Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-193/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10; 1.1.8.11. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, susidedanti iš pirmininko Jono Algirdo Riepšo, teisėjų Viktoro Aiduko, Rimanto Baumilo, Egidijaus Bieliūno, Valerijaus Čiučiulkos, Gintaro Godos, Antano Klimavičiaus, Prano Kuconio, Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako, Jono Prapiesčio, Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės, Benedikto Stakausko, Josifo Tomaševičiaus, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
sekretoriaujant E. Jasionienei,
dalyvaujant prokurorei J. Zieniūtei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis prie šios bausmės iš dalies pridėjus bausmę pagal Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 10 d. nuosprendį R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Pagal BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas R. K. atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per tris mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynios paroms.
Nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo apskųstas. Be to, šioje byloje nuteistas V. K. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleista N. V., dėl jų kasacinis skundas nepaduotas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
R. K. nuteistas už tai, kad kartu su kitais asmenimis 2005 m. rugpjūčio 17 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), pagrobė 600 Lt vertės J. V. motorinį pjūklą.
Kasaciniu skundu prokuroras, neginčydamas R. K. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, už šią veiką jam paskirtos bausmės bei BK 75 straipsnio taikymo, prašo R. K. pakeisti nuosprendį panaikinant jo dalį dėl bausmių subendrinimo ir pagal BK 63 straipsnio nuostatas prie nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtos vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjus Šilalės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą apėmus bausmes pagal BK 214 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį, R. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Kasatorius nurodo, kad teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. R. K. šiuo nuosprendžiu yra nuteistas už veiką, padarytą prieš jam priimtus Šilalės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. ir 2006 m. vasario 10 d. nuosprendžius, tuo tarpu teismas, skirdamas R. K. galutinę subendrintą bausmę, pažeidė BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimus, nes už minėtą veiką paskirtą bausmę subendrino tik su bausme pagal 2006 m. vasario 10 d. nuosprendį. Be to, teismas, kasatoriaus nuomone, pažeidė BK 63 straipsnyje nustatytas bausmių bendrinimo taisykles, nes skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su 2006 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, nors turėjo bendrinti su bausmėmis, paskirtomis už atskiras nusikalstamas veikas, išskyrus paskirtas pagal BK 214 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, teismo posėdyje pagal šį skundą kasacine tvarka išnagrinėjusi bylą, konstatavo, kad skundo argumentai yra susiję su sudėtingais BK 63 straipsnio taikymo klausimais, kurių išsprendimas gali sudaryti pagrindą nukrypti nuo dabartinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 378 straipsnio 2 dalimi, 2007 m. kovo 20 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai.
Kasacinis skundas atmestinas.
R. K. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už veiką, padarytą prieš jam priimtus Šilalės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. ir 2006 m. vasario 10 d. nuosprendžius.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu R. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 10 d. nuosprendžiu R. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 214 straipsnį – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Bausmės pagal BK 214 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrintos pagal BK 63 straipsnio 5 dalį apėmimo būdu. Prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė, paskirta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta vieneri metai laisvės atėmimo. Prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 63 straipsnio 9 dalį iš dalies pridėta bausmė, paskirta Šilalės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams.
Skundžiamu nuosprendžiu R. K. yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 63 straipsnio 9 dalį iš dalies pridėta subendrinta bausmė, paskirta Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Dėl pagrindo nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos
Prokuroro prašymas prie nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtos vienerių metų trijų mėnesių bausmės iš dalies pridėjus Šilalės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir to paties teismo 2006 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą apėmus bausmes pagal BK 214 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį, R. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams – tik iš dalies atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2005 m. gegužės 10 d. nutartyje Nr. 2K-P-282 esamą išaiškinimą, kad, kai tenka bendrinti vienu nuosprendžiu už kelias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su bausmėmis, už kelias nusikalstamas veikas paskirtomis kitu nuosprendžiu, turi būti bendrinamos ne jau subendrintos, išskyrus išimtį, numatytą BK 63 straipsnio 6 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), bausmės, bet abiem nuosprendžiais už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės. Minėta plenarinės sesijos nutartis priimta byloje, kurioje bausmės subendrintos antruoju nuosprendžiu. Nagrinėjamoje byloje bausmės antruoju nuosprendžiu jau buvo subendrintos ir bendrinamos trečiuoju nuosprendžiu.
Kasaciniame skunde dėl subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydžio kitų specialių argumentų nėra, o prašoma tik ištaisyti bausmių subendrinimo taisyklių pažeidimą – subendrintą bausmę padidinti tiek, kiek to reikalauja teisingas BK 63 straipsnio nuostatų taikymas. Iš kasacinio skundo matyti, kad kasatorius prašo už kiekvieną nusikaltimą pridėti po tris mėnesius laisvės atėmimo.
