Civilinė byla Nr. 2A-2137-880/2024
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00019-2024-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.2.1.1.; 1.2.2.1.2.; 1.2.2.2.1.; 3.3.1.19.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Urmilos Valiukienės, Lino Zinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Sigitos Zubavičiūtės – Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Bleiras Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bleiras Logistics“ dėl darbo ginčo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslinęs ieškinio reikalavimus prašė iš atsakovės UAB „Bleiras Logistics“ išieškoti 840 Eur dienpinigių, 1734,45 Eur pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 18 d. „Reklamos“ įstatymo Nr. VIII-1871 5 straipsnį už klaidinančios reklamos naudojimą, 1391,73 Eur išeitinę kompensaciją, 2783,46 Eur už priverstinių pravaikštų laiką (už 60 kalendorinių dienų), 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad 2023 m. rugpjūtį socialiniuose tinkluose perskaitė (pamatė) atsakovės skelbimą apie sunkvežimių vairuotojų įdarbinimą tarptautiniams krovinių pervežimams. Preliminariais susitarimais atsakovė prisiėmė atsakomybę už ieškovo įdarbinimą Lietuvos Respublikoje ir parengė visus reikalingus dokumentus leidimui gyventi Lietuvos Respublikoje gauti. Leidimas gyventi Lietuvoje buvo gautas. Prieš įdarbinimą atsakovė per socialinį tinklą WhatsApp su ieškovu atliko interviu. Pokalbio metu atsakovė nustatė, kad ieškovas turi būtinų savybių, kurių reikia priimant į darbą, šalys susitarė dėl darbo grafiko, darbo užmokesčio, mokymų, praktikos ir kt. Atsakovės vadovybės nurodymu 2023 m. spalio mėn. atvyko į Lietuvos Respubliką praktiniam egzaminui – krovininės transporto priemonės su puspriekabe statymo 90 laipsnių kampu patikrinimui, tačiau dėl gamtinių sąlygų, t. y. smarkių liūčių ir pūgos (buvo – 6 laipsniai šalčio), dėl ko iš dalies nebuvo galima matyti šoninių veidrodėlių ir nebuvo matomos orientacinės linijos stovėjimo aikštelėje, nepavyko atlikti bandomojo važiavimo (praktinio parkavimo egzamino). Dėl to instruktorius ir kiti darbuotojai žodžiu pranešė, kad pagal įmonių politiką ieškovas yra laisvas, ir su juo nebus sudaryta darbo sutartis. Atsakovė netinkamomis sąlygomis atliko jo kvalifikacijos patikrinimą. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovės personalo skyrių ir kitus darbuotojus, prašydamas suteikti jam galimybę laikyti egzaminą ar mokytis pagal mokamų kursų programą, tačiau kiekvieną kartą gaudavo neigiamą atsakymą. Atsakovės darbuotojai po šio įvykio dėl ieškovui nežinomų priežasčių pradėjo sąmoningai jį ignoruoti, o jo prašymui atlikti praktiką (darbą) nebuvo suteikta konkreti aktuali informacija, ir nebuvo paaiškinta, kaip jam toliau elgtis būnant Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas liko be darbo ir buvo priverstas dirbti kitoje analogiškoje logistikos įmonėje.
