Baudžiamoji byla: Nr. 1-87-885/2013
Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00321-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.6.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.2; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,
sekretoriaujant Loretai Armalienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,
kaltinamajam V. V.,
kaltinamojo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,
nukentėjusiajam A. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis ir nesimokantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
V. V. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2012-09-11 nuo 11.00 val. iki 17.30 val., iš adresu (duomenys neskelbtini) esančio buto prieškambario pagrobdamas A. M. priklausantį raudoną šalmą 200 litų vertės, iš svetainės kambario pagrobdamas mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 100 litų vertės, iš svetainės kambario pagrobdamas rūsio raktus bei įsibraudamas į rakinamą A. M. priklausantį rūsį, (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobdamas motorolerį „Kymco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1500 litų vertės, kurio bagažinėje po sėdyne buvo odinės naujos pirštinės 40 litų vertės, viso pagrobdamas svetimo A. M. priklausančio turto už 1840 litų.
Be to, V. V. pagrobė svetimą turtą, būtent, 2012-09-19 18 val. 4 min. iš lombardo UAB „Adverto“, esančio adresu Vilniaus g. 208, Šiauliuose, pagrobė svetimą, S. Ž. priklausantį turtą – nešiojamą kompiuterį „Samsung R530“ 2000 litų vertės.
Dėl vagystės iš A. M. buto ir rūsio
Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu dėl vagystės iš A. M. buto ir rūsio kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad buvo viskas taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte, laikas ir vieta atitinka, įvykis galėjo būti 2012-09-11. Iš vakaro su pusbroliu M. V. nuvyko pas tetą D. V. į Gegužių g. Teta buvo atvykusi pas A. M., šventė gimtadienį. Kad teta yra pas A. M., sužinojo iš pusbrolio. A. M. ryte išėjo į darbą. Jis paėmė motorolerį ir važiavo į Tryškius. Važiavo į Tryškius, nes mirė buvusios merginos brolis. Tryškiuose išgėrė ir ruošėsi važiuoti į Šiaulius. Kadangi buvo išgėręs, nenorėjo važiuoti pats. Girtas nebuvo, tik tiek, kiek iš vakaro gėrė. Motorolerį davė draugui, kad jis parvažiuotų. Draugas motorolerio negrąžino. Daiktai, kuriuos paėmė, kaltinamajame akte išvardinti teisingai. Pirštinių nematė, bet jos galėjo būti. Apie motorolerį kalbėjo iš vakaro ir A. M. rodė dokumentus, kalbėjo kokio jis galingumo. Šalmas buvo padėtas koridoriuje, jis jį matė. Motorolerio raktai buvo kambaryje, jis juos matė. Ten pat buvo ir dokumentai. Jis pasiėmė raktus, dokumentus, šalmą ir telefoną. Telefono reikėjo, kad galėtų paskambinti. Telefonas „Nokia“. Telefoną davė nepažįstamam vyrui, reikėjo pinigų kurui, kad galėtų grįžti. Už telefoną gavo 100 litų, kuriuos atidavė M. U. Į Šiaulius grįžo po dviejų dienų ir iš mamos sužinojo, kad jo ieško policija. Po dienos susitiko su M. U. ir jo klausė, kur motoroleris. M. U. sakė, kad policijoje.