Baudžiamoji byla Nr. 1-433-946/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44281-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.2.14.5.2.1; 1.2.29.1.1;  2.1.8; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,

kaltinamajam S. M., 

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu. 

Teismas 

n u s t a t ė :

S. M. veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu 2019 m. balandžio 3 d. apie 11.48 val. akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ skyriuje Kaune, K. Baršausko g. 66A, „Bigbank“ AS filialui pateikė paraišką 15 000 eurų kreditui gauti, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti bei, melagingai pagrįsdamas savo mokumą, pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su Jungtinės Karalystės įmone „Lee Marley“ 2017 m. sausio 23 d. sudarytą darbo sutartį ir Jungtinės Karalystės „Halifax“ banko sąskaitos Nr. 07888123 išrašą su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę „Bigbank“ suklaidindamas dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą. Remiantis šiais netikrais duomenimis „Bigbank“ AS filialui sutikus suteikti kreditą, 2019 m. balandžio 4 d. apie 15.48 val. akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ skyriuje Kaišiadoryse, Gedimino g. 109, S. M. pasirašė vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į jo akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Bigbank“, AS filialas išmokėjo 15 000 eurų, kuriuos 2019 m. balandžio 5 d. jis išgrynino akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ Kauno filiale Kaune, Laisvės al. 80, ir su bendrininku pasidalino, o mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino, tokiu būdu apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 15 000 eurų,

       Be to, S. M. veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 3 d. apie 11.48 val. pagamino netikrus dokumentus - jo vardu su Jungtinės Karalystės įmone „Lee Marley“ 2017 m. sausio 23 d. sudarytą darbo sutartį ir Jungtinės Karalystės „Halifax“ banko sąskaitos Nr. 07888123 išrašą.

Kaltinamasis S. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad jam nepažįstamas asmuo, kurį sutiko Kaune kavinėje, pasiūlė užsidirbti pinigų. Jam sutikus iš jo paso nusirašė duomenis, liepė atsidaryti banke sąskaitą. Jam viską padarius, kitą dieną į Kaišiadoris atvežė pluoštą dokumentų, gal keliolika lapų, kuriuos jam padavė ir liepė nueiti ir paduoti pašte kreipiantis dėl paskolos. Matė, kad tie jam paduoti dokumentai yra su jo pavarde ir duomenimis, juos dar mašinoje pasirašė. Jie buvo apie tai, kad jis dirba užsienyje ir gauna pajamas užsienio banke. Pašte pateikė paraišką dėl paskolos. Nurodė, kad paskolą ima būsto remontui, nors remonto neketino daryti ir paskolos grąžinti negalvojo, nes žinojo iš karto, kad pinigus reikės perduoti nepažįstamam vyriškiui. Kai pinigai buvo pervesti į jo atsidarytą banko sąskaitą, jis juos išgrynino ir perdavė tam nepažįstamam vyriškiui iš kavinės, kuris jam už tai davė 2000 eurų. Juos visus išleido savo reikmėm. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, pripažino pareikštą civilinį ieškinį, nurodydamas, jog padarytą žalą atlygins dalimis, kai įsidarbins.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytoja L. M. parodė, kad jai nėra žinoma, kad S. M. tuo metu, kai gyveno kartu, būtų dirbęs užsienyje. Tik 2019 m., kai gavo paskolą iš „Bigbank“, jis buvo apie pusantro mėnesio dingęs, ji netgi kreipėsi į policiją dėl jo paieškos. Kai atsirado, jis aiškino, kad buvo išvykęs į Vokietiją kur dirbo prie karkasinių namų. Apie tą paskolą sužinojo kai į namus gavo laišką, kad vėluojama sumokėti apie 350 eurų mėnesinę paskolos įmoką. Klausė dėl paskolos S. M., šis aiškino, kad jam būnant Kaune susipažino su kažkokiu vyru, kuris pasiūlė imti paskolą, kad tas vyras sutvarkė visus dokumentus ir S. M. vardu buvo paimta 15 000 eurų paskolą, jam liko 2000 eurų, o likusią sumą kiek suprato paliko tam, kas jam padėjo paskolą paimti. Kai 2019 m. apie gegužės mėnesį S. M. grįžo į namus po to kai apie pusantro mėnesio buvo nežinia kur, matė, kad jis turėjo virš 1300 eurų grynais, S. M. sakė, kad tai tos paskolos likutis. Ragino, kad S. M. sumokėtų vėluojamą įmoką, tačiau šis nemokėjo, už tuos pinigus prisipirko drabužių, pirko kompiuterį. S. M. sakė, kad nemokės, kam čia mokėti, nes vis tiek skolą perduos antstoliams. Faktiškai jis tos paskolos neturėjo galimybės grąžinti, nes tuo metu nedirbo, neturėjo pastovių pajamų, turto ar santaupų taip pat neturėjo. Dar iki paskolos „Bigbank“ jis turėjo ankstesnę skolą, dėl kurios buvo skolingas antstoliams, todėl jam neapsimokėjo oficialiai dirbti, jis labiau stengdavosi ieškoti nelegalaus darbo, kad dalies atlyginimo nenuskaičiuotų antstoliai. Smulkiau apie tai kaip „Bigbank“ gavo paskolą S. M. nepasakojo, nors paskolos sumą jis žinojo, suprato, kad paskolą reikės grąžinti, nors, kaip sakė, grąžinti paskolos jis neketino, dar S. M. jai sakė, kad gali būti rami, nes jos duomenys paskolos davėjui nepasakyti ir dėl tos paskolos jai problemų nebus, jis viską susitvarkys pats. (t. 1, b. l. 97-100)

