Civilinė byla Nr. e2-12555-955/2020

Proceso Nr. 2-69-3-04149-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 8 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,

sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, Juditai Šovaitei,

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokato padėjėjai Ievai Sebeckytei,

atsakovei M. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei M. C. dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės M. C. (toliau – atsakovė) 900,00 Eur skolą, 79,92 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 19–25).

Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad 2019 m. liepos 29 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios objektas – valstybės nefinansuojamos nuolatinės koleginės studijos, pirmoji (profesinio bakalauro) studijų pakopa, grožio terapijos studijų programa. Nurodė, kad Sutartyje numatyta, jog vieno studijų semestro kaina yra 900,00 Eur. Atsakovė pagal minėtą Sutartį įsipareigojo sumokėti Sutarties 2.7., 2.8., ir 2.9. punktuose nustatytą studijų kainą ir/ar įmoką (Sutarties 5.7. punktas). Šalių sudaryta Sutartis yra atlygintinė ir atsakovė pasirašydama Sutartį įsipareigojo sumokėti kolegijai nustatytą studijų kainą ir/ar įmoką. Tai, jog ieškovė vykdė savo sutartinius įsipareigojimus patvirtina aplinkybė, jog kolegija atsakovei kaip studentei suteikė elektroninio pašto adresą (Sutarties 4.2. punktas) bei naudojo savo išteklius organizuodama atsakovės būsimas studijas. Pagal Sutarties 6.4. punktą studentas už studijas turi sumokėti į kolegijos nurodytą banko sąskaitą per 10 dienų prasidėjus kiekvienam naujam semestrui. Nepaisant to, atsakovė iki šios dienos nesumokėjo kolegijai įmokos už 2019 metų rudens semestrą, nors terminas atlikti mokėjimą suėjo dar 2019 m. rugsėjo 11 dieną. Nurodė, kad kolegijos buhalterė J. S. 2019 m. rugsėjo 19 d. kolegijos atsakovei sukurtu elektroniniu paštu, 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. gruodžio 12 d. atsakovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) elektroniniais laiškais informavo atsakovę apie tai, kad ji turėjo atlikti 900,00 Eur mokėjimą iki 2019 m. rugsėjo 11 dienos. Paaiškino, kad minėti laiškai buvo siųsti tiek kolegijos atsakovei sukurtu elektroniniu paštu, tiek asmeniniu atsakovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Ieškovei pareiškus ieškinį teisme, derybos dėl taikos sutarties sudarymo vyko atsakovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), todėl minėtas elektroninis paštas yra veikiantis ir atsakovė juo naudojasi.  Paaiškino, kad kolegijos buhalterė J. S. 2020 m. sausio 20 d. elektroniniu paštu dar kartą paragino atsakovę sumokėti 900,00 Eur įmoką kolegijai už 2019 m. rudens semestrą. 2020 m. sausio 31 d. ieškovė registruotu paštu nusiuntė atsakovei reikalavimą sumokėti susidariusį 900,00 Eur įsiskolinimą per 10 kalendorinių dienų bei informavo atsakovę apie tai, kad jeigu atsakovė vengs savo sutartinių įsipareigojimų, kolegija bus priversta kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taikiai išspręsti šalių ginčo nepavyko, kadangi atsakovė ignoravo ieškovės nuolatinius raginimus sumokėti skolą ir iki šiol Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei užtikrinti galimybę studijuoti, nepriimti studijuoti kito studento į atsakovės vietą, todėl atsakovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė patyrė finansinius nuostolius, nes nepriėmė kito studento į atsakovės vietą studijų programoje. Atsakovė neinformavo ieškovės apie tai, kad kolegijoje studijuoti nebeketina, arba kad yra gavusi kvietimą studijuoti kitoje aukštojoje mokykloje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įmoką už studijas turėjo sumokėti iki 2019 m. rugsėjo 11 d., tačiau šios pareigos nevykdė, atsakovei už 222 dienas yra priskaičiuoti 79,92 Eur delspinigiai, todėl bendra atsakovės skola ieškovei yra 979,92 Eur. Atsakovės argumentai dėl kurių ji nesutinka sumokėti skolą už studijas, t. y. dėl to, kad ji nepradėjo studijų, yra nepagrįsti, kadangi šalių pasirašytos Sutarties 7.2. punkte nurodyta, kad Sutartis įsigalioja nuo jos įregistravimo Sutarčių registre. Atsakovės neveikimas, t. y. paskaitų nelankymas, nebendradarbiavimas su ieškove, nepanaikino jos sutartinių finansinių įsipareigojimų ieškovei. Paaiškino, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, nesutiko išspręsti ginčo taikiai, teikė teismui prieštaravimus, argumentus, dėl kurių skola neturėtų būti mokama, taigi ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios kilo dėl atsakovės veiksmų, taip pat turėtų būti tenkinamas.