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis A. M. tyrimo metu parodė, kad jis 2012-04-12 nusipirko motorolerį „KYMCO“, pilkos spalvos ir jį priregistravo. Už jį sumokėjo 1500 litų. Nuo pavasario juo ir važinėjosi. Su D. V. yra pažįstamas apie 1,5 metų, kai ji dar gyveno Šiauliuose. Vėliau ji išsikraustė pas mamą, tai ji į Šiaulius atvažiuoja tik kokių nors reikalų tvarkytis. Kai ji atvažiuoja, leidžia pagyventi pas save, bet jie tik draugai, ne sugyventiniai. Dabar ji pas jį gyvena jau antras mėnuo, bet šiandien kaip tik važiuoja namo. Dėl paskutinio šito įvykio, tai buvo Dalios gimimo diena. Pas ją iš Kelmės atvažiavo sūnus M. ir jo pusbrolis V. V. Jis V. V. buvo matęs tik vieną kartą ir jo nepažinojo. Jiedu atvažiavo irgi pas jį ir permiegojo. Kai jie atvyko, kartu išgėrė vyno butelį, degtinės butelį ir alaus vieną „bambalį“, po ko visi 4 nuėjo miegoti. Rytą M. išvažiavo į Kelmę, V. V. išėjo į policiją, o jis išėjo į darbą. Kai V. V. grįžo atgal, jo namie nebuvo, buvo tik D. Jie irgi išgėrė vieną alaus „bambalį“. Pasak D., jie nuėjo miegoti, o ji atsibudo, kai jis grįžo iš darbo, o tai buvo apie 17.30 val., buto durys buvo nerakintos. Tik įėjęs į butą, pamatė, kad prieškambaryje nėra jo raudono šalmo 200 litų vertės. Tada iš karto nuėjo į saloną pažiūrėti, ar stalo stalčiuje yra dokumentai ir motorolerio raktai, deja, jų nebuvo. Nuėjo į virtuvę, kur ant palangės buvo rūsio raktai ir nuėjo į rūsį pažiūrėt, ar yra motoroleris, bet jo taip pat nebuvo. Grįžo į kambarį. Su D. nusprendė, kad niekas kitas jo negalėjo pavogti, tik V. V.. Tai įvyko, kol ji miegojo. V. V., kad jis turi motorolerį, sužinojo iš jo paties, nes kai vakare gėrė, jis jam pats rodė dokumentus, aptarinėjo motorolerio galingumą, tai jis matė, kad dokumentus jis padėjo į stalelio stalčiuką. Tame pačiame stalčiuje laikė ir rūsio raktus, ir motorolerio raktus. Kai pavogė motorolerį, rūsio raktus parnešė atgal į kambarį ir paliko. Vėliau dar pasigedo savo mobilaus ryšio telefono „NOKIA“, bet tiksliau jo modelio pasakyti negali, nes pirko jį už 100 litų padėvėtą iš žmogaus be dokumentų. Telefonas buvo juodos spalvos, neslankiojantis, nevartomas, įprastas telefonas, be jokių išskirtinių požymių. Dabar, kai jo motorolerį surado po eismo įvykio ir jis jį parsivežė namo, mato, kad jis smarkiai apgadintas: jam nulenkta priekinė šakė 200 litų vertės, sudaužytas stiklas 100 litų vertės, sudaužytas galinis dešinys posūkis 30 litų vertės, išlaužta sėdynės spynelė 50 litų vertės, pavogtos odinės naujos pirštinės, kurias pirko už 40 litų, sulaužytas plastmasinis bagažinės padas 50 litų vertės, nuo rakto pavogtas signalizacijos pultelis 100 litų vertės. Dar šalmas pavogtas už 200 litų ir telefonas už 100 litų. Viso jam padaryta 870 litų žala (1 t. 4-5, 36-37 b. l.).
