Civilinė byla Nr. 2-763-555/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00696-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.15; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. S. ieškinį atsakovei Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, ir

n u s t a t ė:

ieškovas O. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 56-117 ir priteisti iš atsakovės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) tarnybos 3 000,00 Eur neturtinę žalą.

Ieškovas nurodo, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. sausio 24 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK (duomenys neskelbtini), kuriame buvo teiktas nekokybiškas, aplaidus, įstatymus pažeidžiantis gydymas. Būnant Pravieniškių PN-AK (duomenys neskelbtini) jam buvo teiktas gydymas iš sveikatos priežiūros tarnybos. 2018 m. lapkričio mėn. pabaigoje ant jo kūno atsirado raudonos dėmelės. Praėjus savaitei laiko dėmelės nedingo, o pradėjo tik dar labiau plisti po kūno odą. 2018 m. gruodžio 2 d. gydytoja ieškovei išrašė tepalą pavadinimu „Baneocin“, bet seselė jam dėl neaiškių priežasčių išdavė visai kitą tepalą, t. y. tepalas buvo išduotas be gydytojos žinios ir / ar leidimo. Dėl tokių seselės veiksmų buvo pasikreipta į administraciją, tačiau ji savo klaidos nepripažino ir kaltės tame nematė. Dirbantys gydytojai jam negalėjo nustatyti konkrečios diagnozės, bet to, tuo pačiu metu vykdė su juos vos ne bandymus, siekiant išsiaiškinti, kuris tepalas ar vaistas jam padėtų. Nuo gruodžio mėn. pradžios esančios dėmelės ant odos pradėjo tik didėti, o vėliau jos pradėjo šlapiuoti. Jokie išrašyti tepalai ar vaistai jam nepadėjo. Ieškovas 2019 m. sausio mėn. pradžioje paskelbė bado akciją su prašymu, kad man būtų leista už nuosavas lėšas pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu, kadangi nebegalėjo daugiau kentėti. Būrio viršininkė jo pareiškimo dėl badavimo neužregistravo, bet pažadėjo, kad artimiausiu metu jo klausimą administracija išspręs. Veiksmų buvo imtasi tik 2019 m. sausio 8 d., t. y. jis buvo nuvežtas į laisvės atėmimo vietų ligoninę, kurioje tą pačią dieną buvo apžiūrėtas gydytojo dermatologo ir jam buvo paskirtas gydymas (tepalas, antibiotikai, rekomendacijos). Ligoninėje jam pasakė, kad jis serga egzema (Dermatitu). Ieškovas teigia, kad, būdant Pravieniškių PN-AK (duomenys neskelbtini), nuo skiriamo gydytojų vaistų (tepalų), jo sveikatos (odos) būklė tik blogėjo. Dėl odos sutrikimų jis ilgą laiką turėjo kankintis, negalėjo ramiai miegoti, kadangi esančios žaizdos po visą kūną šlapiavo bei sukeldavo didelį niežulį, o be to, turėjo kas antrą dieną keisti patalynę. Atitinkamų veiksmų, t. y. dermatovenerologo konsultacijai nukreipimas (etapavimas) buvo paskirtas tik 2019 m. sausio 8 d., todėl du mėnesius turėjo kankintis, o skiriamas vietinių gydymas ir vaistai jam netik nepadėjo, bet tik apsunkindavo esamą sveikatos būklę. Ieškovas, siekdamas gauti tinkamą gydymą, turėjo kreiptis ir į įvairias institucijas. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, išnagrinėjusi jo skundą, 2019 m. balandžio 11 d. Nr. D17-60-(1.27) ataskaitos išvadoje nustatė, kad jam buvo teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pažeidžiant teisės aktais nustatytus reikalavimus, t. y. ieškovą gydant visai nuo kitos ligos, taip pat neskiriant jam laiku gydytojo dermatovenerologo konsultaciją ir kt. Ieškovas pažymi ir tai, kad skundžiamas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) sprendimas nebuvo tinkamai argumentuotus bei nebuvo atsižvelgta į visas nurodytas aplinkybes. Tiek raštu, tiek žodžiu buvo kreiptasi su prašymais, skundais į Sveikatos priežiūros tarnybas bei aukštesnes institucijas, kad ieškovui būtų suteikta atitinkamo specialisto (odos gydytojo) konsultacija. Į jo prašymus buvo sureaguota tik tuomet, kai 2019 m. sausio mėn. pradžioje jis paskelbė bado akciją, kadangi kito pasirinkimo neturėjo, daugiau kentėti fiziškai negalėjo.

