Civilinė byla Nr. e2S-371-653/2024
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00600-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.3.2.5.
(S)
VILNIAUS apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija „Dvarionys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Dvarionys“ ieškinį atsakovei Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „OBELYNAS-1“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija „Dvarionys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „OBELYNAS-1“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės: 1) 1 063,82 Eur skolą; 2) 21,13 Eur dydžio palūkanas už vėlavimą sumokėti skolą; 3) 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas.
2. Pirmosios instancijos teisme 2023 m. gruodžio 12 d. gauta šalių 2023 m. lapkričio 29 d. taikos sutartis, kurią šalys prašė patvirtinti, o bylą nutraukti. Nurodė, jog bylos nutraukimo, taikos sutarties patvirtinimo pasekmės išaiškintos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi: 1) patvirtino šalių 2023 m. lapkričio 29 d. sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį; 2) civilinę bylą nutraukė; 3) grąžino ieškovei dalį žyminio mokesčio; 4) priteisė iš atsakovės valstybės naudai 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas; 5) priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 96,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, jog šalys ginčą išsprendė taikiai dėl skolos, palūkanų ir procesinių palūkanų, todėl šioje dalyje bylą nutraukė, patvirtindamas taikos sutartį. Ieškovė ir atsakovė reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neatsisakė ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą perdavė spręsti teismui.
5. Teismas laikė, kad kiekviena iš šalių šioje susidariusioje situacijoje pagal procesinę bylos eigą elgėsi tinkamai. Nurodė, kad bylą nutraukiant taikos sutartimi, nevertino pareikštų šalių reikalavimų/atsikirtimų pagrįstumo. Darė išvadą, kad šalys turi pasilikti kiekviena prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nepriklausomai nuo to, kad šalims atstovaujant advokatams sumokėtos bylinėjimosi išlaidų sumos yra skirtingos kiekvienos iš šalių. Teismas tai vertino kaip kiekvienos iš šalių susitarimo su ją atstovaujančiu atstovu individualaus susitarimo dalyku.
6. Kiekvienos iš šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paliko kiekvienai šaliai, išskyrus ieškovės turėtas išlaidas dalyje dėl taikos sutarties projekto rengimo bei derinimo su atsakove (0,6 val.) ir prašymo teismui rengimo dėl taikos sutarties patvirtinimo (0,4 val.), ką teismas laikė bendromis šalių pastangomis ginčą išspręsti taikiai. Priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 96,80 Eur už didesnį laiko sugaišimą dėl taikos susitarimo ruošimo - 0,8 val. laiką pagal ieškovės tuo pagrindu pateiktą ataskaitą 96,80 Eur (363 Eur padalino iš 3 val. ir padaugino iš 0,8 val.).
7. Nurodė, jog kadangi ieškovei grąžintina žyminio mokesčio sumos dalis yra 18,75 Eur iš valstybės, todėl įskaitymo pagrindu išieškotina 6,64 Eur suma iš ieškovės į valstybės pajamas, ieškovei grąžintina žyminio mokesčio sumos dalis mažintina 6,64 Eur suma ir ieškovei grąžintina viso sumažintos žyminio mokesčio sumos dalis, įvykdžius įskaitymą – 12,11 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) prašo: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės visas ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3 678,40 Eur; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas turėjo atsižvelgti ne tik į šalių procesinio elgesio tinkamumą bylos nagrinėjimo eigoje, bet ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą. Būtent atsakovės veiksmai nulėmė būtinybę ieškovei ginti savo teises teisme, inicijuoti bylos procesą bei patirti bylinėjimosi išlaidas.
9.2. Siekdama išvengti bylinėjimosi, ieškovė atsakovei 2023 m. vasario 8 d. raštu pateikė papildomą informaciją, pagrindžiančią paslaugų teikimą, taip pat 2023 m. sausio 26 d. kreipėsi į atsakovę su siūlymu sudaryti rašytinę paslaugų teikimo sutartį bei taip užbaigti nesutarimus dėl susidariusio įsiskolinimo, tačiau į šiuos siūlymus atsakovė nereagavo bei nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant išspręsti susidariusią situaciją.
9.3. Ieškovė, siekdama kuo mažesnių bylinėjimosi išlaidų susidarymo, pirmiausia kreipėsi į teismą supaprastinta tvarka – su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovei pateikus prieštaravimus, ieškovė buvo priversta pateikti ieškinį pagal ginčo teisenos taisykles, kas lėmė didesnių bylinėjimosi išlaidų susidarymą,
9.4. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pripažino, jog tarp šalių yra susiklostę paslaugų teikimo teisiniai santykiai, o atsisakymą apmokėti pateikiamas sąskaitas faktūras bei poreikį gauti papildomą informaciją grindė vien nepasitikėjimu buvusiu atsakovės pirmininku. Dėl to ieškovė bylos nagrinėjimo metu buvo įpareigota analizuoti ir teikti papildomus įrodymus, kuriuose pateikta informacija patvirtino, kad ieškovė kiekvieną mėnesį tikrai teikė informaciją atsakovei bei papildomai pagrindė ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Atlikdama minėtus procesinius veiksmus ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurių buvo galima išvengti.
