Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.10.5.1.; 2.6.16.1.; 2.6.16.4.; 3.1.7.6.; 3.2.6.5.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei N. G.,
dalyvaujant ieškovei O. R., jos atstovei advokatei D. U.,
atsakovei I. P., jos atstovui advokatui S. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovei I. P. dėl užstato grąžinimo ir nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovės I. P. priešieškinį ieškovei O. R. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovė O. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės I. P. 4 673,16 Eur negrąžintą užstatą, 526 Eur nuostolių už užuolaidų valymą ir vamzdžio tvarkymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė su atsakove patalpų nuomos sutartį, sumokėjo 6 600 Eur užstatą. Sutarčiai pasibaigus (duomenys neskelbtini), atsakovė pagal patalpų nuomos sutarties 4.3. punktą privalėjo užstatą grąžinti, tačiau, nepaisydama raginimų, negrąžino. Nuomos laikotarpiu buvo padaryta žala patalpų lango stiklui ir rėmui. Kadangi atsakovė prašė netvarkyti, ieškovės iniciatyva buvo sudarytos sąmatos 300 Eur sumai. Po ieškovės prašymo grąžinti užstatą atsakovė atsiuntė neteisingus komunalinių paslaugų paskaičiavimus (18,66 eurų skirtumas dėl mokesčio už šiukšles atsižvelgiant į nuomos laikotarpį), kuriuos sutikrinus, ieškovės paskaičiavimais skola sudarė 1 626,84 eurų. Ieškovė atliko užstato ir minėtų sumų įskaitymą, t.y. iš sumokėto užstato 6600 Eur atėmė 300 Eur žalą langui ir 1 626,84 Eur skolą dėl nesumokėtų komunalinių paslaugų bei pranešimą dėl likusios grąžintinos 4 673,16 eurų sumos išsiuntė atsakovei (duomenys neskelbtini). Visgi atsakovė avanso negrąžino. Taip pat ieškovė patyrė nuostolių už patalpų užuolaidų valymą ir vamzdžio tvarkymą, kuriuos atsakovė žadėjo kompensuoti, t.y. ieškovei įsikraustant buvo paliktos atsakovės nešvarios užuolaidos. Už jų valymą ieškovė sumokėjo 466,00 Eur. Taip pat nuomos metu buvo prakiuręs vandentiekio vamzdis, jis buvo tvarkomas ir tai kainavo 60 Eur. Iš viso nuostoliai, kurių atsakovė nekompensavo, sudaro 526 Eur.
2. (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pagal nuomos sutarties 4.3. p. turėjo teisę atgauti užstatą, jei patalpoms nepadaryta žala, kurią reikia kompensuoti. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl padarytos žalos dydžio ir jo atlyginimo, kuris, atsakovės vertinimu, viršija depozitą, todėl atsakovė neturi prievolės grąžinti užstato. Ieškovė pripažįsta tik atsakovės reikalavimą atlyginti žalą dėl terasos lango stiklo paketo ir rėmo sugadinimo, tačiau nuomodama turtą ji sugadino dalį namo dieninių ir naktinių užuolaidų, dalį virtuvės korpusinių baldų fasadinių plokščių, sulaužė fotelio atramą, apgadino vidines duris, suliejo vonios korpusinius baldus, sutepė minkštų baldų audinius, namą grąžino neišvalytą ir tinkamai nesutvarkytą. Ieškovės nuomotose patalpose laikyti jos šunys nepataisomai sugadino kiemo veją, vejos gruntinį sluoksnį, nagais sudraskė dalį terasos lentų, subraižė terasos lango stiklo paketą ir dažytą lango rėmo paviršių. Ieškovei išsikrausčius iš nuomojamų patalpų kilo būtinybė perdažyti namo sienas, kadangi dažyti sienų paviršiai buvo ištepti šuns ir paveikti kitų atsakovei nežinomų išorinių mechaninių veiksnių. Atsakovės skaičiavimais, vien žalos atstatymo kaštai viršija 10 000 Eur sumą. Be to, ieškovė išsikraustė iš namo (duomenys neskelbtini) vėliau, nei šalių buvo susitarta ir už šį laikotarpį nesumokėjo atsakovei nuomos mokesčio. Nors ieškovė nurodė įskaitanti atsakovės reikalavimą dėl terasos lango rėmo ir stiklo paketo bei vertino šią žalą 300 Eur suma, tačiau šalys dėl šio konkretaus žalos dydžio sutarusios nebuvo. Ieškovei buvo siūloma pasinaudoti jos nurodomo rangovo paslauga, prisiimant riziką, kad reali remonto kaina bus didesnė, be to, kad stiklo poliravimas gali nepašalinti įbrėžimų, tačiau ieškovė atsisakė tai daryti ir vienašališkai įskaitė 300 Eur sumą. Atsakovė su šia suma nesutinka, nes poliravimo kaina siekia nuo 50 iki 150 Eur už kvadratinį metrą stiklo poliravimo. Tam, kad stiklo būklė būtų atstatyta į pradinę padėtį, turi būti poliruojamas visas stiklo paketas, o ne tik pažeista vieta, todėl ieškovės pateikta sąmata yra akivaizdžiai per maža, kadangi stiklo poliruotinas paviršiaus plotas yra ženkliai didesnis nei 1 kv. m. Ieškovė neįrodė darbų dėl vamzdžio tvarkymo atlikimo fakto bei jų apmokėjimo, todėl 60 Eur nuostolių už vamzdžio tvarkymą reikalauja nepagrįstai. Ieškovė klaidingai nurodė, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti už užuolaidų valymą. Su ieškiniu ji tokių įrodymų nepateikė. Ieškovė pati užsakė užuolaidų valymą ir už jį sumokėjo, Atsakovė sutiko, kad užuolaidos būtų valomos ieškovės nuožiūra. Užuolaidos, kurias ieškovė valė, jos šunų ir dėl kitų atsakovei nežinomų priežasčių buvo sugadintos, išpurvintos bei yra nebetinkamos naudoti, taigi užuolaidų valymas tebuvo dar viena Ieškovės prievolė, kylanti nuomos sutarties ir CK 6.493 str. 1 d. pagrindu.
3. (duomenys neskelbtini) dublike prašė ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiek nuomos pradžioje, tiek pabaigoje nuomojamos patalpos buvo vienodos būklės, išskyrus tai, kad nuomos pabaigoje buvo pagerinta užuolaidų būklė (466 Eur) ir sutvarkytas vamzdis (60,00 Eur,) lyginant su nuomos pradžia, bei tai, kad nuomos pabaigoje buvo padaryta žala stiklui ir rėmui, kurių remonto su medžiagomis kaina iš viso sudaro 300 Eur. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie įrodytų ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp jų. Ieškovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, jokio priežastinio ryšio nėra, todėl nėra nei ieškovės kaltės, nei gali būti jokio depozito sulaikymo dėl neva patirtos žalos. Atsakovė klaidina teigdama, kad ieškovė išsikraustė iš namo (duomenys neskelbtini) vėliau nei šalių buvo susitarta ir už šį laikotarpį nesumokėjo atsakovei nuomos mokesčio. Atsakovės sutuoktinis D. P. SMS žinute leido kraustytis, kada patogu, ir patikimo, kad tai nieko nekainuos. Pagal nuomos sutarties 7.2. punktą atsakovė kaip nuomotoja įsipareigojo atlikti inžinerinių tinklų remontą, todėl išlaidos už vamzdžio tvarkymą yra pagrįstos ir priteistinos iš jos. Atsakovė klaidina teigdama, kad užuolaidos, kurias ieškovė valė, jos šunų ir dėl kitų atsakovei nežinomų priežasčių buvo sugadintos, išpurvintos bei yra nebetinkamos naudoti. Pridedami atsakovės ir jos sutuoktinio laiškai patvirtina, kad užuolaidos liko neišplautos, kad išplaus vėliau. Todėl atsakovė nepagrįstai kaltina ieškovę, kad neva jos šunys išpurvino užuolaidas.