3. Atsakovė UAB „Bleiras Logistics“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad siekė įdarbinti ieškovą tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau prieš sudarant darbo sutartį ieškovo buvo paprašyta atlikti praktinį važiavimą – testą, kurio metu nustatyta, kad ieškovas pateikė atsakovei melagingą informaciją apie savo patirtį vairuojant sunkiasvores transporto priemones, nes testo metu ieškovas nesugebėjo vairuoti vilkiko atbuline eiga. Minėtas aplinkybes patvirtina vairuotojo testavimo aktas. Atsakovės pateiktas ieškovo testavimo aktas patvirtina, kad patikrinus ieškovo kvalifikaciją buvo padaryta išvada, kad ieškovo įvertinimas „dvejetui“, atbulas teritorijoje – „blogai“ ir priimtas sprendimas „netinkamas įdarbinimui“. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas nesutikdamas su testo rezultatais būtų juos nuginčijęs ir teikęs darbdaviui padarytą išvadą paneigiančius įrodymus. Tarp ieškovo ir atsakovės niekada nebuvo sudaryta jokia darbo sutartis ir jų nesiejo darbo santykiai. Ikisutartiniams darbo santykiams nėra taikomos DK nuostatos dėl darbo sutarties vykdymo. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2307-LLG-1364 save laikė ieškovo darbdaviu, nes prašymas pildomas internetu ir minėtas prašymo langelis (darbdavys) pildomas iš galimų variantų, todėl atsakovė pasirinko artimiausią variantą iš siūlomų, kaip potencialus darbdavys, bet ne darbdavys, sudaręs darbo sutartį su darbuotoju. Nurodomas 1386 Eur atlyginimas yra „numatomas darbo užmokestis“ konkretus darbo užmokestis būtų nustatytas aptarus su darbuotoju visas darbo sąlygas ir pasirašius darbo sutartį su darbuotoju. Migracijos departamentui teiktini dokumentai negali būti laikomi įsipareigojimu potencialiam darbuotojui jį įdarbinti darbo teisės prasme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, taip pat taikant ir alternatyvius darbuotojų teisių gynimo būdus, tačiau iš esmės ieškovo naudai ir konstatavo, kad darbo sutartis tarp ieškovo M. M. ir atsakovės UAB „Bleiras logistics“ buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo ne dėl ieškovo kaltės, priteisė ieškovui iš atsakovės 1383 Eur kompensaciją pagal Darbo kodekso 42 straipsnio 3 dalį ir 798,28 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Taip pat teismas iš atsakovės priteisė 65 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė labai pažengę ikisutartiniai darbo santykiai, kurių rezultatu turėjo būti sudaryta rašytinė sutartis, tačiau nors darbo sutartis formaliai nebuvo sudaryta, ieškovas ir atsakovė realiai susitarė dėl darbo funkcijos, darbo užmokesčio, darbo vietos, ieškovui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinkamai laikytina, kad Darbo kodekso 32, 33 straipsnių ir 42 straipsnio 3 dalies prasme tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis.
6. Teismas sprendė, kad realūs darbo santykiai tarp šalių neprasidėjo, t. y. ieškovas pas atsakovę nebuvo įdarbintas, ne dėl ieškovo kaltės, o dėl netinkamo atsakovės elgesio. Teismas nurodė, kad atsakovė 2023 m. lapkričio 27 d. atliko ieškovo vairavimo gebėjimų testą ir priėjo išvados, kad ieškovas yra netinkamas darbui, atitinkamai ieškovui darbas nebuvo suteiktas, nebuvo atlygintos jokios jo atvykimo pas atsakovę išlaidos. Tokia situacija, teismo vertinimu, nėra priimtina darbuotojo teisių apsaugos prasme. Teismo vertinimu, atsakovės teisė atsisakyti suteikti darbą ieškovui, kaip užsieniečiui, nebuvo absoliuti, nes darbo sutartis buvo sudaryta su užsieniečiu, t. y. Darbo kodekso 42 straipsnio 3 dalies nuostatose aptarta galimybė darbdaviui atsisakyti nuo sudarytos sutarties su užsieniečiu, jas taikant kartu su Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatomis bei Darbo kodekso nuostatomis, būtų galima, tik jeigu būtų paties užsieniečio (darbuotojo) kaltė ar nesąžiningumas. Ieškovo kaltės ar nesąžiningumo teismas nenustatė, nes ieškovas atvyko pas atsakovę ir dalyvavo jo atliekamame gebėjimų tikrinime, nors atsakovė prieš Lietuvos Respubliką jau buvo prisiėmusi įsipareigojimą ieškovą įdarbinti ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, todėl atsakovės 2023 m. lapkričio 27 d. atliktas ieškovo vairavimo gebėjimų testas negalėjo turėti jokios įtakos ieškovą įdarbinti ar ne. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovui tinkamai išaiškino kokį vairavimo testą ieškovas turės atlikti, kaip testas bus vertinamas, kokia bus testų rezultatų įtaka darbo ieškovui suteikimui ir pan.
