Civilinė byla Nr. e2-10-1051/2022

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01242-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.5.2.8.; 3.2.6.1.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 3 d.

Šiauliai

        Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,

        sekretoriaujant Laurai Kančauskei,

        dalyvaujant ieškovui M. S., ieškovų M. S. ir R. S. atstovei advokatei Daivai Rusakienei,

        atsakovo UAB Mano Būstas Šiauliai atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

        teismo ekspertui T. M.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S. ir M. S. patikslintą ieškinį atsakovui UAB Mano Būstas Šiauliai dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, ADB „Gjensidige“, ir

n u s t a t ė :

1.       Ieškovai kreipėsi su pasitikslintu ieškiniu į teismą atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, prašydami priteisti iš atsakovo 19 813,46 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą už patalpų remontą bei 534,30 Eur už vidaus metalinių stelažų perdažymą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2018 m. liepos 18 d. ryte buvo aplietos ieškovams priklausančios negyvenamosios patalpos – parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Avarijos metu namo laukinė siena buvo šlapia, į ieškovams priklausančias patalpas bėgo vanduo iš aukščiau esančių patalpų, nes buvo trūkęs vamzdis, nepriklausantis ieškovams, tai buvo bendro naudojimo vamzdynas. Daugiabučio namo pirmame aukšte buvo pradarytos durys ir ten dirbo atsakovo darbuotojai, jie buvo išgriovę sienos kampą namo pirmame aukšte. Apliejimo metu, patalpose pusrūsyje viskas plaukė, skysčio buvo apie 20 cm nuo grindų, absoliučiai visų patalpų plote bėgo pakankamai didelė srovė. Atsakovo darbuotojai (meistrai) išlaužė prekystalius, išgriovė ieškovų patalpų sienos kampą ir keitė vamzdžius. 2018 m. liepos 18 d. antstolis R. K. konstatavo faktines aplinkybes, kad apžiūrėjus komercinės paskirties patalpas, konstatuota, kad patalpų grindys yra apsemtos, vidaus apdaila ir sienos yra drėgnos, apipelijusios, lubų apdaila drėgna, atsilupusi ir atšokusi nuo lubų. Vanduo į patalpas patenka pro vieną iš patalpų kampų iš viršaus. Konstatuojant faktines aplinkybes vandens tekėjimas matomas ir girdimas. Namo pirmo aukšto patalpose, kurios yra virš patalpų, kuriose konstatuojamos faktinės aplinkybės, vykdomi vandens nutekėjimo sutvarkymo darbai, nuardyta siena nuo namo nutekamojo vamzdžio. Namo kampas, ties kuriuo vanduo patenka į ieškovams priklausančias patalpas, išorinėje pusėje yra drėgnas, matomas vandens tekėjimas iš namo vidaus pro sieną. Ieškovai taip pat kreipėsi į statybos inžinierę D. P., kuriai suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovės pareigas, kuri pateikė patalpų remonto objektinę sąmatą ir suskaičiavo, kad patalpų remonto po apliejimo kaina su PVM siekia 19813,46 Eur, vidaus metalinių stelažų perdažymo kaina su PVM 534,30 Eur.

3.       Taip pat pažymėjo, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, gyventojai 2012 m. liepos 16 d. yra sudarę Jungtinės veiklos sutartį. Minėta sutartimi jie paskyrė atsakovą UAB Mano Būstas Šiauliai kaip įgaliotą asmenį. Įgaliotas asmuo buvo įpareigotas organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, organizuoti namo techninę priežiūrą, namo bendro naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, užtikrinti namo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą. Taip pat atsakovas buvo įpareigotas užtikrinti teisės aktuose nustatytų namo, jo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros dokumentų ir kitos dokumentacijos pildymą, tvarkymą ir saugojimą. Ieškovas M. S. dar 2018 m. kovo mėnesį kreipėsi į atsakovą UAB Mano Būstas Šiauliai, prašydamas detalizuoti už ką susidarė skolą ir kodėl jis turi mokėti atsakovui. Atsakovas UAB Mano Būstas Šiauliai 2018 m. kovo 13 d. raštu informavo ieškovą M. S., kad būtent UAB Mano Būstas Šiauliai yra daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bendro naudojimo objektų administratorius, veikiantis pagal 2012 m liepos 16 d. Jungtinės veiklos sutartį. Savo rašte atsakovas nurodė, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinant jų priežiūrą pagal teisės aktus nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinant namo būtų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Atsakovas taip pat informavo, kad įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, jis atlieka šias funkcijas: sudaro ir tvarko namo butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą, pagal Registrų centro pateiktus duomenis; sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą; rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus.

4.       Ieškovai M. S. ir R. S. teigė, jog atsakovas savo pareigas vykdė netinkamai, t. y. neužtikrino, kad būtų tinkamai prižiūrimi bendro naudojimo objektai, tame tarpe ir vamzdynas, kuris trūko. Tuo atveju, jei nustatė prastą vamzdyno būklę, atsakovas neinformavo butų savininkus apie būtinybę atlikti vamzdyno remontą, nei pats pasirūpino šio remonto atlikimu. Toks atsakovo neveikimas nulėmė tai, kad ieškovai patyrė žalą. Jei savo pareigas atsakovas būtų vykdęs tinkamai, padarytos žalos būtų buvę galima išvengti, todėl ieškovų prašoma atlyginti žala yra tiesioginė atsakovo neveikimo pasekmė. Nurodė, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, nes atsakovas UAB Mano Būstas Šiauliai sutartimi prisiėmęs įsipareigojimus ir būdamas atsakingas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto techninę priežiūrą, šios savo pareigos tinkamai nevykdė, pareigas atliko tik formaliai. Ieškovams priklausančioms patalpoms žala buvo padaryta dėl to, kad trūko bendro naudojimo objektas – vamzdis, už kurio techninę priežiūrą yra atsakingas atsakovas. Ieškovai dar iki ieškinio pateikimo kreipėsi su pretenzija dėl žalos atlyginimo į atsakovą, tačiau pastarasis pretenziją atmetė, deklaratyviai motyvuojant tuo, kad jis tinkamai vykdė ir vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant užtikrino daugiabučio namo nuolatinius stebėjimus, periodines apžiūras, organizavo daugiabučio namo nuolatinius stebėjimus, periodines apžiūras, organizavo daugiabučio namo bendraturčių susirinkimus dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir remonto. Tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad techninė priežiūra buvo ne tik formali, atsakovas UAB Mano Būstas Šiauliai nepateikė.

5.       Nurodė, jog šiuo atveju tarp nurodyto atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes tik dėl to, kad atsakovas UAB Mano Būstas Šiauliai nevykdė pareigos tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo objekto, t. y. bendro naudojimo vamzdyno, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nebuvo laiku nustatyti minėto vamzdžio pažeidimai, dėl to buvo užlietos ieškovams priklausančios patalpos ir padaryta žala. Pažymėjo, jog neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina (t. 2, b. l. 24-30).

6.       Atsakovas UAB Mano Būstas Šiauliai pateikė atsiliepimą į ieškinį (patikslintą ieškinį), kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 48, t. 3, b. l. 24-27). Nurodė, jog atsakovas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bendraturčiams paslaugas teikia tarp jų sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir nėra paskirtas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teikia paslaugas sutartiniais pagrindais, į tai, jog ieškovai nenurodo jokio teisinio pagrindo, sudarančio prielaidas taikyti atsakovui deliktinę atsakomybę, akivaizdu, jog sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą taikytinos sutartinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir taisyklės. Pažymėjo, jog atsakovas tinkamai ir laiku vykdo jungtinės veiklos sutarties dalyvių jam suteiktas teises ir priskirtas pareigas, įtvirtintas jungtinės veiklos sutarties 3 punkte, įskaitant, bet neapsiribojant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų ir namui priskirto žemės sklypo priežiūrą, pildo techninę dokumentaciją, organizuoja daugiabučio namo bendraturčių sprendimų priėmimą, apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius, atlieka kitas sutartyje įtvirtintas funkcijas. Pažymėtina, jog atsakovui nėra suteikta teisė savavališkai, t. y. be patalpų savininkų sprendimo, atlikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, pavyzdžiui, vamzdynų, keitimo darbus. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, neva, pažeidė iš jungtinės veiklos sutarties kylančias sutartines prievoles, todėl atsakovo neteisėti veiksmai lieka neįrodyti. Taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į jungtinės veiklos sutarties esmę atsakovas buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovo kaltė neįžvelgtina. Pastebėjo, kad esant kitokioms nei esamos jungtinės veiklos sutarties sąlygoms, faktinei situacijai, bei darant nepagrįstą prielaidą, jog atsakovui jungtinės veiklos sutarties pagrindu buvo suteikta teisė be daugiabučio namo bendraturčių sprendimo atlikti bendrojo naudojimo objektų remonto darbus ir to jis būtų neatlikęs, tai būtų pernelyg teisiškai nutolę nuo žalos atsiradimo priežasčių, kadangi, iki ginčo įvykio nebuvo jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad namo bendrojo naudojimo vamzdynai keltų grėsmę bendrojo naudojimo objektams, žmonėms ar aplinkai. Ieškovų nurodytas žalos dydis yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi atsakovo turimais duomenimis ieškovų patalpos iki ginčo įvykio buvo nenaudojamos, apleistos, ieškovai tiesiog atsakovo sąskaita galimai siekia tiesiog nepagrįstai praturtėti. Pažymėjo, kad ieškovai, apskaičiuodami žalos dydį, netaiko turto nusidėvėjimo, o ieškovų pateikiamoje objektinėje sąmatoje nurodyti darbai skirti ne atkurti patalpų būklę, buvusią iki ginčo įvykio, o tiesiog atlikti ieškovams priklausančios patalpos remontą.