4. (duomenys neskelbtini) triplike prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai – perdavė atsakovei kotedžą puikios būklės, t.y. tvarkingą, nenudėvėtą, nenudaužytais baldais ir sienomis, tvarkinga vidaus apdaila ir baldais, o ieškovei išsikrausčius, kotedžą rado visiškai nuniokotą, reikalaujantį ne tik remonto, naujų baldų, bet ir kiemo apželdinimo iš esmės. Ieškovė išsikraustyti turėjo (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė jai leido daiktus išsivežti per pirmąją (duomenys neskelbtini) savaitę. Kaip matyti iš susirašinėjimo, (duomenys neskelbtini) ieškovė vis dar nebuvo išsivežusi daiktų ir nuomos mokesčio už šį vėlavimą išsikraustyti nesumokėjo.
5. (duomenys neskelbtini) pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi prašė priteisti iš ieškovės O. R. 14 344,87 Eur žalos atlyginimo (į šią sumą įskaitant ieškovės atsakovei sumokėtą 4673,16 Eur dydžio depozito pagal nuomos sutartį dalį), 1 277,42 Eur nuomos mokesčio už naudojimąsi turtu, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos nuotraukos, padarytos (duomenys neskelbtini) ir viešinamos (duomenys neskelbtini) skelbime dėl (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad atsakovė gyvenamąją patalpą perdavė puikios būklės. Ieškovei išsikrausčius, atsakovė pamatė, kad nuomos objektas, t.y. (duomenys neskelbtini), yra faktiškai nuniokotas, o daiktui atstatyti į buvusią iki nuomos sutarties sudarymo būklę yra reikalinga atlikti remontą, t.y. atlikti sienų glaistymo ir dažymo darbus, terasos, baldų, lango remonto, kiemo tvarkymo ir vejos atsodinimo darbus, pakeisti kai kuriuos negrįžtamai sugadintus baldus, buitinę techniką, užuolaidas. Iš nuotraukų matyti, kad ieškovės laikomi šunys buvo neprižiūrimi ir padarė didelę žalą nuomos objektui – šunų nagais subraižytas vitrininis langas, sudraskytos užuolaidos, o kiemas, jame augantys augalai ir žolė sugadinti nepataisomai dėl to, kad augintiniai kieme atlikinėjo gamtinius reikalus. Namų sienos, kampai išdaužyti ir išpurvinti, vietomis sugadintos grindjuostės, plytelių siūlės neatsiplauna, kadangi nuomos laikotarpiu akivaizdu, nebuvo valomos, sugadinti ir išpurvinti minkšti baldai. Taip pat sugadinti ir virtuvės bei vonių baldai, neužsidaro stalčiai, pažeistos ir nuskeltos baldinės plokštės, stalviršis, užkalkėjusi santechnika, augintinių sugadintos terasos lentos, apgadintas šaldytuvas. Žalą patvirtina nuotraukos su aprašymais, sąmata, kurioje nurodyta, kokia darbų apimtis ir kaina. Ieškovės ir jos šeimos narių bei augintinių padarytos žalos ir objekto pabloginimo negalima priskirti prie natūralaus daikto nusidėvėjimo. Ieškovė yra sumokėjusi atsakovei 6 600 Eur avansą, ieškovė atliko įskaitymą, kuris susidarė dėl skolos už komunalinius patarnavimus. Atsakovė nepasinaudojo įskaitymo teise dėl keliamų reikalavimų, todėl atsakovė prašo teismo priteisti 14 344,87 Eur žalos atlyginimą, o priešpriešiniams reikalavimams dėl 4 673,16 Eur avanso priteisimo taikyti įskaitymą, t. y. sumai, kuri yra atsakovės dispozicijoje ir dėl kurios reikalavimą reiškia ieškovė, taikyti įskaitymą į 13 381,79 Eur žalos atlyginimo sumą (žalos dydis 13 381, 79 Eur apima 4 673,16 Eur negrąžinto depozito dydį). Kadangi laikotarpiu (duomenys neskelbtini) ieškovė nuomos objektu naudojosi neteisėtai ir nesumokėjo atsakovei nuomos mokesčio už naudojimąsi daiktu, todėl iš ieškovės priteistinas nuomos mokestis už nurodytą laikotarpį, t.y. (duomenys neskelbtini), kuris sudaro 1277, 42 Eur ( (2 200 Eur/31 d.)x18 d.)
7. (duomenys neskelbtini) su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad neva ieškovė nuniokojo atsakovės patalpas. Į bylą pateiktos tik įrodomosios reikšmės neturinčios nuotraukos, kadangi patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o atsakovės pridėtos nuotraukos darytos žymiai anksčiau. Pačios nuotraukos galėjo būti darytos daug metų atgal, o nukopijuotos vėliau ir neva tuomet jų datą ir laiką parodo vėlesnius negu iš tikrųjų. Be to, nuotraukos darytos iš toli ir todėl neįmanoma pamatyti defektų, jos darytos reklamai, todėl, matomai, retušuotos. Taigi atsakovės argumentai visiškai neįrodo ieškovės neteisėtų veiksmų ar kaltumo bei nesuponuoja teisinio pagrindo prisiteisti neva patirtų nuostolių atlyginimą. Tiek nuomos pradžioje, tiek nuomos pabaigoje nuomojamos patalpos buvo vienodos būklės, išskyrus tai, kad nuomos pabaigoje buvo pagerinta užuolaidų būklė (466 Eur) ir sutvarkytas vamzdis (60 Eur) lyginant su nuomos pradžia, bei tai, kad nuomos pabaigoje buvo padaryta žala stiklui ir rėmui, kurių remonto su medžiagomis kaina iš viso sudaro 300 Eur. Atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad šalys susitarė dėl išsikraustymo iki (duomenys neskelbtini). Byloje esanti sms žinutė patvirtina, kad atsakovės sutuoktinis D. P. leido kraustytis, kada patogu ir žadėjo, kad tai nieko nekainuos. Ieškovė ir išsikraustė (duomenys neskelbtini) pradžioje, o ne (duomenys neskelbtini) kaip klaidingai teigė atsakovė. Net jeigu ieškovė būtų išsikrausčiusi (duomenys neskelbtini), atsakovė bet kuriuo atveju buvo davusi leidimą kraustytis, kada patogu papildomai nemokant. Taigi priešieškinyje atsakovės reiškiamas reikalavimas dėl prašomo nuomos mokesčio už (duomenys neskelbtini) parodo atsakovės nesąžiningumą.
8. Teismo posėdžio metu ieškovės O. R. atstovė advokatė D. U. ieškinį palaikė, su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad maksimali žala langui – 300 Eur, t.y. 150 Eur už rėmą ir 150 Eur už stiklą. Langas apie 1 kv.m., todėl bendra žalos suma – 300 Eur. Iš atsakovės (duomenys neskelbtini) atsakymo sprendė, kad užuolaidas turėjo sutvarkyti atsakovė, tačiau susitarė, kad tvarkys ieškovė. Atsakovės pateikta sąmata neįrodo patirtos žalos, nes nėra datos, kada ji sudaryta, galimai fiksuota kitų asmenų padaryta žala. Be to, specialistas neatliko matavimų.