Liudytoja A. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. Paskutiniu laikotarpiu dirbo klientų administratore. Viena iš darbo sričių buvo administruoti klientus, kurių darbo užmokesčio nemato Sodroje, tai yra užsienyje dirbančių, statutinių pareigūnų ir kita. Nuo 2019 m. vasario mėnesio pasikeitė paskolų išdavimo programa, daug procesų buvo automatizuota. Užsienyje dirbančiam asmeniui buvo galima paimti paskolą pateikus darbo sutarties kopiją (asmuo turėjo būti išdirbęs bent šešis mėnesius) ir banko sąskaitos išrašą už paskutinius šešis mėnesius. Minimalaus pajamų reikalavimo kiek pamena nebuvo, tačiau reikėjo vesti iš sąskaitos išrašo pajamų sumą, o skaičiuoklė automatiškai suskaičiuodavo kokią paskolą buvo galima suteikti. Maksimali paskolos suma užsienyje dirbančiam buvo 15 000 eurų, jeigu didesnė suma, sprendimus galėjo priimti aukštesnio sprendimo teisę turintys darbuotojai. Ar pateikta darbo sutartis ir sąskaitos išrašas tikri, patikrinti faktiškai negalėjo. Kalbant apie darbo sutartį, buvo vadovybės nurodymas tikrinti darbdavį internete, tai yra GOOGLE programoje tikrinti ar toks darbdavys egzistuoja, ji tą ir darydavo. Kaip būtų galima patikrinti banko sąskaitos išrašo tikrumą nelabai žino ir jokių reikalavimų tuo klausimu nebuvo. Reikalavimo pateikti dokumentų vertimą į lietuvių kalbą taip pat nebuvo, nors dokumentus gaudavo įvairiomis kalbomis - angliškus, norvegiškus, olandiškus ir panašiai, bei turėdavo juos vertinti. Ji turi tik anglų kalbos pagrindus. 2019 m. vasario mėnesį pasikeitus tvarkai labai padaugėjo klientų, buvo didelis darbo krūvis. Klientų, paskolų gavėjų, pavardžių neprisimena. Kai pradėjo aiškėti faktai, kad dalis klientų galėjo gauti paskolas pateikę netikrus užsienietiškus dokumentus, atvyko komisija iš Estijos, teko rašyti pasiaiškinimus. Sprendimą suteikti paskolą iki 15000 eurų sumai priimdavo ji, kitų darbuotojų parašų ar leidimo tam nereikėjo, dokumentus taip pat vertindavo pati. Užsienietiški dokumentai buvo pateikiami įvairūs, įvairiomis kalbomis, dažnai jie buvo pateikiami chaotiškai, daug failų, lapų, jie eina ne iš eilės ir pan., todėl dokumentus vertinti buvo pakankamai sunku. Jeigu kildavo kokių neaiškumų ar nebuvo galima kažko suprasti, skambindavo klientui ir prašydavo dokumentus pateikti tvarkingai. Kitais atvejais, kilus neaiškumams, būdavo kreipiamasi į aukštesnes pareigas užimantį darbuotoją. Būdavo atvejų, kad tuomet šis perimdavo paskolos administravimą arba patardavo ką daryti. Ji prieš suteikiant paskolas niekada nepastebėjo, kad pateikti dokumentai turėtų klastojimo požymių. Atvejus, kad buvo pateikiamos tų pačių užsienio darbdavių sutartys, prisimena, tačiau jos požiūriu tai yra normalu ir tai įtarimo nekėlė. Reikalavimo tikrinti ar pateiktose darbo sutartyse yra darbuotojo ir darbdavio parašai nebuvo, nors, kiek pamena, vadovaudamasi bendražmogišku supratimu tą tikrindavo ir jeigu būtų pastebėjusi, kad trūksta parašų, būtų skambinusi klientui arba informavusi vadovybę. (t. 1, b. l. 85-88)

