| Civilinė byla Nr. e2A-227-569/2021 |
| Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00660-2020-0 |
| Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.6; 2.6.8.10; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) |
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. S. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo E. S.: 191,27 Eur negrąžinto kredito; 49,41 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 7,54 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 69,15 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 65,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 191,27 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 30 d.); 65,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (191,27 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo E. S. ieškovei UAB „Legal Balance“ : 191,27 Eur negrąžinto kredito; 49,41 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų; 7,54 Eur administravimo mokesčio; 69,15 Eur negautų pajamų, iš viso – 317,37 Eur; 65,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 191,27 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne daugiau nei 43,60 Eur ir ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 30 d.); 5,00 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (317,37 Eur) nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir aptarta teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl ieškovei priteistina 69,15 Eur negautų pajamų suma, ieškovės skaičiuota nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos.
4. Teismas pažymėjo, kad pagal sutartį šalys susitarė dėl 162,16 Eur palūkanų mokėjimo (o šiuo sprendimu už akių ieškovei priteistina 69,15 Eur negautų pajamų suma ir 49,41 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų), todėl tokiu būdu procentine išraiška priteistina negautų pajamų suma negali viršyti 43,60 Eur (162,16 Eur – 69,15 Eur – 49,41 Eur). Sprendžiant priešingai, ieškovei būtų priteisiama didesnė negautų pajamų suma nei faktiškai pagal sutartį ieškovė galėjo tikėtis pelno palūkanų, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
5. Teismas pažymėjo, jog, kaip matyti iš nurodomos teismų praktikos, įstatymas imperatyviai draudžia skaičiuoti didesnius nei 0,05 proc. dydžio delspinigius ar už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, tuo tarpu ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo yra sąlyginis, negali būti apibrėžtas konkrečia pinigų suma ir teismas negali nustatyti, ar toks reikalavimas atitiks imperatyvias įstatymo nuostatas (kadangi paskaičiuotos kompensuojamosios palūkanos gali viršyti įstatymo nustatytus imperatyvus). Tiek ši aplinkybė, tiek negautų pajamų priteisimas (šiuo atveju priteisiamos negautos pajamos, papildomai ir kompensacinių palūkanų priteisimas prieštarautų kasacinio teismo praktikai), tiek aptarta teismų pratikta sudaro pagrindą reikalavimą dėl 65,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (191,27 Eur), skaičiuojamų nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamus nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne daugiau nei 43,60 Eur ir ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 30 d.), ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš E. S. 65,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 191,27 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-09-30); kitą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apelianto negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
6.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.
6.3. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (162,16 Eur) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pradinis kreditorius, gavęs pirmą įmoką, šią įmoką būtų galėjęs perskolinti toliau už 65,00 proc. ir didesnę palūkanų normą. Lygiai taip pat su kiekviena sekančia įmoka. Dėl šios priežasties būtų išlikęs pastovus 65,00 proc. ar didesnių palūkanų srautas.
6.4. Nagrinėjamu atveju nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką.
6.5. Teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių. Apeliantė vis dar negali perskolinti kitiems asmenims bei gauti pagrįstas pajamas, todėl teismo argumentai, jog apeliantės taikomi negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodai yra neatitinkantys teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų yra nepagrįsti.
6.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 162,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 36,00 Eur sutarties administravimo mokestį.
7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Teismas
k o n s t a t u o ja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 1 d. Vartojimo kredito Nr. (duomenys neskelbtini) sutartimi (toliau – ir Sutartis) pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ atsakovui suteikė 200,00 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 162,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 65,00 proc.) ir 36,00 Eur administravimo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2019 m. spalio 1 d. 200,00 Eur suma buvo pervesta į atsakovui priklausančią Luminor bank AS banko sąskaitą. 2020 m. kovo 31 d. pranešimu pradinis kreditorius paragino atsakovą sumokėti įsiskolinimą, kuris sudarė 67,78 Eur, 2020 m. balandžio 15 d. – informavo apie sutarties nutraukimą, kuris įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d., skolos suma pranešimo parengimo dieną – 68,34 Eur. 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedu Nr. 4 pradinis kreditorius perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisę į atsakovo 250,65 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 191,27 Eur pagrindinė skola, 51,49 Eur palūkanos, 7,89 Eur administracinio mokesčio suma. 2020 m. gegužės 11 d. ieškovas elektroniniu paštu informavo atsakovą apie 2020 m. gegužės 8 d. perimtą reikalavimo teisę į jo 250,65 Eur įsiskolinimą.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 65,00 proc. negautų pajamų
11. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti UAB Legal Balance iš E. S. 65,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 191,27 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-09-30), tenkino iš dalies ir nusprendė iš atsakovo E. S. ieškovei UAB „Legal Balance“ priteisti 65,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 191,27 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne daugiau nei 43,60 Eur ir ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 30 d.).
12. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog CPK nenumato teismo teisės išeiti už ieškinio reikalavimo ribų, nagrinėjant vartojimo teisinių santykių bylas.
13. CK 6.228 4 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga būti aktyviam ir vertinti sąlygų sąžiningumą savo iniciatyva. Teismas savo iniciatyva turi vertinti sąlygų sąžiningumą nepriklausomai nuo to, ar vartotojas pareiškia tokį reikalavimą. Sąlygų nesąžiningumas ex officio turi būti vertinamas bet kurioje proceso stadijoje. Teismai, vertindami sutarties sąlygų sąžiningumą ex officio, turi atlikti ne visų (ar bet kokių) sutarties sąlygų sąžiningumo patikrą, o tik tokių, kurios glaudžiai (sistemiškai) susijusios su ginčo dalyku. Jeigu vartojimo sutarties sąlygos pripažįstamos nesąžiningomis, jos laikytinos negaliojančiomis. Vartotojui reikalaujant ši pasekmė gali būti netaikoma. Teismas neturi teisės keisti nesąžiningų sutarčių sąlygų. Jeigu nesąžininga sąlyga nepatenka į pagrindinį sutarties dalyką, tai ją pripažinus negaliojančia sutartis paprastai gali egzistuoti be jos.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ex officio nepripažino sąlygų negaliojančiomis. Nors ieškovė prašė priteisti negautas pajamas procentine išraiška, teismas modifikavo ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų ir priteisė negautas pajamas procentine išraiška, tačiau nustatęs negautų pajamų sumos apribojimą tvirta suma. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, modifikavęs ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų, kurį turi teisę suformuluoti ieškovas, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas (sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų).
Dėl procesinės bylos baigties
15. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, taip pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir perduoti šioje dalyje bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Panaikinus skundžiamą sprendimo dalį ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių dalį dėl 65,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 191,27 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-09-30), priteisimo panaikinti ir perduoti šioje dalyje bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja | Lina Muchtarovienė |