9. Teismo posėdžio ieškovė O. R. ieškinį palaikė, su priešieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad sutinka tik, kad sugadino pirmo aukšto bendros erdvės langą, vedantį į terasą, kurio viena dalis atsistumia (ją ir pažeidė jų šuo). Kai įsikraustė į kotedžą (duomenys neskelbtini), užuolaidos buvo nešvarios. Dar iki įsikraustymo sutarė su atsakove, kad ji jas išvalys. Kadangi atsakovė to nepadarė, sutarė, kad išvalys ieškovė. Ji tai padarė prieš išsikraustydama. Užuolaidų valymas buvo vienas, organizuotas ieškovės. Nusiuntus atsakovei sąskaitą už užuolaidų valymą, iš jos nebuvo jokios reakcijos, todėl ieškovė apmokėjo, nes buvo atsakinga tiekėjui. Patalpas ieškovei perdavė nepažįstamas žmogus, perdavimo akto nebuvo, nes atsakovė buvo išvykusi. Namo būklė buvo patenkinama, tačiau jos poreikius atitiko. Atsakovė žadėjo atsiųsti (duomenys neskelbtini) nuotraukas, darytas prieš įsikraustymą, bet neatsiuntė. Apie (duomenys neskelbtini) trūkumus atsakovei neminėjo, nes laukė perdavimo akto. Trūkumai gyventi netrukdė, todėl dėmesio į juos nekreipė. Į bylą pateikė tas nuotraukas, kurias darė pati. Daugiau jų neturi. Prieš įsikraustant (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėjusi. Daugiausiai su atsakove kalbėjo apie šunų laikymą. Atsakovė neginčijo, kad suklydo paskaičiuodama mokestį už šiukšles, todėl ieškovė papildomai dėl to nepasisakė. Dėl vamzdžio tvarkymo patyrė 60 Eur išlaidas. Vanduo pradėjo tekėti iš garažo. Tuomet išjungė namo vandentiekį, paskambino meistrui. Paaiškėjo, kad buvo įtrūkusi sujungiamoji gumelė, per ją ir tekėjo vanduo. Meistras gumą pakeitė. Atsakovė žadėjo šia suma sumažinti mokestį, bet to nepadarė. (duomenys neskelbtini) gyveno ieškovė, jos vyras, du vaikai ir du šunys. Jie buvo tiek namie, tiek lauke. Vieną šunį dažnai palikdavo lauke. Išnuomotas kiemas buvo paliktas netvarkingas, su išdegusia žole. Šunys vejai žalos nepadarė. Šunų išmatos galėjo būti sutvarkytos vėliau nei išsikraustė, nes tuo metu buvo įšalas. Nuomotoja žinojo, kad nuomoja kotedžą žmonėms su šunimis, todėl prisiėmė dėl to kylančią riziką. Dėl to ieškovė mokėjo didesnį nuomos mokestį. Buvo sutarta dėl kotedžo tvarkymo (duomenys neskelbtini). Atsakovei pareiškus pastabas, ieškovė sutarė dėl papildomo tvarkymo ir pranešė atsakovei, kad (duomenys neskelbtini) atvyks pasiimti paskutinių daiktų ir sutvarkyti namų atsižvelgiant į atsakovės pastabas. Atvykusi (duomenys neskelbtini) parodė valytojai, ką tvarkyti, tačiau valytojai atlikus vos kelis veiksmus, o ieškovei būnant lauke ir tvarkant šunų išmatas, kaimynė ėmė grasinti, kad iškvies policiją. Dėl to atidavė kaimynei raktus ir išvažiavo.
10. Teismo posėdžio metu atsakovės I. P. atstovas advokatas S. T. su ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie patirtas 60 Eur išlaidas vamzdžio tvarkymui (nėra fiksuoto pinigų priėmimo – perdavimo). Taip pat atsakovė niekada nepatvirtino, kad apmokės sąskaitą už užuolaidų valymą. Įsikrausčiusi į (duomenys neskelbtini) ieškovė nereikalavo išvalyti užuolaidų. Nurodydama, kad ims premium paketą, ieškovė pati pasirinko paslaugą, todėl pati ir turėjo už ją sumokėti. (duomenys neskelbtini) ieškovė turėjo išsikraustyti ir atlaisvinti patalpas. Atsakovės sutuoktinis geranoriškai sutiko, kad ieškovė išsikraustytų per savaitgalį, t.y. neatlygintinai naudotųsi turtu iki (duomenys neskelbtini). Visgi ieškovė išsikraustė tik (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė rašė draugėms, kad jau nakvojo kituose namuose, bet patalpų nebuvo perdavusi ir sutvarkiusi iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) priėmimo – perdavimo aktas nei nuomos pradžioje, nei pabaigoje nebuvo pasirašytas, tačiau perdavimas reiškia raktų atidavimą. Kadangi juos atidavė (duomenys neskelbtini), turi sumokėti skolą už nuomą šiuo laikotarpiu. Atsakovė ilgą laiką iki (duomenys neskelbtini) išnuomojimo gyveno užsienyje. Iki ginčo nuomos turto nebuvo nuomojusi, todėl patirties šioje srityje neturėjo. Turtas ieškovei buvo perduotas toks, koks fiksuotas (duomenys neskelbtini) nuotraukose. Nuo to laiko iki įsikraustymo name nieks negyveno. Aiškinantis žalos dydį atsakovė dėl žalos įvertinimo kreipėsi į specialistą A. S., kuriam parodė visus apgadinimus. Jis įvertino žalos dydį ir remonto kainą. Iki šio specialisto atvykimo į (duomenys neskelbtini) jame nieks negyveno. Nei vienas ieškovės nuotraukose matomas apgadinimas nėra įtrauktas į sąmatą. Sugadinto terasos rėmo langas - 2,5 x 2,29, t.y. iš viso apie 5,725 kv.m. Subraižyta dalis neturi reikšmės, nes turi būti poliruojamas visas.
11. Teismo posėdžio metu atsakovė I. P. su ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė. Paaiškino, kad ginčo (duomenys neskelbtini) įsigijo iš vystytojo. Tai buvo individualiai užsakytas namas. Įsikėlė gyventi (duomenys neskelbtini) m. Šunų nelaikė, nes sūnus (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) nusprendė išvykti į užsienį. Namai buvo švarūs, tvarkingi. (duomenys neskelbtini) nusprendė (duomenys neskelbtini) išnuomoti. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į fotografą. Į interneto portalą įkėlė nuotraukas tokias, kokias gavo iš fotografo. (duomenys neskelbtini) nuoma susidomėjo daug žmonių, tarp jų ir ieškovė. Užsiminė, kad turi du šunis, todėl paprašė jos didesnio depozito. Ieškovė sutiko. Išnuomojant (duomenys neskelbtini) jame liko ir baldai, ir indai. Atkreipė ieškovės dėmesį, kad užuolaidos negali būti skalbiamos paprastai, todėl su ieškove pasidalijo jų valymo kontaktais. Prašė prižiūrėti veją. Ieškovė sutiko, niekuo nesiskundė. Su ieškove dėl nuomos susitiko (duomenys neskelbtini), kitą dieną išskrido į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) jau (duomenys neskelbtini) išnuomojo. Kadangi nuomos santykiuose nei ji, nei vyras patirties neturėjo, patalpų priėmimo – perdavimo akto nepasirašė. Ieškovė dėl to neprieštaravo, pateikti perdavimo aktą nei prašė, nei ragino. Kadangi atsakovė jau buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), raktus ieškovei perdavė sesuo L. N.. Ieškovė jokių nusiskundimų nereiškė. (duomenys neskelbtini) pasiteiravo ieškovės, kaip ji gyvena. Tada sužinojo, kad buvo trūkęs vamzdis. Susiskambino. Padėkojo ieškovei, kad susitvarkė, žadėjo padengti išlaidas (sutinka kompensuoti 60 Eur už vamzdžio tvarkymą). Bendravimas ėmė blogėti iki nuomos pabaigos likus mėnesiui. Tada ieškovė užsiminė, kad užuolaidos purvinos, ji rankų kelti ir užuolaidų nuimti negali. Atsakovė surado įmonę, persiuntė kontaktus, bet atsakymo, ar užuolaidos išvalytos, nesulaukė. Leido ieškovei išsikraustyti iki (duomenys neskelbtini). Žadėjo į Lietuvą atvykti (duomenys neskelbtini). Tada ir planavo paimti raktus ir apžiūrėti būstą. Po šios dienos ieškovė neskambino. (duomenys neskelbtini) kaimynas pastebėjo, kad name palikta šviesa. Atsakovė paprašė užeiti užgesinti. Kaimynas pastebėjo apgadinimus. (duomenys neskelbtini) paskambino kaimynė ir pranešė, kad yra atvykusi (duomenys neskelbtini). Ji pati į skambučius neatsakė, vėliau nurodė, kad išsiveža paskutinius daiktus. Atsakovės vertinimu didžiausia žala padaryta terasos langui (subraižytas), kiemo vejai: ji iškasta, išdeginta žolė, prie terasos likę šuns plaukai, išmatos), sienoms ir baldoms (sienos patepliotos, spyna sulaužyta, baldai sugadinti), užuolaidoms (ypač pirmo aukšto, užuolaidas reikia keisti, nes valyti neapsimoka). Perdavus (duomenys neskelbtini) ieškovei poreikio valyti užuolaidas nebuvo, tačiau ieškovė galėjo tai daryti, saugodama audinius. Apmokėjimo klausimo nesprendė. Atkreipus atsakovės dėmesį į (duomenys neskelbtini) elektroninius laiškus, sutiko, kad žadėjo sumokėti už pirmo aukšto užuolaidų valymą. Po (duomenys neskelbtini) laikė, kad (duomenys neskelbtini) sutvarkytas netinkamai. Tikėjosi gero sutvarkymo. Po (duomenys neskelbtini) ieškovė buvo palikusi žalią kilimą, prausimosi reikmenis, produktus šaldytuve, daiktus garaže, taigi nebuvo pilnai išsikrausčiusi.