Atsakovė Pravieniškių PN-AK su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė nurodo, kad pagal medicininių dokumentų įrašus ieškovas dėl spuogų ant rankų į gydytojus kreipėsi 2018 m. gruodžio 3 d. ir nuo to momento jam buvo pradėtos teikti gydymo paslaugos, t. y. ginčijamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikotarpis yra nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 2 4 d., kadangi Komisija būtent per šį laikotarpį įvertino pacientui teiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, Komisija, įvertinusi visą turimą informaciją ir dokumentus, nustatė, kad vien aplinkybė, jog paslaugas teikę vidaus ligų gydytojai neturėjo teisės įtarti ir diagnozuoti pacientui piodermijos, atopinio dermatito, neįrodo, kad jų veiksmai galėjo pakenkti paciento sveikatai. Pacientas 2018 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į gydytojus dėl spuogų, 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nukreiptas dermatologo konsultacijai, kurios metu pasitvirtino 2018 m. gruodžio 31 d. pacientui vidaus ligų gydytojo nustatyta atopinio dermatito diagnozė. Komisija padarė faktinėmis aplinkybėmis ir vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą, kad atlygintina žala paciento sveiktai nebuvo padaryta, neteisėtų kaltų veiksmų požymių pacientui paslaugas teikusių specialistų veiksmuose nenustatė. Nors ieškovas ir prašo panaikinti Komisijos sprendimą, tačiau nepateikė įrodymų, kuriems esant būtų pagrindas suabejoti Komisijos sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Komisija ginčą išnagrinėjo savo kompetencijos ribose, ginčo nagrinėjimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, tinkamai pritaikė įstatymą. Vien tai, kad Komisijos sprendimas netenkina ieškovo asmeninių interesų, nėra pagrindo tokį sprendimą paneigti. Atsakovė taip pat nurodo, kad ji ir jos specialistai, teikdami sveikatos priežiūros paslaugas, įstatymu nustatytų reikalavimų nepažeidė, tuo tarpu ieškovas neįrodė nei atsakovės darbuotojų kaltės, nei vienos iš kumuliatyvių sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlygų. Šiuo atveju atsakovė neturi pareigos paneigti faktus, kurių neįrodė pats ieškovas, o taip pat neturi pareigos įrodinėti ieškovo nurodytų faktų. Be to, atsakovas nevykdė ir gydytojų paskirtų rekomendacijų, krapštė spuogus, neatvyko į perrišimus, kurių neatsisakė, savo sveikata piktybiškai nesirūpino. Tokie jo tyčiniai veiksmai vertinami kaip savęs žalojimas ir rizikos kilusioms pasekmėms prisiėmimas, dėl ko yra pagrindas atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo ieškovo ieškinį atmesti ir nurodo, kad ieškovas nenurodė, kaip pasireiškė Komisijos sprendimo netinkamumas ir, kodėl jame pateiktomis kompetentingomis išvadomis šalys negalėtų vadovautis. Vien ieškovui nepriimtino Komisijos tyrimo rezultato pasireiškimas savaime nereiškia, kad išliko teisių pažeidimo prielaidos. Be to ieškovas iš esmės kartoja nusiskundimus, kurie jau buvo įvertinti Komisijos. Byloje neneigiama, kad pats sveikatos sutrikimas pasireiškė ne dėl atsakovės kaltės – jį sąlygojo kitos neįvardijamos priežastys, o pats sveikatos sutrikimas progresavo dar iki pirmo vizito pas medikus. Pagal byloje esančius duomenis, turėtų būti aiškus atsakovės (ne) neveikimas, priežastiniu ryšiu susijęs su sveikatos būklės pablogėjimu, tačiau iš medicininių įrašų negalima to identifikuoti. Iš Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, kad ieškovo nurodomi nepatogumai pasireiškė dėl dermatito, kurio nelėmė atsakovės (ne)veikimas. dermatitas progresavo dar iki kreipimosi į medikus, tačiau po pirminių konsultacijų užfiksuota teigiama dinamika. Tikėtina dėl šios priežasties ieškovas į paskirtus vėlesnius perrišimus neatvykdavo. Tikėtina ir tai, kad dėl šių priežasčių ir dėl tęsiamo spuogų spaudinėjimo pasikartojo sveikatos sutrikimo progresavimas ir tolimesni ieškovo nepatogumai. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad medikų veiksmai pasireiškė neatidumu, nesąžiningumu. Per trumpą mėnesio terminą vykdyti dažni vizitai ir konsultacijos, taikyti ir skirti perrišimai, būklės stebėjimas taip pat neleidžia teigti, kad medikai nedėjo maksimalių pastangų gydyti ieškovą. Be to, ir pats ieškovas nesilaikė rekomendacijų, nepasinaudojo skiriamais perrišimais, tokiu būdu pažeisdamas savo kaip paciento pareigas tinkamai rūpintis savo sveikata, vykdyti rekomendacijas, bendradarbiauti su medikais.