Liudytoja V. F. parodė, kad dirba pardavimų vadybininke (duomenys neskelbtini). Jos darbo vieta yra „(duomenys neskelbtini). Viena iš teikiamų paslaugų yra tarpininkavimas teikiant paskolas, o viena iš paskolas teikiančių įmonių yra (duomenys neskelbtini). 2019 m. buvo suaktyvėjimas besikreipiančių dėl „Bigbank“ paskolų su užsienietiškais dokumentais, tokiu atveju visus dokumentus reikėdavo skenuoti ir siųsti į „Bigbank“. Dokumentus vertino ir sprendimus dėl paskolų priėmė „Bigbank“ darbuotojai. Jai pagrindinis reikalavimas yra nustatyti asmens tapatybę pagal dokumentą, patikrinti ar kliento dokumentas galiojantis, ar nepavogtas ir panašiai. Klientą visuomet atidžiai identifikuoja, jeigu kreipiamasi dėl paskolos, atšviečiamas kliento dokumentas. Klientų, kurie yra apsvaigę, išgėrę ar kelia kokį įtarimą, neaptarnauja. Ant (duomenys neskelbtini) skyriaus durų yra užrašas, kad klientus aptarnauja po vieną. Šio reikalavimo laikosi, klientus priima po vieną, jeigu ateina ne vienas, kitą išprašo. Gali aptarnauti kelis asmenis tik tokiu atveju, jeigu tai yra šeima ir pavyzdžiui imant paskolą reikalingas šeimos nario sutikimas. Jos darbo praktikoje nėra buvę atvejų, kad vieno asmens vardu būtų pildoma paraiška paskolai, o kitas asmuo viską kalbėtų už tą asmenį, sakytų to asmens duomenis ar panašiai, tokiu atveju kliento neaptarnautų. Kaip ir sakė, pašalinių asmenų neįsileidžia, klientus aptarnauja po vieną ir visuomet įsitikina, kad pats asmuo nori imti paskolą. Jeigu asmuo išgėręs, elgiasi neadekvačiai, tikrai jo neaptarnauja. Nežino faktų, kad „Bigbank“ paskolos būtų gaunamos galimai pateikus suklastotus dokumentus. (t. 1, b. l. 91-94)

BIGBANK AS filialas 2019 m. balandžio 25 d. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 3 d. S. M. atvyko į Lietuvos pašto skyrių, esantį K. Baršausko g. 66a, Kaune ir pateikė asmens dokumentą bei užpildė paraišką 15 000 eurų kreditui gauti. Mokumui įvertinti S. M. pateikė 2017 m. sausio 23 d. darbo sutartį Su „Lee Marley LTD“ ir „Halifax“ banko sąskaitos išrašą. 2019 m. balandžio 4 d. S. M. atvyko į Lietuvos pašto skyrių, esantį Gedimino g. 109, Kaišiadoryse ir pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimai pagal kredito sutartį neatliekami, klientų telefonai išjungti, Pareiškėjas mano, kad gaunant paskolas buvo pateikti suklastoti bankų sąskaitų išrašai ir darbo sutartys. Prie pareiškimo prijungti paminėta darbo sutartis su „Lee Marley LTD“, „Halifax“ banko sąskaitos išrašas, kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), S. M. asmens dokumento kopija. (t. 1, b. l. 11-54, 145)