12. (duomenys neskelbtini) parodė, kad O. R. užsakymu tvarkė (duomenys neskelbtini). Tvarkė nuo to laiko, kai (duomenys neskelbtini) į jį įsikraustė iki išsikraustė. Atvykus (duomenys neskelbtini), patalpos reikalavo tvarkymo. Tvarkė daugiau nei vieną dieną. Virtuvėje buvo aptepliotos sienos, ant sienų buvo matyti įbrėžimai. Vėliau tvarkė kartą per savaitę (kaskart apie 4 val). Kieme būdavo didesnis šuo. Kiemo netvarkė, nebent surinkdavo šuns išmatas. (duomenys neskelbtini) ieškovė išsikėlė. (duomenys neskelbtini) atvyko tvarkyti. Daiktų jau nebuvo. Kitą dieną (duomenys neskelbtini) nuvežė raktą. Vėliau ((duomenys neskelbtini)) atvyko tvarkyti dar kartą, nes buvo pareikštos pretenzijos. Tada kalbėjo su (duomenys neskelbtini). Pastaroji šaukė, kad jos įsiveržė į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) paliko ilgą kilimą, vonioje – kabliukus, šviestuvą. (duomenys neskelbtini) išsikrausčius patalpų būklė nepablogėjo, gal netgi pagerėjo. (duomenys neskelbtini), kai į (duomenys neskelbtini) atvyko pirmą kartą, užuolaidos buvo nešvarios, veja atrodė vidutiniškai. Išsikraustant vejos būklės į akis nekrito, šunų išmatų nesimatė, tik vietomis buvo pašviesėję vejos plotai, užuolaidos sudraskytos nebuvo (nebent kur nors trukteltas siūlas). Jos maždaug savaitė iki išsikraustymo buvo išskalbtos. Tie, kas išskalbė, tie ir pakabino. Neprisimena, kad būtų buvę sugadintos stalo briaunos, bet stumdomos terasos durys buvo apdraskytos. (duomenys neskelbtini) valė visus stalčius, plovė grindis, sienas, ypač laiptinės zoną ir darbo kambarį, vonios kambarį, rozetes, jungiklius, plintusus, turėklus. Galėjo likti nepilnai išvalyta nebent kokia smulkmena.
13. (duomenys neskelbtini) parodė, kad į (duomenys neskelbtini), atsikraustė (duomenys neskelbtini) . Perdavimo akto, nors prašė, negavo. Raktus žmonai kieme perdavė atsakovės sesuo. Iki įsikraustymo namas buvo gyventas kelis metus. Defektų buvo, bet gyventi jie netrukdė, todėl nieko apie tai nesakė. Žmona minėjo, kad įsikrausčius turės būti išvalytos užuolaidos ir sumokės atsakovė. Kotedže gyveno jis, žmona, du vaikai ir du šunys. Atsakovės vyrui leidus, išsikraustė (duomenys neskelbtini) (tai buvo savaitgalis), (duomenys neskelbtini) nieks neatvyko priimti, į norą perduoti nereagavo, vietoj to sulaukė daug pretenzijų. (duomenys neskelbtini) paliko kilimą, nes taip buvo sutarę. Visus asmeninius daiktus pasiėmė. Gyventi į (duomenys neskelbtini) daugiau grįžę nebuvo. Atsakovė žinojo, kad (duomenys neskelbtini) gyvens ir šunys. Pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) sugadino dalį lango. Norėjo tvarkyti patys, bet (duomenys neskelbtini) neleido.
14. Liudytoja L. N., atsakovės sesuo, parodė, kad sesuo su vyru labai tvarkingi. Ji perdavė ieškovei raktus. Prieš tai pati apžiūrėjo patalpas. Jos buvo labai tvarkingos, veja taip pat. Remontas iki įsikraustant ieškovei nebuvo darytas. (duomenys neskelbtini) gyveno tik sesuo su šeima. Po ieškovės gyvenimo (duomenys neskelbtini) buvo atvykusi (duomenys neskelbtini). Liko išdraskytas lango rėmas, subraižytas stiklas, kieme – šuns išmatos, išraustos duobės. Šaldytuvo durelės rėmėsi į orkaitę, dėl to buvo sugadintas baldas. Užuolaidos parudavusios, ant baldų – šuns plaukai. Vaikų vonia buvo pageltusi, nukritusi lempa. Ant sienų buvo matyti likę taškeliai. Grąžinant (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) nebuvo susitikusi. Atsarginius raktus paėmė iš kaimynės. (duomenys neskelbtini) niek po (duomenys neskelbtini) negyveno ir negyvena dabar.
15. (duomenys neskelbtini) kaimynė, parodė, kad kaimynystėje gyvena apie metus. I. I. išnuomojant (duomenys neskelbtini), yra buvusi pas ją svečiuose. Jos namai visada buvo labai tvarkingi. (duomenys neskelbtini) turėjo namų tvarkytoją. (duomenys neskelbtini) kiemą mato iš abiejų pusių. (duomenys neskelbtini) šuo labai sugadino kiemą, nes kasdavo žemę, paliko duobių, išmatų. (duomenys neskelbtini) susitiko nuomininkus. Jie sakė, kad išsikrausto. Maždaug po savaitės vyras pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) dega šviesa. Vyras ją išjungė. (duomenys neskelbtini) paprašė apžiūrėti (duomenys neskelbtini). Pamatė visai kitą vaizdą nei iki nuomos: sienos ištepliotos, langas subraižytas, kampai nudaužyti, šaldytuve – maisto likučiai. Nors užuolaidas prieš kelias dienas buvo išvežusi valyti valymo įmonė, tačiau jos atrodė ne kaip. (duomenys neskelbtini) nufilmavo patalpas. (duomenys neskelbtini) išgirdo, kad kažkas atvažiavo. Pamatė tvarkytoją ir nuomininkę. Pastaroji bandė užkasti duobes ir rinko šuns išmatas. P. I.. Po kurio laiko nuomininkė jai atnešė raktus, susirinko daiktus, dėžes ir išvažiavo. Namai nebuvo paruošti perdavimui. Negalėjo pasakyti, ar stalo briaunos buvo subraižytos, ar sudaužyta kriauklė.
