Invest“ prašymas specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti. 2013-11-19 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR (duomenys neskelbtini), kuriuose vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-02-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliojo plano sprendiniais“, sklypui nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimai: Pastatų aukštis – 1-2 aukštai su mansarda, užstatymo tankis – iki 30 procentų, užstatymo intensyvumas – iki 0,9 ir kt. Ieškovė atliko patikrinimą dėl 2014-06-05 statytojai UAB ,,2A Invest“ išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą UAB ,,2A Invest“ (-us) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – leidimas) ir vykdomų statybų teisėtumo. 2016-09-22 buvo parengtas ,,Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas“, nustatęs teisės aktų pažeidimus. Ieškovės įgaliota atstovė 2016-09-22 surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą. Akte nurodyta patikrinimo išvada, kad suprojektuoti pastatai neatitinka detaliajame plane nustatyto sodybinio užstatymo tipo. Statytojui pažeidus Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas netaikyta administracinė atsakomybė, nes pasibaigė administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo terminai. 2016-11-09 buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame nurodyta, kad objekte (duomenys neskelbtini), vykdomi statybos darbai, yra pastatyti sublokuoti du gyvenamieji namai ir ūkio pastatas, kurių bendras ilgis 27,98 m., plotis – 8,55 m. Vykdomi fasado apdailos baigiamieji darbai, sumontuoti langai ir durys.

Ginčas tarp šalių kilo dėl žemės sklypo užstatymo pobūdžio ir santykio su detaliojo plano sprendiniais supratimo ir vertinimo, būtinumo ar nesant poreikio juos koreguoti tam, kad būtų galima vykdyti statinio/ių statybą.

LR Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi, pagal Konstituciją, nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises, turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (inter alia aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo. Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad siekis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp bendruomenės intereso ir individo pagrindinių teisių apsaugos lemia proporcingo pasirinktų priemonių ir siekiamo tikslo santykio poreikį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Nr. 34044/02 Depalle v. France (GC)). Vertinant teisės į nuosavybę apsaugą neteisėtos statybos kontekste, taip pat būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, todėl kai kuriais atvejais sprendimas statinį nugriauti gali būti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui. Tokia priemonė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo laikoma atitinkančia bendrąjį visuomenės interesą, t. y. turinčia teisėtą tikslą, jei šiomis priemonėmis siekiama atkurti teisės viršenybę (pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį), užtikrinti statybos normų laikymąsi, tvarkingą teritorijų planavimą, aplinkos apsaugą, ir jei nepažeidžiamas proporcingumo aspektas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai dažniausiai konstatuojami dėl ribojimo, proporcingumo aspekto pažeidimo. Nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Nr. 21861/03 Hamer v. Belgija).

Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose numatyta, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą bei šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai turi būti rengiamas statybos projektas. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir specialiaisiais reikalavimais, numatytais Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje. Remiantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.1 punktu, projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. Remiantis statybos leidimo išdavimo metu galiojusia statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ redakcija, patvirtinta LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ (toliau – Statybos techninis reglamentas), savivaldybės administracijos įgaliotas pareigūnas, laikydamasis nustatytų terminų, patikrina ar tenkinami Statybos techniniame reglamente nustatyti reikalavimai, t. y., ar projektas pasirašytas (patvirtintas) elektroniniais projekto vadovo ir projekto dalių vadovų parašais, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, ar dokumentai suformuoti pagal Reglamento 6 punkto reikalavimus, ar prašyme nurodytas statytojas (užsakovas) turi teisę būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus (Statybos techninio reglamento 8.1, 8.2, 8.3, 8.4 punktai) ir kt. Nagrinėjamu atveju, nenustačius neatitikimų teisės aktų reikalavimams, projektas perduotas pagal kompetenciją patikrinti Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, kurie techniniam projektui pritarė. Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi Statybos techninio reglamento 5 priedu, taip pat patikrino ar projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams bei, ar projektas atitinka išduotus nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus. Nagrinėjamu atveju specialieji architektūriniai reikalavimai išduoti vadovaujantis 2003-02-26 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu detaliuoju planu. Detaliajame plane numatyta, kad sklypo naudojimo pobūdis – G3, sklypo užstatymo intensyvumas 0,9, sklypo užstatymo tankis – iki 30 proc., pastatų aukštų skaičius – 1-2 aukštai su mansarda.

