Civilinė byla Nr. e2A-227-467/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00481-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.6.35

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Ami technologijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei Nonsense dėl viešo konkurso būdu sudarytos nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Tuma“, uždaroji akcinė bendrovė „Jolgena“, uždaroji akcinė bendrovė „Savanorių tunelis“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Švaros broliai“ ir UAB ,,Ami technologijos“ (toliau – ir ieškovės) kreipėsi į teismą dėl atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) ir UAB Nonsense (toliau – ir atsakovės) viešo konkurso būdu sudarytos nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, prašydamos pripažinti Savivaldybės ir UAB Nonsense viešo nuomos konkurso Nr. 240050 būdu 2023 m. balandžio 4 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. A466-34/23 dėl statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, Savanorių pr., nuomos neteisėta ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovės nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2023 m. kovo 16–17 d. vykdė viešą nuomos konkursą Nr. 240050 (toliau – Konkursas) ir 2023 m. balandžio 4 d. sudarė nuomos sutartį Nr. A466-34/23 (toliau – Nuomos sutartis), kuria konkurso laimėtojai atsakovei UAB Nonsense išnuomojo statinį – 1 260 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Vilniuje, Savanorių pr. (toliau – aikštelė), 5 metų laikotarpiui automobilių statymo veiklai.

3.       Ieškovių teigimu, ginčijama Nuomos sutartimi Savivaldybė išnuomojo turtą, kuris pagal imperatyvias teisės normas negalėjo būti išnuomotas. Išnuomota aikštelė yra kelias, kuris ribojasi su ieškovių ir trečiųjų asmenų valdomais žemės sklypais ir yra vienintelis patekimas į besiribojančius žemės sklypus. Savivaldybė, nesilaikydama jai teisės aktais nustatytų imperatyvių savivaldybės (t. y. viešojo) turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo normų, išnuomojo UAB Nonsense viešą kelią (gatvę) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 1–291 patvirtintų Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo konkurso būdu ir be konkurso nuostatų (toliau – Nuostatai) 2.2, 4, 6.3, 6.11 punktus, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, kurie draudžia išnuomoti turtą, naudojamą savivaldybių funkcijoms (taip pat ir eismo organizavimo funkcijai) įgyvendinti. Aikštelės pagrindinė naudojimo paskirtis – kelių (gatvių), o toks Savivaldybės turtas yra skirtas savivaldybės savarankiškai funkcijai – eismo organizavimui įgyvendinti, užtikrinti teisę visiems fiziniams ir juridiniams asmenims naudotis keliais ir negali būti išnuomotas. Dėl to atsakovių sudaryta Nuomos sutartis turėtų būti panaikinta kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis).

4.       Savivaldybė, vykdydama viešą nuomos Konkursą, pažeidė imperatyvias konkurso organizavimo taisykles, dėl to Nuomos sutartis, kaip neteisėtai vykdyto konkurso rezultatas, turi būti pripažinta negaliojančia. Ieškovė UAB „Švaros broliai“ ginčo aikštele (keliu) naudojasi kaip įvažiavimu į sklypą ir pastatą, kurio techniniams sprendiniams pritarė Savivaldybės administracija, taip pat kelias yra naudojamas UAB „Švaros broliai“ veiklai vykdyti pagal su Savivaldybės administracija suderintą eismo schemą. Savivaldybės administracija, skelbdama ginčo konkursą, nenurodė nei ketinamo nuomoti statinio (aikštelės) pagrindinės naudojimo paskirties – kelių (gatvių), nei nuomojamo turto naudojimo ypatumų, t. y. kad ieškovė teisėtai pagal suderintą schemą ir Savivaldybės pritarimą naudojasi aikštele kaip keliu (gatve), patekti į pastatą. Skelbiant Konkursą nurodyta klaidinanti informacija, kad aikštelė nuomojama automobilių statymo veiklai vykdyti, o tai prieštarauja šio statinio pagrindinei naudojimo paskirčiai – kelių (gatvių). Be to, ieškovė, kaip teisėta aikštelės naudotoja, nebuvo įspėta apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą išnuomoti aikštelę ir prievolę grąžinti savivaldybei naudojamą turtą.

5.       Atsakovė Savivaldybė savo turtu (aikštele) naudojasi pažeisdama kitų asmenų teises, pažeidė CK 4.37 straipsnio 1 dalį. Nuomos sutartis (automobilių statymo veiklai vykdyti) prieštarauja Savivaldybės ir jos administracijos anksčiau išduotiems pritarimams dėl ieškovių valdomo pastato techninių sprendinių, kurie neatsiejamai susiję su aikštelės naudojimu, bei pritarimui dėl eismo organizavimo schemos aikštelėje. Atsakovė aikštelės nuomos viešą konkursą organizavo ignoruodama faktą, kad aikštelė atlieka kelio funkciją ir joje vykdant automobilių statymo veiklą būtų sutrikdytas transporto priemonių eismas bei užkirstas kelias patekti į su aikštele besiribojančiuose sklypuose esančius pastatus, t. y. pažeistos kitų asmenų teisės tinkamai ir netrukdomai naudotis savo turtu. Nuomos sutartis pažeidžia ieškovių interesus taip, kad jos nebegali tinkamai naudotis savo turtu. Naujoji aikštelės nuomininkė UAB Nonsense pateikė automobilių statymo veiklos aikštelėje planą (schemą), pagal kurią būtų užblokuotas bet koks patekimas prie ieškovių pastato: tiek įvažiavimas (išvažiavimas), tiek sklypo ribose suprojektuotos ir esamos automobilių parkavimo vietos. Ieškovėms bus ribojamas patekimas prie sklypo ir pastato, trikdomas pagal schemą aikštelėje nustatytas eismo nukreipimas, UAB ,,Švaros broliai“ klientai nebegalės patekti į pastate vykdomą automobilių plovyklą, ieškovė nebegalės vykdyti veiklos.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovių UAB ,,Švaros broliai“ ir UAB ,,Ami technologijos“ ieškinį patenkino – pripažino Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB Nonsense viešo nuomos konkurso Nr. 240050 būdu 2023 m. balandžio 4 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. A466-34/23 dėl statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, Savanorių pr., nuomos neteisėta ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisė ieškovei UAB ,,Ami technologijos“ ir trečiajam asmeniui UAB ,,Tuma“ iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB Nonsense bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir pateiktus įrodymus, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti, jog ginčo aikštelės teisinis statusas būtų apibrėžiamas kaip viešojo kelio (gatvės). Dėl to nepripažino, kad ginčo aikštelė negalėtų būti nuomojama dėl savo teisinio statuso – priklausymo viešiesiems keliams, kaip savivaldybės funkcijai vykdyti reikalinga infrastruktūra.

8.       Sprendime teismas pažymėjo, kad ginčo aikštelės naudojimo klausimas iš esmės yra aktualus aplinkinių statinių ir žemės sklypų savininkams (naudotojams), tai lemia poreikį spręsti jų teisių bei teisėtų interesų gynimo klausimus, tačiau nesuponuoja būtinybės pripažinti aikštelę viešo naudojimo keliu (gatve) dėl jos naudojimo pobūdžio. Ginčo aikštelės nepripažinimas viešo naudojimo keliu (gatve) nepaneigia jos neatsiejamo funkcinio ryšio su aplinkinių pastatų bei žemės sklypų aptarnavimu, kurį patvirtina ir pateikta 2023 m. rugsėjo 19 d. specialisto konsultacinė išvada, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruota aikštelės naudojimo paskirtis (kelių (gatvių)), faktinė aikštelės naudojimo situacija, ir tai suponuoja, kad aplinkiniai pastatai bei žemės sklypai negali tinkamai funkcionuoti be ginčo aikštelės, o tai lemia galimus aikštelės savininkės veiksmų apribojimus naudojantis ginčo aikštele.

9.       Teismas konstatavo, kad ieškovės ir trečiasis asmuo UAB ,,Tuma“ faktiškai naudojasi ginčo aikštele ir turi tam teisėtą pagrindą. Dalis aikštelės būtina trečiajam asmeniui patekti į jam priklausantį pastatų kompleksą: tai yra vienintelis transportui skirtas įvažiavimas į trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą prie gamybinės paskirties pastatų. Dalį aikštelės trečiasis asmuo teisėtai naudoja automobilių stovėjimo vietų rezervavimo sutarties (toliau – ir Rezervavimo sutartis) pagrindu ir moka už tai rinkliavą Savivaldybės administracijai. Dalis aikštelės reikalinga ieškovių vykdomai veiklai tinkamai vykdyti bei organizuoti ir tokiam aikštelės naudojimui yra gauti teisės aktuose nustatyti aikštelės savininkės Savivaldybės pritarimai (suderinimai, leidimai). Aikštelės savininkė Savivaldybė, spręsdama dėl aikštelės panaudojimo ir (ar) nuomos, negalėjo ignoruoti nurodytų aplinkybių ir faktinio aikštelės naudojimo. Atsakovė, vykdydama viešąją eismo organizavimo funkciją, turi pareigą užtikrinti trečiojo asmens teisę patekti prie (į) jam priklausantį žemės sklypą transporto priemonėmis. Kita vertus, atsakovė, teisės aktų nustatyta tvarka pritarusi ieškovių pastato projektiniams sprendiniams, išdavusi tam reikalingus leidimus, negali elgtis juos paneigdama naujai priimamais sprendimais dėl jai priklausančio turto panaudojimo. Toks elgesys, kai yra ignoruojami išduoti leidimai (sutikimai), kurių pagrindu sukurtas ieškovių teisėtas pagrindas ir lūkestis organizuojant veiklą naudotis ginčo aikštele, ne tik prieštarauja gero valdymo, teisinio stabilumo principams, pažeidžia teisėtus ieškovių lūkesčius, tačiau ir sukuria konfliktinę situaciją, kai keliems skirtingiems subjektams suteikiamos teisės naudotis tuo pačiu objektu, neišsprendžiant jų tarpusavio teisėtų interesų derinimo klausimo.

