Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-11857-435-2013].doc
Bylos nr.: 2-11857-435/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AAS Gjensidige Baltic Ieškovas
AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas 300633222 ieškovo atstovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su civilinės atsakomybės draudimu
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Civilinė atsakomybė:
Civilinės atsakomybės rūšys:
Deliktinė atsakomybė:
Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
Draudimas:
Draudimo rūšys:
Turto draudimas:
Transporto priemonių draudimas
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
Ieškinys:
Ieškinio trūkumų ištaisymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Sprendimas už akių:
Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šio pareiškimo nagrinėjimo tvarka
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi

Civ. byla Nr.

           Civilinė byla Nr. 2-11857-435/2013

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01308-2013-8

Procesinių sprendimų kategorija:

(S)

44.5.2.4.; 73.2.5.5; 73.2.6.99.3; 99.7; 116.1

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. spalio 25 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant atsakovo A. S. atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui, nedalyvaujant ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovui, atsakovui A. S.,  viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui A. S. dėl išmokėtų sumų grąžinimo,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 67167,87 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2011-02-07 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis kurio metu,  A. S., apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jos nesuvaldė ir susidūrė su kitomis transporto priemonėmis. Eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės: CITROEN XSARA PICASO, valst. Nr. H1CTN; VAIKHALL ASTRA, valst. Nr. DN09XRU ir sutrikdyta eismo įvykio dalyvių sveikata. Šio eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas, vairavęs transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus. Atsakovo civilinė atsakomybe privalomuoju civilines atsakomybės draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“. Vadovaudamasis LR transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybes privalomojo draudimo įstatymu, Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, ieškovas, remdamasis atstovų Didžiojoje Britanijoje pateiktomis sąskaitomis, atlygino 19453,16 EUR, t.y. 67167,87 Lt žalą už eismo įvykio metu transporto priemonių CITROEN XSARA PICASO ir VAIXHALL ASTRA apgadinimus ir eismo įvykio dalyvių sutrikdytą sveikatą. Įstatymo  22  str. 1 d. numato, jog „draudikas, išmokėjęs išmoką,  turi  teisę  reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigimų medžiagų, taip pat kai vaitojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo". Šios draudiko teises taip pat įtvirtintos Taisyklių 59 p., 59,1 p. Didžiosios   Britanijos policija nustatė, jog atsakovas eismo įvykio metu buvo neblaivus. Jis pripažintas eismo įvykio kaltininku. Skolininkui buvo išsiųsta pretenzija, tačiau A. S. ieškovo reikalavimo geranoriškai nepatenkino. Ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę atsakovą.

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

Atsakovui A. S. 2013 m. kovo 3 d. pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovo A. S. pareiškimą patenkino, naikino 2013-09-19 sprendimą priimtą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. 

Ieškovo AAS „Gjesidige Baltic“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 114).  

Atsakovas A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jį atstovauja advokatas Edgaras Paulius Staniukaitis (b.l. 47).

              Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas žalos dydžio neįrodė. Tam, kad atsirastų pagrindas atlyginti žalą reikalingos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Atsakovas pripažįsta, kad jis būdamas neblaivus sukėlė avariją, pripažįsta, kad buvo sugadintos kelios transporto priemonės, tačiau ar sužalojimai buvo būtent tokie, jis negali pasakyti. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl žalos atsiradimo, realių patirtų išlaidų, pateikė tik apmokėtas sąskaitas. Iš pateiktų dokumentų matyti tik sąskaitos, tačiau nėra nurodyta kokie darbai buvo daryti ir kas tuos darbus darė. Nėra aišku, ar būtent šie darbai atlikti dėl avarijos pasekmių. Nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas įrodė žalos dydį, nes nėra nepateikta jokių įrodymų  Išlaidos negali būti priteistos didesnės, negu realiai patirtos. Atsakovas pripažįsta, kad buvo padaryta žala, tačiau nesutinka su jos dydžiu.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