9.5. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas nevertino, kad taikos sutartimi šalys susitarė dėl rezultato, kuris tolygus ieškinio pripažinimui.
9.6. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, kokios konkrečios išlaidos už kokius procesinius veiksmus yra patirtos, neanalizavo konkrečių advokato padėjėjo suteiktų paslaugų, nevertino jų santykio su Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytais priteistinoms teisinės pagalbos išlaidoms apskaičiuoti taikomais maksimaliais dydžiai
10. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nors ieškinys buvo pareikštas dėl to, kad atsakovė nemokėjo ieškovei nuo 2022 m. rugsėjo mėn. pagal ieškovės išrašomas sąskaitas faktūras, tačiau sąskaitų nemokėjimo priežastys ieškovei buvo žinomos nuo pat 2022 m. spalio mėn., nes iš ieškovės buvo prašoma pateikti paaiškinimus ir papildomus (pirminius) dokumentus. Ieškovė pati pasirinko nebendradarbiauti, nes atsisakė teikti papildomus (pirminius) dokumentus ir paaiškinti bei pagrįsti ženkliai padidėjusią už 2022 m. rugsėjo mėn. mokėtiną sumą.
11.2. Ieškovė teikė atsakovei tik nuotekų tvarkymo paslaugas, bet 2022 m. rugsėjo mėn. sąskaitoje reikalaujama apmokėti už vandens filtrų aptarnavimą. Kitose ieškovės sąskaitose faktūrose yra prašoma mokėti už nuotekų siurblinės aptarnavimą. Atsakovei gavus sąskaitą faktūrą su reikalavimu mokėti už paslaugą, kuri atsakovei nėra teikiama, ieškovės buvo paprašyta pateikti papildomą informaciją bei dokumentais pagrįsti sąskaitoje nurodytą reikalaujamą sumą.
11.3. Ieškovė nevykdė jokių derybų ir nederino jokių interesų, o pasirinko inicijuoti civilinę bylą, kurioje dabar reikalaujama atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apskritai nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, jeigu būtų bendradarbiavusi ir pateikusi atsakovės prašomus dokumentus, kuriuos ieškovė 2023 m. liepos 31 d. pateikė teismui, tačiau šiuos dokumentus ieškovė pateikė tik po to, kai teismas atsakovės prašymu įpareigojo ieškovę pateikti atsakovės prašomus dokumentus.
11.4. Atsakovė jau reikšdama prieštaravimą dėl teismo įsakymo prašė ieškovės nurodyti pagrindą, kuriuo remiantis išrašomos sąskaitos faktūros, bei dokumentais pagrįsti faktiškai teikiamas paslaugas ir jų kainą. Ieškovė tokį atsakovės prašymą ignoravo ir nepateikė atsakovės prašomų duomenų bei dokumentų. Ieškovė vietoje duomenų ir dokumentų teikimo atsakovei, pateikė labai panašaus, kaip pareiškimas dėl teismo įsakymo, turinio ieškinį teisme dėl skolos priteisimo.
11.5. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad siekdama išvengti bylinėjimosi, ieškovė atsakovei 2023 m. vasario 8 d. raštu pateikė papildomą informaciją, pagrindžiančią paslaugų teikimą. Ieškovė pateikė tik savo elektroninio laiško ekrano nuotrauką, bet nepateikė jokių duomenų, kad laiškas su papildoma informacija būtų išsiųstas ir atsakovės gautas. Atsakovė prašomų dokumentų nebuvo gavusi iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. Tai, kad ieškovės elektroninis laiškas nebuvo gautas, atsakovė grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovė neįrodė, kad tokį laišką siuntė.
11.6. Dokumentai byloje ir pas atsakovę atsirado tik atsakovei paprašius teismo juos išreikalauti iš ieškovės. Atsakovei susipažinus su gautais dokumentais buvo nustatyta ir daugiau aritmetinio skaičiavimo klaidų ieškovės teiktose išlaidų ataskaitose ir sąskaitose faktūrose, pvz. ieškovė niekaip negalėjo pirminiais dokumentais pagrįsti 2 596,80 Eur sumos (2022 m. rugsėjo mėn. išlaidų ataskaitoje), jog sutaptų visa suma su pirminiais dokumentais. Pagal ieškovės į bylą pateiktus pirminius paslaugų teikėjų dokumentus ir ieškovės rengtas išlaidų ataskaitas bei sąskaitas faktūras taip pat nesutampa nuotekų siurblinės aptarnavimo išlaidos ir kitais mėnesiais. Atsakovės skaičiavimais nesutapimo skirtumai buvo tik kelių eurų sumose, todėl atsakovė vadovaudamasi protingumo ir ekonomiškumo principu nusprendė užbaigti ginčą sudarant taikos sutartį ieškinio sumai.