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Nagrinėjamu atveju ieškovas žalą kildina iš neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. tinkamo gydymo nesuteikimo, nurodydamas, kad dėl ligos kreipėsi į atsakovės gydytojus, tačiau reikiamo gydymo negavo, buvo skirtos neveiksmingos gydymo priemonės, gydymo įstaiga, neturėdama galimybės skirti gydymą, neišsiuntė jo konsultacijai į aukštesnio gydymo įstaigą – Laisvės atėmimo vietos ligoninę. 

Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTIŽSAĮ), kurio 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTIŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis).

Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta PTIŽSAĮ V skyriuje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose aktuose (PTIŽSAĮ 13, 24 straipsniai). Atitinkamai, asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi pareigą atlyginti pacientui padarytą žalą (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas), jeigu būtų nustatytos jos civilinės atsakomybės sąlygos.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovas, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. sausio 24 d., buvo laikomas Pravieniškių PN-AK. Ieškovas nurodo, kad 2018 m. lapkričio mėn. jam ant kūno atsirado raudonos dėmelės, praėjus savaitei jos nedingo, o pradėjo tik dar labiau plisti po kūną. 2018 m. gruodžio 2 d. gydytoja jam išrašė tepalą „Baneocin“, bet seselė savavališkai, be gydytojos žinios, jam davė kitą tepalą, todėl dėl tokių medicinos darbuotojų veiksmų kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją. Ieškovo teigimu, gydytojos paskirti medikamentai buvo neveiksmingi, ant odos esančios dėmelės pradėjo didėti, vėliau pradėjo šlapiuoti, tačiau atsakovės įstaigos gydytojai, nors ir buvo aiškiai išreikštas pageidavimas gauti aukštesnės gydymo įstaigos specialisto konsultaciją, į prašymus nereagavo. Tik po kreipimosi su skundais į Lietuvos Respublikos sveikatos ministeriją, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, kad būtų atliktas tyrimas bei būtų suteikta atitinkamo specialisto konsultaciją, 2019 m. sausio 8 d. buvo nuvežtas į Laisvės vietų atėmimo ligoninę, kur tą pačią dieną buvo apžiūrėtas gydytojo dermatologo, jam buvo paskirtas gydymas (tepalas, antibiotikai, rekomendacijos) bei ligoninėje ieškovui nustatyta diagnozė-egzema (dermatitas).

Iš byloje esančių ieškovo asmens sveikatos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 3 d. atsakovo vidaus ligų gydytoja E. L. ambulatorinėje kortelėje padarė įrašą, kad pacientas (ieškovas) kreipėsi dėl spuogų, esančių rankų, kojų srityse, nurodyta, kad pacientas juos pats spaudinėją, aprašyta ligos anamnezė bei nurodyta ligos diagnozė (piodermija).