7.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, ADB „Gjensidige“, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

8.       Teismo posėdžio metu, įvykusio 2020 m. gruodžio 7 d.,  ieškovas M. S. iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus. Papildomai pažymėjo, jog 2018 m. kovo mėnesį kreipėsi į atsakovą, kokiu pagrindu renkami pinigai už jų teikiamas paslaugas, atsakovas savo raštu patvirtino, jog renka pinigus už namo priežiūrą ir t. t.. Tačiau nepraėjus nei pusmečiui, 2018 m. liepos 18 d., pats sužinojo, jog jam su broliu priklausančiose patalpose įvyko avarija. Apie įvykusią avariją jam ryte paskambino atsakovo darbuotoja. Nuvykus prie patalpų (duomenys neskelbtini), Šiauliai, matė, jog tuo metu prie namo kampo jau darbavosi atsakovo darbuotojai. Pačiam patekus į savo patalpas pamatė, jog patalpose tyvuliavo vanduo. Pats patalpas paveldėjo 2015 m. ir jose jau tuomet remontai buvo baigti. Iki mirties tėtis jau vykdė veiklą su akvariumais, tačiau oficialiai parduotuvė dar nebuvo atidaryta. Avarijos metu, pačių prekių nebebuvo, buvo tik likę kai kurie stelažai. Ištikus šiai avarijai, patys užtikrino galimybę atsakovo darbuotojams patekti prie avarijos vietos, vėdino patalpas, kad drėgmė greičiau dingtų, paskui atvežė oro sausintuvą, bandė surinkinėti drėgmę. Vandenį iš patalpų fiziškai niekas nesėmė. Tiesiog, po kiek laiko, dalis vandens išgaravo pats, dalis vandens susigėrė į sienas, dalį vandens pavyko surinkti sausintuvais. Mano, kad kanalizacijos vanduo į jų patalpas bėgo apie vieną savaitę.

9.       Teismo posėdžio metu atsakovo UAB Mano Būstas Šiauliai atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus, ieškinį prašė atmesti.

10.       Liudytojas T. J. teismo posėdžio metu, įvykusio 2021 m. birželio 8 d., paliudijo, jog 2015-2016 metais buvo apsilankęs patalpose (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tiek viršuje, tiek apačioje. Apatinės patalpos buvo negyvenamos (apie 100 kvadratų), sienos buvo dekoruotos jūros motyvais. Grindys buvo išklotos plytelėmis. Įėjimo durys, jei tiksliai pamena, bet lyg buvo aliuminio su stiklu, o vidaus durų, nepamena. Tuo metu patalpos buvo pakankamai tvarkingos, kiek įdomiai sutvarkytos. Patalpos priminė ne rūsį, o normalią didelę patalpą, labiau kaip parduotuvę. Tuo metu, kai apžiūrėjo patalpą, buvo kalba apie patalpų vertę, tuomet vertė buvo vertinama kaip normalių patalpų. Lubos, kiek pamena, buvo dažytos, lyg šviesios spalvos. Patalpos buvo tuščios, keli akvariumai, keli stelažai. Tuo metu savininkas ruošėsi įsirengti akvariumų parduotuvę. Remontas parduotuvėje buvo atliktas kokie 1-2 metai iki apsilankymo, nes remontai nebuvo senai atlikti.

11.       Liudytojas G. S., teismo posėdžio metu, įvykusio 2021 m. rugsėjo 16 d., paliudijo, jog apie ieškovų tėvo verslą, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, žinojo tik tiek, kad brolis ruošiasi įsirengti parduotuvę, buvo suvežti akvariumai. Kuomet buvo apsilankęs vieną kartą parduotuvėje 2015 m. sausio mėnesį, tai matė, jog parduotuvė buvo kapitališkai suremontuota, grindys buvo sudėtos naujai plytelėmis, atvežti akvariumai, buvo suvežta įranga, nes buvo ruošiamasi vykdyti veiklą.

12.       Liudytojas M. R. teismo posėdžio metu, įvykusio 2021 m. spalio 4 d., paliudijo, jog (duomenys neskelbtini), Šiauliai, patalpose teko lankytis apie 2014-2015 metais, kuomet ieškovų tėtis norėjo atsidaryti akvariumų parduotuvę. Patalpose buvo padaryti remontai, švarios sienos, viena siena dekoruota bangų imitacija, kaip freska, grindys buvo sudėtos. Patalpos priminė jau kaip parduotuvę, o ne kaip rūsį, ne kaip apleistą sandėlį. Kokios buvo durys, langai, negali pasakyti, nepamena.

13.       Liudytoja D. P. teismo posėdžio metu, įvykusio 2021 m. spalio 4 d., paliudijo, jog (duomenys neskelbtini), Šiauliai, patalpose teko lankytis laikotarpyje 2019 m. spalio mėnesį. Tos patalpos buvo baisios, smirdančios, nes patalpos buvo apipiltos šiltomis fekalijomis. Patalpų grindys buvo su apdžiūvusiomis išmatomis ir matėsi, kad grindys nebuvo valytos. Jos apsilankymo metu patalpose drėgmė dar stovėjo. Apsilankymo metu nesimatė, jog patalpos būtų buvusios fiziškai džiovintos. Galimai jei būtų naudojami džiovintuvai, gali būti, jog būtų pažeista patalpų sienoms, stelažams dar labiau. Šios patalpos buvo komercinės paskirties. Jos suruošta sąmata, paskaičiuota suma, būtų prilyginama kaip patalpų atstatymas ir jokiu būdu ne minėtų patalpų pagerinimas. Patalpos buvo apipiltos ir buvo didelė drėgmė. Nuo drėgmės išsipūtė durys, lubos ir pan.. Šiuo metu remonto darbų kaina yra ženkliai padidėjusi, nei tokia kaina, kuri buvo skaičiuota 2019 metams. Drėgmė buvo išardžiusi langų buvusius užsandarinimus (makrofleksą). Metaliniai stelažai taip pat nuo drėgmės buvo paveikti ir atšokinėję.

14.       Ekspertas T. M. teismo posėdžio met, įvykusio 2022 m. balandžio 13 d., nurodė, jog dėl 8 ekspertizės klausimo atsakymo, kaina sumažinta 50 proc., kadangi išorinės sienos pažeistos ir drėgmė galėjo atsirasti dėl peršalimo, o ne vien dėl užpylimo. 12655,39 Eur jau yra atėmus išorinės sienos defektus, atsiradusius dėl kitų priežasčių. Patalpų vėdinimas yra įmanomas natūraliu būdu, tačiau tokių duomenų byloje nėra, jog patalpos būtų buvusios vėdinamos natūraliu būdu. Šios patalpos yra rūsyje, todėl langai vargiai atidarinėjami dėl saugumo. Apžiūros metu matytas pelėsio kiekis yra susidaręs dėl rasos kondensavimo, todėl abejonės kilo, kad buvo natūralus vėdinimas. Patalpose yra įvairiausių defektų, susijusių su drėgme, ne tik pelėsis, t. y. atšokę dažai pūslėmis, purvas ant grindų, rūdys, susikristalizavusios druskos. Skaičiuota kaina bendrai, visų defektų įtakos, t. y. nėra svarbu, ar siena sugadinta pelėsio, ar atšokusių dažų, nes bet kuriuo atveju, siena remontuojasi visa, neatsižvelgiant kokio tipo pažeidimas. Drėgmės surinkimo laikas yra svarbu, tai gali teigti, jog tai sausinti, surinkti vandenį ir t.t. reikia kuo skubiau, pirmiausiai reikia sustabdyti tekantį vandenį ir iš karto turi būti šalinamos pasekmės, laikotarpis neina kalba apie keletą dienų, o tai yra valandų ar bent dienos klausimas. Iš byloje esančių duomenų labiausia tikėtina, kad vanduo tekėjo iš viršaus. Apžiūros metu nustatyta, jog tai buvo trūkęs nuotekų vamzdis. Virš tiriamųjų patalpų, pačiam nepavyko patekti, bet pavyko patekti į 3 ar 4 aukštą, ir tame kampe buvo to paties diametro plastikinis vamzdis, t. y. tame kampe yra bendro naudojimo sanitarinis mazgas, yra įrengtos skalbyklės. Į tą patį nuotekų stovą yra suvestas ir dušas, vonia. „Didelis kiekis vandens“, kaip nustatytas tas didelis kiekis, tokio tiriamojo, standartizuoto metodo nėra, tada nustatoma vizualiai arba analitiniu būdu, o tas analitinis būdas, tai būtų antstolio faktinių aplinkybių protokole užfiksuotos aplinkybės. Nuotekų vamzdžiuose teka šiltas vanduo, o jam išsiliejus atsiranda didesnis garavimas, tai įtakoja didesnę drėgmė.         Aštuntu (8) ekspertizės klausimu dėl nusidėvėjimo, paprastai taip : jeigu apdaila nebuvo nauja, tai taikomas nusidėvėjimas, siekiant įvertinti tą vertę iki įvykio, bet ne pagerinimo. Jeigu apdaila buvo nauja, tai tada nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas. O, kad galėjo jau apdaila būti pažeista dėl išorinės sienos peršalimo, tai šį kartą jau įvertino 50 proc. nusidėvėjimą laukinėms sienoms ir išorinių sienų remonto kaštus jau pamažino. Nusidėvėjimas skaičiuojamas ir yra taikomos kelios metodikos, t. y., kai nuo metų taikomas nusidėvėjimas ir galima nusidėvėjimą taikyti atskirai kiekvienai statybinei medžiagai, kaip pvz. laikoma, kad dažų sluoksnis nusidėvi per 5 metus, gipso plokštei taikomas 10-15 metų nusidėvėjimas ir pan., tačiau bet kuriuo atveju darbams nusidėvėjimas netaikomas. Šioje patalpoje nusidėvėjimo požymius nustatyti sunku, nes kampai nupelėję, dažai pūslėti, grindys sugadintos. Užpylimo žala didesnė ir galėjo užgožti nusidėvėjimo trūkumus. Viską, ką paskaičiavo, yra pažeista dėl užpylimo paveiktų pažeidimų. Defektų šalinimo kainą įvertino. VĮ Registrų centras nenumato einamųjų remonto darbų nusidėvėjimo, VĮ Registrų centro pažymoje užfiksuotas bendrų konstrukcijų nusidėvėjimas (30 proc.). Rūdys, yra užpylimo pasekmė, nes dėl drėgmės susidarė rūdys, o didelė drėgmė susidarė dėl užpylimo. Nešvarios grindys buvo, nes tai nešvaraus vandens nuosėdos. Rūdims susidaryti reikia drėgmės, todėl galėjo jos susidaryti ir nuo užpylimo, ir dėl nevėdinamų patalpų. Patalpų drėgmę apžiūros metu matavo, drėgmė ten nebuvo kažkaip padidėjusi. Užpylimo metu nėra fiksuotas vėdinimas, bet apžiūros metu, vėdinimo kanalai buvo užaklinti, tai tokio vėdinimo, per kanalus, deja, nėra, yra tik langai, kas atitinka natūralų vėdinimą, tačiau langus reiktų nuolat laikyti pravirus. Šiluminė sienų varža pastatams iki 92 metų statybos, ten numatyta santykis šiluminės varžos tarp sienos ir šiltinimo sluoksnio. Tas santykis yra tikimybė atsirasti rasos taškui, kondensuotis drėgmei sienos viduje. Ar būtų užpylimas, ar nebūtų, tikimybė, jog ten buvo rasojimas, yra didelė. Paprastai, pirma sumontuojami langai, o paskui angokraščiais yra apdailinami. Praktikoje remiamasi ta logika, jog nusidėvi medžiagos, o darbai ne, todėl paprastai nusidėvėjimas skaičiuojamas statybinėms medžiagoms.