10.       Teismas padarė išvadą, kad tokio Savivaldybės naudojimosi turima nuosavybės teise negalima pripažinti atitinkančiu CK 4.37 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tinkamai naudojantis nuosavybės teise, prieš priimant su aikštelės nuoma susijusius sprendimus, turėjo būti išspręsti klausimai, susiję su kitais sprendimais (leidimais, suderinimais, sandoriais) suteiktomis teisėmis naudotis šiuo turtu – buvę sprendimai pakeisti, panaikinti, apriboti ar pan., apie tai informuojant suinteresuotus asmenis ir sudarant jiems galimybes ginti savo teises bei teisėtus interesus.

11.       Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais ieškovių ir trečiojo asmens UAB ,,Tuma“ argumentus, kad Savivaldybė, skelbdama Konkursą ir sudarydama Nuomos sutartį, suteikiančią teisę nuomininkui naudotis ginčo aikštele automobilių statymo veiklai visame aikštelės plote be apribojimų, savo, kaip turto savininkės, teisėmis naudojosi pažeidžiant kitų asmenų – aplinkinių žemės sklypų ir pastatų savininkų – teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės turėjimas nesuteikia teisės ja naudotis būdu, pažeidžiančiu kitų asmenų teises bei teisėtus interesus ir lygią teisę naudotis jiems priklausančia nuosavybe, ieškinio reikalavimą naikinti Nuomos sutartį patenkino (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

12.       Teismas pripažino, kad Konkurso metu ginčo aikštelę išnuomojant visa apimtimi vykdyti automobilių statymo veiklą, buvo pažeistos Konkurso organizavimą reglamentavusios Nuostatų ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 1-291 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“ patvirtinto Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatos, dėl tokių pažeidimų Konkurso dalyviams nebuvo atskleisti ginčo aikštelės naudojimo ypatumai ir trečiųjų asmenų teisėti interesai bei su jais susiję galimos aikštelės nuomos automobilių statymo veiklai apimties pokyčiai, nebuvo pranešta apie galiojančią automobilių statymo vietų rezervavimo sutartį, taigi nebuvo atskleista esminė nuomos objektą apibrėžianti informacija, susijusi su jo naudojimo ribojimais, kylančiais taip pat ir iš objekto naudojimo paskirties (kelių (gatvių)). Taip pat apie Konkursą nebuvo informuoti asmenys, turintys teisėtą pagrindą ir teisėtus lūkesčius naudoti aikštelę savo veikloje pagal jos Nekilnojamojo turto registre įregistruotą tikslinę paskirtį. Todėl Nuomos sutartis yra neteisėta. Konkursas buvo skelbiamas ne pagal Nuostatų ir Aprašo reikalavimus, todėl vyko neteisėtai, o jo pasėkoje sudaryta Nuomos sutartis turi būti pripažinta negaliojanti nuo jos sudarymo momento.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

13.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Teismas sprendime nepateikė teisinių argumentų, kuriais remiantis jis galėjo padaryti ieškovėms palankią išvadą ir taip apriboti aikštelės savininkės nuosavybės teisę ieškovių privačių interesų naudai.

13.2.                      Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 27 d. sprendimu dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos prie Savanorių pr. 129 detaliojo plano sprendinių tvirtinimo Nr. 348 nuspręsta patvirtinti teritorijos prie Savanorių pr. 129 detaliojo plano sprendinius. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 7 d. sprendimu dėl sklypo Savanorių pr. (greta statinio Savanorių pr. 129) ribų ir ploto nustatymo Nr. 332V nustatyta, kad „komerciniams statiniams statyti ir eksploatuoti Savanorių pr. (greta statinio Savanorių pr. 129) sklypas, kurio ribos pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtos linijomis ir skaičiais 1–7, yra 640 <...> kv. m ploto“. Šiuo sprendimu patvirtintas ieškovės UAB ,,Ami technologijos“ žemės sklypo dydis ir jo ribos, kuris reikalingas ne tik statiniams statyti, bet ir jiems eksploatuoti, t. y. patvirtinto dydžio sklypas yra pakankamas jame statomų statinių eksploatavimui.

13.3.                      Savivaldybės nuosavybės teisė į sklypą įregistruota nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. Ieškovės UAB ,,Ami technologijos“ nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota 2014 m. birželio 3 d. Pagal pastato projektą 2015 m. birželio 11 d. išduotas leidimas statyti naują(-us) statinį (-ius) Nr. LNS-01-150611-00663 (toliau – SLD). Jau rengiant projektą turėjo būti akivaizdu, kad naudotis projektuojamu pastatu, nesinaudojant (nevažiuojant) aikštele, praktiškai neįmanoma. Taigi, rengiant projektą turėjo būti atitinkamai sprendžiamas klausimas, kaip gi bus galima naudotis pastatu, jei nei projekto rengimu, nei SLD gavimo metu nei statytojas, nei ieškovės teisių perėmėjas teisės naudotis aikštele neturėjo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantės turėjo (iš)spręsti klausimą, kaip bus galima privažiuoti ir naudotis ieškovei UAB ,,Ami technologijos“ sklypu, kaip bus galima naudotis pastatu ne(pra)važiuojant per aikštelę, kartu turėjo (iš)spręsti ir kaip trečiasis asmuo UAB „Tuma“ galės naudotis savo sklypu.

13.4.                      Teismas nevertino, ar nagrinėjamu atveju buvo galima išspręsti situaciją kitaip, ieškovių arba trečiojo asmens UAB „Tuma“ iniciatyva prašant nustatyti servitutą. Aplinkybė, kad ieškovės ir trečiasis asmuo UAB „Tuma“ ilgą laiką neatlygintinai naudojosi aikštele savo poreikiams tenkinti, nėra teisėtas pagrindas naudotis aikštele, kadangi tokio pagrindo nenustato teisės aktai.

13.5.                      Nesant išviešinto Savivaldybės nuosavybės teisių aikštelės suvaržymo, Savivaldybė neprivalėjo domėtis ir spręsti klausimų, susijusių su tinkamu ieškovių ir trečiojo asmens UAB „Tuma“ nekilnojamųjų daiktų naudojimusi, teisės aktai Savivaldybei nesuteikia nei teisių, nei įgaliojimų imtis tokių veiksmų; juo labiau tai galėtų būti vertinama kaip nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimas.

13.6.                      Nagrinėjamu atveju susidarė teisiškai ydinga situacija, kad buvo panaikinta Nuomos sutartis, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo dalis dėl aikštelės nuomos nėra panaikinta, tad vis dar galioja ir turi būti vykdytina. Aikštelė negali būti išnuomojama kitaip, mažesne apimtimi ir (ar) su apribojimais, jei Vilniaus miesto savivaldybės taryba išreiškė valią išnuomoti aikštelę visa apimtimi be kokių nors apribojimų. Ieškovės nelaikė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo dalis, kuria nuspręsta išnuomoti aikštelę visa apimtimi be apribojimų, pažeidė jų teises ir (ar) teisėtus interesus.

13.7.                      Ginčas tarp šalių kilo ne dėl Nuomos sutarties, tačiau dėl jos sprendinio – nuomininko pateiktos schemos, kurioje pavaizduota, kaip būtų išdėstytos parkavimo vietos. Tačiau ši schema ir jos sprendiniai nebuvo ginčo objektai byloje. Kaip Nuomos sutartis pažeidžia ieškovių ar trečiųjų asmenų teises, įrodinėjama nebuvo. Jei esminis ginčas būtų kilęs dėl to, kad aikštelė išnuomota visa ir be apribojimų, ieškovės turėjo ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo dalį, kurios pagrindu aikštelė buvo išnuomota. Nagrinėjamu atveju buvo nepagrįstai vertinama schema ir jos sprendinių pagrindu įvertinta Nuomos sutartis. Vien faktas, kad buvo pasirašyta Nuomos sutartis, pats savaime nekliudė ieškovių bei trečiųjų asmenų ir nepažeidė jų teisių.

13.8.                      Teismas skirtingai interpretavo savininkų teises ir pareigas savo ir kitų nuosavybės teisių į daiktus apimtį bei turinį nesant tam teisinio pagrindo, sukūrė situaciją, leidžiančią ieškovėms ir trečiajam asmeniui UAB „Tuma“ be pagrindo neatlygintinai naudotis aikštele nesant teisinio pagrindo, įtvirtino apeliančių atžvilgiu aukštus veikimo ir sprendimų priėmimo reikalavimus, kurių įgyvendinimas iš esmės reikštų, jog apeliantės kišis ir galimai pažeis nuosavybės neliečiamumo principą ieškovių ir trečiųjų asmenų atžvilgiu. Teismas nevertino, ar nuomininkui pakeitus schemos sprendinius, kad nebūtų užstatytas įvažiavimas į plovyklą ir trečiojo asmens UAB „Tuma“ sklypą, iš esmės nebeliktų ginčo.

13.9.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad ieškovės neturi subjektinės teisės naudotis neatlygintinai viešąja infrastruktūra. Aikštelės savininkė Savivaldybė garantijų ieškovėms, kad jos visada ir (ar) be apribojimų galės naudotis aikštele pelnui gauti, neteikė; nuosavybės teisės apribojimai nėra nustatyti ir išviešinti, kaip tai reikalauja teisės aktų nuostatos, todėl priimdamas sprendimą teismas pažeidė interesų pusiausvyros principą, privataus subjekto pelno interesą iškėlė aukščiau Savivaldybės.