7. Teismo vertinimu, buvo pagrindas taikyti Darbo kodekso 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes, t. y. darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo. Šio sprendimo 4.5 punkte nustačius, kad atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti ieškovui 1383 Eur mėnesinį darbo užmokestį, ieškovui iš atsakovės priteistina 1383 Eur kompensacija.
8. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas įrodė patyręs didesnę žalą, negu jo mėnesinis darbo užmokestis, todėl priteisė jam 340 Eur išlaidas lėktuvo bilietui, 160 Eur dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 1681,28 Eur pragyvenimo Lietuvoje išlaidas už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 21 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d., iš viso 2181,28 Eur. Atsižvelgė į tai, kad ieškovui jau priteista 1383 Eur kompensacija, kuri iš esmės skirta patirtiems nuostoliams kompensuoti, todėl ieškovo patirtos 2181,28 Eur išlaidos mažintinos minėta 1383 Eur suma ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 798,28 Eur turtinės žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimo, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas savo sprendime remiasi aplinkybėmis, kurių nebuvo ir kurios net nebuvo nustatinėjamos bylos nagrinėjimo metu. Atsakovės nurodytas procedūras, skirtas atskirti nelegalius imigrantus nuo potencialių darbuotojų, teismas įvardijo „labai pažengusiais ikisutartiniais darbo santykiais“. Minėtos atsakovės patikros procedūros atliekamos su visais norinčiais įsidarbinti užsieniečiais, tikrinama ar jie praktiškai moka vairuoti ir supranta kelių eismo taisykles, tai yra tokiu būdu žiūrima ar jų pateikti dokumentai nėra suklastoti, ir tai atitinkamai užima laiko iki kol su potencialiu darbuotoju bus derinamos darbo funkcijos, darbo vieta ir kitos aplinkybės.
9.2. Atsakovė į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė ir paaiškino aplinkybes, kodėl Migracijos departamentui teikiamos informacijos, negalima indikuoti, kaip darbo sutarties faktinį sudarymą. Atsakovė atsakydama į teismo klausimą: „kodėl prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. Nr. 2307-LLG-1364 ji save laikė ieškovo darbdaviu bei kodėl buvo numačiusi, kad ieškovui bus mokamas 1386 Eur darbo užmokestis“ atsakovė nurodė, kad prašymas pildomas internetu ir minėtas prašymo langelis (darbdavys) pildomas iš galimų variantų, todėl atsakovė pasirinko artimiausią variantą iš siūlomų, kaip potencialus darbdavys, bet ne darbdavys, sudaręs darbo sutartį su darbuotoju.
9.3. Migracijos departamentui pildomi dokumentai, pagal Migracijos departamento nustatytas formas ir tik šios institucijas leidžiamus pasirinkti variantus. Institucijos reikalaujami duomenys reikalingi spręsti užsieniečio imigracinius klausimus, o ne darbo santykius (potencialiam darbuotojui) ir reikalaujami pateikti duomenys yra skirti Migracijos departamentui, reikalingi sprendimui migracijos klausimais priimti. Migracijos departamentui teiktini dokumentai negali būti laikomi įrodymu, kad faktiškai darbo sutartis sudaryta.
9.4. Prieš Migracijos departamentą turi nešti atsakomybę ne tik potencialus darbdavys, bet ir užsienietis, kuris pateikė potencialiam darbdaviui klaidingą informaciją, ir potencialus darbdavys, suklaidintas užsieniečio, atitinkamai pateikė klaidingą informaciją Migracijos departamentui. Užsienietis atsakovei nuotoliniu būdu pateikė galimai suklastotą dokumentą bei informaciją apie jo vairavimo patirtį. Ieškovas, užsienietis neatitiko jo nurodytos kompetencijos ir melavo teikdamas informaciją apie savo kompetenciją potencialiam darbdaviui, todėl nebuvo priimtas į darbą.