Liudytoja D. V. tyrimo metu parodė, kad ji gyvena Kelmėje pas mamą, bet jau prieš mėnesį laiko atvažiavo į Šiaulius su reikalais. Visą tą laiką gyveno pas savo pažįstamą A. M. Gegužių gatvėje. Jie ne sugyventiniai, tik draugai, jis jai leidžia pas save pagyventi, jis gyvena vienas. 2012-09-10 pas ją į Gegužių gatvę atvažiavo jos sūnus M. V. ir atvežė pažymą, jog mokosi Kelmės PRC. Kartu su juo atvažiavo sesers sūnus V. V. Jie abu pasiliko pas A. M. Kitą rytą sūnus išvažiavo į Kelmę, o V. V. išėjo į policiją, sakė, jam reikia registruotis, A. M. išėjo į darbą. Tą dieną buvo jos gimtadienis. V. V. neužilgo grįžo atgal ir jie abu dviese išgėrė vieną „bambalį“ 8 laipsnių stiprumo alaus. Po to, kai išgėrė alų, abu nuėjo į atskirus kambarius miegoti. Atsibudo, kai A. M. grįžo iš darbo, apie 17 – 17.30 val. Jis iš karto pastebėjo, kad prieškambaryje nėra raudono šalmo. Ji jam atsakė, kad nežino, kur jis gali būti. Tada jis apžiūrėjo stalčių virtuvėje, kur buvo laikomi motorolerio raktai ir dokumentai – jų nebuvo. A. M. pasiėmė rūsio raktus ir nuėjo į rūsį pažiūrėti, ar tebestovi motoroleris, tačiau jo nebebuvo. Suprato, kad V. V. pavogė motorolerį, o raktus nuo rūsio grąžino atgal. Anksčiau niekada nėra leidusi V. V. važiuoti A. M. motoroleriu, nes jis neseniai jį nusipirko, tai naujas jo pirkinys, nors naudotas. Apie tai, kad ji V. V. būtų šį kartą leidusi pasiimti pasivažinėti ne savo daiktą, negali būti net kalbos. Juk jis išeidamas iš A. M. pasiėmė visus savo daiktus, o kam jis juos būtų pasiėmęs, jei būtų tik pasiėmęs motorolerį pasivažinėti ir būtų jį ketinęs grąžinti. Be to, A. M. pasigedo ir mobilaus ryšio telefono „Nokia“, tik tikslaus pavadinimo nežino, nes jį irgi pavogė V. V. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 t. 40-41 b. l.).
Liudytojas A. K. tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jo kaimynė yra R. M. Vieną dieną, tiksliai datos negali pasakyti, gali būti šių metų rugsėjo 18 diena, jis grįžo iš darbų miške. Žinojo, kad R. M. jau kokias dvi dienas buvo nusipirkusi motorolerį, jo pavadinimo nežino, sidabrinės spalvos. Tą dieną jis buvo išgėręs alaus ir nusprendė nuvažiuoti į tame pačiame kaime esančią parduotuvę, todėl nuėjo pas kaimynę R. M. ir paprašė, kad ji paskolintų motorolerį. R. M. sutiko. Privažiavo iki sankryžos šalutiniu keliu ir jam reikėjo sukti į dešinę. Sustojęs apsidairė, automobilių nebuvo, bet iš kur atskriejo automobilis, su kuriuo pateko į autoįvykį, nežino, jo nepastebėjo. Anas vairuotojas iškvietė policiją. Pareigūnai motorolerį grąžino R. M., kad ji jį stumtųsi namo, tačiau neužilgo į jos kiemą atvažiavo tie patys Pakruojo pareigūnai ir pasakė, kad motoroleris vogtas. Todėl minėtą motorolerį jie išsivežė. Dėl to motorolerio įsigijimo, tai gali pasakyti tik tiek, kad apie porą dienų iki eismo įvykio pas R. M. atvažiavo kitos kaimynės S. V. sūnėnas M. U. Jis jį gerai pažįsta. Jis atvažiavo tuo pačiu motoroleriu, kurį vėliau pardavė R. M. ir atvažiavo ne vienas, su draugu. Tas draugas buvo kur kas šviesesnis už M. U., jis jo nepažįsta, matė pirmą kartą, jam apie 18 metų, panašaus ūgio kaip M. U., labai mėlynų akių, jo nei vardo nei pavardės nežino. Paties pardavimo fakto nematė, tik kitą rytą sužinojo, kad R. M. iš M. U. nusipirko tą motorolerį, kiek sumokėjo, nežino, R. M. sakė, kad 500 litų. Daugiau jokių daiktų jis nematė, nei šalmo, nei pirštinių, todėl nieko negali apie juos pasakyti, motorolerio spynelėje buvo tik raktelis. Jis nežinojo, kad M. U. R. M. pardavė vogtą motorolerį (1 t. 42-43 b. l.).