13.10.                      Kelio ženklų schema Nr. 12/SP/19 parodo, kokie kelio ženklai buvo suderinti su savivaldybės įmone (toliau – SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ ir Savivaldybės administracija. Prievolę tokią schemą parengti buvo nustatyta Rezervavimo sutarties 2.1.2 papunktyje. Ši schema negali reikšti, kad ja apeliantės pritaria Rezervavimo sutarčiai ar kažkuri iš apeliančių tampa sutarties šalimi. Teisiškai klaidinga sutapatinti leidimą (sutikimą) vienaip ar kitaip naudoti daiktą su schema, kuria tėra suderinamas kelio ženklų išdėstymas. Teismas, vertindamas situaciją, paneigė pagrindinius sutarčių teisės principus ir nuostatas. Rezervavimo sutartis buvo pasirašyta tarp SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir trečiojo asmens UAB „Tuma“. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. 44/1673539 matyti, kad Savivaldybės nuosavybės teisių apribojimai Rezervavimo sutarties ar kitu pagrindu nėra nei nustatyti, nei išviešinti. Vien ta aplinkybė, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ yra savivaldybės įmonė, negali reikšti, kad trečiajam asmeniui UAB „Tuma“ ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ sudarius Rezervavimo sutartį, bet jos neišviešinus, ši sutartis ir jos turinys tampa žinomi apeliantėms ar kad jos tampa sutarties šalimi ir tampa jau privaloma, jog šios sutarties pagrindu yra nustatyti ir išviešinti kokie nors Savivaldybės nuosavybės teisės apribojimai aikštelės atžvilgiu. Rezervavimo sutartis sudaryta tarp trečiojo asmens UAB „Tuma“ ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ reiškia, kad tiek Savivaldybės administracija, tiek Savivaldybė sutarties ir jos šalių atžvilgiu yra tretieji asmenys. Kadangi Rezervavimo sutarties šalys neišviešino, ši sutartis neįpareigoja Savivaldybės atsižvelgti į tai priimant sprendimus dėl aikštelės.

13.11.                      Teisiškai ydinga daryti išvadą, kad statybą leidžiantis dokumentas, kurį išdavė Savivaldybės administracija, galėtų ir nagrinėjamu atveju suteikė statytojui ar ieškovėms lūkestį ar teisėtą pagrindą organizuojant veiklą naudotis ginčo aikštele. Teismas neteisingai vertino aplinkybę, kad statybos leidimu suteikta teisė organizuojant veiklą naudotis aikštele ir subjektas, išdavęs statybą leidžiantį dokumentą, neturėjo teisės priimti sprendimų dėl aikštelės naudojimo, valdymo ar disponavimo. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad tokiems sprendiniams, pagal kuriuos pastatui tinkamai eksploatuoti jame vykdant konvejerinės automobilių plovyklos veiklą, yra būtina naudotis ginčo aikštele, buvo gauti teisės aktuose nustatyti aikštelės savininkės – savivaldybės – leidimai bei suderinimai. Leidimų (sutikimų, suderinimų) aikštelės savininkė Savivaldybė nedavė ir nesprendė.

13.12.                      Ieškovės bylos nagrinėjimo metu akcentavo 2017 m. rugsėjo 11 d. leidimą Nr. 39/U/17 (toliau – Leidimas), kuris, anot ieškovių, suteikė joms teises ir (ar) lūkesčius į aikštelę ir naudojimąsi ja. Leidimas neapriboja aikštelės savininkės teisių aikštelės atžvilgiu; taip pat nenustato apribojimų aikštelės atžvilgiu, kadangi tokie apribojimai turėtų būti išviešinti. Leidimas taip pat nepakeitė aikštelės teisinio statuso, todėl ieškovių teiginiai, kad Leidimas yra teisinis pagrindas naudotis aikštele, turėjo būti atmesti kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad išduotame Leidime yra nurodyta sąlyga, jog, esant būtinybei, Savivaldybė pasilieka teisę užsakovo įrengtas technines eismo reguliavimo priemones perkelti arba demontuoti. Teismas neįvertino, kad kelio ženklų ir kitų techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo procedūra iki šiol nėra užbaigta. Savivaldybės administracijai derinimui buvo pateikta schema neatitinkanti projekte suderintos schemos, užsakovas, savavališkai nuslėpdamas projektu suderintos eismo organizavimo schemos sprendinius, Leidimui gauti pateikė kitą schemą. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir nevertino. Leidimą išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrius, kuris yra Savivaldybės administracijos padalinys, bet ne Savivaldybė, kaip turto valdytoja. Išdavus Leidimą negalėjo būti sukelti lūkesčiai ar teisė (galimybė) organizuojant veiklą naudotis aikštele, kadangi tai prieštarautų galiojantiems teisės aktams. Leidimu nebuvo įtvirtintas (įteisintas) Savivaldybės nuosavybės teisių aikštelės atžvilgiu apribojimas, kadangi tokio apribojimo būdo (formos) nenumato teisės aktų nuostatos. Prie pastato suprojektuotos automobilių stovėjimo vietos, o ne automobilių sauso valymo vietos, tai patvirtina ir ieškovių pateikto techninio projekto Bendrojo aiškinamojo rašto ištrauka.

13.13.                      Šioje byloje tiek ieškovės, tiek teismas susikoncentravo į projektą ir jo sprendinius, kurie neva sukuria ieškovėms teisę ar teisėtą lūkestį, organizuojant veiklą naudotis aikštele. Nors sprendinys, kaip nurodė teismas, pakeistas, tačiau jis nebuvo suderintas su atitinkamomis institucijomis. Taigi pakeisti sprendiniai, neatitinkantys suderinto projekto, iš esmės rodo savavališkus veiksmus ir savavališką statybą, kurią teismas toleravo ir pateisino. Sprendiniai ar vizualizacijos nesprendė situacijos dėl privažiavimo į šias parkavimo vietas, sprendiniai neparodo, kad ieškovės galėtų ar joms būtų sukurtas lūkestis per aikštelę privažiuoti į suprojektuotas parkavimo vietas, kadangi tai reiškia aikštelės savininko nuosavybės teisių apribojimą, kurį reguliuoja teisės aktų nuostatos. Teismas, konstatuodamas, kad tiek projektuotos automobilių statymo vietos, tiek įrengtos sauso valymo vietos galėjo (gali) būti privažiuojamos tik per ginčo aikštelę, nenurodo, kokiais įrodymais ir motyvais pagrįsta ši išvada. Faktas, kad dabar ieškovės negali privažiuoti prie sauso valymo vietų niekaip kitaip nei per aikštelę, negali būti pagrindas apriboti Savivaldybės, kaip aikštelės savininkės, teisės priimti sprendimus aikštelės atžvilgiu ar nuosavybės teisių apskritai. Projekto sprendiniai nenurodo, kad suplanuotos parkavimo vietos būtų pasiekiamos išimtinai per aikštelę. Ieškovės UAB „Ami technologijos“ turimas sklypas turėjo būti pakankamas komercinių statinių ne tik statymui, bet ir eksploatavimui.

13.14.                      Teismas neatsižvelgė į apeliančių įrodymus ir nevertino jų, ar ieškovės turi teisinį suinteresuotumą teikti reikalavimus aikštelės atžvilgiu, kai pats pastatas ir kiti sprendiniai neatitinka suderinto projekto, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Kadangi statytojas neturėjo teisės įrengti sauso valymo vietas (siurblines) ir įstiklintą patalpą, atitinkamai statytojas neįgijo teisės realizuoti laisvai, jam patinkančiu būdu privažiuoti prie šių objektų; tuo labiau neįgijo pagrindo teigti, kad buvo sukurta teisė (teisėtas interesas) naudotis aikštele privažiuojant prie objektų. Ieškovė UAB „Švaros broliai“ neįrodė teisėto intereso aikštelės atžvilgiu ar reikalavimo privažiuoti prie siurblinių pagrįstumo; byloje esantys įrodymai ar teisės aktų nuostatos tokio teisėto intereso nei įrodo, nei įtvirtina.

13.15.                      Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – NŽT) sutikimas yra išduotas dėl elektros, vandentiekio, ūkinių nuotekų, lietaus nuotekų, ryšių inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų tiesimo ir jame aiškiai nurodyta, kad „sutikimas galioja tik pridedamame UAB „Archiprojektai“ parengtame plane nurodytiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti plane pažymėtoje vietoje. Planas yra neatskiriama šio sutikimo dalis“. NŽT sutikimas nesuteikė ieškovėms teisės Savivaldybei nuosavybės teise priklausančia aikštele naudotis tokiu būdu, kokiu aikštelė naudojama ieškovės UAB „Švaros broliai“ veiklai vykdyti. NŽT sutikimu nebuvo nustatyti Savivaldybės nuosavybės teisės į aikštelę apribojimai. NŽT sutikimo plane pažymėtas įvažiavimas iš aikštelės į ieškovių valdomą sklypą per nesuformuotą valstybinį žemės sklypą, tai nereiškia, kad ieškovės įgavo teisę (teisėtą pagrindą) naudotis aikštele savo poreikiams tenkinti.

13.16.                      Detaliojo plano sprendiniuose privažiavimo klausimas prie trečiojo asmens UAB „Tuma“ teritorijos sprendžiamas nebuvo, todėl jo reikalavimas naudotis aikštele, kad galėtų privažiuoti prie savo žemės sklypo, nepagrįstas, kai teritorijų planavimo dokumentai, ne(į)rodo, jog privažiavimo klausimas būtų buvęs spręstas ar trečiasis asmuo būtų rūpinęsis, jog būtų išspręstas klausimas dėl privažiavimo prie jo teritorijos. Byloje nebuvo pateikti dokumentai (statybą leidžiantys dokumentai, teritorijų planavimo dokumentai arba prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos), kuriuose matytųsi, kur trečiajam asmeniui UAB „Tuma“ numatytas ir garantuotas įvažiavimas į sklypą. Teisė naudotis aikštele privažiavimui prie žemės sklypo bei teisė reikalauti tokio privažiavimo užtikrinimo galėjo būti išspręsta servituto instituto, kuriuo nustatomos teisės į svetimą daiktą, pagalba ar kitomis teisėtomis ir leistinomis priemonėmis. Teismas, konstatuodamas, kad buvo paneigta trečiojo asmens UAB ,,Tuma“ teisė nekliudomai vykdyti veiklą ir transporto priemonėmis įvažiuoti į jam priklausantį sklypą, patekti prie gamybinių pastatų, nepateikė teisinių argumentų ir nenurodė įrodymų, kurie pagrįstų tokias išvadas.