9.5. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 211 straipsnio 1 punktu aiškiai ir nedviprasmiškai numato situaciją, kad užsienietis gali būti neįdarbintas, nors ir praėjęs visas imigracines procedūras, įskaitant ir tas, kurias skundžiamame sprendime nurodė teismas. Nežiūrint, kad užsienietis neįdarbinamas, bet Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 211 straipsnio 1 punkte naudojama darbdavio sąvoka, kas dar karta patvirtina atsakovo teiginius, kad darbdavio sąvoka migracija reglamentuojančiuose teisės aktuose ne visai atitinka Darbo kodekso apibrėžiamas sąvokas.
9.6. Teismas nustatė išimtis ir ypatingas išimtis užsieniečiams darbo teisės normų prasme. Teismas tam tikra prasme užsiėmė teisėkūra, tai yra nustatė teisės normas, išskirtinai saugančias užsieniečių teises darbo rinkoje lyginant su Lietuvos piliečiais.
9.7. Teismas priteisė 2 184,28 Eur, nors pats ieškovas teigė, kad iš viso patyrė 2000 Eur išlaidų ir jis nurodė, kad jam daugiau nereikia nes jo išlaidos buvo 2000 Eur (pirmojo teismo posėdžio garso įrašo 00:43:29 min.). Teismas priteisė iš atsakovės už ieškovo pragyvenimą, Lietuvoje, bet nesuprantama, kodėl ieškovas nevažiavo į savo tėvynę ir leido laiką Lietuvoje, tuo labiau, kad teismas bylos nagrinėjimo metu išsiaiškino, kad ieškovas neva įsidarbino pas kitą darbdavį Lietuvoje, todėl pragyvenimo išlaidų priteisimas iš atsakovės yra dar daugiau nepagrįstas. Neįdarbintas darbuotojas pagal migracijos teisės aktus turėjo nedelsiant palikti Lietuvą, o ne įsidarbinti tam neturėdamas leidimo pas kitą darbdavį, tuo labiau ir teismas už tokį neteisėtą ieškovo pragyvenimą Lietuvoje neturėjo teisėto pagrindo priteisti išlaidas iš atsakovės. Vadovaujantis skundžiamu teismo sprendimu atsakovė turi apmokėti už neteisėtą ieškovo pragyvenimą Lietuvoje, iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. Ex injuria jus non oritur).
9.8. Pažymėtina, kad tarp ieškovo ir atsakovės niekada nebuvo sudaryta jokia darbo sutartis ir jų nesiejo jokie darbo santykiai. Tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę darbo sutarties šalių ikisutartiniai santykiai, t. y. šalys siekė sudaryti darbo sutartį. Byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovas faktiškai pradėjo vykdyti vairuotojo darbo funkciją. Prieš sudarant darbo sutartį, ieškovo buvo paprašyta atlikti praktinį važiavimą – testą su sunkiasvore transporto priemone ir, nustatyta kad atliekant praktinio važiavimo testą ieškovas nesugebėjo vairuoti vilkiko atbuline eiga. Atsakovės pateiktas ieškovo testavimo aktas patvirtina, kad patikrinus ieškovo kvalifikaciją buvo padaryta išvada, kad ieškovo įvertinimas „dvejetui“, atbulas teritorijoje – „blogai“ ir priimtas sprendimas „netinkamas įdarbinimui“. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas nesutikdamas su testo rezultatais būtų juos nuginčijęs ir teikęs darbdaviui padarytą išvadą paneigiančius įrodymus. Kaip minėta byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas su atsakove būtų sutaręs dėl visų būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad su ieškovu buvo sudaryta darbo sutartis ir, kad ieškovas patyrė žalą. Ieškovui nepateikus įrodymų pagrindžiančių patirtos turtinės žalos faktą, ieškovo reikalavimas išieškoti iš atsakovo žalą atmestinas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
11. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atsakovei buvo iš dalies patenkintas.