Liudytojas M. U. tyrimo metu parodė, kad jis pažįsta V. V. jau kokie 2 metai, jis yra buvęs jo bendradarbis, o vėliau dar ir netoliese gyveno, kai jis gyveno pas sesę, o jis – pas močiutę. 2012 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, bet neseniai, pas jį į namus (duomenys neskelbtini) atėjo V. V. ir pasiūlė pasivažinėti. Buvo apie 14.00 val. iš pradžių jis atsikalbinėjo, klausė jo, iš kur gavo motorolerį, V. V. sakė, kad tai neva jo, parodė motorolerio dokumentus ir jis patikėjo bei sutiko važiuoti. Jis jį nusivežė į Tryškius pas buvusios merginos tėvą. V. V. turėjo savo rankinę, raudoną šalmą, du mobilaus ryšio telefonus, kiek atsimena, abu „NOKIA“, bet tiksliai pasakyti negali. Jie Tryškiuose prabuvo 3 dienas. Visą laiką gėrė alkoholį. V. V. kažkam tame pačiame kaime pardavė abu mobiliuosius telefonus, už vieną gavo 20, už kitą 50 litų. Kam jis juos pardavė, nepažįsta, pasakyti negali. Vėliau su V. V. susipyko ir jam nieko nesakęs, pasiėmė tą motorolerį, dokumentus ir raktus ir išvažiavo. Jautėsi teisus, nes V. V. jam iki šiol apie metus laiko yra skolingas 4000 litų, tai manė, jog nors tokiu būdu atsiims dalį pinigų, be to, jis buvo užgarantavęs, kad motoroleris yra jo. Įtarimą sumažino dokumentai ir raktai. Jis tuo motoroleriu grįžo į Šiaulius, nuvažiavo pas savo draugą R. I., jį pasiėmė pas save į kaimą paviešėti. Jis sutiko ir jie nuvažiavo pas jo tetą S. V. į Pakruojį. Sugalvojo tą motorolerį parduoti kaimynei pažįstamai R. M. už 500 litų. Ji dar jo paklausė, ar motoroleris nevogtas, jis jai užgarantavo, kad jo tikrai nevogė, nes kaip sakė, buvo tikras, kad ir V. V. jo nevogė ir pardavė. Kartu atidavė šalmą, raktus ir dokumentus. R. M. padavė ir atskirą pultelį nuo signalizacijos, kuris buvo prikabintas prie raktų ir buvo sveikas. Sėdynės užraktas buvo sveikas, po sėdyne buvo odinės pirštinės, kurias jis irgi paliko R. M. Kai minėtą motorolerį paliko R. M., motoroleris buvo sveikas ir nesugadintas. Po to, kai pardavė motorolerį, po kokių 4-5 dienų Šiauliuose, Vilniaus gatvėje autobusų stotelėje, sutiko V. V. Jis jo paklausė, kur motoroleris. Pamelavo jam, kad jį sulaikė policija ir jį atėmė ir įlipo į autobusą. Daugiau V. V. sutikęs nebuvo ir su nebekalbėjo. Bandė jam skambinti, tačiau jo telefonas būdavo išjungtas. Iš R. M. sužinojo, kad motoroleris yra vogtas, atvažiavo pas ją. Ji pasakė, kad kaimynas A. K. padarė avariją ir motorolerį sudaužė. Po to eismo įvykio paaiškėjo, kad motoroleris vogtas. Dabar yra R. M. skolingas 500 litų, tačiau jis jai nebūtų pardavęs šio motorolerio, jei būtų žinojęs, kad jis vogtas. Taip pat nebūtų su V. V. niekur važiavęs, jei jis nebūtų įrodęs, kad motoroleris yra jo (1 t. 44-45 b. l.).