15.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutartimi į civilinę bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, buvo įtraukti: akcinė draudimo bendrovę „Gjendisige“ ir daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, butų ir kitų patalpų savininkai (t. 2, b. l. 8-11). 2020 m. liepos 1 d. nutartimi teismas patikslino 2020 m. birželio 2 d. teismo nutartimi įtrauktų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, butų ir kitų patalpų savininkų procesinę padėtį ir juos nutarta laikyti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje bei pakeisti mirusieji tretieji asmenys jų teisių perėmėjais (t. 3, b. l. 41-45). Naujos sudėties teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi pašalino iš bylos proceso trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje - daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, butų ir kitų patalpų savininkus, nurodytus Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartyje ir Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartyje (t. 4, b. l. 6-8).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

16.       Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog 2018 m. liepos 18 d. ieškovą M. S. atsakovo darbuotojai informavo, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įvyko vandens nutekėjimo (kanalizacijos) avarija, kurios metu buvo aplietos negyvenamosios patalpos – parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), Šiauliai, priklausančios ieškovams Rokui ir M. S.. Minėtos patalpos buvo aplietos iš viršuje vandens nutekėjimo darbų atlikimo vietos, kurioje buvo nuardyta dalis sienos (t. 1, b. l. 14-25). Antstolio R. K. 2018 m. liepos 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog 2018 m. liepos 18 d., 9.30 val., nuvykus į komercines paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Šiauliai, apžiūrėtos minėtos patalpos ir konstatuota, jog patalpų grindys apsemtos, vidaus apdaila ir sienos yra drėgnos, apipelijusios, lubų apdaila drėgna, atsilupusi ir atšokusi nuo lubų. Vanduo į patalpas patenka pro vieną iš patalpų kampų iš viršaus, vandens tekėjimas matomas ir girdimas. Namo pirmo aukšto patalpose, kurios yra virš patalpų, kuriose konstatuojamos faktinės aplinkybės, vykdomi vandens nutekėjimo sutvarkymo darbai, nuardyta siena nuo namo nutekamojo vamzdžio. Namo kampas, ties kuriuo vanduo patenka į komercines patalpas, išorėje yra drėgnas, matomas vandens tekėjimas iš namo vidaus pro sieną (t. 1, b. l. 12-13). 2019 m. spalio mėn. objektinėje sąmatoje, kurią sudarė statybos inžinierė D. P., užfiksuota, jog patalpų remonto po apliejimo suma sudaro 19813,6 Eur (su PVM), vidaus metalinių stelažų perdažymas – 534,30 Eur (su PVM) (t. 1, b. l. 29, 30-33, 34, 35). Atsakovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje, kurią sudarė techninės priežiūros inžinierius G. P., užfiksuota, jog patalpų remonto po apliejimo suma sudaro 3344,43 Eur (t. 4, b. l. 155). Ieškovų prašymu teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė. 2022 m. vasario 14 d. teismo ekspertizės akte nurodyta, jog: 1. kokia 2018 m. liepos mėnesį vykusio patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, užliejimo priežastis, kurioje vietoje įvyko užliejimas, remiantis byloje esančia medžiaga ir apžiūros metu surinktais duomenimis teigtina, kad užliejimo priežastis yra buitinių nuotekų vamzdžio stovo išsisandarinimas ir jo išsisandarinimo vieta yra ties pastato pietiniame kampe esančiu I-o aukšto san. mazgu; 2. atsakant į klausimą ar yra padalyta žala patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, ir kokia žalos atsiradimo priežastis, remiantis byloje esančia medžiaga ir apžiūros metu surinktais duomenimis teigtina, kad taip, žala yra padaryta ir žalos atsiradimo priežastis yra arba tiesioginis vandens poveikis, kontaktas su paviršiais arba didelė santykinė oro drėgmė, arba šios priežastys kartu, bei jų pastovus veikimas tam tikrą laiko tarpą; 3. atsakant į klausimą ar esantys defektai galėjo atsirasti dėl 2018 m. liepos mėnesį įvykusio užliejimo atsakytina, kad taip, atsižvelgiant į nustatytą defektus jungiantį jų kilmės veiksnį - vandenį, ir į užfiksuotą didelio kiekio vandens egzistavimo faktą, teigtina, kad pažeidimai galėjo atsirasti dėl 2018 m. liepos mėn. įvykusio užliejimo. Tačiau, atsižvelgiant į vėliau atsakytus klausimus, dalis defektų taip pat galėjo atsirasti ir dėl kitų priežasčių; 4. atsakant į klausimą ar patalpose esantys pelėsio židiniai yra susiję su 2018 m. liepos mėnesį įvykusiu užliejimu? Per kiek laiko susiformuoja pelėsis, kokie veiksniai turi įtakos pelėsio susiformavimui, atlikus apžiūrą, remiantis savo profesine patirtimi ir praktika, teigtina, kad pelėsio židiniai gali būti susiję su 2018 m. liepos mėn. užliejimu, jei užliejimas būtų prasidėjęs ir tęsesis ilgiau nei prieš 1-1,5 mėnesio. Jei nuo nuotekų liejimosi pradžios būtų praėję mažiau nei 1-1,5 mėnesio, pelėsio egzistavimas su užpylimu greičiausiai nebūtų susijęs arba susijęs tik dalinai. Taip, kaip byloje nėra duomenų, kada tiksliai prasidėjo nagrinėjamų patalpų užliejimas ir kaip atrodė patalpos iki užliejimo, todėl vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar pelėsis susijęs su užpylimu negalima. Pagrindiniai veiksniai turintys įtakos pelėsio formavimuisi yra didelė santykinė oro drėgmė, oro temperatūra, laikas per kurį šie parametrai nekinta, paviršiaus sandara ant kurio pelėsis dauginasi; 5. atsakant į klausimą ar patalpose yra vėdinimo ir šildymo sistemos? Jei nėra, ar vėdinimo ir šildymo sistemos nebuvimas patalpose turi įtakos didėti drėgmei ir pelėsiui atsirasti, teigtina, kad nei vėdinimo nei šildymo sistemos nėra, vėdinimo sistemos nebuvimas, turi įtakos didėti drėgmei ir pelėsiui atsirasti, šildymo sistemos nebuvimas, šiltuoju metų laiku įtakos neturi, nes jis neveikia, o šaltuoju, esant žemai temperatūrai lėtėja pelėsio atsiradimas, dauginimasis; 6. atsakant į klausimą ar cokolis yra apšiltintas, jei ne, ar cokolio neapšiltinimas iš lauko pusės turi įtakos drėgmei patalpose atsirasti, teigtina, kad cokolis nėra apšiltintas ir jo neapšiltinimas iš lauko pusės gali turėti įtakos drėgmei patalpose atsirasti; 7. atsakant į klausimą ar iš esamos patalpų būklės galima nustatyti, kada patalpose buvo atlikti remonto darbai, jei galima, tai kada, teigtina, kad iš būklės nustatyti remonto darbų datos negalima, ypač jei patalpos nebuvo eksploatuojamos, tačiau pagal išlikusį žymėjimą ant statybinių medžiagų galima daryti pagrįstą prielaidą apie labiausiai tikėtiną darbų datą. Nustatyta, kad remonto darbai galėjo būti atliekami 2012-2014 metų periode; 8. atsakant į klausimą kokia patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, užliejimu padarytų defektų šalinimo vidutinė kaina, ją skaičiuojant 2018 metų liepos mėnesio kainomis, atlikus natūrinius matavimus vietoje ir sąmatinius skaičiavimus nustatyta, kad užliejimu padarytų defektų šalinimo vidutinė kaina yra 12655,39 Eur; 9. atsakant į klausimą kokia patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, užliejimu padarytų defektų šalinimo vidutinė kaina, ją skaičiuojant statybos inžinierės D. P. lokalinės sąmatos sudarymo 2019 metų spalio mėnesio kainomis, atlikus teismo užduotame 8-ame klausime sudarytos sąmatos perskaičiavus 2019-10 mėn. kainomis, gaunama 13694,78 Eur; 10. atsakant į klausimą ar patalpos apgadinimui ir dėl to atsiradusios žalos dydžiui turi įtakos aplinkybė, kad nebuvo imtasi aktyvių veiksmų užliejimo padariniams šalinti (sausinti patalpą) atsakytina apibendrintai: aktyvus ir savalaikis t. y. vos įvykus avarijai vandens šalinimas ir santykinės oro drėgmės ribojimas būtų eliminavęs tiesiogiai su vandeniu nekontaktavusių elementų pažeidimus, pvz. lubų, ir būtų sumažinęs žalos dydį. Aktyvūs, tačiau nesavalaikiai užliejimo padarinių šalinimo - sausinimo veiksmai, kuomet pažeidimai jau atsiradę ir išplitę, įtakos turi mažai, ar visai jos neturi (t. 6, b. l. 4-201).