2011-02-07 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis kurio metu, A. S. vairavo transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri 2010-03-17 buvo apdrausta įprastinie transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AAS „Gjesidige Baltic“, draudimo sutarties Nr. LT/AB0381275 (b.l. 13), jos nesuvaldė ir susidūrė su kitomis transporto priemonėmis. Iš Grampiano policijos pranešimo apie eismo įvykį (b.l. 96-97) matyti, kad buvo apgadintos šios transporto priemonės: (duomenys neskelbtini) priekio ir kairiojo sparno apgadinimas; DN08XRU – galinio dešinio rato, dešiniojo ir kairiojo galinių sparnų, galo, bamperio ir šviestuvų apgadinimas; W512ABT – galinio kairiojo sparno apgadinimas (b.l. 97).

InterEurope AG 2011-11-08 pateikė ieškovui sąskaitą už remonto išlaidas Nibloe, Thomas 3977,79 EUR sumai (b.l. 98-101), 2012-01-09 sąskaitą faktūrą 9384,80 EUR sumai už Willson, L padarytą žalą ir nutempimo išlaidas (b.l. 102-104), 2012-03-13 sąskaitą faktūrą 3616,16 EUR sumai už Willson, L asmens sužalojimą, advokato paslaugas, medicinos eksperto paslaugas (b.l. 105-107), 2012-04-20 sąskaitą faktūrą 2474,86 EUR sumai už Willson, L išnuomotą automobilį (b.l. 108-110). Išmokos aktai patvirtina, kad ieškovas Didžiosios Britanijos draudimo kompanijai InterEurope AG 2011-11-22 už C. W. automobilį CITROEN XSARA PICASO išmokėjo 3977,34 EUR (b.l. 21); 2012-01-20 už L. W. automobilį  VAUXHAKK ASTRA išmokėjo 9384,80 EUR (b.l. 23-24, 27); 2012-03-21 už L. W. asmens žalą išmokėjo 3616,16 EUR (b.l 28-29); 2012-06-22 už C. W. automobilį CITROEN XSARA PICASO išmokėjo 2474,86 EUR (b.l. 31-32), viso išmokėdamas 19453,16 EUR sumą. 

2011-02-18 ieškovas siuntė atsakovui kvietimą pranešti apie įvykį pagal bylą N 40-107-012896 bei per 5 darbo dienas atvykti į artimiausią AAS „Gjesidige Baltic“ Lietuvos filialą bei raštu pranešti apie 2011-02-07 autoįvykį. Taip pat sudaryti sąlygas draudiko atstovui apžiūrėti autoįvykyje dalyvavusią transporto priemonę VW GOLF, (duomenys neskelbtini) (b.l. 17). Pretenzija dėl išmokėtų sumų grąžinimo (b.l. 18), patvirtina, kad 2012-07-20 ieškovas kreipėsi į atsakovą  reikalaudamas išmokėti 67167,87 Lt sumą, nurodydamas, kad dėl 2011-02-07 Didžiojoje Britanijoje įvykusio eismo įvykio kaltas A. S. vairavęs transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio eismo įvykio metu buvo sugadinti automobiliai Citroen X. P., valst. Nr. J11CTN, ir V. A., valst. Nr. DN09XRU, bei sutrikdyta eismo įvykio dalyvio sveikata. Draudimo bendrovė dėl šio įvykio išmokėjo 19453,16 EUR. A. S. civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“, todėl draudimo bendrovė atlygino A. S. padarytą žąlą.    

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnyje numatyta, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykyje asmeniui, dėl išmokėtos draudimo išmokos turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį, jeigu šis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Eismo įvykio metu A. S. buvo neblaivus, tą patvirtina ir Karališkojo prokuratūros ir prokurorų tarybos raštas, iš kurio matyti, kad A. S. buvo iškelta byla Nr. PT11000433, kaltinamasis 2011-03-10 pasirodė Peterheado pirmosios instancijos teisme ir prasipažino pažeidęs Kelių eismo taisyklių 5(1) paragrafą, t.y. vairavo išgėręs (b.l. 98), todėl AAS „Gjensidige Baltic“ įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.