Liudytoja R. M. tyrimo metu parodė, kad 2012-09-12 apie 20.00 val. pas ją į namus (duomenys neskelbtini) kaime atvyko kaimynas M. U. ir pasiūlė už 500 litų pirkti motorolerį. Ji paklausė, ar motoroleris nevogtas, M. U. pasakė, jog nevogtas ir padavė motorolerio dokumentus: registracijos liudijimą, tech. apžiūros taloną ir draudimo polisą. Ji dokumentuose matė įrašytą A. M. pavardę, bet M. U. neklausė, kodėl dokumentai svetima pavarde. 2012-09-15 apie 16.30 val. pas ją atėjo kaimynas A. K. ir paprašė paskolinti motorolerį nuvažiuoti iki parduotuvės. Važiuodamas į parduotuvę, jis pateko į eismo įvykį. Atvykus policijai, jai buvo pasakyta, jog motoroleris vogtas (1 t. 23 b. l.).
2012-09-26 įtariamojo V. V. parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu įtariamasis parodė įvykio vietą, iš kur pavogė motorolerį (1 t. 59-65 b. l.).
2012-09-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad paimtos transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. dokumentų kopijos (1 t. 24-27 b. l.).
2012-09-18 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota rasto pavogto motorolerio „KYMCO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra (1 t. 28-32 b. l.).
2012-10-22 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad atlikta akistata tarp V. V. ir M. U. – prieštaravimai nepanaikinti, abu liko prie savo parodymų (1 t. 74-78 b. l.).
2012-09-12 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t. 8-14 b. l.).
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. V. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis, įsibraudamas į nukentėjusiajam A. M. priklausantį rakinamą rūsį, neteisėtai neatlygintinai užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajam A. M. priklausantį turtą. Kaltinamasis V. V. suprato, kad turto savininkas praras galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu ir šių padarinių norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Esant V. V. veikoje įsibrovimo į patalpą požymiams, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Dėl S. Ž. nešiojamo kompiuterio „Samsung R530“ vagystės
Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu dėl S. Ž. nešiojamo kompiuterio „Samsung R530“ vagystės prisipažino visiškai ir paaiškino, kad laikas, vieta atitinka, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Buvo kieme su draugais, kartu buvo ir S. Ž., kuri pakvietė į svečius ir jie išgėrė alkoholio. S. Ž. pasiūlė nunešti kompiuterį į lombardą, kur kompiuterį užstatė savo vardu, o po dviejų dienų turėjo paimti. Kompiuterio nepasiėmė, tada jis paėmė. Sukilėlių kalnelyje sutiko kažkokius nepažįstamus žmones, kuries pardavė kompiuterį. Tiksliai kuriam laikui kompiuteris buvo užstatytas lombarde, nepamena. S. Ž. sakė, kad kai gaus pašalpą, atsiims kompiuterį. Už kompiuterį gavo 250 litų. Už 100 litų pirko alkoholio. Pas S. Ž. alkoholį gėrė visą naktį. Į lombardą pasiimti kompiuterio nuėjo kitos dienos vakare. Vagystes pripažįsta, jei civilinis ieškinys pareikštas, teks atlyginti. Lombarde už kompiuterį turėjo sumokėti 400 litų. Pirkęs kompiuterį žmogus, jam sumokėjo 450 litų, 50 litų liko jam. Padarytą žalą atlyginti galimybę turės. Dėl to ką padarė, gailisi. Nori įsidarbinti ir pradėti gyventi normalų gyvenimą.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji S. Ž. tyrimo metu parodė, kad 2012-09-20 20.00 val. pas ją namuose (duomenys neskelbtini) ji girtavo kartu su V. V. Pritrūkus pinigų alkoholiui, ji pasiūlė lombarde užstatyti jos nešiojamą kompiuterį. Kadangi su savimi neturėjo asmens dokumentų, kompiuterį užstatė V. V. vardu. Gautus pinigus – 200 litų – pasidalino: 100 litų davė V. V. alkoholiui nupirkti, o 100 litų pasiliko sau. Kitą dieną ji ketino atsiimti iš lombardo kompiuterį, tačiau sužinojo, jog jį pasiėmė V. V. Po to karto jo daugiau nematė, todėl prašė policijos padėti surasti jos kompiuterį, nes V. V. pas ją nebesirodo. Jai padaryta 2000 litų žala (1 t. 87-88, 110-111 b. l.).