13.17.                      Vadovaujantis Aprašu „nuomos konkurso dalyviai konkurso rezultatus gali apskųsti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“, todėl reikalauti panaikinti Konkurso rezultatus ir nutraukti procedūras dėl aikštelės nuomos sutarties sudarymo su konkurso laimėtoju nei ieškovės, nei tretieji asmenys, nedalyvavę Konkurse, teisinio pagrindo neturėjo ir neturi. Nei ieškovės, nei tretieji asmenys teisėtai aikštelės nenaudojo, todėl Konkursą organizavęs subjektas neprivalėjo informuoti jų apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą ar Konkursą. Visi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai teisės aktų nustatyta tvarka yra viešai skelbiami, todėl ieškovės ir tretieji asmenys turėjo galimybę susipažinti su jais. Konkursas vykdytas teisėtai, laikantis visų jam taikytinų teisės aktų nuostatų.

14.       Atsakovė UAB Nonsense atsiliepime į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

14.1.                      Savivaldybės administracijos vykdytas pakartotinis Konkursas, kuriame siūlė didžiausią kainą pateikusiam dalyviui išnuomoti statinį – aikštelę, 5 metų laikotarpiui automobilių statymo veiklai, buvo teisėtas, dėl to nebuvo teisinio pagrindo naikinti Konkurso rezultato, t. y. Nuomos sutarties. Ieškovės nebuvo pareiškę reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 1-1574 „Dėl nekilnojamojo turto Savanorių pr., Svajonių g. ir Ateities g. išnuomojimo viešo konkurso būdu“, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė išnuomoti 5 metams viešo konkurso būdu automobilių statymo veiklai nekilnojamąjį turtą – kitus inžinerinius statinius, tarp jų – aikštelę. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas iki šiol yra galiojantis ir jo pagrindu be apribojimų gali būti nuomojama aikštelė.

14.2.                      Teismas sprendimu nepagrįstai ieškovų ir trečiojo asmens UAB „Tuma“ interesus iškėlė aukščiau Savivaldybės nuosavybės ir disponavimo turtu teisės. Ieškovės neturi nustatyto servituto ar kitos galiojančios daiktinės teisės naudotis aikštele patekimui į ieškovei UAB „Ami technologijos“ nuosavybės teise priklausantį ir ieškovės UAB „Švaros broliai“ naudojama pastatą, be to, ieškovės aikštele naudojasi ne pagal su Savivaldybe ar kitomis institucijomis suderintus leidimus. Nei ieškovės, nei trečiasis asmuo UAB „Tuma“ nėra kreipęsi dėl servituto aikštelei nustatymo, dėl to teismas nepagrįstai nusprendė, kad Savivaldybės teisė disponuoti aikštele galėtų būti kaip nors ribojama, tuo pažeidžiant konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą.

14.3.                      Savivaldybės pritarimas Leidimui nereiškė Savivaldybės atsisakymo disponavimo aikštele teisės ar naudojimosi aikštele teisių perdavimo ieškovėms. Leidimas nepakeitė aikštelės juridinio statuso, nenustatė apribojimų aikštelės atžvilgiu, nepakeitė aikštelės nuosavybės teisių. Leidimas išduotas techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimui. Toks leidimas negali būti aiškinamas plečiamai ir vertinamas kaip išimtinių teisių naudotis aikštele suteikimas ieškovėms. Ieškovės nėra įgyvendinę prievolės perduoti Savivaldybei leidimo šaknelės, dėl to išduotu Leidimu negali naudotis.

14.4.                      Teismas nepagrįstai neįvertino, jog ieškovės galėtų turėti privažiavimą prie pastato pietinės pusės ir nevažiuojant per aikštelę, tačiau toks privažiavimas yra ribojamas ieškovės UAB „Švaros broliai“ įrengtomis automobilių tvarkymo vietomis. Atsakovės vertinimu, ieškovės UAB „Švaros broliai“ sprendimas išnaudoti turimą ir galimą įvažiavimą automobilių tvarkymo vietoms, o įvažiavimui neatlygintinai naudoti Savivaldybės turtą, negali būti aukščiau visuomenės poreikių, šiuo atveju – aikštelės pajamų gavimui.

15.       Ieškovės UAB „Švaros broliai“ ir UAB „Ami technologijos“ atsiliepime į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius atsikirtimus:

15.1.                      Apeliantės skunde neginčija teismo nustatyto fakto, kad ginčo aikštelė yra vienintelis patekimas į besiribojančius žemės sklypus: per aikštelę yra vienintelis privažiavimas prie trečiojo asmens UAB „Tuma“ priklausančio žemės sklypo ir jame esančių pastatų komplekso; ieškovės UAB „Švaros broliai“ plovyklos veikla yra įmanoma tik per aikštelę; trečiajam asmeniui UAB „Jolgena“ per aikštelę yra vienintelis būdas patekti į savo sklypą, kuriame stovi parduotuvė ir automobilių servisas.

15.2.                      Nuomos sutartimi Savivaldybė išnuomojo turtą, kuris pagal imperatyvias teisės normas negalėjo būti išnuomotas. Išnuomota aikštelė yra kelias, kuris ribojasi su ieškovių ir trečiųjų asmenų valdomais žemės sklypais ir yra vienintelis patekimas į besiribojančius žemės sklypus. Aikštelės pagrindinė naudojimo paskirtis – kelių (gatvių), o toks Savivaldybės turtas yra skirtas Savivaldybės savarankiškajai funkcijai – eismo organizavimui įgyvendinti, užtikrinti teisę visiems fiziniams ir juridiniams asmenims naudotis keliais ir negali būti išnuomotas. Dėl to atsakovių sudaryta Nuomos sutartis turėtų būti panaikinta kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).

15.3.                      Savivaldybės administracija „atstovauja“ Savivaldybės interesus projekto rengimo metu ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu, todėl Savivaldybės administracijos pritarimas techninio projekto sprendiniams suteikė teisinį tikrumą, kad Savivaldybė pritaria tokiam pastato naudojimui, kuris yra įmanomas tik per aikštelę. Tiek projektinių pasiūlymų užduoties rengimo metu, tiek techninio projekto derinimo metu, tiek išduodant statybos leidimą, Savivaldybės interesus atstovaujanti Savivaldybės administracija patikrina sprendinius. Šiuo atveju ieškovė UAB „Švaros broliai“ projektą suderinti galėjo tik su Savivaldybės administracija, kuri atstovavo Savivaldybės interesus. Aplinkybė, jog Savivaldybės administracija suderino techninio projekto sprendinius patvirtina, kad Savivaldybės administracija neįžvelgė teisės aktų ar trečiųjų asmenų (įskaitant Vilniaus miesto savivaldybės) interesų pažeidimo. Savivaldybės administracija, pritardama projektui ir (ar) išduodama statybą leidžiantį dokumentą, įgyvendina kartu ir savivaldybės teises bei pareigas šioje srityje. Savivaldybė ir Savivaldybės administracija sprendimus derina tarpusavyje bei veikia vadovaudamasi bendru interesu. Jeigu techninio projekto sprendiniai būtų pažeidę Savivaldybės interesus, Savivaldybės administracija tokio sprendinio nebūtų suderinusi. 

15.4.                      Rengiant pastato techninį projektą 2014 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2494 buvo patvirtintas Detaliojo plano koregavimas pakeičiant nustatytą statybos zoną ir ribas pagal statinio projekto sklypo planą. Šiam sprendimui priimti Savivaldybės administracija turėjo visus reikiamus įgaliojimus ir kompetenciją. Nei bendro naudojimo, nei infrastruktūros teritorijos nebuvo keičiamos. Tai patvirtina, kad Savivaldybė pritarė sprendiniams ir aikštelės naudojimui.

15.5.                      Aplinkybė, kad techninio projekto sprendiniai numato horizontalias automobilių statymo vietas, o faktiškai įrengtos vertikalios automobilių statymo vietos, nėra teisiškai reikšminga. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo to, kaip yra įrengtos automobilių stovėjimo vietos, šios vietos yra privažiuojamos (pasiekiamos) tik per aikštelę. Ne tik šios vietos yra privažiuojamos per aikštelę, bet ir įvažiavimas bei išvažiavimas iš automobilių plovyklos yra įmanomi tik per aikštelę.

15.6.                      Apeliantės nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimu yra toleruojama savavališka statyba. Byloje nėra konstatuotas savavališkos statybos faktas ir nėra tai patvirtinančių įrodymų. Pastatas su faktiškai įrengtais sklypo sprendiniais buvo priduotas ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

15.7.                      Vadovaujantis NŽT sutikimu, ieškovės turėjo teisėtą lūkestį, kad ieškovėms 10 metų bus garantuojamas privažiavimas iki įvažiavimo į sklypą. Brėžinyje pažymėtos susisiekimo komunikacijos – įvažiavimas iš aikštelės į sklypą ir jame esantį pastatą, einantį per nesuformuotą valstybinį žemės sklypą. NŽT sutikime susisiekimo komunikacijos įvardintos, kaip „Įvažiavimas į sklypą“. Tuo tarpu, vadovaujantis naujo aikštelės nuomininko UAB Nonsense pateikta automobilių parkavimo vietų išdėstymo schema, ši NŽT sutikimu nustatyta susisiekimo komunikacija – įvažiavimas – būtų užstatyta, ieškovės netektų galimybės ja naudotis ir patekti į savo sklypą. Nagrinėjamu atveju susidaro prieštaringa situacija, kai viena vertus NŽT išduoda ieškovėms sutikimą naudoti viešąjį turtą tiesiant susisiekimo komunikacijas ir tokiu būdu pasiekti savo sklypą per aikštelę, o Savivaldybė, išnuomojusi aikštelę privačiam subjektui, riboja ieškovių teises naudotis tomis susisiekimo komunikacijomis.