Dėl žalos dydžio pagrįstumo

Nagrinėjamoje byloje klausimas dėl ieškovo teisės regreso tvarka reikalauti iš atsakingo už žalą asmens išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo nekyla, tačiau keliamas paties žalos dydžio klausimas teigiant, jog ieškovas neįrodė eismo įvykio metu nukentėjusiųjų asmenų patirtos žalos dydžio.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo, vykdydamas pareigą pateikti jo reikalavimus ar atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, sprendžia, kokius įrodymus ir kokia apimtimi pateikti bylą nagrinėjančiam teismui, todėl tik ieškovas sprendė, kokie jo turimi įrodymai gali patvirtinti jo pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta Didžiojoje Britanijoje, kurios nacionalinis draudikų biuras (šiuo atveju Didžiosios Britanijos draudimo bendrovė InterEurope AG) vadovaudamasis nacionaliniais teisės aktais nustatė dėl žalos atsiradimo kaltą asmenį, o taip pat ir patirtos žalos dydį. Todėl reikalauti tam tikrų konkrečių įrodymų, kurie, atsakovo teigimu, pagrįstų ieškovo pareikštus reikalavimus, yra netikslinga, nes minėtoje valstybėje jie gali būti nereikšmingi. 

Savo argumentų dėl netinkamai nustatyto žalos dydžio atsakovas neįrodinėjo jokiais faktais ar aplinkybėmis, kurios leistų abejoti Didžiosios Britanijos draudikų biuro atlikta žalos nustatymo, įvertinimo bei išmokos išmokėjimo procedūra. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje žala eismo įvykio metu padaryta ir sureguliuota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 3 straipsnis numato, kad biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko autoavarija, tiria autoavarijos aplinkybes, visas žalas biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, be to, biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu. Didžiosios Britanijos draudikų biuras sureguliavo padarytos žalos atlyginimą ir nustatęs Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę vairavusio asmens kaltę dėl eismo įvykio, pateikė ieškovui reikalavimą remdamasis Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 5 straipsniu. Byloje yra surinkti visi reikalingi dokumentai, patvirtinantys tiek aplinkybes, susijusias su įvykio tyrimu, tiek su žalos dydžiu bei jos apskaičiavimo pagrįstumu. Esant įstatyme nustatytoms sąlygoms yra numatyta ieškovo pareiga išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, galimybė ginčyti ar nesutikti su prašoma išmokėti suma nėra numatyta (Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1471-253/2012, Kauno apygardos teismo 2013-08-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1947-343/2013).

Byloje surinkti įrodymai yra pakankami ir išvadai, kad prašomas priteisti sumas ieškovas sumokėjo InterEurope AG. InterEurope AG pateiktose sąskaitose (b.l. 99-110) yra nurodyta, iš ko susideda ieškovo reikalaujama grąžinti suma – 67167,87 Lt (19453,16 EUR). Be to, ieškovo pateiktas Grampiano policijos pranešimas apie eismo įvykį (b.l. 96-97), pagrindžia žalos dydį. Atsakovo išsakytos abejonės dėl jų pagrįstumo ar nepakankamumo, nesudaro pagrindo išvadai, kad šie įrodymai nėra pakankami pagrįsti padarytos žalos dydį. Atsakovas, elgdamasis kaip protingai rūpestingas ir atidus asmuo, turėjo (galėjo) pasidomėti dėl nustatytų eismo įvykio aplinkybių, tarp jų kalto asmens bei padarytos žalos, o, nesutikdama su šių aplinkybių vertinimu, jas ginčyti

LR CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis c.b. Nr. 3K-3-156/2009).

