Administracinė byla Nr. AS-1074-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03396-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 55.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo individualios įmonės L. Vasiliauskienės firmos „Kosmedija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualios įmonės L. Vasiliauskienės firmos „Kosmedija“ skundą atsakovui Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas individuali įmonė L. Vasiliauskienės firma „Kosmedija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 56-45 dėl J. P. pareiškimo ir įpareigoti išnagrinėti J. P. pareiškimą.

Pareiškėjas paaiškino, jog J. P. kreipėsi į atsakovą dėl neteisėtai ir netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, kurias teikė pareiškėjas ir Prancūzijoje licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas turintis gydytojas P. P., tačiau atsakovas 2015 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą Nr. 56-45, kuriuo nusprendė J. P. skundo iš esmės nenagrinėti. Atsakovas savo sprendimą motyvavo tuo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu atsakovas privalo nagrinėti ginčus, kilusius tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, tačiau J. P. neatitinka paciento sąvokos, o pareiškėjas nėra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, L. V. ir P. P. nėra sveikatos priežiūros specialistai, apie juos nėra duomenų.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimu, teigė, jog pacientu turi būti laikomas sveikatos priežiūros paslaugų vartotojas, todėl J. P. turi būti laikoma paciente.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.275 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, nurodė, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nėra siejamas su paslaugų suteikimo vieta. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pagal Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. T1-1796 „Dėl J. P. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teisėtumo“ kai kurios pareiškėjo suteiktos paslaugos yra sveikatos priežiūros paslaugos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo individualios įmonės L. Vasiliauskienės firmos „Kosmedija“ skundą.

Teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, konstatavo, kad pareiškėjui nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės, atsakovas atsisakė nagrinėti J. P. pareiškimą, o ne pareiškėjo, todėl skundžiamas sprendimas, pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl atsakovo sprendimo panaikinimo yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Taip pat teismas nurodė, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl tokių viešojo administravimo subjektų dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teismas sprendė, kad kitas pareiškėjo skunde pareikštas reikalavimas laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti atsakovo sprendimą, todėl atsisakius priimti šį reikalavimą, atsisakytina priimti ir išvestinį skundo reikalavimą.

III.

Pareiškėjas individuali įmonė L. Vasiliauskienės firma „Kosmedija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį ir priimti jo (pareiškėjo) skundą nagrinėti teisme.

Pareiškėjas nurodo, kad su J. P. individualią įmonę L. Vasiliauskienės firmą „Kosmedija“ sieja  sveikatai padarytos žalos teisiniai santykiai, kadangi galbūt J. P. turi reikalavimo teisę prašyti atlyginti žalą. Pareiškėjas paaiškino, jog atsakovas atsisakė nagrinėti J. P. skundą, t. y. nenustatė žalos atsiradimo aplinkybių, padarytos žalos masto, pareiškėjo kaltės ir veiksmų įtakos J. P. sveikatai. Atsakovo priimtas sprendimas tiesiogiai daro įtaką pareiškėjo interesams, nes atsakovas neišsprendė ginčo tarp pareiškėjo ir J. P.. Pareiškėjas teigia, kad jo interesai buvo suvaržyti, nes byloje nebus atsakovo išvadų, todėl ginčo šalims pradėjus teisminį procesą tektų papildomai kreiptis dėl ekspertizės atlikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Pareiškėjas individuali įmonė L. Vasiliauskienės firma „Kosmedija“ atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka), atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl atsakovo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 56-45 panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėti J. P. pareiškimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pagal ABTĮ administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Pabrėžtina, kad suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo, o ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Pagal ABTĮ įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, administraciniai teisiniai santykiai yra įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys atliekant viešąjį administravimą. ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, kad Komisija nėra viešojo administravimo subjektas ir nevykdo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bei ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos viešojo administravimo veiklos. Ši Komisija yra ginčų nagrinėjimo institucija, kurios paskirtis – ikiteismine tvarka spręsti civilinius ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 3 d.). Kadangi Komisija veikia kaip ginčus sprendžianti institucija civilinių ginčų nagrinėjimo srityje, todėl šios Komisijos sprendimų teisėtumas tiek materialiniais, tiek procesiniais aspektais turi būti vertinamas civilinius ginčus nagrinėjančio bendrosios kompetencijos teismo, o ne administracinio teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-442/2011; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-153/2012).

Papildomai pažymėtina, jog vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Komisiją (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d.). Komisijai priėmus sprendimą, pacientas ar kiti asmenys ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu sprendimą turi teisę skųsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.).

Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą teismą, prašydamas panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti J. P. pareiškimą, ir įpareigoti Komisiją jį išnagrinėti. Atsižvelgiant į tai, kad J. P. pareiškimas nebuvo išnagrinėtas, pareiškėjas neturi teisės jo skųsti administraciniam teismui pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalį. Be to, kaip jau minėta, Komisija, nagrinėdama ginčus dėl žalos atlyginimo, veikia kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, o ne viešojo administravimo subjektas, todėl Komisijos priimtas sprendimas nėra viešojo administravimo subjekto aktas, kuris sukelia teisines pasekmes pareiškėjui.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti skundą, pareiškėjo atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo individualios įmonės L. Vasiliauskienės firmos „Kosmedija“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.