Dėl atsakovo UAB Mano Būstas Šiauliai atsakomybės

17.       Ieškovai teigia, kad atsakovas savo pareigas vykdė netinkamai, t. y. neužtikrino, kad būtų tinkamai prižiūrimi bendro naudojimo objektai, tame tarpe ir vamzdynas, kuris trūko. Tuo atveju, jei nustatė prastą vamzdyno būklę, atsakovas neinformavo butų savininkus apie būtinybę atlikti vamzdyno remontą, nei pats pasirūpino šio remonto atlikimu. Toks atsakovo neveikimas nulėmė tai, kad ieškovai patyrė žalą. Jei savo pareigas atsakovas būtų vykdęs tinkamai, padarytos žalos būtų buvę galima išvengti, todėl ieškovų prašoma atlyginti žala yra tiesioginė atsakovo neveikimo pasekmė. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu nurodė, jog jis tinkamai ir laiku vykdo jungtinės veiklos sutarties dalyvių jam suteiktas teises ir priskirtas pareigas, įtvirtintas jungtinės veiklos sutarties 3 punkte, pažymėjo, jog atsakovui nėra suteikta teisė savavališkai, t. y. be patalpų savininkų sprendimo, atlikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, pavyzdžiui vamzdynų, keitimo darbus. Šioje byloje atsakovo neteisėti veiksmai lieka neįrodyti bei atsakovo kaltė neįžvelgtina.

18.       Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, butų/patalpų savininkai yra sudarę 2012 m. liepos 16 d. jungtinės veiklos sutartį (toliau - JVS), kurios pagrindu nustatyta, kam priklauso bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymas, naudojimas, priežiūra ir tvarkymas. Minėtos sutartis 3.1. punkte numatyta, jog šios sutarties dalyviai nusprendžia paskirti įgaliotą asmenį, turintį teisę veikti namo butų/patalpų savininkų vardu šioje sutartyje numatytais klausimais, t. y. įgaliotu asmeniu paskiriamas UAB Mano Būstas Šiauliai (buv. UAB „Šiaulių būstas). Taigi, namo adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, savininkai sudarę JVS, savo teises ir pareigas nusprendė įgyvendinti per įgaliotą asmenį – atsakovą, todėl ieškovai pagrįstai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė būtent namo įgaliotam asmeniui.

19.       JVS 3.2.1. punkte nustatyta, jog įgaliotas asmuo (nagrinėtinu atveju – atsakovas) organizuoja namo bendro naudojimo objektų, taip namui paskirto žemės sklypo naudojimą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, organizuoja namo techninę priežiūrą namo bendro naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, užtikrina namo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą. JVS 3.2.7. punkte įtvirtinta nuostata, jog 3.2.7. įgaliotas asmuo apskaičiuoja mokesčius namo butų/patalpų savininkams už per ataskaitinį kalendorinį mėnesį suteiktas paslaugas, paskirsto paslaugų kainą vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; mokesčius už name suteiktas administravimo, techninės priežiūros (eksploatavimo), kaupimo ir kitas paslaugas skaičiuoja vadovaujantis UAB „Šiaulių būstas“ komerciniame pasiūlyme nurodytais tarifais (t. 1, b. l. 53-56). Iš UAB „Šiaulių būstas“ pasiūlymo matyti, jog atsakovas, siūlydamas savo paslaugas detalizuoja, kas įeina į statinio techninės priežiūros paslaugas, t. y. pastato apžiūra, defektų nustatymas, pasiūlymas defektams šalinti rengimas, rangovų kainų apklausos rengimas ir sąmatų pateikimas rangovo parinkimui (1.2. punktas); taip pat teikiamos eksploatavimo paslaugos – vandentiekio ir kanalizacijos sistemų priežiūra (2.2. punktas); smulkių gedimų ir defektų šalinimas (2.7. punktas); rekomenduojamų remonto (paprasto ar kapitalinio (darbų sąrašo pateikimas ir darbų organizavimas, esant reikalui) (2.10. punktas) (t. 1, b. l. 61).

20.       Kaip jau buvo minėta, be kitų įsipareigojimų, įgaliotas asmuo (atsakovas) JVS 3. 2.1. punktu buvo įgaliotas/įsipareigojęs užtikrinti namo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą.

21.       Privalomieji reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente (STR) 1.07.03:2017 (toliau tekste – STR), kuris nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Žalos padarymo metu galiojusioje STR redakcijos (galiojusi nuo 2018-07-01 iki 2019-04-05) 11 punkte numatyta užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus [9.1] [9.16] per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę [9.1], maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį [9.1] (84 punktas). Taip pat be kita ko įtvirtinta, jog nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį (34 punktas), nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė (38 punktas); nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos (35.1. punktas); kasmet apžiūrų metu detaliai apžiūrėti ir tikrinti pagrindines statinio konstrukcijas, inžinerinę įrangą, nustatyti esamo statinio tyrimų poreikį, pastato defektus ir remonto darbų poreikį, įvertinti nuolatinių stebėjimų kokybė (43 punktas); apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar grubių statinio naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti statinio savininką (bendraturčius) arba jį (juos) atstovaujančius asmenis. Vėliau apie tai pranešama raštu ir pridedamas apžiūros aktas (46 punktas).

22.       Taigi, įvertinus JVS nuostatas bei UAB Mano Būstas Šiauliai (buv. UAB „Šiaulių būstas“) komerciniame pasiūlyme užfiksuotas įgalioto asmens teikiamas paslaugas, darytina išvada, jog (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bendrasavininkai ir jų įgaliotas asmuo (atsakovas) sudarė susitarimą, kuriuo atsakovas už atlygį įsipareigojo vykdyti pastato, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tame tarpe ir vandentiekio bei nuotekų sistemų priežiūrą, techninę priežiūrą, defektų nustatymą, o nustačius defektus apie juos pranešti daugiabučio namo bendrasavininkams ir teikti pasiūlymus dėl nustatytų defektų pašalinimo. Tokiu būdu atsakovas pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, būdamas JVS pagrindu įgaliotas asmuo, veikė kaip bendro naudojimo objektų administratorius. Pastebėtina, jog atsakovas 2018 m. kovo 13 d. raštu adresuotam ieškovui M. S., pripažino faktą, jog UAB Mano Būstas Šiauliai (buv. UAB „Šiaulių būstas“) yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bendro naudojimo objektų administratorius veikiantis pagal 2012 m. liepos 16 d. JVS. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinant jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Administratorius atlieka šias funkcijas: vadovaujantis teisės aktais sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą. Taip pat rašte nurodyta, jog techninės priežiūros išlaidos – mokestis už namo pamatų, elektros instaliacijos, šalto vandens vamzdynų, buitinių ir lietaus nuotekų kanalizacijos profilaktinę priežiūrą ir smulkių defektų šalinimą. Šildymo sistemų techninė priežiūra – mokestis už name šilumos ir karšto vandens sistemas prižiūrinčio specialisto darbus (t. 2, b. l. 10-11). Teismas pastebi, jog atsakovo ieškovui nurodyti jo uždaviniai ir funkcijos iš esmės yra analogiškos, kurios nurodytos ir Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. gegužės 13 d.) (3; 4.3. punktai). O tai dar kartą įrodo faktą, jog atsakovas, būdamas JVS pagrindu įgaliotas asmuo, iš esmės atliko tas pačias funkcijas, kurios jam būtų/yra skiriamos būnant paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriumi.

23.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

24.       Taigi, nagrinėtinu atveju, sprendžiant dėl įgalioto asmens UAB Mano Būstas Šiauliai atsakomybės, vertintina, kaip jis, kaip įgaliotas asmuo (administratorius) atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas, nustačius trūkumus, turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams.

25.       Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą vandentiekio, kanalizacijos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų savininkams. 2022 m. vasario 14 d. teismo ekspertizės akte užfiksuota, jog teigtina, kad užliejimo priežastis yra buitinių nuotekų vamzdžio stovo išsisandarinimas ir jo išsisandarinimo vieta yra ties pastato pietiniame kampe esančiu I-o aukšto san. mazgu. Pastebėtina, jog byloje ir nėra ginčo, ir atsakovas neginčijo fakto, jog trūkęs nuotekų vamzdis (stovo išsisandarinimas) yra/buvo bendro naudojimo objektas.