2018 m. gruodžio 12 d. gydytojos E. L. ambulatorinėje kortelėje atliktais įrašais konstatuoti išbėrimai kairiojo žasto srityje, kairiojo žasto srityje paraudimas su smulkiu išbėrimu, įrašyta, kad diagnozė ta pati, gydymui paskirtas Baneocino tepalas, pateikti patarimai. 2018 m. gruodžio 19 d. gydytoja E. L. ambulatorinėje kortelėje įrašė, kad pacientas pakartotinai kreipėsi dėl kairiojo žasto paraudimo, objektyviai įvertinus paciento būklę nustatyta teigiama dinamika, gydymui skirtas Betadino tirpalas. Gydytoja taip pat įrašė, kad pacientas „pats pakrapštė dar“. 2018 m. gruodžio 31 d. paciento (ieškovo) būklę vertino Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas vidaus ligų gydytojas M. K. ir ambulatorinėje kortelėje įrašė, kad pacientas skundžiasi neaiškios kilmės bėrimu kairiojo žasto bei dešiniojo klubo srityse, nurodyta, kad neniežti, užfiksuoti objektyvios apžiūros duomenys (kairiojo žasto viršutinėje dalyje neaiškus balkšvas darinys, aplinkui susidariusi melsva juosta, dešiniojo klubo srityje panašus, tik mažesnis ir šviesesnis darinys (dėmė), diagnozė (įtariamas atopinis dermatitas), gydymui paskirtos Klemastino tabletes, gydytojo dermatovenerologo konsultacija. 2019 m. sausio 8 d. ieškovo ambulatorinėje kortelėje yra gydytojo M. K. įrašas, kad pacientas (ieškovas) siunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ištyrimui bei gydymui, siuntimo diagnozė – įtariamas atopinis dermatitas (nepatikslintas). Ambulatorinėje kortelėje yra Laisvės atėmimo vietų ligoninės išduotas 2019 m. sausio 8 d. Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas, kuriame gydytojas dermatovenerologas A. G. įrašė pacientui nustatytą diagnozę (Impetiga (L01) ir Alerginis dermatitas (L30.9)), aprašė paciento objektyvios apžiūros duomenis (kairiojo žasto odoje maždaug 5 cm diametro seroziniu šašu padengtas židinys, liemens odoje maždaug 1 cm diametro rausvi židiniai), rekomendacijas dėl gydymo (Amoksicilino gerti 6 dienas, Lorindeno C tepalas).

Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientą jis gydė tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų šalių įrodinėjimo pareigos, ieškovas visada turi įrodyti žalą, atsakovo veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį. Atsakovas turi įrodinėti savo nekaltumą, kartu ir veiksmų teisėtumą, t. y. jis laikomas kaltu, kol įrodo, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, išnagrinėjusi ieškovo pareiškimą, nustačiusi, kad gydymo paslaugas teikę vidaus ligų gydytojai neturėjo teisės įtarti ir diagnozuoti pacientui piodermijos, atopinio dermatito, konstatavo, kad atsakovei suteikus sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui nebuvo padaryta žala. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas nepriskiriamas prie oficialiųjų rašytinių įrodymų pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, kai kyla ginčas ir sprendžiama dėl komisijos sprendimo pagrįstumo; nors aptariamas komisijos sprendimas yra dokumentas, kurį priima institucija pagal įstatyme nustatytą kompetenciją, bet civiliniame procese dėl šio dokumento ginčijimo ir apskundimo teisme jis neturi oficialaus rašytinio dokumento statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. (R.) v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-342/2010).

Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovas 2018 m lapkričio 16 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, 2018 m. gruodžio 18 d. skundu kreipėsi į Kalėjimo departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2018 m. gruodžio 21 d. skundu į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, kuriuose nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę medicinos paslaugos jam yra teikiamos nesivadovaujant teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą.

Sveikatos apsaugos ministro ir Teisingumo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-195/1R-76 patvirtintų ,,Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašas skirtas užtikrinti, kad suimtiesiems bei asmenims, atliekantiems arešto ar laisvės atėmimo bausmes, būtų teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Šio aprašo 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrai užtikrinti laisvės atėmimo vietose veikia asmens priežiūros tarnybos (skyriai) ir turi būti teikiamos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos laisvės atėmimo vietose, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba užtikrinamos pagal sutartis su valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, tretinės – užtikrinamos pagal sutartis su valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis.

Pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. V-472 patvirtintus Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatus (toliau Nuostatai), pagrindiniai sveikatos priežiūros tarnybos uždaviniai yra užtikrinti privalomą nuteistųjų sveikatos kontrolę ir nustatytos apimties sveikatos priežiūrą (Nuostatų 5.1 punktas). Sveikatos priežiūros tarnyboje patvirtintos šios pareigybės: vidaus ligų gydytojo, gydytojo psichiatro, gydytojo odontologo, klinikos laboranto, slaugo-padėjėjo, pagalbinio darbuotojo, vaistininko ir vaistininko (padėjėjo) (Nuostatų 10 punktas).

Iš ieškovo medicininių duomenų spręstina, kad ieškovo kreipimosi į gydymo įstaigą metu ieškovas buvo apžiūrėtas atsakovės darbuotojų – vidaus ligų gydytojo. Nustačius odos ligos požymius, atsakovės darbuotojai neužtikrino, kad ieškovas gautų kvalifikuotą pagalbą gydymo įstaigoje, kuri teikia tokia liga segantiems asmenims gydymo paslaugas. Atsakovės nuostatose nustatyta, kad Sveikatos priežiūros tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, jeigu nėra galimybės suteikti reikiamą būtinąją medicinos pagalbą įstaigoje, siunčia nuteistuosius į Laisvės atėmimo ligoninę, o jei būtinoji sveiktos priežiūros paslauga nuteistajam turi būti suteikta nedelsiant, bet įstaiga tokios paslaugos suteikti negali, ligonius siunčia į arčiausiai esančias viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2019 m. sausio 10 d. gavusi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m .sausio 9 d. raštu Nr. 4D-2018/1-1814/3D-89 persiųstą ieškovo 2018 m. gruodžio 21 d. skundą dėl ieškovui galimai netinkamai teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir higienos normų reikalavimų neatitinkančios aplinkos Pravieniškių PN-AK, pagal kompetenciją nusprendė atlikti neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nuo 2018 m. gruodžio mėn. teiktų ieškovui Pravieniškių PN-AK, prieinamumo ir kokybės patikrinimą.

Atlikusi Pravieniškių PN-AK nuteistajam O. S. (anksčiau J. B. (ieškovui)), teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės neplaninį patikrinimą Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos paslaugų kokybės priežiūros 2019 m. balandžio 11 d. ataskaitoje Nr. D17-60-(1.2.7) pateikė išvadas, kad 2018 m. gruodžio mėn. Pravieniškių PN-AK ieškovui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos, pažeidžiant teisės aktais nustatytus reikalavimus. Ataskaitoje pažymėta, kad 2018 m. gruodžio 3 d., 2018 m. gruodžio 12 d. ir 2018 m. gruodžio 19 d. vidaus ligų gydytoja E. L., įstaigoje teikianti antrinio lygio vidaus ligų gydytojo paslaugas, pagal Lietuvos medicinos normoje „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V‑340 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, nustatytą vidaus ligų gydytojo kompetenciją, neturėdama teisės įtarti, diagnozuoti ir gydyti piodermijos, pacientui diagnozavo ir gydė piodermiją, nenukreipė paciento šeimos gydytojo apžiūrai, neskyrė gydytojo dermatovenerologo konsultacijos ir  tuo pažeidė Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 10 punkto reikalavimus – gydytojas privalo gydytojo kompetencijai nepriskirtais atvejais pacientui, kuris į jį kreipiasi, suteikti būtinąją pagalbą ir pacientą pasiųsti pas gydytoją, turinį licenciją verstis atitinkama medicinos praktika.