16. Liudytojas D. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) išsikraustė iš (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno (duomenys neskelbtini). Buvo grįžę vasarą. Nusprendė (duomenys neskelbtini) nuomoti. Nupjovė žolę, išvežė daiktus, pasamdė valytoją. Perduodant (duomenys neskelbtini) ieškovei, jis buvo tokios būklės kaip matyti nuotraukose, tik papildomai dar įdėjo dušo kabiną. Perdavimo akto nepasirašė dėl nepatyrimo. Pora kartų ieškovė prašė perdavimo akto, bet kartu nusprendė, kad pasitiki vieni kitais. Jau (duomenys neskelbtini), kai buvo užsukęs į (duomenys neskelbtini) pasiimti vieną daiktą, matė šuns išmatas, bet nuotaika buvo prasta, todėl nieko nesakė. Labiausiai į akis krito sugadinta veja, pajuodęs dušas, apibraižytas stiklas, apgadinti plintusai. Subraižytas langas jiems kainavo (duomenys neskelbtini), nes jis išskirtinis. Užuolaidos buvo valytos, bet susitraukusios ir aplipę šunų plaukais. Žmona reikalavo išvalyti (duomenys neskelbtini). Nežino, kada tiksliai ieškovė išsikraustė, bet leido išsikraustyti keliomis dienomis vėliau (nuomininkams parašė jis, bet neprieštaravo ir žmona). Tame (duomenys neskelbtini) daugiau nieks negyveno. Po ieškovės išsikraustymo jis (duomenys neskelbtini) nebuvo, (duomenys neskelbtini) sesė turėjo priimti patalpas. Jis turi butą (duomenys neskelbtini), kurį vasaros metu trumpam išnuomodavo.
17. Specialistas A. K. nurodė, kad turi statybos inžinieriaus, statybos vadovo kvalifikaciją. (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini). Raktai buvo palikti. Nustatė įvairius apdailos ir baldų defektus. Juos sužymėjo, aptarė su D. K., parengė defektinį aktą ir sudarė sąmatą. Užsakovė pateikė prieš patalpų nuomą darytas nuotraukas. Lygino jas ir tai, kad fiksavo patys. Parengė aktą ir nusiuntė užsakovei. Ji pateikė pastabas dėl defektų, kurie buvo iki nuomos. Juos pašalino ir pateikė galutinį aktą. Pripažino, kad stalčiai vonios kambaryje, kiti baldai iki nuomos nebuvo fotografuojami, jų nebuvo pirminėse nuotraukose. Kadangi lygino tik nuotraukas, negali pasakyti, kada koks defektas atsirado. Nusidėvėjimo nevertino, nes to užsakovė neprašė. Sutiko, kad po žiemos žolei reikia priežiūros, bet ne tiek, kiek šiuo atveju. Grunto tyrimo nedarė. Dėl vejos rėmėsi ankstesnio specialisto vertinimo, kuris buvo nustatęs gyvūnų laikymą. Fotografo nuotraukose užuolaidos geros būklės, pažeidimų nematyti, o po nuomos didžioji dalis užuolaidų pažeista. Sprendžiant dėl užuolaidų rėmėsi ankstesnės specialistės nustatytais faktais, bet fiksavo ir pats. 2.8. paveikslėlyje fotelio atlošas (galvos atrama) pakrypęs. Filmuotoje medžiagoje matosi, kad juda ta dalis, atlošas atsilenkia, bet viena pusė nelaiko. Lygino su nuotrauka, nes kitokių duomenų neturėjo. Tokio tipo langui, kaip subraižytas (duomenys neskelbtini), šlifavimas/poliravimas netaikomas, todėl reikia keisti. Stiklas nebūtų tokios kokybės, kokios buvo iš pradžių. Liktų raibuliavimas visame lange. Todėl poliravimo niekada nesiūlo. Lango sugadinta daugiau nei 1 kv.m. Sprendžiant iš įdaužų, sienos dažytos prieš kelis metus. Sofos plyšį pastebėjo apžiūros metu.
Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovė sudarė patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (el.b.t.1, l. 9-17). (duomenys neskelbtini) ieškovė sumokėjo atsakovei 8 800 Eur (el.b.t. 7). Į šią sumą įėjo (duomenys neskelbtini). Išsikrausčius ieškovei, atsakovė pateikė jai sugadintų daiktų nuotraukas su komentarais (el.b.t.2, l.76-116). Šalims nesutarus dėl defektų mąsto, atsakovės užsakymu ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją turintis A. S. konstatavo defektus (duomenys neskelbtini) (juos fiksavo nuotraukose), parengė 13 381,78 Eur sąmatą defektams pašalinti (el.b.t.2,117). (duomenys neskelbtini) ekspertas D. K. ir projektų vadovas (duomenys neskelbtini) parengė vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vertinimo aktą (el.b.t. 5, l. 1-45) ir (duomenys neskelbtini) šio akto papildymą (el.b.t. 5, l.137-191). Jie nustatė, kad defektų šalinimas kainuotų 14 344,87 Eur.
19. CK 6.256 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal šio straipsnio 2 d., asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
20. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos nuomos sutarties 4.3. p. numatė, kad sutarčiai pasibaigus, nuomininkui grąžinamas užstatas, tačiau su sąlyga, kad patalpoms nepadaryta žala, kurią būtų reikalinga kompensuoti remiantis šia sutartimi arba už ją tinkamai atlyginta. Nuomotojas turi teisę pasilikti užstatą ar jo dalį įskaitymui į bet kokias nuomininko nesumokėtas sumas atlikti.
21. Nagrinėjamu atveju atsakovė pasiliko visą užstatą, nes, jos vertinimu, ieškovė yra padariusi jai net daugiau žalos nei užstato dydis. Ji įskaitymo neatliko, nors pagal nuomos sutarties 4.4. p. tokią teisę turėjo. Visgi pati ieškovė įskaitė į grąžintiną jai sumą jos skolą už komunalinius mokesčius (1 626,84 Eur) ir 300 Eur žalą langui (el.b.t.1, l. 80) bei reikalavo grąžinti 4 673,16 Eur užstato. Dėl skolos už komunalinius mokesčius ir ne mažesnės nei 300 Eur žalos langui ginčo nėra, todėl laikytina, kad minėta suma iš grąžintino užstato ieškovės išskaityta pagrįstai. Taip pat posėdžio metu atsakovė pripažino, jog turi atlyginti ieškovei 60 Eur už vamzdžio tvarkymą ir sutiko su reikalavimu šią sumą priteisti, todėl ji priteistina. Visgi tarp šalių liko ginčas dėl 526 Eur už užuolaidų valymą, taip pat, ar 300 Eur už stiklo tvarkymą yra pakankama žalai kompensuoti, kilo ginčas dėl žalos kitiems patalpoms objektams ir vejai fakto ir dydžio bei atsakovės pareigos grąžinti likusią užstato dalį.
22. Dėl ieškinio
23. CK 6.499 str. 1 d. numato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Šalys nuomos sutarties 12.8 p. susitarė, kad pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, ieškovė privalo nedelsiant atlaisvinti patalpas, palikdama jas tvarkingas, švarias ir tokios būklės, kaip ir perduodant jai, atsižvelgiant į patalpų normalų nusidėvėjimą, be to, su įranga bei visais daiktais, kurie jose buvo sutarties pasirašymo metu.