Atsakovė M. C. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti (1 t., e. b. l. 42–44).

Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad 2019 m. liepos 29 d. su ieškove sudarė Studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau po Sutarties pasirašymo priėmė kvietimą studijuoti (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paslaugomis nesinaudojo. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį paskambino Sutartyje nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), ir informavo kolegiją, kad gavo kvietimą studijuoti kitoje aukštojoje mokykloje bei minėtą kvietimą priėmė. Paaiškino, kad pokalbio telefonu metu klausė kolegijos darbuotojo ką reikia daryti tokiu atveju, tačiau buvo patikinta, kad jeigu nepradės studijų (duomenys neskelbtini), sudaryta Sutartis automatiškai nustos galioti. Paskaitų (duomenys neskelbtini) nelankė, studijų įmokos pagal Sutarties 6.4. punktą nemokėjo, kolegijoje studijuoti pradėjusi nebuvo, nutraukti Sutartį išstodama pagal Sutarties 7.3. punktą negalėjo, tinkamai pranešė apie sprendimą nestudijuoti kolegijoje, todėl laikytina, kad nebuvo įgijusi teisių ir pareigų pagal sudarytą Sutartį. Paaiškino, kad Sutartyje nurodytą elektroninį paštą buvo sukūrusi konkrečiai kolegijos studijoms, todėl pasirinkus studijas kitoje aukštojoje mokykloje tą elektroninio pašto adresą panaikino ir korespondencijos negavo. Nurodė, kad jokio registruoto laiško, kaip teigia ieškovė, negavo, apie skolos egzistavimą nežinojo ir bendradarbiauti nevengė. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvardinti su kokiu (duomenys neskelbtini) darbuotoju 2020 m. rugpjūčio mėnesį paskambinusi Sutartyje nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) kalbėjo, negali. Teismo posėdžio metu patvirtino, jog visgi ieškovės elektroniniu paštu siųstus raginimus sumokėti skolą gavo, tačiau adresatas buvo ne kolegija, jos darbuotojas, todėl į šiuos elektroninius laiškus neatkreipė dėmesio. Paaiškino, kad gyvenamosios vietos adresu ieškovės siųsto registruoto laiško negavo, ar pašto dėžutėje gavo pranešimą apie pašte saugomą atsakovei skirtą laišką, neatsimena. Nurodė, kad teismo dokumentus siųstus tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu gavo.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2019 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) ir M. C. sudarė Studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu kolegija įsipareigojo užtikrinti studijų pagal pasirinktą programą kokybę; suteikti studentui kolegijos elektroninio pašto dėžutę ir siųsti į ją visą su studento studijomis susijusią informaciją; tvarkyti studento asmens duomenis pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus; studentui, baigusiam visą 180 kreditų apimties studijų programą, už ją visiškai atsiskaičius bei likvidavus visus įsiskolinimus kolegijos administracijai ir buhalterijai, suteikti atitinkamą kvalifikacinį laipsnį ir (ar) profesinę kvalifikaciją ir išduoti tai patvirtinantį diplomą ir diplomo priedėlį; vykdyti kitus kolegijos įstatuose ir kituose kolegijos teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus, o atsakovė įsipareigojo pradėdama studijas savarankiškai susipažinti su kolegijos internetiniame tinklalapyje paskelbtais teisės aktais, reglamentuojančiais studijų proceso organizavimą bei nuolat jais domėtis studijų metu; laikytis drausmės ir kolegijos teisės aktuose nustatytos tvarkos; už studijų modulio (dalyko) kartojimą kolegijos nustatyta tvarka sumokėti įmoką, kuri yra lygi vieną studijų kredito kainos, patvirtintos studijoms nuolatine / ištęstine forma, dalį padauginus iš kartojamo dalyko kreditų skaičiaus; tvarkingai, laikydamasi kolegijos nustatytų taisyklių, naudotis kolegijos suteikta elektroninio pašto dėžute, į kurią kolegija siunčia visą su studijų procesu susijusią informaciją; vykdyti studijų programos reikalavimus, dalyvauti kolegijos organizuojamose studentų apklausose, kurių metu renkama informacija apie studijų programos ar atskirų modulių (dalykų) įgyvendinimo ir studijų proceso organizavimo kokybę; pasikeitus gyvenamajai vietai ir/ar kitai kontaktinei informacijai, nedelsiant apie tai informuoti kolegiją; sumokėti šios sutarties 2.7., 2.8., 2.9. punktuose nustatytą studijų kainą ir/ar įmoką arba pagal atskirą susitarimą perleisti šią prievolę vykdyti trečiajam asmeniui, o šiam to nepadarius, įvykdyti prievolę pačiam; vykdyti kitus kolegijos įstatuose ir kituose kolegijos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus; teisės aktų nustatyta tvarka gauti Lietuvos studento pažymėjimą ir baigus studijas arba dėl kitų priežasčių netekus studento statuso jį grąžinti kolegijos administracijai; laikytis kolegijos etikos kodekso. 