Ieškovė atkreipė dėmesį, kad detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu taip pat galiojo Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 16 punktas, kuris įtvirtino, kad žemės sklypo (teritorijos) naudojimo būdas – atitinkama veikla, kurią teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje, o 17 punktas numatė, kad žemės sklypo (teritorijos) naudojimo pobūdis – konkrečiai įvardinta veikla (ją detalizuojant), kurią teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemėje. LR Aplinkos ministro 1999-12-16 įsakymu patvirtintas Laikinasis detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentas ir jo priedai (toliau – Laikinasis reglamentas). Pagal Laikinojo reglamento 7.1 punktą – žemės sklypo naudojimo būdas priklauso nuo pagrindinės tikslinės žemės sklypo paskirties ir nurodo veiklą, kurią galima plėtoti planuojamojoje teritorijoje (žemės sklype ar jų grupėje). Žemės sklypo naudojimo būdas turi sutapti su sklype numatomų statyti pastatų (statinių) funkcija. Jeigu nurodant žemės sklypo naudojimo būdą nepakanka informacijos apie numatomų statyti pastatų (statinių) funkcinę paskirtį, būtina nurodyti ir žemės sklypo naudojimo pobūdį. Priimant laikinąjį reglamentą, galiojo 2002-07-06 LR Vyriausybės 1992-05-25 nutarimas Nr. 384 ,,Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“. Ieškovė nurodo, kad Laikinajame reglamente nurodyta formuluotė ,,individualūs gyvenamieji namai“ turėtų būti aiškintina pagal šio nutarimo nuostatas. Pagal minėto nutarimo nuostatas ,,individualaus gyvenamojo namo statybai ir nustatytąja tvarka įsigytame sklype galima statyti gyvenamąjį namą ir jo priklausinius.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad išduodant statybos leidimą, buvo vertinta ir atsižvelgta į tai, ar techninis projektas atitinka išduotus specialiuosius architektūrinius reikalavimus ir, tuo pačiu, ar techninis projektas atitinka detaliojo plano sprendinius, t. y., ar statybos projekto sprendiniai neprieštarauja sklypo naudojimo būdui, pobūdžiui, sklypo užstatymo intensyvumui, sklypo užstatymo tankiui, leidžiamam pastatų aukštų skaičiui ir kt. Detaliajame plane ir 2013-11-19 išduotuose specialiuosiuose architektūriniuose reikalavimuose Nr. AR (duomenys neskelbtini) (toliau – Architektūriniai reikalavimai) numatyta, kad sklypo užstatymo tankis negali būti didesnis nei iki 30 proc. Vilniaus miesto savivaldybė, patikrinusi statybos projektą, nustatė, kad užstatymo tankis yra 29,6. Detaliajame plane numatytas leistinas sklypo užstatymo intensyvumas negalėjo viršyti 0,9. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad patikrinus techninio projekto sprendinius, buvo nustatyta, kad statinio projekto leistinas intensyvumas nėra viršijamas, projektas neprieštarauja Architektūriniuose reikalavimuose ir detaliajame plane nustatytam 1-2 aukštų skaičiui. Atsakovei priklausančio žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis buvo nustatyti Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymu Nr. 2.3-5441-/01/. Šiuo individualiu administraciniu aktu buvo nustatyta: „Keičiu 864 kv. m. ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini) pažymėto linijomis ir skaičiais 1-6, 1, kuris nuosavybės teise priklauso J. V. K., pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį iš „žemės ūkio (sodų)“ į „kitos paskirties žemė: gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba).“ Analizuojant 2003-02-06 patvirtintame detaliajame plane nustatyto žemės sklypo sodybinio užstatymo raidą, iki išduodant ginčijamą statybos leidimą 2014-06-05, nustatyta, kad detaliuoju planu buvo suformuoti sklypai, skirti mažaaukštei gyvenamajai statybai. Teisės aktai, nustatantys konkrečius žemės naudojimo būdus ir pobūdžius įsigaliojo 2005 metais (LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintas Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys bei LR Aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymu Nr. D1-151 patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija) ir juose buvo nustatyta, kad gyvenamosios teritorijos yra diferencijuojamos pagal pastatų aukštį, t. y. jos buvo skirstomos į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijas (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai) ir daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos teritorijas (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti gyvenamieji namai virš 3 aukštų).). Sklypams, kuriems pagal Laikinąjį reglamentą buvo nustatyti G1 ir G2 indekso pobūdžiai, pagal Specifikaciją nurodytas G1 indekso naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija, t. y. „žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai“. Nuo 2010-10-01 įsigaliojo Specifikacijos nauja redakcija, kurioje G1 indekso sklypams buvo nustatytas žemės naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorija, t. y. „žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai“. Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro 1999-12-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusio Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu, žemės sklypų naudojimo būdų ir pobūdžių kodavimo sistemos 5 lentelė numatė, kad kitos pagrindinės tikslinės paskirties žemės naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos (G indeksas) numatyti tokie galimi žemės naudojimo pobūdžiai: G1 – sodybinio užstatymo pobūdis (galimi individualūs gyvenamieji namai), G2 – mažaaukščių statinių teritorija (galimi statiniai iki 3 aukštų), G3 – daugiaaukščių statinių teritorija (galimi statiniai virš 3 aukštų). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)  panaudojimo paskirtis - kita, būdas – gyvenamosios paskirties, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba.

Aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymu Nr. D1-151 patvirtintos „Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos (toliau – Specifikacija)“ kodavimo sistemos 1 lentelės 5.1.1. punkte ir 5.1.2 punkte nurodyta, kad kitos paskirties žemės, kurios žemės naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos, G1 indeksu buvo nustatytas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis, o G2 indeksu buvo nustatytas daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis. Pagal G1 indeksu žymimos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdžio naudojimo teritorija laikomi žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Nuo 2010-10-01 įsigaliojusios „Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos“ kodavimo sistemos 1 lentelės 5.1.1. punkte numatyta, jog vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų naudojimo pobūdis žymimas indeksu G1 ir naudojimo būdo ir pobūdžio turinys reiškia, kad tai žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ar jų priklausiniai.

Analizuojant LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymą Nr. 3D-37/D1-40 dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo, nustatyta, kad šios normos 1 punktas teigia: „Tvirtiname: 1.1.Žemės naudojimo būdų turinio aprašą;1,2. Žemės naudojimo būdų ir žemės naudojimo pobūdžių, įrašytų nekilnojamojo turto kadastre, keitimo aprašą“. 3 punktas teigia „Nustatome, kad: 3.1. įrašai Nekilnojamojo turto kadastro, kurie nenurodyti Apraše ir kurių žemės naudojimo būdas atitinka Žemės įstatymo 25, 26, 27, 28 ir 28 straipsniuose nurodytus žemės naudojimo būdus, nekeičiami arba keičiami išbraukiant žemės naudojimo pobūdžius, jeigu žemės naudojimo pobūdžiai buvo įrašyti.“ Analizuojant LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2013-12-30 įsakymą Nr. 3D-909/D1-990 žemės sklypų žemės naudojimo būdų ir žemės naudojimo pobūdžių, įrašytų nekilnojamojo turto kadastre, įrašų keitimo aprašą, nustatyta, kad nelieka žemės sklypų naudojimo vieno iš parametrų, t. y. „pobūdžio“, lieka tik sklypų naudojimo būdas. Sąvokos „sklypo naudojimo pobūdis“ esmė buvo apibrėžta LR Aplinkos ministro 1999-12-16 įsakymu Nr. 402 patvirtintame Laikinuoju detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamente. Reglamente nustatyta 4.7. žemės sklypo (teritorijos) naudojimo būdas – atitinkama veikla, kurią teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje; 4.8. žemės sklypo (teritorijos) naudojimo pobūdis – konkrečiai įvardyta veikla (ją detalizuojant), kurią teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje. LR Aplinkos ministro 1999-12-16 įsakymas Nr. 402 nebegalioja nuo 2005-04-24.