15.8.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nepaisant to, jog Eismo organizavimo schema savaime nekeičia turto savininko teisių apimties, tačiau tai nepašalina Savivaldybės ir Savivaldybės administracijos pareigų informuoti suinteresuotus asmenis, kurių iniciatyva buvo parengta Eismo organizavimo schema, apie šios schemos planuojamus pakeitimus. Apeliantės dėl šio pirmosios instancijos teismo motyvo nepasisakė. Savivaldybė turėjo informuoti ieškoves dar ir dėl to, kad horizontalus kelio ženklinimas Savivaldybei priklausančiame sklype buvo atliktas ieškovės UAB „Švaros broliai“ lėšomis.

15.9.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad buvo pažeistas CK 4.37 straipsnio 1 dalies reikalavimas ir kad Savivaldybės administracijos vykdytas Konkursas buvo skelbiamas ne pagal Nuostatų ir Aprašo reikalavimus, todėl vyko neteisėtai. Iš neteisėto Konkurso negali atsirasti teisėtai sudaryta sutartis, todėl ir Nuomos sutartis pagrįstai sprendime pripažinta negaliojanti nuo jos sudarymo momento.

15.10.                      Rezervacijos sutartis taikoma Savivaldybės administracijos atžvilgiu. Šią sutartį sudarė Savivaldybės įmonė, todėl pagal Rezervacijos sutarties 3.5 punktą rinkliavos yra mokamos į Savivaldybės administracijos banko sąskaitą. Savivaldybė, Savivaldybės administracija ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ derina sprendimus ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ neveikia be Savivaldybės žinios. Po priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo trečiasis asmuo UAB „Tuma“ gavo pranešimą iš Savivaldybės administracijos apie Rezervavimo sutarties nutraukimą: „priimtas sprendimas panaikinti UAB „Tuma“ teisę rezervuoti automobilių stovėjimo vietas, esančias Savanorių pr. 139. Rezervavimo teisė panaikinama 20 dieną nuo šio rašto išsiuntimo dienos“. Dokumentas patvirtina, kad tokiu veiksmu Savivaldybė paneigė šioje byloje ir apeliaciniame skunde dėstomus teiginius apie tai, jog Rezervavimo sutartis jai negalioja, nes ji neva nėra šios sutarties šalis.

15.11.                      Trečiasis asmuo UAB „Tuma“ teisėtai naudojosi aikštele, nes tokiam naudojimui pritarė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir Savivaldybės administracija sudarius Rezervavimo sutartį ir suderinus Kelio ženklų schemą Nr. 12/SP/19. Aikštelė visada buvo naudojama kaip gatvė. Tokia yra ir įregistruota aikštelės paskirtis. Išvažiuojamojo posėdžio metu apžiūrėtas trečiajam asmeniui UAB „Tuma“ priklausantis sklypas ir statiniai. Vienintelis įvažiavimas į trečiojo asmens UAB „Tuma“ sklypą yra galimas tik per aikštelę, kito įvažiavimo nėra ir nėra galimybės jo įrengti.

15.12.                      Aikštelės išnuomojimas ir bet kokios galimybės įvažiuoti į sklypus Savanorių pr. 137 ir Savanorių pr. 139 panaikinimas reikšmingai sutrikdytų ieškovėms ir tretiesiems asmenims naudojimąsi tiek sklypais, tiek ir juose esančiu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu. Savivaldybė, kaip bet kuris kitas subjektas, to negali ignoruoti. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes teisingai įvertino ir pagrįstai nurodė, kad Savivaldybė yra subjektas, turintis viešųjų funkcijų, dėl to „jai tenka pareiga ne tik tinkamai naudotis jai priklausančiu turtu, kaip ir kiekvienam savininkui – nepažeidžiant kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, tačiau ir pareiga nuosekliai vykdyti administravimo funkcijas, nepaneigti prieš tai teisės aktų nustatyta tvarka priimtų sprendimų, o savo priimamus sprendimus atliekant viešąsias funkcijas derinti su kitomis valstybinėmis ar savivaldybės institucijomis“. Toks išaiškinimas nepažeidžia nuosavybės teisės neliečiamumo principo.

15.13.                      Nagrinėjamu atveju nebuvo poreikio kelti klausimą dėl servituto nustatymo. Aikštelė visada buvo naudojama kaip gatvė, tą patvirtina įregistruota jos teisinė paskirtis ir specialisto išvada. Trečiasis asmuo UAB „Tuma“ ginčo aikštele naudojosi dar iki jos įregistravimo Savivaldybės turtu. Aikštelė (vėliausiai nuo 1997 m.) buvo naudojama kaip viešas kelias (gatvė) ir Savivaldybė niekada tokio naudojimo nekvestionavo, nereikalavo atlyginimo, todėl ieškovėms ir trečiajam asmeniui UAB „Tuma“ nebuvo savaime suprantama, kad gatve, kaip viešąja infrastruktūra, kada nors nebebus galima naudotis. Savivaldybė nekėlė pretenzijų ieškovėms dėl pastato techninio projekto sprendinių, kuriuos įgyvendinti buvo įmanoma tik per aikštelę. Taip pat nebuvo pretenzijų, kai buvo derinama Eismo organizavimo schema aikštelėje. Ieškovės, gavę Savivaldybės pritarimą naudotis aikštele, kurios paskirtis kelių (gatvių), neprivalėjo atskirai spręsti dėl papildomos naudojimosi teisės nustatymo.

15.14.                      Teismo sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto savivaldybės taryba negalės ignoruoti teismo sprendimo ir jame konstatuotų teisės normų pažeidimų – teismo sprendimas turės res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Nėra draudimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pačiai pakeisti priimtus sprendimus ir apeliantės nepateikė argumentų, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba negali pati panaikinti ar pakeisti ankstesnį sprendimą dėl aikštelės nuomos.  

16.       Trečiasis asmuo UAB „Tuma“ atsiliepime į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius atsikirtimus:

16.1.                      Nuomos sutartis dėl aikštelės buvo sudaryta neteisėtai įvykdyto Konkurso pagrindu, nesilaikant prievolės informuoti aikštelės teisėtus naudotojus apie Konkursą bei su jais nutrauktinas aikštelės naudojimo sutartis, bei atitinkamai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo, laikantis Nuostatų, nei Konkurso dieną, nei prieš Nuomos sutarties sudarymą nebuvo įspėtas apie Konkursą ir ketinamą sudaryti Nuomos sutartį dėl aikštelės, nors buvo teisėtas aikštelės dalies (turto) naudotojas. Iki Nuomos sutarties sudarymo su trečiuoju asmeniu nebuvo nutraukta aikštelės dalies Rezervavimo sutartis ir aikštelės dalis nebuvo sugrąžinta priėmimo–perdavimo aktu.

16.2.                      Savivaldybės administracija pripažįsta, kad rezervavimo panaikinimo klausimas turėjo būti išspręstas atitinkamu būdu, tačiau tai padarė tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, bet ne aktualiu momentu. Jei trečiasis asmuo būtų buvęs informuotas apie Rezervavimo sutarties panaikinimą dėl vykstančio Konkurso, savalaikiai būtų ginamos trečiojo asmens pažeistos teisės, įskaitant ir Konkurso sąlygas. Šiuo atveju Konkurso (Nuomos sutarties) teisėtumas turi būti sprendžiamas pagal faktinę situaciją, kuri buvo Konkurso (Nuomos sutarties) sudarymo dieną.

16.3.                      Apeliantės formaliais ir nepagrįstais motyvais, įskaitant Rezervavimo sutarties neįregistravimu Nekilnojamojo turto registre, siekia atsiriboti nuo Savivaldybės administracijos išduotų suderinimų. Nors Savivaldybės administracija yra atskiras juridinis asmuo nei SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“, tačiau bylos duomenys liudija, jog SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ veikia Savivaldybės administracijos sprendimų pagrindu. Tai įrodo Savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 7 d. raštas Nr. A51-20100/24(3.3.2.26E-INF), kuriuo savivaldybė nusprendė dėl rezervavimo vietų panaikinimo. Šis sprendimas grindžiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 1-1574 „Dėl nekilnojamojo turto Savanorių pr., Svajonių g. ir Ateities g. išnuomojimo viešo konkurso būdu“. Savivaldybė nelaukdama galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje toliau įgyvendina veiksmus dėl aikštelės nuomos, nors Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones – šalių ginčo apimtyje sustabdytas Konkurso būdu sudarytos Nuomos sutarties dėl nuomos vykdymas.

16.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog trečiojo asmens aikštelės naudojimas atitinka jos Nekilnojamojo turto registre įregistruota naudojimo paskirtį – ,,kelių (gatvių)“ ir esant šiai naudojimo paskirčiai nėra pagrindo kelti papildomo klausimo dėl servituto nustatymo, kai aikštelės savininkė Savivaldybė šio naudojimo nekvestionavo bei jo atlygintinumo klausimo nekėlė.