Dėl naujų įrodymo priėmimo
13. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė 2023 m. lapkričio 27 d. testuotų vairuotojų testavimo aktų kopijas.
14. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 ). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
15. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad apeliantės rašytiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui pateikti po apeliacinių skundų pateikimo, eliminuojant byloje dalyvaujantiems asmenims galimybę išdėstyti savo procesinę poziciją dėl šių dokumentų pridėjimo prie bylos ir pasisakyti dėl jų esmės, pripažįsta, kad toks naujų dokumentų pateikimas yra aiškiai pavėluotas, prieštaraujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principams (CPK 7 straipsnis, 17 straipsnis).
Byloje nustatytos aplinkybės
16. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui Tadžikistano piliečiui 2023 m. birželio 8 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas, su teise vairuoti B, B1, C, C1, CE, C1E transporto priemones. Teisė vairuoti transporto priemones, kurių kategorija B, B1, C, C1, CE, C1E, galioja nuo 2022 m. balandžio 14 d.
17. Atsakovė Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė 2023 m. liepos 5 d. įsipareigojimą, kad ieškovą apgyvendins ir deklaruos jo gyvenamąją vietą ieškovo nuomojamose patalpose, leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos laikotarpiu.
18. Atsakovė 2023 m. liepos 26 d. pateikė Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos prašymą Nr. 2307-LLG-1364 išduoti ieškovui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuriame nurodė, kad ieškovas ketina dirbti darbą su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais – Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209), numatomas darbo užmokestis 1386 Eur per mėnesį, kad ieškovas nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. dirbo Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209). Prie prašymo Nr. 2307-LLG-1364 išduoti ieškovui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pridėtas atsakovės tarpininkavimo raštas Nr. 20230705-123105, kuriame nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja įdarbinti ieškovą pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui (galimi darbdaviai UAB „Bleiras Logistics“, UAB „Transorloja“), kad ieškovas dirbs Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209), patvirtino, kad ieškovo turima kvalifikacija susijusi su atliktinu darbu, kad kvalifikaciją patvirtina UAB „Elneta“ 2023 m. liepos 5 d. pažyma, darbo sutarties tipas – neterminuota, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis – 1386 Eur. Tarpininkavimo rašte taip pat pažymėta, kad darbo sutartis nėra sudaryta, nenurodyta numatoma užsieniečio įdarbinimo data.
19. 2023 m. rugsėjo 5 d. išduotas ieškovui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (iki 2025 m. rugsėjo 5). Ieškovui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760284940 pagrindai Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.
20. Ieškovui atvykus į Vilnių, atsakovė 2023 m. lapkričio 27 d. atliko ieškovo vairavimo gebėjimų testą ir jo rezultatuose lietuvių kalba pažymėjo, kad įvertinimas 2, kad netinkamas įdarbinimui, testo numeris programoje 6141. Testavimą atliko instruktorius G. K..
21. Atsakovė 2023 m. gruodžio 5 d. pranešė Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, kad ieškovas neatvyko dirbti, o 2024 m. gegužės 15 d. patikslinusi pranešė, kad ieškovas neįdarbintas.
22. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 24S2679 panaikino ieškovui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760284940, nes laikė, kad ieškovas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
23. Darbo ginčų komisija 2024 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. DGKS-380, išnagrinėjusi ieškovo prašymus, juos atmetė.
24. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, konstatavo, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo ne dėl ieškovo kaltės, priteisė ieškovui iš atsakovės 1383 Eur kompensaciją pagal Darbo kodekso 42 straipsnio 3 dalį ir 798,28 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Taip pat teismas iš atsakovės priteisė 65 Eur žyminio mokesčio.
25. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismą sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktą, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta.