Jokių savo abejones dėl eismo įvykio aplinkybių ir išmokėtos draudimo išmokos pagrindžiančių įrodymų atsakovas nepateikė. LR CPK yra įtvirtintas rungimosi principas – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kai atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, tai turi įrodyti šią aplinkybę, nes pagal CPK 178 straipsnį šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingu atveju būtų pažeisti rungimosi, dispozityvumo ir procesinio šalių lygiateisiškumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Rungimosi principo taikymą bylose dėl žalos atlyginimo detaliai atskleidžia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodydamas, jog atsakovo nesutikimas su žalos dydžiu savaime nėra pagrindas nesivadovauti ieškovo pateiktais įrodymais dėl žalos apimties ir dydžio, o atsakovui nepateikus jo abejones, teiginius ar aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, juos laikyti neįrodytais, <...rungimosi principas, be kita ko, reiškia, jog: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010). Atsakovas tik deklaratyviai neigė žalos dydį, tačiau jokių duomenų bei įrodymų teismui nepateikė, todėl jos argumentai dėl žalos dydžio atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Kaip jau buvo nurodyta, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir išsamiu įrodymų tyrimu ir vertinimu. Teismas tam tikras aplinkybes laiko įrodytomis, jei byloje esantys įrodymai leidžia manyti, kad labiau tikėtina, kad šios aplinkybės buvo, nei kad jų nebuvo, absoliutaus įsitikinimo tam tikrų faktų buvimu ar nebuvimu nereikalaujama. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka spręsti, jog ieškovo nurodytas patirtos žalos dydis yra realus ir buvo tikrai patirtas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog InterEurope AG kreipdamasis į ieškovą su reikalavimu apmokėti patirtą žalą, konkrečiai nurodė sudedamąsias išmokėtos žalos dalis, t.y. 2011-11-08 pateikė ieškovui sąskaitą už remonto išlaidas Nibloe, Thomas 3977,79 EUR sumai (b.l. 98-101), 2012-01-09 pateikė ieškovui sąskaitą 9384,80 EUR sumai už Willson, L padarytą žalą ir nutempimo išlaidas (b.l. 102-104), 2012-03-13 pateikė sąskaitą 3616,16 EUR sumai už Willson, L asmens sužalojimą, advokato paslaugas, medicinos eksperto paslaugas (b.l. 105-107), 2012-04-20 pateikė sąskaitą 2474,86 EUR sumai už Willson, L išnuomotą automobilį (b.l. 108-110).

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ir nurodytam šių teisinių santykių reglamentavimui, laikytina, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistina 67167,87 Lt. skola.

LR CK 6.210 str. 1 d. numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis  nenumato kitokio palūkanų dydžio. Iš atsakovo ieškovui priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2d.).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – sumokėtas žyminis mokestis 2015,00 Lt (b.l. 5 ir civilinėje byloje Nr. L2-17048-568/2012 įmokėtas 378,00 Lt žyminis mokestis), dokumentų vertimo išlaidos – 408,98 Lt (b.l. 11) ir valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 21,25 Lt (LR CPK 79 str., 93 str., 88 str. 1d.  1p., 88 str. 1d. 3p.).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 str., 259, 263, 269, 270, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 67167,87 Lt (šešiasdešimt septynis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt septynis litus 87 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (67167,87 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2015,00 Lt (du tūkstančius penkiolika litų) žyminio mokesčio, 408,98 Lt (keturis šimtus aštuonis litus 98 ct) vertimo išlaidų ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ naudai (priteistas lėšas pervesti į AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT45 7044 0600 0663 6998, AB SEB bankas, kodas 70440).

Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės  naudai – 21,25 Lt (dvidešimt vieną litą 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

 

 

 

 

Teisėja                                                                                                                    Rūta Rimkevičienė

 


Paminėta tekste:
  • 2A-1471-253/2012
  • 2A-1947-343/2013
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • 3K-3-156/2009
  • CPK
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • 3K-7-496/2008
  • 3K-3-528/2010
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CK6 6.210 str. Palūkanos
  • CK