26.       Bylos duomenys nustatyta, kad namas pastatytas 1966 metais. 2015 m. balandžio 15 d. gyvenamojo namo apžiūros aktu atsakovas nustatė, jog namo nuotekų vamzdynas bei šalto ir karšto vandens vamzdžiai, yra špyžiniai, metaliniai, kai kur vamzdžiai pažeisti korozijos. Padarytas prierašas, jog būklė patenkinama. Rekomenduojami darbai defektams pašalinti – vamzdynų pakeitimas naujais (t. 3, b. l. 97). Duomenų, jog 2016 m. atsakovo prižiūrimas pastatas, jo vidinės sistemos (vandentiekio, nuotekų ir t. t.) būtų apžiūrėtos, byloje nėra. 2017 m. spalio 17 d. gyvenamojo namo apžiūros akte nėra užfiksuota, jog būtų atskirai apžiūrėtas namo nuotekų vamzdynas bei šalto ir karšto vandens vamzdžiai (t. 3, b. l. 97-98). Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar atsakovas, atlikdamas savo pareigas, numatytas JVS, veikė atsakingai, atidžiai (CPK 185 straipsnis). 2018 m. balandžio 7 d. gyvenamojo namo apžiūros aktu atsakovas pakartotinai nustatė, jog namo nuotekų vamzdynas keistas dalimis: ketaus, dalimis plastiko. Dalis vamzdynų uždengta, nėra galimybės apžiūrėti. Turi korozijos požymių, būklė patenkinama. Rekomenduojami darbai defektams pašalinti – vamzdynų pakeitimas naujais (t. 3, b. l. 101-102). Pastebėtina ir tai, jog iš teismui pateikto Statinio techninės priežiūros žurnalo matyti, jog jis pradėtas tik 2017 m. spalio 2 d., nors atsakovas, kaip bendro naudojimo objektų įgaliotas asmuo (administratorius), pastato - (duomenys neskelbtini), Šiauliai, veikė/ia pagal 2012 m. liepos 16 d. JVS, tačiau minėtame žurnale įrašai užfiksuoti tik nuo 2017 m. spalio 5 d. (t. 3, b. l. 116-123). Be to, iš Statinio techninės priežiūros žurnalo įrašų matyti, jog 2017 m. spalio 17 d. po statinio apžiūros nėra jokių įrašų, jog būtų apžiūrėtas ir įvertintas kanalizacijos vamzdynas. Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog namo techninė priežiūra, įskaitant jo vamzdynus, net nebuvo atliekama kasmet, kaip tokią pareigą atsakovui nustato STR 43 punktas, o apžiūrų metu namo techninė priežiūra nebuvo vykdoma detaliai. Pastebėtina, jog tiek 2015 m. balandžio 15 d. gyvenamojo namo apžiūros akte, tiek ir 2018 m. balandžio 7 d. gyvenamojo namo apžiūros akte buvo nurodyta, jog nuotekų vamzdynai yra patenkinamos būklės, dalis vamzdynų nekeisti. Taip pat iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog nuotekų vamzdžiai yra smarkiai aprūdiję, paveikti korozijos, kas dar kartą patvirtina, jog atsakovas, kaip namo techninis prižiūrėtojas, žinodamas apie namo nuotekų vamzdžių techninę būklę, turėjo būti dėmesingas, nuolat stebėti galimus nuotekų avarijų pavojus, o nustačius deformacijas, defektus taip pat privalėjo informuoti statinio bendraturčius (STR 46 punktas), tačiau duomenų apie tai, kad šias savo teisės aktų priskirtas funkcijas ir pareigas vykdė tinkamai, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Iš Statinio techninės priežiūros žurnalo įrašų matyti, jog vos keletui mėnesių iki įvykusios avarijos - 2018 m. gegužės 7 d. kasmetinės apžiūros metu nustatyta, jog nuotekų vamzdynų būklė patenkinama, turi korozijos požymių, rekomenduojama atlikti vamzdynų darbus, tačiau byloje nėra duomenų, jog apie šiuos nustatytus defektus atsakovas būtų šaukęs ar bandęs šaukti namo savininkų/JVS sutarties dalyvių susirinkimą savo iniciatyva ir apie nustatytus trūkumus informavęs statinio (bendraturčius), kaip tai numato STR 46 punktas ir įtvirtinta JVS 3.2.5. punkte. Taip pat pastebėtina, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie kreipimąsi į namo bendraturčius dėl bendrojo naudojimo objektų (konkrečiai nuotekų vamzdyno) remonto darbų organizavimo, o atsakovo pateiktas daugiabučių gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, butų ir kitų savininkų susirinkimo 2016 m. vasario 9 d. protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys, kad susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl laiptinių koridorių, vonios patalpų ir t.t. remonto darbų, neįrodo, jog buvo konkrečiai spręstas klausimas dėl nuotekų vamzdyno remonto darbų, taip pat lieka neaišku, ar po šio susirinkimo iki avarijos dienos buvo atlikti konkretūs nuotekų vamzdyno keitimo darbai (CPK 185 straipsnis) (t. 3, b. l. 114).

27.       Nors kasmetinės apžiūros metu - 2018 m. gegužės 7 d., buvo konstatuota, jog matyti vamzdyno korozijos požymiai (t. 3, b. l. 121), tačiau statinio techninės priežiūros žurnale 2018 m. gegužės – liepos mėnesiais padaryti įrašai „statinio būklė nepakitusi“, „pakitimų nepastebėta“ (t. 3, b. l. 118), kas rodo, jog atsakovas formaliai pildė žurnalą ir labiau tikėtina, jog atsakovas neatliko jokių kasmėnesinių stebėjimų (CPK 185 straipsnis). Be to, nagrinėtinu atveju, atsakovas, nenurodė, kokius konkrečius nuotekų vamzdyno priežiūros veiksmus atliko iki patalpų apliejimo, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismas taip įvertinęs aplinkybes, jog 2018 m. liepos 18 d. ryte ieškovams buvo pranešta apie aplietas ieškovams priklausančias negyvenamąsias patalpas – parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliai, (byloje nėra nustatyta, kada konkrečiai trūko nuotekų vamzdis, tačiau ginčo dėl to nėra) ir kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovas M. S. avarijos vietoje darbavosi atsakovo darbuotojai, kuriuos įleido į jam priklausančias patalpas tęsti darbų, bei įvertinęs, tai, jog statinio techninės priežiūros žurnale nėra užfiksuotas joks įrašas, kad būtų įvykusi šį avarija ir užfiksuotas atliktų darbų įvykdymo data (t. 3, b. l. 118), teismas sprendžia, jog šios aplinkybės dar kartą įrodo, jog atsakovas, vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus pagal JVS, nebuvo itin rūpestingas ir savo pareigas vykdė netinkamai, paviršutiniškai ir žurnalą pildė formaliai, nesuteikdamas išskirtinio dėmesio tinkamai visų defektų atsiradimo (jų šalinimo) fiksavimui ir juo labiau dėjo pakankamai pajėgų, siekiant išvengti kokių nors prižiūrimo objekto avarijų (CPK 185 straipsnis). 

28.       Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė ir žala (CK 6.245-6.249 straipsniai). Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Taigi, nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

29.       Remiantis šio teismo sprendimo 17-28 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog būtent atsakovas, būdamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtoju, privalėjo užtikrinti tinkamą jų priežiūros realizavimą, t. y. privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Pabrėžtina, jog atsakovas yra pelno siekianti verslo įmonė, kuriai taikomi didesni atidumo bei rūpestingumo standartai, todėl už savo prievolės neįvykdymą jis atsako visais atvejais, jei neįrodo prievolės neįvykdžiusi ar netinkamai įvykdžiusi dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Duomenų ar įrodymų, kad atsakovas ėmėsi visų veiksmų tinkamam nuotekų sistemų bei įrenginių veikimui užtikrinti, bet žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (stichinės nelaimės, kt.), trečiųjų asmenų ar nukentėjusiųjų asmenų veiksmų, dėl ko atsakovui turėtų būti netaikoma civilinė atsakomybė byloje nepateikta (CPK 178, 185 straipsniai), todėl atsakovo atsakomybės šalinti nėra pagrindo. Apibendrintai pažymėtina, jog atsakovas privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdyno būklę bei apie būtinybę juos pakeisti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, tačiau atsakovas dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių techninės priežiūros paslaugų netinkamo atlikimo, neteisėtais veiksmais (netinkamas atlikimas (neveikimas)), neužtikrino tinkamos pastato ir jo inžinerinių tinklų būklės, dėl ko įvyko nuotekų vamzdyno trūkimas/užpylimas, kurio metu buvo užlietos vienos iš namo patalpų ir jų savininkams padaryta žala. Taigi, nagrinėtinu atveju, darytina išvada, kad atsakovas neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal STR, netinkamai atliko savo pareigas numatytas JVS ir CK 4.85 straipsnį, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su ieškovams padaryta žala.

Dėl padarytos žalos dydžio

30.       Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, jog būtent dėl atsakovo nepakankamo veikimo fakto – nepakankamos pastato priežiūros, trūko nuotekų vamzdis, ko pasėkoje buvo sugadintas ieškovams priklausantis turtas, dėl ko ieškovai patyrė turtinę žalą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovams padaryta žala yra susijusi su trūkusiu nuotekų vamzdžiu ir iš jo bėgusiomis nuotekomis, ko pasėkoje buvo apipiltos ieškovams priklausančios patalpos , tačiau byloje yra kilęs ginčas dėl padarytos žalos dydžio. Kadangi byloje kilo ginčas dėl žalos dydžio, mąsto, jos nustatymo ir t. t., ieškovų pateiktoje lokalinėje sąmatoje bei atsakovų pateiktoje sąmatoje nustatyta skirtinga defektų šalinimo vidutinė vertė, todėl dėl šių klausimų ir žalos dydžiui nustatyti, ieškovų prašymu teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė. Pagal 2022 m. vasario 14 d. ekspertizės aktą užliejimu padarytų defektų šalinimo vidutinė kaina, skaičiuojant 2018 metų liepos mėnesio kainomis, yra 12655,39 Eur. Pastebėtina, jog po pateikto ekspertizės akto, ieškovai savo pozicijos nekeitė, prašė vadovautais būtent statybos inžinierės D. P. sudaryta sąmata ir jame padarytais skaičiavimais ir prašė priteisti iš atsakovo 19813,46 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą už patalpų remontą bei 534,30 Eur už vidaus metalinių stelažų perdažymą.