Teritorijų planavimo normų II skyriaus 9 punktas numato, kad rengiant vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000 ir detaliuosius planus, sprendinių konkretizavimo stadijoje nustatomi teritorijos naudojimo tipai, kuriais nurodoma planuojamos teritorijos kategorija, apimanti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis. Šioje teritorijų planavimo dokumentų rengimo stadijoje kartu su teritorijų naudojimo tipais nustatomi didžiausi užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodikliai. Planavimo normų VII skyriaus „Užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodikliai“ 29 punkte nurodyta, kad užstatymo intensyvumo (toliau – UI) ir užstatymo tankio (toliau – UT) rodikliai priklauso nuo teritorijos naudojimo tipo, taip pat nuo planuojamos teritorijos ir jos gretimybių užstatymo principų ir erdvinės struktūros, o pagal Planavimo normų 30 punktą, rengiant vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000 ir detaliuosius planus, sprendinių konkretizavimo stadijoje rekomenduojama sklypų užstatymo UI ir UT parametrus nustatyti atsižvelgiant į teritorijos naudojimo tipą ir planuojamos teritorijos ir jos gretimybių esamą ar planuojamą užstatymo tipą. Ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju Teritorijų planavimo normų 31.1 papunktis nurodo, kad sodybinis užstatymas – ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai vienas 1-3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomas atskirame žemės sklype. Pastatai ant sklypo ribų gali būti sublokuoti (suporinti) su besiribojančio žemės sklypo pastatais (redakcija galiojanti nuo 2016-01-01). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė remiasi tokia analizuojamo teisės akto redakcija, kuri įsigaliojo jau po nagrinėjamo ginčo objekto statybos leidimo gavimo 2014-06-05; šia aplinkybe teismo posėdžio metu rėmėsi tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo.

Ieškovė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypo pobūdis iš detaliajame plane numatyto sodybinio užstatymo pakeistas į ginčijamo statybos leidimo projekte nurodytą - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą. Toks pakeitimas nėra galimas be detaliojo plano koregavimo, nes detaliojo plano sprendiniai nesuteikia teisės atlikti veiksmų pagal ginčijamą statybos leidimą, t. y. statyti dviejų gyvenamųjų namų ir ūkio pastato. Detaliuoju planu nustatomas konkretus teritorijos naudojimo tipas ir jo plėtojimo reikalavimai bei apribojimų visuma, kuri privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus. Jeigu tokio pobūdžio statinių, kokie yra nurodyti ginčijamame statybos leidime, statyba yra galima, tai detaliojo teritorijų planavimo metu žemės sklypo pobūdžio sprendiniai gali būti koreguojami, tačiau tam reikia atlikti teisės aktų nustatytas procedūras.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-03-19 nutartyje nurodė, kad LR aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymu Nr. D1-151 patvirtintoje Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtis, būdų ir pobūdžių specifikacijoje, galiojusioje iki 2010-10-01, kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemės naudojimo būdo G1 ir G2 pobūdžiai buvo skirstomi pagal gyvenamojo namo aukštį, o tuo tarpu nuo 2010-10-01 įsigaliojusioje specifikacijos redakcijoje įtvirtintas skirstymas paremtas butų skaičiumi. Todėl šie kriterijai, pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, negali būti sulyginti, nes yra skirtingi. Ieškovė 2019-06-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi tarnybinės pagalbos į LR Aplinkos ministeriją, siekdama gauti poziciją, dėl detaliajame plane nustatyto žemės sklypo sodybinio užstatymo pobūdžio raidos teisinio reglamentavimo kontekste. Ieškovė LR Aplinkos ministerijos prašė paaiškinti, kokiais kriterijais, ar kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis specifikacijoje nustatytas kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemės naudojimo būdų G1 ir G2 pobūdžių turinys nuo 2010-10-01 pasikeitė atitinkamai iš mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos, o daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos į daugiabučių gyvenamųjų namų statybos, ar detaliojo plano rengimo metu galioję teisės aktai numatė G1 ir G2 pobūdžių žemės sklypuose blokuotų statinių statybą. LR Aplinkos ministerija 2019-07-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė poziciją, kad 2010-01-01 įsigaliojo LR teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-619 (toliau – Įstatymas Nr. XI-619). Šiuo įstatymu įtvirtinus naujas sąvokas „teritorijos naudojimo tipas“ ir „užstatymo tipas“, reikėjo patikslinti žemės sklypų naudojimo pobūdį ir jo turinį reglamentuojančias nuostatas, išskiriant žemės sklypų naudojimo būdo – „gyvenamosios teritorijos“ pobūdžius pagal gyvenamosios paskirties pastatų požymius, turinį, tipus, o ne pagal esamų ar numatomų statyti minėtų pastatų aukštį. Siekiant suderinti teisės aktų nuostatas su įstatymu Nr. XI-619, buvo parengti ir patvirtinti atitinkamų įsakymų pakeitimai, tarp jų: žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2010-09-22 įsakymas Nr. 3D-852/D1-793 „Dėl LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ pakeitimo“; žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2010-09-22 įsakymas Nr. 3D-851/D1-792 „Dėl LR žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2008-01-08 įsakymo Nr. 3D-12/D1-8 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų ir žemės naudojimo pobūdžių, įrašytų Nekilnojamojo turto kadastre, pertvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“; aplinkos ministro 2010-09-20 įsakymas Nr. D1-769 „Dėl LR Aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymo Nr. D1-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ pakeitimo“. Minėtais įsakymais žemės naudojimo būdo (žymimo indeksu G) – „gyvenamosios teritorijos“ pobūdžiai pakeisti taip: (G1) vietoj pobūdžio – „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai) nustatytas pobūdis – „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos“ (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai); (G2) vietoj – „daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos“ (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti gyvenamieji namai virš 3 aukštų) nustatytas – „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“ (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji pastatai ir bendrabučiai).