2020 m. lapkričio 11 d. dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad anglų kalba parengta darbo sutartis iš 10 lapų, kaip darbdavys nurodytas „Lee Marley“, sutartyje nurodytas darbo vietos adresas Londone, paskutiniame sutarties lape ties darbuotojo skiltimi yra rankraštinis tekstas – „23/01/2017 S. M. ir parašas“, ties darbdavio skiltimi yra rankraštinis tekstas „23/01/2017“ ir parašas“. „Halifax“ banko sąskaitos Nr. 07888123, kurioje nurodyta, kad sąskaitos savininkas "S. M.", išrašai iš 13 lapų, parengti anglų kalba, už laikotarpį nuo 2018 m. spalio ir 2019 m. kovo mėn. Išrašuose yra duomenys apie minėto laikotarpio kasmėnesines pajamas iš „LeeMarley Brickwork LTD“, kitų šaltinių, taip pat įvairias išlaidas. Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaip kredito davėjas nurodytas BIGBANK AS FILIALAS, kaip gavėjas - S. M., asm. kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), el. pastas (duomenys neskelbtini). Bendra kredito suma - 15000 eurų, mėnesinė įmoka - 334,93 euro, nurodytos kitos kredito sutarties sąlygos. Kiekvieno kredito sutarties lapo apačioje yra rankraštinis tekstas – „S. M. 2019 04 04 ir parašas“, ant keturių sutarties lapų yra rankraštinis parašas ir spaudai: „AB Lietuvos paštas 2020-04-04 932-asis klientų aptarnavimo skyrius Kaišaidorys“, „Pardavimų vadybininkė V. F.“. (t. 1, b. l. 146-148)

2019 m. gegužės 20 d. AB „Šiaulių bankas“ raštu pateikė S. M. banko sąskaitos išrašą. (t. 1, b. l. 157) Jo apžiūros protokole užfiksuota, kad S. M. AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše yra duomenys apie tai, kad 2019 m. balandžio 5 d. gauta 15 000 eurų įplauka iš BIGBANK AS ir 2019 m. balandžio 5 d. AB „Šiaulių bankas“ Kauno filiale paimta grynais 14 880 eurų bei sumokėtas 119,04 eurų komisinis atlyginimas už grynų pinigų išėmimą. (t. 1, b. l. 158-161)

2020 m. balandžio 23 d. Kauno apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo L. Kairiūkščio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikrinant duomenis apie S. M. mokumą, iš LR antstolių rūmų gauta informacija, kad yra vykdomos bylos dėl sumoje 7610 eurų S. M. skolų. Tretieji asmenys valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė duomenis apie sumoje 5742 eurų S. M. pajamas per 2018-2019 metus. Negauta duomenų, kad S. M. valstybinei mokesčių inspekcijai būtų teikęs pajamų deklaracijas už 2018 ir 2019 metus. VĮ „Registrų centras“ duomenimis S. M. nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis S. M. transporto priemonių neturi. "Sodros" informacinės sistemos duomenimis S. M. nuo 1994 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. įvairiais laikotarpiais dirbo įvairiose įmonėse. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. kovo 19 d. S. M. dirbo (duomenys neskelbtini), o kartu su paraiška kreditui gauti S. M. pateikė Jungtinės Karalystės banko „Halifax“ sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2018 metų spalio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio su duomenimis apie S. M. pajamas (darbo užmokestį) iš Jungtinės Karalystės „Lee Marley“ įmonės. (t. 2, b. l. 52-75)

2020 m. kovo 24 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte nurodyta, jog S. M. per 2018 - 2019 metų laikotarpį gavo 5742,26 eurų pajamų iš kurių išskaičiuota 422,83 eurų pajamų mokesčio. (t. 2, b. l. 54-65)