31.       CK žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (6.247 straipsnis).

32.       Turto sugadinimo atveju padarytos žalos (nuostolių) dydį patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Nukentėjusiojo asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizikinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

33.       Pažymėtina, jog visais atvejais lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl šalis gali remtis kaip įrodymu turto sugadinimo pašalinimo darbų bei medžiagų sąmata. Sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos turi būti susiję su sugadinimų pašalinimu priežastiniu ryšiu. Šaliai minėtų aplinkybių neįrodžius, teismas turi teisę tokiems remonto darbams numatytas sąnaudas atmesti kaip neįrodytas susijus priežastiniu ryšiu su sugadinimais. Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą.

34.       Ieškovai įrodinėdami savo patirtos žalos dydį, į bylą pateikė statybos inžinierės D. P. lokalines sąmatas, sudarytas 2019 metų spalio mėnesio kainomis, kur užliejimu padarytų defektų šalinimo kaina yra 19 813,46 Eur bei vidaus metalinių stelažų perdažymo išlaidos sudaro 534,30 Eur (T. 1, b. l. 30-33, 34, 35). Atsakovas teigdamas, jog ieškovai siekia pasipelnyti ir jų specialistės paskaičiuotoje darbų ir medžiagų sąmatoje yra nurodyta per didelė suma, į bylą pateikė techninės priežiūros inžinieriaus G. P. sudarytą lokalinę sąmatą, sudarytą 2019 m. spalio mėnesio kainomis, kur sąmatos suma yra 3344,43 Eur (t. 4, b. l. 155). Ieškovų prašymu teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė. 2022 m. vasario 14 d. ekspertizės akte, taip pat yra pateikta eksperto T. M. sudaryta lokalinė sąmata, sudaryta pagal 2018 m. kovo mėnesio kainas, kur užliejimu padarytų defektų šalinimo vidutinė kaina yra nustatyta 12655,39 Eur (t. 6, b. l. 191-194).

35.       Atsakovas teigė, jog ieškovų nurodytas žalos dydis yra akivaizdžiai nepagrįstas, galimai ieškovai siekia nepagrįstai praturtėti. Taip pat pastebėjo, jog ieškovai, apskaičiuodami žalos dydį, netaiko turto nusidėvėjimo (vertės sumažėjimo), kaip tai užfiksuota Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, kuriame nurodyta, kad fizinio nusidėvėjimas – 30 proc. (t. 1, b. l. 37-38). Ekspertas T. M. teismo posėdžio, įvykusio 2022 m. balandžio 13 d., metu teigė, jog VĮ Registru centro pažymoje nurodytas 30 proc. nusidėvėjimas yra taikytinas namų konstrukcijoms, o ne einamiesiems vidaus patalpų remontams ir jų darbams. Šiame kontekste teismas iš dalies sutinka su atsakovo pozicija, jog nusidėvėjimas turėtų būti skaičiuotinas ir spręstina, jog pakenkimo metu daikto esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį.

36.       Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Atsižvelgiant į teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvados didesnę įrodomąją galią darytina išvada, kad teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos. Todėl teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

37.       Kaip jau buvo minėta, jog eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas nesivadovauti nei ieškovų, nei atsakovo pateiktomis lokalinėmis sąmatomis dėl paskaičiuotos žalos, atsiradusios dėl patalpų apliejimo, kadangi jos paruoštos būtent šalių pasitektų trečiųjų asmenų, kurie galimai turėjo suinteresuotumą jį pasitelkusių asmenų naudai. Todėl atsižvelgiant į tai, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, teismas šioje byloje sprendžia, jog tikslinga vadovautis 2022 m. vasario 14 d. ekspertizės aktu ir jame pateikta teismo eksperto T. M. sudaryta lokaline sąmata, vertinant šiuose dokumentuose įtvirtintus duomenis CPK 218 straipsnio nustatyta tvarka, nes jie yra išsamūs, papildantys vienas kitą, išvada pateikta, įvertinus visus, tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus dokumentus. Teismas taip pat pažymi, jog nagrinėtinoje byloje, nustatant priteistino žalos atlyginimo dydį teisinės reikšmės turi ne tik ekspertizės aktu nustatyta užliejimu padarytų defektų šalinimo vidutinė kaina, tačiau ir kitos byloje esančios reikšmingos aplinkybės.

38.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

39.       Byloje svarbus aspektas yra tai, jog nagrinėtinu atveju nepavyko nustatyti, kada tiksliai įvyko nuotekų vamzdžio avarija, kiek laiko nuotekos bėgo į ieškovams priklausančias patalpas, tik nustatyta, jog 2018 m. liepos 18 d. ryte ieškovas M. S. buvo informuotas apie įvykusią avariją. Pats ieškovas M. S. teismo posėdžio metu teigė, jog jo manymu, nuotekų vanduo į jų patalpas bėgo apie vieną savaitę. Byloje taip pat nėra pateiktų įrodymų, kokia ieškovams priklausančių patalpų būklė buvo prieš pat įvykstant nuotekų vamzdžio avarijai. Ieškovas M. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog pats patalpas paveldėjo 2015 metais ir jose jau remontai buvo baigti. 2022 m. vasario 14 d. ekspertizės išvadose teigtina, kad iš būklės nustatyti remonto darbų datos negalima, ypač jei patalpos nebuvo eksploatuojamos, tačiau pagal išlikusį žymėjimą ant statybinių medžiagų galima daryti pagrįstą prielaidą apie labiausiai tikėtiną darbų datą. Nustatyta, kad remonto darbai galėjo būti atliekami 2012-2014 metų periode. Liudytojas T. J. teismo posėdžio metu, įvykusio 2021 m. birželio 8 d., paliudijo, jog 2015-2016 metais buvo apsilankęs patalpose (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir remontas šiose patalpose buvo atliktas kokie 1-2 metai iki apsilankymo, nes remontai nebuvo seniai atlikti. Liudytojas G. S. teismo posėdžio metu, įvykusio 2021 m. rugsėjo 16 d., paliudijo, jog kuomet vieną kartą buvo apsilankęs parduotuvėje (2015 m. sausio mėnesį), tai matė, jog parduotuvė buvo kapitališkai suremontuota. Liudytojas M. R. teismo posėdžio metu, įvykusio 2021 m. spalio 4 d., paliudijo, jog (duomenys neskelbtini), Šiauliai, patalpose teko lankytis apie 2014-2015 metais, patalpose buvo padaryti remontai. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, 2012-2014 metų periode buvo remontuojamos, jose atliktas remontas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuo galimo remonto atlikimo laikotarpio iki įvykusios nuotekų vamzdžio trūkimo avarijos praėjo 4-6 metai. Per šį laikotarpį akivaizdu, jog patalpos, nors ir yra negyvenamos ir jose veikla nevyko, natūralus turto nusidėvėjimas bet kuriuo atveju vyksta/vyko. Tai, jog natūralus turto nusidėvėjimas vyksta, ir šiose patalpose galėjo vykti, patvirtino ir teisme apklaustas ekspertas T. M., kuris teisme teigė, jog šioje patalpoje nusidėvėjimo požymius nustatyti sunku, nes kampai nupelėję, dažai pūslėti, grindys sugadintos bei užpylimo žala didesnė ir galėjo užgožti nusidėvėjimo trūkumus. Ekspertas paaiškino, jog dėl nusidėvėjimo, paprastai būna taip: jeigu apdaila nebuvo nauja, tai taikomas nusidėvėjimas, siekiant įvertinti tą vertę iki įvykio, bet ne pagerinimo; nusidėvėjimas skaičiuojamas ir yra taikomos kelios metodikos, t. y. kai nuo metų taikomas nusidėvėjimas ir galima nusidėvėjimą taikyti atskirai kiekvienai statybinei medžiagai, kaip pvz. laikoma, kad dažų sluoksnis nusidėvi per 5 metus, gipso plokštei taikomas 10-15 metų nusidėvėjimas ir pan., tačiau bet kuriuo atveju darbams nusidėvėjimas netaikomas.