24. Ieškovė pripažino, kad jos šuo sugadino atsakovės (duomenys neskelbtini) terasos langą. Siekdama pašalinti sugadinimą, ieškovė kreipėsi į specialistus, kad jie įvertintų žalą ir paskaičiuotų, kiek kainuotų lango rėmo ir stiklo tvarkymas. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) elektroninio laiško ir tos pačios dienos K. T. remonto darbų sąmatos, stiklo paketo įbrėžimų šalinimas kainuotų nuo 50-150 Eur, 150 Eur kainuotų lango rėmo tvarkymas, taigi iš viso 300 Eur (el.b.t. 18-19). Kadangi atsakovė nenorėjo, kad ieškovė pati tvarkytų langą (el.b.t.1, .l. 97), remontui apskaičiuotą sumą ieškovė (duomenys neskelbtini) įskaitė į sumokėtą depozitą (el.b.t.1, l. 80). Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovė ginčijo tokį lango remonto dydį, teikė A. S. sudarytą remonto sąmatą, kuriose lango tvarkymas įvertintas 1 200 Eur plius PVM (el.b.t.2, l. 117), D. K. ir A. K. (duomenys neskelbtini) vertinimo aktą, kuriame jau numatytas ne lango remontas, o keitimas, įvertintas 1 630,79 Eur plius PVM. Apklausiamas teismo posėdžio metu A. K. parodė, kad sugadinta stiklo daugiau nei 1 kv. m.; poliravimo nesiūlo, nes stiklas nebūtų tokios kokybės, kokios buvo iš pradžių, liktų raibuliavimas visame lange. Tokiam vertinimui prieštarauja (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) atsakymas su priedu (stiklo paketo gamintojo instrukcija), kuriame nurodyta, kad esant šuns padarytiems įbrėžimams, ypatingai, jei jie padaryti lokaliai, kai subraižymas padarytas ne per visą stiklo paketą, pirmiausiai rekomenduotina poliruoti stiklą (el.b.t.6, l. 18-56). Nagrinėjamu atveju įbrėžimai padaryti apie 1 kv.m. lango, todėl neatmestina, kad galimas ir stiklo poliravimas, ką nurodė laiške, sąmatoje K. T.. Visgi svarbiausia šiuo atveju, kad atsakovė neginčijo ieškovės iniciatyva atlikto 300 Eur atlygio terasos lango tvarkymui įskaitymo į grąžintiną užstatą. Įskaitymas pagal CK 6.130 str. 1 d. aiškinimo praktiką galimas, kai reikalavimas, be kitų požymių, apibrėžtas. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo už lango tvarkymą apibrėžė ir jį įskaitė, o atsakovė tokio įskaitymo neginčijo. Visų šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad esant įskaitytam apibrėžtam lango tvarkymo dydžiui, nėra pagrindo spręsti dėl didesnės nei 300 Eur sumos.
25. Iš (duomenys neskelbtini) atsakovės elektroninio laiško ieškovei matyti, kad ji derino užuolaidų valymą, tačiau nepavykus, pasiūlė tai padaryti pačiai ieškovei (el.b.t.1, l. 22). Ši aplinkybė, įvertinus ieškovės paaiškinimą, liudytojų S. P. ir T. R. parodymus, kad įsikėlus į (duomenys neskelbtini) buvo paliktos nevalytos užuolaidos, pačios atsakovės teismo posėdžio metu teiktą paaiškinimą, kad ji sutiko kompensuoti už pirmo aukšto užuolaidų valymą, sudaro pagrindą vertinti, kad šalys buvo sutarusios, jog užuolaidos bus išvalytos atsakovės sąskaita. (duomenys neskelbtini) ieškovė elektroniniame laiške atsakovei nurodė apie (duomenys neskelbtini) užklausą ir sprendimą imti (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, l.22). Jokių duomenų, kad atsakovė tam prieštaravo, byloje nėra, todėl ieškovės patirtos išlaidos už užuolaidų valymą, kurias patvirtina (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimas (el.b.t.1, l.21), laikytinos pagrįstomis. Jas turėjo kompensuoti ieškovei atsakovė. To nepadarius, 466 Eur išlaidos už užuolaidų valymą priteisiamos ieškovei iš atsakovės. Aplinkybė, kad užuolaidos valytos ne iš karto po ieškovės įsikraustymo, o po (duomenys neskelbtini), nepaneigia atsakovės pareigos jas išvalyti ir už paslaugą sumokėti, todėl neturi reikšmės šių išlaidų priteisimui.
26. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 526 Eur sumą (60 Eur už vamzdžio tvarkymą + 466 Eur už užuolaidų valymą) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-07-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
27. Dėl priešieškinio
28. Šalys nuomos sutarties 8 .12 p. numatė, kad pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, nuomininkas privalo grąžinti patalpas tokios pat būklės, kokios jos buvo nuomos pradžios dieną bei kaip nurodyta priėmimo – perdavimo akte, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, tvarkingas, tuščias, išvalytas.
29. CK 6.500 str. numato, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įstatyme įvardintas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2009).
30. Nagrinėjamu atveju tiek perduodant (duomenys neskelbtini) nuomai, tiek jį grąžinant, priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas nebuvo. Kaip teismo posėdžio metu parodė ieškovės sutuoktinis T. R. ir atsakovės sutuoktinis liudytojas D. P., ieškovė pora kartų prašė perdavimo akto, bet negavo. Nors atsakovė teigė to nepadariusi dėl nepatirties nuomos santykiuose, tačiau sutartį rengė ji ir ji pati sutartyje numatė tokios akto sudarymą. Be to, liudytojas D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad turi butą (duomenys neskelbtini), kurį vasaros metu trumpam išnuomodavo. Tai, kad atsakovės sutuoktinis, kuris ir nagrinėjamu atveju sprendė kai kuriuos nuomos reikalus (tarėsi dėl išsikraustymo termino), turi patirties nuomos santykiuose, patvirtina (duomenys neskelbtini). Iš jos matyti, kad jis užsiėmė prekyba ir išperkamąja nuoma (el.b.t.5, l.119-120). Atsižvelgiant į tai, kad būtent dėl atsakovės kaltės nebuvo sudarytas priėmimo perdavimo aktas, kuriame būtų fiksuota perduodamo nuomai turto būklė, visos abejonės vertintinos ieškovės naudai.
31. Atsakovė nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) nuomos ieškovei, jis liko nuniokotas, jam atstatyti į buvusią iki nuomos sutarties sudarymo būklę yra reikalinga atlikti remontą, t.y. atlikti sienų glaistymo ir dažymo darbus, terasos, baldų, lango remonto, kiemo tvarkymo ir vejos atsodinimo darbus, pakeisti kai kuriuos negrįžtamai sugadintus baldus, buitinę techniką, užuolaidas. Teigdama, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) pablogino, ieškovė lygino nuotraukas, darytas iki turto nuomos ((duomenys neskelbtini)) ir po jos.
32. Nors ieškovė teigė, kad nuo nuotraukų darymo prieš nuomą ((duomenys neskelbtini)) iki faktinės nuomos ((duomenys neskelbtini)) praėjo daug laiko, su tuo sutikti negalima. Ginčo nėra, kad ginčo (duomenys neskelbtini) ieškovė gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Taigi nuo nuotraukų darymo iki apsigyvenimo (duomenys neskelbtini) nepraėjo nei mėnuo. Be to, jame tuo metu nieks negyveno, nes atsakovė su šeima buvo išvykusi į užsienį. Nors tuo metu buvo įstatyta dušo kabina, tačiau jos įstatymas didžiajai daliai fiksuotų defektų įtakos daryti negalėjo (galėjo būti nebent pažeistos sienos nešant). Taip pat atmestini ieškovės argumentai dėl nuotraukų retušavimo, nes šie teiginiai niekuo nepagrįsti, juo labiau, pačiam fotografui patvirtinus, kad jis nuotraukose nieko nemaskavo (e.b.t.4, l. 169).