16.5.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad situacija, kai aikštelė be naudojimo apribojimų buvo išnuomota, pažeidžia ieškovių ir trečiojo asmens teises bei teisėtus interesus, nes nuomininkės ketinama vykdyti automobilių statymo veikla užkirs kelią (trukdys) ieškovėms tinkamai ir pilnavertiškai naudotis joms priklausančiu turtu vykdant automobilių konvejerinės plovyklos veiklą, o trečiajam asmeniui – užkirs kelią vykdyti veiklą ir naudotis jam priklausančiu turtu, nes apsunkins patekimą į jam priklausantį žemės sklypą ir jame esantį pastatų kompleksą. Atsakovei UAB Nonsense suteiktos teisės naudotis aikštele Nuomos sutarties pagrindu iš esmės pažeidžia ieškovių ir trečiojo asmens, kaip turto savininkų teises bei teisėtus interesus, trikdo veiklą. Ginčas kilo dėl aikštele besinaudojančių (turinčių) teisę naudotis asmenų teisių bei teisėtų interesų derinimo. Tam būtina įvertinti realų ginčo aikštelės naudojimą ir jo teisinius pagrindus. Nuomos sutartis, o ne tik automobilių statymo veiklos planas – automobilių parkavimo vietų schema aikštelėje, pažeidžia trečiojo asmens (bei ieškovių) teises.

16.6.                      Nei Konkurso metu, nei Nuomos sutartyje nebuvo numatytų įpareigojimų nuomininkui (atsakovei UAB Nonsense) vykdyti automobilių stovėjimo aikštelės veiklą tokiu būdu bei apimtimi, jog nebūtų pažeisti gretimų žemės sklypų savininkų, nuomininkų teisėti interesai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

17.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi šią civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

 

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

 

19.       Ieškovės ir trečiasis asmuo UAB „Tuma“ su atsiliepimais į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 7 d. raštą Nr.A51-20100/24(3.3.2.26E-INF) „Dėl teisės rezervuoti automobilių stovėjimo vietas panaikinimo“, adresuotą trečiajam asmeniui UAB „Tuma“, kuriuo siekia pagrįsti, kad trečiasis asmuo UAB „Tuma“ buvo teisėtas ginčo aikštelės dalies naudotojas pagal Rezervavimo sutartį, kai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 1-1574 buvo nuspręsta penkeriems metams išnuomoti aikštelę viešojo konkurso būdu ir Savivaldybės administracijai vykdant Konkursą bei sudarant Nuomos sutartį. Prašo šį įrodymą priimti, nes jis buvo pateiktas jau po skundžiamo teismo sprendimo paskelbimo.

20.       CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

21.       Nagrinėjamu atveju ieškovių ir trečiojo asmens UAB „Tuma“ pateiktas Savivaldybės administracijos raštas buvo parengtas ir trečiojo asmens gautas po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. šis įrodymas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas ir teismas jo neįvertino. Nepaisant to, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog nėra sąlygų, numatytų CPK 314 straipsnyje, priimti šį naują įrodymą apeliacinės instancijos teisme, kadangi jis iš esmės nėra įrodymas, turintis įtakos teisingam ginčo išnagrinėjimui ta apimtimi, kurią apibrėžia apeliančių apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos, jis iš esmės nesusijęs su ginčo dalyku: teismui pateiktas Savivaldybės administracijos raštas yra adresuotas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Tuma“, dėl su juo sudarytos Rezervavimo sutarties nutraukimo, o ši byla nagrinėjama pagal ieškinį atsakovėms Savivaldybei ir UAB Nonsense dėl viešo konkurso būdu sudarytos nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Taigi pateikiamas dokumentas nepriimamas ir nepridedamas prie bylos medžiagos.

 

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

 

22.       Ieškovei UAB „Ami technologijos“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantis paslaugų paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Vilniuje, Savanorių pr. 137. Šį žemės sklypą ir pastatą 2016 m. birželio 17 d. ilgalaikės nuomos sutarties Nr. 20160617 pagrindu yra išsinuomojusi ieškovė UAB „Švaros broliai“, kuri pastate vykdo konvejerinės automobilių plovyklos veiklą.

23.       Trečiajam asmeniui UAB ,,Tuma“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatai: sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kontrolės postas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora ir aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Vilniuje, Savanorių pr. 139.

24.       Atsakovei Savivaldybei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas – aikštelė. Ši aikštelė ribojasi su ieškovei UAB ,,Ami technologijos“ priklausančiu bei ieškovės UAB ,,Švaros broliai“ nuomojamu žemės sklypu ir trečiajam asmeniui UAB ,,Tuma“ priklausančiu žemės sklypu, t. y. išsidėsčiusi tarp šių sklypų; taip pat yra ribojama Savanorių pr. ir Riovonių g. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šio nekilnojamojo daikto pavadinimas – ,,automobilių stovėjimo aikštelė“, paskirtis – ,,kelių (gatvių)“, statinio kategorija – II grupės nesudėtingas statinys.

25.       Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2001 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 348 pritarė Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos prie Savanorių pr. 129 detaliojo plano sprendinių tvirtinimui pagal pridėtą teritorijos prie Savanorių pr. 129 detaliojo plano brėžinį. Rengiant ieškovių valdomo pastato, esančio Vilniuje, Savanorių pr. 137, techninį projektą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 30-2494 patvirtino detaliojo plano koregavimą, pakeičiant detaliuoju planu nustatytą statybos zoną ir ribas pagal statinio projekto sklypo planą, kuriam pritarė Teritorijų planavimo komisija, tačiau bendro naudojimo ir (ar) infrastruktūros teritorijos nebuvo keičiamos.

26.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2014 m. rugpjūčio 26 d. darbiniame pasitarime miesto plėtros klausimais pritarė UAB ,,Ami technologijos“ pateiktiems projektiniams pasiūlymams, automobilių parkavimui sklypo ribose, tą patvirtina 2014 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokolas Nr. A16-725/14(2.1.13-MP). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrius 2015 m. kovo 23 d. pritarė techninio projekto sklypo plano dalies brėžiniui „Eismo organizavimo schema“.

27.       NŽT 2014 m. gruodžio 15 d. davė sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. 49ST-(14.49.5)-1861. Šiuo sutikimu pritarė elektros, vandentiekio, ūkinių nuotekų, lietaus nuotekų, ryšių inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų tiesimui pagal pateiktą UAB ,,Archiprojektai“ parengtą paslaugų paskirties pastato Vilniuje, Savanorių pr. 137, statybos projekto inžinerinių tinklų suvestinį planą valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. NŽT 2019 m. gegužės 17 d. išdavė naują sutikimą valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, tiesti pridedamame brėžinyje nurodytas susisiekimo komunikacijas – kitą transporto tinklą ,,Įvažiavimas į sklypą“, Savanorių pr. 137, Vilnius.

28.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovų 2017 m. rugsėjo 7 d. darbo grupės pasitarime dėl kelio ženklo ir horizontalaus ženklinimo įrengimo bendro naudojimo teritorijoje, ties pastatais Savanorių pr. 137, 139, buvo pritarta horizontaliam ženklinimui ir kelio ženklo(-ų) įrengimui ginčo aikštelėje pagal ieškovės UAB ,,Švaros broliai“ užsakymu UAB ,,Infrastruktūros plėtra“ parengtą schemą Nr. 39/U/17. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrius 2017 m. rugsėjo 7 d. išdavė leidimą Nr. 39/U/17 ženklinimui.

29.       Trečiasis asmuo UAB ,,Tuma“ 2019 m. balandžio 3 d. yra sudaręs automobilių stovėjimo vietų rezervavimo sutartį Nr. RZ-641 (Rezervavimo sutartis) su SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“, kurios pagrindu trečiasis asmuo sutarties galiojimo laikotarpiu įgijo teisę naudotis dviem rezervuotomis automobilių stovėjimo vietomis (10 metrų aikštelės dalimi), esančiomis Vilniuje, Savanorių pr. 139.

30.       Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 1-1574 „Dėl nekilnojamojo turto Savanorių pr., Svajonių g. ir Ateities g. išnuomojimo viešo konkurso būdu“ nusprendė išnuomoti penkeriems metams viešo konkurso būdu automobilių statymo veiklai Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – kitus inžinerinius statinius, tarp jų – 1 260 kv. m automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Vilniuje, Savanorių pr. (1.2 punktas).

31.       Savivaldybės administracija 2023 m. kovo 16 – 17 d. informacinių technologijų priemonėmis interneto svetainėje http://www.evarzytynes.lt/ vykdė Konkursą, kuriame siūlė didžiausią kainą pateikusiam dalyviui išnuomoti aikštelę 5 metų laikotarpiui automobilių statymo veiklai.

32.       Atsakovė Savivaldybė 2023 m. balandžio 4 d. su Konkursą laimėjusia atsakove UAB Nonsense sudarė Nuomos sutartį, kuria aikštelė išnuomota atsakovei UAB Nonsense 5 metų laikotarpiui automobilių statymo veiklai.

33.       Atsakovė UAB Nonsense 2023 m. balandžio 12 d. pateikė ieškovėms ketinamos vykdyti automobilių statymo veiklos planą – automobilių parkavimo vietų schemą aikštelėje. Šį planą (parkavimo schemą) atsakovė el. paštu persiuntė ieškovėms susipažinti, nurodydama, kad su nauja parkavimo schema susiję darbai bus atliekami artimiausiu metu.

 

Dėl nuosavybės teisės ribojimo ir naudojimosi aikštele

 

34.       Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tai gali būti daroma tik įstatymo ar įstatymo pagrindu, teismo sprendimu (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-916/2022 47 punktas)

35.       Viešosios nuosavybės objektas įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešasis konkursas vykdomas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, kuriame įtvirtinti visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principai, apibrėžti šio įstatymo 9 straipsnyje. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso vykdymo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintas Valstybės ilgalaikio materialiojo turto, valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos aprašas.

36.       Be bendrųjų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme yra nustatytos ir konkrečios taisyklės, kuriomis vadovaujantis turi būti įgyvendinama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 19 punktą sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose, priskiriamas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnyje, reglamentuojančiame valstybei ir savivaldybėms priklausančio ilgalaikio turto nuomos tvarką, nurodyta, kad valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, išnuomojamas viešo nuomos konkurso būdu, o sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija (15 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vadovaujantis to paties straipsnio 3 ir 6 dalimis, savivaldybės taryba nustato savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką, taip pat nuompinigių už valstybės ar savivaldybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarką.