LR Aplinkos ministerija 2019-12-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad pagal detaliojo plano rengimo metu galiojusį ir dabar galiojantį teritorijų planavimo ir statybos teisinį reguliavimą, kai žemės sklypas (sklypai) patenka į suplanuotą detaliuoju planu teritoriją, statyba tokiuose sklypuose privalo atitikti detaliojo plano sprendinius, t. y. statinio projektas rengiamas vadovaujantis detaliuoju planu, taip pat, kad gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo žemės sklypuose blokuotų gyvenamosios paskirties pastatų statyba galima, jeigu minėtų pastatų blokavimas nustatytas patvirtintuose ir galiojančiuose detaliuosiuose planuose. Ieškovė nurodo, kad kilusio ginčo atveju sublokavimas ginčo sklype nėra galimas.

Valstybės įmonės Registrų centras 2019-07-05 pateiktame rašte ,,Dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo“ nurodo, kad nekilnojamojo daikto – (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys (tame tarpe ir duomenys apie žemės sklypo tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą bei naudojimo pobūdį) į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymo Nr. 2.3-5441-(01) ,,Dėl žemės sklypo Nr. 69, esančio sodininkų bendrijoje ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ bei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ matininkų J. M., J. S. 2006-09-04 parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu. Žemės sklypas įregistruotas kaip kitos paskirties žemė: gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos).

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje užstatymo tipas apibrėžtas kaip teritorijų planavimo normose reglamentuota konkrečiai teritorijai būdinga ir galima pastatų išdėstymo zona ir erdvių išdėstymo struktūros ir parametrų visuma, nustatoma bendruosiuose, specialiuosiuose ir (ar) detaliuosiuose planuose (51 punktas) bei vietovės lygmens bendruosiuose ir detaliuosiuose planuose nustatoma teritorijos urbanistinė kategorija, apimanti teritorijai būdingą ir (ar) galimą pastatų ir erdvių išdėstymo struktūros ir parametrų visumą (41 punktas, 2014-01-01 redakcija.). Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato kada privaloma rengti detalųjį planą - kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jeigu jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami savivaldybės tarybos sprendimu arba savivaldybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statybos techninio projekto rengimo metu, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Atsakovė UAB ,,2A Invest“ nurodo, kad minėta norma galiojo 2014-06-05, atsakovei gaunant statybos leidimą, nebuvo reikalaujama rengti detalųjį planą dėl užstatymo pobūdžio sąvokos skirtingų interpretavimų skirtingais laikotarpiais.

LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymas Nr. 3D-37/D1-40 Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo faktiškai panaikina žemės sklypų naudojimo pobūdžio institutą. 2005-03-17 Aplinkos ministras įsakymu Nr. D1-151 nustato, kad kitos paskirties žemės sklypuose naudojimo pobūdis-vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba, o šio pobūdžio esmė – žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai. 

Teismas atkreipia dėmesį, kad įsakyme vartojama daugiskaita, tad vertintina, kad egzistuoja sodybinis užstatymo pobūdis, pagal šią normą viename sklype, išlaikant jo užstatymo intensyvumo, tankio ir aukštingumo reikalavimus, galima statyti daugiau nei vieną pastatą ir jų priklausinius. LR Aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymo Nr. D1-7 dėl teritorijų planavimo normų patvirtinimo 31.1 punkte yra apibrėžtas sodybinis užstatymo tipas, kuriame nurodoma, kad sodybinis užstatymas-ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai 1-3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatai su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomi atskirame žemės sklype. Pastatai ant sklypo ribos gali būti sublokuoti (suporinti) su besiribojančio žemės sklypo pastatais. Aplinkos ministro 2015-11-16 įsakymu Nr. D1-826 31.1. punktas buvo pakeistas nauja redakcija, kuri įtvirtino, kad sodybinis užstatymas-ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai vienas 1-3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomi atskirame žemės sklype. Pastatai ant sklypo ribos gali būti sublokuoti (suporinti) su besiribojančio žemės sklypo pastatais. Išanalizavus 31.1 punkto senos redakcijos ir naujos redakcijos nuostatas, teismas vertina, kad poreikis nauja redakcija nustatyti, kad esant sodybiniam užstatymui viename žemės sklype galima statyti vieną 1-3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, leidžia daryti išvadą, kad vadovaujantis normos pirmine redakcija, esant sodybiniam užstatymui viename žemės sklype, išlaikant jo užstatymo intensyvumo, tankio ir aukštingumo reikalavimus, buvo galima statyti daugiau kaip vieną gyvenamąjį pastatą.