33. Atsakovė, reikalaudama nuostolių atlyginimo, remiasi A. S. sąmata defektams pašalinti, kuri patikslinta (duomenys neskelbtini) eksperto D. K. ir projektų vadovo (duomenys neskelbtini) vertinimo akte bei jo papildyme, gretinant (duomenys neskelbtini) nuotraukas. Sutiktina su ieškove, kad daugelis fiksuotų daiktų nėra fotografuoti identiškose vietose. Iš akto 32-ame puslapyje matomų grindų tarpų darytina išvada, kad sienos fotografuotos skirtingose vietose, taip pat skirtingi fotelio kampai, 35-ame puslapyje matyti indaplovės įskilimas, tik neryškiai (galimas dažytas), 37-ame puslapyje sofos praplyšimas fiksuotas, nes stipriai atitrauktas audinys. Jei jis nebūtų atitrauktas (kaip kitoje nuotraukoje), nėra aišku, ar nebūtų matyti tas pats. Taigi skirtingas fiksavimo būdas neleidžia daryti išvados, kad defektai atsiradę naujai. Be to, (duomenys neskelbtini) nuotraukose nėra fiksuotos durys, lovos grotelės, stalčių vidus, sienos už užuolaidų, nėra visų sienų kampų, dėl ko, nesant sudaryto perdavimo akto išnuomojant, laikytina, kad atsakovė šių defektų neįrodė. Kita vertus, vertinimo akte nurodyti sienų pažeidimai, fotelio ištepimas, kėdžių pabraižymai (vertinimo akto 34-36, 38-39, 41-43, 45, 47 psl.) tokie nedideli, jog reikia gerai įsižiūrėti, kad juos pastebėtum. Stalo salos stalčių išbrinkimas taip pat sunkiai įžiūrimas, be to, (duomenys neskelbtini) nuotraukoje ta pati vieta fotografuota iš toliau, nepriartinus, tamsesniame fone, todėl net negalima nustatyti, ar tų pačių menkų defektų nebuvo anksčiau. Net jei visi jie būtų atsiradę (duomenys neskelbtini) gyvenant ieškovei, jie laikytini normaliu būsto nusidėvėjimu, kuris neišvengiamas jį eksploatuojant. Jie nemažina (duomenys neskelbtini) vertės ir visiškai nekeičia jo funkcionalumo. Iš nuomos skelbimo internete, kuriuo atsakovė vėl siūlo nuomotis (duomenys neskelbtini), nuotraukų matyti, kad patalpų vaizdas geras, defektų nematyti, nors, kaip teigė atsakovė, remontas išsikrausčius ieškovei darytas nebuvo. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, ieškovei nekyla pareiga atlyginti patalpų remonto išlaidų.
34. Dėl terasos lango remonto dydžio teismas pasisakė nagrinėdamas 300 Eur nuostolių už langą įskaitymą, todėl daugiau nepasisako.
35. Nors atsakovė priešieškinyje kaip defektą nurodė sugadintas terasos lentas ir A. S. sąmatoje nurodyta jų tvarkymo kaina – 240 Eur plius PVM, tokie defektai nefiksuoti vertinimo akte, nors būtent juo kaip paskutiniu laiko prasme ir geriausiai atitinkančiu darbų ir daiktų rinkos kainas rėmėsi atsakovė. Atsakovės pateiktose nuotraukose (t.2, l. 100-101) ryškesnių lentų įbrėžimų nematyti, tik šuns plaukai, kurie nuimami, nuvalomi be remonto darbų.
36. Visgi teismas sutinka su atsakove, kad ieškovei išsikrausčius iš (duomenys neskelbtini), liko sugadintos (sutraukiotos) užuolaidos, nors nuomos pradžioje jos buvo be defektų. Tai matyti iš vertinimo akto 22, 27, 36, 37, 44, 46 puslapių, taip pat A. S. remonto sąmatos (el.b.t.2, l. 117). Užuolaidų sugadinimo faktą patvirtina ir I. R. (duomenys neskelbtini) elektroninis laiškas su nuotraukomis (el.b.t.2, l60-163). Laiške nurodyta, kad name dieninės užuolaidos sugadintos nepataisomai, reikia siūti naujas. Svetainėje net suplėšytos. Naktinės svetainėje susitraukusios 1,5 cm. Keliose vietose yra matomų dėmių. Darbo kambaryje susitraukusios 4,5 cm. Miegamajame susitraukusios 1 cm. Užuolaidų keitimas vertinimo akte nurodytas 1950 Eur (su PVM) (el.b.t.5, l. 36). A. S. remonto sąmatoje užuolaidų keitimas įvertintas 1 306 Eur (su PVM) (el.b.t.2, l. 117). I. R. pasiūlyme dėl užuolaidų siuvimo nurodyta dar mažesnė kaina – 1 080 Eur (el.b.t.2, l. 160). Nėra duomenų, kad per pusę metų užuolaidų pasiuvimo kaina išaugo kone dvigubai, todėl, teismo vertinimu, objektyviausia laikytina 1 306 Eur kaina. Būtent ji ir priteistina už užuolaidų keitimą.
37. Nuomos sutartyje nurodyta, kad nuomininkas išsinuomoja (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu (sutarties 1.1.p.). Nuomos sutarties esmė leidžia daryti išvadą, kad visą išsinuomotą turtą, vadinasi, ir veją, nuomininkė turėjo grąžinti nesugadinusi.
38. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad ieškovė sugadino veją prie (duomenys neskelbtini), t.y. labai pažeidė žolyną, jį išdegino šunų išmatos. Veja iškasta, išraustos duobės, paliktos gyvūnų išmatos. A. S. sąmatoje vejos tvarkymas įvertintas 2 311 Eur (su PVM), D. K. ir A. K. vertinimo akte - 2 518 Eur.
39. Iš vertinimo akto priedų matyti, kad ekspertas ir projektų vadovas, vertindami vejos atstatymo darbus, rėmėsi (duomenys neskelbtini) komerciniu pasiūlymu (el.b.t.5, l. 39). Duomenų, kad buvo analizuoti ir kiti siūlymai, byloje nėra. Nors sutiktina, kad (duomenys neskelbtini) nuotraukas lyginant su nuotraukomis, darytomis (duomenys neskelbtini), išsikrausčius ieškovei, veja akivaizdžiai žalesnė ir gražesnė pirmosiose, tačiau tam reikšmę turi, pirmiausiai, metų laikas. Visuotinai žinoma, kad bet kuri veja po žiemos neatrodys taip, kaip vasarą, nes jai reikia atsigauti, atželti.
40. Sutiktina, kad vejoje matyti duobių, ji nelygi ir tai, tikėtina, lėmė šuns laikymas kieme. Be to, liudytoja L. N. parodė, kad atvykus į (duomenys neskelbtini), buvo matyti ne tik duobės, bet ir šuns išmatos. Tai, kad jų buvo likę, patvirtina ir aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) atvykus pabaigti (duomenys neskelbtini) tvarkymo pagal atsakovės pastabas, ieškovė kieme rinko šuns išmatas, tačiau po pokalbio su atsakove, nebaigusios darbų, su valytoja atidavė kaimynei raktus ir išvyko.