37.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas, konstatuota, kad savivaldybei priklausančio turto nuomos procedūros yra griežtai formalizuotos ir reglamentuotos. Įstatyme, be kita ko, nurodyti konkretūs subjektai – savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija, galintys inicijuoti nuomos sutarties sudarymą, nustatyta nuomos procedūrų vykdymo tvarka ir pan. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2011). Kita vertus, toks griežtas reguliavimas, taikomas sudarant sandorius dėl savivaldybės turto, nėra savitikslis. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečią valstybei ar savivaldybei priklausančio turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo tvarką, siekia užtikrinti, kad šis turtas būtų naudojamas protingai ir efektyviai, sukuriant kuo didesnę vertę visuomenei (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas).

38.       Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose. Jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privaloma laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės (savivaldybės) turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015).

39.       Nagrinėjamoje byloje ieškovės kreipėsi į teismą, ginčydamos viešojo konkurso būdu sudarytą nuomos sutartį, tuo pagrindu, kad ginčijama Nuomos sutartimi atsakovė Savivaldybė išnuomojo turtą, kuris pagal imperatyvias teisės normas negalėjo būti išnuomotas, o būtent: ieškovė UAB „Švaros broliai“ ginčo aikštele naudojasi patekimui prie šalia pastato įrengtų sauso valymo siurblių (valymo vietų), bet ji, kaip teisėta aikštelės naudotoja, nebuvo įspėta apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą išnuomoti aikštelę ir prievolę grąžinti savivaldybei naudojamą savivaldybės turtą. Ieškovių nuomone, Nuomos sutartis prieštarauja Savivaldybės ir jos administracijos anksčiau išduotiems pritarimams dėl ieškovių valdomo pastato techninių sprendinių, kurie neatsiejamai susiję su aikštelės naudojimu, bei pritarimui dėl eismo organizavimo schemos aikštelėje. Nuomos sutartis pažeidžia ieškovių ir trečiojo asmens UAB
„Tuma“ interesus taip, kad jos nebegali tinkamai naudotis savo turtu.

40.       Pirmosios instancijos teismas ieškovių ieškinį patenkino ir Nuomos sutartį pripažino negaliojančia, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti, jog ginčo aikštelės teisinis statusas būtų apibrėžiamas kaip viešojo kelio (gatvės), o tai nesudaro pagrindo laikyti, kad ginčo aikštelė pagal savo teisinį statusą laikytina viešuoju keliu (gatve). Teismas nustatė, kad ieškovės ir trečiasis asmuo UAB ,,Tuma“ faktiškai naudojasi ginčo aikštele ir turi tam teisėtą pagrindą. Dalis aikštelės reikalinga ieškovių veiklai tinkamai vykdyti bei organizuoti ir tokiam aikštelės naudojimui yra gauti teisės aktuose nustatyti aikštelės savininkės Savivaldybės pritarimai (suderinimai, leidimai). Teismas padarė išvadą, kad atsakovės Savivaldybės naudojimosi turima nuosavybės teise į aikštelę negalima pripažinti atitinkančiu CK 4.37 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes Savivaldybė, skelbdama Konkursą ir sudarydama Nuomos sutartį, suteikiančią teisę nuomininkui naudotis ginčo aikštele automobilių statymo veiklai visame aikštelės plote be apribojimų, savo, kaip turto savininkės, teisėmis naudojosi pažeisdama kitų asmenų – aplinkinių žemės sklypų ir pastatų savininkų – teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimą panaikinti Nuomos sutartį patenkino. Be to, teismas pripažino, kad Konkurso metu ginčo aikštelę išnuomojant visa apimtimi vykdyti automobilių statymo veiklą, buvo pažeistos Konkurso organizavimą reglamentavusios Nuostatų ir Aprašo nuostatos, todėl Nuomos sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

41.       Apeliaciniame skunde atsakovė Savivaldybė ir trečiasis asmuo Savivaldybės administracija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl Savivaldybės, kaip aikštelės savininkės, teisių nepažeidimo, sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo.

42.       Teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia šalių keliami reikalavimai, aplinkybės, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisėjų kolegija pažymi, kad į teismą dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi ieškovės, pareikšdamos reikalavimus dėl Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Trečiojo asmens UAB „Tuma“ procesinis statusas byloje nulemia, kad šis proceso dalyvis savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė ir savo galbūt pažeistų teisių ir interesų neįrodinėjo, todėl tiek ieškovių procesiniuose dokumentuose, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens UAB „Tuma“ tariamu teisių pažeidimu, nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas ir apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertina, o vertina tik tas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, kurios susijusios su ieškovių teisių ir interesų pažeidimu, dėl kurių Nuomos sutartis pripažinta negaliojančia.

43.       CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimo ir jų reikšmės teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti šių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo principai įgytų civilinių teisių atžvilgiu; CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas; sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina; imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

44.       CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisės sąvoka: nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo; kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota (CK 4.39 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis registruotinas turtas, su šiuo turtu, daiktinėmis teisėmis į jį ir su šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai teisės aktų nustatyta tvarka registruojami viešuosiuose registruose. Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro objektais taip pat yra servitutai ir CK 4.254 straipsnyje nurodyti juridiniai faktai (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto d papunktis ir 5 punktas).

45.       Pagal byloje pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis daiktinių teisių suvaržymų aikštelei, kaip nekilnojamojo turto objektui, nenurodyta, tai leidžia daryti išvadą, kad turto (aikštelės) savininko – atsakovės Savivaldybės nuosavybės teisė yra neapribota ir ji gali ja laisvai naudotis. Nekilnojamojo turto registre nurodytų duomenų dėl daiktinių teisių suvaržymų ieškovės neginčija. Atsižvelgiant į tai, būtina įvertinti, kaip atsakovė Savivaldybė, įgyvendindama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą, skelbdama viešąjį ilgalaikio turto nuomos konkursą ir sudarydama Nuomos sutartį su konkurso laimėtoja – atsakove UAB Nonsense pažeidė (ar pažeidė) ieškovių teises ir interesus.

46.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris buvo išnuomotas ginčo Nuomos sutartimi, pagal savo teisinę paskirtį yra aikštelė ir nėra pagrindo nustatyti, jog ginčo aikštelės teisinis statusas būtų apibrėžiamas kaip viešojo kelio (gatvės). Dėl to nepripažino, kad ginčo aikštelė negalėtų būti nuomojama dėl savo teisinio statuso – priklausymo viešiesiems keliams, kaip savivaldybės funkcijai vykdyti reikalinga infrastruktūra. Šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados šalys neginčija – apeliantės skunde dėl to neteikia jokių argumentų (iš esmės su tokia teismo išvada sutinka), ieškovės – skundo ir (ar) argumentų nepateikė. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti ir (ar) neigti tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, todėl plačiau dėl to nepasisako.

47.       Ieškovės teisėtus interesus naudotis aikštele grindė trečiojo asmens Savivaldybės administracijos priimtais sprendimais (statybos projekto suderinimu, leidimu, pritarimais ir leidimais dėl aikštelės ženklinimo), NŽT išduotais sutikimais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovių pateiktus įrodymus, nusprendė, kad jos (ieškovės) turi (turėjo) teisėtą pagrindą naudotis ginčo aikštele. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovių pateiktus įrodymus, nusprendžia, kad jais nėra įrodomas ir pagrindžiamas ieškovių teisėtas pagrindas naudotis atsakovei Savivaldybei priklausančiu turtu (aikštele).

48.       Pirma, pirmosios instancijos teismas neteisingai aptarė ginčo šalių pareigas dėl daiktinių teisių suvaržymų nustatymo. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės įrodinėja savo subjektines teises ir interesus naudotis atsakovei Savivaldybei priklausančiu turtu – aikštele, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovės, siekdamos realizuoti savo teises ir interesus, kuriuos kildina iš byloje pateiktų administracinių sprendimų, būtų inicijavusios daiktinių teisių į aikštelę realizavimą, t. y. ieškovės nesikreipė į aikštelės savininkę – atsakovę Savivaldybę dėl poreikio nustatyti servitutą aikštelei, siekiant tinkamai naudotis ieškovei UAB „Švaros broliai“ priklausančiu pastatu veiklai vykdyti. Šiuo atveju egzistavo ieškovių interesas užtikrinti savo, kaip daiktų savininkų, teises ir interesus, siekiant jais tinkamai naudotis, bet ne atsakovės Savivaldybės pareiga rūpintis gretimai esančių sklypų, pastatų savininkų daiktinių teisių ir interesų užtikrinimu.

49.       Antra, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ilgalaikis faktinis ieškovių naudojimasis aikštele, neturint teisinio pagrindo (daiktinės ar kitokios teisės naudotis aikštele), nesukuria joms teisėto lūkesčio ir toliau naudotis aikštele. Ieškovei UAB ,,Ami technologijos“ priklausantis sklypas nuo jo suformavimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 348 buvo skirtas statiniams statyti ir eksploatuoti, todėl ieškovė UAB ,,Ami technologijos“ nuo žemės sklypo įsigijimo žinojo žemės sklypo naudojimo būdą, galėjo įvertinti galimybes tinkamai juo naudotis. Ieškovė UAB „Švaros broliai“, išsinuomodama žemės sklypą komercinei veiklai vykdyti, taip pat žinojo šias aplinkybes. Jai priklausančios plovyklos, kaip statinio pastatymas, žemės sklype, kuris skirtas kartu ir eksploatacijai (statinių aptarnavimui), savaime nesuteikė teisės naudotis gretimame sklype esančia aikštele. Siekdama naudotis priklausančiais statiniais komercinei veiklai vykdyti, o 2015 metais, išdavus statybos leidimą ir žemės sklype pastačius statinį –  plovyklą, kurio dalies suprojektuotų (numatytų) įrenginių galbūt nėra galimybės naudoti (eksploatuoti) nesinaudojant svetimu sklypu – aikštele, ieškovė UAB „Švaros broliai“ prisiėmė atitinkamą riziką. Konkursas dėl aikštelės nuomos buvo viešas ir ieškovės, siekdamos toliau naudotis aikštele veiklai vykdyti, galėjo dalyvauti Konkurse, teikdamos pasiūlymus.