Šalių sudarytos Sutarties 2.7. punkte nustatyta, kad vieno studijų semestro kaina yra 900,00 Eur. Sutarties 6.2. punkte numatyta, kad studentas už studijas turi sumokėti į kolegijos nurodytą banko sąskaitą per 10 dienų prasidėjus kiekvienam naujam semestrui. Pagal Sutarties 6.5. punktą studentui pavėlavus sumokėti įmoką už studijas ar jos dalį, taip pat įmoką už modulio (dalyko) kartojimą, studentas įsipareigoja už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną kolegijai sumokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėtinos sumos. Šalių sudarytos sutarties 7.3. punkte įtvirtinta, kad studentas turi teisę bet kada nutraukti šią sutartį išstodamas iš kolegijos. Iš (duomenys neskelbtini) ir atsakovės elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. kolegija atsakovei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą apie tai, kad negavo 900,00 Eur studijų įmokos už 2019 m. rudens semestrą. 2019 m. spalio 30 d. minėtą pranešimą kolegija persiuntė atsakovei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 12 d. kolegija pakartojo siųsto pranešimo išsiuntimą atsakovei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 20 d. kolegija atsakovei elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsiuntė raginimą sumokėti 900,00 Eur studijų įmoką bei informavo apie tai, kad atsakovei per 10 kalendorinių dienų nesumokėjus studijų įmokos, ieškovė kreipsis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo. 2020 m. sausio 31 d. ieškovė registruotu paštu nusiuntė atsakovei reikalavimą sumokėti susidariusį 900,00 Eur įsiskolinimą per 10 kalendorinių dienų bei informavo atsakovę apie tai, kad jeigu atsakovė vengs savo sutartinių įsipareigojimų, kolegija bus priversta kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Minėto registruoto laiško atsakovė neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Iš į bylą pateiktos 2019 m. liepos 29 d. asmens kortelės matyti, kad M. C. joje nurodė, kad jos elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini), o gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikta 2019 m. liepos 29 d. M. C. užpildyta ir pasirašyta (duomenys neskelbtini)  Studento sąžiningumo deklaracija, taip pat kolegijos klausimynas apie tai, kas paskatino rinktis studijas šioje kolegijoje. Į bylą taip pat pateiktas (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. liepos 31 d. įsakymas dėl studentų / klausytojų, priėmimo į 2019 m. rudens semestro studijas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. buvo priimta studijuoti (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) ir atsakovės elektroninio susirašinėjimo matyti, kad derybos dėl taikos sutarties sudarymo vyko elektroniniu pašto adresais – Advokatų profesinės bendrijos „Constat“ elektroniniu paštu info@constat.lt ir atsakovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

Liudytoja I. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovės mama. Nurodė, kad atsakovė gyvena kartu su ja ir yra pilnai išlaikoma, kadangi yra studentė. Paaiškino, kad atsakovė teikė dokumentus dėl stojimo į ne vieną aukštąją mokyklą. Atsakovė labai norėjo studijuoti (duomenys neskelbtini), tačiau nesulaukusi pasiūlymo ten studijuoti, pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad sulaukusi kvietimo studijuoti (duomenys neskelbtini), priėmė (duomenys neskelbtini) pasiūlymą ir pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini), kur studijuoja iki šiol. Atsakovė niekada nesimokė (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad atsakovė skambino ieškovei ir informavo apie tai, kad kolegijoje nestudijuos, kadangi priėmė (duomenys neskelbtini) pasiūlymą. Nurodė, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra nurodyta, kad sutartis privaloma būti nutraukiama raštu. Paaiškino, kad atsakovė Sutartyje nurodytą elektroninį paštą buvo sukūrusi konkrečiai kolegijos studijoms ir elektroninį paštą atsakovė patikrino tik tada, kai gavo iš teismo procesinius dokumentus. 