41. Visgi, sprendžiant dėl išlaidų vejai atstatyti, atkreiptinas dėmesys, kad nuomos sutartyje nebuvo numatyti jokie įpareigojimai ieškovei dėl vejos priežiūros (šienauti, tręšti ar pan.), o jokie vejos (grunto) tyrimai nebuvo atlikti, todėl neginčijamai teigti, kad ji blogiau atrodo vien dėl ieškovės kieme laikytų šunų, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad iš vertinimo akto matyti, kad kai kuriose vietose veja sugadinta ne šunų, o kurmių (vertinimo akto 39-40 psl.), o jos spalvai pavasarį pirmiausiai didelę reikšmę turi šaltis ir drėgmė žiemą, nors neatmestina, kad tam turėjo reikšmės ir šuns išmatos. Taigi ieškovė negali būti laikoma pilnai atsakinga už pasikeitusią vejos būklę pasibaigus nuomai. Šiuo atveju svarbu paminėti, kad akcentuodama itin blogą vejos būklę, atsakovė įkėlė skelbimą dėl (duomenys neskelbtini) nuomos su tokia pačia veja jos netvarkius. Sugretinus A. S. ir A. K. bei D. K. vertinimus, vidutinė vejos tvarkymo kaina sudaro 2 414 Eur, tačiau ji nustatyta atsižvelgiant į 15-20 cm vejos sluoksnio keitimą. Kadangi neatlikus grunto tyrimų, negalima daryti išvados, kad tai būtina, todėl ieškovė turėtų atlyginti dalį atsakovės paskaičiuotų vejos tvarkymo išlaidų, iš esmės už sėklas, papildomą žemę ir darbą, kuris apimtų tiek duobių tvarkymą, tiek šuns išmatų surinkimą. Įvertinus vidutines sėklų, papildomo juodžemio ir darbo kainas, nešalinant viso senos vejos viršutinio sluoksnio, atsakovei iš ieškovės priteisina 600 Eur vejos tvarkymo išlaidų.
42. Nors byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad reikalingas papildomas (duomenys neskelbtini) valymas (ant terasos grindų yra šuns plaukų ir kt.), tačiau pati atsakovė neleido ieškovei pabaigti (duomenys neskelbtini) tvarkymo, kai (duomenys neskelbtini) atvykusi valytoja ketino tai padaryti. Kita vertus, ieškiniu nėra aprašoma atlyginti (duomenys neskelbtini) valymo darbų.
43. Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 1906 Eur nuostolių atlyginimo.
44. Atsakovė prašė priteisti jai 1 277,42 Eur nuomos mokesčio už (duomenys neskelbtini), nes, jos vertinimu, ieškovė išsikraustė iš (duomenys neskelbtini). Teismas su tokiu nuomos pabaigos vertinimu nesutinka.
45. (duomenys neskelbtini) SMS žinutė atsakovės vyrui patvirtina, kad ieškovė klausė atsakovės, ar galėtų išsikraustyti (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) išvalyti antradienį. Atsakovės vyras patvirtino, kad leidžia kraustytis kada patogu ir tai nieko papildomai nekainuos (posėdžio metu parodė, kad atsakovė neprieštaravo) (el.b.t.1, l. 98). Kaip nurodė ieškovė ir liudytojas jos vyras T. P., jie ir išsikraustė (duomenys neskelbtini), o valytoja, kaip ir buvo tartasi, atvyko ir išvalė patalpas (duomenys neskelbtini). Tai, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė jau negyveno kotedže, rodo jos pateiktas susirašinėjimas su draugais (el.b.t.3, l. 103-104, 108). Aplinkybė, kad, kaip parodė liudytoja R. J. (kaimynė), maždaug po savaitės jos vyras pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) dega šviesa, neįrodo, kad ieškovė su šeima ten dar gyveno. Liudytoja parodė, kad paprašius atsakovei, jos vyras nuėjo į (duomenys neskelbtini) ir užgesino šviesą. Ji nenurodė, kad užėjęs į (duomenys neskelbtini), jos vyras ten rado ieškovę. Priešingai, (duomenys neskelbtini) žmonių nebuvo. Jos (duomenys neskelbtini) vertinimas lyginant su tuo kaip ji buvo mačiusi jį seniau, t.y. gyvenant atsakovei, neįrodo nei (duomenys neskelbtini) padarytos žalos, nei ieškovės gyvenimo jame ilgiau nei paskutinis (duomenys neskelbtini) savaitgalis fakto. Ginčo nėra, kad ieškovė su valytoja atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau šį atvykimą sąlygojo atsakovės pastabos dėl netinkamo (duomenys neskelbtini) išvalymo. Būtent tam, kad atliktų papildomus valymo darbus (atsakovei esant nepatenkintai valymo kokybe), atvyko ieškovės valytoja, o pati ieškovė rinko šuns išmatas. Toks atvykimas niekaip nepagrindžia ieškovės gyvenimo (duomenys neskelbtini) ilgiau nei iki paskutinio (duomenys neskelbtini), net jei ji ir paėmė iš (duomenys neskelbtini) paskutinius daiktus, nes, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, ieškovė siekė perduoti patalpas atsakovei, bet būtent pastaroji niekaip nesuderino perdavimo laiko (el.b.t.3, l. 93-94,97). Kita vertus, atsakovei skubus patalpų perdavimas net nebuvo aktualus, nes nei jose tuo metu ketino gyventi, nei nuomoti (tai matyti ir iš atsakovės sutuoktinio žinutės, leidžiant išsikraustyti kada patogu). Atsižvelgiant į tai, raktų perdavimas kaimynei (duomenys neskelbtini), kai pati atsakovė nesudarė galimybės patalpas perduoti anksčiau, juo labiau, jos vyrui SMS žinute leidus kraustytis, kada patogu už papildomą laiką nemokant, nesudaro pagrindo priteisti atsakovei iš ieškovės jos reikalaujamą 1 277,42 Eur nuomos mokestį už (duomenys neskelbtini).
46. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei yra sumokėtas ir negrąžintas 4 673,16 Eur avansas, atliekamas iš ieškovės priteistos sumos už padarytą žalą (1 906 Eur) įskaitymas. Likusią sumą (2 767,16 Eur) atsakovė privalo grąžinti ieškovei.
47. Nepriteisus papildomai (be užskaitytos užstato dalies) nuostolių atlyginimo, nėra priteisiamos ir procesinės palūkanos.
48. Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurio naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Minėto straipsnio 2 d. taikoma ir paskirstant bylinėjimosi išlaidas, kai iš dalies tenkintas priešieškinis.
50. Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė 117 Eur žyminio mokesčio išlaidų (el.b.t.1, l. 5), 24,20 Eur vertimo išlaidų (el.b.t. 5, l. 127-128), 4 925 Eur atstovavimo išlaidų (iš jų už 1 050 Eur už ieškinį, 600 Eur už dubliką, 600 Eur už atsiliepimą į priešieškinį, 675 už dalyvavimą teismo posėdžiuose, 1450 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, 550 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose (el.b.t.3, l.111-112, 113-114, 115-116, 161-162, t.5, 125-126, t. 6, l. 70-71). Iš viso - 5 066,20 Eur.
51. Atsakovė patyrė 461 Eur žyminio mokesčio išlaidų (el.b.t.2, l. 188, t.5, l. 53), 7577,62 Eur atstovavimo išlaidų (el.b. t. 5, l. 80-90, t. 6, l.79-89), 1 178,50 Eur išlaidų specialių žinių turinčių asmenų paslaugoms apmokėti (el.b.t. 6, l. 82, 84, 86-89). Iš viso 9217,12 Eur.
52. Abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, atitinka bylos apimtį ir sudėtingumą.
53. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas pilnai, o priešieškinis – 12 proc., ieškovei iš atsakovės priteisiama 4 762,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 1 106,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.
54. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13,28 Eur. Kadangi suma nedidelė, ieškinys tenkintas pilnai, o priešieškinis didžiąja dalimi atmestas, visos šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei O. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 526 Eur (penkis šimtus dvidešimt šešis eurus) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 526 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023-07-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 762,23 Eur Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt du eurus, 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti atsakovei I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės O. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 906 Eur (tūkstantį devynis šimtus šešis eurų) nuostolių atlyginimo. Šią sumą įskaityti į ieškovės sumokėtą 4 673,16 Eur avansą ir įpareigoti atsakovę I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovei O. R., a.k. (duomenys neskelbtini) likusią užstato dalį, t.y. 2 767,16 Eur (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus, 16 ct).
Priteisti atsakovei I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės O. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 106,05 Eur (tūkstantį šimtą šešis eurus, 5 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų, 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Pašto išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus šias išlaidas, teismui turi būti pateiktas jų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Šiškienė