50.       Trečia, priimti administracinio pobūdžio sprendimai (leidimai, suderinimai, pritarimai) neapriboja atsakovės Savivaldybės nuosavybės teisės naudotis aikštele. Kaip jau minėta, viešajame registre nenurodyti aiktelės, kaip nekilnojamojo turto objekto, daiktinių teisių suvaržymai ar apribojimai turto savininkei atsakovei Savivaldybei naudotis aikštele, kaip turtu. Ieškovių nurodytais administracinio pobūdžio sprendimais buvo sprendžiami su ieškovėms nuosavybės teise priklausančiu turtu susiję klausimai ir jais negalėjo būti apribotos atsakovės Savivaldybės, kaip besiribojančio sklypo savininkės, nuosavybės teisės. Administraciniais sprendimais buvo sprendžiami klausimai, susiję su viešosios teisės įgyvendinimu, bet ne civilinių teisinių santykių nustatymu gretimų sklypų savininkų atžvilgiu, tai nepriskirta administracinius sprendimus priėmusių subjektų kompetencijai ir įgaliojimams. NŽT sutikimas dėl valstybinės žemės naudojimo komunikacijų tiesimui, skirtas tik ieškovėms priklausančiam žemės sklypui ir statiniams, bet neapriboja atsakovės Savivaldybės, kaip gretimo sklypo savininkės, nuosavybės teisės naudotis turtu savo nuožiūra.

51.       Ketvirta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovių interesus iškėlė aukščiau atsakovės Savivaldybės nuosavybės teisės. Atsakovės Savivaldybės nuosavybės teisei, esant neapribotai (absoliučiai ir (ar) iš dalies), ieškovės turėjo įrodyti, kad jų interesai naudotis atsakovei priklausančiu turtu ir tuo pačiu siekiant apriboti atsakovės Savivaldybės nuosavybės teisę, yra pagrįsti įstatymo pagrindu, būtini siekiant užtikrinti svarbius tikslus ir apribojus atsakovės Savivaldybės nuosavybės teisę bus užtikrintas interesų balansas. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės neįrodė sąlygų, dėl kurių būtų buvę būtina apriboti atsakovės Savivaldybės nuosavybės teisę į aikštelę, ir kad neapribojus šios teisės egzistuoja ieškovių ir atsakovės Savivaldybės daiktinių teisių ir interesų disbalansas. Pirmosios instancijos teismas sprendime, vertindamas daiktinės teisės (nuosavybės santykius), nepagrįstai atsakovei Savivaldybei nustatė pareigas, kurias ji turi, kaip viešasis juridinis asmuo, bet kurios nėra susijusios su jai priklausančio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu ir kurios nėra jai numatytos teisės aktuose.

52.       Penkta, siekiant įvertinti ieškovių galimybę ginčyti Nuomos sutartį, būtina įvertinti kaip Nuomos sutartis pažeidžia ieškovių teises ir interesus. Ieškovės ieškinyje nurodė, kad apie savo galbūt pažeistas teises sužinojo, kai atsakovė UAB Nonsense pateikė ieškovėms ketinamos vykdyti automobilių statymo veiklos planą – automobilių parkavimo vietų schemą aikštelėje. Bylos nagrinėjimo metu ši parkavimo vietų schema nėra patvirtinta ir nėra įgyvendinta. Nuomos sutartis yra sudaryta su viešojo ilgalaikio turto nuomos konkurso laimėtoja atsakove UAB Nonsense, Konkursas inicijuotas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu, kuriuo numatyta atsakovei Savivaldybei priklausantį ilgalaikį turtą – aikštelę išnuomoti visą, be jokių apribojimų 5 metų laikotarpiui automobilių statymo veiklai. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad Nuomos sutartis savaime niekaip nesuvaržė ir nepažeidė ieškovių teisių ir interesų, nes nebuvo aiški Nuomos sutarties vykdymo tvarka, išsinuomotos aikštelės ploto naudojimo apimtis, todėl tai negalėjo pažeisti ir nepažeidė ieškovių teisių ir interesų dėl galimybės naudotis joms priklausančiu sklypu ir pastatu. Atsižvelgiant į tai, ieškovių ieškinio patenkinimas nesukelia ieškovėms materialinio pobūdžio teisinių padarinių, nes ieškovių teisių ir interesų apimtis nepakinta.

53.       Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovė Savivaldybė, skelbdama Konkursą ir neinformuodama ieškovių apie jį, pažeidė Nuostatų ir Aprašo nuostatas. Informavimo pareiga skelbiant viešąjį konkursą susijusi su suinteresuotų asmenų, kurių teisės į išnuomojamą ilgalaikį turtą yra įregistruotos viešajame registre, informavimu. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad atsakovė Savivaldybė turėjo teisę skelbti viešąjį konkursą jai priklausančiam ilgalaikiam turtui išnuomoti ir išnuomoti aikštelę, o Nekilnojamojo turto registre nesant aikštelės daiktinių teisių suvaržymų, kurie suteiktų ieškovėms teises ja teisėtai naudotis, atsakovė Savivaldybė, skelbdama viešąjį konkursą dėl aikštelės nuomos, neprivalėjo ieškovių informuoti apie Konkursą.

54.       Apeliaciniam teismui pripažinus, kad atsakovė Savivaldybė, kaip aikštelės savininkė, savo nuosavybės teise ir jos įgyvendinimu nepažeidžia ieškovių teisių ir interesų, o ieškovės neturėjo teisėto pagrindo (subjektyviosios teisės) naudotis aikštele, pripažįstama nepagrįsta pirmosios instancijos išvada, jog organizuojant Konkursą, nenurodant ir neužtikrinant sudarius nuomos sutartį ieškovių teisės naudotis aikštele savo veiklai vykdyti, buvo pažeistos Nuostatų ir Aprašo nuostatos, kitaip tariant, kad įvykdytas aikštelės Konkursas yra neteisėtas. Taip pat pripažįstama nepagrįsta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovės Savivaldybės naudojimosi turima nuosavybės teise negalima pripažinti atitinkančia CK 4.37 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šiuo atveju Savivaldybė, skelbdama Konkursą ir sudarydama Nuomos sutartį, suteikiančią teisę nuomininkui naudotis ginčo aikštele automobilių statymo veiklai visame aikštelės plote be apribojimų, savo, kaip turto savininkės, teisėmis naudojosi tinkamai ir kitų asmenų – aplinkinių žemės sklypų ir pastatų savininkų – teisių bei interesų nepažeidė. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog ginčijama Nuomos sutartis sudaryta teisėtai, todėl ieškovių pareikštas reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia yra nepagrįstas.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

55.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovių subjektinėmis teisėmis naudotis atsakovei Savivaldybei priklausančia aikštele, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Teisėjų kolegijai byloje konstatavus, kad vykdant Konkursą ir sudarant Nuomos sutartį nebuvo pažeistos ieškovių teisės ir interesai, yra pagrindas tenkinti apeliančių apeliacinį skundą, panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį dėl Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

 

56.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

57.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

58.       Tenkinus atsakovės Savivaldybės ir trečiojo asmens Savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas, atitinkamai perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

59.       Ieškinį atmetus, ieškovėms ir trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų UAB „Tuma“, veikusiam ieškovių pusėje, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

60.       Atsakovė UAB Nonsense nurodė pirmosios instancijos teisme patyrusi 7 965,68 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė Savivaldybė nenurodė patyrusi bylinėjimosi išlaidas.

61.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas atsakovės UAB Nonsense bylinėjimosi išlaidas, daro išvadą, kad pastarosios neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl šiai atsakovei iš ieškovių priteisiamos lygiomis dalimis 7 965,68 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, t. y. po 3 982,84 Eur.

62.       Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 78,71 Eur. Šių išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, valstybei priteisiamas iš ieškovių lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

 

63.       Tenkinus apeliacinį skundą, trečiajam asmeniui Savivaldybės administracijai atlygintinos jos patirtos 109 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis, priteisiant iš ieškovių po 54,50 Eur.

64.       Atsakovė UAB Nonsense nurodė apeliacinės instancijos teisme patyrusi 849,42 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas atsakovės bylinėjimosi išlaidas, daro išvadą, kad pastarosios neviršija Rekomendacijų, todėl priteisiamos lygiomis dalimis – po 424,71 Eur iš ieškovių.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Ami technologijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei Nonsense dėl viešo konkurso būdu sudarytos nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Nonsense (juridinio asmens kodas 302893350) iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Ami technologijos“ (juridinio asmens kodas 300860857) ir uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ (juridinio asmens kodas 122538045) po 3 982,84 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188710061) iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Ami technologijos“ (juridinio asmens kodas 300860857) ir uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ (juridinio asmens kodas 122538045) po 54,50 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.  

Priteisti valstybei iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Ami technologijos“ (juridinio asmens kodas 300860857) ir uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ (juridinio asmens kodas 122538045) lygiomis dalimis 78,71 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 71 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 39,36  Eur (trisdešimt devynis eurus 36 ct) iš kiekvienos ieškovės.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Nonsense (juridinio asmens kodas 302893350) iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Ami technologijos“ (juridinio asmens kodas 300860857) ir uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ (juridinio asmens kodas 122538045) po 424,71 Eur (keturis šimtus dvidešimt keturis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                           Laima Ribokaitė

 

 

                                                           Irmantas Šulcas 

 

 

                                                           Alma Urbanavičienė