Kompleksinės teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės Nr. D1-8 nustatė, kad sklype nustatytas mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis gali būti suprantamas kaip atitinkantis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomą statinių užstatymo tipą ir nustatytas užstatymo tankumas atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus (Taisyklių 333 punktas). Kadangi Taisyklių 333 punkte nurodyta, kad mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis gali būti suprantamas kaip atitinkantis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomą statinių užstatymo tipą, o ne, kai detaliajame plane yra nurodytas sklypo užstatymo pobūdis, todėl ieškovės daroma išvada, kad sklype buvo galima vienbučių ir dvibučių pastatų statyba, remiantis šiuo punktu yra nepagrįsta. Taisyklės taip pat numatė, kad galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014-01-01 galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą (332 punktas).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-02-06 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)  5.1 punkte yra nurodytas ne tik žemės naudojimo būdas (kitos paskirties, gyvenamasis), bet ir pobūdis (sodybinio užstatymo). Be to, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-02-06 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)  5.2 punkte sklypams Nr. 62-67 nustatytas ne tik gyvenamasis žemės naudojimo būdas, bet ir, skirtingai nei 5.1 punkte (sodybinio užstatymo), nustatytas mažaaukštis užstatymo pobūdis. Atsižvelgiant į tai, kad detalusis planas buvo parengtas 2003 m. ir yra galiojantis, vadovaujantis bendraisiais teisinių normų galiojimo laike principais, detaliajame plane įtvirtintų sąvokų turinys turi būti suprantamas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl sklypo užstatymo tipas laikytinas mažaaukščių pastatų statyba, o ne kaip teigia ieškovė-vienbučių-dvibučių pastatų statyba. Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu jau buvo įsigaliojusi 2010-01-01 LR teritorijų planavimo įstatymo 2, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo redakcija, kuri panaikino LR teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nustačiusi, kad namų valdų žemės sklypuose (išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus privačios žemės sklypų dalyti dalimis neleidžiama) gali būti statomas antras gyvenamasis namas, kitos paskirties pastatas (išskyrus jų priklausinius) tik pagal detalųjį planą atidalijus ir suformavus naują žemės sklypą.

Analizuoti teisės aktai parodo, kokiu būdu keitėsi ir pagal ką buvo diferencijuojamos ir skirstomos gyvenamųjų namų teritorijos, t. y. ar pagal aukštų skaičių, ar pagal butų skaičių, todėl ieškovės daroma išvada, kad ginčo sklype buvo galima tik vieno vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo statyba, atmestina kaip nepagrįsta. Teismas vertina, kad detaliajame plane buvo nustatytas ne sklypo užstatymo tipas, kuris apibrėžtų pastatų išsidėstymą, kiekio reikalavimus, parametrus ir kt. reikalavimus, o teritorijų užstatymo pobūdis, kuriam teisės aktai nenustato reikalavimo žemės sklype statyti tik vieną pastatą.

LR statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir: 1) savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams; 2) Kultūros paveldo departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje; 3) saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje.

LR teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. Detaliojo plano sprendiniai turi atitikti bendrojo plano sprendinius. Vilniaus miesto bendrasis planas, patvirtintas Vilniaus miesto tarybos 1998-12-18 sprendimu Nr. 292 (toliau – Bendrasis planas) numatė, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), buvo priskiriamas sodininkų bendrijų sodų žemei, kuri, vadovaujantis teritorijų naudojimo bendrojo reglamento ir žymėjimo 1-osios lentelės 1-ojo stulpelio 1-ąja eilute, gali būti keičiama į kitos paskirties žemę. Užstatymo intensyvumo (UI) reglamentas, kitos paskirties žemės naudojimo būdo, gyvenamųjų teritorijų pobūdžiui nustatė UI maksimalų dydį, kuris negalėjo viršyti 0,2, 0,4, 0,8, 1,5, 2,5. Taip pat nustatyta, kad gyvenamojoje teritorijoje esantys maksimalūs UI dydžiai maždaug atitinka šiuos užstatymo tipus: 0,2 ir 0,4 – mažaaukščiai pastatai - sodybinis užstatymas, o UI 0,8 – mažaaukščiai pastatai – blokuoti namai (2-3 aukštai + mansarda). Įgyvendinant bendrojo plano sprendinius, detaliajame ginčo sklypo plane buvo nustatytas UI 0,9, šis intensyvumas atitinka mažaaukščius pastatus, kurie pagal bendrojo plano išaiškinimus gali būti blokuoti namai. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodyta pastaba, kad pagal dabar galiojančius reglamentus G3 (gyvenamasis sodybinis užstatymas) atitinka indeksą G1 – sodybinio užstatymo pobūdis (galimi individualūs gyvenamieji namai). Detalusis planas detalizuoja bendrąjį planą, todėl ginčo sklype, įgyvendinant bendrojo plano sprendinius, detaliajame plane buvo nustatytas UI 0,9, suteikęs teisę ginčo sklype statyti ir blokuotus namus.