Byloje nustatyta, jog šalių sudarytos Sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas vykdyti studijų programą, o atsakovė įsipareigojo studijuoti pagal pasirinktą studijų programą, mokėti mokesčius už studijas bei vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas. Sutarčių laisvė yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis), todėl gali būti vertinama kaip subjektų ūkinei veiklai būtina konstitucinė garantija. Taigi tais atvejais, kai atitinkami teisiniai santykiai reguliuojami dispozityviųjų teisės normų, subjektai, remdamiesi sutarčių laisvės principu, dėl savo teisių ir pareigų gali susitarti kitaip, o teismai, nagrinėdami ginčus dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, privalo aiškinti ir taikyti šalių sudarytos sutarties nuostatas, o ne konkrečią sutarčių rūšį reglamentuojančio įstatymo, nustatančio dispozityvaus pobūdžio reikalavimus, normas (CK 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarčių laisvės principas taip pat yra susijęs su principu, kad sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda), todėl pripažįstama, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad studijų sutartis turi būti kvalifikuojama kaip paslaugų sutartis (CK XXXV skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-611/2015). Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti; šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą. Paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, taip pat sutarties pažeidimu, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama. Įstatyme pranešimo forma nereglamentuota, todėl tinkamu pranešimu gali būti pripažinti ir paslaugų gavėjo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012).

Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties 2.7. punkte numatyta, kad studijos finansuojamos studento (t. y. atsakovės) lėšomis, tai reiškia, kad sutartis yra atlygintinė ir atsakovė turi pareigą sumokėti už teikiamas paslaugas. Sutarties 6.2. punkte detalizuojama įmokos už studijas mokėjimo tvarka, pagal kurią studentas už studijas turi sumokėti į kolegijos nurodytą banko sąskaitą per 10 dienų prasidėjus kiekvienam naujam semestrui. Atsakovė pripažįsta aplinkybę, kad ji šios sumos per Sutartyje numatytą terminą nesumokėjo, tačiau nurodo, jog ir neprivalėjo sumokėti, kadangi studijuoti kolegijoje nepradėjo, o kolegija, pastebėjusi, jog atsakovė nelanko paskaitų, neatsiskaito už paskaitų modulius, privalėjo Sutartį nutraukti. Atsakovės teigimu, ji tokiais konkliudentiniais veiksmais informavo ieškovę apie Sutarties nutraukimą, t. y. per Sutartyje numatytą terminą nesumokėdama įmokos už mokslą bei nelankydama paskaitų. Be to, atsakovė teigia, jog apie tai, kad nesimokys kolegijoje telefonu informavo kolegijos darbuotoją. Šiuos atsakovės argumentus teismas vertina kritiškai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienašališko sutarties nutraukimo atveju, siekiant konstatuoti sutarties nutraukimo faktą, būtina aiškinti ar buvo tinkamai pranešta kitai sandorio šaliai. Šis reikalavimas netgi yra tiesiogiai nurodytas CK 6.218 straipsnio 1 dalyje, nors įstatymai nenumato, kokia forma tai turi būti atlikta, tačiau sprendžiant apie pranešimo tinkamumą svarbu nustatyti, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014). Sutarties 7.3. punkte įtvirtinta vienintelė studento teisė nutraukti Sutartį, t. y. kai studentas išstoja iš kolegijos. Šios sutartinės sąlygos lingvistinis aiškinimas teismui leidžia daryti išvadą, jog kolegija numatė galimybę studentui nutraukti Sutartį tik tokiu atveju, kai studentas išreiškia valią išstoti iš kolegijos. Nors Sutartyje ir neaptarta kokia forma studentas turėtų nutraukti Sutartį, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog įstojimo į kolegiją procedūra yra aiški, studentas privalo pateikti paraišką, užpildyti atitinkamas anketas, kurių pagrindu studentas įtraukiamas į kolegijos studentų sąrašą. Teismas vertina, jog atsakovei turėjo būti suprantama, kad išstojimo iš kolegijos procedūra yra analogiška kaip ir įstojimo, t. y. pateikiant atitinkamus rašytinius pranešimus kolegijai. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti nei kada, nei kokį kolegijos darbuotoją telefonu informavo apie tai, kad nežada studijuoti kolegijoje. Tuo tarpu ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog tokios informacijos, kad atsakovė būtų informavusi kolegiją apie savo apsisprendimą nestudijuoti, kolegija neturi. Be to, byloje nustatyta, jog remiantis Sutarties 4.2 punktu atsakovei buvo sukurta studento elektroninio pašto dėžutė, kuria šalys turėjo teisę naudotis pateikdama viena kitai informaciją. Tačiau duomenų, kad ir šiuo elektroniniu paštu atsakovė būtų informavusi ieškovę apie savo apsisprendimą nestudijuoti kolegijoje, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindą spręsti, jog atsakovė neįvykdė Sutarties 7.3 punkto reikalavimo ir tinkamai neinformavo ieškovės apie išstojimą iš kolegijos.