Liudytoja L. T. tyrimo metu parodė, kad ji dirba lombarde „Adverto“ kasininke – priėmėja. Ji neatsimena 2012-09-18 dienos, nors tą dieną dirbo ji. Negali pasakyti, kas ir keliese atsiėmė nešiojamą kompiuterį. Pagal čekį matyti, jog buvo sumokėta 250 litų (1 t. 97 b. l.).
2012-10-10 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t. 90-93 b. l.).
2012-10-10 daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad iš lombardo paimta sutartis Nr. 16967 (1 t. 95-96 b. l.).
2012-10-26 daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad iš lombardo paimta mokėjimo čekio kopija (1 t. 98-99 b. l.).
Išdėstyti įrodymai, tai yra kaltinamojo V. V., nukentėjusiosios S. Ž., liudytojos L. T. parodymai apie tai, kaip V. V. pagrobė svetimą S. Ž. priklausantį kompiuterį, duoda pagrindo teigti, kad V. V. padaryta veika atitinka LR BK 178 str. 1 d., t.y. kaip svetimo turto pagrobimas. Atsižvelgiant į tai, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, o iš bylos aplinkybių matyti, kad V. V. užvaldė nukentėjusiajai S. Ž. priklausantį kompiuterį, nes pasiėmęs jį iš lombardo, pardavė, t.y. taip įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Darydamas nusikalstamą veiką, V. V. veikė tiesiogine tyčia, kadangi suvokė savo veikos pavojingumą, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir šių padarinių norėjo. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, atsižvelgdamas į padarytos veikos požymius, nusikalstamo tikslo įgyvendinimą, ir nustatytą turto, kurį kaltinamasis užvaldė, vertę, daro išvadą, kad kaltinamojo V. V. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. kaip svetimo turto, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, pagrobimas.
Bausmė ir jos skyrimas
Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Skirdamas bausmę V. V. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad V. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamas veikas, viena kurių priskiriama prie nesunkių, kita - prie apysunkių nusikaltimų. V. V. nusikalto būdamas neteistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t. 159-164 b. l.), Lietuvos darbo biržoje neregistruotas (1 t. 174 b. l.), nedirbantis (1 t. 175 b. l.). Įvertinęs visas šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas skiria V. V. baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas žemiau sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.
Į bausmės laiką visiškai įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-09-25 11.00 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki 2013-02-21.
Kardomoji priemonė – suėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 870 litų turtinės žalos atlyginimo (1 t. 38-39 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo V. V. priteistina atlyginti 870 litų sumą nukentėjusiajam A. M.
Nukentėjusioji S. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 litų turtinės žalos atlyginimo (1 t. 112-113 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo V. V. priteistina atlyginti 2000 litų sumą nukentėjusiajai S. Ž.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas – V. V. nuosavybės teisė į jam priklausančias lėšas – 2870 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimties) litų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir AB „Ūkio bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t. 178-184 b. l.), atsižvelgiant į priteistus civilinius ieškinius, paliktinas nepanaikintas iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,
n u s p r e n d ž i a :
V. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.
V. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę V. V. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2013-02-21.
Į bausmės laiką visiškai įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-09-25 11.00 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki 2013-02-21.
Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą.
Nukentėjusiojo A. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl 870 litų turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo V. V. priteisti atlyginti 870 litų sumą nukentėjusiajam A. M.
Nukentėjusiosios S. Ž. pareikštą civilinį ieškinį dėl 2000 litų turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo V. V. priteisti atlyginti 2000 litų sumą nukentėjusiajai S. Ž.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą – V. V. nuosavybės teisę į jam priklausančias lėšas – 2870 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimties) litų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir AB „Ūkio bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), palikti nepanaikintą iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Arūnas Bartkus