2020 m. kovo 24 d. Antstolių rūmų rašte nurodyta jog S. M. turi antstolių išieškomų skolų už 7610 eurų. (t. 2, b. l. 69)

(duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 27 d. rašte nurodyta, jog S. M. (duomenys neskelbtini) dirbo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. kovo 19 d. (duomenys neskelbtini) pareigose. (t. 2, b. l. 74)

Kaip nustatyta ištirtais teisme įrodymais, kaltinime nurodytais veiksmais – kaltinamajam, veikiant su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turint išankstinį tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą (pinigines lėšas) ir pagaminus netikrus dokumentus – darbo sutartį ir banko sąskaitos išrašą apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas ir to pagrindu užpildžius paraišką kreditui gauti, taip suklaidinus kreditą išdavusią įmonę, kadangi kaltinamasis užsienio bendrovėje nedirbo, su ja sutarties nebuvo sudaręs ir negavo pajamų – apgaulės būdu buvo užvaldytas svetimas didelės vertės turtas. Ši tikrovės neatitinkanti informacija iš esmės nulėmė civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) darbuotojos apsisprendimą patvirtinti kaltinamojo pateiktą paraišką gauti kreditą, ką ji padarė įvertinus kaltinamojo S. M. kartu su paraiška pateiktus melagingai pagrindžiančius pastarojo mokumą duomenis, t. y. netikrus dokumentus su duomenimis apie tariamai kaltinamojo S. M. su „LeeMarley Brickwork LTD“ pasirašytą darbo sutartį ir „Halifax“ banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodyti duomenys už laikotarpiu nuo 2018 m. spalio ir 2019 m. kovo mėn. turėtas kasmėnesines pajamas iš „LeeMarley Brickwork LTD“, kitų šaltinių, taip pat įvairias išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Tyčios turinį esant sukčiavimui, kai apgaule įgyjamas svetimas turtas ar turtinė teisė, sudaro kaltininko suvokimas, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, numatė, kad dėl jį ar kitą asmenį praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012). Šios bylos kontekste svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltinamojo naudota apgaulė (suvokiant savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, galimas kilti pasekmes ir aktyviais veiksmais to siekiant) buvo esminė įmonės „Bigbank“ apsisprendimui suteikti kreditą 15 000 eurų sumai, savo nusikalstamiems ketinimams pagrįsti S. M., kartu su paraiška kreditui gauti, pateikė žinomai netikrus dokumentus, pagrindžiančius jo tariamą mokumą, dėl ko ir buvo pasirašyta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu į kaltinamojo asmeninę banko sąskaitą buvo pervesti pinigai, kuriuos jis užvaldė 2019 m. balandžio 5 d. išgryninęs akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ Kauno filiale, Kaune, Laisvės al. 80, tačiau mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko ir jo negrąžino, tokiu būdu apgaule, savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo didelės vertės turtą – „Bignak“ AS filialui priklausančias pinigines lėšas – 15 000 eurų.

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia alternatyvūs veiksmai, kai pagaminamas netikras dokumentas, suklastojamas tikras dokumentas arba aiškiai netikras ar aiškiai suklastotas tikras dokumentas laikomas, gabenamas, siunčiamas, panaudojamas ar realizuojamas. Kadangi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta formali nusikalstamos veikos sudėtis, tai pavojingumą paprastai gali rodyti padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat nusikalstamos veikos dalykas. Be to, padarinių kaip būtinojo požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliomis sudėtimis, jų nesukelia ir kad kilusių ar galimų padarinių apskritai nereikia tirti byloje. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Pagal teismų praktiką rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, laikomas dokumentu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-251/2013 ir kt.). Nors kaltinamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog nebuvo įsidarbinęs įmonėje „LeeMarley Brickwork LTD“, tačiau suprato, kad pasirašydamas jam žinomai melagingą darbo sutartį, įrašydamas į ją savo asmens bei kitus duomenis, o taip pat banko sąskaitos išrašą – pagamino netikrus dokumentus, tikslu įtvirtinti juridinę reikšmę turintį sandorį – vartojimo kredito sutartį ir jos pagrindu, aptartais veiksmais suklaidinus kredito davėją, užvaldyti pinigines lėšas.