Atsakovė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad prieš objekto „Du vienbučiai blokuoti gyvenamieji namai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatas. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ projektavimą 2013 metais statytojas pateikė šio objekto priešprojektinius pasiūlymus (būsimo pastato viziją) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui. Plėtros departamentas šiuos pasiūlymus išnagrinėjo ir jiems pritarė. 2013-11-19 Vilniaus miesto Savivaldybės administracija išdavė Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR (duomenys neskelbtini), kurių 3 punkte nurodyta, kad „Konkrečiai teritorijai būdingas statinių užstatymo tipas statybos sklype: Du vienbučiai blokuoti gyvenamieji namai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatas. Projektuoti detaliajame plane nurodytoje užstatyti leidžiamoje teritorijoje“. Šių reikalavimų 4 punkte nurodyta, kad projektuojant užstatymo parametrus (statinių aukštį, absoliutinę altitudę, aukštų skaičių, užstatymo tankumą ir intensyvumą) vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-02-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)  patvirtinto sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliojo plano sprendiniais, šiam sklypui nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimai: pastatų aukštis 1-2 aukštai su mansarda, užstatymo tankis - iki 30 procentų, užstatymo intensyvumas - iki 0,9. Detaliojo plano lentelėje šiam sklypui nustatytas indeksas G3 - Sodybinio užstatymo statinių teritorija. Greta parašyta ir pasirašyta pastaba „Pagal dabar galiojančius reglamentus, indeksas G3 (gyvenamasis sodybinis užstatymas) atitinka indeksą G1“. Pažymėtina, kad lentelėje parašyta, jog G1 - tai mažaaukštė statinių teritorija. Atsakovė paaiškino, kad kreipėsi paaiškinimo į Vilniaus miesto savivaldybės Vilniaus miesto plėtros departamento projektų patikrinimo poskyrį ir gavo žodinį atsakymą, kad projektuoti turi remiantis išduotais Specialiaisiais architektūros reikalavimais Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentais (kuriuose pažymėta, kad sklypo naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“) bei Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-5441-01 2010-04-28, kuriame šio sklypo naudojimo paskirtis ir pobūdis iš „žemės ūkio (sodų) keičiama į „kitos paskirties žemė: gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos)“. Atsakovė pateikė 2016-03-09 Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išaiškinimą, kuris patalpintas oficialiame jos puslapyje: dviejų gyvenamųjų namų statyba viename žemės sklype. Nurodo, kad buvo užduotas klausimas, ar sklype (sklypo naudojimo paskirtis - kita; naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), kurio plotas yra mažesnis negu 8 a (0.08 ha) yra galima antro gyvenamojo namo statyba, sklypo paskirtis nebus keičiama, sklypas nebus dalinamas, o ieškovė atsakyme 2016-03-08, Nr. (9.12)-2D-3207) nurodo, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis, asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) konsultacijos turinys. Dviejų gyvenamųjų namų statyba paklausime minimame žemės sklype galima, jeigu bus laikomasi statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai (toliau - reglamentas) 9 priede nustatytų namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų sprendinių (užstatymo tankio, intensyvumo ir kt.). Taip pat, statant šiuos statinius, reikėtų išlaikyti statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priede numatytus atstumus gretimų sklypų (teritorijų) atžvilgiu, atstumus tarp statinių (priešgaisrinius reikalavimus), įvertinti žemės sklypui priklausančią želdynų normą, automobilių stovėjimo vietų kiekį. Pažymėtina, kad reglamento 9 priedo 3 punkte esantis reikalavimas (reglamento 9 priedo 3 punktas: Formuojant naujus, pertvarkant esamus žemės sklypus ar keičiant žemės naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų žemės naudojimo būdą, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo namui skirtas sklypas (ar jo dalis) - ne mažesnis kaip 200 m2.“) yra taikomas formuojamiems naujiems žemės sklypams, pertvarkomiems esamiems žemės sklypams ar žemės sklypams, kai žemės naudojimo būdas keičiamas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų žemės naudojimo būdą. Ieškovė nurodo, kad konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje. Atsakovė nurodo, kad projektą paruošė turėdami užsakovo užduotį, atitinkančią užsakovo patvirtintą projektą, specialiuosius architektūros reikalavimus, leidžiančius projektuoti tokį objektą, sklypo nuosavybės dokumentus, kuriuose nurodytas naudojimo pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“, galiojantį detalųjį planą, kuriame numatyti užstatymo reglamentai atitiko projektuojamus. Tai patvirtina, kad paruošus projektą ir jį įkėlus į infostatybą, suinteresuotos žinybos jį patikrino, klaidų nerado, o Vilniaus miesto savivaldybė 2014-06-05 išdavė leidimą statyti objektą „Du vienbučiai blokuoti gyvenamieji namai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatas. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad derinant statybos techninį projektą buvo tinkamai įvertinta statinio techninio projekto atitiktis teritorijų planavimo dokumentams, t. y. nustačius, kad numatomas pastatas neviršija leidžiamų aukštų skaičiaus, neviršijamas didžiausio sklypo užstatymo intensyvumo rodiklis, sklypo tankumas, taip pat, kadangi sklypo detaliajame plane numatytas žemės naudojimo pobūdis nedraudė statyti dviejų pastatų, o bendrasis planas leido statyti ir blokuotus namus, buvo priimta išvada, kad statybos techninis projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Analizuojant detaliojo plano grafinį brėžinį nustatyta, kad brėžinyje nurodyta užstatymo zona yra iki pat sklypo ribos. Atsakovė UAB „2A Invest“ pažymėjo, kad esant susitarimui tarp kaimyninių sklypų savininkų ir pritarus savivaldybei, blokavimas būtų galimas, tačiau ginčo sklype tokio blokavimo tarp kaimynų net nėra, abu vienbučiai namai blokuojami tame pačiame sklype, turinčiame vieną savininką, nepažeidžiant užstatymo zonos ribų ir išlaikant norminius atstumus iki kaimyninių sklypų. Atsakovė pažymėjo, kad net jeigu teoriškai vertinti, jog tai sodybinių statinių teritorija, jeigu iki Statybos leidimo išdavimo ir išdavimo metu (2014-06-05) galiojo LR Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1 - 7, 2014-01-02 „Dėl teritorijų planavimo normų patvirtinimo“, kurio I skirsnio punkte 31.1 nurodyta, kad „sodybinis užstatymas - ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai 1-3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatai su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomi atskirame žemės sklype, pastatai ant sklypų ribų gali būti sublokuoti (suporinti) su besiribojančio žemės sklypo pastatais“, teigtina, kad buvo nedraudžiama sodybinio užstatymo sklype statyti kelis gyvenamosios paskirties ar ūkio pastatus. 

Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2003-02-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)  patvirtintame sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliajame plane buvo nustatytas ne sklypo užstatymo tipas, kuris apibrėžtų pastatų išsidėstymą, kiekio reikalavimus, parametrus ir kt. reikalavimus, o teritorijų užstatymo pobūdis, kuriam teisės aktai nenustato reikalavimo žemės sklype statyti tik vieną pastatą. Kompleksinės teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos LR Aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. Dl-8 (toliau - Taisyklės), nustatė, kad sklype nustatytas mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis gali būti suprantamas kaip atitinkantis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomą statinių užstatymo tipą, o ne kai detaliajame plane yra nurodytas sklypo užstatymo pobūdis (taisyklių 333 punktas).