40.       Pastebėtina, jog remiantis byloje esančiais įrodymais, labiau tikėtina, jog aplietos patalpos iki įvykio jau nebuvo idealaus stovio ir patalpose jau buvo pelėsio žymės. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad: iš antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo 2018 m. liepos 18 d. protokolo matyti, jog antstolis apžiūrėjęs patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nustatė, jog patalpų grindys yra apsemtos, vidaus ir sienos yra drėgnos, apipelijusios (t. 1, b. l. 12), t. y. antstoliui 2018 m. liepos 18 d. apžiūrint patalpas, pelėsis jau matėsi. Be to,  2022 m. vasario 14 d. ekspertizės akte, atsakant į ketvirtą užduotą klausimą „Ar patalpose esantys pelėsio židiniai yra susiję su 2018 m. mėnesį įvykusiu užliejimu? Per kiek laiko susiformuoja pelėsis, kokie veiksniai turi įtakos pelėsio susiformavimui ? “, gauta išvada, jog remiantis savo profesine patirtimi ir praktika, teigtina, kad pelėsio židiniai gali būti susiję su 2018 m. liepos mėn. užliejimu, jei užliejimas būtų prasidėjęs ir tęsesis ilgiau nei prieš 1-1,5 mėnesio (teismo pastaba – nagrinėtinu atveju, ieškovas M. S. teisme teigė, jog jo manymų, nuotekos į jo patalpas tekėjo apie savaitę); jei nuo nuotekų liejimosi pradžios būtų praėję mažiau nei 1-1,5 mėnesio, pelėsio egzistavimas su užpylimu greičiausiai nebūtų susijęs arba susijęs tik dalinai. Tiriamojoje ekspertizės dalyje nurodyta, jog pelėsio atsiradimo veiksniai yra didelė santykinė drėgmė, atitinkama oro temperatūra ir laiko tarpas per kurį šie parametrai nekistų; nesant apžiūrėtose patalpose vėdinimo, pastoviai temperatūrai ir drėgmei palaikyti sąlygos yra tinkamos; todėl neatmestina ir tikimybė, jog patalpų nenaudojant, nesant pastovaus vėdinimo ir esant didelei santykinei drėgmei, pelėsis galėjo egzistuoti ir anksčiau (t. 6, b. l. 18). Pastebėtina, jog ekspertas T. M. teismo posėdžio metu patvirtino faktą, jog ar būtų užpylimas, ar nebūtų, tikimybė, jog ten buvo rasojimas, yra didelė. 2022 m. vasario 14 d. ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog teigtina, kad nei vėdinimo, nei šildymo sistemos nėra, vėdinimo sistemos nebuvimas, turi įtakos didėti drėgmei ir pelėsiui atsirasti, šildymo sistemos nebuvimas, šiltuoju metų laiku įtakos neturi, nes jis neveikia, o šaltuoju, esant žemai temperatūrai lėtėja pelėsio atsiradimas, dauginimasis. Minėto akte tiriamojoje dalyje nurodyta, jog neatmestina tikimybė, kad dalis pelėsio galėjo egzistuoti ir anksčiau, tačiau įvykęs užpylimas, pagreitino pelyjimo procesą (t. 6, b. l. 18).

41.       Svarbi aplinkybė, kurią šioje byloje būtina įvertinti, tai pačių ieškovų veiksmai užliejimo padariniams šalinti. Ieškovas M. S. teismo posėdžio metu teigė, jog po avarijos patys užtikrino galimybę atsakovo darbuotojams patekti prie avarijos vietos, vėdino patalpas, kad drėgmė greičiau dingtų, paskui atvežė oro sausintuvą, bandė surinkinėti drėgmę. Tačiau įrodymų, pagrindžiančias šias ieškovo nurodytas aplinkybes, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tačiau pripažino faktą, jog vandens iš patalpų fiziškai niekas nesėmė, o tiesiog, po kiek laiko, dalis vandens išgaravo pats, dalis vandens susigėrė į sienas, dalį vandens pavyko surinkti sausintuvais. 2022 m. vasario 14 d. ekspertizės akte nurodyta, jog aktyvus ir savalaikis t. y. vos įvykus avarijai vandens šalinimas ir santykinės oro drėgmės ribojimas būtų eliminavęs tiesiogiai su vandeniu nekontaktavusių elementų pažeidimus, pvz. lubų, ir būtų sumažinęs žalos dydį. Aktyvūs, tačiau nesavalaikiai užliejimo padarinių šalinimo - sausinimo veiksmai, kuomet pažeidimai jau atsiradę ir išplitę, įtakos turi mažai, ar visai jos neturi. Ekspertas T. M. teismo posėdžio metu plačiau paaiškino, jog drėgmės surinkimo laikas yra svarbu, sausinti, surinkti vandenį ir t. t. reikia kuo skubiau, pirmiausiai reikia sustabdyti tekantį vandenį ir iš karto turi būti šalinamos pasekmės, o laikotarpis neina kalba apie keletą dienų, o tai yra valandų ar bent dienos klausimas. Nagrinėtinu atveju, labiau tikėtina, jog vanduo galimai tekėjo į ieškovų patalpas apie savaitę, todėl remiantis ekspertizės išvadose nurodytoms aplinkybėms ir eksperto paaiškinimais, darytina išvada, jog bet kuriuo atveju, per tokį laiko tarpą, patalpų pažeidimai jau buvo atsiradę ir išplitę ir žala buvo atsiradusi. Tačiau vertinant ieškovų veiksmus svarbi aplinkybė, jog ieškovai pasyviais veiksmais nesiekė mažinti žalos mąsto, nesudarė sąlygų atsiradusiems pažeidimams sustoti plisti. T. y. liudytoja D. P. teismo posėdžio metu, įvykusio 2021 m. spalio 4 d., paliudijo, jog (duomenys neskelbtini), Šiauliai, patalpose teko lankytis, laikotarpyje 2019 m. spalio mėnesį (teismo pastebėjimas - jau praėjus kiek daugiau nei metams po avarijos), apsilankymo metu patalpose drėgmė dar stovėjo; apsilankymo metu nesimatė, jog patalpos būtų buvusios fiziškai džiovintos; patalpų grindys buvo su apdžiūvusiomis išmatomis ir matėsi, kad grindys nebuvo valytos; patalpos buvo apipiltos ir buvo didelė drėgmė; drėgmė, buvo išardžiusi buvusius lango užsandarinimus (makrofleksą); metaliniai stelažai taip pat nuo drėgmės buvo paveikti ir atšokinėję. Teismo posėdžio metu ekspertas T. M. pažymėjo, kad rūdims susidaryti reikia drėgmės, todėl galėjo jos susidaryti ir nuo užpylimo ir dėl nevėdinamų patalpų. Taigi, tiek patalpos, tiek jame esantys daiktai (stelažai) buvo apžiūrėti ir specialistų įvertinti po įvykio praėjus daugiau nei metams. Įvertinus tai, jog vandens kiekis patalpose buvo didelis (grindys apsemtos), įvertinus tai, jog tiek pelėsiui plisti, tiek rūdims susidaryti, įtakos turi/gali turėti drėgmė, taip pat įvertinus tai, jog metalinių stelažų būklė nebuvo užfiksuota tuoj po įvykio (antstolio R. K. konstatavimo 2018 m. liepos 18 d. protokole nėra apie juos net užsiminta), bei įvertinus tai, jog 2022 m. vasario 14 d. ekspertizės akte, nurodyta, jog žala yra padaryta ir žalos atsiradimo priežastis yra arba tiesioginis vandens poveikis, kontaktas su paviršiais arba didelė santykinė oro drėgmė, arba šios priežastys kartu, bei jų pastovus veikimas tam tikrą laiko tarpą; įvertinus tai, jog nagrinėtinu atveju nustatyta, kad vėdinimo sistemos patalpose nebuvo, esančios vėdinimo angos pertvaroje užaklintos, langai ir durys plastiko – sandarūs, pietryčių sienoje esanti anga užtaisyta, paliekant nedidelį, nepakankamą plyšelį (t. 6, b. l. 19), teismas sprendžia, jog ieškovų neveikimas (nuotekų, drėgmės savalaikis nešalinimas, patalpų palikimas džiūti natūraliai su apribotu vėdinimu gana ilgą laiko tarpą), turėjo įtakos žalai atsirasti/didėti, kaip pvz. rūdys ant metalinių stelažų (CPK 185 straipsnis). Pastebėtina, jog ir 2022 m. vasario 14 d. ekspertizės tiriamojoje dalyje nurodytos dvi metalinių stelažų korozijos priežastys, t. y., jog stelažų laikančios konstrukcijos – priežastis: viršutinėje dalyje – drėgmės, o apatinėje dalyje – vandens tiesioginio poveikio sukelta metalo korozija (t. 6,, b. l. 14). Todėl tokie ieškovų veiksmai vertintini, kaip jų bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, kurie taip pat turėjo įtakos žalos dydžiui (CPK 185 straipsnis).

42.       Iš 2022 m. vasario 14 d. ekspertizės akto matyti, jog patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliai, defektų šalinimo kaina laikoma užfiksuotos remonto kaina ir ekspertizėje suprantama kaip skaičiuojamoji kaina pagal Aplinkos ministerijos teikiamose rekomendacijose naudojama sąvoką, skaičiuojamoji statybos kaina nustatoma pagal skaičiuojamąsias rinkos kainas, ekonominius normatyvus, kainos nustatymo forma lokalinė sąmata, naudojama UAB „Sistela“ programinė įranga „Sąmata“, ir lokalinei sąmatai sudaryti naudoja įkainius galiojusius 2018 m. kovo mėn. (t. 6, b. l. 23-24). 2022 m. vasario 14 d. ekspertize akte nurodyta, jog patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, užliejimu padarytų defektų šalinimo vidutinė kaina, ją skaičiuojant 2018 metų liepos mėnesio kainomis, atlikus natūrinius matavimus vietoje ir sąmatinius skaičiavimus nustatyta, kad užliejimu padarytų defektų šalinimo vidutinė kaina yra 12655,39 Eur (t. 6, b. l. 28). Pastebėtina, jog 2022 m. vasario 14 d. teismo ekspertizės akte užfiksuota, jog ekspertas įvertinęs aplinkybes, jog 1-R-15 patalpos išorinių sienų aptaisymas gipso kartu dėl konstrukcijų peršalimo ir kondensacijos galėjo būti pažeistos ir iki įvykio, todėl eksperto nuomone, patalpos 1-R-15 išorinių sienų aptaisytų gipso kartonu defektų šalinimo kaina mažintina 50 proc., o visa kita žala, esanti ant lubų, vidinių sienų, stelažų, grindų ir pan., įvertinama pilnai (t. 6, b. l. 23). Ekspertas T. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad užpylimo žala didesnė ir galėjo užgožti nusidėvėjimo trūkumus, bet viską ką paskaičiavo yra pažeista dėl užpylimo paveiktų pažeidimų. Kaina skaičiuota bendrai, t. y. nėra svarbu, ar siena sugadinta pelėsio, ar atšokusių dažų, nes bet kuriuo atveju, siena remontuojasi visa, neatsižvelgiant kokio tipo pažeidimas.