Akivaizdu jog kaltinamasis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas išankstinį tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą ir suvokdamas, kad savo veiksmais padarys turtinę žalą, tyčia pagaminęs netikrus dokumentus ir atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo didelės vertės turtą – „Bigbank“ AS filialui priklausančias pinigines lėšas – 15 000 eurų. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (12 500 eurų) dydžio sumą (BK 190 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, užvaldė „Bigbank“ AS filialui priklausančias 15 000 eurų pinigines lėšas, kurios  atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą didelės vertės požymį, bei į tai, kad abi kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos gali būti padarytos atliekant bent vieną iš straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų (BK 182 straipsnio 2 dalies atveju – apgaule įgijus didelės vertės svetimą turtą, o BK 300 straipsnio 1 dalies atveju – pagaminus netikrus dokumentus) konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą S. M. pripažinti kaltu padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu konstatavimas galimas, jeigu teismas turi pakankamai duomenų pripažinti asmenis bendrininkavus, t. y. nekyla abejonių dėl jų pakaltinamumo, pakankamo atsakomybei amžiaus, tarpusavio susitarimo daryti nusikalstamą veiką, tyčios ir veikos bendrumo, indelio į bendrą veiką, o nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-355-487/2020). Įvertinus nagrinėjamoje byloje padarytų nusikaltimų schemą, aplinkybes dėl dokumentų suklastojimo naudojamai apgaulei, kurios patvirtina pakankamai didelį nenustatyto asmens indėlį į daromo nusikaltimo rezultatą, taip pat nustatytus duomenis, kad kaltinamasis nenustatyto bendrininko buvo vežamas automobiliu, teismui nekyla abejonių dėl nenustatyto asmens pakaltinamumo, pakankamo atsakomybei amžiaus, tarpusavio susitarimo daryti nusikalstamą veiką, tyčios ir veikos bendrumo bei pakankamai didelio indelio į bendrą veiką ir ja siekiamą rezultatą. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje netikrų dokumentų pagaminimas, jų panaudojimas apgaulės būdu įgyjant didelės vertės turtą buvo padarytos dalyvaujant dviem bendravykdytojams, kurių vienas – S. M., o kitas bendravykdytojas tyrimo metu nebuvo nustatytas. Atsižvelgiant į tai pripažįstama, kad S. M. nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

S. M. padarė vieną tyčinį sunkų ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimus, jis veikė tiesiogine tyčia, šias veikas padarė anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, kas rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti asmuo. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį, taip pat tai, kad yra išsituokęs, nedirbantis.  

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina griežčiausia savo rūšimi bausmė už kiekvieną iš nusikalstamų veikų – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydžiai šiuo atveju nustatytini mažesni nei straipsnių sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkiai, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – 100 MGL dydžio baudą.

Kadangi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (sunkus ir nesunkus nusikaltimai (BK 11 straipsnis), paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nustatant kad galutinė subendrinta bausmė yra 2 metai terminuoto laisvės atėmimo.

Paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Kadangi nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą, bausmės vykdymas gali būti iš dalies atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui atlikus tik jos dalį. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kadangi S. M., kuris padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimą, kuris nepriskiriamas XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose nurodytiems nusikaltimams, skirtina terminuoto laisvės atėmimo 2 metams bausmė, kuri dar sumažinama vienu trečdaliu, tai galutinė bausmė, kuri jam bus paskirta, neviršys penkių metų. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų S. M. paskirtoji bausmė atitiktų. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį, teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui atlikus tik jos dalį. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus -vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimus. Anksčiau iki šių veikų padarymo jis nebuvo teistas. Nors yra anksčiau baustas už administracinius nusižengimus, tačiau teisiamas yra pirmą kartą. Be to, kaltinamasis prisipažino padaręs dvi nusikalstamas veikas visiškai, yra pasirengęs atlyginti padarytą turtinę žalą civiliniam ieškovui.

Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo iš dalies taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad S. M. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir atlikus tik dalį jam paskirtos bausmės, o likusios neatliktos bausmės dalies vykdymą atidedant. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo iš dalies atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus galutinę bausmę, taikytinos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius, o likusios neatliktos bausmės dalies vykdymą atidedant 1 metams, paskiriant BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad civilinis ieškovas „Bigbank“ AS filialas, suklaidintas kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veikų patyrė 20095,38 eurų turtinę žalą, kuomet į kaltinamojo asmeninę banko sąskaitą, patvirtinęs kaltinamojo pateiktą paraišką kreditui gauti, pervedė 15 000 eurų, kuriuos kaltinamasis išgrynino bankomate. Patirtą žalą sudaro 15 000 eurų negrąžinta kredito dalis, 585 eurai sutarties sudarymo mokesčio, 4090,38 eurų palūkanos pagal mokėjimo grafiką, 520 eurų sutarties administravimo mokestis pagal grafiką. Todėl civilinis ieškovas byloje pateikė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 101-127), kuriuo iš S. M. reikalavo priteisti 20095,38  eurų padarytai turtinei žalai atlyginti. Dėl šios dalies reikalavimo civiliniame ieškinyje  „Bigbank“ AS filialas buvo pripažintas civiliniu ieškovu šioje byloje (1 t., b. l. 130). Atsižvelgiant į tai civilinio ieškovo „Bigbank“ AS filialo ieškinys dėl kaltinamojo S. M. atitinkamo dydžio jam padarytos turtinės žalos atlyginimo yra visiškai įrodytas ir turi būti patenkintas, todėl iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteistina 20095,38 eurų suma turtinei žalai atlyginti.

Civiliniame ieškinyje ieškovas „Bigbank“ AS filialas taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki ieškinio atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamos palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-144/2014). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-4-699/2015).

Procesinių palūkanų klausimą reguliuoja ir CK 6.210 straipsnis, kuriame nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Akivaizdu, kad šios civilinio kodekso nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, kuriems būdinga tai, kad jie yra fiksuoti tam tikra teisine forma – sutartimi, ar iš sutarties atsiradusia konkretaus dydžio prievole ir yra praleistas terminas piniginei prievolei įvykdyti. Deliktinės atsakomybės atveju tarp šalių nėra kreditoriaus ir skolininko santykių, nes turtinės ir neturtinės žalos dydis nustatomas bylos proceso metu ir fiksuojamas teismo proceso baigiamajame akte išnagrinėjus bylą.

Nagrinėjamu atveju konstatuojant, kad atsakovas – S. M. privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos, susidarytų situacija, kai siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo, atsakovas turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui galutinio sprendimo dėl žalos dydžio, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį. Deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Tokios praktikos yra laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010, 2K-4-699/2015). Todėl iš atsakovo S. M. priteistinos 5 proc. metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 328 straipsnio 4 punktas) iki teismo nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo.

Dokumentus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutartį su „Lee Marley LTD“, „Halifax“ banko sąskaitos išrašą (t. 1, b. l. 25-54), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

S. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. 

S. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 100 MGL dydžio (5000 Eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir S. M. paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. M. paskirti galutinę bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Nustatyti, kad po šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktina S. M. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo dalis yra 6 mėnesiai, kuri turi būti atlikta pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 5 dalies 7, 8 ir 10 punktais, S. M. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės likusiai daliai - 10 mėnesių laisvės atėmimo vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant S. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Civilinio ieškovo „Bigbank“ AS filialas pareikštą civilinį ieškinį dėl S. M. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš S. M. civilinio ieškovo naudai priteisti 20095,38 eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo „Bigbank“ AS filialas naudai iš S. M. priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (20095,38 eurų) nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki šio nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančią vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutartį su „Lee Marley LTD“, „Halifax“ banko sąskaitos išrašą, palikti  saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Pratęsti nuo 2021 m. vasario 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo dalyje dėl civilinio ieškinio pradžios Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės J. Laurinavičiūtės 2019 m. gegužės 17 d. nutarimu taikyta laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. M., įmonės "Šiaulių bankas", AB, įmonės kodas 112025254 reg. Tilžės g. 149, LT-76348 Šiauliai, sąskaitoje NR. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms -15 000 Eur, uždraudžiant jomis disponuoti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                                            Arūnas Purvainis