Atsakovė UAB ,,2A Invest“ atkreipė dėmesį, kad nurodytoje normoje vartojama neinformatyvi leksika – „mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis gali būti suprantamas“. Vertina, kad teisės ar poįstatyminė norma turi būti aiški ir suprantama vienareikšmiškai, ko negalima pasakyti apie išsireiškimą „gali būti suprantamas“. Toks išsireiškimas teisės normoje sudaro galimybę ją vertinti subjektyviai. Atsakovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad formuluotė ,,gali būti“ lingvistiškai suprantama ne imperatyviai, tai reiškia, kad gali ir nebūti.

Teismas su tokiu argumentu sutinka, kadangi Konstitucinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju atsakovė statė namą pagal išduotą statybos leidimą, pagal sklypo kaitos raidą sklypas jokios kitos paskirties neturėjo (tik mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba), tad atsakovė turėjo atitinkamus teisėtus lūkesčius. Registrų centro duomenyse paskirtis taip pat nesikeitė. Teisėkūros pagrindų įstatyme numatyta, kad teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, taip pat sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams, įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Vertintina, kad nuo 2010 m. sklypo pobūdžio kaip režimo nėra; nuo 2015 metų teisės akte atsiranda sąvoka ,,vienas pastatas“ (įsigaliojo nuo 2016-01-01). Sklypo paskirtis buvo pakeista į gyvenamųjų namų statybos paskirtį 2006 metais, o atsakovė sklypą įsigijo 2013 metais. Teismas atkreipia šalių dėmesį, kad atsakovė į bylą pateikė vietovės, dėl objekto statybų kurioje ir kilo šis ginčas, foto nuotraukas, kuriose matyti, kaip atrodo sodininkų bendrijos sklypai ir juose vykdomos statybos. Iš nuotraukų akivaizdžiai matyti tiek užstatymo intensyvumas (žemės sklypai iš pažiūros yra užstatyti tankiai), tiek aukštingumas (vietovėje esantys kai kurie statiniai yra aukštesni nei ginčo statinys, šalia ginčo pastato statomi trijų aukštų pastatai), tad akivaizdu, kad bent jau vizualiai ginčo statinys neigiama prasme neišsiskiria iš vietovėje statomų pastatų.

Atsakovės atstovas pabrėžė, kad kai atsakovė gavo statybos leidimą, teisės aktuose nebuvo nurodyta žodžio ,,vienas“, buvo nurodyta daugiskaita, o asmens teisėtas lūkestis išlieka net ir keičiantis teisiniam reglamentavimui, be to, atsakovės teisėtą lūkestį formavo ir statinio teisinė registracija. Pabrėžė, kad Aplinkos ministerijos išvadoje, 1.8. punkte nurodyta, jog antras namas gali būti statomas tik atidalijus žemės sklypą, bet ši nuostata galiojo iki 2010-01-01, tad kai atsakovė gavo statybos leidimą 2014 metais, nuostata jau negaliojo. Akcentavo išvados 3.2. punktą, kuriame nurodyta, jog galima statyti gyvenamuosius namus, kai tokia statyba yra numatyta detaliuosiuose planuose; pabrėžė, kad detaliajame plane nurodyta, jog indeksas G3 atitinka indeksą G1 ir tai yra jo sprendinys. 

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad gali susidaryti tokios faktinės situacijos, kai asmuo, atitinkantis teisės aktuose nustatytas sąlygas, pagal šiuos teisės aktus įgijo tam tikras teises ir dėl to jam atsirado lūkesčiai. Šiuos lūkesčius šis asmuo atitinkamų teisės aktų galiojimo metu galėjo pagrįstai laikyti teisėtais. Taigi, asmuo pagrįstai galėjo tikėtis, kad, jeigu jis paklus teisei, vykdys įstatymų reikalavimus, jo lūkesčiai valstybės bus laikomi teisėtais ir bus valstybės ginami ir saugomi. Tokius lūkesčius gali sukelti net ir tie teisės aktai, kurie vėliau buvo Konstitucijos ir įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai – prieštaraujančiais Konstitucijai ir (arba) įstatymams). Šiame kontekste pažymėtina, kad gali būti ir tokių faktinių situacijų, kai asmuo jau yra įgyvendinęs iš teisės akto, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (poįstatyminis aktas – prieštaraujančiu Konstitucijai ir (arba) įstatymams), kilusias teises ir pareigas kitų asmenų atžvilgiu, ir todėl kitiems asmenims taip pat atsirado atitinkami lūkesčiai. Tokiais atvejais asmenys taip pat gali pagrįstai tikėtis, kad jų lūkesčiai valstybės bus ginami ir saugomi (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). 