Subendrinus bausmes taip, kaip prašo kasatorius, pagal plenarinės sesijos 2005 m. gegužės 10 d. nutartyje Nr. 2K-P-282 esamą išaiškinimą, būtų pakeistas Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 10 d. nuosprendis ir šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė, o nuteistajam būtų paskirta griežtesnė bausmė. Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 10 d. nuosprendžiu R. K. už keturias nusikalstamas veikas pagal BK 63 straipsnį buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė. Reikšminga tai, kad jeigu teismas šias bausmes būtų subendrinęs pagal plenarinės sesijos 2005 m. gegužės 10 d. nutartyje Nr. 2K-P-282 esamą išaiškinimą, galutinės subendrintos bausmės dydis nepasikeistų. Nustačius, kad jis padarė dar vieną nusikalstamą veiką, skundžiamu nuosprendžiu už šią veiką paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už keturias nusikalstamas veikas. Subendrinus bausmes taip, kaip prašo kasatorius, būtų pažeistas kitas minėtoje plenarinės sesijos 2005 m. gegužės 10 d. nutartyje Nr. 2K-P-282 įtvirtintas principas, kad subendrinant bausmes ankstesnių teismų sprendimų keisti negalima (vėlesniu nuosprendžiu naujai sprendžiant bausmių subendrinimo klausimą negalima pakeisti bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, kuris nėra skundžiamas).
Išaiškinimas, kad pirmasis nuosprendis nekeičiamas, jei antruoju nuosprendžiu paskiriama ne mažesnė subendrinta bausmė nei buvo paskirta pirmuoju nuosprendžiu, antruoju nuosprendžiu bendrinant bausmes neparenkamas nepalankesnis nuteistajam bausmių bendrinimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-686/2006), yra nepakankamas. Pirmesnio nuosprendžio keitimas ar nekeitimas negali būti siejamas vien tik su už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dydžiu. Bendrinant vėliau priimtu nuosprendžiu paskirtas bausmes su pirmesniu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis ignoruojama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė.
Minėtoje plenarinės sesijos nutartyje išaiškinta, kad BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas, bendrinimo tvarką, o ne jau subendrintų bausmių bendrinimo tvarką, išskyrus išimtį, numatytą šio straipsnio 6 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Nutartyje pripažinusi, kad BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas, bendrinimo tvarką, o ne jau subendrintų bausmių bendrinimo tvarką, plenarinė sesija, bendrindama antrojoje byloje paskirtas bausmes su bausmėmis, kurios buvo subendrintos pirmojoje byloje, vis tiek taikė BK 63 straipsnį.
Teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų.
BK nenumato galimybės priimant antrąjį (trečiąjį ir kitus) nuosprendį ignoruoti pirmojoje (ankstesnėse) bylose nuosprendžiu subendrintas bausmes (net ir tuo atveju, kai jos buvo subendrintos netinkamai) ir „išbendrinti“ jas tam, kad būtų subendrintos su bausmėmis, paskirtomis nauju nuosprendžiu. BPK yra nustatyti būdai ir procedūros, kaip aukštesnės teisminės instancijos, nagrinėdamos bylas apeliacine, kasacine tvarka ar atnaujinus baudžiamąją bylą BPK XI dalyje numatytais atvejais, gali pakeisti teismų sprendimus. BPK neleidžiama priimant antrąjį (trečiąjį ir kitus) nuosprendį „išbendrinti“ pirmojoje (ankstesnėse) bylose nuosprendžiu subendrintas bausmes tam, kad jos būtų subendrintos su bausmėmis, paskirtomis nauju nuosprendžiu, ir taip pakeisti ankstesnius teismų sprendimus.
Nei BK, nei BPK neleidžiama „išbendrinti“ bausmių. Iš to išplaukia, kad teisinis reguliavimas, kaip subendrinti bausmes, paskirtas naujoje byloje, su ankstesnėje byloje paskirta subendrinta bausme, yra neaiškus ir, kol nepakeisti įstatymai, spręstinas formuojant teismų praktiką.
Situacija, kai asmuo, padaręs kelias nusikalstamas veikas, nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, nevienareikšmė. Vienais atvejais tiriant ar nagrinėjant pirmąją bylą teisme nebūna žinoma, kad asmuo yra padaręs kitas nusikalstamas veikas, tačiau kitais atvejais tai būna žinoma, bet bylos dėl įvairių priežasčių nesujungiamos – tiriamos ir nagrinėjamos atskirai. Nepriklausomai nuo to, ar asmuo, padaręs kelias nusikalstamas veikas, nuteisiamas vienu nuosprendžiu ar keliais, bausmė, paskirta už kelių nusikalstamų veikų padarymą, turi būti vienoda.
Plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-282 esamas išaiškinimas, kad, kai tenka bendrinti vienu nuosprendžiu už kelias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su bausmėmis, kitu nuosprendžiu paskirtomis už kelias nusikalstamas veikas, turi būti bendrinamos ne jau subendrintos, išskyrus išimtį, numatytą BK 63 straipsnio 6 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), bet abiem nuosprendžiais už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, yra pernelyg siauras ir gali būti pritaikytas ne visais atvejais, nes neleidžia teisingai išspręsti bylų ir prieštarauja toje pačioje nutartyje įtvirtintam principui, kad subendrinant bausmes ankstesni teismų sprendimai nekeičiami. Taip teismų praktika tampa prieštaringa ir nenuosekli, pažeidžiami teisingumo, asmenų lygybės teismui principai. Todėl teismų praktikos koregavimas bylose, kuriose paskirtos bausmės bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirtomis subendrintomis bausmėmis, objektyviai būtinas ir pateisinamas.
BK 63 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta bausmių subendrinimo tvarka esant nusikalstamų veikų sutapčiai, kai teismas už kelias nusikalstamas veikas paskiria bausmes vienu nuosprendžiu.
BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta bausmių subendrinimo tvarka esant nusikalstamų veikų sutapčiai, kai asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar yra padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Analogiškai galima subendrinti bausmes ir tada, kai asmuo pirmojoje byloje nuteistas už vieną nusikalstamą veiką, o antrojoje nuteisiamas už kelias nusikalstamas veikas. Tokiu atveju teismas atskirai subendrina tik tas antrojoje byloje paskirtas bausmes, kurios apimamos, o galutinę subendrintą bausmę skiria subendrindamas abiem nuosprendžiais paskirtas bausmes.
BK 63 straipsnyje ne tik nedraudžiama bendrinti nauju nuosprendžiu paskirtų bausmių su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, bet ir numatoma principinė galimybė kitas bausmes bendrinti su jau subendrintomis. BK 63 straipsnio 6 dalyje nurodytas vienas tokio subendrinimo atvejis – pirmiau subendrinamos bausmės apėmimo būdu, o po to šiuo būdu paskirta (subendrinta) bausmė turi būti visiškai ar iš dalies sudėta su kitomis paskirtomis bausmėmis.
Koregavimą lemia ne atsitiktiniai atvejai. BK 63 straipsnyje nenustatyta tvarka, kaip subendrinti bausmes kitais praktikoje dažnai sutinkamais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės jau buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, BK 63 straipsnio 9 dalis ar BK 63 straipsnio 1 dalis ir 9 dalis) bei nuosprendžių sutapčiai (BK 64 straipsnis) ir kai kartu yra nusikalstamų veikų sutaptis ir nuosprendžių sutaptis (BK 63 straipsnio 1 dalis ir BK 64 straipsnis, BK 63 straipsnio 9 dalis ir BK 64 straipsnis, BK 63 straipsnio 1 dalis, 9 dalis ir BK 64 straipsnis) ir paskirta subendrinta bausmė. Pagal plenarinės sesijos išaiškinimą subendrinant bausmes, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės jau buvo subendrintos, kyla pagrįsti klausimai: ar tos pačios bausmės nebendrinamos du kartus, ar nepakeičiama (užmaskuotai) pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė.
Plenarinė sesija koreguoja 2005 m. gegužės 10 d. nutartyje Nr. 2K-P-282 esamą išaiškinimą ir išaiškina.
Tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme.
Tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, BK 63 straipsnio 9 dalis ar BK 63 straipsnio 1 dalis ir 9 dalis) ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinant su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį.
Dėl skundžiamo nuosprendžio
Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 25 d. nuosprendžiu R. K. yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 63 straipsnio 9 dalį iš dalies pridėdamas Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirtą už keturias veikas subendrintą bausmę ir taip paskirdamas galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams – teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė. Sunkiausias nusikaltimas tarp subendrintų Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 10 d. nuosprendžiu yra apysunkis, numatytas BK 214 straipsnyje. Skundžiamu nuosprendžiu R. K. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 178 straipsnio 1 dalis). Nors padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, bet jos nelabai skiriasi pagal pavojingumą, todėl teismas pagrįstai iš dalies sudėjo šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta už keturias veikas subendrinta bausme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.
Plenarinės sesijos pirmininkas Jonas Algirdas Riepšas
Teisėjai
Viktoras Aidukas Rimantas Baumilas
Egidijus Bieliūnas Valerijus Čiučiulka
Gintaras Goda Antanas Klimavičius
Pranas Kuconis Vytautas Masiokas
Vytautas Piesliakas Jonas Prapiestis
Alvydas Pikelis Aldona Rakauskienė
Benediktas Stakauskas Josifas Tomaševičius
Lidija Liucija Žilienė Albinas Sirvydis