Sutiktina su atsakove, kad aukštosios mokyklos galimai registruoja studentų lankomumą, tačiau vien aplinkybė, kad atsakovė nelankė paskaitų ir nesinaudojo kolegijos teikiamomis paslaugomis, teismo vertinimu, nėra tos aplinkybės, iš kurių ieškovė turėjo suprasti apie Sutarties vienašališką nutraukimą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-611/2015 nurodė, kad studentai privalo laikytis aukštosiose mokyklose nustatytos tvarkos, nors jie turi teisę nutraukti sutartį. Nagrinėjamu atveju, atsakovė jokia kita aiškiai išreikšta forma neinformavo ieškovės apie tai, kad nesinaudos kolegijos teikiamomis paslaugomis. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-611/2015 pažymėjo, kad aukštoji mokykla neturi pareigos kontroliuoti ar studentas lanko paskaitas, nes paskaitų lankymas nėra privalomas. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog paskaitų nelankymas neatleidžia atsakovės nuo pareigos susimokėti už pirmąjį studijų semestrą, į kurį atsakovė buvo priimta.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė ragino atsakovę padengti įsiskolinimą kelis kartus, t. y. 2019 m. rugsėjo 19 d. kolegija atsakovei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą apie tai, kad negavo 900,00 Eur studijų įmokos už 2019 m. rudens semestrą. 2019 m. spalio 30 d. minėtą pranešimą kolegija persiuntė atsakovei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 12 d. kolegija pakartojo siųsto pranešimo išsiuntimą atsakovei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 20 d. kolegija atsakovei elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsiuntė raginimą sumokėti 900,00 Eur studijų įmoką bei informavo apie tai, kad atsakovei per 10 kalendorinių dienų nesumokėjus studijų įmokos, ieškovė kreipsis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo. 2020 m. sausio 31 d. ieškovė registruotu paštu nusiuntė atsakovei reikalavimą sumokėti susidariusį 900,00 Eur įsiskolinimą per 10 kalendorinių dienų bei informavo atsakovę apie tai, kad jeigu atsakovė vengs savo sutartinių įsipareigojimų, kolegija bus priversta kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog elektroninius laiškus gavo, tačiau į juos nereagavo dėl to, jog jie buvo siųsti iš kolegijos darbuotojo elektroninio pašto. Pažymėtina, jog atsakovei mokymosi įstaigoje buvo sukurta individuali elektroninio pašto dėžutė (duomenys neskelbtini), į kurią jau 2019 m. rugsėjo 19 d. kolegija atsakovei išsiuntė pranešimą apie tai, kad negavo 900,00 Eur studijų įmokos už 2019 m. rudens semestrą. Dėl tokio elektroninio pašto dėžutės sukūrimo šalys susitarė Sutarties 4.2 punkte, todėl pripažintina, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad atsakovė kaip kolegijos studentė perskaitys šį elektroninį laišką. Be to, raginimus sumokėti ieškovė atsakovei siuntė ir jos pačios nurodytu asmeniniu elektroniniu paštu, todėl teismo vertinimu, perduodama informaciją minėtu būdu ieškovė pasirinko tinkamą tarpusavio bendravimo būdą. Be to, ieškovė ragino atsakovę sumokėti už studijas ir išsiųsdama registruotą laišką atsakovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Tačiau. kaip nurodė pati atsakovė, tik gavusi teismo procesinius dokumentus dėl skolos išieškojimo atsakovė ėmė domėtis susidariusia situacija.

Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties pagrindu atsiradusi prievolė turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo atsakovei užtikrinti galimybę studijuoti, panaudojant savo organizacinius ir materialinius išteklius, todėl teismas sprendžia, jog ieškovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, ieškovė buvo pasiruošusi suteikti atsakovei paslaugas, tačiau pati atsakovė dėl savo apsisprendimo, nepranešusi apie tai paslaugos davėjui, paslaugų nepriėmė. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, nes nesumokėjo įmokos už studijas sutartyje numatytu laiku, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius, nes nepriėmė kito studento į atsakovės vietą studijų programoje.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šalių pasirašytos Sutarties sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, atsakovė nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį, todėl atsakovė turi sumokėti vieno semestro studijų kainą (ieškovės nuostolius), kuri nagrinėjamu atveju yra 900,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl 900,00 Eur skolos priteisimo tenkina (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Dėl delspinigių

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 79,92 Eur delspinigius, paskaičiuotus taikant 0,04 proc. delspinigių normą nuo 900,00 Eur dydžio įsiskolinimo sumos už 222 pradelstas sumokėti skolą dienas.

Lietuvos Respublikos 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Lietuvos Respublikos CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė sutartyje susitarė dėl 0,04 proc. dydžio delspinigių normos nuo pradelstos mokėtinos sumos (sutarties 6.5. punktas). Sutarties 6.2. punkte numatyta, kad studentas už studijas turi sumokėti į kolegijos nurodytą banko sąskaitą per 10 dienų prasidėjus kiekvienam naujam semestrui. Atsakovė 900,00 Eur įmokos už studijas į ieškovės banko sąskaitą nepervedė, todėl nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. (pareigos sumokėti įmoką atsiradimo momentas) iki 2020 m. kovo 18 d. (bylos priimant teismo įsakymą pradėjimo momentas), t. y. už 189 dienas, taikant 0,04 proc. delspinigių normą skaičiuotini delspinigiai. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinio senaties taikyti nereikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškinio senaties taikyti nereikalavo, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisiami 68,04 Eur delspinigiai (900,00 Eur x 0,04% x 189 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis, 6.260 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovės reikalavimą priteisti 11,88 Eur dydžio delspinigius už 33 dienas teismas atmeta kaip nepagrįstą.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (968,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė teikdama teismui ieškinį sumokėjo 22,00 Eur žyminio mokesčio (2020 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 01351 sumokėta 14,00 Eur, 2020 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 00977 sumokėta 8,00 Eur). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 98,79 proc. reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteisiama dalis žyminio mokesčio – 21,73 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė už teisines paslaugas pagal 2020 m. liepos 7 d. Atstovavimo sutartį advokato padėjėjai Ievai Sebeckytei sumokėjo 2020 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodymu 242,00 Eur, 2020 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymu 508,20 Eur, 2020 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymu 508,20 Eur, 2020 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 02234 508,20 Eur, iš viso 1 766,60 Eur sumą už teisines paslaugas, į kurias įeina: pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio parengimas, pasirengimas ir atstovavimas 2020 m. liepos 9 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžiuose, įvertinant kelionės Vilnius–Kaunas–Vilnius išlaidas. Teismas, įvertinęs advokato padėjėjos teiktas paslaugas, posėdžių trukmę, posėdžiuose nagrinėjamus klausimus ir jų sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, šalių elgesį proceso metu, advokato padėjėjos darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, kad teismo išnagrinėta byla, lyginant ją su kitomis bylomis, nelaikoma ypač sudėtinga, reikalaujančia tam tikrų specialiųjų žinių, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos sumažinamos iki 900,00 Eur (CPK 98 straipsnis). Teismo vertinimu, toks priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.

Valstybė šioje byloje patyrė 7,30 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenkančios ieškovei jos patenkintų reikalavimų daliai, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš ieškovės valstybei nepriteisiamos. Iš atsakovės priteisiamos 7,21 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

        ieškinį patenkinti iš dalies.

        Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės M. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) 900,00 Eur (devynių šimtų eurų 00 ct) skolą, 68,04 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų 04 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (968,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės M. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 21,73 Eur (dvidešimt vieno euro 73 ct) žyminį mokestį ir 900,00 Eur (devynių šimtų eurų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovės M. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) 7,21 Eur (septynių eurų 21 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Kristina Imbrasienė