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu vadovavosi byloje Tumeliai prieš Lietuvą nustatytomis aplinkybėmis. Byloje Tumeliai prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad valstybės institucijos išdavė pareiškėjams statybos leidimą 2005 metais, turėdamos Molėtų rajono savivaldybės sutikimą. Teismas nepalaikė Vyriausybės argumento, kad pareiškėjai turėjo numanyti, jog statybos leidimas buvo „nepatikimas“, nes atitinkamas procedūras vykdė oficialios institucijos, įgyvendinančios valstybės valdžios įgaliojimus. Pareiškėjams statybos leidimą išdavusios institucijos ir statinį įregistravusios institucijos nesirėmė Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame konstatuota, kad miško žemėje statyti su miškų ūkiu nesusijusius statinius draudžiama ir nesiėmė jokių veiksmų, kad statybos leidimas būtų panaikintas. Priešingai, 2007 metais pareiškėjų vasarnamis įregistruotas nurodant 97 % baigtumą, atsižvelgiant į tai, jog institucijos patvirtino, kad namą statyti galima, pareiškėjai neturėjo pakankamo pagrindo abejoti minėto sprendimo teisėtumu ir turėjo teisę tikėtis, kad jis nebus atgaline data pripažintas negaliojančiu jų nenaudai. Taigi, Teismas patvirtino, kad dėl teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai kilę lūkesčiai, kuriuos asmuo minėtų teisės aktų galiojimo metu galėjo pagrįstai laikyti teisėtais, gali būti ginami ir saugomi, net jei institucijų išduotas statybos leidimas turėjo būti institucijų panaikintas remiantis tuo, kad vėliau teisės aktas pripažintas prieštaraujančiu įstatymams ir Konstitucijai, teismas vertino, kad pareiškėjai turėjo teisėtų lūkesčių. Net jei įstatymų žinojimo prezumpcija, kaip ji aiškinama ir taikoma nacionalinių teismų praktikoje, įpareigoja pareiškėjus laikytis teisės aktų, tai neatleidžia institucijų nuo pareigos užtikrinti, kad jų teisės aktai atitiktų teisės reikalavimus, ir pareigos veikti rūpestingai ir tinkamu laiku (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. 25545/14 Tumeliai v Lietuva).

Teismo posėdyje teikusi paaiškinimus Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad egzistavo sodybinio užstatymo pobūdis – vienas namas su priklausiniais, o vėliau buvo transformuota į būdus ir tipus. 2014 metais buvo išduotas leidimas, tačiau tuo metu egzistavo sąlyga, kad gali būti du namai tik padalinus sklypus. Pabrėžė, kad teisės aktas nėra dokumentas, kuris leidžia statyti, tad leidimas turi atitikti detalųjį planą. Kintant teisės aktams, ši situacija nekito, o ginčo atveju statytojas turėjo dėti pastangas keisti detalųjį planą, jei tuo metu tam buvo palanki situacija. Pripažino, kad indeksas G3 atitinka indeksą G1, o su tuo susijusi pastaba yra įrašyta ir detaliajame plane. Ši pastaba yra sprendinys, bet tuo metu buvo indeksų painiava, todėl buvo korektūros klaidų. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktai buvo prieštaringi, juos buvo galima traktuoti kaip nori, paaiškino, kad pakeitimai buvo daromi siekiant aiškumo. Teismas vertina, kad tuo metu, kai buvo gautas statybos leidimas, teisės aktai buvo neaiškūs, painūs, jie buvo keisti siekiant teisinio aiškumo ateityje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kai yra padarytos valstybės klaidos, dėl jų kylančios atsakomybės negalima perkelti kitiems asmenims. Ieškovė neteigia, kad pastatytas namas neatitinka parametrų, esmė – pavadinimas teisės aktuose. Ginčo statybos leidimas buvo išduotas 2014-06-05. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybėje derinant statybos techninį projektą buvo tinkamai įvertinta statinio techninio projekto atitiktis teritorijų planavimo dokumentams, t. y. nustačius, kad numatomas pastatas neviršija leidžiamų aukštų skaičiaus, neviršijamas didžiausio sklypo užstatymo intensyvumo rodiklis, sklypo tankumas taip pat, kadangi sklypo detaliajame plane numatytas žemės naudojimo pobūdis nedraudė statyti dviejų pastatų, o Bendrasis planas leido statyti ir blokuotus namus, buvo išduotas statybos leidimas. Atsakovė statė namą pagal išduotą statybos leidimą, pagal sklypo kaitos raidą sklypas jokios kitos paskirties neturėjo (tik mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba), tad atsakovė turėjo atitinkamus teisėtus lūkesčius, taip pat Registrų centro duomenyse paskirtis nesikeitė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinant, kad prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą buvo gautas visų reikiamų specialiųjų institucijų pritarimas, taip pat nebuvo nustatyta jokių pažeidimų galiojantiems teisės aktų reikalavimas ar neatitikimų detaliajam planui, išduotas statybą leidžiantis dokumentas laikytinas teisėtu ir galiojančiu, o ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškinio senaties.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigė, kad ieškovė negali ginčyti statybą leidžiančio dokumento, nes praleido 1 metų terminą, numatytą Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnyje. Ieškovė nurodė, kad 2016-09-22 surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo aktą ir per 2 mėnesius nuo šio akto surašymo dienos (2016-11-17) kreipėsi į teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad statybą leidžiantis dokumentas yra individualus administracinis aktas ir tokiam savarankiško pobūdžio reikalavimui taikomi administracinių bylų teisenos įstatymo terminai. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas nurodo ne ieškinio senatį, o procesinės teisės kreiptis į teismą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr.3K-3-568/2013). Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ieškovė atlieka statybos valstybinę priežiūra ir ieškovės veikla susijusi su viešo intereso gynimu, todėl į viešą interesą reikia visuomet atsižvelgti vertinant Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą terminą. Teismas atsakovės nurodytus terminus vertina kaip procedūrinius, o ne ieškinio senaties, todėl esant aplinkybei, kad ieškovė po 2016-09-22 patikrinimo akto surašymo į teismą kreipėsi 2016-11-17 pripažintina, kad nėra pagrindo atmesti ieškovės reikalavimų dėl terminų praleidimo.

Teismui konstatavus, kad statybos leidimas yra teisėtas ir galiojantis, teismas dėl statybos padarinių šalinimo būdo nepasisako. 

Kiti šalių argumentai neturi reikšmės priimant teismo sprendimą, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovės ieškinį atmetus, atsakovei UAB „2A Invest“ iš ieškovės priteistina 2 541,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 269–270 straipsniais, teismas 

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „2A Invest“, į. k. 301673419, iš ieškovės Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, į. k. 288600210, 2 541,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                Donata Kravčenkienė