Dėl darbo sutarties (ne)sudarymo
26. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo kodeksas reglamentuoja individualiuosius darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį šio kodekso nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad šis kodeksas taip pat reglamentuoja visuomeninius santykius, kurie susiję su individualiaisiais darbo santykiais (santykiai iki darbo sutarties sudarymo ir po jos nutraukimo, kolektyviniai darbo santykiai, nagrinėjant ginčus tarp darbo santykių dalyvių atsirandantys santykiai, su įstatymo laikymusi ir priežiūra susiję santykiai ir kiti). Šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais šis kodeksas reglamentuoja ir kitų įstatymų reglamentuojamus visuomeninius santykius, atsirandančius asmenims įgyvendinant profesinę, tarnybinę, kūrybinę ar kitokią veiklą. DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis).
27. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti tam tikrus teisnius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Darbo sutartimi pripažįstamas darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (DK 32 straipsnio 1 dalis). Taigi, akivaizdu, jog darbo sutarties sudarymui nepakanka vien potencialaus darbuotojo valios (noro, siekio) dirbti tam tikrą darbą; reikalinga abiejų šalių (taigi, ir darbdavio) suderinta valia, kurios išraiška yra darbo sutarties pasirašymas, kitų būtinų procedūrų įforminimas.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta darbo sutartis.
29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, tai kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė labai pažengę ikisutartiniai darbo santykiai, kurių rezultatu turėjo būti sudaryta rašytinė sutartis, tačiau nors darbo sutartis formaliai nebuvo sudaryta, ieškovas ir atsakovė realiai susitarė dėl darbo funkcijos, darbo užmokesčio, darbo vietos, ieškovui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, laikė, kad Darbo kodekso 32, 33 straipsnių ir 42 straipsnio 3 dalies prasme tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, kad tarp atsakovės ir ieškovo buvo sudaryta darbo sutartis, rėmėsi tuo, jog atsakovė Migracijos departamentui prisistatė darbdaviu.
30. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo normas aiškino nesilaikydamas sisteminio teisės aktų aiškinimo metodo bei prilygino imigracijos procedūras darbo santykiams, o tiksliau darbo sutarties sudarymui.
31. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau - Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Taip pat to paties Įstatymo 211 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie užsienietį privalo: darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų. Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad darbdavys ne vėliau kaip per 7 dienas privalo informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką praėjo daugiau kaip 10 dienų.
32. Taigi įvertinus šias paminėtas teisės normas darytina išvada, kad nors Įstatyme yra vartojama darbdavio sąvoka, vis tik yra galimos tokios situacijos, kuomet užsienietis gali būti ir neįdarbintas. Atitinkamai nėra pagrindo pripažinti, kad potencialiam darbdaviui kviečiantis užsieniečius (trečiųjų šalių piliečius), siekiant juos įdarbinti, yra automatiškai susitariama dėl visų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kas leistų spręsti apie darbo sutarties sudarymą.
33. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad užsieniečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje, yra privaloma gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-615 redakcija) (toliau - Aprašas), 8 punkte nurodyta, kad užsienietis ar Aprašo 18–22 punktuose nurodytas asmuo prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildo per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS), pateikdamas Aprašo 1 ar 2 priede nurodytus duomenis. Tuo tarpu Aprašo 18 punkte nurodyta, kad užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 41, 42, 13 punkte ar 495 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu gali užpildyti per MIGRIS užsienietį įdarbinusio arba jį įdarbinti įsipareigojančio darbdavio <...> atstovas, o 19 punkte taip pat nurodyta, kad tokį prašymą gali pateikti ir užsieniečio advokatas. Atsižvelgiant į tai, pritartina atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams, kad pildant prašymą internetu MIGRIS yra ribotas pasirinkimas variantų (užsienietis, darbdavys arba advokatas), kieno vardu yra teikiamas prašymas išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, todėl atsakovė pagrįstai pasirinko artimiausią - kaip įdarbinti užsienietį įsipareigojančio darbdavio variantą. Vis tik nors prašymą užsieniečio vardu išduoti leidimą gyventi Lietuvoje pateikė potencialus darbdavys, tai nesudaro pagrindo teigti, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta darbo sutartis.
34. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į kitus kartu su prašymu išduoti leidimą gyventi Lietuvoje pateikiamus dokumentus, pavyzdžiui tarpininkavimo raštą. Tarpininkavimo rašte Nr. 20230705-123105 nurodyta, kad kvietėjas yra atsakovė UAB „Bleiras logistics“, taigi atsakovė jau neįvardijama kaip darbdavys. Taip pat tarpininkavimo rašte nurodyta, kad kviečiamas asmuo – ieškovas, kaip potencialūs darbdaviai įvardijamos dvi bendrovės UAB „Bleiras logistics“ ir UAB „Transorloja“. Tarpininkavimo rašte taip pat pažymėta, kad darbo sutartis nėra sudaryta, nenurodyta numatoma užsieniečio įdarbinimo data, nors tokia grafa formoje yra. Atitinkamai darbo užmokestis yra nurodytas kaip numatomas darbo užmokestis, tačiau ne sutartas. Kitos tarpininkavimo rašto formuluotės taip pat leidžia teigti, kad darbo sutartis nėra sudaryta, o dar tik bus sudaroma ateityje („Užsienietis (-ė) dirbs (dirba) pagal profesiją, kurios pavadinimas ir profesijų pogrupio kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių“, „Ekonominės veiklos rūšis (rūšys), pagal kurią (kurias) užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą“ ir kt.). Taip pat ir Pranešime apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, nors pranešimą teikiantis subjektas formoje yra įvardijamas kaip darbdavys, o pranešimas įvardijamas kaip darbdavio pranešimas, toliau pateikiami keli pasirinkimai, kad darbo sutartis su užsieniečiu nutraukta / užsienietis neatvyko dirbti / užsienietis neįdarbintas / užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydis sumažintas.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, potencialaus darbdavio Migracijos departamentui internetu pildomos formos, kuriose yra ribotas pasirinkimas variantų, negali būti traktuojamos kaip įrodymai, patvirtinantys darbo sutarties su užsieniečiu sudarymo faktą. Juo labiau, kad kaip ir minėta aukščiau pats Įstatymas numato, kad, net ir užsieniečiui gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, darbo sutartis gali būti nesudaryta. Priešingas aiškinimas sąlygotų situacijas, kuomet užsieniečius siekiantys įdarbinti juridiniai asmenys vien tik dėl to, kad patys pildė Migracijos departamento reikalaujamas formas, būtų automatiškai įtraukiami į darbo santykius su užsieniečiais, nors tam tikrais atvejais nuotoliniu būdu net nėra galimybės įsitikinti siekiančio įsidarbinti užsieniečio tinkamumu darbo funkcijos atlikti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bylos šalis siejo ne darbo santykiai, bet ikisutartiniai darbo santykiai.
36. Kasacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021 išaiškinta, kad 2016 m. DK 41 straipsnis ir jo 3 dalis reglamentuoja darbo sutarties šalių ikisutartinius santykius, t. y. santykius iki darbo sutarties sudarymo ir jos įsigaliojimo. Ikisutartinių santykių buvimas savaime nereiškia, kad darbo sutartis tikrai bus sudaryta. Jie gali pasibaigti tiek darbo sutarties sudarymu, tiek ir jų šalims nesusitarus, t. y. nors darbo sutartis ir nebūtų sudaryta.
37. DK 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų. Draudžiama iš darbuotojo reikalauti informacijos, kuri nėra susijusi su jo sveikatos būkle, kvalifikacija ar kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu.
38. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad buvo pradėta ieškovo priėmimo į darbą (įdarbinimo) procedūra, kuri nebuvo užbaigta, t. y. darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta, nes ieškovo atsakovei pateikti duomenys apie jo kvalifikaciją neatitiko tikrovės.