11.7. Atsakovė sutiko sudaryti taikos sutartį skolos sumai ne dėl to, kad jau ieškinio pareiškimo metu ieškinys buvo pagrįstas, bet todėl, kad po ieškinio pareiškimo, vykdant teismo įpareigojimą pagal atsakovės prašymą, ieškovė į bylą pateikė prašomą priteisti skolą už paslaugas pagrindžiančius dokumentus.
11.8. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų tirti ir vertinti kokios konkrečios išlaidos už kokius procesinius veiksmus yra patirtos, tai turėtų atkreipti dėmesį ir į dokumentų turinį, jų apimtį ir sudėtingumą.
Atskirasis skundas atmestinas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria nutarta dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dalis teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo esmės
14. Nustatyta, kad šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad ieškovė atsisako visų likusių reikalavimų, pareikštų pagal ieškinį, išskyrus reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o atsakovė neatsisako savo prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą šalys perdavė spręsti teismui CPK nustatyta tvarka.
15. Šalių taikos sutartyje nustatyta sąlyga, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, reiškia ne ką kita, kaip susitarimą, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas būtų sprendžiamas CPK nustatyta tvarka. Toks susitarimas CPK 94 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste aiškintinas kaip susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Tokiu atveju šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
16. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
17. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).
18. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog duomenų apie tai, kad šalių procesinis elgesys byloje buvo netinkamas – nėra. Netinkamu procesiniu elgesiu nesirėmė ir bylos šalys. Dėl šios priežasties, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, būtina įvertinti susidariusių bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis.
20. Iš atsakovės procesinių dokumentų ir įrodymų turinio matyti, jog vienintelė priežastis, dėl kurios ji nevykdė prievolės apmokėti už teiktas paslaugas – neišsamus sąskaitų faktūrų apskaičiavimas ir detalesnių duomenų poreikis. Apie šią priežastį ieškovė žinojo nuo 2022 m. rugsėjo mėn. Atkreiptinas dėmesys, kad atsisakymo vykdyti prievolę priežastys buvo nurodytos ir prieštaravime dėl teismo įsakymo išdavimo ir atsiliepime į ieškinį, t. y. ieškovė iš esmės nuo teisminio proceso pradžios buvo informuota apie konkrečių duomenų poreikį ir atsisakymo vykdyti prievolę priežastis.
21. Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę pateikti papildomus dokumentus, kuriuos ieškovė pateikė tik 2023 m. liepos 31 d., t. y. po atsakovės atsiliepimo į ieškinį pateikimo, todėl apeliantės argumentas, jog dėl šio įpareigojimo ji privalėjo analizuoti naujus duomenis ir dėl to patyrė naujų bylinėjimosi išlaidų dėl atsakovės kaltės – atmestinas.
22. Pateikus papildomus duomenis, ieškovė pateikė informaciją, jog atsakovės prašyti duomenys jai el. paštu buvo siųsti dar 2023 m. vasario 8 d. Atsakovė su šia aplinkybe nesutiko, todėl 2023 m. rugsėjo 13 d. pateikė teismui atsakovės el. pašto dėžutės išrašą, jog nurodyti duomenys nebuvo gauti. Tuo pačiu prašė ieškovės pateikti papildomus rašytinius įrodymus, kurie patvirtintų, jog laiškas buvo išsiųstas ir priimtas gaunančios pašto dėžutės serveryje. 2023 m. spalio 13 d. atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nepateikė papildomų įrodymų į bylą apie galimai 2023 m. vasario 8 d. siųstą el. laišką, pateikė papildomus įrodymus, gautus iš ieškovės el. pašto dėžutės administratorių UAB „Baltmetos komunikacijos“, kuriuose nurodyta, jog administratorius negali patvirtinti ar paneigti ar laiškas buvo siųstas iš minimos dėžutės į kitą minimą. Šias aplinkybes atsakovė akcentavo ir 2023 m. gruodžio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose.
23. Nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovė ieškovei dar iki teisminio proceso pradžios buvo nurodžiusi prievolės nevykdymo priežastis ir papildomų duomenų poreikį, tai akcentuodavo ir vėliau teiktuose procesiniuose dokumentuose; ieškovė papildomus duomenis pateikė tik po teismo įpareigojimo nutartimi, nepasisakė dėl atsakovės nurodytų duomenų apie netinkamą 2023 m. vasario 8 d. el. laiško išsiuntimo faktą, o po papildomų dokumentų gavimo teismo posėdžių metu šalys sutiko derėtis dėl taikos sutarties sudarymo.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į šalių procesinį elgesį ir kitus byloje esančius aktualius duomenis, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą,
todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
26. Ieškovė (apeliantė) pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Atsakovė, teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, patyrė 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atskirasis skundas atmestas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, jos atsakovės naudai priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
n u t a r i a :
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovės Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „OBELYNAS-1“ (j. a. k. 301674108) naudai priteisti 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Dvarionys“ (j. a. k. 302657058).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Jelena Šiškina