43.       Teismas atsižvelgdamas į sprendimo 35, 37-42 punktuose nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėtinu atveju, yra pagrindas iš dalies mažinti ieškovų prašomą priteisti žalos dydį. Kaip jau buvo minėta, teismas žalos dydį skaičiuoja remiantis 2022 m. vasario 14 d. teismo ekspertizės akte pateikta lokaline sąmata bei vertinant eksperto nustatytą užliejimu padarytų defektų šalinimo vidutinę kainą, kuri nustatyta 12655,39 Eur. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog nusidėvėjimas darbams nesitaiko, tokioje apimtyje, t. y. lokalinėje sąmatoje nurodyta 6865,00 Eur suma paliktina tokia, kokia ji paskaičiuota ir laikytina, jog ji pagrįsta. Tačiau vertinant statybinių medžiagų kainą, kuri nustatyta 3305,00 Eur, teismas, atsižvelgia į tai, jog skaičiuojant žalos dydį nebuvo pritaikytas turto nusidėvėjimo, nėra duomenų, kaip konkrečiai patalpos atrodė dar iki patalpų užpylimo; atsižvelgia į tai, jog dalis patalpose esamų pažeidimų jau buvo dar iki nuotekų vamzdžio trūkimo; atsižvelgia į tai, kad dalis pažeidimų galėjo atsirasti ne tik dėl 2018 m. liepos mėnesio įvykusio užliejimo, tačiau dalis defektų taip pat galėjo atsirasti ir dėl kitų priežasčių (vėdinimo sistemos, šildymo nebūvimo, didelės drėgmės, ieškovų pasyvumo po įvykusio įvykio ir pan.), bei įvertindamas tai, jog ekspertas T. M. teisme teigė, jog jau galėjo apdaila būti pažeista dėl išorinės sienos peršalinimo, tai šį kartą jau įvertino 50 proc. nusidėvėjimą laukinėms sienoms ir išorinių sienų remonto kaštus jau pamažino, sprendžia, jog šioje dalyje dėl statybinių medžiagų kainos yra pagrindas ją mažinti ne 25 procentais, o 20 procentų, o tai sudaro 2644,00 Eur.

44.       Ieškovai atskirai reiškė reikalavimus dėl 19813,46 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo už patalpų remontą bei 534,30 Eur už vidaus metalinių stelažų perdažymą. Teismas pastebi, jog tai žala (patirti nuostoliai), kildinami iš to paties įvykio, bei žala susidarė tiek nekilnojamam turtui ir kilnojamiems daiktams, todėl įvertinęs tai, jog iš ekspertizės akte pateiktos lokalinės sąmatos matyti, kad teismo ekspertas skaičiuodamas užliejimu padarytų defektų šalinimo vidutinę kainą kartu skaičiavo ir žalą susijusią su patalpų remontu, ir žalą padarytą durims, langams, tame tarpe ir metaliniams stelažams (sąmatos 3 psl., 10-12 punktai) (t. 6, b. l. 193), todėl teismas priteisdamas žalą už vidaus metalinių stelažų perdažymą, ją taip pat įskaičiuoja į bendrai patirtus nuostolius, t. y. iš atsakovo ieškovams priteisiant bendrą žalos dydį.

45.       Aukščiau teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad ieškovų reikalavimai dėl žalos atlyginimo iš dalies yra pagrįsti ir įrodyti, todėl tenkinami iš dalies, ieškovams iš atsakovo priteisiant 11855,58 Eur dydžio žalos atlyginimą ((6865,00 Eur (darbų kaina) + 2644,00 Eur (teismo sumažinta medžiagų kaina) + 289,00 Eur (mechanizm.)) + 2057,58 Eur  pridėtinės vertės mokestis (21 proc.)).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

46.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovų ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 60 proc., ieškovams iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

47.       Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovai už pateiktą ieškinį sumokėjo 458,00 Eur dydžio žyminį mokestį (t. 1, b. l. 7). Taip pat ieškovai naudojosi advokatės Daivos Rusakienės paslaugomis ir patyrė 875,00 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, kartu pateikė tai įrodančius įrodymus, t. y. pateikė: 2020 m. spalio 21 d. – 50,00 Eur (pinigų priėmimo kvitas), 2020 m. birželio 19 d. – 100,00 Eur, 2020 m. gegužės 21 d. 50,00 Eur, 2020 m. vasario 26 d. – 300,00 Eur, 2020 m. spalio 19 d. – 50,00 Eur (sąskaitos), 2020 m. birželio 21 d. atliktas mokėjimas – 100,00 Eur, 2020 m. gegužės 24 d. atliktas mokėjimas – 50,00 Eur, 2020 m. vasario 29 d. atliktas mokėjimas 300,00 Eur (t. 4, b. l. 27-32; 33-35), 2021 m. balandžio 30 d. – 100,00 Eur (sąskaita), 2021 m. gegužės 3 d. – 100,00 Eur (atliktas mokėjimas); 2021 m. rugsėjo 9 d. – 100,00 Eur (sąskaita), 2021 m. rugsėjo 12 d. – 100,00 Eur (atliktas mokėjimas) (t. 4, b. l. 103-105, 125-127), 2021 m. spalio 4 d. - 75,00 Eur (sąskaita) (t. 5, b. l. 71), 2021 m. spalio 10 d. – 75,00 Eur mokėjimas (t. 5, b. l. 72), 2022 m. balandžio 12 d. - 100,00 Eur (sąskaita), 2022 m. balandžio 13 d. – 100,00 Eur mokėjimas (t. 7, b. l. 14).

48.       Be to, ieškovai 2021 m. gruodžio 21 d. į teismo depozitinę banko sąskaitą pervedė 1650,00 Eur už būsimą ekspertizę (t. 5, b. l. 99). 2022 m. kovo 2 d. nutartimi iš teismo depozitinės sąskaitos pavesta apmokėti 1500,00 Eur sumą ekspertui pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą (t. 6, b. l. 203). Taigi, viso ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro - 2833,00 Eur. Teismas, įvertinęs procesinių dokumentų turinio apimtį, teisinio ginčo specifiką, ginčo sumos dydį, taip pat posėdžių skaičių ir trukmę, sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos, neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžių.

49.       Teismui tenkinus patikslintą ieškinį 60,00 proc., ieškovams iš atsakovo priteistina 1699,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

50.       Atsakovas UAB Mano Būstas Šiauliai taip pat naudojosi advokato Artūro Jaskelevičiaus paslaugomis ir patyrė 1089 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, kartu pateikė tai įrodančius įrodymus, t. y. pateikė: 2020 m. gegužės 22 d. -121,00 Eur (sąskaita Nr. 00694) (t. 1, b. l. 70), 2020 m. gegužės 27 d. - 242,00 Eur (atliktas mokėjimas už Nr. 00693, 00694) (t. 1, b. l. 74, 5 t., 67), 2020 m. liepos 13 d. -121,00 Eur (sąskaita Nr. 00716), 2020 m. liepos 15 d. – 121,00 Eur (atliktas mokėjimas už Nr. 00716) (t. 3, b. l. 125, 126), 2020 m. spalio 16 d. ir 2020 m. gruodžio 3 d. – po 121,00 Eur (sąskaitos Nr. 00758, 00769 ) (t. 4, b. l. 25-26), 2020 m. spalio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 4 d. po 121,00, viso 242,00 Eur (atlikti mokėjimai už Nr. 00758, 00769) (t. 4, b. l. 23-24); 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. po 121,00 Eur (sąskaitos Nr. 00823, 00882) (t. 4, b. l. 128-130), 2021 m. gegužės 3 d. – 121,00 Eur (atliktas mokėjimas už Nr. 00823), 2021 m. rugsėjo 14 d. – 242,00 Eur (atliktas mokėjimas už sąskaitas Nr. 00882, 00883) (t. 4, b. l. 131-132, 5 t., b. l. 68), 2021 m. rugsėjo 13 d. – 121,00 Eur (sąskaita Nr. 00883) (t. 5, b. l. 65), 2021 m. lapkričio 15 d. – 121,00 Eur (sąskaita Nr. 00909) (t. 5, b. l. 66), 2021 m. lapkričio 15 d. – 242,00 Eur (atliktas mokėjimas už Nr. 00908, 00909) (t. 5, b. l. 69); 2022 m. balandžio 11 d. – 121,00 (sąskaita Nr. 00979) ir 2022 m. balandžio 11 d. – 121,00 Eur (atliktas mokėjimas už 00979) (t. 7, b. l. 11, 12). Teismas, įvertinęs procesinių dokumentų turinio apimtį, teisinio ginčo specifiką, ginčo sumos dydį, taip pat posėdžių skaičių ir trukmę, sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos, neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžių.

51.       Atsakovui proporcingai atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinas 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. iš kiekvieno ieškovo priteisiant atsakovui  po 217,80 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

52.       Nors išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad didžioji šių išlaidų dalis susidarė dėl procesinių dokumentų siuntimo tretiesiems asmenims, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo pašalinti iš bylos proceso, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

             Patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

             Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Šiauliai (j. a. k.144619514) ieškovams R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11855,58 Eur (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 58 centus) žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Šiauliai (j. a. k.144619514) ieškovams R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1699,80 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 80 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB Mano Būstas Šiauliai (j. a. k.144619514) 217,80 Eur (du šimtus septyniolika eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB Mano Būstas Šiauliai (j. a. k.144619514) 217,80 Eur (du šimtus septyniolika eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                Irma Valiuškienė