Atsakovės įstaigoje teikiantis antrinio lygio vidaus ligų gydytojo paslaugas vidaus ligų gydytojas M. K., pagal Vidaus ligų gydytojo medicinos normoje nustatytą vidaus ligų gydytojo kompetenciją, neturėdamas teisės įtarti, diagnozuoti ir gydyti atopinio dermatito, paciento asmens sveikatos istorijoje įrašė įtariamo atopinio dermatito diagnozę ir skyrė gydymą, tuo pažeidė Vidaus ligų gydytojo medicinos normos 11.2 papunkčio reikalavimus – vidaus ligų gydytojas privalo tirti, diagnozuoti ligą, skirti gydymą bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagal savo kompetenciją.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys yra pakankami išvadai, kad medicinos paslaugos ieškovui buvo suteiktos, nesivadovaujant teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą, taip pat, kad atsakovės Pravieniškių PN-AK gydytojai medicinos pagalbą ieškovui teikė nedėdami maksimalių pastangų. Ieškovo įrodinėjamas aplinkybės, kad atsakovės gydymo įstaigoje gydymą skyrė asmenys, neturėdami teisės to daryti patvirtina tiek Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos, tiek Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvados. Teismas taip pat konstatuoja, kad ieškovui nebuvo suteiktos tinkamos medicinos paslaugos, nes, nors buvo konstatuotas tokių paslaugų poreikis, jis į aukštesnio lygio medicinos įstaigą nebuvo užregistruotas ir pristatytas. Taigi, teismas daro išvadą, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus (CPK 6.246 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad ieškovui būtent gydytojų atidumo ir rūpestingumo stoka (paskyrus netinkamą gydymą, neužtikrinus galimybės gauti medicinines paslaugas aukštesnio lygio medicinos įstaigoje) sukėlė neigiamus padarinius, t. y. paskyrus netinkamus medikamentus iki pat gydymo paslaugų suteikimo Laisvės atėmimo vietos ligoninėje momento liga progresavo. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovė nepaneigė savo kaltės dėl kilusių pasekmių. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad medicinos paslaugos ieškovui buvo suteiktos nesivadovaujant teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą, taip pat, kad atsakovės Pravieniškių PN-AK gydytojai teikė medicinos pagalbą ieškovui nedėdami maksimalių pastangų, yra pagrindas taikyti gydymo įstaigai civilinę atsakomybę CK 6.245 straipsnio pagrindu, neturtinės žalos dydį nustatant atsižvelgiant tiek į žalą padariusio asmens kaltę, tiek į nukentėjusiojo veiksmus.

        Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas neturtinės žalos dydį nustato atsižvelgdamas į jos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-114/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-10 nutartis c. b. Nr. 2A-419/2013), juolab, kai sveikata sužalojama dėl subjekto, kuriam keliami griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai, veiksmų ir kaltės.

Byloje nustatyta, kad ieškovui sergančiam odos liga nebuvo sudaryta galimybė gauti gydymo paslaugas aukštesnio lygio gydymo įstaigoje, taip pat, kad atsakovės gydytojų skirtos gydymo priemonės nebuvo veiksmingos. Teismas, įvertinęs ieškovo medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis apie ieškovo kreipimosi į atsakovės gydymo įstaigą intensyvumą, paciento objektyvios apžiūros duomenis, sutinka su ieškovo argumentais, kad dėl progresuojančios ligos eigos (odos šlapiavimo, niežulio), negavus reikiamos medicininės pagalbos, ieškovas patyrė tiek skausmus, tiek nepatogumus. Dėl to teismas sprendžia, kad visi šie nepatogumai turėtų būti atlyginti, priteisiant ieškovui tam tikrą sumą patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas taip pat įvertina ir tai, jog žalą padariusio asmens kaltė šiuo atveju yra kildinama iš atsakovės darbuotojų rūpestingumo ir apdairumo stokos, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, įvertina, kad žala atsirado ne dėl grubių diagnostikos ar gydymo klaidų, o dėl nepakankamo rūpestingumo ir atidumo, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Kadangi ginčo objektas šioje byloje yra ne Komisijos sprendimas, o ginčas, kilęs tarp ieškovo ir sveikatos priežiūros įstaigos, todėl nesant poreikio spręsti dėl ieškovo pareikšto reikalavimo panaikinti pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą ir esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovui yra pagrindas priteisti 300,00 Eur sumą patirtai neturtinei žalai atlyginti (LR CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.250 straipsnis). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 10 procentų, ieškovo naudai yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai ieškinio atmestų reikalavimo daliai. Kadangi nei ieškovas, nei atsakovė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų neteikė ir prašymo jas atlyginti nereiškė, dėl jų atlyginimo teismas nesprendžia.

Kadangi ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį sumokėjimo, kuris šioje byloje sudaro 90,00 Eur, todėl jo ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 10 procentų, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 9,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovės Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, j. a. k. 302560890, ieškovo O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Iš atsakovės Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, j. a. k. 302560890, valstybės naudai priteisti 9,00 Eur (devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660). 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                Egidijus Tamašauskas