39. Ieškovas atsakovei pateikė 2023 m. birželio 8 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę vairuoti B, B1, C, C1, CE, C1E kategorijos transporto priemones. Be to, iš prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvoje matyti, kad ieškovas nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Tuo tarpu teismo posėdžio metu ieškovas nurodė turintis 8 mėnesių vairavimo stažą, per kurį nuvažiavo 800 kilometrų. Vis tik ieškovui atvykus į Lietuvą ir atlikus vairavimo testą, jo rezultatas buvo neigiamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog ieškovo gebėjimai vairuoti transporto priemones bus tikrinami jam atvykus į Lietuvą, ieškovui buvo žinoma iš anksto. Atsakovė 2023 m. lapkričio 27 d. atliko ieškovo vairavimo gebėjimų testą, kurio rezultatas buvo neigiamas, įvertinimas 2, vairavimo gebėjimų testą vertinusio instruktoriaus G. K. pažymėta, kad ieškovas netinkamas įdarbinimui, be patirties. Ties grafa „Atbulas teritorijoje“ pažymėta, kad jokio supratimo, bandymas važiuoti atbulomis truko 20 min.
40. Taigi pats ieškovas nesilaikė sąžiningumo principo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo. Atitinkamai atsakovė, siekusi įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoją, turintį tam reikalingą kvalifikaciją ir darbo patirtį, turėjo pagrindą atsisakyti sudaryti darbo sutartį su ieškovu, kuris akivaizdu, kad nei tokios kvalifikacijos, nei jo nurodytos darbo patirties neturėjo. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo galutinai suderinta abiejų darbo sutarties šalių valia dėl darbo santykių atsiradimo.
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 42 straipsnis, taip pat ir jo 3 dalis, reglamentuoja teisinius santykius, atsirandančius darbo sutarties sudarymu pasibaigus ikisutartiniams santykiams. Ikisutartiniai teisiniai santykiai nepatenka į šio straipsnio reglamentavimo sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021).
42. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvus ikisutartiniams santykiams, kurie pasibaigė darbo sutarties nesudarymu, nes ieškovo kvalifikacija neatitiko atsakovės lūkesčių, nėra pagrindo vadovautis DK 42 straipsnio 3 dalimi ir ieškovui priteisti kompensaciją bei žalos atlyginimą.
Dėl procesinės bylos baigties
43. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
44. Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
45. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, o būtent, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta darbo sutartis, dėl ko neteisingai pritaikė materialines teisės normas, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
46. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
47. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme.
48. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 1597,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 871,20 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą 2024 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje (PVM sąskaita-faktūra Serija NV Nr. 24/32 ir 2024 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymas), 726 Eur už papildomų paaiškinimų parengimą bei atstovavimą 2024 m. birželio 11 d. teismo posėdyje (PVM sąskaita-faktūra Serija NV Nr. 24/40, 2024 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymas).
49. Įvertinus tai, kad atsakovės atstovas rengė atsiliepimą į ieškinį, rašytinius paaiškinimus, rengėsi ir atstovavo atsakovę dviejuose teismo posėdžiuose, darytina išvada, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) nustatytų maksimalių dydžių.
50. Ieškovo ieškinį atmetus, atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismas priteisia iš ieškovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
52. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas, teismas apeliantės (atsakovės) patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš ieškovo.
53. Iš atsakovės pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo matyti, kad teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme sudarė 1 887,60 Eur už apeliacinio skundo rengimą ir 65 Eur dydžio už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Už atsakovės atstovės suteiktas teisines paslaugas buvo išrašyta 2024 m. liepos 18 d. PVM sąskaita-faktūra Serija NV Nr. 24/59 1887,60 Eur, kuri apmokėta 2024 m. liepos d. mokėjimo pavedimu.
54. Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, išlaidos patirtos realiai, yra protingo dydžio, adekvačios, todėl atsakovei priteistinos iš ieškovo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Bleiras logistics“ apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo M. M. ieškinį atmesti.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bleiras logistics“, juridinio asmens kodas 301513603, naudai priteisti iš ieškovo M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), 1 597,20 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 20 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bleiras logistics“, juridinio asmens kodas 301513603, naudai priteisti iš ieškovo M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), 1 952,60 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt du eurus 60 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Urmila Valiukienė
Linas Zinkevičius
Sigita Zubavičiūtė - Montvilienė